LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ ĮSTATYMO

NR. X-1207 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-09-25 Nr. XIVP-4141

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Tautinio paveldo produktų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje, be kita ko, nurodoma, kad įstatymas reglamentuoja tradicinių amatų centrų steigimą ir veiklą, tačiau keičiamo įstatymo VI skyriuje reglamentuojama tradicinių amatų centrų veikla, pripažinimas tradicinių amatų centru ir šio pripažinimo galiojimo panaikinimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnis turėtų būti patikslintas suderinant formuluotę su keičiamo įstatymo VI skyriaus 22 straipsnio nuostatomis.

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad sąvoka „senoji tradicinio gaminio gamybos technologija“ būtų suprantama kaip „visuma gamybos būdų ir priemonių, įprastai naudotų tradicinio gaminio gamybai iki 1925 m. visoje Lietuvoje ar jos etnografiniame regione“. Iš šios sąvokos turinio nėra pakankamai aišku, kaip būtų suprantamas terminas „iki 1925 m.“, ar kaip terminas „1925 m. sausio 1 d.“, ar šis terminas galėtų apimti ir visą 1925 metų laikotarpį. Manytina, kad siekiant išvengti šios įstatymo nuostatos skirtingo aiškinimo taikant įstatymą, minėtos sąvokos turinyje reikėtų nustatyti konkretų terminą (metai, mėnuo, diena).

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8, 12 dalims, 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunkčiui, 3 daliai, 6 dalies 2 punktui. Be to ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytam terminui „iki 1940 m.“.

3. Pažymėtina, kad ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kuriais vadovaujantis projekte siūloma nustatyti, kad tautinio paveldo produktų kūrėju gali būti tik Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad tautinio paveldo produktų kūrėju gali būti „Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys“ ir nurodyti ne tik fizinius ir juridinius asmenis, bet ir užsienio kitas organizacijas ar jų padalinius. Patikslinus minėtas keičiamo įstatymo nuostatas, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojama formuluotė „juridinis asmuo ar jo padalinys“ (pvz., keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 4 dalies 2 punktas 13 straipsnis ir kt.)

4. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „tautinio paveldo“ įrašytinas žodis „produktų“.

5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad ministras tvirtina tradicinių amatų klasifikaciją, kuri skirta tautinio paveldo produktų klasifikavimui pagal tradicinius amatus. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje pažymėta, jog tautinio paveldo produktai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka klasifikuojami ne tik pagal atskirus tradicinius amatus, bet ir pagal tautinio paveldo produktų sritis, rūšis, porūšius. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas neturėtų būti atitinkamai papildytas nurodant ir kitus klasifikavimo kriterijus taip suderinant jo nuostatas su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi arba iš viso keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte atsisakant formuluotės po kablelio „kuri skirta tautinio paveldo produktų klasifikavimui pagal tradicinius amatus“.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra apibrėžta sąvoka „įmonė“, todėl šio įstatymo nuostatų kontekste šios sąvokos turinys nėra pakankamai aiškus. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 17 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos, kuriose vartojama minėta sąvoka, pakeičiant ją įstatyme vartojama formuluote „juridinis asmuo ar jo padalinys“ atitinkamame linksnyje.

7. Atsižvelgus į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos norminio pobūdžio nuostatos, taisyklės, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose kaip perteklinių atsisakyti formuluočių „(pvz.: miestą, rajoną)“, „(pvz.: el. paštą, telefono Nr.)“ ir „(pvz.: informaciją apie edukacinius užsiėmimus, parodas)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte esančiai formuluotei „(kavinės, restorano, baro ir kt.)“.

8. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad Agentūra populiarina „parodas ir kitus renginius“, nustatant, kad populiarinamos ne bet kokios parodos ir kiti renginiai, o tik susiję su tautinio paveldo produktais ar šių produktų kūrėjais.

9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte esančių formuluočių „ar nesertifikavimo“ ir „ar nepripažinimo“ atsisakyti kaip perteklinių. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsniui.

10. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą „kurios nepakeičia gamybos būdo, receptūros bei unikalių savybių“ ir 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto b papunkčio nuostatą „kurios nepakeičia gaminio gamybos būdo, receptūros, unikalių savybių ir sudėties“.

11. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „produktui“ įrašytini žodžiai „tautinio paveldo“.

12. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 punkto nuostata „jei jos aprašymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų“ nėra aiški, nes keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai asmeniui, kuris gali teikti prašymą sertifikuoti tradicinių amatų neformaliojo mokymo programą, o ne reikalavimai šios programos aprašymui. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

13. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „tradicinio“ įrašytinas žodis „tradicinių“.

14. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostata, jog „Ministerijos sprendimai gali būti skundžiami“ šioje nuostatoje nurodytų įstatymų nustatyta tvarka keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški, nes keičiamame įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių, kokius sprendimus tautinio paveldo produktų srityje priima ministerija. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų atsisakyti.

Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose reikėtų nustatyti, kad gali būti skundžiami ne Agentūros, o jos direktoriaus priimti sprendimai.

15. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „datos“ įrašytini žodžiai „dienos“ (nuostatose vartojama du kartus).

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (0 5)  209 6546, el. p. [email protected]

R. Dirgėlienė, tel. (0 5)  209 6350, el. p. [email protected]

I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5)  209 6895, el. p. [email protected]