Projektas Nr. XIVP-2385(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 4, 67, 140⁸, 140¹² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 140¹¹, 140¹⁷ STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2023 m.                        Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“

2 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 7 dalį.

· Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius,
2023-03-10:

2 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

1. Pažymėtina, kad alternatyvias sulaikymui priemones gali skirti tik teismai. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sprendžia, kurią iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių sulaikymo priemonių paskirti.

Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 115 straipsnis taikomas, kai nėra įvesta nepaprastoji padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė dažniausiai taikoma, kai užsienietis išsiunčiamas arba grąžinamas, tad ji tikrai reikalinga, norint netaikyti griežčiausios priemonės – sulaikymo.

Pažymėtina, kad ši alternatyvi sulaikymui priemonė nustatyta nuo 2021-03-01 (TAR, 2020, Nr. 2020-24582 UTPĮ), buvo nustatyta ne neteisėtos migracijos kontekste.

2. Pabrėžtina, kad panaikinus tokią alternatyvią sulaikymui priemonę, norint suvaržyti užsieniečio laisvę, teismui liktų vienintelė priemonė – sulaikymas. Tai reiškia, kad dažniau tektų kreiptis į teismą dėl užsieniečių sulaikymo, o tokiu atveju užsieniečio laisvė dažniau būtų suvaržyta dar labiau.

3. UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė praktikoje tikrai neprilygsta sulaikymui, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai – jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu. Tuo tarpu sulaikyti užsieniečiai laikomi atskirai nuo kitų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje apgyvendintų užsieniečių, jų judėjimas galimas tik sulaikymo pastate ar dalyje šio pastato (pvz., konkrečiame pastato aukšte) ir prie sulaikymo pastato aptvertoje nedidelėje teritorijoje lauke.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi UTPĮ pakeitimo projektą (TAIS Nr. 23-138), kuriuo siekiama įgyvendinti migrantų priėmimo sistemos pertvarką. Šiame projekte keičiamos ir nuostatos, susijusios su alternatyviomis sulaikymui priemonėmis, siekiant kompleksiškai peržiūrėti sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimą ir taikymą. Todėl negalima išbraukti vieną alternatyvią sulaikymui priemonę kompleksiškai neįvertinus visų nustatytų alternatyvių sulaikymui priemonių.

5. Dėl pasiūlyme minimos ESTT nagrinėtos bylos C−72/22 PPU, kurioje prašymą priimti prejudicinį sprendimą 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamas užsieniečių de facto sulaikymo klausimas, o nagrinėtos galimybės pateikti prieglobsčio prašymą esant Lietuvos Respublikos teritorijoje ir konkretus sulaikymo pagrindas.

Šioje byloje nacionalinio teismo pateiktais klausimais iš esmės buvo siekiama išsiaiškinti, ar: 1) Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje; 2) ar Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, t. y., buvo vertinamas Įstatyme nustatyto sulaikymo pagrindo teisėtumas.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje (2022 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1221-520/2022) nurodė, kad vertinant užsieniečiui taikytą priemonę (apgyvendinimą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)). Taigi, siekiant nustatyti ar apgyvendinimas nesuteikiant teisės laivai judėti Lietuvos Respublikoje gali būti de facto laikomas sulaikymu, būtina įvertinti individualias užsieniečio apgyvendinimo sąlygas.

3 straipsnis. 140⁸ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 140⁸ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.“

2. Pakeisti 140⁸ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.“

3. Pakeisti 140⁸ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų, kad gautų minėtas paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“

· Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius,
2023-03-27:

3. Pakeisti 140⁸ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, motyvuotu Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba motyvuotu sprendimu laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

4. Pakeisti 140⁸ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Skundas dėl šio straipsnio 3, 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

· Žmogaus teisių komitetas 2023-03-29:

Papildyti 140⁸ straipsnį 8¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,8¹. Skundas dėl laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio straipsnio 5 dalyje nurodytam laikotarpiui gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pritariama Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymui dėl Įstatymo 140(8) straipsnio 9 dalies papildymo. Taip pat manytina, kad pasienio procedūros metu turėtų būti suteikiamos analogiškos galimybės ir terminai asmeniui kreiptis į teismą, kaip ir kitais atvejais, numatytais UTPĮ 140(8) straipsnyje.

Pavyzdžiui, UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 ir 7 dalyje nurodyti Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos departamento tarnybos sprendimai dėl apgyvendinimo su judėjimo ribojimu, skundžiami per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo. 

Todėl negali būti taikomas skirtingas reglamentavimas, kad viename apgyvendinimo etape turėtų būti leidžiama skųsti viso apgyvendinimo laikotarpio metu, o kitu apgyvendinimo etapu – per 14 dienų. Kadangi siūloma surašyti apgyvendinimo sprendimus ir apskundimo momentas yra aiškus, manytina, kad reikėtų laikytis apskundimo tvarkoje nuoseklumo ir pasienio procedūros metu apgyvendinimo sprendimai turėtų būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir kiti sprendimai – per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

4 straipsnis. 140¹¹ straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 140¹¹ straipsnį.

5 straipsnis. 140¹² straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 140¹² straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Lietuvos Respublikos teritorijoje – Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai;“.

2. Pripažinti netekusia galios 140¹² straipsnio 2 dalį.

6 straipsnis. 140¹⁷ straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 140¹⁷ straipsnį.

· Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius,
2023-03-10:

7 straipsnis. 140¹⁹ straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

1. Pažymėtina, kad alternatyvias sulaikymui priemones gali skirti tik teismai. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sprendžia, kurią iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalyje, o esant įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai dėl masinio migrantų antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnyje nustatytų alternatyvių sulaikymo priemonių paskirti.

2. Pabrėžtina, kad panaikinus tokią alternatyvią sulaikymui priemonę, norint suvaržyti užsieniečio laisvę, teismui liktų vienintelė priemonė – sulaikymas. Tai reiškia, kad dažniau tektų kreiptis į teismą dėl užsieniečių sulaikymo, o tokiu atveju užsieniečio laisvė dažniau būtų suvaržyta dar labiau.

3. UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė praktikoje tikrai neprilygsta sulaikymui, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai – jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu. Tuo tarpu sulaikyti užsieniečiai laikomi atskirai nuo kitų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje apgyvendintų užsieniečių, jų judėjimas galimas tik sulaikymo pastate ar dalyje šio pastato (pvz., konkrečiame pastato aukšte) ir prie sulaikymo pastato aptvertoje nedidelėje teritorijoje lauke.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi UTPĮ pakeitimo projektą (TAIS Nr. 23-138), kuriuo siekiama įgyvendinti migrantų priėmimo sistemos pertvarką. Šiame projekte keičiamos ir nuostatos, susijusios su alternatyviomis sulaikymui priemonėmis, siekiant kompleksiškai peržiūrėti sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimą ir taikymą. Todėl negalima išbraukti vieną alternatyvią sulaikymui priemonę kompleksiškai neįvertinus visų nustatytų alternatyvių sulaikymui priemonių.

7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d.

2. Vidaus reikalų ministras iki 2023 m. gegužės 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas                                              Žygimantas Pavilionis