Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 157
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame balandžio 14 dienos popietinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
14.01 val.
2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1499 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2-1.1 klausimas – 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1499. Pranešėja – finansų ministrė G. Skaistė. Pateikimas. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, jeigu galima, šiek tiek tylos salėje. Ministrė pradeda savo pristatymą, triukšmas tikrai nemažas, o pristatomas klausimas gana svarbus. (Balsai salėje) Kitą kartą jau bus su varpeliu.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Noriu pristatyti patobulintą, pakoreguotą valstybės biudžeto pakeitimo projektą. Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją. Pirmiausia turbūt dėl to, kad įvyko Rusijos invazija į Ukrainą ir tai iš esmės pakeitė tiek visos Europos Sąjungos ekonomines prognozes, tiek ir mūsų valstybės, tiek ir energijos kainų projekcijas, tiek ir būsimosios infliacijos. Tai pareikalavo papildomų pakeitimų.
Valstybės biudžeto esminės pakeitimo kryptys yra trys. Pirmoji – tai prieš porą savaičių pristatytas infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas ir jo įgyvendinimas, jis yra susijęs su nacionalinio biudžeto lėšomis. Taip pat antroji kryptis yra pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos. Kadangi Lietuvoje jau yra apie 45 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos ir jiems išlaikyti reikalingos lėšos, jas reikia suplanuoti nacionaliniame biudžete. Trečioji kryptis yra susijusi su tarptautinėmis sankcijomis, kurios yra taikomos Rusijai ir Baltarusijai, ir dėl to turimo poveikio mūsų ekonominei situacijai ir mūsų strateginei įmonei „Lietuvos geležinkeliai“, geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti reikalingi finansai, todėl daromi pokyčiai valstybės biudžete.
Prieš porą savaičių, kaip minėjau, buvo pristatytas virš 2 mlrd. eurų vertės infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas, dalis lėšų jam finansuoti buvo numatyta būtent iš nacionalinio biudžeto, taip pat iš finansinių priemonių, „Sodros“ biudžeto ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Ta dalis, kuri yra susijusi su nacionaliniu biudžetu, yra teikiama šiandien kaip viena iš sudedamųjų dalių. Priminsiu tiktai prielaidas, kurios lėmė tuos pasirinktus sprendimus, pasiūlytus šiame biudžete.
Atsižvelgdami į tai, kad energijos kainos tarptautinėse rinkose ir pirmiausia dujų kainos tarptautinėse rinkose nusistovėjo itin aukštame lygyje ir gerokai didesnės, keletą kartų didesnės, nei buvo praėjusių metų pradžioje, ir matosi, kad tos tendencijos ateities sandoriuose dar išsilaikys bent metus ar pusantrų, atsižvelgdami į tai, matome, kad jeigu nustatytume kainas pagal dabar galiojančią metodiką ir taikytume tas tarptautines dujų kainas, esamas tarptautinėse rinkose, apskaičiuojant būsimą kainą buitiniams vartotojams, žmonėms, tokiu atveju žmonėms, kurie šildosi būstus, tarkime, tai yra antroji grupė, kuri matoma žemesnėje linijoje (kreivėje), dujų kainos namuose augtų nuo 55 centų iki 1 euro 34 centų. Kainas valstybinis reguliuotojas dar turėtų nustatyti nuo liepos 1 dienos, tačiau nesiimant jokių sprendimų, akivaizdu, kad kaina augtų apie du su puse karto. Taip pat elektros kaina, dabar nustatyta valstybinio reguliuotojo, yra 16,42 euro cento. Jeigu nesiimtume jokių papildomų sprendimų, kaina galėtų augti apie du kartus, tai yra sudaryti apie 33 centus. Todėl Vyriausybė siūlo išlaikyti tą pačią kainų augimo tendenciją, kuri buvo siūloma iki šiol, ir užtikrinti, kad kainos nuo liepos 1 dienos augtų apie 40 %, o likusią dalį subsidijuoti iš nacionalinio biudžeto.
Šis sprendimas yra tikrai labai brangus, tačiau nieko nedarant, akivaizdu, kad poveikis žmonių biudžetams būtų itin sudėtingas. Tie sprendimai yra reikalingi, nes energinės prekės, jų pakaitumas yra sunkus, pereinamasis laikotarpis taip pat yra reikalingas net ir žmonėms, kurie nori pereiti prie kitokios energijos naudojimo – ar įsigyti saulės elektrines, ar pakeisti dujų katilus. Tam taip pat reikalingas prisitaikymas ir energijos tinklo, tarkim, elektros tinklo prie naujų vartotojų, todėl tas perėjimas negali būti greitas. Todėl siūlomi tam tikri sprendimai, kurie galėtų būti laikini, kol būtų galima panaudojant Europos Sąjungos struktūrinius fondus, finansines priemones padėti žmonėms persiorientuoti prie kitų energijos šaltinių ir būti mažiau priklausomiems nuo situacijos, kurią turime šiandien dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat kitų sąmoningų veiksmų, kurie buvo daromi ribojant dujų tiekimą į Europą, dėl ko pakilo kainos dar praėjusių metų pabaigoje.
Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas buitiniams vartotojams kainuotų apie 570 mln. eurų. Šios lėšos yra numatomos biudžete, dalis jų yra numatoma kaip asignavimai, dalis kaip teisė skolintis, atsižvelgiant į kainų tendencijas, nes šiandien pasakyti, kiek konkrečiai dujos kainuos ateityje, yra gana sudėtinga, todėl dalis šių lėšų yra numatoma kaip valstybės teisė skolintis.
Atsižvelgiant į tai, kad infliacija auga ne tik energinių prekių dedamojoje, bet taip pat matomas ir paslaugų, ir maisto kainų augimas, todėl reikalingi papildomi sprendimai, kurie padėtų amortizuoti šį kainų augimą, kad žmonių perkamoji galia išliktų to paties lygio ir nenukentėtų. Todėl siūlomi sprendimai, kurie yra nukreipti į mažesnes pajamas gaunančius asmenis, pirmiausia senatvės pensininkus, neįgaliuosius, šeimas, auginančias vaikus, taip pat žmones, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, ir taip pat tuos, kurie gauna tam tikras pašalpas ir išmokas. Siūlomas sprendimas – senatvės pensijų papildomas indeksavimas 5 %. Priminsiu, kad nuo metų pradžios pensijos jau buvo indeksuotos virš 10 % ir šis didinimas yra papildomas, todėl bendras augimas, lyginant su praėjusiais metais, yra apie 15–16 %. Šis sprendimas papildomai reikalauja 67,7 mln. eurų, dalis lėšų yra iš valstybės biudžeto, dalis iš „Sodros“ biudžeto.
Sprendimas dėl didesnių išmokų ir šildymo kompensacijų taip pat yra ganėtinai taikli priemonė, kai auga energijos prekių kainos. Didinamas valstybės remiamų pajamų dydis, dėl to praplečiamas šildymo kompensacijų gavėjų ratas. Šiai priemonei yra numatoma virš 30 mln. eurų.
Didinami ir kitų išmokų dydžiai – šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė. Šalpos pensijų bazė didinama iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – iki 138 eurų, valstybinių pensijų bazė – iki 65,29 euro. Taip pat didinamos valstybinės pensijos nukentėjusiems asmenims, pareigūnams, mokslininkams ir kitiems asmenims, kurie yra nuo jų priklausomi. Šis sprendimas kainuoja 72,75 mln. eurų.
Siūloma didinti maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo dabar galiojančio 460 eurų iki 540 eurų. Priminsiu, kad praėjusiais metais neapmokestinamasis pajamų dydis buvo 400 eurų, todėl bendras didėjimas nuo praėjusių metų yra 140 eurų. Tai reiškia, kad augimas yra 35 % ir 3/4 minimalios mėnesinės algos būtų neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Šis sprendimas per mažesnes pajamas kainuos apie 103 mln. eurų.
Taip pat yra siūlomi sprendimai verslui pagal Europos Komisijos patvirtintą specialų komunikatą, vadinamąjį karo komunikatą, jis yra susijęs būtent su išaugusiomis energijos kainomis. Yra pasiūlyta tam tikrų schemų, kaip valstybė gali padėti verslui. Tas pagalbos schemas dar reikia suderinti su Europos Komisija, tačiau jų derinimas yra šiek tiek paprastesnis. Numatoma 120 mln. eurų pagalba būtent verslui.
Iš Europos Sąjungos yra gauta 7,5 mln. eurų Europos Sąjungos paramos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui ir pagal suderintą siūlomą Europos Komisijos pagalbos schemą nacionalinis kofinansavimas taip pat yra galimas, todėl yra pasiūlyta galima maksimali suma, derintina pagal šią schemą, tai yra 9,3 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto kaip to europinio finansavimo, kuris yra pasiūlytas, kofinansavimas.
Koks bendras šių sprendimų poveikis? Kaip minėjau, neapmokestinamasis pajamų dydis praėjusiais metais buvo 400 eurų. Nuo šių metų pradžios yra 460 eurų. Papildomas sprendimas būtų 540 eurų. Bendras augimas, palyginti su praėjusiais metais, būtų 35 % ir pokytis, lyginant su praėjusiais metais, dėl NPD taikymo būtų 28 eurai į rankas kiekvienam minimaliąją mėnesinę algą gaunančiam žmogui. Taip pat nuo metų pradžios buvo padidinta ir pati minimalioji mėnesinė alga, tai yra apie 53 eurais į rankas didesnės pajamas. Todėl bendras šių dviejų sprendimų poveikis yra tas, kad nuo praėjusių metų, lyginant su šiais metais, minimaliąją mėnesinę algą gaunantis žmogus gautų ne mažiau kaip 80 eurų daugiau į rankas.
Taip pat vidutinė senatvės pensija praėjusiais metais buvo 414 eurų. Šių metų pradžioje ji buvo padidinta vidutiniškai iki 460 eurų. Po papildomų sprendimų vidutinė senatvės pensija būtų 482 eurai. Lyginant su praėjusiais metais pokytis yra 16,4 %. Matome, kad didėja sparčiau nei infliacija, net ir ta mėnesinė, nuo mėnesio iki mėnesio, vidutinė. Taip pat pokytis į rankas, palyginti su praėjusiais metais, yra 68 eurais daugiau negu praėjusiais metais.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu praėjusiais metais buvo 441 euras, po šio sprendimo būtų 510. Augimas, palyginti su praėjusiais metais, yra 15,6 %, tai taip pat greičiau nei infliacija. Dėl to perkamoji galia turėtų išlikti. Pokytis į rankas, palyginti su praėjusiais metais, yra 69 eurai.
Kalbant apie minimaliosios mėnesinės algos neapmokestinamojo pajamų dydžio pokyčius, palyginti su praėjusiais metais, praėjusiais metais pajamos į rankas dėl šių dviejų sprendimų augo 4,7 %, o vidutinė metinė infliacija buvo 1,4. Rengiant biudžetą prognozuota, kadangi buvo remtasi tuo metu rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijumi, buvo tikėtasi, kad vidutinė metinė infliacija bus 2,5 %, ir tuomet minimalioji mėnesinė alga buvo padidinta 13,5 %, NPD – 15 %, dėl to pajamos į rankas augo 13,9 %. Po papildomų sprendimų, kurie dabar yra siūlomi, sudedant tiek minimaliosios mėnesinės algos didinimo, tiek ir NPD pokyčių, kurie dabar yra siūlomi, poveikį, pajamos į rankas minimaliąją mėnesinę algą gaunantiems žmonėms auga, palyginti su praėjusiais metais, 17,3 %, o vidutinė metinė infliacija šiais metais prognozuojama 9,8. Todėl pajamos į rankas minimaliąją mėnesinę algą gaunantiems žmonėms auga sparčiau nei infliacija.
Antra kryptis, numatyta keičiant biudžetą, yra pagalba karo pabėgėliams. Išties šioje vietoje norėčiau šiek tiek pasinaudoti suteikta tribūna, nes tenka skaityti ir viešojoje erdvėje tam tikrų žmonių komentarus. Jie lygina papildomas priemones, pasiūlytas Lietuvos gyventojams, su papildomomis išlaidomis žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje.
Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos gyventojams yra skirta per 17 mlrd. eurų, jie yra numatyti bendrame biudžete. O šios lėšos – 370 mln. eurų – tikrai atsiranda ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad tie žmonės bėga nuo karo, dažnai bėga neturėdami nei namų, nei daiktų, nei kitų dalykų, ir jiems tikrai reikalinga mūsų parama ir solidarumas. Todėl, man atrodo, šiuo atveju reikia parodyti solidarumą ne tik žodžiais, bet taip pat ir skiriamomis lėšomis. Socialinei paramai, vadinasi, išmokoms vaikams, socialinei pašalpai, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams ir kortelėms, maksimali planuojama skirti suma… tai yra pagal scenarijų, jeigu į Lietuvą atvyktų 70 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, šiuo metu, kaip minėjau, jų yra 45 tūkst., bendra maksimali suma iki metų pabaigos sudarytų 292 mln. eurų. Dalis šių lėšų yra numatyta kaip asignavimai Vyriausybės rezerve, dalis – kaip teisė skolintis, jeigu tokios sumos prireiktų. Šiandien pasakyti, kiek konkrečiai reikės lėšų iki metų pabaigos, yra gana sudėtinga, nes labai daug kas priklauso nuo karo situacijos, karo eigos, trukmės. Didelė dalis žmonių, matyt, vienu ar kitu metu galės grįžti, todėl tai priklausys ir nuo to, kiek papildomai jų atvažiuos ir kiek anksti jie galės grįžti namo.
Taip pat yra numatomos papildomos lėšos ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui bei stipendijoms – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai, vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, taip pat savivaldybėms ukrainiečiams priimti pagal iš anksto suderintas, sutartas išlaidas kaip kompensacija pagal faktą yra numatoma 14,6 mln. eurų, jie būtų numatyti Vyriausybės rezerve.
Trečioji kryptis, kaip minėjau, pirmiausia yra susijusi su sankcijų taikymu. Kadangi tarptautinės sankcijos yra taikomos Baltarusijai ir Rusijai, „Lietuvos geležinkelių“, jie gabendavo prekes iš šių valstybių, pajamos krenta drastiškai, todėl jų galimybės prisidėti prie tam tikrų projektų įgyvendinimo ir infrastruktūros kokybės išsaugojimo tampa ribotos. Kadangi yra vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama finansuojamas geležinkelių elektrifikavimo projektas, anksčiau įmonė planavo kofinansavimą skirti iš savo lėšų, šiuo metu tokių galimybių įmonė neturi, todėl kofinansavimas yra numatomas iš valstybės biudžeto. Tam yra numatoma 72 mln. eurų. Taip pat kitai geležinkelių infrastruktūrai bei sąnaudoms ir pajamoms subalansuoti yra numatoma galimybė skirti 83 mln. eurų. Taip pat sankcijoms įgyvendinti. Sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, sankcijų ratas plečiasi gana stipriai, todėl tiek šios institucijos žmogiškiesiems ištekliams, tiek ir papildomai programinei įrangai yra numatoma 1,9 mln. eurų efektyviai sankcijų priežiūrai.
