AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 7, 13, 16, 18, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR KARTU TEIKIAMŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ Aiškinamasis raštas

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija parengė šiuos įstatymų pakeitimų projektus:

1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;

2. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

3. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

4. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

5. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

6. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

7. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą.

Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijas vienija bendra paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą. Ši paskirtis yra įgyvendinama ir planuojant KAS poreikius, vykdant pirkimus ir organizuojant institucinį aprūpinimą. KAS perkančiųjų organizacijų funkcijas gali atlikti tiek KAS institucijos, tiek jų padaliniai. Vieni nustato išteklių politiką, kiti rengia kariuomenės plėtros planus, treti organizuoja ir koordinuoja pirkimus – visų jų veiklos sritis, kompetencija, turimos žinios ir ekspertizė įsigijimų srityje yra skirtingos. Dėl šios priežasties atsiranda rizika, kad pirkimų vykdymas nebus suderintas su karinių pajėgumų plėtros politika, bus sudėtinga užtikrinti efektyvią pirkimų kontrolę ir skaidrumą, trūks orientacijos į galutinį tikslą, bus sudėtinga paskirstyti atsakomybę ir užtikrinti rezultatą.

Siekiant tobulinti KAS įsigijimų sritį, buvo atsižvelgta į užsienio valstybių, tokių kaip Vokietijos Federacinė Respublika, Norvegijos Karalystė, Estijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Danijos Karalystė, patirtį. Susipažinus su situacija, buvo pastebėta, kad nurodytose valstybėse per pastarąjį dešimtmetį buvo centralizuotas gynybos įsigijimų procesas, steigiant specializuotus subjektus, atsakingus už įsigijimų proceso valdymą, o atskirais atvejais ir už įsigytos ginkluotės ar jų sistemų eksploatacijos valdymą viso gyvavimo ciklo metu. Todėl padaryta išvada, kad būtent įsigijimų proceso centralizavimas leido aiškiai paskirstyti atsakomybę, sumažino perkančiųjų subjektų skaičių, o sprendimų priėmimas ir įsigijimų procesas tapo efektyvesnis ir paprastesnis. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką ir siekiant užtikrinti sklandų KAS institucijų aprūpinimą ginkluote ir efektyvų pirkimų procesą, paremtą skaidrumu ir atsakomybe, KAS inicijuojama įsigijimų srities reforma, kurios tikslas yra pirkimų organizavimo funkcijų perdavimas vienai institucijai, kuri būtų atsakinga už centralizuotą ginkluotės ir kitų įsigijimų organizavimą (toliau – Institucija). Įgyvendinus įsigijimų reformą, yra tikimasi sumažinti kitų KAS institucijų darbo krūvį, susijusį su pirkimų procedūrų vykdymu, institucinio aprūpinimo organizavimu, sutarties vykdymu, didesnį dėmesį skiriant tiesioginių uždavinių vykdymui, ir sutelkti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją ir patirtį siekiant kokybiško, profesionalaus, sklandaus ir skaidraus KAS institucijų aprūpinimo prekėmis, paslaugomis ir darbais.

