LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737  2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO, įstatymo papildymo 311 straipsniU IR 202 IR 203 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo projekto nr. XIIIP-1909

 

2018-05-23  Nr. 109-P-17

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.       Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti įstatymas yra keičiamas įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-1513(3), kuriuo keičiami 84 šio įstatymo straipsniai, be to, šio įstatymo projekto priėmimas numatytas 2018 m. balandžio 12 d. Seimo plenarinio posėdžio metu. Dalinis šio įstatymo projekto įsigaliojimas numatomas 2018 m. liepos 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d. Taigi, jei įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1513(3) būtų priimtas, didelė dalis šioje išvadoje analizuojamu įstatymo projektu teikiamų įstatymo pakeitimų galiotų itin trumpą laikotarpį – iki 2018 m. liepos mėn. 1 d.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą bus teikiamas priimto įstatymo pakeitimo projektas dėl techninio nuostatų suderinimo, taip pat tikslintinas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1909 išbraukiant projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 200 straipsnio 3 punktą ir projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 204 straipsnio 10 punktą, bei papildant projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 205 straipsnio 1 dalį 19 punktu ir atitinkamai tikslinant šių straipsnių punktų numeraciją bei nuorodas į juos:

1.      Pakeisti projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„200 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;

2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

3) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

43) nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

54) teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

65) pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

76) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;

87) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

2.      Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„204 straipsnis. Poveikio priemonės

Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;

3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;

5) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;

6) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;

7) reikalauja, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;

8) reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;

9) šio įstatymo 207 straipsnyje nustatytais pagrindais areštuoja draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;

10) šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukia draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdo draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;

110) laikinai sustabdo draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;

121) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose ir 3 dalyje, 82 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–10 punktuose ir 3 dalyje, 164 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“

3.      Papildyti projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 205 straipsnio 1 dalį 19 punktu ir jį išdėstyti taip:

„19) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis;“.

Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu.

      2.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

 

 

 

2.       Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi siūlomi įstatymo pakeitimai, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių

Pritarti

Projekto lyginamasis variantas patikslintas.

      3.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

3

 

 

3.       Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, nes jos stokoja teisinio reguliavimo nuoseklumo. Siūlytume trečiajame sakinyje pirmiausia nustatyti kredito davėjo teisę pratęsti skundo nagrinėjimo terminą iki 35 darbo dienų, o po to nustatyti jo kliento teisę dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, neaiškus siūlomų nuostatų santykis su galiojančio įstatymo 102 straipsnio nuostatomis, kurios nukreipia į Lietuvos banko įstatyme nustatytą vartotojų ginčų su draudiku nagrinėjimo tvarką. Pastebėtina, kad siūloma skundų nagrinėjimo tvarka iš dalies skiriasi nuo kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos banko pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1896) 17 straipsnio 3 dalyje dėstomų Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčų sprendimo tvarką. Taikant įstatymą gali būti neaišku, kada turėtų būti taikomos 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, o kada 102 straipsnio nuostatos, be to,  neaišku, kuo vartotojo kreipimasis skiriasi nuo draudėjo ar kito asmens skundo, ar draudėjas vartotojas gali pateikti ne kreipimąsi, bet skundą, ir jeigu taip, pagal kokias nuostatas jis turėtų būti nagrinėjamas. Pastebėtina, kad tiek skundo, tiek vartotojų kreipimosi nagrinėjimo atveju yra siūloma nustatyti tuos pačius skundų ir kreipimųsi nagrinėjimo terminus – 15 ir 35 dienas, tačiau tuo atveju, jei atsakymo neįmanoma pateikti per 15 dienų, vartotojui turi būti išsiųstas negalutinis atsakymas. Kita vertus, pateikęs skundą draudėjas ar kitas asmuo, turi teisę dalyvauti nagrinėjant jų skundus, o draudėjams vartotojams, pateikusiems kreipimąsi, tokios teisės suteikti nesiūloma. Neaišku, kokių tikslų siekiama nustatant skirtingą skundų ir kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus.

Pritarti

1. Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „6. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir raštu jiems atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo  ir draudimo įmonė. Esant sudėtingam atvejui, draudimo įmonė privalo leisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant jų skundus ir raštu juos informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Šis Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo   terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė klientų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“

2. Pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 161 straipsnį 6 dalimi:

„6. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir raštu jiems atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo  ir draudimo brokerių įmonė. Esant sudėtingam atvejui, draudimo įmonė privalo leisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant jų skundus ir raštu juos informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Šis Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė klientų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“

Projekto 3 straipsniu  keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato asmenų

(juridinių ir fizinių asmenų) skundų nagrinėjimo tvarką draudimo įmonėje.  Įstatymo 102 straipsnis nustato vartotojų (fizinių asmenų) ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, kurią reglamentuoja  Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalis (jau priimto ir įsigaliosiančio įstatymo nuo  2018-08-01)  .

      4.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

12

 

 

4. Projekto 12 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 163 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad nuostatoje, be kita ko, kalbama apie tai, kokių asmenų reikalavimai gali būti tenkinami iš atskirojoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, turi būti nurodyta tai, kokio pobūdžio reikalavimus gali nustatyti  priežiūros institucija dėl lėšų, laikomų šiose sąskaitose.

 

Pritarti

Pakeisti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 163 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti privalomus reikalavimus draudimo  brokerių įmonėms dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.“

      5.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

17

 

 

5.       Projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 201 straipsnį ir jo 5 dalyje nustatyti priežiūros institucijos teisę taikyti poveikio priemones Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu. Pastebėtina, kad Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūros taisyklės yra nustatytos galiojančio įstatymo 209 ir 210 straipsniuose, kuriuos taip pat siūloma atitinkamai pakeisti. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus nurodytų straipsnių nuostatų tarpusavio santykis, ypač kiek tai susiję su draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų pažeidimu.

Nepritarti

Projekto 17 straipsniu keičiamo 201 straipsnio  2 dalyje nustatoma bendra Priežiūros institucijos teisė skirti privalomus nurodymus ir 201 straipsnio  5 dalyje  nurodomi rinkos dalyviai, kuriems tie privalomi nurodymai galėtų būti taikomi, tame tarpe ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar  perdraudimo įmonėms, draudimo tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar jų įsteigtiems filialams Lietuvos Respublikoje. 201 str. 2 d. numatyta teisė duoti privalomus nurodymus taikytina visų Lietuvos rinkoje veikiančių subjektų atžvilgiu, atsižvelgiant į priežiūros apimtį, priklausančią nuo įmonės įsisteigimo vietos, kai tuo tarpu Draudimo įstatymo 209 ir 210 straipsnių nuostatos reglamentuoja  Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūros apimtį ir priežiūros institucijos teises jų atžvilgiu.

      6.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

18

 

 

6.       Projekto 18 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymo 202, 203 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”.

Nepritarti

2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73  punkte  nustatyta,  kad iš eilės einantys straipsniai pripažįstami netekusiais galios vienu straipsniu. 202 ir 203 straipsniai eina iš eilės ir tokiu būdu atitinka 73 punkto nuostatą.

      7.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

19

 

 

7.       Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 204 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad projekto reg. Nr. XIIIP -1896 12 straipsnyje dėstomo  įstatymo 433 straipsnio 15  dalyje jau yra nustatyta, kad informacija apie pritaikytas poveikio priemones....<......>.... viešai skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje bei į tai, kad minėta  skelbimo tvarka būtų taikoma visiems   prižiūrimiems rinkos dalyviams, manytina, kad reikalavimas dubliuoti nuorodą į paskelbimo šaltinį būtų perteklinis:  

15. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje nedelsiant po to, kai Lietuvos banko sprendimas šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta.

      8.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

22

 

 

8.       Projekto 22 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 208 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio „skiria“ įrašytinas žodis „baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini žodžiai „baudą“.