Kadangi 2023 metais Lietuvoje planuojama organizuoti NATO viršūnių susitikimą, jo saugumo infrastruktūrai, žmonių patikrai, rentgenų sistemai ir kitiems dalykams nusipirkti reikalingas išankstinis avansinis mokėjimas, todėl Užsienio reikalų ministerijai, rengiančiai NATO samito įgyvendinimo programą, yra skiriama 1,4 mln. eurų. Jie bus skirti pirkimus vykdančioms institucijoms pagal poreikį.
Taip pat bendros nacionalinio biudžeto pajamos yra atnaujinamos pagal naują ekonominės raidos scenarijų. Jis buvo parengtas kovo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad tas biudžetas, patvirtintas dabar, buvo rengtas remiantis rugsėjo mėnesio scenarijumi, nuo to laiko tiek ir faktas, įvykęs 2021 metais, buvo akivaizdžiai geresnis, nei prognozuota, tiek ir šių metų situacija atrodo geriau, nei tuo metu buvo galima numanyti. Todėl valstybės biudžetas gaus 733,6 mln. eurų pajamų daugiau. Tačiau noriu priminti, kad dalis šių papildomų lėšų jau yra išdalinta kitu Seimo priimtu sprendimu, tai yra papildomai numatyta apie 300 mln. eurų krašto apsaugai skiriamam finansavimui, numatyta, kad galima išleisti iki 2,5 % bendrojo vidaus produkto krašto apsaugos finansavimui.
Taip pat išlaidos auga 863,9 mln. eurų, numatoma teisė skolintis 607,2 mln. eurų pagal poreikį. Atnaujinamas ir „Sodros“ biudžetas. „Sodros“ biudžeto pajamos auga 145,8 mln. eurų, palyginti su tuo biudžetu, kuris yra patvirtintas iki šiol, auga išlaidos, numatytos „Sodros“ biudžete – 114,6 mln. eurų. Atnaujinus gyventojų pajamų mokesčio prognozes yra numatoma papildomų pajamų ir savivaldybių biudžetams. Savivaldybių biudžetuose papildomos pajamos sudarys 90,1 mln. eurų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pakoreguota BVP projekcija, prognozuojamas bendrasis vidaus produktas, o savivaldybės turi teisę skolintis, kol yra atotrūkis nuo ekonomikos potencialo 1,5 % nuo dydžių, numatoma, kad papildomai savivaldybės galės skolintis 8 mln. eurų pagal dabar galiojantį įstatymą.
Taip pat atnaujinamas valdžios sektoriaus balansas ir skola. Jeigu prieš tai patvirtintame biudžete prognozuota, kad biudžeto deficitas sudarys minus 3,3 % nuo bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skolos lygis bus 44,8 % nuo bendrojo vidaus produkto, tai atnaujinę biudžetą dabar numatome, kad biudžeto deficitas būtų minus 4,9 % nuo bendrojo vidaus produkto. Įvertinus tai, kad auga nominalusis BVP, dėl ko valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP gerėja, numatoma, kad šiais metais valdžios sektoriaus skola sudarytų 43,3 % nuo bendrojo vidaus produkto.
Taip pat drauge su biudžetu yra teikiami keli lydimieji įstatymai. Tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuriame yra numatyta, kad yra keičiamas skaičius NPD taikymo formulėje, kurią jau minėjau, iki 540 eurų. Tai reikštų, kad pajamos į rankas auga visiems, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Iki 1 vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 73 % visų dirbančiųjų, todėl poveikis tikrai apimtų didelę dalį Lietuvos dirbančiųjų.
Taip pat yra papildomų sprendimų, kad neapmokestinamasis pajamų dydis augtų ir neįgaliesiems. Nuo 0 % iki 25 % darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD augtų nuo 740 eurų iki 870 eurų, nuo 30 % iki 55 % darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD augtų nuo 690 eurų iki 810 eurų.
Taip pat yra teikiamas Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, patikslinimas. Jame yra numatoma, kad nepaprastosios padėties metu Vyriausybės rezervas galėtų būti didesnis nei 1 % ir kad lėšas Vyriausybės rezerve būtų galima naudoti ne tik ekstremaliosios situacijos metu, bet ir nepaprastosios padėties metu.
Taip pat numatoma, kad nuo kitų metų savivaldybės turės formuoti šiek tiek didesnius rezervus įvairioms ekstremalioms situacijoms spręsti.
Taip pat yra teikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, jame numatomas papildomas senatvės pensijų didinimas 5 procentiniais punktais.
Taip pat yra numatomos kitos patikslinančios išlaidos, kurios yra tikslinamos atsižvelgiant į atnaujintas ekonomines prognozes. Taip pat atnaujinamos pajamos, kurios yra numatytos tame įstatyme. Skaičius aš jau pristačiau šiek tiek anksčiau.
Taip pat yra teikiamas Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymas, kuriame ir yra numatomas papildomas senatvės pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų papildomas indeksavimas.
Tokie yra pateikti Vyriausybės pasiūlymai. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Užsirašė klausti pakankamai daug Seimo narių. Gerbiami kolegos, galime apsibrėžti, kad klausti ir atsakyti skiriame 10 minučių? (Balsas salėje: „Ne!“) Ne. 15? (Balsai salėje: „Ne!“) Gerai… Dėl kitų klausimų atskirai yra, nes kiti klausimai dėl trejų metų prognozės į priekį… Ten šiek tiek atskirai bus galima klausti. 10 minučių? Gerai, dėkui. (Balsai salėje) Kolegos, 15 minučių? (Balsas salėje: „50.“) Ko 50? (Balsas salėje: „Minučių.“) Jūs juokaujate? Darbotvarkė yra patvirtinta. (Balsai salėje) Kaip? Gerai, 20 minučių klausti ir atsakyti. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto vis tiek sakau, cinizmo šitai Vyriausybei, Gintare, jums tikrai netrūksta. Vyriausybės posėdyje aš premjerės paklausiau. Šiandien Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Invegai“ yra skyrusi 200 mln. eurų, plius 100 mln. eurų rezervą dėl verslo, nukentėjusio dėl kovido.
Jūs prieš nepilnas 7 minutes pasakėte – sprendimai verslui. Tai kokie sprendimai verslui, jeigu dabar 200 mln. eurų verslas negali įsisavinti? Tai vienas mano klausimas, kaip jūs planuojate įsisavinti su savo taisyklėmis?
Antra to paties klausimo dalis dėl elektros energijos. Jūs pasakėte, kad kompensuosite elektros energiją. Įsivaizduokite, kad šiandien Gintarė ir Žemaitaitis įkūrė nepriklausomą elektros tiekimo įmonę. Mes sakome, kad dabar elektrą parduosime už 55 centus, nors tuo momentu reali jos kaina yra 20. Jūs kompensuojate nuo 25 centų. Kaip jūs suvaldysite tą banditizmą arba mėginimą žulikavoti, nes aš dabar nematau, kad būtų biudžete, ir nematau, kad jūsų teikiamame projekte būtų numatyti bent kokie saugikliai? Nei įstatyme, nei vakar dienos Vyriausybės nutarime.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). „Invegos“ priemonės yra paskolinės priemonės, jos vienoms įmonėms yra priimtinos, kitoms įmonėms nėra priimtinos. Sąlygos yra nustatomos „Invegos“ tvarkomis, kurios tvirtinamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Manau, kad klausimas dėl pačių priemonių, kaip jos yra suformuotos ir ar jomis gali pasinaudoti verslas, labiau skirtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir konkrečiai „Invegai“.
Papildomos lėšos, kurios yra numatomos biudžete, tai būtų subsidinės priemonės. Tai nėra paskolinės priemonės. Paskolinės priemonės buvo numatytos, kai pristačiau virš 2 mlrd. eurų vertės biudžetą. Ten buvo numatyta, kad 400 mln. eurų yra finansinės priemonės. Vadinasi, dalis jų yra formuojamos kaip privačių investuotojų lėšos, kitos yra skirtos kaip garantijos, kitos – kaip paskolinės priemonės per „Invegą“ ir per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.
O 120 mln. eurų, dabar siūlomų biudžete, paramos priemonės būtų derinamos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą. Jame numatyta, kokios priemonės gali būti parengiamos verslui ir kaip jos gali būti finansuojamos. Tą paramos schemą dar reikės suderinti su Europos Komisija. Dabar yra numatomos tik lėšos, o kaip jos konkrečiai bus panaudotos pagalbai verslui, bus dar proga padiskutuoti, nes priemonių derinimas vis tiek yra formalus veiksmas. Tam dar reikės parengti pačią schemą ir ją suderinti su Europos Komisija.
Kalbant apie energijos kainas ir rinkos liberalizavimą, kalbant apie nepriklausomus elektros tiekėjus, vis dėlto tai yra konkurencinė rinka ir žmonės gali pasirinkti vieną ar kitą tiekėją. Jeigu vienas ar kitas tiekėjas sąmoningai padidina kainas, yra galimybė rinktis kitą tiekėją, o subsidija yra visiems vienoda ir jos dydis yra visiems vienodas. Tačiau nustatant grindis, kuomet mažesnių kainų jau nebegali būti negu teikiamos kainos, kurios yra patvirtintos valstybinio reguliuotojo visiems buitiniams vartotojams, kurie nėra išėję į liberalizuotą rinką… Todėl manau, kad saugikliai šioje situacijoje yra sudėti. Tačiau konkrečios schemos taip pat dar bus diskutuojamos ir rengiamos, kadangi planuojama rengti taip pat ir Energetikos įstatymo pakeitimą dėl šių subsidinių schemų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Tik primenu, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Kitas klausiantysis – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, galiu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas yra pateiktas truputį pavėluotai. Aš manau, kad ir mūsų frakcijos kai kurie nariai rudenį siūlė kai kuriuos pasiūlymus ir teikė, kas susiję su dujų ir elektros kainų kompensavimu ir NPD didinimu. Bet geriau vėliau negu niekada. Tikrai šiam projektui pritarsiu. Manau, gal ir frakcija pritars.
Bet man kaip visada kelia nerimą, žinote, kai ir pačiam teko būnant premjeru ir finansų ministru kalbėti, struktūrinis fiskalinis deficitas, aš nekalbu apie nominalų fiskalinį deficitą, kai yra tam tikram laikotarpiui didinamos išlaidos, ir suprantu, kad dabar ir skolinimosi kaštai arba kaina yra maža, bet struktūrinis fiskalinis deficitas man kelia nerimą, nes ir Europos Komisija buvo perspėjusi jau rudenį. Kaip jūs galvojate artimiausiu metu kovoti su struktūriniu fiskaliniu deficitu?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo metu neapibrėžtumas yra gana didelis, todėl, man atrodo, diskusijos dėl mokestinių pakeitimų, kuriuos taip mielai ragina daryti opozicija ir kitos partijos, man atrodo, turėtų šiek tiek palaukti, kol ekonominis peizažas bus ramesnis ir bus galima aiškiau prognozuoti, kaip atrodo situacija ir kaip atrodo ekonomikos augimas ateinančiu laikotarpiu, ir bus galima tiksliau suplanuoti, kokios reikalingos papildomos lėšos.
Nesakau, kad tų sprendimų nereikia, tačiau, man atrodo, diskusijos turi vykti tuo laiku, kai jos yra pakankamai konstruktyvios. Šiuo metu neapibrėžtumas tikrai yra labai didelis. Man atrodo, geriau šiek tiek luktelėti, kol situacija normalizuosis, bus aiškiau, kokia yra situacija dėl karo, ir tuomet galėsime grįžti prie diskusijų dėl struktūrinių mokestinių pakeitimų.
Bet kartu norėčiau nesutikti su pradžioje išsakytu jūsų teiginiu, kad sprendimai yra vėluojantys. Jeigu kokie nors sprendimai ir buvo daromi ar siūlomi rudenį, aš noriu priminti, kad rudenį buvo formuojamas valstybės biudžetas ir jame Vyriausybė numatė per 1 mlrd. papildomų pajamų žmonėms į rankas. Man atrodo, tie sprendimai tuo metu buvo padaryti tokie, kokie buvo reikalingi tą dieną. Taip pat buvo pasiūlyti du energijos kainų stabilizavimo paketai. Jie, man atrodo, buvo reikalingi su tomis ekonominėmis projekcijomis, kurias turėjome tą dieną. Viską tikrai pakeitė karinė situacija ir matome, kad šiandien projekcijos yra ženkliai pasikeitusios būtent dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai įvyko vasario 24 dieną ir nuo to laiko buvo parengtas naujas biudžeto projektas su atnaujintomis ekonominėmis prognozėmis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Budbergytė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, yra žongliruojama skaičiais. Tai aš noriu labai trumpų atsakymų į du klausimus.
Pirmas. Iš kokių visgi šaltinių visi tie procesai vyks? Jūs paminėjote valstybės biudžetą, „Sodrą“, finansines priemones, ES paramą ir skolą. Galite įvardinti, kiek kokių pinigų iš kokių šaltinių eina, kad mes vienodai traktuotume? Nes girdime: 2 mlrd., 1,5 mlrd., 970, 350 – visokių skaičių.
Ir kitas. Jūsų pateiktoje lentelėje, pajamose, pelno mokestį jūs sugebate, taip sakant, padidinti net 12 %. Kieno sąskaita tas pelno mokestis padidės 12 %? Bus koks nors įstatymas pakeistas? Ar jūs, taip sakant, iš einamojo darbo? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėčiau patikslinti, kadangi žmonės painioja, kaip suprantu, du visiškai skirtingus dokumentus. Vienas iš jų yra pasiūlytas paketas, kuriame numatyti keturi skirtingi finansavimo šaltiniai, tai yra infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas. Jame numatyta virš 2 mlrd. eurų lėšų ir jame numatyta, kad 1 mlrd. yra nacionalinio biudžeto lėšos. Europinių investicijų lėšų yra apie 780 mln. eurų, taip pat finansinių priemonių lėšų – 400 mln. eurų, „Sodros“ biudžeto lėšų – 54 mln. eurų.
Tačiau atnaujinant valstybės biudžetą dedamųjų yra gerokai daugiau, nes tikslinamos ir valstybės biudžeto pajamos, „Sodros“ pajamos, ir tikslinamos „Sodros“ biudžete taip pat ir kitos išlaidos, kurios yra nesusijusios su paketu, tačiau atnaujinama pagal ekonomines projekcijas, pagal žmonių, kurie naudojasi, skaičių. Dedamųjų yra daugiau, todėl skaičiai, kurie galų gale nugula į biudžetą, yra tiesiog kitokie ir tai yra normalu.
