LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 5, 6 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTo NR. XIIIP-3630

 

 

 

2019-12-04  Nr. 107-P-38

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis;

komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys.

kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: R. Sakalauskas, T. Leonova, A. Klimavičius, N. Kupstaitis, R. Vaitkevičiūtė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

1.    Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės technikos reikalavimus tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į tai, projektu taip pat turėtų būti pildomas antrąja dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnis.

Pritarti

Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu, atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo  priede.“

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

1

7

 

2.    Projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje vietoj žodžių „Miškų įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Be to, antrojo sakinio nuostatų turinys yra beveik identiškas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl siūlytina vienų iš jų atsisakyti kaip perteklinių.

Pritarti iš dalies

Projekto 2 straipsnio 7 dalį, kuria keičiama 2 straipsnio 34 dalis išdėstyti taip:

„31. Valstybinis Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.  miškų urėdijos darbuotojas, vykdantis miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.“

 

Manytina, kad valstybinių miškų apsaugos pareigūno statuso suteikimas yra ne sąvokos apibrėžties dalykas, o turinio reglamentavimo dalykas, siūloma projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas 5 straipsnis, papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:„2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

„10. Nustato valstybinių miškų apsaugos  pareigūno statuso suteikimo tvarką.“

 

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

2

2

 

3.    Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „derina saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas tam tikrų saugomų teritorijų ribos yra nustatomos šių teritorijų ribų planuose, o kitų - planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). Siekiant aiškumo, projekto nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis.

Pritarti iš dalies

AM nuomonė::   braukti šį punktą, kadangi visos punkte minimos funkcijos nustatytos kituose teisės aktuose: 2008 m. gegužės 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-294 patvirtintame Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos apraše, 2014 m. sausio 8 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-24 patvirtintose Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėse, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

2

3

 

4.   Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 41 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.

Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai, kurių institucijų bei nuo kada perimtos funkcijos, kurias perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, turimos omenyje. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti arba projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo taikymą, kuriose būtų pašalinti aukščiau nurodyti neaiškumai.

Pastebėtina ir tai, kad dėl savo veiksmų ir neveikimo, kuriais galimai būtų pažeistas viešasis interesas, į prokuratūrą turėtų kreiptis pats Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus.

 

Pritarti iš dalies

Projekto 3 straipsnio 4 dalies, kuria įstatymo 5 straipsnis papildomas 41 dalimi, 3 p. išdėstyti taip:

„3) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

5.    Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 41 dalies 4 punkte nėra aiškus sąvokos „valstybinė miškų kontrolė“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei tolesnėse projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose.

Pritarti

5 straipsnio 41 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) vykdo ūkio subjektų konsultavimą miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais valstybinės miškų kontrolės klausimais;

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

6.   Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 41 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ,,kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus“. Ši nuostata diskutuotina dviem aspektais:

Pirma, nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų minėtas departamentas vykdydamas žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų kontrolę bei tokios kontrolės vykdymo tvarka.

Antra, nėra aišku, ar sąvoka ,,žaliavinę medieną naudojantys ūkio subjektai“ apimtų ir žaliavinės medienos pirkėjus, ar tik subjektus, kurie žaliavinę medieną pradėjo naudoti konkrečioms reikmėms. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus.

 

Pritarti

6 punktą išdėstyti taip:

„6) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus;“

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

7.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 dalyje nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą Nr. XIII-2166, su kurio nuostatomis reikėtų suderinti projekto nuostatas.

Pritarti iš dalies

4 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 6 straipsnis dėstyti taip:

„„6 straipsnis. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos

1. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai turi šias pareigas:

1) organizuoja ir vykdo miškų urėdijos valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo;

2) gavę pranešimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;

3 jei asmens veikoje yra valstybinių miškų apsaugos pareigūno kompetencijai nepriklausančio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, informuoja apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolimesniam tyrimui;

4) įtarus, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį nusižengimą arba nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;

5) vykdant valstybinių miškų apsaugos pareigūno pareigas, dėvėti uniformą su aiškiai matomu miškų urėdijos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Valstybinių miškų apsauga“.

2. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas turi šias teises:

1) Įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus.  

2) įstatymų nustatyta tvarka atlikti daiktų, dokumentų patikrinimą, apžiūrėti įvykio vietą, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones

3) įstatymų nustatyta tvarka asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas.

4) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;

5) aplinkos ministro nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus siekiant įsitikinti, kad šiomis transporto priemonėmis nėra gabenama miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, kiti miško ištekliai neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;

6) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauti su policija, kitomis teisėsaugos ir kompetentingomis valstybės institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos prevenciją, atskleidimą ir tyrimą.

7) Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai ir kiti miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), taip pat dirbti šiose įmonėse pagal darbo sutartis, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą.

8) Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

8.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 2 dalies 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos „kompetentingos valstybės institucijos“ ir „kompetentingos institucijos“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimo.

Pritarti

Žr. 7 pastabą.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

9.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojų teises, kurias iš esmės turėjo valstybiniai miškų pareigūnai ir kurias turi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktus: stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus. Abejotina, ar valstybiniai miškų apsaugos darbuotojai, neturintys pareigūnų įgalinimų, galės tinkamai įgyvendinti šias teises, nes iš projekto nuostatų nėra pakankami aišku, kokius veiksmus (tik užfiksuoti pažeidimo aplinkybes, kviesti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną ar kt.) jie turėtų atlikti, nustatę, kad, pavyzdžiui, sustabdytoje transporto priemonėje yra gabenamas krovinys be nustatyta tvarka išduoto leidimo ar gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai.

Kita vertus, nėra aišku, ar tikrinami asmenys turėtų paklusti ir vykdyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojų, neturinčių administracinių pareigūnų įgalinimų, nurodymus (nėra, aišku, ar šie darbuotojai, įgyvendindami savo teises, turėtų prisistatyti tikrinamiems asmenims, parodyti kokį nors dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir pan.), nes pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami, jei jie kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises; o pagal kartu su projektu susijusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3629) 4 straipsniu keičiamo kodekso 426 straipsnio 4 dalį nėra siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už nepaklusimą valstybinių miškų apsaugos darbuotojo teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šio straipsnio 6 dalyje nėra siūloma nustatyti reikalavimų, kai transporto priemonę stabdo minėti darbuotojai.

Pritarti.

Žr. 7 pastabą

 

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

10.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą tokius ieškinius pareiškia valstybiniai miškų pareigūnai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar į iki įstatymo įsigaliojimo iškeltų, bet nebaigtų nagrinėti bylų dėl žalos atlyginimo pagal valstybinių miškų pareigūnų pateiktus ieškinius procesą turėtų įstoti Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų taikymas, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą.

Pritarti iš dalies

 

 

5 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 23 str. 2d. 2 p.  išdėstyti taip:

„2) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala padaroma miškui, kaip aplinkos objektui kai žala padaryta aplinkai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Iki įstatymo įsigaliojimo iškeltų, bet nebaigtų nagrinėti bylų dėl žalos atlyginimo pagal valstybinių miškų pareigūnų pateiktus ieškinius, klausimas sprendžiamas per Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo pakeitimo projektą.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

11.    Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad įsigaliojus įstatymui, jo taikymas iki tol, kol nebus priimti ir įsigalios jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai, gali būti apsunkintas, nes poįstatyminiuose teisės aktuose įstatymo nuostatos nebus detalizuotos. Be to, tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam teisėkūros sistemiškumo principui, reiškiančiam, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

Pritarti

7 straipsnį išdėstyti taip

„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-07-05

 

 

 

12.    Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3491), kuriuo tų pačių keičiamo įstatymo straipsnių atskiras struktūrines dalis siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje.

Nepritarti

Argumentai. Atsižvelgiant į minimo projekto specifiškumą ir tai, kad jis keičiamas tik ta apimtimi ir tik tiek, kiek tai būtina Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimui dėl formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“, ir nekeičiamos kitos nuostatos, manome, kad šių projektų suderinimas nėra tikslingas.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2019-08-14

2

 

 

Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnį ir minėto straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti, kad Valstybinė miškų tarnyba derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 62 punkte ir 62.2.1 papunktyje reglamentuojama, kad organizatorius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, išskyrus atvejus, kai visa žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas derinamas su Valstybine miškų tarnyba, kai pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: planuojama miško žemę paversti kitomis naudmenomis Miškų įstatymo 11straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais; pertvarkomam ar formuojamam žemės sklypui nustatoma miškų ūkio paskirtis; žemės sklypas pertvarkomas Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Atsižvelgdami į tai, kad Valstybinė miškų tarnyba ne visais atvejais nustatyta tvarka derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, taip pat vadovaudamiesi imperatyviais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai), siūlome tikslinti Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūlomą pakeisti Miškų įstatymo 5 straipsnį ir minėto straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti, kokiais atvejais Valstybinė miškų tarnyba derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kadangi pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą Valstybinei miškų tarnybai pavedama visais atvejais  atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo funkciją.  

 

Pritarti

 

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Kęstutis Bacvinka

2019-09-23

5

3

7

 

Argumentai:

Vadovaujantis ES Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (toliau ؘ– Direktyva) 2 straipsnio k) punkto i) papunkčiu, prižiūrint nacionalinei vyriausybei valstybė narė turi įkurti arba paskirti instituciją – oficialią įstaigą, ,,atsakingą už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus“. Kitame šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje nurodyta, kad  ,,laikydamosi savo nacionalinių teisės aktų, oficialios įstaigos gali pavesti šioje direktyvoje numatytus uždavinius atlikti jų vadovaujamam ir prižiūrimam bet kokiam juridiniam asmeniui, reglamentuojamam viešosios arba privatinės teisės ir kuriam pagal oficialiai patvirtintus jo įstatus suteiktos tam tikros išimtinai viešosios funkcijos, jeigu toks juridinis asmuo ir jo veikloje dalyvaujantys asmenys nėra asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo atsakingas oficialias įstaigas. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms“.

Direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės narės nustato, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjas būtų oficialiai registruotas atsakingoje oficialioje įstaigoje, o direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje – kad, ,,surinkus derlių, oficiali įstaiga visai dauginamajai medžiagai, gautai iš patvirtintos sėklinės bazės, išduoda pagrindinį sertifikatą“, 4 ir 5 direktyvos prieduose – ,,tvirtina ir registruoja bandymų rezultatus ir sėklinę bazę“ ir kt. Atlikdama šias funkcijas ir įgyvendindama Direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje nurodytą uždavinį – ,,valstybės narės imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad Direktyvos nuostatų būtų laikomasi, nustatydamos tinkamą miško dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės tvarką, kuri būtų taikoma šios medžiagos gavyboje, siekiant ją parduoti ir parduodant“, oficiali įstaiga, nurodyta Direktyvos 2 straipsnio k) punkto i) papunktyje, išduodama miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą, registruodama jos tiekėjus, neišvengiamai turi pati sekti (kontroliuoti) visą miško dauginamosios medžiagos gavybos ir naudojimo (pradedant medynų derėjimo įvertinimu, sėklų ruoša ir baigiant iš jų išaugintų sodmenų auginimo, pateikimo rinkai ir naudojimo miškui želdinti) procesą ir su tuo susijusią miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą, kurios pagrindu ir gali būti išduodami minėti dokumentai bei kontroliuojamas prekybos procesas taip, kaip nurodyta Direktyvos 2 straipsnio k) punkto i) papunktyje. Arba, kaip nurodyta šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje, kai kurias funkcijas pavesti jos vadovaujamai ir prižiūrimai įstaigai. 

Atkreipiame dėmesį, kad visose ES šalyse Direktyvoje nurodytas minėtas funkcijas atlieka viena oficiali įstaiga.

Tačiau teikiamame Miškų įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad Lietuvoje šias funkcijas įgyvendintų dvi institucijos – Valstybinė miškų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas. Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas nėra pavaldus Valstybinei miškų tarnybai, o ši neatlieka šio departamento veiklos priežiūros. Jeigu Valstybinė miškų tarnyba ir toliau atliks  ,,oficialios įstaigos“ funkcijas, tai ji turi vykdyti ir prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę, ir išduoti miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus, kokybės pažymas, įvairius leidimus, atlikti sėklinės bazės įvertinimą ir tvirtinimą, registruoti tiekėjus, tvarkyti sėklinės miško bazės informacinę sistemą (direktyvos 10 straipsnio reikalavimas), taip kaip nurodyta Direktyvoje. Šias funkcijas sėkmingai nuo 2004 m. vykdė Valstybinė miškų tarnyba ir atstovavo Lietuvą Europos Komisijoje.  Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinėje miškų tarnyboje veikia stacionari, visus ES reikalavimus atitinkanti miško medžių ir krūmų sėklų kokybės tyrimų laboratorija, kurioje nustatomi būtini miško medžių ir sėklų kokybiniai rodikliai ir jais remiantis išduodama miško medžių ir krūmų sėklų kokybės pažyma, t.y. antras svarbiausias dokumentas, po pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato. Šie dokumentai užtikrina dvi esmines Direktyvoje įtvirtintas sąlygas: miško dauginamosios medžiagos kilmes, kokybės nustatymas ir identifikavimas.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant Direktyvoje nurodytų uždavinių tinkamo įgyvendinimo, siūlome visas šias minėtas funkcijas, kaip ir iki šiol, pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, kadangi miško dauginamosios medžiagos identifikavimas ir prekybos kontrolė neįmanoma be jos gavybos, auginimo ir naudojimo procesų kontrolės ir neatsiejamas nuo sėklinės miško bazės informacinės sistemos.

 

 

Pasiūlymas: pakeisti  įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą, naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje, išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, išduoda leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus;“

 

Nepritarti

Veiklos reguliavimo ir veiklos kontrolės funkcijos turi būti atskirtos.

2.

Seimo narys Kęstutis Bacvinka

2019-09-23

5

41

 

 

Pasiūlymas: pakeisti 5 straipsnio 4 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „41. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:

1)   atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę;

2)   kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą, naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje;

3)   kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

4)   vykdo ūkio subjektų konsultavimą valstybinės miškų kontrolės klausimais;

5)   vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010 kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010, L 295, p. 23) įgyvendinimo priežiūrą;

6)   kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus;

7)   atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“

 

Nepritarti

Gali būti įvardinamos ir kelios institucijos, tai  visiškai atitinka ES teisę

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

 

7. Komiteto sprendimas:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3630 ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: negauta

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                          Juozas Imbrasas

 

 

Patarėjas Audrius Želvys