Pritarti

Pakeisti projekto 22 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 208 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą.“

      9.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

23

26

1

 

 

9.       Projekto 23 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 209 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad iš keičiamos straipsnio dalies keičiamas tik 4 punkto turinys ir vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis bei teisės aktų glaustumo reikalavimu, turi būti teikiamas ne visos straipsnio 3 dalies, o tik straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimas.

Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 26 straipsniu keičiamos įstatymo 212 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Šiuo atveju turi būti teikiamas tik įstatymo 212 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas.

Pritarti

1.      Pakeisti projekto 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 209 straipsnio 3 dalį dalies 4 punktą ir ją jį išdėstyti taip:

„4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 13 ir 20 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 4 dalyje;“

2.      Pakeisti projekto 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 212 straipsnio 3 dalį dalies 3 punktą ir ją jį išdėstyti taip:

„3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, šios valstybės priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva prieš tai pranešusi atitinkamos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai;“.

  10.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12

29

 

 

10.     Pažymime, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 29 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku:

- kokią teisinę galią turi pagal galiojančias įstatymo nuostatas atliktas asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimas;

- pagal kokias taisykles turėtų būti nagrinėjami klientų skundai, taikomos poveikio priemonės ir skiriamos baudos už iki įstatymo įsigaliojimo padarytus pažeidimus.

Pritarti

Pakeisti projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.  gegužės 1 birželio 15 d.

2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Asmenys, kurie yra laikomi atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje.

4. Šio įstatymo 3 straipsnio ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl skundų nagrinėjimo taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo gautų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimui.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos baudų skyrimo ir kitų poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas.“

 

3.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-24

1

 

 

Dėl Draudimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1909

1. Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, keičiantis DĮ 2 str. 22 d. nustato, kad draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, draudėjo pasirinkimu atspausdintas ar pateikiamas (prieinamas) skaitmenine forma, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Tokia formuluotė reikalauja draudėjo valios išraiškos dėl draudimo liudijimo formos. Siekiant supaprastinti draudimo liudijimų išdavimo procesą, nesukurti draudimo įmonėms papildomos pareigos apklausti draudėjus, kokiu būdu jie pageidauja gauti draudimo liudijimą ir tai administruoti, siūlome šį punktą formuluoti taip: „Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, draudėjo pasirinkimu atspausdintas ar pateikiamas (prieinamas) skaitmenine forma, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas“.

Nepritarti

Ne visi draudėjai turi galimybę perskaityti dokumentus skaitmenine forma, todėl tikslinga palikti pasirinkimą draudėjui kokia forma gauti draudimo liudijimą.

      2.             

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-24

2

 

 

2. DĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio, keičiančio DĮ 11 str. 1 d. nuostatos yra naikintinos dėl toliau nurodomų priežasčių:

DĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsniu siūloma keisti DĮ 11 str. atsižvelgiant į 2012-11-22 Europos bankininkystės institucijos patvirtintas Gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) (toliau – Gairės). Atkreipiame dėmesį, kad Gairėse nustatyti kriterijai ir minimalūs reikalavimai taikomi kredito įstaigoms (Gairių 1 dalis). Draudimo įmonėms Gairių nuostatos netaikomos.

Be to, nuo 2018-06-30 Gairės bus pakeistos[1] nauju dokumentu, privalomu visoms kompetentingoms institucijoms ES[2] – Joint ESMA and EBA Guidelines on the assessment of the suitability of members of the amanegement body and key function holders under Directive 2013/36-EU and Directive 2014/65/EU (toliau – Jungtinės gairės), kurio nuostatos taip pat nustato nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijus kredito paslaugas teikiančioms įmonėms, bet ne draudimo įmonėms.

Pažymime, kad Jungtinių gairių derinimo pažymoje (92 psl.) yra nurodyta, jog šios Europos Bankininkystės institucijos (EBA) Jungtinių gairių nuostatos  yra parengtos kartu su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir jų sąvokos atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos Direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – CRD IV) 91(12) straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau - MiFID II) 9(1) straipsnį, tačiau jos nebuvo derintos su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), be to, minėtos direktyvos nėra taikomos draudimo įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad ES institucijos nenustato vienodų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimų visiems finansų rinkos dalyviams, o aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tik finansines paslaugas (bet ne draudimo paslaugas) teikiančioms įmonėms. Todėl manome, kad Lietuvos teisės aktų reikalavimai, nustatantys nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms, neturėtų būti vienodai taikomi visiems Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams.

DĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio, keičiančio DĮ 11 str. 1 d. nustatyti reputacijos vertinimo reikalavimai pažeidžia nekaltumo prezumpciją (pvz. reikalavimas atsižvelgti į vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu) ir dvigubo baudimo draudimo principą.

Naujos DĮ 11 str. 1 d. nuostatos neatitinka naujos DĮ 11 str. 2 d. nuostatų ir tarpusavyje šios dalys net nesąveikauja. Pagal DĮ 11 str. 1 d. nuostatas vertinami duomenys net nėra susiję su DĮ 11 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis, kurioms esant laikoma, kad reputacija nėra nepriekaištinga.

Reikalavimas surinkti DĮ 11 str. 1 d. 1-7 punktuose nurodytus duomenis (apie ikiteisminius tyrimus, administracines nuobaudas, atsisakymą išduoti leidimus, informaciją apie tai, kaip asmuo vykdė pinigines prievoles ir kt.) taip pat ir apie juridinį asmenį, kurio vadovu vertinamas asmuo buvo arba yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdė, yra neproporcingas ir perteklinis ir sukeltų didelę administracinę ir finansinę naštą siekiant visus šiuos duomenis surinkti ir patikrinti.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Gairėse įtvirtinti išsamūs nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijai, o šiuo metu galiojantys įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ) numato siauresnius, nei kompetentingos Europos Sąjungos institucijos nustatyti, reputacijos vertinimo kriterijus. Atkreipiame dėmesį, kad:

1)      minėtos Gairės dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo taikomos tik vertinant finansines paslaugas teikiančių įmonių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų nepriekaištingą reputaciją;

2)      remiantis Gairių IV skyriaus 13 dalies nuostatomis, valdymo organo nariai ir pagrindines užduotis atliekantys asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu turi galiojantį teistumą. Gairių nuostatose papildomai nėra išskiriama, jog šis reikalavimas galioja išnykusiam ar panaikintam teistumui.

3)      Gairių nuostatose pabrėžiama, jog vertinant asmens nepriekaištingą reputaciją, visais atvejais turi būti vertinama ne bet kokia, o tik susijusi su siūlomomis/ einamomis pareigomis informacija ir tik susijusių teisės aktų atžvilgiu.  Kartu paminėtina, jog remiantis Gairių IV skyriaus 13 dalies nuostatomis, valdymo organo nariai ir pagrindines užduotis atliekantys asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu priežiūros institucijos vykdo patikrinimus ne dėl visų, bet dėl finansines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;

4)      platus reputacijos reikalavimų draudimo įmonių vadovams ir pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims sąrašas yra nustatytas Lietuvos banko valdybos 2013-11-14 nutarimu Nr. 03-181 patvirtintuose Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatuose.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad nepriekaištingos reputacijos reglamentavimas neturėtų būti griežtesnis nei nustatyta ES teisės aktuose, o DĮ 11 str. 1 d. siūlomi nustatyti reputacijos vertinimo kriterijai turėtų būti taikomi tik vertinant vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų reputaciją susijusių teisės aktų ir siūlomų eiti/ einamų pareigų atžvilgiu.