Įsigijimų srities centralizavimo esmė yra dvejopa. Iš vienos pusės yra siekiama, kad tam tikri pirkimai būtų organizuojami ir atliekami vienos institucijos, iš kitos – ekspertinės žinios, žmogiškieji ištekliai, o kartu ir atsakomybė taip pat turėtų būti konsoliduojami vienoje institucijoje. Dėl šios priežasties nėra tikslinga Institucijai priskirti tik įsigijimų organizavimų funkciją, siekiant efektyviausio KAS resursų panaudojimo, Institucijai priskirtini ir kiti su įsigijimų organizavimu susiję uždaviniai. Visų pirma, siūloma nustatyti, kad Institucija dalyvautų formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir ginkluotojų pajėgų mobilizacijai bei karybos srities standartizacijos politiką, kuri neišvengiamai susijusi su institucijų aprūpinimu valstybės gynimui reikalingais materialiniais ištekliais. Pažymėtina, kad Lietuva, būdama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) narė ir turėdama tarptautinius kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, įsigydama ginkluotę, karinę įrangą ir kitas valstybės gynybos poreikiams skirtas prekes kartu privalo įvertinti NATO institucijų nustatytus karybos srities standartus. Antra, Institucija turėtų vykdyti KAS perkančiųjų organizacijų funkcijas ir aprūpinti kitas KAS institucijas prekėmis, paslaugomis ir darbais. Trečia, siekiama, kad Institucija veiktų ir pasibaigus pirkimų procesui, t. y. valdytų įsigytą ginkluotę tais atvejais, kai, pavyzdžiui, perdavimas kitai KAS institucijai tikslingas tik nupirkus visus reikalingus komponentus ir sukomplektavus valstybės gynimui reikalingas ginkluotės sistemas, koordinuotų įsigytų prekių gyvavimo ciklą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – KASOKTĮ) siūloma nustatyti, kad gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai yra:

1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką;

2) krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais.

Nurodytus uždavinius Institucija vykdytų visos KAS mastu, t. y. atstovautų ne vienos KAS institucijos interesams įsigijimų srityje, o visos KAS interesams bendrai. Dėl šios priežasties Institucija negali būti steigiama kaip vienas iš jau veikiančios KAS institucijos, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos kariuomenės, padalinių ar filialų, nes tai savaime suponuotų, jog Institucija tenkina tik tos KAS institucijos poreikius, kurios padalinys ji yra. Siekiant centralizuoti įsigijimų organizavimą visoje KAS, Institucija turėtų būti atskira KAS dalis ir steigiama kaip nauja biudžetinė įstaiga. Taip į naujai steigiamą biudžetinę įstaigą būtų perkeliami kitų KAS institucijų padaliniai, vykdantys su įsigijimų organizavimu susijusias funkcijas.

Numatoma, kad Institucijai bus perduota dalis Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus ir jam pavaldžių Krašto apsaugos ministerijos departamentų funkcijų. Dėl šios priežasties neišvengiamai kyla poreikis peržiūrėti ne tik su ginkluotės planavimu susijusias, bet ir kitas pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus ir jam pavaldžių departamentų funkcijas. Atsižvelgiant į tai, KAS numatoma perskirstyti funkcijas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo. Numatoma, kad šiuo metu pajėgumų ir ginkluotės generaliniam direktoriui priskirtą pareigą padėti Lietuvos kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas turėtų vykdyti Jungtinis štabas, kaip struktūrinis Lietuvos kariuomenės padalinys. Taip Jungtinis štabas būtų transformuojamas į strateginio lygmens Gynybos štabą, kuris padėtų kariuomenės vadui vykdyti strateginį kariuomenės planavimą ir strateginį vadovavimą kariuomenei. Su Institucijos veikla ir Gynybos štabui perduodamomis funkcijomis nesusijusias pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus ir jam pavaldžių departamentų funkcijas numatoma perduoti kitiems Krašto apsaugos ministerijos departamentams. Dėl šios priežasties pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybės siūloma atsisakyti.

Siūlomais įstatymų projektais siekiama:

1) sudaryti prielaidas įsigijimų proceso krašto apsaugos sistemoje centralizavimui;

2) įtvirtinti Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmenį.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Šiuos projektus parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė J. Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (viršininkė I. Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) vyr. specialistas M. Keliotis (tel. (8 5) 273 5597, el. p. [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu KASOKTĮ nėra reglamentuojama įsigijimų veikla per se, reguliuojami tik krašto apsaugos sistemai būdingi ypatumai: KASOKTĮ 9 straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodoma, kad Krašto apsaugos ministerija turi teisę įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes.

KASOKTĮ 9 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinama pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybė, nurodoma, kad jis yra atsakingas už karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, padeda Lietuvos kariuomenės vadui vykdyti strateginį kariuomenės planavimą.

Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas yra apibrėžiamas per Jungtinio štabo viršininko funkcijas, kurios yra nurodomos KASOKTĮ 14 straipsnyje.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina Krašto apsaugos ministerijos teisė įvežti visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtintos išimtys Krašto apsaugos ministerijai, kai importuojant karinę techniką, ją prižiūrint ar remontuojant yra reikalaujama turėti Ūkio ministerijos išduodamą licenciją.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma papildyti KASOKTĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 18 skyrių, į KAS įtraukiant gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo instituciją, kurios pagrindiniai uždaviniai būtų nustatyti KASOKTĮ 3 straipsnio 3 dalyje.

Institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGISSĮ) prasme veiktų kaip įprasta perkančioji organizacija: surinkusi informaciją apie reikalingas įsigyti prekes, darbus ir paslaugas iš KAS institucijų, formuotų pirkimų poreikį, skelbtų savo pirkimų planus, skelbtų ir vykdytų pirkimo procedūras bei pasirašytų pirkimo sutartis. Siūlomas ypatumas būtų tai, kad didelė dalis viešojo pirkimo sutarčių būtų pasirašoma ne tik tarp laimėjusį pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir Institucijos, bet ir tarp KAS institucijos, kuri tokios sutarties pagrindu būtų mokėtoja ir taptų turto valdytoja. Toks pirkimo modelis leistų Institucijai ne tik vykdyti pirkimo procedūras, bet ir Institucijos specialistams realiai kontroliuoti pačios sutarties vykdymą. Sutartį vykdant keliems subjektams (KAS institucijai ir Institucijai) sumažės tiek nesąžiningo elgesio tikimybė (nes sutartis bus vykdoma veikiant keturių akių principui), tiek atsitiktinių klaidų vykdant sutartį ar pirkimo procedūros metu, tiek klaidų dėl kompetencijos stygiaus. Taip pat, vykdant sutartis pagal šį mechanizmą, bus išvengiama nereikalingų ir pakartotinių turto perdavimo procedūrų, kurios sukuria administracinę naštą. Kadangi vykdant sutartį, be Institucijos, dalyvauja ir KAS institucija, kuriai prekės, paslaugos ir darbai faktiškai yra reikalingi, jau sutarties vykdymo metu ji ir perims sutarties objekto valdymą. Taip yra išvengiama situacijos, kai viena centralizuotai veikianti institucija viešojo pirkimo sutartimi įgyja sutarties objektą, jį apskaito ir tuomet turi jį perduoti kitai institucijai bei vėl iš naujo tą patį turtą apskaityti. Iš esmės tik ginkluotės pirkimai būtų vykdomi pagal dvišales sutartis, kuriomis pati Institucija įgytų valdymo teisę perkamoms prekėms ir pati tiesiogiai užtikrintų ginkluotės ir įrangos sistemų įsigijimo, įdiegimo ir eksploatavimo pabaigos kontrolę, nes paprastai šių prekių įsigijimai yra didelės vertės, reikalauja daug specialių žinių, vertinant ne tik tiesioginį sutarties objektą, bet ir viso gyvavimo ciklo sąnaudas, be to, tiesioginis šio turto valdymas taip pat leistų užtikrinti ir ginkluotės standartizacijos politikos vykdymą.

Iš planuojamos Institucijos veiklos uždavinių ir veikimo mechanizmo yra akivaizdu, kad ji negali būti laikoma nei centrine perkančiąja organizacija (pagal VPĮ 82 straipsnį ar VPAGISSĮ 11 straipsnį), nei įgaliota perkančiąja organizacija (kaip tai numatoma VPĮ 83 straipsnyje). Centrinės perkančiosios organizacijos institutas institucijos veiklai numatyti nėra tinkamas, nes, pirma, Institucija nebus vien tik centralizuota perkančioji organizacija, bet atliks ir kontrolės funkcijas tiek sutarties vykdymo, tiek ir viso gyvavimo ciklo metu. Antra, didelė dalis pirkimų bus vykdoma pagal trišales sutartis (t. y. bus perkama nei iš Institucijos, nei per Instituciją, kaip tai reguliuoja VPĮ 82 straipsnis), todėl Institucijos kaip centrinės perkančiosios organizacijos steigimas itin apribotų jos galimas teises ir pareigas aprūpinant KAS reikalingomis prekėmis ir paslaugomis. Taigi Institucija neturi būti suprantama tik kaip KAS pirkimų vykdytoja, bet privalo turėti daugiau teisių bei pareigų nei centrinė perkančioji organizacija, kaip ji yra apibrėžiama VPĮ. Įgaliotos perkančiosios organizacijos institutas taip pat nėra tinkamas ir pakankamas, nes VPĮ 83 straipsnis numato, kad įgaliojimas gali būti suteikiamas tik viešojo pirkimo procedūroms iki sutarties sudarymo, o Institucija, kaip jau minėta, atliks gerokai daugiau funkcijų.

