AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-2675 2 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 str. nuostatas, kuriomis nustatomas mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, tik už žemės ūkio paskirties žemę mokamos tiesioginės išmokos.
Tuo tarpu žemei po tvenkiniais savivaldybių tarybos nustato labai skirtingus mokesčio tarifus. Toks vieningos mokestinės tarifinių procentų nustatymo sistemos nebuvimas iškreipia žuvininkystės konkurencines sąlygas ir kenkia Lietuvos žuvininkystės sektoriaus ekonomikos plėtrai.
Pateikiame keletą pavyzdžių kaip skiriasi mokesčio tarifas savivaldybėse:
Žuvininkystės įmonė |
Bendras nuomojamos žemės plotas (ha) |
Nuomojamos
žemės vertė |
Savivaldybės nustatytas mokesčio tarifas (0,1 - 4,0 %) |
Priskaičiuotas žemės nuomos mokestis (Eur) |
Savivaldybės pavadinimas |
|||
2020 m. |
2021 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2020 m. |
2021 m. |
|||
Išlaužo žuvis |
ND |
303 400,00 |
303 400,00 |
ND |
0,60 |
ND |
1 820,40 |
Kauno r. sav. |
ND |
508 626,00 |
508 626,00 |
ND |
3,00 |
ND |
15 289,98 |
Prienų r. sav. |
|
Kaplių žuvys |
337,9800 |
684 000,00 |
1 122 000,00 |
0,70 |
2,50 |
4 788,00 |
28 050,00 |
Kėdainių r. sav. |
Karpis |
354,9100 |
582 070,00 |
615 270,00 |
ND |
2,00 |
ND |
12 305,00 |
Kazlų Rūdos sav. |
Raseinių žuvininkystė |
1 313,2785 |
2 318 195,53 |
2 703 465,53 |
ND |
1,60 |
37 091,13 |
43 255,45 |
Raseinių r. sav. |
Šventjonis |
652,4700 |
1 960 888,00 |
1 987 502,00 |
ND |
0,70 |
ND |
14 066,37 |
Šiaulių r. sav. |
Vasaknos |
590,0983 |
2 475 936,00 |
2 475 936,00 |
ND |
1,1 / 2,5 / 4 |
ND |
6 017,36 |
Zarasų r. sav. |
971,3086 |
ND |
2 / 2,5 |
ND |
21 173,19 |
Rokiškio r. sav. |
|||
Žemaitijos žuvis |
472,0026 |
515 999,08 |
697 499,08 |
0,6 / 2 |
0,6 / 2 |
3 114,18 |
4 203,18 |
Telšių r. sav. |
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – suvienodinti žuvininkystės konkurencines sąlygas.
Pagrindinis Įstatymo projekto uždavinys – numatyti, kad žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais taikomas mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės.
Pažymėtina, kad žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais savo verte neprilygsta žemės ūkio paskirties ar komercinei žemei, nes istoriškai tvenkiniai buvo įrengti pačiose prasčiausiose, užpelkėjusiose, be melioracijos, nederlingiausiose žemėse ir paprastai yra tinkami tik tvenkininei žuvininkystei. Todėl Įstatymo nuostatos, kuriomis iškreipiamos žuvininkystės konkurencinės sąlygos, koreguotinos ir Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, manytina, suvienodins mokestines sąlygas akvakultūros verslui visose savivaldybėse Lietuvoje.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu Įstatyme nėra numatyta koks žemės mokestinės vertės tarifas turi būti taikomas žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais taikomas mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės. Taip pat įstatymą papildyti sąvoka „žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais“.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Priimtas Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Galiojantys teisės aktai, kuriais savivaldybių tarybos gauna teisę spręsti dėl mokesčio tarifo nustatymo, turi būti pakeisti iki Įstatymo įsigaliojimo.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti?
Nereikia.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai Andrius Palionis
Vidmantas Kanopa