 

Todėl siūlome iš DĮ pakeitimo įstatymo panaikinti šią DĮ 11 str. 1 d. nuostatą:

„1. Fizinio ir, kai taikoma, juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;

3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;

4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;

5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;

6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;

7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;

8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.“

Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta palikti DĮ 11 str. 1 d. nuostatą, siūlome išdėstyti ją taip:

„1. Draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų narių bei kitų vadovaujamąsias pareigas einančių ar kitų pagrindines funkcijas atliekančių fiziniųo ir, kai taikoma, juridiniųo  asmensų reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) galiojančias susijusias su finansine veikla administracines nuobaudas už tyčinius administracinius nusižengimus

3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl finansines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo;

4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;

5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;

6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;

7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;

8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.“

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą kartu siūlome iš DĮ pakeitimo įstatymo išbraukti šią DĮ 11 str. 2 d. 1 p. nuostatą:

„2. Fizinis ir, kai taikoma, juridinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;“.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įstatymo projektais siekiama suvienodinti reikalavimus visų prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovams ir pagrindiniams akcininkams, kuriems ES teisės aktuose ir įstatymuose nustatytas reikalavimas būtų nepriekaištingos reputacijos (mažiausią riziką keliančių finansų rinkos dalyvių vadovams ir pagrindiniams akcininkams vietoj nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nustatomi mažesni tinkamumo eiti pareigas reikalavimai).

Viena iš reikšmingesnių finansų rinkos priežiūros, kuri ypač prisideda prie finansų sistemos saugumo, stabilumo ir patikimumo užtikrinimo, priemonių yra finansų rinkos dalyvių vadovų kompetencijos ir reputacijos vertinimas. Juo siekiama, kad asmuo, galintis kelti riziką tinkamam finansų rinkos dalyvio organų veikimui, į juos iš viso nepatektų arba, jeigu pateko, nustotų eiti pareigas, kai tik kyla abejonių dėl jo kompetencijos ir reputacijos. Tam, kad finansų rinkos dalyvių licencijavimo ir kitos su finansų rinkos dalyvių vadovų kompetencijos ir reputacijos vertinimu susijusios finansų priežiūros funkcijos būtų atliekamos veiksmingai, būtina galimybė įvertinti visas vadovo reputacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes.

Nėra objektyvaus pateisinimo, kodėl pakankamai reikšmingame draudimo sektoriuje vadovais ir pagrindiniais akcininkais turėtų tapti asmenys, kuriems taikomi švelnesni nepriekaištingai reputacijai keliami reikalavimai, negu reikalavimai taikomi visų kitų finansinių paslaugų teikimu užsiimančių subjektų vadovams ir pagrindiniams akcininkams.  Tokių pačių reikalavimų, kaip kitiems finansų rinkos dalyviams, taikymas draudimo sektoriui nebūtų neproporcingas ir perteklinis.

Tai, kad nurodytos ES institucijų patvirtintos gairės, kuriose atsispindi visų valstybių narių bendra reputacijos vertinimo patirtis, skirtos tik kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, nereiškia, kad jų nuostatos netinka ir negali būti taikomos vertinant ir draudimo bendrovių vadovų ir pagrindinių akcininkų reputaciją.

Aiškinamajame rašte minimos Gairės dėl valdymo organų narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo neriboja galimybės įstatymu nustatyti konkrečius atvejus, kada nuteistas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Nekaltumo prezumpcija ir dvigubo baudimo draudimo principas keičiamo įstatymo nuostatomis nebūtų pažeidžiami. Tyrimo faktas ar kitos projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 str. 1 d. nurodytos aplinkybės savaime nebūtų pagrindas pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Kaip nurodoma projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 str. 2 d. 5 p., tos aplinkybės turės įtakos reputacijai tik tada, kai jos bus reikšmingos ir leis pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą. 

Siūlomos Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 str. 1 d. nuostatos yra visiškai suderintos su 11 str. 2 d. nuostatomis: projekto  2 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 str. 1 d. nurodo vertinimo apimtį, o 11 str. 2 d. nustato aplinkybes, kurioms esant asmuo laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 str. 2 d. 5 p. aiškiai nustatyta, kad vienas iš pagrindų, kada asmuo negali būti laikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, yra 11 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos siūlomi 11 str. pakeitimai nepriimtini atsižvelgiant į tai, kad asmenys, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatomi kituose Draudimo įstatymo straipsniuose (žr. pvz., 22, 23 str.), vertinant asmenų reputaciją gali būti svarbi ir turėtų būti surinkta informacija ne tik apie su finansine veikla susijusius pažeidimus.

Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo  11 str. 2 d. 1 p. netikslinga atsisakyti nuostatos dėl išnykusio ar panaikinto teistumo.  Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes; tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Atsižvelgiant į proporcingumo principą, į kai kurių kitų institucijų reikalavimus vertinant reputaciją ar priimant į tarnybą nustatančių įstatymų nuostatas (žr. pvz., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 1d. 1 p.), kuriose numatoma, kad vertinant nusikaltimą padariusio asmens reputaciją neatsižvelgiama į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas tais atvejais, kai yra padaromi sunkūs, labai sunkūs arba tyčiniai nusikaltimai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas keistinas.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;“.

 

Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje.

      3.             

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-24

19

 

 

3. DĮ pakeitimo įstatymo 19 straipsnyje, keičiančiame DĮ 204 str., numatyta priežiūros institucijos teisė taikyti poveikio priemonę – laikinai, kol yra pagrindas, sustabdyti (apriboti) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę. Neaišku, kokiu pagrindu siekiama praplėsti poveikio priemonių sąrašą, kokių tikslų būtų siekiama taikant tokią poveikio priemonę. Mūsų manymu, tokia poveikio priemonė galėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, o atvejai, kada galėtų būti taikoma tokia poveikio priemonė ir kriterijai kiek laiko ji taikoma, turėtų būti nustatyti įstatyme, nes pagal siūlomą formuluotę ši poveikio priemonė galėtų būti pritaikyta už bet kokį Draudimo įstatymo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti 204 str. 1 d. 6 p.:

 6) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;

Nepritarti

Tokia priežiūros institucijos teisė šiuo metu įtvirtinta kai kuriuose finansų rinkos dalyvių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, o su šiuo projektų paketu ji įtvirtinama visuose sektoriniuose įstatymuose, siekiant priežiūros institucijai suteikti vienodas veikimo galimybes viso finansų sektoriaus mastu, kaip tai yra paaiškinta projektų paketo aiškinamajame rašte. Ši poveikio priemonė būtų taikoma, pavyzdžiui, nustačius, kad akcininkas daro neigiamą įtaką įmonės valdymui, ar atsiranda pagrindų, dėl kurių kyla pagrįstų abejonių akcininko tinkamumu ar finansiniu patikimumu remiantis Draudimo įstatymo 23 str. 8 dalyje nurodytais kriterijais.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši poveikio priemonė atitinka 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 62 straipsnyje nustatytą reikalavimą suteikti priežiūros institucijai teisę sustabdyti balsavimo teises.

Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje situacijos, dėl kurių gali reikėti laikinai sustabdyti (apriboti) akcininko balsavimo teisę, gali susidaryti labai įvairios (pvz., priklausyti nuo pažeidimų sunkumo, masto, trukmės, pažeidėjo galimybių ištaisyti padėtį ir pan.), nebūtų tikslinga įstatyme nustatyti konkretų maksimalų terminą tokios teisės ribojimui.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 13 dalis papildyta nuostatomis dėl Lietuvos banko pareigos atšaukti laikinai pritaikytas poveikio priemones:

„13. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki Lietuvos banko sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą. Lietuvos bankas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustato, kad pagrindas taikyti poveikio priemonę išnyko, atšaukia lakinai taikomą poveikio priemonę.“

      4.             

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-24

22

 

 

4. DĮ pakeitimo įstatymo 22 straipsnyje, keičiančiame DĮ 208 str. numatyta, kad priežiūros institucija skiria:

1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą.

Projektų rengėjų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektais siūloma tikslinti piniginių baudų taikymo sistemą – visuose specialiuosiuose įstatymuose nustatyti baudas tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Siūlomi baudų dydžiai iš esmės yra grindžiami minėtomis CRD IV ir MiFID II, kuriose yra numatyti nurodyti baudų dydžiai. Tačiau, kaip minėjome, šios direktyvos netaikomos draudimo įmonėms, o tik bankiniam sektoriui, atitinkamai įgyvendinant minėtas direktyvas šie baudų dydžiai yra nustatyti Bankų įstatyme, Centrinės kreditų unijos ir kituose įstatymuose, kuriems taikomos nurodytos direktyvos. Bankinis sektorius teikia svarbias paslaugas, būtinas užtikrinti finansinį tvarumą, patikimumą, prieigą prie finansų, kas kartais gali būti gyvybiškai svarbu tiek atskiriems asmenims, tiek net valstybės mastu, todėl toks reguliavimas suprantamas ir pateisinamas. Tuo tarpu draudimo įmonių veikla negali būti prilyginama bankinei veiklai.

Tapataus bankams baudų dydžio nustatymas draudimo įmonėms, kuriems CRD IV direktyva ir MiFID II direktyvos netaikomos, aiškinamajame rašte grindžiamas siekiu užtikrinti vienodą baudų dydžių sistemą visuose finansų rinkos sektoriuose, taip pat įgyvendinti proporcingumo principą, kai yra itin rimtų pažeidimų, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios įmonės, išlaikant sisteminį požiūrį ir būtinumą užtikrinti sankcijų veiksmingumą. Šis projekto rengėjų siekis neatitinka ES teisės aktų. Siūlomi baudų dydžiai draudimo įmonėms nėra pagrįsti ES teisės aktais. ES teisės aktai nenumato reikalavimų taikyti visiems finansų rinkos dalyviams vienodų baudų, ES teisėje tai reguliuoja skirtingos direktyvos ir reikalavimai skirtingiems sektoriams. Todėl siekis įgyvendinti sisteminį požiūrį negali būti užtikrinamas taikant griežčiausią iš ES teisėje finansiniam sektoriui numatytų sankcijų, subjektams, kuriems šios sankcijos nėra taikomos. Tai pažeidžia ir Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta proporcingumo principą, kuris reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, bei kitus teisėkūros principus.

Be to, nors aiškinamajame rašte remiamasi CRD IV ir MIFID II direktyvomis, prie projekto pridedamoje atitikties lentelėje nurodyta, kad baudos dydis draudimo įmonėms numatytas perkeliant 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau – Reglamentas). Tačiau Reglamente numatyti baudų dydžiai yra iki 5 000 000 EUR arba iki 3 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutinę turimą valdymo organo patvirtintą finansinę ataskaitą. Todėl nesuprantama, kodėl DĮ projekte siūloma įtvirtinti net iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų baudą, kuri būtų taikoma už bet kokį, net ir nesusijusį su mažmeniniais investicinių produktų paketais ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, pažeidimą.

Reglamentas nustato baudas draudimo principu pagrįstų investicinių produktų teikėjui fiziniam arba juridiniam asmeniui, tačiau nenumato baudų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo teikėjo vadovams ir kitiems darbuotojams. 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (toliau - IDD) taip pat nenumato baudų juridinio asmens vadovams ir už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, o numato baudas produktus platinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. IDD 31 str. 4 d. nenumato būtinybės išskirti atsakomybės vadovams, o tik užtikrinti, kad atsakomybė būtų taikoma asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą. Nacionalinė teisė užtikrina valdymo organų atsakomybę pagal Civilinį kodeksą, Akcinių bendrovių įstatymą ir kitus teisės aktus, todėl papildomai išskirti vadovų atsakomybės nėra būtina bei neatitinka proporcingumo principo. Taigi DĮ projekte nustačius atsakomybę vadovams ir už pažeidimą atsakingiems asmenims, nepagrįstai išplečiamas subjektų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma bauda, ratas.

DĮ projekte numatytas baudų dydis fiziniams asmenims neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Baudos fiziniams asmenims viršija bet kokius protingumo kriterijus, maksimalius baudų dydžius pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą. Darbo kodekse darbuotojo atsakomybė apribota jo 3 mėnesių atlyginimu. Numatyto baudos dydžiai nepasieks siekiamo efekto atgrasyti nuo pažeidimų, o labiau atgrasys nuo verslo vykdymo. Jei bus skiriamos tokio dydžio baudos, jos finansiškai sužlugdys asmenis, kuriems jos bus skirtos, bus sunku pritraukti darbuotojų.  Atkreiptinas dėmesys, kad didelė dalis draudimo produktų platintojų yra individualią veiklą vykdantis fiziniai asmenys, kuriems siūlomas įtvirtinti baudos dydis būtų finansiškai nepakeliamas. Įtvirtinus tokius baudų dydžius, draudimo įmonėms, veikiančioms per draudimo tarpininkus, būtų sunku pritraukti ir išlaikyti draudimo tarpininkus, tokie baudų dydžiai atgrasytų juos rinktis draudimo tarpininko profesiją, kuriai be kita ko keliami dideli kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Seime bus svarstomas Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP 1513 (3), kuriame irgi numatytas Draudimo įstatymo 208 straipsnio pakeitimas ir siūloma numatyti, kad

1) Draudimo įmonei, juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“

2) Draudimo produktų platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama:

·                     juridiniams asmenims – iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų) bauda;

·                     juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims – iki 700 000 eurų dydžio bauda.“

Nurodyta nuostata buvo derinta su draudimo įmonėms, ne kartą dėl jos buvo teiktos pastabos, siūlomi baudų dydžiai atitinka IDD numatytus dydžius. Atsižvelgiant į Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP 1513 (3) numatytą 208 str. redakciją, siūlome panaikinti Draudimo įstatymo projekto Nr. 16-8665(4) 22 str., numatantį Draudimo įstatymo 208 str. pakeitimą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad piniginių baudų taikymo sistema tikslinama  visuose projektuose  – nustatomos baudos tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims; sistemiškai peržiūrimi finansų rinkos dalyviams duodami privalomieji nurodymai ir taikomos poveikio priemonės.

Taip pat pažymėtina, kad projekte yra nurodytos maksimalios baudos ribos, ir praktikoje maksimalus baudos dydis retai kada bus pritaikytas. Priežiūros institucija,  nustatydama baudos dydį, turės atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį - pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad baudos dydis už kitus pažeidimus (ne draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos) kyla ne iš direktyvos, maksimalią baudos ribą siūlytina sumažinti 50 %.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 1 dalį:

„1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims iki 10 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 350 000 eurų, o už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą – iki 700 000 eurų.“

 

Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje.

      5.             

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-24

22

 

 

5.  DĮ projektu (22 str.) įvedama visiškai nauja baudos kategorija (DĮ 208 str. 6 d.) - 1 proc. metinių pajamų dydžio už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo dieną. Nėra neaišku, kuo vadovaujantis siūloma numatyti nurodytą baudą, ji nėra grindžiama Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais. Be to numatyta bauda numato dvigubą baudimą, kadangi ji taikoma už Draudimo įstatymo 205 str. 1 d. 14 punkto pažeidimą, kuris ir taip numato poveikio priemonės skyrimą už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą arba netinkama vykdymą. Todėl siūlome panaikinti DĮ projekto 208 str. 6 dalies nuostatą:

6. Šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 1 500 eurų už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną.

Nepritarti

Poveikio priemonės už privalomų nurodymų nevykdymą šiuo metu įtvirtintos kai kuriuose finansų rinkos dalyvių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, su šiais projektais vienodinama poveikio priemonių sistema visos finansų rinkos mastu, todėl nėra objektyvių priežasčių kodėl Draudimo įstatymo projekte ji turėtų būti išbraukta.  Pastaboje minima poveikio priemonė yra svarbi užtikrinant priežiūros institucijos duotų privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, pavyzdžiui, kai rinkos dalyvis piktnaudžiauja ir nevykdo duoto nurodymo ar nepagrįstai delsia jį vykdyti.

Pažymėtina, kad dvigubo baudimo elemento pastaboje minimose nuostatose nėra, kadangi Projekto 20 straipsniu keičiamo Įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte, nustatoma ne pati poveikio priemonė, bet jos taikymo pagrindas, o Projekto 22 straipsniu keičiamo Įstatymo 208 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas iš galimų taikyti baudų dydžių.

      6.             

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-24

17

 

 

6. DĮ projektu ženkliai išplečiamos Lietuvos banko teisės priežiūros srityje. DĮ projekto 17 straipsnyje, keičiančiame Draudimo įstatymo 201 str. numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei privalomus nurodymus, tarp kurių atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį. Šiame straipsnyje įtvirtinamas ir reikalavimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus (esamoje redakcijoje – tik kai tai įmanoma). Tokie reikalavimai gali įmones pastatyti į padėtį, kai LB nustačiusi ar vien tik turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimą gali pareikalauti jį ištaisyti, nepaisant to, kiek pastangų ir resursų tai pareikalaus iš įmonės. Draudimas – ilgalaikė paslauga, draudėjai jau gali būti nutraukę sutartis. Net CK numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

Todėl siūloma papildyti Draudimo įstatymo 201 str. 2 dalį:

„2. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar draudimo tarpininkui šiuos privalomus nurodymus:

1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus, jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti.

2) sustabdyti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimą;

3) sustabdyti arba nutraukti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo tarpininkavimo paslaugų, susijusių su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pardavimu, teikimą;

4) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

5) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;

6) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;

7) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį, kai tai įmanoma įgyvendinti.

8) pateikti priežiūros institucijai papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;

9) viešai atskleisti papildomą informaciją;

10) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.“

Nepritarti

Priežiūros institucija vadovaudamasi bendrais teisės principais (teisingumo, sąžiningumo ir protingumo), nereikalauja neįmanomo rezultato, t.y. tokiu atveju priežiūros institucija renkasi kitas priemones teisėtam tikslui pasiekti.

 

      7.             

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-24

4

 

 

Dėl draudimo įstatymo suderinimo su Akcinių bendrovių įstatymu

Atkreiptinas dėmesys į teisės koliziją tarp Akcinių bendrovių įstatymo ir Draudimo įstatymo nuostatų, numatančių stebėtojų tarybos ir valdybos kompetenciją. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 32 str. 1. d. 1 p. „Stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui“. Tuo tarpu Draudimo įstatymo 25 str. 2 d. 1 p. šią funkciją priskiria valdybos kompetencijai: „Valdyba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones šiems tikslams siekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“.  Prašome minėtą Draudimo įstatymo nuostatą dėl valdybos kompetencijos suderinti su atitinkamomis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis.

Pritarti

Sprendžiant teisės aktų koliziją, projektas tikslintinas, panaikinat pareigą valdybai nustatyti strateginius tikslus.

Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones draudimo ar perdraudimo įmonės šiems strateginiams tikslams pasiekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“.

      8.             

Lietuvos draudikų asociacija,

2019-04-26

22

 

 

Dėl Draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1909

Draudimo įstatymo projekto (toliau – DĮ Projektas) 208 str. 1 d. keičiama, numatant, jog priežiūros institucija juridiniams asmenims skiria iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų baudą, o juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 700 000 eurų dydžio baudą. Šiuo metu galiojančiame Draudimo įstatyme, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra nustatyti trys baudų dydžiai – 20 000, 30 000 ir 100 000 eurų. Siūlomu reguliavimu planuojama radikaliai keisti baudų dydžius, visiškai neatsižvelgiant į tai, kaip šie dydžiai koreliuoja su galimų pažeidimų keliama rizika.

Projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog baudų dydžiai į DĮ Projektą yra perkeliami iš Reglamento (ES) Nr. 1286/2014. Norėtume aiškiai pažymėti, kad šiuo reglamentu reguliuojama tik su mažmeniniais investicinių produktų paketais ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais susijusi veikla, todėl visiškai neaišku, kodėl jame apibrėžtos baudos turėtų būti taikomos visam draudimo sektoriui, tame tarpe ir ne gyvybės draudimo įmonėms, kurios minėtų produktų neplatina. Be to, kitas labai svarbus aspektas yra tas, jog Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 numatyti baudų dydžiai juridinio asmens atveju yra 3 proc. (o ne DĮ Projektu siūlomi 10 proc.) nuo bendros metinės apyvartos, bet ne daugiau kaip 5 mln. eurų. Todėl nėra suprantama, kodėl DĮ Projektu yra siūlomi 10 proc. Mūsų nuomone, šie pasiūlymai nėra pagrįsti ES teisės aktais ir netgi jiems prieštarauja, kadangi ES reguliavimu rizikos yra diferencijuojamos ir griežtesnės sankcijos numatytos tik tiems subjektams, kurie platina rizikingesnius produktus, o ne visai draudimo rinkai.

Norėtume atkreipti dėmesį, jog Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 taip pat teigiama, jog baudos yra taikomos juridiniams ir fiziniams asmenims. Tuo tarpu DĮ Projekto 208 str. 1 d. nurodo, kad bauda gali būti skiriama juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims. Taigi, į DĮ Projektą perkelti ne tik ne tokie reglamente, kuris taikomas tik konkrečius produktus teikiančioms draudimo įmonėms, numatyti baudų dydžiai, tačiau ir išplečiamas fizinių asmenų, kuriems gali būti skiriama bauda ratas, nepagrįstai išskiriant įmonės vadovus. Taip pat pažymime, kad nurodytas baudų dydis fiziniams asmenims, t. y. 700 000 eurų, vertinant Lietuvos ekonominę situaciją ir vidutinį darbo užmokesčio dydį, apskritai yra neadekvatus ir neatitinka protingumo principo. Turint omenyje faktą, kad didelė dalis draudimo paslaugas teikiančių asmenų veikia pagal individualios veiklos pažymas, toks baudos dydis atgrasys ne nuo pažeidimo padarymo, ko siekia Projektų iniciatoriai, o nuo veiklos vykdymo.

DĮ Projekto 208 str. 1 d. apibrėžti baudų dydžiai iš tikrųjų yra numatyti Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/65/ES, kurios reguliuoja bankinio sektoriaus veiklą ir draudimo įmonėms nėra taikomos. Todėl mums nesuprantamas Projektų rengėjų siekis sulyginti draudimo įmones su bankais, nevertinant šių subjektų keliamos rizikos skirtumų ir siūlomos baudos proporcingumo bei galimo poveikio ją gavusiai draudimo įmonei.

Su tuo susijusi ir kita DĮ Projekto 208 str. 2 d. nuostata, teigianti, jog: „<...>Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.“ Baudų skyrimo baze laikant pagrindinės patronuojančios įmonės bendrąsias metines pajamas, baudos dydis gali dar ženkliau išaugti ir turėti negrįžtamos įtakos baudžiamam subjektui. Taip pat maksimalus baudos dydis reikšmingai skirtųsi, priklausomai nuo to, ar ji būtų skirta Lietuvoje įsteigtai draudimo įmonei, ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, o tai lemtų skirtingas konkurencines sąlygas vietos ir tarptautinėms draudimo įmonėms.

DĮ Projekto 208 str. 6 d. teigia, jog už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną priežiūros institucija skiria iki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų dydžio baudą. Manome, kad privalomo nurodymo davimas savo esme jau ir taip yra sankcija, todėl delspinigių skaičiavimas už kiekvieną jo nevykdymo arba netinkamo vykdymo (kai net nėra aišku, kas būtų laikoma tinkamu ar netinkamu vykdymu) dieną yra dvigubas sankcionavimas. Be to, siūlomi delspinigių dydžiai, vertinant tai, kad tokia suma turėtų būti mokama už vieną dieną, mūsų nuomone, yra neracionalūs ir per dideli, todėl neturėtų būti numatyti.

Atkreipiame dėmesį, jog 2018-04-19 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513(3), perkeliantis Direktyvą (ES) 2016/97. Šiuo projektu taip pat buvo keičiamas Draudimo įstatymo 208 str. Dėl minėtų pakeitimų vyko aktyvios diskusijos su draudimo rinkos dalyviais tiek Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, tiek Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir buvo suderintos visiems rinkos dalyviams priimtinos formuluotės. Pakeitimai įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome remtis būtent priimtame projekte Nr. XIIIP-1513(3) numatytais pakeitimais, kurie yra suderinti su  suinteresuotomis šalimis, ir išbraukti iš DĮ Projekto siūlomą keisti 208 str.:

             „208 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija skiria:

1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą.

2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

3. Jei dėl šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija  vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos  skiria juridiniam asmeniui baudą iki 700 000 eurų.

5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą.

6. Šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

7. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Pritarti iš dalies

Dėl projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 1 dalies žiūrėti argumentus, pateiktus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės 4 pasiūlymas).

 Dėl projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 6 dalies žiūrėti argumentus, pateiktus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės 5 pasiūlymas).

Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 3 šių išvadų 7.2 lentelėje.

      9.             

Lietuvos draudikų asociacija,

2019-04-26

19

 

 

DĮ Projektu siūloma išbraukti galiojančio Draudimo įstatymo 204 str. 3 p., kuriuo teigiama, jog priežiūros institucija šio įstatymo 208 str. nustatytais pagrindais turi teisę skirti šio įstatymo 208 str. nustatytas baudas. Pažymime, kad šiame punkte yra pateikiamos aiškios nuorodos tiek į baudų skyrimo pagrindus, tiek į jų dydžius. Vietoje šio punkto DĮ Projekto 204 str. pildomas nauja, abstrakčia 3 p. formuluote, numatančia, kad priežiūros institucija tiesiog skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas. Sekančiame DĮ Projekto 205 str. yra pateikiamas platus poveikio priemonių taikymo pagrindų sąrašas. Kadangi baudos yra priskiriamos poveikio priemonėms, teoriškai jos galėtų būti skiriamos, esant bet kuriam iš 205 str. numatytų keliolikos pagrindų. Vadinasi baudų taikymo pagrindų ratas, vietoje trijų šiuo metu 208 str. įtvirtintų pagrindų, ženkliai išsiplečia. Ryšium su prieš tai pateiktu pasiūlymu išbraukti iš DĮ Projekto siūlomą keisti 208 str. ir palikti projektu Nr. XIIIP-1513(3) priimtą 208 str. redakciją, turėtų būti palikta ir šiuo metu galiojanti 204 str. 3 p. formuluotė.

Nepritarti

Kaip nurodyta projektų aiškinamajame rašte, su teikiamais projektais vienodinama poveikio priemonių ir jų taikymo sistema visos finansų rinkos mastu, todėl nėra objektyvių priežasčių, kodėl draudimo sektoriui turėtų būti nustatyti skirtingi reikalavimai. Kadangi projektu Nr. XIIIP-1513(3) priimta 208 straipsnio redakcija nebūtų suderinama su tikslais, kurių siekiama svarstomais įstatymų projektais, ir tokia 208 straipsnio redakcija neturi būti palikta Draudimo įstatyme, negali būti palikta ir 204 straipsnio 3 punkto nuostata.

Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 3 dalis, numato gana platų baudų taikymo pagrindą – Draudimo įstatymo ar kitų draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Ši formuluotė apima Draudimo įstatymo 205 straipsnyje nurodytus poveikio priemonių taikymo pagrindus, todėl pastaba, kad baudų taikymo pagrindų ratas yra nepagrįstai išplečiamas yra neteisinga. Taigi, svarstomo įstatymo projekto 204 ir 208 straipsnių nuostatos iš esmės situacijos nepakeistų, o tik detalizuotų, baudos, kaip poveikio priemonės, taikymo pagrindus.  Draudimo įstatymo 208 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad priežiūros institucija turi teisę taikyti baudą tik už šiurkščius teisės aktų pažeidimus bet kokiu atveju būtina atsisakyti, nes toks išskirtines veiklos sąlygas sudarantis ir galimybes veiksmingai atlikti finansų rinkos priežiūros funkcijas ribojantis reikalavimas numatytas tik draudimo sektoriuje.

  10.             

Lietuvos draudikų asociacija,

2019-04-26

2

 

 

DĮ Projekto 11 str. 2 d. apibrėžiamos aplinkybės, kurioms esant fizinis, o kai taikoma, ir juridinis asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tačiau DĮ Projekto 11 str. 2 d. 5 p. teigiama, kad, vertindama reputaciją, priežiūros institucija gali atsižvelgti ne tik į šias, bet gali remtis ir DĮ Projekto 11 str. 1 d. nurodytomis aplinkybėmis. DĮ Projekto 11 str. 1 d. numato: „1. Fizinio ir, kai toks reikalavimas taikomas, juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;<...>

Siūlomos DĮ Projekto 11 str. 1 d. 1 p. formuluotės, jog gali būti vertinami dar tik vykdomi ikiteisminiai tyrimai ar pareikšti įtarimai arba pareikšti kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu (bet ne įrodyti), reiškia, kad priežiūros institucija šiuo pagrindu galėtų priimti sprendimą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, net kompetentingoms institucijoms nebaigus vykdomų tyrimų ir nepripažinus asmens kaltu arba neturint sprendimo dėl pareiktų įtarimų bei kaltinimų pasitvirtinimo. Manome, jog tokios formuluotės pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o teisingumo vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra priežiūros institucijos kompetencija ir, vertinant reputaciją, turėtų būti atsižvelgiama tik į kompetetingų institucijų įrodytas nusikalstamas veikas.

DĮ Projekto 11 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad galėtų būti vertinamos asmeniui taikytos administracinės nuobaudos, nepaisant to, kada jos buvo taikytos. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, praėjus 1 metams po pažeidimo, laikoma, kad asmuo neturėjo administracinių nuobaudų, tačiau DĮ Projekto 11 str. 1 d. 2 p. suteikia galimybę priežiūros institucijai vertinti ir senesnes nei 1 metų nuobaudas. Manome, jog siūlomas reglamentavimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir gali pažeisti žmogaus teises.

Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad į DĮ Projektą perkeliami reputaciniai reikalavimai nustatyti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (toliau – Gairės). Vėlgi atkreipiame dėmesį, jog Gairės yra skirtos kredito įstaigų, bet ne draudimo įmonių reguliavimui. Netgi nepaisant šio fakto, Gairėse numatytos ir DĮ Projektu siūlomos nuostatos nesutampa bent keliais aspektais.

Pirma, Gairės taikomos tik valdymo organo nariams ir pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims, tuo tarpu DĮ Projekto 11 str. 1 d. apibrėžiama, kad į šioje dalyje nurodytas aplinkybes atsižvelgiama, vertinant fizinio ir, kai taikoma, juridinio asmens reputaciją, t. y. kur kas platesnio subjektų rato reputaciją. Antra, Gairėse įtvirtinta, kad turi būti vertinami ne visi, o tik tie nusikaltimai ir pažeidimai, kurie susiję su siūlomomis eiti/einamomis pareigomis. DĮ Projekto 11 str. 1 d. minimos nusikalstamos veikos ir administracinės nuobaudos nėra konkretizuojamos, todėl galėtų būti vertinami ir kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos skirta administracinė nuobauda, pavyzdžiui, automobilio pastatymas neleistinoje vietoje bei kiti, su ketinamomis eiti/einamomis pareigomis visiškai nesusiję pažeidimai.

