LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 128, 141 IR 142 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 174STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2022-08-17  Nr. XIVP-1902

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.              Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 128 straipsnio 1 dalies 5 sakinyje siūloma nustatyti, kad „Neatidėliotinais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad toks pranešimas arba susisiekimas keltų realų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar laisvei arba pakenktų vykstančiam baudžiamajam procesui, prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti apie paskirtą suėmimą arba neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu”. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas.

BPK sąvoka neatidėliotini atvejai” vartojama apibūdinant atvejus, kai tam tikri procesiniai veiksmai, įskaitant procesinių sprendimų priėmimą, turi būti atliekami greičiau nei įprastai[[1]] (pvz., žr. BPK 1601 straipsnį). Iš galiojančios redakcijos BPK 128 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 sakinių išplaukia, jog klausimas dėl pranešimo apie įtariamojo suėmimą kitam asmeniui ir klausimas dėl suimto įtariamojo susisiekimo su jo nurodytu asmeniu sprendžiami nedelsiant po to, kai įtariamajam paskiriamas suėmimas. Tai suponuoja, jog tiek prokuroro nutarimas laikinai atsisakyti pranešti apie paskirtą suėmimą kitam asmeniui, tiek prokuroro nutarimas laikinai neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu visais atvejais priimami tuo pačiu laiku – irgi nedelsiant po to, kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo paskirtas suėmimas. Vadinasi, pagal BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas teisiškai nėra įmanoma tokia situacija, kai nurodyti prokuroro nutarimai būtų priimami kokia nors dar labiau pagreitinta tvarka, t. y. nukrypstant nuo įprastinio tokių nutarimų priėmimo momento. Dėl to, mūsų nuomone, formuluotė neatidėliotini atvejai” įstatymo projekte vartojama nesilaikant BPK kontekste susiformavusios šios formuluotės sampratos.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu įgyvendinamuose Direktyvos 2013/48 5 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose kalbama ne apie suimtojo teisės informuoti kitus asmenis ribojimą neatidėliotinais atvejais”, o apie šios teisės ribojimą, kai yra neatidėliotinas poreikis” išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei, taip pat apie suimtojo teisės informuoti kitus asmenis ribojimą, kai yra neatidėliotinas poreikis” užkirsti kelią padėčiai, kuriai esant baudžiamajam procesui galėtų kilti rimtas pavojus. Manytina, jog Direktyvos 2013/48 5 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose sąvoka neatidėliotinas poreikis” vartojama turint omenyje situacijas, kai suimtojo teisė informuoti kitus asmenis ribojama siekiant išvengti šiuose punktuose nurodytų neigiamų padarinių, kurie, neapribojus minėtos suimtojo teisės, galėtų kilti ne kada nors tolimoje ateityje, o būtent artimiausiu metu. Kitaip tariant, žodžiai neatidėliotinas poreikis” iš esmės išreiškia Direktyvos 2013/48 5 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose išvardintų neigiamų padarinių tikėtiną atsiradimo momentą. Jeigu taip, tuomet pažymėtina, kad netolimoje ateityje galinčius kilti padarinius tiksliausia būtų apibūdinti vartojant padarinių (pavojaus) akivaizdumo kriterijų. Pvz., baudžiamosiose bylose dėl būtinosios ginties instituto taikymo pažymima, kad neigiamus padarinius baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams galintis sukelti užpuoliko kėsinimasis atitinka akivaizdumo požymį ne tik tada, kai kėsinimasis jau prasidėjo, bet ir tada, kai jis tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams[[2]]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamos BPK 128 straipsnio 1 dalies 5 sakinyje žodžius neatidėliotinais atvejais” išbraukti, o vietoje žodžio realų”, kuris Direktyvos 2013/48 tekste apskritai nėra vartojamas, įrašyti žodį akivaizdų”.

2.              Remiantis įstatymo projekto 3 straipsniu keičiama BPK 142 straipsnio 5 dalimi, asmens atvesdinimo vykdymo tvarka būtų nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Pažymėtina, jog atvesdinimą kaip procesinį veiksmą numato ne tik BPK, bet ir Administracinių nusižengimų kodeksas[[3]] (toliau – ANK), Civilinio proceso kodeksas[[4]] (toliau – CPK) bei Administracinių bylų teisenos įstatymas[[5]] (toliau – ABTĮ). Tačiau tokio pobūdžio nuostatos, jog atvesdinimo vykdymo tvarka reglamentuojama poįstatyminiame teisės akte, nėra nei ANK, nei CPK, nei ABTĮ. Manytina, jog teisinės sistemos nuoseklumo požiūriu būtų logiška to paties procesinio veiksmo vykdymo tvarką reglamentuoti tame pačiame poįstatyminiame teisės akte (ar keliuose poįstatyminiuose teisės aktuose) nepriklausomai nuo to, kuriame iš procesų šis veiksmas yra atliekamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė teikti ANK, CPK bei ABTĮ pakeitimo įstatymų projektus, kuriais šie teisės aktai būti papildyti analogiškomis nuostatomis, įpareigojančiomis Lietuvos policijos generalinį komisarą priimti poįstatyminį teisės aktą dėl atvesdinimo vykdymo tvarkos atitinkamai administracinių nusižengimų teisenoje, civiliniame procese ir administracinių bylų teisenoje. Kita vertus, jeigu įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamoje BPK 142 straipsnio 5 dalyje omenyje turimas tik toks poįstatyminis teisės aktas, kuris skirtas reglamentuoti kokius nors specifinius ir išimtinai su baudžiamuoju procesu susijusius atvesdinimo aspektus (pvz., įtariamojo ar kaltinamojo atvesdinimą teismo medicinos ar ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti), tuomet įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamoje BPK 142 straipsnio 5 dalyje tai turėtų būti nurodyta expressis verbis.

3.              Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, priėmus įstatymą, reikės pakeisti Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintas generalinio prokuroro įsakymu. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 5 straipsnyje turėtų būti išdėstytas pavedimas generaliniam prokurorui priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.

 

 

 

Privatinės teisės skyriaus vedėja,

laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas                                        Daina Petrauskaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]

S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]



[1] Iš esmės tokios pat pozicijos dėl sąvokos „neatidėliotini atvejai“ turinio laikomasi ir baudžiamojo proceso teisės doktrinoje. Plačiau žr.: Goda, G. Teisė kreiptis į teismą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Teisė, 2016, t. 98, p. 36-37.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-1073/2018.

[3] ANK 596 ir kt. straipsniai.

[4] CPK 467 straipsnio 2 dalis.

[5] ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis.