2022-08-       Nr.

Į 2022-07-26 Nr. S-2022-3307- XIVP-1835(2)

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl Lietuvos respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125(3) straipsniu ir 125(3) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto NR. XIVP-1835(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125(3) straipsniu ir 125(3) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1835(2) (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Įstatymo projektas vertintinas pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (su visais pakeitimais) nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. balandžio 5 d. buvo priimta Tarybos direktyva (ES) 2022/542, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/112/EB ir (ES) 2020/285 nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų. Šia direktyva buvo nustatyta aiškesnė tvarka dėl lengvatinių tarifų taikymo prekėms, kurioms Įstatymo projektu siekiama nustatyti pridėtinės vertės mokesčio kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarką, t. y. buvo panaikinta prievolė konsultuotis su Pridėtinės vertės mokesčio komitetu dėl lengvatinio tarifo taikymo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui (išbrauktas Direktyvos 2006/112/EB 102 straipsnis), kartu valstybėms narėms nustatant galimybę taikyti ne daugiau kaip du lengvatinius tarifus elektros energijos, gamtinių dujų (iki 2030 m. sausio 1 d.) ar centralizuoto šildymo tiekimui (Lietuvoje pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnį lengvatiniai tarifai yra 5 ir 9 proc.). Taip pat Valstybėms narėms numatyta galimybė šioms išvardintoms prekėms be minėtų lengvatinių tarifų taikyti lengvatinį tarifą, mažesnį nei minimalus 5 proc. tarifas, ir neapmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su teise atskaityti anksčiau sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitose valstybėse narėse, jei 2021 m. sausio 1 d. tos kitos valstybės narės tų pačių prekių tiekimui taikė lengvatinį tarifą, mažesnį nei minimalus 5 proc. tarifas, ir neapmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su teise atskaityti anksčiau sumokėtą pridėtinės vertės mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prekėms, kurioms Įstatymo projektu siekiama nustatyti pridėtinės vertės mokesčio kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarką, galėtų būti taikomi iš esmės du lengvatiniai tarifai: 5 ir 9 proc., nebent kitos valstybės narės šioms prekėms 2021 m. sausio 1 d. taikė lengvatinį tarifą, mažesnį nei minimalus 5 proc. tarifas, ir neapmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su teise atskaityti anksčiau sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, tuomet galėtų būti taikomas mažesnis nei minimalus 5 proc. tarifas tomis pačiomis sąlygomis kaip toje kitoje valstybėje narėje. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomas įvesti kompensacinis mechanizmas galėtų būtų prilygintas lengvatinių tarifų taikymui, nes savo esme atitinka tuos pačius tikslus ir siekiamą poveikį visuomenei, kurie galėtų būti pasiekti nustatant lengvatinius tarifus. Todėl mūsų vertinimu, Įstatymo projektas iš esmės koreguotinas, siekiant jį suderinti su Direktyvos 2006/112/EB (su visais pakeitimais) 98 straipsnio, 105a straipsnio ir III priedo nuostatų reikalavimais dėl lengvatinių tarifų taikymo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad galimybė taikyti mažesnį nei 5 proc. tarifą priklauso nuo kitų valstybių narių praktikos bei į tai, kad prieigą prie informacijos apie kitose valstybėse narėse nustatytus mokesčių tarifus turi Lietuvos Respublikos finansų ministerija, siekiant įvertinti galimybę taikyti 0 proc. lengvatinį tarifą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytai šilumos energijai, siūlome kreiptis Vyriausybės išvados.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą ne tik gamtinėms dujoms, bet ir centralizuotai tiekiamoms suskystintos naftos dujoms, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje pateiktu suskystintų naftos dujų apibrėžimu, nėra priskirtinos gamtinėms dujoms, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą gamtinių dujų apibrėžimą. Pažymėtina, kad Direktyvos 2006/112/EB III priedo 22 punkte numatyta galimybė lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą taikyti tik gamtinėms dujoms (iki 2030 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujoms turėtų būti vertinama kaip valstybės pagalba, kaip tai yra suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Primintina, kad apie valstybės pagalbos priemonę turėtų būti pranešama Europos Komisijai laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnyje nustatytų procedūrų ir ji galėtų būti įgyvendinama tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildomai gauti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą dėl Įstatymo projekto suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis.

Teisingumo ministrė

Ewelina Dobrowolska

Petras Butrimas, mob. tel. 8 671 855 15, el. p. [email protected]