Pažymime, kad plačios apimties reputaciniai reikalavimai jau yra numatyti Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 03-181 patvirtintuose Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatuose. Todėl šiems asmenims minėti reikalavimai nuo 2013 m. jau ir taip yra taikomi. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, siūlome išbraukti DĮ Projekto 11 str. 1 d.

Atsižvelgiant į keičiamų Projektų apimtį ir pakeitimų svarbą, prašome Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto organizuoti Projektų klausymus, kurių metu visos suinteresuotos pusės turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, o komiteto nariai – detaliau įsigilinti ir išanalizuoti siūlomus pakeitimus.

Pritarti iš dalies

Žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės 2 pasiūlymas).

Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje.

  11.             

Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-07

 

 

 

DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ

Draudimo brokerių bendruomenė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 279 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1896 (toliau – LBĮ projektas) ir su juo teikiamu Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1909 (toliau – DĮ projektas), bei atsižvelgdama į 2018 m. balandžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 (toliau – DĮ pakeitimo įstatymas) nuostatas, pateikia savo nuomonę dėl nuostatų, siūlomų LBĮ projekte ir DĮ projekte.

 

1.      Dėl DĮ projekto nuostatų suderinimo su DĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis

Norime pabrėžti, kad DĮ pakeitimo įstatymas buvo priimtas siekiant tinkamai perkelti 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/97 Dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva) nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad:

i)      DĮ pakeitimo įstatymas, susijęs su Direktyvos įgyvendinimui, jau yra priimtas, bei DĮ pakeitimo įstatymo nuostatos buvo detaliai išdiskutuotos su visais draudimo ir perdraudimo rinkos,

ii)    priėmus DĮ pakeitimo įstatymą, draudimo produktų platinimo veikloje yra įgyvendinama daug pokyčių, kaip pavyzdžiui, draudimo brokerių įmonės nebėra licencijuojamos, o tik įrašomos į Lietuvos banke tvarkomą draudimo brokerių įmonių sąrašą; Lietuvos bankas nebevykdys draudimo brokerių egzaminavimo; Draudimo įstatyme nebėra tarpininkavimo sąvokos, o yra draudimo produktų platinimas ir pan.,

todėl atitinkamai toliau nurodytos DĮ projekto nuostatos turėtų būti pakoreguotos pagal priimto DĮ pakeitimo įstatymo nuostatas arba išbrauktos apskritai, nes šių straipsnių formuluotės ir naudojamos sąvokos buvo suderintos ir pakeisto DĮ pakeitimo įstatymu ir šiuo DĮ projektu nebeliko poreikio keisti: DĮ projekto 11 str. (DĮ 161 str.), DĮ projekto 12 str. (DĮ 163 str.), DĮ projekto 13 str. (DĮ 184 str.), DĮ projekto 14 str. (DĮ 191 str.), DĮ projekto 16 str. (DĮ 200 str.), DĮ projekto 17 str. (DĮ 201 str.), DĮ projekto 19 str. (DĮ 204 str.), DĮ projekto 20 str. (DĮ 205 str.), DĮ projekto 24 str. (DĮ 210 str.), DĮ projekto 26 str. (DĮ 212 str.) ir kitų.

Pritarti iš dalies

Įvertinus tai, kad įstatymas Nr. XIII-1107 jau priimtas ir atsižvelgiant į tai, kad jo įsigaliojimo data vėlesnė nei projekto Nr.  XIIIP-1909, bus teikiamas priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo pakeitimo projektas, kurio nuostatos bus suderintos su jau priimto įstatymo nuostatomis.    

  12.             

Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-07

1

 

 

2.      Dėl draudimo liudijimo sąvokos pakeitimo

DĮ projekto 1 straipsniu, keičiančiu DĮ 2 straipsnio 22 punktą, siūloma įtvirtinti, kad draudimo liudijimas atspausdinamas arba pateikiamas kaip elektroninis dokumentas pagal draudėjo pasirinkimą. Pritariame šio pasiūlymo esmei, kad draudimo liudijimas nebūtinai turi būti rašytinės formos ir kad jis gali būti pateikiamas kaip elektroninis dokumentas, tačiau kelia susirūpinimą nuostata ir reikalavimas, kad draudimo produkto platintojas privalės fiksuoti draudėjo pasirinkimo faktą. Tai sukeltų papildomą nereikalingą administracinę naštą draudimo produktų platintojams draudimo platinimo procese. Mūsų manymu, draudimo produktų platinimo procese esminė dalis yra draudimo sąlygų išaiškinimas ir aptariamas jų su draudėju, draudėjų poreikių išsiaiškinimas ir tinkamo produkto parinkimas pagal draudėjo poreikius ir pats liudijimo pateikimas draudėjui. Tuo tarpu liudijimo forma nėra tokia svarbi, svarbu, kad klientui draudimo liudijimas būtų pateiktas. Todėl siekiant supaprastinti draudimo liudijimų išdavimo procesą, ir įvertinus tai, kad tai nesumažintų draudėjų teisių apsaugos, siūlome šį DĮ 2 straipsnio 22 punktą išdėstyti taip:

„Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, draudėjo pasirinkimu atspausdintas ar pateikiamas (prieinamas) skaitmenine forma, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas“.

Nepritarti

Ne visi draudėjai turi galimybę perskaityti dokumentus skaitmenine forma, todėl tikslinga palikti pasirinkimą draudėjui kokia forma gauti draudimo liudijimą (taip pat žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos pasiūlymui Nr. 1).

  13.             

Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-07

2

 

 

3.      Dėl DĮ projekto 2 straipsnio, keičiančio DĮ 11 str. ir nustatančio nepriekaištingos reputacijos reikalavimus fiziniam ir juridiniam asmeniui

DĮ projektu iš esmės praplečiamas sąrašas atvejų, kada laikoma, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Nustatomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi draudimo brokerių įmonės vadovams, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, kontroliuojantiems akcininkams bei draudimo brokeriams. Atsižvelgiant į tai, kad:

i)     DĮ projektu siūlomas DĮ 11 str. pakeitimas yra parengtas remiantis 2012-11-22 Europos bankininkystės institucijos patvirtintomis Gairėmis dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) (toliau – Gairės), kurios taikomos kredito įstaigoms (Gairių 1 dalis), ir

ii)   Gairės yra parengtos Europos Bankininkystės institucijos (ang. European Banking Authority) kartu su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ang. European Securities and Markets Authority) ir jos nebuvo derintos su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (ang. European Insurance and Occupational Pensions Authority), ir

iii) Europos Sąjungos institucijos nenustato vienodų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimų visiems finansų rinkos dalyviams, o Gairių nuostatos taikomos tik finansines paslaugas (bet ne draudimo platinimo paslaugas) teikiančioms įmonėms, ir

iv) DĮ pakeitimo įstatymu buvo įgyvendintas vienas iš pagrindinių pokyčių draudimo tarpininkavimo rinkoje, t.y. draudimo brekerių įmonės veikla nebėra licencijuojama Lietuvos banko,

todėl pabrėžtinai nesutinkame, kad DĮ projektu draudimo tarpininkams (draudimo brokeriams), kurių veikla nėra licencijuojama, būtų nustatyti tokie patys nepriekaištingos  reputacijos vertinimo reikalavimai ir kriterijai, taikomi kredito įstaigoms ir kitiems investicinių paslaugų teikėjams. Atitinkamai siūlome išbraukti DĮ projekto 2 straipsnį ir nekeisti DĮ 11 straipsnio, ir DĮ 11 straipsnio formuluotę palikti galioti, kokia yra suderinta su rinka priimant DĮ pakeitimo įstatymą.

Pritarti iš dalies

Žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės pasiūlymas Nr. 2).

Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje.

  14.             

Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-07

17

 

 

4.      Dėl DĮ projekto 17 straipsniu keičiamo DĮ 201 straipsnyje numatytų priežiūros institucijos teisių

DĮ projekto 17 straipsniu yra siūloma išplėsti Lietuvos banko teises, skiriant poveikio priemones. DĮ siūloma papildyti, kad priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus, tarp kurių atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį, nenustačiusi teisės aktų pažeidimų, o tik turėdama pagrindą įtarti, kad draudimo rinkos dalyviai nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Dar daugiau, tuo pačiu DĮ projekto 17 straipsniu yra siūloma ir įtvirtinama poveikio priemonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus ir atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį (esamoje redakcijoje – tik kai tai įmanoma). Su tokiais DĮ papildymais nesutinkame, nes tai prieštarauja pagrindiniams teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principams, kai priežiūros institucija tik turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimą (t. y. nesant teisės akto pažeidimo fakto nustatymo) galėtų jau pareikalauti jį ištaisyti, nepaisant to, kiek pastangų ir resursų tai pareikalautų iš draudimo brokerio įmonės ar kito draudimo rinkos dalyvio.

Atitinkamai siūlome DĮ projekto 17 straipsniu keičiamo DĮ 201 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „ar turėdama pagrindą įtarti“ bei papildyti to paties straipsnio 2 dalies:

i)      1 punktą, kad taikyti poveikio priemonę pašalinti tiesės aktų pažeidimus gali būti skiriama tik „jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti“ bei

ii)   7 punktą, kad taikyti poveikio priemonė atkurti prieš pažeidžiant tiesės aktus buvusią padėtį gali būti skiriama „kai tai įmanoma įgyvendinti.“

Nepritarti

Priežiūros institucija, vadovaudamasi bendrais teisės principais (teisingumo, sąžiningumo ir protingumo), nereikalauja neįmanomo rezultato, t.y. tokiu atveju priežiūros institucija renkasi kitas priemones teisėtam tikslui pasiekti.

Taip pat pažymėtina, kad kartu keičiamo Lietuvos banko įstatymo projekto 432 straipsnyje nustatoma Lietuvos banko duodamų privalomų nurodymų davimo tvarka, Lietuvos banko sprendimai privalo būti motyvuoti.

 

  15.             

Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-07

22

 

 

5.      Dėl DĮ projekto 22 straipsniu keičiamo DĮ 208 straipsnyje numatytų baudų dydžių

DĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad priežiūros institucija turi teisę paskirti 1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą; 2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą.

DĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomi baudų dydžiai iš esmės yra grindžiami CRD IV ir MiFID II nuostatomis. Su tokiu DĮ projektu siūlymu kategoriškai nesutinkame dėl toliau nurodytų priežasčių:

i)     Siūlomi baudų dydžiai yra grindžiami CRD IV ir MiFID II nuostatomis, tačiau šios direktyvos jokiu būdu nėra taikomos draudimo tarpininkams. Dar daugiau, nei draudimo tarpininkų, nei draudimo įmonių veikla negali būti prilyginama kredito įstaigų veiklai.

ii)   DĮ projektu siūlomi baudų dydžiai draudimo tarpininkams nėra pagrįsti jokiais Europos Sąjungos teisės aktais. Nė vienas Europos Sąjungos teisės aktas nenumato, kad turėtų būti taikomos vienodos baudos kredito įstaigoms ir draudimo tarpininkams, tuo labiau, kai draudimo tarpininkavimo veikla nėra licencijuojama veikla.

iii) Direktyvos 33 str. 2 d. nustato atitinkamų baudų dydžius tik investicinio draudimo platinimo pažeidimų atveju (juridinio asmens atžvilgiu min 5 mln. EUR ar iki 5 proc. metinių pajamų, o fizinių asmenų atžvilgiu, t.y. draudimo agentų atžvilgiu – 700 tūkst. EUR). Tuo tarpu Projektu yra siūlomi ir didesni baudų rėžiai ir šių baudų taikymą ne gyvybės draudimo produktų platinimo atveju visiems draudimo rinkos dalyviams.

iv) Direktyvos 31 str. numato baudas draudimo produktus platinantiems fiziniams (t.y. draudimo agentams) ir juridiniams asmenims (t.y. draudimo įmonėms, draudimo brokeriams ir draudimo agentams), tačiau nenumato baudų juridinio asmens vadovams ir už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims. Todėl DĮ projektu nepagrįstai išplečiamas subjektų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma administracinio pobūdžio bauda, ratas.

DĮ projektu siūlomi baudų rėžiai draudimo tarpininkams yra nepagrįstai dideli bei nepagrįstai išplėstas šių baudų taikymas draudimo brokerių įmonės vadovams ir atsakingiems asmenims ir ypač nepagrįstas šių baudų dydžių taikymas turto draudimo produktų platinimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, siūlome DĮ projektu nekeisti DĮ pakeitimo įstatymu patvirtintą ir su draudimo rinkos dalyviais suderinto DĮ 208 str. 3 d. formuluotės, numatančios baudos dydį iki 100 tūkst. EUR, o platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui galėtų būti skiriama iki 5 mln. EUR ar iki 5 proc. metinių pajamų, o fizinių asmenų atžvilgiu, t.y. draudimo agentų atžvilgiu – iki 700 tūkst. EUR.

Pritarti iš dalies

Žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui ir  šios lentelės pasiūlymą Nr. 4.

Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 279, 2018-03-21

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 211, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 421, 431, 432, 433, 434, 435, 436 ir 437 straipsniais ir septintuoju3 skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 701, 72, 73, 74, 751 straipsnių, priedo pakeitimo ir 651, 66, 68, 681 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 141, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 112 straipsniu ir 27, 162, 1631, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 251, 252, 253, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 212, 281, 282, 331, 332 straipsniais ir 222, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 621 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101 straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka, siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL 2016 L 175, p. 8).

3. Įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministrą Vilių Šapoką, o jam negalint dalyvauti – Lietuvos Respublikos finansų viceministrę Loretą Maskaliovienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1909, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, Lietuvos draudikų asociacijos bei Asociacijos Draudimo brokerių rūmai pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

               1.             

Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-23

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į proporcingumo principą, į kai kurių kitų institucijų reikalavimus vertinant reputaciją ar priimant į tarnybą nustatančių įstatymų nuostatas (žr. pvz., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 1d. 1 p.), kuriose numatoma, kad, vertinant nusikaltimą padariusio asmens reputaciją, neatsižvelgiama į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas tais atvejais, kai yra padaromi sunkūs, labai sunkūs arba tyčiniai nusikaltimai, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

       Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;“.

Pritarti

 

            2.            1.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-23

4

1

 

N

Argumentai:

Sprendžiant teisės aktų koliziją, projektas tikslintinas, panaikinat pareigą valdybai nustatyti strateginius tikslus.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi ir straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones draudimo ar perdraudimo įmonės šiems strateginiams tikslams pasiekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“.

2. Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą.“

Pritarti

 

            3.            2.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-23

22

 

 

 

Argumentai:

    Atsižvelgiant į tai, kad baudos dydis už kitus pažeidimus (nei draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos) kyla ne iš direktyvos, maksimalią baudos ribą siūlytina sumažinti 50 procentų.

     Pasiūlymas:

     Pakeisti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims iki 10 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 350 000 eurų, o už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą – iki 700 000 eurų.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, A.Palionis, M.Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                     Stasys Jakeliūnas

 

 

 

 

 

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė


[1] https://www.eba.europa.eu/-/eba-and-esma-provide-guidance-to-assess-the-suitability-of-management-body-members-and-key-function-holders

[2] https://www.eba.europa.eu/documents/10180/1972984/Joint+ESMA+and+EBA+Guidelines+on+the+assessment+of+suitability+of+members+of+the+management+body+and+key+function+holders+%28EBA-GL-2017-12%29.pdf