Nacionaliniame biudžete, kuris yra pateiktas valstybės biudžete, yra numatoma, kad infliacijos pasekmėms švelninti ir energetinei nepriklausomybei stiprinti nacionalinių lėšų reikia 973 mln. eurų, Ukrainos karo pabėgėliams – 370 mln. eurų, kritinei infrastruktūrai – 158 mln. eurų. Atnaujinant pajamas valstybės biudžete pajamų yra 733 mln. eurų daugiau, „Sodros“ biudžete – 149 mln. eurų daugiau pajamų, savivaldybių biudžetuose – 90 mln. daugiau pajamų. Po visų šių sprendimų valstybės, valdžios sektoriaus nominali skola auga 475 mln. eurų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. (Balsai salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pelno mokesčio pokytis pirmiausia matomas dėl bazės efekto, tai yra matoma, kiek praėjusiais metais yra surinkta konkrečiai pelno mokesčio ir kiek jo renkama dabar. Tiesiog pagal faktą matome, kad situacija yra geresnė ir įmonės pelno gauna daugiau, negu prognozuota, ir analogiškai taip pat yra sumokama daugiau pelno mokesčio, negu buvo galima prognozuoti rengiant pagal rugsėjo mėnesio scenarijų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi A. Skardžius.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Noriu paklausti jūsų, gerbiama ministre. Tikrai pritardama tam, ką pasakė mano kolega A. Sysas, aš pridursiu, kad jūs tikrai labai įgudusiai skleidžiate miglą manipuliuodama tais skaičiais. Noriu pastebėti, kad priemonėms, skirtoms energijos išteklių ir kitų prekių kainų kilimui švelninti, yra 640 mln. ir iš tiesų 155 iš jų yra pažeidžiamiausiems sluoksniams. Visą laiką, ministre, jūs pabrėžiate, kad tų pažeidžiamiausių sluoksnių perkamoji galia nekis ir bus sulig infliacija. Sakykite, kaip bus su perkamąja galia kitų sluoksnių žmonių? Ar jie įstengs iš tiesų nupirkti maisto produktų, kad neliktų labai badaujantys?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje yra 9 %. Prognozuojama vidutinė metinė infliacija – 9,8. Šiaip šie dydžiai yra beveik vienodi. Šiek tiek vidutinė metinė infliacija lenkia vidutinio darbo užmokesčio augimą, todėl sprendimai buvo pasiūlyti tiems žmonėms, kurie gauna mažesnį darbo užmokestį, tai reiškia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis didinamas visiems, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Kaip minėjau, tai yra 73 % visų Lietuvos dirbančiųjų, todėl jiems sprendimai yra pasiūlyti. Taip pat yra didinami vaiko pinigai, kad jie būtų 15 % didesni nei praėjusiais metais. Taip pat senatvės pensijos bus didesnės apie 16 % ir visas kitas išmokas taip pat yra siūloma didinti, kad būtų apie 15 % didesnės negu praėjusiais metais. Todėl manau, kad mažesnių pajamų gavėjams priemonės yra pakankamos, kad perkamoji galia vis dėlto nenukentėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, ką tik, turbūt prieš porą posėdžių, premjerė minėjo, kad Vyriausybė bananų kainos nereguliuos. Bet staiga apsigalvojote ir imate reguliuoti elektros kainas, dujų kainas. Nustatote ribas ir visą 600 mln. faktiškai atiduodate bananų kainoms reguliuoti.
Tai mano klausimas būtų toks: ar nereikėtų energijos monopolininkams mažinti savo apetitų? Mes už „Independence“ mokame per metus 67 mln. Aišku, dabar dalį – 22 dengiame iš skolintų. Tačiau estai su suomiais, suvartodami 3,5 mlrd. kub. metrų per metus, tai yra daugiau negu mes su „Achema“ ir su latviais, mokės tik 10 mln. ir įsirengs terminalą per pusę metų iki šio rudens priimti laivus. Ar jūs nematote, kad tai yra pinigų švaistymas vėjais, nereguliuojant nepriklausomų, pavyzdžiui, elektros, tiekėjų ir leidžiant jiems kainas užsirauti tokias, kad ten stogas važiuoja?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūsų įvardintos pavyzdinės šalys, Estija dereguliavimą jau seniai yra padariusios. Turbūt yra kalbama apie pavyzdžius, kurie vienais atvejais tinka, kitais atvejais netinka. Man atrodo, situacija kiekvienoje šalyje yra individuali, ir man atrodo, tie sprendimai yra pasiūlyti atsižvelgiant į tai, kad šokas tikrai yra beprecedentis. Jeigu nieko nedarytume, kainos augtų du su puse, du kartus. Man atrodo, šie sprendimai yra laikini, bet jie šiandien yra patys teisingiausi, nes pereiti prie kitų šaltinių taip greitai šiandien tiesiog yra neįmanoma. Man atrodo, pasirinkti ir pasiūlyti sprendimai yra optimalūs būtent Lietuvos situacijai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas. Kortelė neįdėta.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, norėjau paklausti dėl įstatymų projektų, susijusių su kitų išmokų didinimu, apie kuriuos kalbate. Jie atkeliaus vėliau, ir mes dabar tiksliai nežinome, kokiomis sumomis bus didinami vaiko pinigai, kiek daugiau gaus piniginę paramą. Aš matau bendrus skaičius, bet truputį ne iki galo aišku, ar tai yra skaičiai, skirti padengti poreikius ukrainiečių, kurių kaip gavėjų žiauriai padaugėjo Lietuvoje natūraliai dėl jų atvykimo (ir mes visi norime, kad jie gautų visas mūsų įmanomas išmokas), ar vis dėlto bus didinami svarbiausių socialinių išmokų patys dydžiai? Ir ar bus didinamas VRP, nes tai yra kaip ir pagrindinis mechanizmas plėsti piniginę socialinę paramą, ar ji bus didinama kokiais kitais būdais? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Lėšos yra numatomos biudžeto projekte, tačiau patys dydžiai yra tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Pagal dabar suplanuotą pinigų kiekį yra siūloma valstybės remiamas pajamas didinti nuo 129 eurų iki 147 eurų, dėl to prasiplečia šildymo kompensacijų gavėjų ratas, tą jau minėjau, ir tas sprendimas kainuos 30,4 mln. eurų. Taip pat yra siūloma didinti bazinę socialinę išmoką nuo 42 iki 46 eurų. Tai paveiktų ir vaiko pinigus, taip pat šalpos pensijų bazę padidintų nuo 150 iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazę – nuo 126 iki 138 eurų, valstybinių pensijų bazę – nuo 59,35 iki 65,29. Šie sprendimai kainuoja 72,75 mln. eurų. Šie sprendimai bus patvirtinti Vyriausybės nutarimu, kai bus priimtas valstybės biudžetas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti ministrės, gal neišgirdau, ar buvo įvardintos kokios nors pagalbos priemonės verslui, pramonei, nes jie irgi patiria nuostolių dėl padidėjusių energetinių kaštų ir panašiai?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atsižvelgiant į situaciją po Rusijos invazijos į Ukrainą, yra pasikeitusios projekcijos ateičiai. Europos Komisija patvirtino valstybės pagalbos verslui komunikatą, jo pagrindu galima formuoti konkrečias schemas, kurios yra tvirtinamos kiekvienoje valstybėje narėje individualiai.
Atsižvelgdami į galimybes, numatytas tame komunikate, kadangi ne viską Europa leidžia padėti verslui, kad nebūtų iškraipyta konkurencija, pagal šį komunikatą yra numatoma 120 mln. eurų valstybės pagalbos priemonėms verslui. Pagalbos schemas dar reikės suderinti su Europos Komisija pagal tuos punktus, kurie yra numatyti komunikate. Ten galima kompensuoti dalį prieaugio kainos verslui, taip pat yra numatyta galimybė energetikai imlioms įmonėms padėti papildomai. Konkrečios schemos dar bus derinamos su Europos Komisija, tam yra numatyta 120 mln. eurų.
Taip pat iš Europos Sąjungos yra gauta 7,7 mln. eurų paramos žemės ūkiui. Ten yra galimas nacionalinis kofinansavimas, tai tam iš nacionalinio biudžeto dar yra skiriama 9,3 mln. eurų. Tas schemas Žemės ūkio ministerija taip pat turės dar suderinti su Europos Komisija pagal jų pasiūlytą paramos schemą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Ministre, noriu paklausti dėl valdžios sektoriaus balanso ir skolos. Paprastai Finansų ministerija pristato trejiems metams į priekį, ne atgal, šiuo atveju jūs – nuo 2020 metų. Kaip ta skola keičiasi, tai turbūt visiems įdomu, bet dar įdomiau pamatyti, kas bus 2023 metais. Ir klausimas, kaip jūs vertinate ilgalaikį tvarumą? Kad dabar skola mažėja atsižvelgiant į santykį su BVP, tai mes suprantame, bet ar galėtumėte pakomentuoti ilgalaikę 2023–2024 metų perspektyvą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šie skaičiai bus parengti drauge su Stabilumo programa artimiausiu metu. Pagal preliminarius skaičius valstybės skolos santykinis lygis stabilizuojasi, netgi tampa šiek tiek mažesnis per artimiausius metus, apie 42,5 % nuo bendrojo vidaus produkto, todėl ilgalaikių iššūkių tvarumui šiuo metu tikrai nėra. Ekonomikos augimas vis dar yra prognozuojamas, pajamos renkamos gana stabiliai, todėl, manau, pagal šiandienes galimybes pasiūlymai yra pateikti ir jie yra tvarūs.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi nenoriu būti nušalintas, tai paskutinysis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Nes esu vienintelis iš valdančiųjų užsirašęs klausti. Būkite malonus, neignoruokite. Čia nuskambėjo, kad vėluoja ministerija dėl šio biudžeto. Tikrai, manau, nevėluoja. Ministerija buvo pažadėjusi, kad balandžio mėnesį teiks, tačiau čia jau yra antras biudžeto patikslinimas šiais metais. Tokios aplinkybės.
Aš norėčiau, kad apie jus, ministre, kada nors kas nors sakytų: labai toliaregiška ministrė, įžvelgia viską į priekį. Pabandykite žvilgsnį į priekį ne apie šitą biudžeto patikslinimą, bet kaip manote, ar šiais metais dar gali tekti grįžti prie biudžeto tikslinimo? Kitaip sakant, geopolitiškai paprognozuokite, kad kas nors sakytų: žiūrėk, G. Skaistė nuspėjo viską. (Balsai salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiaip pagal tas projekcijas, kurias turime šiandien, kadangi buvo atlikti skaičiavimai tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ministerijos apie perspektyvas, kurios laukia Lietuvos ekonomikos, ir kokie yra numatomi infliacijos ir kiti augimo rodikliai, matymas visų institucijų gana panašus. Centrinis scenarijus yra toks, kad ekonomikos augimas vis dar išlieka, infliacija yra aukšta, tačiau ji šiandien yra prognozuota. Jeigu nebūtų kokių nors papildomų veiksnių, kurių galėtų būti, nes karas yra toks dalykas, kurį prognozuoti yra sudėtinga, jeigu jis užtruktų ilgiau, jeigu sankcijos būtų griežtesnės, turbūt galėtų nutikti daug tų variantų, kurie paveiktų pirmiausia Europos Sąjungos ekonomiką, bet kartu paveiktų ir Lietuvos ekonomiką.
Jeigu situacija keisis ir bus platesnis sankcijų ratas, kuris atsilieps ne tiktai Rusijos ekonomikai, bet ir Lietuvos ekonomikai, Europos Sąjungos ekonomikai, jeigu karinė situacija užsitęs ilgiau ir bus drastiškesnė, tų variantų galės būti daug. Tikrai neatmetu galimybės, kad gali reikėti grįžti su papildomu biudžeto patikslinimu, jeigu toks poreikis bus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Klausti ir atsakyti skirtas laikas dėl šito klausimo baigėsi. Siūloma pagrindiniu komitetu tradiciškai skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomais komitetais – Audito, Europos reikalų, Kaimo reikalų, Socialinių reikalų ir darbo, Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Ekonomikos komitetus. (Balsas salėje: „Kultūros komitetą!“) Kultūros nėra klausimų pristatyta, tad labai dėkui. Svarstymo data. Pirmojo svarstymo data – balandžio 28 diena, antrojo svarstymo data – gegužės 10 diena. Planuojamas priėmimas – gegužės 17 dieną.
14.46 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1500 (pateikimas)
Gerbiama ministre, kaip suprantu, jūs pristatėte ir lydimuosius 2-1.2, 2-1.3 klausimus, tačiau kadangi yra Seimo narių, užsirašiusių klausti pagal tų klausimų tematiką, pereiname prie 2-1.2 klausimo – projekto Nr. XIVP-1500, jį jūs jau pristatėte. Jūsų norėtų paklausti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio… Vis tiek nieko neatsakė, o, matyt, konservatoriai dar valdžioje, tai dešimtkart biudžetą pildysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Čia kaip ir ne klausimas buvo – replika.
A. Skardžius gal irgi taip sutaupys mums laiko.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pabandysiu sutaupyti laiko.
Gerbiama ministre, jūsų viceministras aiškiai pasakė, kad 2021 metais surinktas papildomas 1 mlrd. 100 mln. su kapeikomis, jeigu ne 1 mlrd. 200 mln., yra ižde ir mes jį skirstysime, kaip norėsime. Kadangi surinkimas, kaip žinote, 11 % su trupučiu buvo viršytas praėjusiais metais, kaip dabar tie pinigučiai atsiguls, kur atsiguls ir ar taip galima elgtis, kad laikote ir po to skirstote, kam norite?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Stalčiuje pinigų tikrai nelaikau. Praėjusių metų viršplaninės pajamos nebuvo perteklinės, nes prognozuotas biudžeto deficitas buvo gerokai didesnis. Tad visos pajamos, kurios buvo gautos neplanuotai, daugiau negu planas, buvo skirtos, kad biudžeto deficitas būtų mažesnis ir valdžios sektoriaus skola būtų mažesnė. Dėl to praėjusių metų duomenys rodo, kad vietoj kelių procentų, kuriuos prognozavome rengdami biudžetą, biudžeto deficitas metų pabaigoje yra minus 1,1 % nuo bendrojo vidaus produkto. Tai tikrai yra geresnis rezultatas, bet tai vis dar yra deficitas.