Atkreiptinas dėmesys, kad neketinama centralizuotai vykdyti visų KAS institucijų pirkimų, o Įstatymų projektuose nedetalizuojami Institucijos vykdomų pirkimų atvejai ir sąlygos. Numatoma, kad krašto apsaugos ministro tvirtinamuose KAS teisės aktuose būtų nustatomos detalios sąlygos, kada teisę ir pareigą vykdyti tam tikros kategorijos viešuosius pirkimus turi tik Institucija, t. y. krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais Institucija perimtų viešojo pirkimo vykdymo funkcijas iš KAS institucijų.

Siekiant užtikrinti Institucijos veiklą aprūpinant KAS institucijas su ginkluote susijusios prekėmis, siūloma papildyti KASOKTĮ 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą nustatant, kad Krašto apsaugos ministerija ne tik turi teisę įsigyti ir įvežti per valstybės sieną KAS reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes, bet kartu gali šią teisę perduoti ir kitai KAS institucijai. Siekiant išvengti teisės aktų kolizijos, analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu Krašto apsaugos ministerija įgytų teisę įgalioti kitą KAS instituciją įsigyti ir įvežti per valstybės sieną KAS reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes, siūloma papildyti ir Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, numatant išimtis ne tik Krašto apsaugos ministerijai, bet ir jos įgaliotai KAS institucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos Institucijos užduotys apima dalį pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus užduočių ir Gynybos štabui perduodamų funkcijų, siūloma naikinti KASOKTĮ 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybę. Funkciją dėl ginkluotės strateginio planavimo siūloma įtvirtinti KASOKTĮ 3 straipsnio naujoje 3 dalyje nustatant Institucijos uždavinius. Pareigą padėti Lietuvos kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas siūloma perduoti Gynybos štabui.

Numatant, kad Gynybos štabas perima dalį pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus funkcijų, siūloma keisti KASOKTĮ 14 straipsnio 8 dalį nustatant, kad vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio lygmens planavimą ir vadovavimą kariuomenei ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant Jungtinio štabo pavadinimą į Gynybos štabą būtini ir atitinkami kitų įstatymų pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statute nurodytą formuluotę „Jungtinis štabas“ į „Gynybos štabas“.

Pritarus įstatymų projektams, bus sudarytos prielaidos įgyvendinti suplanuotas KAS reformas – užtikrinti pasirengimo valstybės gynimui ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijai politikos formavimą, efektyvų KAS įsigijimų ir gynybos planavimo procesų valdymą, įtvirtinti Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmenį. Tikimasi, kad įsteigus Instituciją iki 2018 m. sausio 1 d. bus konsoliduota apie 70 procentų visų KAS įsigijimų, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – apie 95 procentus. Taip būtų užtikrinamas efektyvus įsigijimų planavimas ir organizavimas, projektų valdymo sistemiškumas, nustatoma aiški atsakomybė.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Įstatymų projektai turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, bus užtikrintas skaidresnis KAS institucijų aprūpinimas prekėmis, paslaugomis ir darbais.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu teikiami ir šie įstatymų pakeitimų projektai:

1) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

2) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

3) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

4) Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1191 pakeitimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

5) Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

6) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.