LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMO NR. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-03-25 Nr. XIVP-363
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekto pavadinime prieš žodį „priedo“ įrašytinas žodis „įstatymo“.
2. Projekto 9 straipsniu siūloma keisti įstatymo 29 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, jog plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 9 straipsnis, kartu su keletu kitų straipsnių įsigalios 2021 m. liepos 1 d., o šio straipsnio nuostatos bus taikomos fizinių asmenų bankroto procesams, pradėtiems po 2021 m. birželio 30 d.
Tokio siūlomo reguliavimo kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017; 2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo įgyvendintas Seimui 2018 m. gegužės 17 d. priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymą Nr. XIII-1154. Pastaruoju įstatymu Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje buvo nustatytas draudimas, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurašyti kreditorinius reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Atkreipiame dėmesį, kad 2018 m. spalio 23 d. Vyriausybei pateikus Seimui Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIIIP-2782, Seimas 2019 m. birželio 13 d. priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21, 23 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2226, kuriuo iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą įgyvendinanti nuostata buvo pašalinta. Analizuojamu įstatymo projektu vėl siekiama ištaisyti reguliavimą, prieštaraujantį Konstitucijai
Atsižvelgdami į tokią situaciją, manome, kad įstatymo projektu teikiamas įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas turi įsigalioti iš karto priėmus įstatymą ir jį paskelbus teisės aktų nustatyta tvarka, o įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos turi būti taikomos visiems fizinių asmenų bankroto procesams, tiek pradėtiems po projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo, tiek pradėtiems ir nebaigtiems iki įstatymo įsigaliojimo.
3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 13 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, o pastaroji straipsnio dalis įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 3 ir 4 dalis nereikėtų sukeisti vietomis, atitinkamai patikslinant projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo, ir projekto 13 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: ,,13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”.