LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-07-03 Nr. XIVP-2938

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nustatant papildomą keičiamo įstatymo uždavinį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo septintajame skirsnyje „Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plėtra“ nustatomos priemonės be kita ko ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintam keičiamo įstatymo uždaviniui pasiekti.  Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant  gretutinius tikslus“, vienu iš jų „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų“. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „net įgyvendinus visus aukščiau išvardintus tikslus, kurie jau yra įrašyti į įstatymą, naftos degalų vartojimas Lietuvoje gali ir nesumažėti arba sumažėti smarkiai mažesne apimtimi nei siekiama.“ Tačiau projektu nesiūloma keičiamame įstatyme nustatyti jokių papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas projektu naujai nustatyto keičiamo įstatymo uždavinio įgyvendinimas. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad  „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo  sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2939) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje.  

3. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 4 straipsnį, kuriame įvardintos atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių keičiamo įstatymo nustatyta tvarka reguliuojančios ir kontroliuojančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite@lrs.lt