Jokių perteklinių pajamų, kurios liko mano tašėje, vis tiek nėra. Pinigai, kurie yra ižde, yra skirti valdžios skolos priežiūrai. Vadinasi, tai yra kaupiamosios lėšos, jos yra naudojamos įvairių vertybinių popierių išpirkimui, vėliau poreikiams, kurie yra numatomi biudžete. Valdžios sektoriaus skolos valdymas yra tiesiog nuolatinis procesas ir jokių perteklinių pinigų Finansų ministerija tikrai neturi.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus norėjusių paklausti Seimo narių klausimus dėl šio klausimo. Pasisakymai dėl motyvų. Remigijau, baigiame šitą klausimą ir tada, gerai? Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt logiškas pakeitimas, savaime suprantama, turi būti reakcija į infliacijos sąlygas, aišku, į tam tikrą susiklosčiusią situaciją dėl karo padėties. Manyčiau, kad šiandien tikrai turime pritarti, nes kitos išeities neturime. O kai sakoma, kad nesavalaikis, tai ir praeitais metais buvo žymus kilimas, iš esmės mes einame žingsnis į žingsnį ir kažkiek netgi lenkiame tą neprognozuojamą infliaciją, bet niekas nežinojo, kad tokia infliacija gali būti. Kaip žinome, ji iš esmės kyla dėl energetinių resursų brangimo, jie nėra prognozuojami ir tuoj pat susidarė dėl tam tikrų karo sąlygų.
Siūlau pritarti, netrukdyti Vyriausybei dirbti, pritarti, palaikyti ir palinkėti sėkmės, kad visokios neprognozuojamos situacijos daugiau nesikartotų, o ekonomikos ir rinkos situacija iš esmės normalizuotųsi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitokių pasiūlymų turi A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties aš norėčiau sureaguoti į gerbiamos ministrės pasisakymą, kad per krizę, infliacinę krizę, tai yra turbūt didžiausia infliacija visoje Europoje, mes lengva ranka atimame iš piliečių, nemažindami nei akcizų, nei PVM, milijardą ir grąžiname per krizę valstybės skolai dengti, mažinti. Kuri valstybė taip elgiasi? Man toks paaiškinimas dėl to viršplaninio milijardo, kad jis taip lengva ranka mažinant mūsų įsiskolinimą, man tai atrodo kažkaip gana keistai ir turbūt nesuprantamai patiems piliečiams. Ar laikas dabar taip elgtis, mažinti mūsų įsiskolinimą? Ką mes didžiausi skolininkai Europoje, palyginti su BVP? Toli gražu nesame tiek užskolinti, nors gana daug turime pasiskolinę, bet per krizę taip elgtis, suveržti diržus vardan kokio nors tikslo, kad sumažintume valstybės skolą. Aš nežinau, ministre, man tai atrodo truputį nežmoniška. Čia mano galbūt nuomonė tokia. Bet dauguma žmonių, su kuriais tenka susitikti, irgi pritaria.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš dėl tiesos, kaip sakant, ir kolegai Edmundui. Karas prasidėjo vasario 24 dieną, o infliacija prasidėjo 2020 metais, kai konservatoriai priesaiką davė, tada infliacija ir atėjo, kaip ir 2009 metais. Tai dėl tiesos. Bet dėl tiesos, ministre, dėl tašiuko jūs nepaaiškinote. Aš jums uždaviau klausimą. Jūsų tašiuke yra 200 mln. Ekonomikos ir inovacijų pinigų. Šiandien turime 12–15 % infliaciją. Kaip jūsų tašiuke esantys 200 mln. pinigų gali šiandien prisidėti prie verslo? Jūs neatsakote į tą klausimą. Arba jūs atimkime iš Aušrinės tuos pinigus, nes ji nesusitvarko, ir juos kuo greičiau įleiskite į rinką, arba jūs ką nors darykite, nes 200 mln. jūsų tašiuke šiandien sėdi. Ir aš kaip tik, prieš ateidamas čia, dar patikrinau oficialų „Invegos“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapį, ten yra nurodyti 200 mln., rezerve – papildomi 100 mln. Bendra suma būtų 300 mln.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausti ir atsakyti skirtas laikas jau buvo pasibaigęs.
14.52 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1501 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1501. Jūs kaip ir pristatėte, nebent norėtumėte papildyti, ministre. Ar pereiname prie klausimų?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal norėčiau trumpai į replikas atsakyti. Išties valdžios sektoriaus skolos mes praėjusiais metais perteklinėmis pajamomis nemažinome, mes tiesiog ją didinome mažiau, nei buvo prognozuota metų pradžioje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Dėl šio klausimo nėra norinčių jūsų klausti Seimo narių. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Niekas nenori kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. XIV-746 „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1502 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. XIV-746 „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1502. Ar norėtumėte dar papildyti? Ne. Pereiname prie klausimų, atsakymų. Nėra norinčių klausti Seimo narių.
Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.55 val.
Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 1, 2, 5, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503 bei 2-2.2 klausimas – lydimasis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – G. Skaistė. Pateikimas. Prašom, jeigu dar savo darytą pristatymą kažkuo norite papildyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne, aš viską pristačiau su pirmu paketu, nes tai vienareikšmiškai susiję projektai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Ministre, šį kartą geresnis klausimas, neemocinis. Aš dar ministrės Monikos kartu norėjau dėl valstybės remiamų pajamų dydžio… Ar yra numatyta jį didinti, nes aš bent jau kol kas negirdėjau? Yra 141, tai turėtų būti gal 147 ar 148. Ir kaip dėl vadinamosios valstybės šalpos pensijos – 265. Mes ją dabar padidinome. Čia yra labai svarbu, nes nuo to pradeda viskas skaičiuotis – ir pensijos. Kokia yra tvarka? Tikrai atsiprašau, nespėjau susipažinti ir visko susiskaičiuoti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi visi šie dydžiai yra nustatomi ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, tai dabar yra numatomos lėšos. Po to, kai biudžetas bus patvirtintas, šie dydžiai bus pakeičiami ir planuojamas valstybės remiamų pajamų dydis – 147 eurai.
PIRMININKAS. Ministre, galite atsakyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš galiu pakomentuoti. Bazinė socialinė išmoka nuo 40 eurų, kurie buvo 2021 metais, kyla iki 46 eurų. Šalpos pensijų bazė nuo 143 eurų, kurie galiojo 2021 metais, kyla iki 173, tai 30 eurų. Tikslinė kompensacijų bazė, nuo kurių priklauso daugelis išmokų turintiems negalią, nuo 120, kurie galiojo 2021 metais, auga iki 138, o valstybės remiamos pajamos, kurios 2021 metais buvo 128, kyla iki 147 eurų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Syso salėje nematau. Kitas klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia tikrai noriu pasveikinti su minėtų dydžių padidinimu, jis tikrai yra ženklus ir taiklus. Norisi paklausti dėl pensijų, nes šiuo atveju yra indeksuojamos. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie yra pensininkai ir gauna mažiausias pensijas, gaus mažiausią padidinimą į rankas. Kitaip sakant, piniginį padidinimą, nes kai procentiškai didiname, tai, aišku, pensijos daugiausia auga tiems, kurie turi didžiausias pensijas. Šiuo atveju… Mes teikėme siūlymą, kad svarstytume galbūt vienkartinę išmoką, kuri būtų atvirkščiai proporcinga pensijos dydžiui, tokiu būdu šiek tiek kompensuotume. Ar šalia šito indeksavimo varianto, kurį jūs siūlote ir kuriam… visada pensijų didinimui reikia pritarti, galima mąstyti ir apie papildomą pagalbą pensininkams, ypač tiems, kurie turi mažiausią, nes ne tik šildymo kompensacijos yra jų pagrindinės išlaidos, kuriomis jie naudojasi? Maistas auga visiems lygiai. Maisto kainos.
PIRMININKAS. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mūsų nuomone, priemonės, kurios nuosekliai didina pajamas, yra teisingesnės negu vienkartinės išmokos. Vienkartinės išmokos turi poveikį ir infliacijos lygiui, iš principo teisingesnis būdas yra nuosekliai didinti pajamas, kurias žmonės gauna kiekvieną mėnesį. Dėl to mūsų siūlomas sprendimas yra papildomai didinti pensijas 5 %. Priminsiu, kad jau prieš tai buvo pasiūlyta pensijų reforma, kuri padidino mažesnes pensijas gaunančių žmonių pensijas, ir taip tas sprendimas buvo įgyvendintas.
Taip pat auga valstybės remiamų pajamų dydis, jis praplės šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir padės tiems žmonėms, kurie gauna mažas pajamas, mažas pensijas. Realiai turbūt beveik visi pensininkai galės naudotis šildymo kompensacijomis.
Taip pat noriu priminti, kad buvo įvesta vienišo asmens pensija, ji taip pat prisideda prie to, kad didžiausią skurdą patiriantys asmenys gautų kasmėnesines pajamas ir galėtų kompensuoti tai, kad kainos auga. Bet jų pajamos taip pat yra išaugusios gana ženkliai, lyginant su praėjusiais metais.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už kalba R. Žemaitaitis. Remigijau, užsirašėte už dėl motyvų.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties aš kviečiu, kolegos, pritarti, nes ką aš ir su ministre Monika, ir ką Gintarė… Tikrai bet kokiu atveju tiek valstybės remiamų pajamų dydis, tiek pensija didėja. Aišku, ne tiek, kiek ji turėtų didėti, arba tiek, kiek mes iš tikrųjų arba realiai norėtume. Bet tai yra tam tikras žingsnis.
Aišku, aš turiu didelį nuogąstavimą dėl bazinio dydžio, tai yra dėl valstybės tarnybos, bet čia yra skirtingi dalykai, skirtinga tema. Tikrai siūlyčiau pritarti. Tikėkimės, kad infliacija iki tokio dydžio nebekils, bent jau liepos mėnesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Su ta viltimi ir pranešame, kad balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu. Labai ačiū, gerbiama ministre, jūs pristatėte visus klausimus.
15.00 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1490(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1490(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame Ekonomikos komiteto pirmininką K. Starkevičių pristatyti komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiame papildomo Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Čepononį. Jo salėje nematau. Gerbiamas Butkevičiau, gal jūs komiteto išvadą galėtumėte pristatyti?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė jūsų paminėtą įstatymo projektą. Komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Į tribūną dar kviečiame Ekonomikos… Ne. M. Majausko pasiūlymą pristatykite, pasakykite, kad iš dalies pritarėte. Bet neprašo balsuoti, kiek žinau. Tai gal informuokite posėdžių salę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš dalies yra pritarta. Ten buvo dėl datų. Datos yra suderintos pagrindiniame komitete su visomis institucijomis.
PIRMININKAS. Mykolas neprašo balsuoti, kiek žinau, dėl šito pasiūlymo.
Yra gautas dar vienas pasiūlymas – G. Skaistės, tačiau kadangi jis pateiktas ir įregistruotas pavėluotai, jis bus svarstomas priėmimo stadijoje.
Po svarstymo dėl įstatymo projekto pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto po svarstymo bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-262. Žiūriu, nėra pranešėjos L. Girskienės. L. Jonausko nėra. (Balsas salėje) Ai, R. Žemaitaitis.
15.03 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-486 (pateikimas)
Remigijau, galėtumėte dabar pristatyti 2-10 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-486. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra senas projektas, anksčiau jis Lietuvoje veikė ir labai gerai veikė. Buvo tokia sistema, kai tabako gamintojai turėjo galimybę finansuoti kovą su kontrabanda ar finansais, ar pinigais, ar skirdami vienokios ar kitokios org. technikos, automobilių ar kitų priemonių, kad būtų sumažintas tabako ir alkoholio gaminių patekimas į Lietuvos teritoriją.
Iš tikrųjų projektas yra susietas su tuo, kad jeigu mums pavyktų įtraukti socialinius partnerius, privačius verslus, kurie prisidėtų prie šios kovos, tai faktas, patekimas kontrabanda cigarečių, ypač dėl cigarečių mes turime labai didelę problemą, ir dabar ypač iš Baltarusijos… Mums pavyktų surinkti į biudžetą daugiau akcizo ir, aišku, kartu padidintume patį biudžetą, tiek ir PVM’ą. Toks trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Nors klausimas nesusijęs su alkoholio kontrole, tačiau jūsų paklausti norėtų A. Veryga. Jo salėje aš nematau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jis manęs jau paklausė asmeniškai.
PIRMININKAS. Kitas kausiantysis – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ketinu palaikyti. Dirbęs su prevencija, aš, aišku, irgi galvoju, kad tokios sąsajos su prekiautojais tabaku ne visada gerai, bet ne visuomet tai yra blogis. Kaip įsivaizduojate, Remigijau, kiek galėtų būti iš to naudos, sakykime, valstybei ir biudžetui, tokio piniginio santykio, ar įsivaizduojate?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš tikrai galiu pasakyti priešistoriją ir savotiškai esu dėkingas dabartinei premjerei Ingridai, kai ji buvo finansų ministrė 2008–2012 metų kadenciją. Aš gyvenu pasienio teritorijoje, tai yra Šilutė–Rusnė, aš mačiau tuos srautus, ypač įtraukiamus vaikus, dešimtokus, vienuoliktokus, dvyliktokus, kai jie dirbdavo šucheriais, kai jie stovėdavo ant pylimų ir kontrabanda ėjo dideliu srautu.
Užteko susitikti su premjere, parodyti nuotraukas, parodyti skaičius, buvo skirta ir iš valstybės biudžeto apie 40 mln., ir iš privačių buvo apie 14 mln. Buvo pastatyta rentgeno aparatų, buvo pastatyta kamerų, buvo nupirktas naujas transportas. Aš galiu pasakyti, Rusnėje tuo metu kontrabanda sustojo gal, ko gero, 80–90 %, Šilutės–Pagėgių pasienyje sustojo, ko gero, apie 60 %. Mes tikrai akivaizdžiai matėme akcizų surinkimo skaičius biudžete.
Mes turime kiaurą sieną su Baltarusija, jeigu aš neklystu, yra apie 800 kilometrų su Baltarusija pasienis. Deja, turime tokią situaciją, kad keliauja ir fūromis, keliauja ir traukiniais, ir per ežerus bando perplukdyti šitą dalyką. Jeigu verslas čia prisidėtų bent 5, 7 ar ten 3, 4 mln. duodamas org. techniką, manau, kad biudžete mes turėtume apie 20 mln. papildomų pinigų. Tikrai aš tuo tikiu, aš mačiau, patirtis jau yra, ir aš tą dalyką mačiau kaip gerą pavyzdį Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi į salę sugrįžo A. Veryga, tai suteikiame jam galimybę paklausti.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Remigijau, aš suprantu idėją, ką jūs norite padaryti, ir ji yra gera, bet aš noriu paklausti, ar jūs žinote, kad Lietuva yra ratifikavusi Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurios 5.3 straipsnis įpareigoja valstybes vengti bet kokių tokių sąsajų su tabako verslu. Mano manymu, šis jūsų siūlymas nusižengia tai konvencijai. Ar nemanote, kad valstybė turi visus svertus akcizais susirinkti tuos pinigus ir nesusisaistyti jokiais saitais su gamintojais?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pasakyčiau, ir taip, ir ne. Ratifikuotoje sutartyje nėra privaloma, kad valstybei vienokia ar kitokia forma yra uždrausta bendrauti ar bendradarbiauti su tomis organizacijomis, įmonėmis, kurios gamina ir importuoja tuos gaminius. Taip, jūs esate teisus, valstybė galėtų surasti resursų ir skirti papildomai pinigų, bet jeigu verslas nori iš rinkos eliminuoti neteisėtus gaminius ir jų patekimą čia, tai bet kokiu atveju susiję su jų verslu, nes tai yra ir pardavimas, ir kiti panašūs dalykai, tai kodėl mums nepasinaudojus ta situacija ir negavus paramos?
