LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 251
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame vakarinį posėdį, Lietuvos Respublikos Seimo vakarinį posėdį.
Svečiuose turime Lietuvos skautus. Pakvieskime juos. Suteikime jiems galimybę ir žodį. Registruojamės.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Kviečiu skautus.
15.01 val.
Lietuvos skautų sveikinimas Kalėdų proga
D. TARAILIENĖ. Sveikiname Seimą, kuriam šiandien atstovauja (kiek sakėte?) 49 Seimo nariai. Džiaugiamės, kad kalendorius vis dėlto skaičiuoja dienas ir nepraleidžia pačių gražiausių švenčių. Džiaugiamės, kad už lango gamta padovanojo tikrą žiemą, ir galime laukti Kalėdų su šviesa.
Tradiciškai kiekvienais metais atkeliauja Betliejaus ugnis. Šį kartą jau 20-ą kartą į Lietuvą ji atkeliauja su taika, su ramybe, su santarve. Ši akcija vykdoma kiekvienais metais su tam tikru šūkiu. Šių metų šūkis yra Betliejaus taikos ugnis, vienijanti įvairovę. Mes irgi esame įvairovė, nes yra daugybė skautų organizacijų ir visos susiburia dalinti šią ugnelę, dalinti ramybę, taiką ir meilę.
Lygiai taip pat susibūrę ir jūs, įvairių partijų, įsitikinimų, veikimų žmonės, į vieną būrį darbui Lietuvai ir jos žmonėms. Norisi jums daug ko palinkėti, nes nuo jūsų priklauso viskas: mūsų ramybė, mūsų gerovė, mūsų džiaugsmas, kartais galbūt ir liūdesys.
Šiandien mūsų skautai taip pat nori jums tarti keletą žodžių.
SKAUTŲ ATSTOVĖ. Ši Betliejaus taikos ugnis įkvepia mane daryti gerus darbus.
SKAUTŲ ATSTOVĖ. Nešdama ugnelę, pradedu pastebėti nuliūdusius ir ieškančius paguodos, tad žinau, kad aš jiems esu reikalinga.
SKAUTŲ ATSTOVAS. Ir aš jos šviesoje pasiryžtu tesėti savo duotą žodį.
SKAUTŲ ATSTOVAS. Iš širdies dalinuosi duonos rieke, drabužiu, patarimu, šypsena su kiekvienu, kas to stokoja.
SKAUTŲ ATSTOVĖ. Didžiuojuosi, kad esu Betliejaus taikos ugnies nešėja, ir garbingai atlieku šią pareigą.
D. TARAILIENĖ. Jus visus kviečiu būti Betliejaus taikos šviesos nešėjais, ir kviečiame Pirmininką priimti šią ugnelę. (Betliejaus taikos ugnelė įteikiama Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui)
Ši simbolinė žvakė irgi ne šiaip sau, žiūrėkite: ši Betliejaus ugnis eina per širdį, įsivaizduokite tūkstančius kilometrų – tūkstančiai tūkstančių rankų tą ugnelę saugojo ir dalindamiesi kiekvienas įdėjo savo dalelę meilės. Čia gaunate tokį meilės užtaisą, kad, na, laikykitės!
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Gerbiami kolegos, dėkodamas už Betliejaus ugnį, aš jums noriu pasakyti, kad ant savo stalų šiandien visi radote po žvakelę, atvežtą iš ten pat, nuo Kristaus kapo. Kiekvienas galėsite, kam tai yra šilta ir gera, prisidegti, užsigesinti, bet žinoti, kad Betliejaus ugnis atkeliavo į jūsų namus.
Ir baigdamas paskaitysiu sentenciją, kurią parašė žmogus, sveikindamas Seimą, tiksliau, du žmonės. Jie parašė: „Išdrįskite būti iš tiesų laimingi!“ Tai yra popiežiaus Pranciškaus žodžiai. Ačiū jums. Išdrįskime būti visi laimingi šių švenčių išvakarėse. (Plojimai) Darykite tai. Dabar jau ji mano. Ačiū jums.
D. TARAILIENĖ. Tai ką, dar kartą visiems labai labai gražių, šviesių, ramių, džiugių švenčių ir sėkmingų, darbingų Naujųjų metų! (Plojimai)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Dėkojame skautams. Mielieji kolegos, jeigu palengva, po vieną ateisite ir užsidegsite, manau, kad tai netrukdys ir netrikdys mūsų darbo.
