AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 

 3, 22, 35, 36, 38, 39, 40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 3, 22, 35, 36, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatinusios priežastys:

2022 metų lapkričio 14 d. Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės inicijuotos ir organizuotos konferencijos, kurioje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, minėtos Seimo laikinosios grupės nariai, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai, metu buvo aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai, tiek laikotarpiu iki, tiek ir laikotarpiu po 2023 metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru (savivaldybės vykdomąja institucija). Konferencijos metu buvo pripažinta, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje dar egzistuoja nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti ir galimybėms realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms – socialinės-kultūrinės, ketvirtoms - ekonominės, finansinės priemonės. Konferencijos metu visuotinai sutarta, kad šioje srityje būtina racionaliai, neskubant, gerai apgalvojus ir apsvarsčius, tačiau visgi nuosekliai ir sistemiškai vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų stiprinami mažosios vietos savivaldos subjektai, sudaromos sąlygos jiems realizuoti jų paskirtį, įgaliojimus ir tikslus.

Siekiant pradėti realizuoti aukščiau minėtas nuostatas ir labiau motyvuoti mažosios vietos savivaldos subjektus (seniūnijas, seniūnaičius, bendruomenines organizacijas) įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą ir, visų pirma, didinti išplėstinių seniūnaičių sueigų vaidmenį atstovaujant gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesus, tikslinga diegti seniūnijų lygmenyje naujas organizacines formas (pvz. vietoj seniūnaičių sueigų ir išplėstinių seniūnaičių sueigų formuoti seniūnijų tarybas), taikyti priemones, kurios skatintų pilietiškai aktyvius asmenis dalyvauti seniūnaičių rinkimuose, jais tapti ir tinkamai visos kadencijos laikotarpiu eiti šias atsakingas visuomenines pareigas, ir toliau taikyti būdus, didinančius seniūnijų finansinį savarankiškumą ir jų veiklą darančius viešesne (skaidresne).

Įstatymo projekto tikslas – tobulinti santykių, įgyvendinant savivaldybėms (savivaldybių bendruomenėms) Konstitucijoje laiduotą savivaldos teisę, teisinį reglamentavimą siekiant, kad mažosios vietos savivaldos subjektai (seniūnijos, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos) labiau įsitrauktų į vietos reikalų tvarkymą, jų veikla būtų efektyvesnė ir skaidresnė.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

 Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (toliau – Įstatymas) 40 straipsnis nustato seniūnaičių sueigos, o to pačio įstatymo 41 straipsnis – išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką. Kaip rodo praktika, šie gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams atstovaujantys delegavimo būdu sudaromi dariniai neretai dubliuoja vienas kitą.

Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta tik, kad seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Kaip rodo praktika, seniūnijų funkcijoms reikalingi asignavimai iš savivaldybės biudžeto paprastai yra planuojami neatsižvelgiant į seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius objektyvius veiksnius.

Įstatymo 35 straipsnio nuostatos imperatyviai neįpareigoja savivaldybių jų interneto svetainėse skelbti informacijos apie seniūnijoms realiai nustatytą vykdytinų funkcijų apimtį, jų suplanuotą ir per metus atliktą veiklą (pvz. neprivalu skelbti patvirtintų seniūnijų nuostatų, seniūnijų metinių veiklos planų, seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitų). Įstatymo 39 straipsnis nenustato pareigos savivaldybės interneto svetainėje skelbti seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaitos ir veiklos krypčių kitiems kalendoriniams metams. Tai daro neigiamą poveikį pilietiškai aktyvių asmenų įsitraukimui į vietos reikalų tvarkymą, galimybei turėti išsamią informaciją, apie tai, už ką realiai atsako ir gali daryti seniūnijos, taip pat kokie yra seniūnijų ir seniūnaičių planai / įsipareigojimai tais kalendoriais metais ir ką realiai jie per tuos metus nuveikė.

 Įstatymo 38 straipsnio 15 dalyje yra nustatyta, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. Kaip rodo praktika, savivaldybėse labai skiriasi seniūnaičiams skiriamos išmokos dydis ir atsiskaitymo už jos panaudojimą tvarka.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymo projektu siūloma:

1) pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (pakeisti sąvokos „išplėstinė seniūnaičių sueiga“ pavadinimą) ir pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 20 dalį (t. y. atsisakyti sąvokos „seniūnaičių sueiga“);

2)  pakeisti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti ne seniūnaičiai ir išplėstinės seniūnaičių sueigos atstovai, bet seniūnijų tarybų deleguoti atstovai;

3) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad patvirtinti seniūnijos nuostatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;

4) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad patvirtintas seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;

5) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;

6)  pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos 4 nariai turi būti ne tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos deleguoti asmenys;

7) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 3 punktą ir nustatyti, kad seniūnas rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybai;

8) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 4 punktą ir nustatyti, kad seniūnas šaukia ne seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos tarybos posėdžius;

9) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 6 punktą ir nustatyti, kad seniūnas merui  ir įstatyme numatytu atveju – ir tarybai teikia ne išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos  sprendimą dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;

10) pakeisti Įstatymo 38 straipsnio 15 dalį ir nustatyti, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti ne gali būti, bet skiriama 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmoka. Siūloma atsisakyti nuostatų, kad už šią išmoką seniūnaitis turi atsiskaityti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, taip pat, kad šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba;

11) pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad a) seniūnaitis turi teisę ne  tik tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, bet ir iš savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją ir pagalbą (konsultacijas); b) seniūnaitis dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu; c) seniūnaitis dalyvauja ne seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybos posėdžiuose; d) seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;

12) Įstatymo 40 straipsnį, nustatantį seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti iš esmės ir nustatyti seniūnijos tarybos sudarymo ir veiklos tvarką: a) siūloma nustatyti, kad vietoj išplėstinės seniūnaičių sueigos yra formuojama seniūnijos taryba, kurią sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma nustatyti konkrečius seniūnijos tarybos įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima seniūnijos taryba); c) siūloma nustatyti, kad seniūnijos tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba; d) siūloma nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti seniūnijos posėdį, pirmininkavimo posėdyje, kitų asmenų dalyvavimo seniūnijos tarybos posėdyje, sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti seniūnijos tarybos priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.

Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus įstatymą savivaldybių tarybos turės priimti sprendimus dėl seniūnaičių sueigų ir seniūnaičių išplėstinių sueigų nuostatų pripažinimo netekusiais galios, dėl sprendimų, reglamentuojančių seniūnaičiams skiriamų išmokų dydį ir atsiskaitymo dėl jų tvarką, pripažinimo netekusiais galios, savo sprendimais  patvirtinti seniūnijų tarybų nuostatus, taip pat nustatyti kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), į kuriuos atsižvelgiant tarp seniūnijų bus paskirstomi seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos).

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.

Savivaldybių tarybos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti ir priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 1 d. turėtų parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų (renkamų iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų, šių tarybų rinkimus vykdant savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną) ir seniūnijų administracijų, kurioms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą, organizavimo ir veiklos tvarką.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų savivaldybių biudžetų lėšų nuo 2024 metų (seniūnaičių išmokoms), kurie bus numatyti rengiant 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Nėra.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia:

Seimo nariai