Čia lygiai taip pat, kaip mes turime problemą – iš alkoholio surinktų mokesčių yra finansuojamas sportas arba, prisiminkite, buvo finansuojami visi renginiai ir panašiai. Taip, iš mokesčių. Tai irgi buvo toks savotiškai šokiruojantis dalykas, ar ne? Kartu lyg skatiname alkoholį, bet kartu ir skatiname sportuoti. Čia, manau, yra daug geresnė blogybė ir tie pinigai tikrai, na, mums ir mūsų biudžetui, ir mūsų Vyriausybei šį kartą tikrai prisidėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, kovai su kontrabanda pritariame tikriausiai visi, bet man jūsų projektas primena Trojos arklį. Iš tikrųjų yra sukuriamos prielaidos tabako ir alkoholio gamintojams reklamuotis valstybės institucijoms ir įstaigoms padedant. Ar sutinkate, kad priėmus jūsų projektą tabako ir alkoholio gamintojai įgytų daugiau galimybių reklamuotis kaip kovojantys su kontrabanda, kovojantys prieš nelegalią prekybą ir taip galėtų stiprinti savo prekių ženklų įspūdį visuomenėje už santykinai mažą kainą? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Žinokite, nežinau, neturėčiau, ko gero, jums šiandien atsakymo, kolege, atvirai sakau. Aš nemanau, kad jie reklamuotųsi. Jeigu reklamuotųsi, tai yra pozityvi reklama, tai yra žmonės, kurie prisideda prie kontrabandos ir nelegalios kontrabandos nepatekimo į Lietuvos teritoriją. Nėra… Nemanyčiau, tikrai nemanyčiau, kad tai yra reklamos būdas, tai yra tam tikras socialinis partneris, kuris padeda kovoti su nelegalia veikla. Tada kiltų klausimas, ar šiandieną priklausomybių centrai, kurie padeda žmonėms išlipti iš priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir kaip tam tikras verslas remia tam tikrais medikamentais, ar tai nėra savotiška reklama? Matyt, irgi būtų moralės klausimas. Manau, čia yra daugiau gal teisinis dalykas. Tiesiog reikia žiūrėti į tą pasiūlymą kaip į tam tikrą teisinį dalyką, kaip į sprendimo būdą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš irgi pritariu jūsų idėjai. Man jinai patinka. Tiktai klausimas toks, ar čia tiktai graži idėja, ar iš tikro jūs turite tam tikros informacijos, kad yra toks pageidavimas, noras prisidėti iš verslo pusės, nes idėja tikrai graži, man jinai patinka.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš galiu pasakyti kolegoms. Kolega Kęstuti, prieš teikiant tą projektą (jis yra teiktas 2021 metais), 2020 metais, bijau dabar sumeluoti, man atrodo, Alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba, policija ir gamintojai padarė apklausą, padarė Lietuvoje tyrimą. Ėmė iš šiukšliadėžių, ėmė iš kitų teritorijų ir parodė, kokie yra skaičiai. Jie yra milžiniški. Kadangi aš priklausau Sveikatos reikalų komitetui, mes buvome susitikę, mes su jais kalbėjomės, kaip jie įsivaizduoja, kas galėtų padėti kovoti su šituo dalyku. Vienas iš būdų, jų irgi buvo pasakymas, kad jie sutiktų prisidėti finansiškai, kad valstybei pavyktų kovoti su šitais dalykais. Tie tyrimai yra stulbinantys. Deja, aš jų čia neturiu, bet skaičiai tada buvo… Kas įdomiausia, galiu pasakyti viena… Netgi prie vieno rajono policijos komisariato iš šiukšliadėžės ištraukti trys pakeliai, iš jų du pakeliai buvo kontrabandiniai. Tai buvo kosminiai skaičiai ir šitas dalykas buvo Rytų Lietuvoje. Tai labai gerai prisimenu, net foto yra.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Taip, iš tiesų šiandien mes turime situaciją, kuri valstybei nėra lengva, ir su tuo turėtume skaitytis ir kartais žiūrėti blaivaus proto. Kai geros partnerystės dėka galima ne tik ką nors nuveikti kartu su valstybe, bet ir gauti daugiau mokesčių, aš manau, kad tai nėra pati blogiausia idėja. Manau, tikrai bus sveikintina, kad įmonės pačios pasirūpins šiek tiek kontrabandos mažinimu. Joms tai yra aktualu, nes jos pačios irgi neparduoda savo produkcijos, kad ir kaip gaila, tai tikrai nesveikintinas dalykas. Kartu, jeigu padės pasirūpinti, kad mažiau patektų kontrabandos, automatiškai jos pačios pasirūpins ir to akcizo mokesčio didesniu surinkimu į valstybės biudžetą. Šiame gyvenimo etape, aš manau, tai yra sveikintina, ir palaikau šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš visiškai nesutinku su kolega Linu ir paaiškinsiu kodėl. Pirmiausia tai yra aiškus prieštaravimas konvencijai, kurią Lietuva yra ratifikavusi, jinai galioja kaip teisiškai privalomas dokumentas mums, nepriklausomai nuo to, ką mes apie tai galvojame. Jeigu ratifikavome, privalome laikytis.
Antra. Valstybė turi visus svertus. Galima padidinti akcizą tabako pakeliui dešimčia centų ir susirinksite tiek pinigų, kad neužteks vietos tiems rentgeno aparatams ar kitoms įrangoms sustatyti prie sienos. Tereikia tiktai valios ir noro tą įrangą nusipirkti ir viską galėsite daryti.
Trečias dalykas. Nežinau, ar žinote, kad tabako gamintojai patys organizuoja kontrabandą ir yra už tai bausti. Nemojuokite, Linai. Iš tikrųjų tai yra įrodyti dalykai. Jeigu jūs manote, kad kontrabandininkai cigaretes iš jų pavagia, tai jos yra kažkur legaliai nupirktos dideliais kiekiais, keliauja fūromis, konteineriais ir už viso šito taip pat stovi verslai. Jūs dabar norite pasakyti, kad tie, kurie dažnu atveju patys organizuoja kontrabandą, dabar dar susistatys įrangą prie sienos? Tai dar prisijungimą duokime prie tos įrangos, kad galėtų patys ir pažiūrėti, kas ten yra, ką jie veža. Tikrai yra netikęs mechanizmas. Kaip ir sakiau, valstybė turi akcizą, akcizo mechanizmą. Padidinkite keliais centais akcizą vienam pakeliui, susirinksite pinigų ir pirkite, ką tik norite. Jeigu yra tokio noro, tikrai prisidėčiau prie tokio teisės akto dėl akcizų padidinimo registravimo. Jeigu bus politinis sutarimas, skirti visus tuos pinigus tada įrangai įsigyti, bet ne tokiu būdu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto – darbotvarkėje numatytu metu.
15.15 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-262 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-262. Pranešėja – L. Girskienė. Pateikimas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pristatau Prokuratūros įstatymo 161 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pagal šiuo metu galiojantį Prokuratūros įstatymo 161 straipsnį, prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ar nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikalstamų veikų, ar nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialusis statusas.
Šio statuso savitumas pasireiškia tiek tam tikrais prokurorų tarnybos santykius reglamentuojančiais ribojimais, tiek tam tikromis papildomomis garantijomis. Numatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialusis statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka, kurios suma gali siekti iki 30 % pareiginės algos. Specialųjį prokuroro statusą turintys pareigūnai tampa tiesiogiai pavaldūs generaliniam prokurorui, jo pavaduotojui ar Generalinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jo pavaduotojui.
Įstatymo projektu siekiama išplėsti specialiojo statuso prokurorui suteikimo instituto taikymo ribas nustatant, kad specialusis statusas suteikiamas ir prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti ir nusikalstamų veikų aplinkai ir žmonių sveikatai, kai dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose.
Pasiūlymas kilo iš situacijos, kuomet 2020 metais visiems žinoma „Grigeo Klaipėda“ išleido galimai nevalytas nuotekas į marias. Tuomet kilo mintis, kad būtent prokurorai, kurie tiria su aplinkosauga, žmonių sveikata ir panašiai susijusias bylas, taip pat galėtų būti apsaugoti nuo išorinės įtakos poveikio ir panašiai.
Trumpai tiek apie projektą. Siūlau palaikyti, nes tai iš tikrųjų yra svarbu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų sveikinu, gerbiama kolege, labai reikšmingas projektas. Manau, kad siekdami išsiaiškinti nusikaltimus turime užtikrinti prokurorų veiklos garantijas. Mano klausimas būtų, ar apie šį projektą kalbėjote su Generalinės prokuratūros atstovais ir kokia jų pozicija šiuo klausimu? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kalbėti tiesiogiai neteko, bet, kiek teko kalbėti su teisininkais, tai iš tikrųjų sveikintinas pasiūlymas. Manau, kad prokuratūros darbuotojai tikrai palaikytų šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. J. Sabatausko salėje nematau. Paskutinis klausia A. Nekrošius. Klausia A. Nekrošius.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). A. Nekrošius neklausia.
PIRMININKAS. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nutinka kartais tokių nesklandumų, nieko nepadarysi.
Gerbiama pranešėja, tikrai geras projektas, tikrai reikalingas ir aktualus. Norėčiau jūsų paklausti dėl to statuso suteikimo. Kuo padėtų prokurorams dėl tokių tyrimų, kuo palengvintų jų darbą šis projektas? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų yra numatyti atvejai, kada prokurorui yra suteikiamas specialusis statusas. Siūloma tik papildyti ir įtraukti papildomai prokurorus, kurie tiria bylas, susijusias su galimai nusikalstama veika aplinkai, žmonių sveikatai ir panašiai, kai dėl to yra padaryta didelė žala gamtai. Manyčiau, kad papildomo statuso numatymas sudarytų galimybes prokurorui likti, negalėtų būti daroma tam tikrų suinteresuotų šalių įtaka prokurorui atliekant tyrimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į visus Seimo narių, kurie norėjo jūsų paklausti, klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. P. Gražulis nebenori. Niekas nenori pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto – numatytu darbotvarkėje metu.
15.21 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-370 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-370. Pranešėjas – L. Jonauskas. Pateikimas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Vandens įstatymo pataisomis siūlau įtvirtinti ir prievolę hidroelektrinės valdytojams, Kauno hidroelektrinės valdytojams, iki 2030 metų pastatyti žuvitakį. 1959 metais statant Kauno hidroelektrinę buvo praleista šita opcija ir niekas apie gamtosaugą, apie nerštavietes, apie saugomas rūšis, žuvis ir taip toliau nekalbėjo. Ypač dabar įvairūs mokslininkai, gamtininkai, buvę prezidentai, tiek A. M. Brazauskas, tiek V. Adamkus, kalbėjo ir kalba apie tai, kad būtinybė statyti žuvitakį tikrai yra. Atkurti ekosistemų, aišku, nepavyks, bet atkurti ypač retų, svarbių žuvų nerštavietes tikrai galime. Įstatymo esmė yra tokia, liečia vieną hidroelektrinę, Kauno HE, daugiau jokių kitų hidroelektrinių neliečia. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori gana daug Seimo narių. A. Skardžius. Jo salėje nematau. Kitas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų gamtosaugos reikalavimai svarbūs, bet svarbūs ir finansiniai resursai. Iš tiesų tikrai manote, kad tai turėtų būti tam tikra visos Lietuvos problema? Ar tai nepaveiks ir tam tikrų kitų dalykų, susijusių su energetika? Tarkime, vėlgi ne per brangiai kainuos?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, geras klausimas. Tikrai ne turėtų būti, o yra visos Lietuvos problema. Mūsų gamta, mūsų oras, mūsų aplinka yra visų mūsų problema. Šiuo atveju mes galime ištaisyti tas padarytas klaidas, kurios buvo padarytos anksčiau. Ir to kaina tikrai gali būti ne visai tokia didelė, kaip įsivaizduoja kolegos. Iš tikrųjų yra įvairių finansinių instrumentų, yra Klimato kaitos programa, yra europinių projektų, pagal juos tikrai galima atkurti tam tikras gamtos vertybes. Aš labai tikiuosi, kad Aplinkos ministerija priėmus šias pataisas taip ir padarys – pasinaudos šiais instrumentais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. L. Nagienės nematau posėdžių salėje. K. Mažeikos… (Balsai salėje) Turėtumėte atsiprašyti. K. Mažeikos taip pat nematėme. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs kalbate tik apie vieną dalį dėl Kauno hidroelektrinės, apie žuvitakį, bet ar nereikėtų galvoti kompleksiškai? Tiek Susisiekimo ministerija, tiek Kauno miesto savivaldybė kalba apie šliuzų statybą būtent prie Kauno hidroelektrinės ir tai yra, galima sakyti, susiję dalykai. Aišku, tai ne milijono, ne 10 milijonų klausimas.
Ar nemanytumėte, kad dėl šio projekto reikėtų Vyriausybės išvados, nes tai spręstų ir Aplinkos ministerija, ir Susisiekimo ministerija, juo labiau kol kas vieni daro galimybių studijas, kiti turi savo skaičiavimus, tad iniciatyvos klausimas turėtų būti labiau koordinuotas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, geras klausimas. Kauno miesto savivaldybė ir kai jūs jai vadovavote, ir prie dabartinių vadovų iš tikrųjų dažnai kelia šitą klausimą. Klausimas bandomas spręsti galbūt ir kompleksiškai, yra siūlymų vieną projektinį variantą padaryti suderintą su rekreacija. Tuo metu, kai vertingos žuvys nemigruoja, būtų galima naudoti rekreacijai tą žuvitakį ir taip toliau.