15.07 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1712(2) (priėmimas)
O plenarinį posėdį tęsiame. Skelbiu vakarinės darbotvarkės 2-7 klausimą – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1712(2). Jeigu šią uždegimo misiją galime atlikti tyliai – puiku! Dėkojame.
Mielieji kolegos, skelbiu Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1712(2). Kviečiu V. Ąžuolą, komiteto pranešėją, nes yra gautos Teisės departamento išvados. Prašom, gerbiamas kolega.
Dėl 1 straipsnio gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom trumpai išsakyti komiteto argumentus, apsispręsime.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Šiuo metu pagal įstatymą netesybos yra ribojamos tik už pavėluotą įmokų mokėjimą. Toks pagrindinis argumentas, kodėl nepritariame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar dėl šio pasiūlymo nori kalbėti M. Majauskas? Ne, čia dėl viso.
Mieli kolegos, ar galime pritarti komiteto argumentams ir jo pateiktai formuluotei? Galime bendru sutarimu. 1 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautas V. Ačienės pasiūlymas. Kolegės nematau. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tada pakomentuokite ir gerbiamos V. Ačienės, ir komiteto nuomonę.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai trumpai. V. Ačienės būtų pasiūlymas, kad už vieną dieną skaičiuojamos palūkanos būtų ne 0,05, o 0,03. Būtų mažesnės palūkanos, bet dienų skaičius būtų pailginamas – ne 180 dienų, o 365. Komitetas tam nepritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš neprašau balsuoti, ar yra 29. Gal galime bendru sutarimu tam pritarti ir svarstome V. Ačienės pasiūlymą? Komitetas jam nepritarė. Yra norinčių išsakyti motyvus? Nėra. Balsuojame dėl kolegės V. Ačienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Taip, komitetas nepritarė.
Balsavo 64 Seimo nariai: už pasiūlymą – 19, prieš – 7, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio yra ir Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Trumpai. Nutraukus kredito sutartį arba kredito gavėjui pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, kredito gavėjui skaičiuojamos netesybos iki visiško prievolės įvykdymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto argumentams ir pritariame komiteto pozicijai nepritardami Teisės departamento pasiūlymui.
2 straipsnį galime priimti? Priimame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė iš dalies. Ar galime pritarti komiteto pasiūlymui ir jo pateiktai naujai redakcijai? Čia įsigaliojimas ir taikymas. Ačiū. Bendru sutarimu. 3 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Na, iš tiesų keliami tikslai yra tikrai teisingi padėti tiems žmonėms, kurie susiduria galbūt su laikinais finansiniais sunkumais, ir užtikrinti, kad bankai negalėtų piktnaudžiauti tokia situacija. Tačiau Lietuvos bankų asociacija kėlė labai pagrįstus klausimus ir nerimą, kad toks sprendimas gali pabranginti kreditų davimą visiems. Tai yra už tuos, kurie nesąžiningi, arba tuos, kurie negali vykdyti įsipareigojimų, turės mokėti visi, kurie vykdo įsipareigojimus, ir taip sumokėti už riziką tų, kurie nevykdo įsipareigojimų. Sumažiname tas baudas ir delspinigius tiems, kurie nevykdo, bet kažkas tai turės padengti.
