LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-08-24 Nr. XIVP-780
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti, kad įstaigos vadovo, įstaigos padalinio vadovo ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas taip pat yra „paskatinti jį prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo dalyvaujant savanoriškose veiklose. Dalyvavimas savanoriškose veiklose būtų papildomai vertinamas savanoriaujant ne mažiau kaip 40 valandų per metus.“ Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigos vadovo ar įstaigos padalinio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis, o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis, o tai reiškia, kad veiklos vertinimas turi būti siejamas su tiesioginių funkcijų atlikimu ir su tuo, kaip šios funkcijos buvo atliekamos, ar pasiekti nustatyti tikslai ir uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Dalyvavimas savanoriškose veiklose nėra susijęs su tiesioginių funkcijų vykdymu, su vertinamajam nustatytomis užduotimis, pasiektais rezultatais ar kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas pakeitimas nedera su tarnybinės veiklos vertinimo paskirtimi ir tikslais. Be to, abejotina, ar tam tikrų aspektų, nesusijusių su asmens tarnybine veikla, vertinimas būtų teisingas tų asmenų, kurių veikla buvo vertinama labai gerai, bet kurie dėl vienų ar kitų objektyvių priežasčių nedalyvavo savanoriškoje veikloje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl teisinio reguliavimo, kuris savo esme buvo panašus į įstatymo projektu siūlomą pakeitimą. Konstitucinis Teismas, be kita ko, vertino, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostata „Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ ir 13 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostata „Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ ir 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr. KT13-N8/2018 pažymėjo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) ir 13 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatose, pirmenybė būti priimtiems į pareigas valstybės tarnyboje, kai keli konkurse dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, suteikiama tik tiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie privalomąją pradinę karo tarnybą yra atlikę ginčijamose nuostatose nurodytais būdais arba kurie yra atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Pažymėta, kad tokia pirmenybė nesuteikiama tiems nuo karo prievolės atleistiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie šios prievolės atlikti negali dėl objektyvių priežasčių, inter alia dėl amžiaus, sveikatos būklės, taip pat kurie nuo jos buvo atleisti dėl lyties; tokia pirmenybė nesuteikiama ir tiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie neprivalėjo atlikti privalomosios pradinės karo ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, nes Karo prievolės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka ji jiems buvo atidėta arba jie iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytais atvejais buvo paleisti jos neatlikę. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmenines savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (inter alia 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“
Savo nutarime Konstitucinis Teismas paminėjo ir tai, kad „vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatydamas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą teisinį reguliavimą, nepaisė iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų konkurenciją, taip pat nepaisė iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Akreiptinas dėmesys, kad „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“
2. Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas diskutuotinas ir pačios savanoriškos veiklos paskirties aspektu. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje savanoriška veikla apibrėžiama kaip „savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu“. Vienas iš savanoriškos veiklos principų yra naudos visuomenei ir asmeniui principas, kuris reiškia, kad dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka pačios savanoriškos veiklos esmės ir principo, nes siūlomu pakeitimu būtų nustatytas tam tikras atlyginimas asmeniui (palankesnis tarnybinės veiklos vertinimas) ir būtų pretekstas prisidėti prie savanoriškos veiklos siekiant asmeninės naudos, nesusijusios su savanoriškos veiklos paskirtimi.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu siūlomu reguliavimu siekiama skatinti savanorišką veiklą, neaišku, kodėl tai yra siejama tik su keičiamo įstatymo teisinio reguliavimo sritimi, nes savanoriškoje veikloje gali dalyvauti ne tik įstaigų vadovai, įstaigų padalinių vadovai ar valstybės tarnautojai.
Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė
pavaduojanti departamento direktorių
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]