Kalbant apie šliuzų sistemą, tai taip pat yra diskusijų objektas, apie tai diskutuojama labai ilgai, tačiau tikrai šiuo atveju jokie gamtiniai kompleksai nebūtų atkuriami, išsaugomi ir taip toliau. Kaip tik, matyt, kalbėtume apie kitokias ūkines veiklas, kurios galbūt pablogintų situaciją, bet, kaip jūs ir sakėte, dar reikia galimybių studijų, kurios atsakytų į tuos klausimus. Bet aš bijau, kad projektas tokiu atveju tikrai kainuotų ne vieną šimtą milijonų eurų. Dėl šių priežasčių, manau, tikrai neverta laukti dar 10, 20, o gal net ir 30 metų, kol būtų galutinai nuspręsta, suprojektuota ir apsispręsta, kokių šliuzų sistemų reikėtų. Žuvitakį galime padaryti dabar. Juo labiau ar jis bus dabar pastatytas, ar vėliau pastatytas, vis tiek jo reikės. Aš siūlau tą padaryti dabar.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jeigu gerai pamenu, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė neturi šliuzų, žuvitakių. Kiek pamenu, kalbėjau su vietiniais darbuotojais, jie sakė, kad tos žuvys dabar pakeitė įpročius ir plaukia kita upe, Nerimi, į viršų ir ten neršia.
Mano klausimas toks. Ar kokios nors finansinės injekcijos, tarkim, tam tikras pinigų kiekis tikrai atpirks tą nuostolį, padarytą gamtai? Ar investuoti keli milijonai eurų sugeneruos kokią nors didesnę pridėtinę vertę gamtai? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Iš tikrųjų tos žuvys nepakeitė jokių įpročių. Ir anksčiau jos plaukdavo į Neries upės baseiną ir Neries upės aukštupyje sėkmingai neršdavo. Tik pastačius Kauno hidroelektrinę, kaip ir sakiau, visi keliai žuvų migracijai buvo užkirsti, visos tos nerštavietės iš esmės sunaikintos. Yra ne vienas pavyzdys Skandinavijoje, kai atkūrus hidroelektrines, pastačius žuvitakius įvairaus tipo vertingos žuvys pradėjo vėl migruoti atgal, susirado savo nerštavietes ir ta populiacija buvo sėkmingai atkurta. Aš labai tikiuosi, kartu su mokslininkais surėmę pečius padarysime viską, kad tas projektas būtų šimtu procentų sėkmingas.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, Lietuvoje statome labai daug hidrotechninių statinių. Tai yra hidrotechninis statinys. Taip pat kaip užtvanka, kad ir nedidelė, taip pat kaip tiltas, Kaune tokius statome. Bet ar jūs esate įsitikinęs, kad kiekvienam tiltui, kiekvienai užtvankėlei reikia atskiro įstatymo? Kaune reikėjo tilto, Vyriausybė priėmė sprendimą ir jie ten stato tiltą. Tai yra jūs labai sureikšminate vieną. Tai tada visiems tiltams, visoms užtvankėlėms po atskirą įstatymą? Kaip taip išeina?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, kolega. Šiaip kiekvienam hidrotechniniam statiniui tikrai nereikia atskiro įstatymo. Šiuo atveju mes jau daugiau negu 30 metų diskutuojame, bet nieko nedarome, kad tas statinys atsirastų. Čia, matyt, bendrai visų institucijų – ir Aplinkos ministerijos, ir Energetikos, ir visų kartu turėtų būti priimtas sprendimas, tačiau nė viena ministerija nesiima lyderystės, nė viena Vyriausybė to nedaro. Aš įsivaizduoju, kad įtvirtinę įstatymu mes turėtume labai aiškų signalą ir įpareigojimą tą elektrinę atkurti. Juo labiau kad šiandien galbūt keletas yra tokių objektų, pastatytų Lietuvoje, kurie iš esmės sugadino, sunaikino gamtines vertybes. Bet jeigu galima jas atkurti, o šiuo atveju galima, aš manau, kad tai ir reikia padaryti, ar čia būtų įstatymo, ar kitų teisės aktų reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kartais reikia įstatymų dėl hidrostatinių. Prisimenu norą pastatyti dar vieną Nemuno užtvanką. Tada Seimui reikėjo priimti specialų įstatymą, kad Nemuną galima patvenkti tik su Seimo leidimu. Ta Nemuno užtvanka neatsirado. Bet kalbant apie Kauno hidroelektrinę reikėtų prisiminti ir statytojus. Aš puikiai prisimenu tas diskusijas su Prezidentu ir premjeru A. Brazausku būtent apie tuos darbus, kurie nebuvo padaryti. Taip, užtvankos yra blogis upėms, nes reikia valyti visas susikaupusias sąnašas, jos nė karto Kauno mariose nėra valytos, o tai yra mūsų Nemuno vartai į visą upių struktūrą, ypač į Nemuno intakų struktūrą. Todėl natūralu, kad žuvys, atplaukusios per Baltijos jūrą, neturi kaip grįžti į savo nerštavietes, jos ieško aplinkinių kitokių kelių, kaip ir kraujotaka. Būtent žuvitakio pastatymas, taip, gal kažkiek sumažintų pačią 100 megavatų elektrinės galią ir pagaminamą elektros kiekį šios galios elektrinėje, tačiau sukurtų, sakykime, galimybę tiesiu keliu visoms žuvims, saugomoms žuvims, pasiekti savo nerštavietes. Tikrai neįsivaizduojama, kad tokie projektai dabartinėje Europoje gali be žuvitakių būti eksploatuojami. Todėl šis pasiūlymas yra geras, aš jį palaikau ir siūlau visiems palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Man nesiūlykite šio projekto palaikyti, aš tikrai pasisakau prieš šį projektą, nes jame yra parašyta, kad hidrotechninių statinių naudotojai privalės iki 2030 metų įrengti veiksmingas žuvų pralaidas. Tai yra nonsensas, kad ne savininkas, ne kažkas kitas, bet naudotojas.
Kita vertus, parašyta, kad didesnis plotas kaip 4 tūkst. kvadratinių kilometrų. Jeigu čia skaičius teisingai įrašytas, tai tas baseinas yra viena šešioliktoji Lietuvos dalis. Tai vėlgi yra kažkoks nonsensas, nežinau, kiek čia mes tokių upių turime, kurios virš savo užtvankos dar užimtų vieną šešioliktąją Lietuvos dalį.
Na, į L. Jonausko pasisakymą norėčiau taip pat sureaguoti. Nei viena ministerija, nei viena Vyriausybė nepadarė tų darbų. Aš manau, kad L. Jonauskas šiandien nėra nei Vyriausybė, nei ministerija ir nereikėtų jam teikti tokių projektų, kurie yra visiškas nonsensas. Jeigu jau kalbame apie projektus, tai tada reikėtų prisiminti Kruonio hidroakumuliacinę, kurios nepastatėme dėl kažkokių iniciatorių, o po to statėme už mūsų pinigus per ilgus metus. Todėl siūlau tokiems projektams nepritarti, nesvarstyti ir juos atmesti iš karto. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Kadangi jau balsavimo laikas, tuoj pereisime prie balsavimo. Per šoninį mikrofoną dar L. Jonauskas norėtų replikuoti, nes buvo paminėta jo pavardė.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Didžiausias nonsensas yra skaityti ir nesuprasti, ką skaitai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, viskas, pereiname prie balsavimų, prie ką tik pristatyto klausimo, pradėsime balsavimą nuo jo.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-370, dėl jo ką tik buvo diskutuota. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 45, prieš – 5, susilaikė 58. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Turime apsispręsti, ką su įstatymo projektu darome toliau. Alternatyvus balsavimas. Tie, kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, tie, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 80, prieš – 29. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.35 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1500 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas, dėl jo reikia apsispręsti, – tai Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1500. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 105, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 28 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.36 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1501 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1501. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 108, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 10 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. XIV-746 „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1502 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-1502. Kas pritariate nutarimo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 109, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 8. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 28 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.38 val.
Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 1, 2, 5, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas Nr. XIVP-1503 ir lydimasis 2-2.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-749 kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1504. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 114, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl 2-2.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-1503 pagrindiniu komitetu siūloma skirti… Dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Ir dėl 2-2.1 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-1503, papildomu siūloma skirti tik Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Pritarta. O dėl 2-2.2 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-1504, papildomais siūloma skirti Audito ir Biudžeto ir finansų komitetus. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Svarstymo data – balandžio 26 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
15.40 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1490(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1490(2). Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 116, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.41 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3094 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-173 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3094 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-173. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 55, prieš – 13, susilaikė 49. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ką darome su įstatymo projektu toliau. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 59, prieš – 57. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.43 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-262 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-262. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 54, prieš – 14, susilaikė 46. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ką toliau darome su įstatymo projektu. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas. (Balsai salėje)
Balsavo 114 Seimo narių. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Per šoninį mikrofoną L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai džiaugiuosi, kad A. Gedvilienė suprato, apie ką įstatymas, ir palaikė, tikrai, bet gerbiamas A. Vyšniauskas, matyt, nesuprato, apie ką čia buvo kalba. Mes jus stebime ir palaikysime.
15.45 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-486 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis 2-10 klausimas, dėl jo reikia apsispręsti – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-486. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 66, prieš – 7, susilaikė 38. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti? (Balsai salėje) Komiteto pirmininkas, matau, prieštarauja. Per šoninį mikrofoną A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad kaip pagrindinis turėtų būti Ekonomikos komitetas. Ir reikėtų paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. A. Veryga, kaip suprantu, už Sveikatos reikalų komitetą.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, tikrai siūlyčiau bent jau pabalsuoti, nes čia mes kalbame, kaip ir minėjau argumentuodamas, apie Tabako kontrolės pagrindų konvencijos nuostatų laikymąsi. Pirmiausia šituos dalykus reikėtų įvertinti.
PIRMININKAS. Ir A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Nors V. Pranckietis man siūlo pasiūlyti Kaimo reikalų komitetą, bet siūlau Biudžeto ir finansų komitetą, kadangi čia jo kompetencijos klausimai, čia yra mokesčiai. Kaimo reikalų komiteto nesiūlau. (Balsas salėje: „Kaimo reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetus.“)
PIRMININKAS. Kaip suprantu, yra trys pasiūlymai: Sveikatos reikalų komitetas, Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Balsuojame taip. Kas balsuojate už… Labai įdėmiai klausykite, kad nesusimaišytumėte ir paskui neprasidėtų replikos per šoninį mikrofoną. Kas balsuojate už, balsuojate už Sveikatos reikalų komitetą, kas balsuojate prieš, balsuojate už Ekonomikos komitetą, kas susilaikote, balsuojate už Biudžeto ir finansų komitetą. Visiems aišku? Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių. Daugiausiai surinko prieš, tai yra Ekonomikos komitetas. Pagrindiniu komitetu skiriamas Ekonomikos komitetas. Dabar kaip papildomas yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip suprantu, dar ir Sveikatos reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, išsiaiškinome dėl komitetų. Siūloma svarstymo data – birželio 7 diena. Galime pritarti? Buvo prašymas dėl Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Galime pritarti. Perėjome prie konstruktyvaus darbo. Dėl visko apsisprendėme.
15.49 val.
Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-627, Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-628 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-627 ir 2-11.2 klausimas – Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-628. Pranešėjas – G. Paluckas. Pateikimo stadija. Prašom, Gintautai.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, balsavimas tikrai bus už pusvalandžio. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, yra teikiamos dviejų įstatymų projektų pataisos, Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso. Šiomis pataisomis yra siūloma šiek tiek pakeisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vaidmenį registruojant įmonių pavadinimus. Turime labai keistą situaciją, kai įmonių pavadinimai negali būti, sakykime taip, sudaryti iš reikšmės nesudarančių simbolių ar skaitmenų ir panašiai. Labai sunku paaiškinti, kokią prasmę turi toks, mano galva, perteklinis draudimas arba reguliavimas.
Ir antras dalykas, mes turime mūsų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos galimybę jau užregistruotą įmonės pavadinimą revizuoti savo nutarimais. Kitaip tariant, įmonė, užregistravusi pavadinimą, gali gauti VLKK nurodymą su grasinimu skirti baudą ir įpareigojimą perregistruoti pavadinimą. Tiesą pasakius, tai atveda į kai kurias labai įdomias ir kurioziškas situacijas.
Pirmiausia verslas, kurdamas savo prekės ženklą, dažnai stengiasi perkelti jį ir į pavadinimą. Paprastai tariant, yra tokių situacijų, kai prekės ženklas ir pavadinimas ne visai atitinka, pavyzdžiui, lietuvių kalbos gramatiką. Sakykime, vienas iš tokių prekės ženklų yra „Čiau Braške“. Užregistruotas įmonės pavadinimas, yra prekės ženklas. Po poros mėnesių veiklos gauna pranešimą iš VLKK: „Pakeiskite savo pavadinimą, nes pamiršote padėti kablelį.“
Viena vertus, aš pats humanitaras, gimnaziją baigęs, lietuvių kalbą gerbiu, tačiau tai yra tikrai perteklinis reguliavimas. Todėl šiuo įstatymo projektu (jie abu yra susiję, vienas, kaip ir minėjau, Valstybinės kalbos, o kitas – Civilinio kodekso) yra siūloma atsisakyti šitos prievolės VLKK savo nutarimais kontroliuoti tuos registruojamus įmonių pavadinimus.
Trumpai tiek. Stengiamės supaprastinti visą šią procedūrą ir padaryti ją logišką, visiems suprantamą ir nekeliančią kokių nors biurokratinių procedūrinių trikdžių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš esu įsitikinęs, kad ne šiek tiek, o ritamės žemyn. Aš jus gerbiu kaip politiką, bet ne jūsų „padarytą“ pataisą, kuri, mano nuomone, yra netgi antikonstitucinė. Ar jūs galėtumėte pasakyti solidesnių argumentų, kokios priežastys yra, kad menkinamos, siaurinamos Seimui atskaitingos, A. Antanaičio vadovaujamos komisijos funkcijos, kad profesionalių specialistų komandą norite paversti tik patarėjais? Viena.
Antras dalykas. Ar tai nesusiję su vasaros įvykiais, birželio įvykiais, kai nebereikėjo jokių kalbininkų nuomonės, pozicijos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo leista bet kokias raides vartoti – svetimas, nesančias mūsų abėcėlėje – įmonių pavadinimuose? Ar tai nerodo, kad mes vis dėlto ritamės žemyn?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Aš nesiimsiu apibendrinti, kur mes ritamės. Gali būti, kad tai priklauso ir nuo tam tikro kampo požiūrio, bet aš tikrai nemenkinu ir nežeminu komisijos funkcijų ir misijos. Netgi daugiau galiu pasakyti. Panašu, kad komisija tikrai turi labai daug darbo, nes labai dažnu atveju ši įmonės pavadinimų kontrolė yra vykdoma selektyviai. Ir netgi išsiuntus pranešimą ir įpareigojimą apie įmonės užregistruoto pavadinimo keitimą ir grasinimą bauda toliau nesiimama jokių veiksmų. Kitaip tariant, akivaizdu, kad tai yra erzinanti, butaforinė, neįgyvendinama visa apimtimi teisės norma, kurią reikėtų pakeisti.
