LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 75 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-05-23 Nr. XIIIP-708
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiama Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalis, siekiant, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų galimas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu teikiamu projektu grąžinama iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji BK 75 straipsnio 1 dalies pataisa buvo priimta, pritarus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtam kompleksinio pobūdžio BK pataisų įstatymo projektui[1]. Teisingumo ministerijos teiktu projektu buvo siekta subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą, kartu sprendžiant įkalinimo įstaigų perpildymo problemą.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados.
2. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte pateikiama bendroji laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo statistika, neišskiriant, kiek atvejų yra tiesiogiai susiję su bausmės vykdymo atidėjimu asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Dėl tos priežasties projekto aiškinamojo rašto statistinis pagrįstumas yra abejotinas. Be to, bendrojo bausmės vykdymo atidėjimo skaičiaus augimas neturėtų būti traktuojamas kaip valstybės baudžiamosios politikos ar bausmių vykdymo sistemos veikimo trūkumas.
3. Teikiamo projekto nuostatos pernelyg suvaržo teisėjo diskreciją įvertinti asmens ir jo padarytos veikos pavojingumą bei paskirti teisingiausią bausmę arba atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, „Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį teismas vadovaujasi tiek BK 75, tiek ir BK 41, 54 straipsniais, reglamentuojančiais bausmės paskirties ir bausmės skyrimo bendruosius pagrindus, bei kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Visų šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo <...>“[2].
Šios pastabos kontekste atkreiptinas dėmesys į sankcijų formavimo baudžiamajame įstatyme ypatumus. BK egzistuoja nemažai praktikoje taikomų sankcijų, kurių ribos yra itin plačios. Pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 250 straipsnio 2 dalies, 2504 straipsnio 1 dalies, 280 straipsnio 2 dalies sankcijų ribos yra nuo trijų mėnesių iki dešimties metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, teismas vienos nusikaltimo sudėties kontekste asmens padarytą veiką gali įvertinti ir kaip labai pavojingą, ir absoliučiai priešingai. Tokio baudžiamųjų sankcijų konstravimo esminis trūkumas – jog pagal viršutinę sankcijos ribą yra formaliai nustatoma konkretaus nusikaltimo kategorija. Atsižvelgiant į tai, pritarus teikiamam projektui, teismas neturės diskrecijos teisės ir privalės asmeniui, nepriklausomai nuo jokių kitų aplinkybių, paskirti realaus laisvės atėmimo bausmę vien dėl tos priežasties, kad jo padarytas nusikaltimas baudžiamajame įstatyme yra formaliai priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai.
4. Pastebėtina ir tai, jog teikiamo projekto nuostatos kelia abejonių ir dėl jo atitikimo lygiateisiškumo principui. Pabrėžtina, jog vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui apskritai nėra susietas su tyčinio nusikaltimo kategorija – t. y. nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidėtas, padarius ne tik sunkų, bet ir labai sunkų nusikaltimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]