Su kuo tai yra susiję? Tiesą pasakius, galbūt ir būtų galima sieti su birželio, nežinau, ar tai įvykiai, bet mes, Seimas, esame pakeitę Civilinio kodekso normą, kuri leido įmonių pavadinimuose vartoti ir ne lietuvių kalbos žodį tam, kad įmonių, kurios veikia ne tik Lietuvos teritorijoje, pavadinimai galėtų būti suprantami, suvokiami ir kitų šalių vartotojams ir klientams. Todėl čia tikrai, gerbiamas kolega, aš nematau jokio ritimosi pirmyn ar atgal. Aš matau tiesiog elementarų sprendimą klausimo, kuris visiems yra nepatogus, biurokratinis. Lietuvių kalbai grėsmės aš čia tikrai nematau, ir nieko nemenkinu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, žvelgiant į jūsų pasiūlymą man susidaro įspūdis, kad jums visiškai nesvarbi lietuvių kalba kaip valstybės… nesvarbi kaip statusas, lietuvių valstybinės kalbos statusas. Savo aiškinamajame rašte jūs rašote: įmonių pavadinimai moderniame versle funkcionuoja kaip įmonės veidas ar prekės ženklas. Tikriausia sutiksite, kad valstybinė kalba irgi yra šalies išskirtinumo požymis ir jos veidas. Mano klausimas: kodėl verslo interesus jūs savo projekte iškeliate aukščiau nei lietuvių kalbos konstitucinis statusas? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama kolege, iš tiesų skiriasi mūsų požiūriai į problemos mastą ar sprendžiamo klausimo apimtį. Aš suprantu, kaip jautriai jūs reaguojate kiekvieną kartą išgirdusi lietuvių kalbos paminėjimą bet kokiame kontekste, ir tai yra natūralu, nes tai yra jautrus dalykas. Mano įsitikinimu, ši įstatymo pataisa nekelia jokios grėsmės lietuvių kalbos statusui ir nerodo jokios nepagarbos šalies Konstitucijai. Šis klausimas yra dalykinio, organizacinio, jeigu norite, vadybinio pobūdžio, jis palengvina gyvenimą tai visuomenės daliai, kuri užsiima verslu ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Ukrainos politologas, „Radio Svoboda“ vedėjas V. Portnikovas taip pasakė: raidės, žodžiai, pavadinimai, paskui etninės žemės. Aš kalbėjausi, sako, negi jie nemato, kas dabar vyksta Ukrainoje, kai Ukraina kiek galima grynina kalbą, saugo kiekvieną raidę kaip kiekvieną miestą? Kas geriau žino negu Lietuvių kalbos komisija šituos dalykus, ji tam ir yra sukurta. Negana to, jau įleidome tris raides ant pirmo paso lapo pažeisdami Konstituciją. Aš tik tiek noriu paklausti. Gal geriau sunaikinkite tą komisiją, ir viskas, nes toje komisijoje žmonės tik apie tai ir kalba – kada mus sunaikins? Tai yra iš tikrųjų didelė grėsmė lietuvių kalbai, saugokime patys, kiek galime. (Balsai salėje)
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš tikrai negaliu pasidalinti jūsų dramatizmu, kurį jūs šiuo savo pasisakymu išreiškėte, nes tikrai nesikėsinu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos likimą. Gerbiamas kolega Valdemaras man antrina matydamas šio įstatymo projekto prasmę. Gerbiami kolegos, sakau nuoširdžiai, net nesitikėjau, kad šiandien mes diskutuosime apie nepagarbą Konstitucijai arba lietuvių kalbos likimą, kai kalbame apie įmonių pavadinimus, kurie yra siejami su prekės ženklu, kurie plačioje apyvartoje yra vartojami netgi mažiau negu automobilių numeriai, kur galima naudoti ir skaičių, ir raidžių rinkinius, kuriuos mes matome gatvėse kiekvieną dieną.
Todėl, gerbiami kolegos, taip dramatiškai ir su tokiu neigiamu požiūriu į siūlomą įstatymo projektą… Na, aš to tikrai nematau, negaliu tuo dalintis, gerbiamas kolega. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Pone pranešėjau, ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadą, kur labai aiškiai pasakyta, kad jeigu būtų priimtos jūsų siūlomos pataisos, iš esmės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vaidmuo būtų, na, deklaratyvus, taip ir parašyta. Komisija, kuri prižiūri lietuvių kalbos taisykles, normas kodifikuoja, būtų pastumta į pašalę. Jūs jau neįsižeiskite, bet čia man panašu į tokį, na, provincialų, atvykusių į Vilnių, norą ką nors padaryti mandriau. Štai mes imsime ir padarysime, padarysime „Čiau Braške“ ar dar ką nors. Šiaip jau senosios valstybės, gerbiančios savo kalbą, turi tokias institucijas, kaip ir prancūzų vadinamieji 24 nemirtingieji akademikai, kurie skrupulingai prižiūri prancūzų kalbos vartojimą, normas ir išsaugojimą. Ar jums neatrodo, kad šiuo atveju jūs truputėlį diskredituojate požiūrį į valstybinę kalbą?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, buvau kaltinamas viskuo, bet paprastai sakydavo, kad aš bėgu į provinciją. Dabar jūs kaltinate, kad aš iš provincijos atbėgau į Vilnių ir mėginu įvesti kokią nors naują tvarką. Pirmiausia tikrai nuoširdžiai gerbiu jūsų įsitikinimus. Jie tikrai aštriai konservatyvūs. Mes turime teisę į požiūrių skirtumus. Tačiau šiuo įstatymo projektu aš nematau ir nedemonstruoju jokios nepagarbos. Tai yra mano įsitikinimas. Mūsų nuomonės skiriasi. Netgi su kai kuriomis Teisės departamento nuostatomis ir išvadomis mes dažnai nesutinkame ir diskutuodami komitetuose, priimame arba ne. Todėl čia aš tikrai gerbiu tuos požiūrių skirtumus, pažiūrų skirtumus, bet tai niekaip nesusiję su įstatymo projekto kokybe ar provincialumu, ar kitais epitetais. Gerbiamas kolega, jūs manęs neįžeidėte, tai apskritai yra sunku padaryti, esu pratęs prie diskusijų ir argumentų įvairovės.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tai pritariu jūsų pozicijai. Matyt, irgi provincialas esu, kitaip nepasakysi. Man atrodo, kad Lietuvių kalbos komisija, įteisinusi žodį nachui, niekada jo nevartoju, o įteisino, štai kur nuleido žemyn kartelę. O jeigu mes leidžiame žemaičiams užrašyti įmonės pavadinimą žemaitiškai, jeigu leidžiame vartoti kokį nors linksmą naujadarą vaikų darželiui ar dar kam nors pavadinti, tai mes nieko blogo nepadarome. Mes leidžiame naudoti marketinge įvairius kitokius ženklus. Tiktai tiek. Aš siūlau matyti plačiau, žiūrėti plačiau. Tuomet mes nuvažiuokime į Telšius ir pažiūrėkime, kaip Telšē užrašyti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Čia, matyt, labiau buvo dėl motyvų. Klausimas galbūt tik tarp eilučių skambėjo. Tikrai, gerbiami kolegos, lietuvių kalbos normos ir toliau lietuvių kalboje galios. Mes kalbame apie individualius komisijos nutarimus, jais yra, kaip ir sakiau, retrospektyviai, atgaline data, taisomi įmonių pavadinimai. Jeigu mėginsite įregistruoti įmonės pavadinimą Registrų centre, teks laikytis lietuvių kalbos taisyklių. Pamėginę pasiūlyti vieną ar kitą pavadinimą, jūs susidursite su lietuvių kalbos normomis. Taigi ačiū už klausimus ir ačiū už pastebėjimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Bet jūs kartu pristatėte abudu? Taip.
Dabar dėl balsavimo motyvų. Pirmasis pasisako už V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš manau, kad šis įstatymo projektas tai yra projektas, kuris VLKK palengvintų darbą. Nebūtų VLKK įrėminta, ką turi daryti ir kaip turi daryti.
Galiu pasakyti komplimentą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Kai 2012 metais vyko diskusija apie Gruzijos pakeitimą į Džordžiją ar… į Georgiją, tada nebuvo pritarta. Kai 2017 metais prasidėjo diskusija apie pakeitimą į Sakartvelą, buvo pradžioje išsityčiota iš to Sakartvelo pavadinimo, bet Lietuvių kalbos komisija ir naujasis jos pirmininkas A. Antanaitis labai aiškiai pasisakė. Jis vienu metu, kai Lietuva pakeitė pavadinimą, tapo netgi didvyriu tame pačiame Sakartvele. Dabar kiekvienas save gerbiantis žmogus vartoja žodį Sakartvelas. Tai turbūt yra kalbos vystymosi dalykai. Todėl mes nestabdykime galimybės ir nedėkime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos į kokius nors rėmus, kad jūs privalote kontroliuoti tuos. Jau įvyko diskusijos ir dėl „Sviestas sviestuotas“. Kalbame apie tai, ar gali būti, ar negali, ar apgaudinėjama, ar ne. Jau įvyko apie „Daktarą desertą“. Visą laiką mes įveliame į kokius nors rėmus ir kalbame apie įmonių pavadinimus. Leiskime įmonėms rinktis laisvai, nekalbėdami apie kalbos nesivystymą, nes jeigu prisiminsime, kaip vadinosi fizika iki tos dienos, kol lietuvių kalboje buvo įvesta raidė f, tai, manau, dabar net nedrįstume jos tarti. Ir tegul tas rusų laivas, dabar tapęs povandeninis, būna ramybėje ten giliai. Ruskij korabl ušol pod vodu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymų kūrėjai, o ne darytojai. Komisija, kurią sudaro autoritetingi Lietuvos kalbininkai, kurios narius tvirtiname mes čia, Seime, tikrai nėra represinė institucija, o yra sauganti įstatymus, padedanti tiems, kurie kuria įstatymus, kurie kuria įmonių pavadinimus, padėjėja, o ne represinė įstaiga. Šiuo metu įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai yra sudaromi, aišku, vadovaujantis normomis ir Komisijos nutarimais. Nutarimais. Dabar šia pataisa norima sumenkinti Komisijos vaidmenį, kad ji būtų tik patariančioji, nereguliuotų įmonių ir organizacijų pavadinimų kūrimo. Atkreipsiu dėmesį, nes paminėjau birželio įvykius, kai aš sakiau, kad galimai bus atidaryta Pandoros skrynia, kai ne įstatymu, kaip sakė pareiškėjas, o tiesiog Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje, be jokių kalbininkų, be Seimo, pasitarimo su Seimu, buvo leista vartoti bet kokias raides įmonių pavadinimuose. Ir dabar į mane kreipiasi miestų, rajonų kalbininkai, kurių etatai yra, ir sako – į mus niekas nebesikreipia, nes gali bile kaip rašyti, kaip sakoma. Žodžiu, net nesiteirauja jų patarimo. Toks yra dalykas. Čia ne kartą buvo vartojamas tas „daryti“ – angliškojo to do įtaka. Visi viską daro – knygas ne rašome, o darome, „Žalgiris“ ne nugali „Baskoniją“, o padaro „Baskoniją“, ir mes įstatymus ne kuriame, o darome. Taigi žingsnis po žingsnio ritamės žemyn. Tuos, kuriems rūpi vertybės, kuriems rūpi gimtojo žodžio sauga, kviečiu nepritarti šitai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi du įstatymų projektai, tai antras raundas. Motyvai už – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Neplanavau iš pradžių kalbėti, bet išgirdusi tokią dramatišką diskusiją matau, kad turbūt šiek tiek prietarų ir dramatizmo pamažinti reikėtų. Pirmas dalykas. Čia kalbant apie VLKK, apie Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, aš matau, kad yra šiek tiek tokio painiojimo su Valstybine kalbos inspekcija, nes tai jie, ar ne, irgi rašo baudas, inspektuoja. Nežinau, ar visiems iki galo žinomos šitų dviejų institucijų funkcijos.
Bet kuriuo atveju lietuvių kalbos politika iki šiol buvo gana archajiška ir nebuvo nukreipta į savo kalbos gilesnį pažinimą, skatinimą, tarmių, žargono analizavimą. Šiaurės šalių pavyzdys parodė – kai ten buvo atkreiptas dėmesys į tarmes, į žargoną, kai atsirado ir televizijoje populiarių laidų apie kalbą (panašiai, kaip mes turime Lietuvoje apie sveikatos temas, taip Šiaurės šalyse apie kalbą populiariąja prasme), tuomet tas susidomėjimas kalba išaugo. Taigi aš vis dėlto siūlau nedemonizuoti (visų pirma apskritai mes kalbame apie įmonių pavadinimus) – nedemonizuoti verslo, nedemonizuoti jų rinkodaros, jų komunikacijos sprendimų ir įgyvendinti lanksčią, šiuolaikišką kalbos politiką, ir atsižvelgti į tai, kad kalbą ir meilę jai mes galime įskiepyti tikrai ne baudomis ir ne draudimais, o skatinimu pažinti kalbą šiuolaikiniais būdais. Raginu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi prieš tai turbūt pasakiau nederamą žodį „raundas“, tai pasitaisau dėl lietuvių kalbos grynumo – antras ratas arba antras kėlinys, sportiniais terminais.
Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Štai labai gražų pavyzdį parodė gerbiamas vicepirmininkas Julius, išgirdome gražią lietuvių kalbą. Aš noriu pasakyti laisvietei: VLK komisija baudų nerašo, nepainiokite šitų dalykų.
Dabar dėl dramatiškumo. Tai yra ne dramatiškumas, o atsakomybė saugoti valstybinę lietuvių kalbą. Dabar visas pasaulis yra ganėtinai dramatiškas, kas vyksta Ukrainoje. Aš pasikartosiu: raidė, žodžiai, pavadinimai, etninės žemės yra kompleksiškai susietos į viena. Mes turime šiuos dalykus saugoti. Esame maža valstybė ir bet kada bet kas gali, pasinaudoję šitais pokyčiais, sužaisti. Tą dabar ir daro didžioji kaimynė. Kviečiu nepalaikyti šio projekto. (Balsas salėje: „Slava Litve!“)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dėl balsavimo motyvų pasisakė visi, kurie turėjo galimybę. Balsuosime dar po dviejų projektų.
16.11 val.
Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1346 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Melioracijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1346. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Pinskus. Prašom.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nuo lietuviškų dalykų pereikime vėl prie užtvankų, nes šiandien labai populiari tema. Iš tikrųjų problemų yra daug, ne tik žuvitakiai.
Šiandien mano įstatymo projekto esmė yra ta, kad pastatyta labai daug užtvankų, jos yra senos ir priskiriamos valstybės turtui. O patikėjimo teise yra atiduota remontuoti, tvarkyti savivaldybėms. Daugelis užtvankų yra labai senos, dauguma jų avarinės būklės. Savivaldybės neturi tokių finansų, nes tie remonto projektai yra labai brangūs. Susidaro tokia situacija, kad sugriuvus užtvankai išbėga vanduo, užliejamos pastatytos sodybos. Kas tada bus?
Mano idėja yra tokia, kad jeigu tai yra valstybės turtas, tai patikėjimo teise ir reikia palikti valstybei valdyti visas tas užtvankas. Jeigu mes dar pritarsime žuvitakių įrengimui tose užtvankose, tai dar papildomos išlaidos.
Aš labai prašau daugumos pritarti, sutvarkykime šitą betvarkę, kad jei valstybei priklauso turtas, jinai jį ir valdytų, ir rūpintųsi ir remontu, ir žuvitakiais, ir taip toliau, nes savivaldybės šiandien tikrai nėra pajėgios. Prašom klausti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt, kaip jūs ir sakėte, ne problema – kieno rankose, bet problema yra pinigai.
J. PINSKUS (LRF). Taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų jūs savo įstatymo projekto aprašyme rašote, kad biudžeto pinigų nereikės. Galbūt kažkaip kitaip reikėtų numatyti tas lėšas ir skirti savivaldybėms, kad jos pačios remontuotų, nes aš neįsivaizduoju, kaip būtų galima tvarkyti visą tą sistemą, esant taip toli nuo Vilniaus. Iš tikrųjų čia turbūt dar pusę Žemės ūkio ministerijos reikėtų pridėti, aišku, jeigu būtų pinigų.
Dabar aš norėčiau paklausti, kodėl jūs norite tą naštą užkrauti Žemės ūkio ministerijai, nes ne visur ten auginamos žuvys? Paprasčiausiai kai kur yra užtvankos, užtvenkti upeliai, žmonės naudojasi paplūdimiais, galbūt įmonės naudojasi vandeniu ir taip toliau.
J. PINSKUS (LRF). Matot, Žemės ūkio ministerijai turbūt tikslingiausia būtų priskirti, nes Aplinkos ministerija skiria pinigų, kad būtų išgriautos šitos užtvankos, iš viso panaikintos, kad jų nebūtų. Nors įdomiausia, kad daugumoje tų užtvankų yra hidroelektrinės, bet hidroelektrinių gaunamas pelnas kažkodėl nueina valstybei, net ne savivaldybei. Savivaldybė negauna jokių pajamų, iš hidroelektrinių pajamas pasiima valstybė ir vėl jos paliekamos likimo valiai. Aš nežinau, tai tiesiog mano… Jeigu jūsų siūlymas yra kitai ministerijai priskirti, prašau, mes galime, čia yra klausimas, yra tik pateikimas. Kitose svarstymo arba priėmimo stadijose galima teikti ir kitą ministeriją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Kęstutis. Ne, nematau K. Mažeikos. B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau tokiu klausimu. Sakykite, dabar, kai jas prižiūri savivaldybės, šiek tiek bent jau, jos faktiškai mato, kai debitas pakyla, gali ateiti, pasižiūrėti, pasirūpinti, galbūt stiprumą įvertinti, jeigu reikia. Tai toks ūkis, kurį reikia nuolat prižiūrėti. Bet jeigu mes iš savivaldybių tą visą ūkį paimsime… Tarkime, yra užtvanka Panevėžyje. Aš taip įsivaizduoju, jeigu niekam labai nerūpės, jeigu ten kas nors ir lūžtų, tai kol viso Panevėžio neužlies, taip sakant, žemiau bambos visų gyventojų, tai niekas gal ir nesirūpins. Čia ne aš, čia Vilnius turi. Skambinkite į ministeriją. Prašykite, kad atsiųstų kokį nors hidrotechniką pasižiūrėti.
Ar nemanote, kad tas priežiūros elementas bus visiškai išskydęs ir niekas jų nebeprižiūrės? Vilnius negalės atvažiuoti kiekvieną kartą pasižiūrėti, kai lietus palyja, kaip ten atrodo debitas. Iš viso liks be šeimininko visos užtvankos. Ačiū.
J. PINSKUS (LRF). Labai geras klausimas. Bet suprantate, savivaldybės visos iš tikrųjų yra įvertinusios faktiškai jų būklę. Šios užtvankos yra statytos dar gūdžiais tarybiniais laikais. Jų būklė šiandien iš tiesų yra daug kur avarinė. Daug savivaldybių, manau, ir kreipiasi, kad būtų skiriamas finansavimas jų remontui, tvarkymui, bet eina kaip į sieną. Kai bus priskirta pačiai, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijai, kuri ir bus atsakinga, kad, neduok Dieve, atsitiks ten avarija ir nuplaus pusę Panevėžio ar dar kur nors, gal tada šiek tiek susirūpins ir skirs finansavimą. Ten tos priežiūros nėra daug. Tiesiog reikia suremontuoti jas, sutvarkyti. O pinigų tam nėra skiriama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Pranckietis. Paskutinis klausiantysis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Savivaldybė, valstybė – viskas yra valstybė. Ir mes turbūt neturėtume galvoti, jeigu bus Žemės ūkio ministerija, tai jau persikels iš tos savivaldybės kur nors kitur. Kaip pavyzdį dar pasakysiu, kad yra užtvanka Šiaurės Lietuvoje, Biržuose turbūt, užtvanka yra Lietuvoje, o pats vandens telkinys yra Latvijoje. Tai vėlgi naudos lyg ir turi vieni, remontuoti lyg ir turime mes, kas įvyktų, jeigu įvyktų. Aš manau, kad labai geras yra jūsų rūpinimasis užtvankomis. Taip, aš pasisakau už tai, kad vanduo turi būti saugomas, kad jis keltų gruntinių vandenų lygį ir visa ta sistema veiktų daug tvariau. Bet ar finansavimo… nefinansuojamos prievolės perkėlimas iš savivaldybės į nefinansuojamą prievolę į ministeriją išspręs problemą? Atsakykite. Ačiū.
J. PINSKUS (LRF). Matote, valstybės turtas, valstybė turi ir valdyti savo turtą. O ne kaip yra sakoma: dešimt auklių, vaikas be galvos. Šiuo atveju, jei tavo turtas, tu valdyk ir prisiimk atsakomybę už tai. Mano toks pasiūlymas būtų. Manau, kad tada ir bus tvarka. Valstybė turi rasti tų pinigų, o ne savivaldybė turi eiti, prašyti, maldauti ir sakyti, kad situacija yra bloga, padėkite, o pinigų neduoda.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Arba to, kas buvo užsirašęs, nėra salėje.
16.19 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1305 (pateikimas)
Netrukus, kai bus pristatytas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1305… Pateikimo stadija. Pateikėjas – K. Vilkauskas. Kaip jau sakiau, netrukus, po šio pateikimo, bus balsavimas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, yra keturi kurortai ir yra jau keturios sostinės. Šių metų sausio 20 dieną jūs visi palaikėte Lietuvos istorinės sostinės statuso atsiradimą, o šis įstatymo projektas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, atsirado būtent nurodžius Vyriausybei, nes svarstant šį projektą buvo privaloma Vyriausybės išvada, ji buvo teigiama, ir būtent Vyriausybė rekomendavo pateikti šį įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas savivaldybėms, kurios yra gyvenamosios vietovės ar jų dalys, joms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, turėti finansinį šaltinį, susijusį su istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimu ir kultūrinio, pažintinio turizmo plėtra. Kviečiu palaikyti, mieli kolegos, ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori klausti tik vienas Seimo narys. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aišku, sveikiname istorines sostines, tačiau tos dalys nėra gana didelės, jos yra gana mažos. Ar ne geriau būtų didinti visų savivaldybių biudžetus ir taip nedėlioti tų procentukų po 0,002, o paprasčiausiai leisti savivaldybėms daugiau užsidirbti, daugiau savarankiškumo ir tokiu būdu spręsti, o ne kaitalioti, kaskart priėmus tam tikrą įstatymą, savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Dar kartą pakartosiu. Būtent Vyriausybė ir nurodė šitą kelią, kuriuo mes ir einame šiandien. Tai visos strategijos yra geros, jeigu jose yra pinigų. Manau, kad dar su didesniu džiugesiu lankysitės istorinių sostinių senamiesčiuose – Kernavėje ir Trakuose.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visų, kas tik norėjo klausti, klausimus. Dėl balsavimo motyvų už – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Kęstutis labai teisingai pasakė. Jeigu mes priimame įstatymą ir priimame vien tam, kad deklaratyviai paskelbtume istorines sostines, tai yra vienas dalykas, bet, kaip jis ir minėjo, Vyriausybė paskatino jį pakeisti atitinkamą įstatymą. Labai norėčiau, kad jūs palaikytumėte, nes be pinigų įtvirtinti kokį nors statusą ar ką nors padaryti daugiau neįmanoma, o turėti tik deklaratyvius sprendimus, na, tai turbūt ne tam čia mes susirenkame.
Kitas dalykas. Kolega Edmundas tikrai labai teisingai pasakė, kad savivaldybėms reikėtų daugiau savarankiškumo, daugiau savarankiškų pajamų, tai vėl aš asmeniškai labai skatinčiau Vyriausybę, esame pateikę nemažai projektų, kurie yra užstrigę būtent laukdami Vyriausybės išvadų, kai kurie laukia jau metus, kai kurie laukia mažiau, būtent projektai, susiję su savivaldybių savarankiškumo didinimu ir savarankiškai gaunamų pajamų galimybės sudarymu. Šitas projektas būtų pirmoji kregždė, o visų kitų tikrai lauktume, ir tikrai siūlau būtent šitą projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Aš negalėčiau balsuoti už šį įstatymą, nes matau čia kažkokią gudrybę. Įstatymo projektą pristatęs kolega net du kartus pakartojo, kad Vyriausybė jį įpareigojo ar jam rekomendavo pristatyti tą įstatymą. Aš kažkaip nesu girdėjęs, kad Vyriausybė būtų prašiusi pono K. Vilkausko kažkokio įstatymo. Ar jau pati Vyriausybė nebeįgali ir nebegali to įstatymo pristatyti, ar kaip čia? Aš matau kažkokią gudrybę ir siūlyčiau nebalsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pasisakyta taip, kaip numatyta Statute, po vieną už ir prieš.
Per šoninį mikrofoną, kadangi buvo paminėta pavardė, – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, tai patikslinu, dar prieš tai minėjau, Vyriausybė rekomendavo ir nurodė parengti būtent tokį lydimąjį teisės aktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs turbūt turėjote omeny Vyriausybės išvadą. Gerbiami kolegos, atėjo balsavimo laikas. Pradedame balsavimą nuo paskutiniojo projekto, tai yra Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1305. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 47, prieš – 7, susilaikė 26. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Galima pritarti komitetams ir svarstymo datai? (Balsai salėje) Jūs dėl komitetų? Ne. Dėl komitetų galime bendru sutarimu? Ačiū. Girdžiu, kad norima prašyti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Iš vietos buvo replikos, bet A. Vyšniauskas turbūt tai norėjo pasakyti. Gerai.
Kolega Andriau, per mikrofoną pasakykite, ką jūs norėjote pasakyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taigi, oficialiai paprašyta Vyriausybės išvados. Kolegos, ar… (Balsai salėje) Taip, per šoninį mikrofoną – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Reikėtų gal įtraukti ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją?
PIRMININKAS. Dar papildymas dėl komisijos papildomo komiteto teisėmis. Dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad paprašytume Vyriausybės išvados? Ačiū.
Užsiregistravo 87, balsavo 85: už – 64, prieš – 21. Prašome Vyriausybės išvados.
Minėjau, komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Buvo pasiūlyta, kad Laisvės kovų komisija taip pat dalyvautų papildomo komiteto statusu svarstant šį projektą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kaip sakiau, gegužės 24 dieną numatytas svarstymas, bet tikriausiai gali būti, kad jis bus atidėtas, nes paprašėme Vyriausybės išvados.
16.28 val.
Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-627, Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-628 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame, kolegos, prie projektų. Balsuosime dėl Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-627 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-628. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 87, balsavo 85: už – 44, prieš – 17, susilaikė 24. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Tai yra dėl abiejų projektų. Ir siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu dėl komitetų? Dėl komitetų ir dėl datos. Jūs dėl komitetų? (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). O kodėl ne Švietimo ir mokslo komitetas pagrindinis?
PIRMININKAS. Todėl, kad tokius klausimus visada svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerai, geras argumentas. Ir dar Vyriausybės išvados taip pat reikėtų.
PIRMININKAS. Supratau. Jūs irgi norite dėl Vyriausybės išvados?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tiesiog belieka tik pasveikinti, žodžiai tapo kūnu.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Prašyčiau mano balsą įskaityti prieš, suklydau.
PIRMININKAS. Aišku. Protokole turėtų būti pažymėta, kad kolega V. Rakutis balsavo prieš.
Per centrinį mikrofoną – V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Baigiant šiuos žodžius turėjo būti „amen“.
PIRMININKAS. Po kieno, po V. Rakučio ar po R. Šarknicko? Atsiprašau, kolegos. (Šurmulys salėje) Dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. (Balsai salėje) Vieni sako, reikia, kiti – nereikia. Balsuojame. Kas balsuoja už, prašo Vyriausybės išvados, kas prieš – neprašo. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 50, prieš – 37. Prašome Vyriausybės išvados. Dėl komitetų: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Dėl komitetų galime sutarti bendru sutarimu? Ir dėl svarstymo datos taip pat. Ačiū. Per šoninį mikrofoną – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man tiktai atrodo čia palinkėjimas mums visiems atsakingiau prašyti Vyriausybės išvadų, nes, man atrodo, tikrai Vyriausybė turi kur kas svarbesnių reikalų, nei svarstyti tokius klausimus.
PIRMININKAS. Aš tikrai pritarčiau, nes iš tiesų Vyriausybė yra užversta prašymais pateikti išvadą ir, tiesą sakant, jau apie Statuto numatytus terminus neverta net šnekėti, nes ji nesuspėja rašyti išvadų.
16.33 val.
Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1346 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, kitas projektas, dėl jo turime balsuoti, – Melioracijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1346. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 33, prieš – 16, susilaikė 38. Projektui po pateikimo nepritarta ir mes turime nuspręsti, ką toliau darome su tuo projektu. Kurie balsuos už, pasisakys už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kurie balsuos prieš, siūlys atmesti.
Užsiregistravo 85, balsavo 85 Seimo nariai: už – 46, prieš – 39. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Kolegos, baigėme visą šios dienos darbotvarkę, apsvarstėme visus klausimus. Balandžio 14 dienos… (Balsai salėje) Norite registruotis? Ką tik balsavote. Registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Ačiū už šios dienos darbą. Baigėme balandžio 14 dienos Seimo vakarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.