Antras nerimas išlieka dėl to, jog bankai gali būti priversti imtis priemonių išieškoti turtą anksčiau ir greičiau. Nesitarti su skolininkais, kad galbūt būtų išdėliotas mokėjimas, galbūt susitarta dėl kitokio mokėjimo, bet išieškoti, tai yra galbūt iškeldinti iš būsto ir tokiu būdu susigrąžinti bankui pinigus. Šiuo metu baudos neskatina to daryti, skatina vartotojus sumokėti greičiau. Man atrodo, kad tai nėra subalansuotas siūlymas, todėl siūlyčiau pratęsti diskusiją su Bankų asociacija, rasti bendrą poziciją ir neskubėti su šiuo siūlymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Su visomis institucijomis, su Lietuvos banku, Finansų ministerija ir ta pačia Lietuvos bankų asociacija, diskutavome kelis mėnesius, ir paskutinio posėdžio metu, kai buvo svarstomas V. Ačienės pasiūlymas, jau ir Bankų asociacija pasisakė už siūlymą, kuris yra dabartiniame projekte. Manau, kad tai yra kaip tik subalansuotas siūlymas, diferencijuoja delspinigius eilinių įmokų nemokėjimo arba vėlavimo atveju ir sutarties nutraukimo, kai paskolos likutis būna dešimtys tūkstančių eurų, ir panašiai. Tai dera taip pat ir su tarptautine praktika, kurią mes nagrinėjome ir gavome atsakymus, kaip yra tvarkomi delspinigiai, administruojami kitose valstybėse, tai būtų Švedija, Vokietija ar kitos valstybės, ir tai dera ir su tarptautine praktika. Manau, kad šitas įstatymo projektas yra labai reikalingas ir svarbus, tuo labiau kad jis bus taikomas ir jau sudariusiems sutartį, jeigu žmonės patyrė problemų ir mokėjo didelius delspinigius, bet tą sutartį toliau turi. Tai nuo sutarties įsigaliojimo, tai yra nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, jiems tie delspinigiai, kuriuos teks mokėti jau sutarties nutraukimo atveju arba išankstinio grąžinimo atveju, bus gerokai mažesni. Manau, kad bus sprendžiamos tikrai rimtos problemos, ypač tais atvejais, jeigu čia vėl kiltų ekonominių sunkumų, o tokių atvejų turėjome, ir ne vieną dešimtį. Taigi tikrai pasisakau už ir kviečiu kolegas balsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke, už jūsų motyvus.
Mieli kolegos, balsuojame. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1712(2) priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 3, 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2489(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2489(2). Pasiūlymų nebuvo gauta.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių išsakyti motyvus nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
15.16 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 101, 12 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2490(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, lydimasis įstatymas – Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2490(2).
Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė, redakcinio pobūdžio. Galime pritarti komiteto pozicijai? Bendru sutarimu pritariame. 3 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėl 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai – vienbalsiai visi pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2490(2), kurį skelbiu priimtą. (Gongas)
15.18 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 41, 5, 61, 7, 71, 9, 10, 14, 23, 231, 24, 25, 26, 28, 29, 301, 302, 303, 304, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 241, 242, 243, 244, 251, 252, 291, 292, 293, 294, 295, 296, 297 ir 298 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2205(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2205(3). Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir suredagavo. Tam pritariame. 1 straipsnį galime priimti. Daugiau, gerbiamieji kolegos, dėl visų likusių straipsnių nuo 2 iki 37 pasiūlymų nebuvo gauta. Galime šiuos straipsnius priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 9. Geležinkelių transporto kodeksą skelbiu priimtą. (Gongas)
15.19 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2206(2) (priėmimas)
Šio teisės akto lydimasis įstatymo projektas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2206(2). Pasiūlymų nebuvo gauta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 3 straipsnį – įsigaliojimo datos – galime priimti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2206(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.20 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2404(2)ES (priėmimas)
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2404(2)ES. Pasiūlymų, gerbiamieji kolegos, nėra gauta. 1 straipsnis. Jis susideda (tai nauja redakcija) nuo 1 straipsnio iki 69 straipsnio. Ar galime visus šiuos straipsnius, tą pagrindinį 1 straipsnį priimti? Galime priimti. 2 straipsnis. Yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime pritarti ir priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių ir vienbalsiai 80 pritarė. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2404(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.22 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2945(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2945(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2 ir 3 straipsnius galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir vienbalsiai pritarė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymui. Skelbiu priimtą. (Gongas)
15.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 38, 417, 424, 569, 573, 575, 589, 590, 595, 602, 610, 611, 612, 669, 682 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2672(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2672(2). Mieli kolegos, 18 straipsnių. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime pastraipsniui visus mano minėtus nuo 1 iki 18 straipsnio priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir vienbalsiai pritarė Administracinių nusižengimų kodeksui. Skelbiu priimtą. (Gongas)
15.24 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2854(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2854(2). Vienas straipsnis. Straipsnio pakeitimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime jį priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2854(2). Skelbiu priimtą. (Gongas)
15.25 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2427(3) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-14 kompleksinis klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimas. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime tam pritarti. Ir visą 3 straipsnį galime priimti.
Pasiūlymų iki 65 straipsnio nebuvo gauta. Ar visus mano išvardintus straipsnius nuo 4 iki 64 galime priimti? Galime priimti. Priimame.
Dėl 65 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas tam pritarė. 65 straipsnį galime priimti su komiteto pritarimu? Galime.
Dėl 66 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. 67, 68, 69 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime visus straipsnius priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto – K. Masiulis. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (projektas Nr. XIIIP-2427(3) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.27 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2428(2) (priėmimas)
Lydimieji teisės aktai. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas Nr. XIIIP-2428(2). Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime pastraipsniui visus straipsnius priimti? Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2428(2). Skelbiu priimtą. (Gongas)
15.28 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6, 23 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2429(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Policijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2429(2). Pastraipsniui. Yra keturi straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2, 3 ir 4 straipsnius galime priimti? Priimame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Policijos įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2429(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.29 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2430(2) (priėmimas)
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2430(2). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Galime juos priimti? Galime. Dėkoju. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys, vienbalsiai 91 pritarė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2430(2). (Gongas)
15.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2431(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2431(3). Kviečiu A. Širinskienę. Gerbiama kolege, jūsų pasiūlymai.
1 straipsnį galime priimti, nes pasiūlymų nėra. Galime priimti. 2 straipsnį taip pat galime priimti.
Dėl 3 straipsnio yra gautas jūsų pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, 29 Seimo nariai, manau, yra. Galime pritarti? Bendru sutarimu tam pritariame. Dėkoju. Visą 3 straipsnį galime priimti.
Dėl 4 straipsnio – taip pat A. Širinskienės pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas taip pat pritarė. Ten yra koreguojamos įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime. Dėl viso 4 straipsnio. Galime jį priimti? Priimame. Ačiū pranešėjai.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir 86 pritarė Administracinių nusižengimų kodeksui (projektas Nr. XIIIP-2431(3). Skelbiu priimtą. (Gongas)
15.32 val.
Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2432(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis teisės aktas – Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2432(2). Pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir 81 Seimo narys pritarė vienbalsiai Konsulinio statuto pakeitimui (projektas Nr. XIIIP-2432(2). (Gongas) Skelbiu priimtą.
15.33 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2433(3) (priėmimas)
Paskutinis šio paketo lydimasis teisės aktas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2433(3). Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento išvada priėmimo stadijoje yra redakcinio pobūdžio. Jai pritariame. Pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 ir 3 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Skelbiu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2433(3) priimtą. (Gongas)
15.34 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2648(2) (priėmimas)
2-15 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2648(2). Priėmimas. Kviečiu pranešėją J. Oleką. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto… gal J. Jarutis? J. Oleko nėra. Gal jis prisijungs į vakarinį posėdį dar vėliau.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių nėra gauta, o dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom argumentus.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Yra trys Teisės departamento pasiūlymai. Visiems trims komitetas nepritarė. Ar galėtumėte argumentuoti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Reikėtų paskaityti.
PIRMININKĖ. Dėl 6 straipsnio.
J. JARUTIS (LVŽSF). Projekto 6 straipsnyje (keičiamo įstatymo 432 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose) nurodyti kriterijai yra susiję su valstybės informacinių išteklių, kurie būtini gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, valdymu. Šie kriterijai parengti jau galiojančių teisės aktų pagrindu ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, visus tris Teisės departamento pasiūlymus komitetas išnagrinėjo, jiems nepritarė, įvertino ir pateikė argumentus. Galime pritarti? Pritariame. Dėkoju pranešėjui. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta dėl šio straipsnio. 6 straipsnį galime priimti? Priimame. 7, 8, 9 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso teisės akto norinčių sakyti motyvus nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2648(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.37 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2791(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2791(2). Didžiulis įstatymo projektas, nauja redakcija ir mes, gerbiami kolegos, pastraipsniui.
1 straipsnis susideda iš 174 straipsnių. Dėl pirmųjų straipsnių – 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 pasiūlymų negauta. Dėl 9 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Taip pat galime priimti ir šį straipsnį pastraipsniui. Iki 37 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pastraipsniui priimti? Galime. Dėl 38 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ar pranešėjas norėtų dar argumentuoti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Mes pritariame taip pat. Daugiau dėl visų likusių straipsnių, 174 straipsnių, pasiūlymų nebuvo gauta. Galime visus juos pastraipsniui priimti? Priimame. Ir tai sudaro naujos redakcijos 1 straipsnį. Jį galime priimti? Priimame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime priimti? Galime.
Dėl viso teisės akto nori kalbėti M. Majauskas. Dėkoju, pranešėjau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų svarbus įstatymo paketas, kuris sudarys galimybę plėsti investicinių fondų veiklą čia, Lietuvoje, taip pat sudarys ir Lietuvos piliečiams daugiau galimybių kaupti ir investuoti. Man atrodo, tai yra labai svarbus projektas ir visas įstatymų paketas, kuris pritrauks daugiau kapitalo į Lietuvą, sudarys daugiau investicinių galimybių.
Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į investuotojų, ypač neprofesionalių investuotojų, apsaugą, tai yra kad žmonės investuodami žinotų, į ką investuoja. Atkreipsiu dėmesį, jog šis įstatymų paketas sudarys galimybę užsienio alternatyvius investicinius vienetus ar akcijas platinti Lietuvoje neprofesionaliems investuotojams. Užsienyje alternatyvūs kolektyvinio investavimo fondai, jų investiciniai vienetai galės būti platinami neprofesionaliems investuotojams Lietuvoje, kurie nebūtinai yra gerai susipažinę. Man atrodo, labai svarbu ne tik pritraukti kapitalą, bet ir užtikrinti, kad vartotojai žinotų, į ką investuoja. Dėl finansinio raštingumo darbas, man atrodo, taip pat laukia labai rimtas ir labai svarbus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamius argumentus. Kolegos, balsuojame dėl Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys ir vienbalsiai pritarė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2791(2). (Gongas) Skelbiu priimtą.
15.40 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2792(2)ES (priėmimas)
Lydimieji teisės aktai. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2792(2). Šį įstatymo projektą sudaro du didžiuliai straipsniai. 1 straipsnį sudaro 1–66 straipsniai. Galime pastraipsniui juos priimti? Galime. Visą naujos redakcijos 1 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Pasiūlymų, kaip jau ir sakiau, nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl lydimojo teisės akto projekto Nr. XIIIP-2792(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Skelbiu priimtą. (Gongas)
15.41 val.
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2793(2) (priėmimas)
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo projektas – kitas lydimasis. Vėlgi tai didžiulis įstatymo projektas.
1 straipsnį sudaro 62 straipsniai. 1 straipsnį galime priimti iki 13 straipsnio? Galime priimti. Dėl 14 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Pritariame, ir galime 14 straipsnį priimti? Priimame.
Toliau. Pasiūlymų nebuvo gauta iki 23 straipsnio. Minėtus straipsnius galime priimti? Galime. 23 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Tam pritariame ir mes. Ir visą 23 straipsnį priimame.
Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta dėl 25–62 straipsnių. Pastraipsniui galime priimti. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame. Ir 2 straipsnį taip pat visą galime priimti? Galime.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
15.43 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 34, 45, 47, 48, 49, 50 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2794(2) (priėmimas)
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2794. Pastraipsniui. Dešimt straipsnių. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Visus straipsnius galime priimti? Galime.
Norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: 89 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2794(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.44 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2795(2) (priėmimas)
Lietuvos banko įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2795(2). Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Galime.
Norinčių išsakyti motyvus nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Lietuvos banko įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2795(2). (Gongas)
15.45 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 29 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2796(2) (priėmimas)
Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2796(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. Keturi straipsniai. Juos galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 ir vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2796(2). (Gongas)
15.46 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2797(2) (priėmimas)
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2797(2). Pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. Du straipsniai. Abu juos galime priimti? Galime. Balsuojame dėl viso, nes norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė minėtam įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2797(2).
15.47 val.
Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2798(2) (priėmimas)
Gerbiamieji, projektas Nr. XIIIP-2798(2). Taip, prieš tai gongas. (Gongas) Iš tiesų. Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Keturi straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Visus šiuos straipsnius galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2798(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.48 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2799(2) (priėmimas)
Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2799(2). Pasiūlymų nėra gauta, pastraipsniui. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Buhalterinės apskaitos įstatymui. Priimta. (Gongas)
15.49 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2800(2) (priėmimas)
Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2800(2). Pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, nes norinčių išsakyti motyvus nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Pelno mokesčio įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2800(2). Priimta. (Gongas)
15.50 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2801(2) (priėmimas)
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2801(2), 2 straipsnio pakeitimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2801(2). (Gongas)
15.51 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2802(2) (priėmimas)
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2802(2). Pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Abu šiuos straipsnius priimame pastraipsniui. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių ir vienbalsiai pritarė Akcinių bendrovių įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2802(2). (Gongas)
15.52 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2803(2) (priėmimas)
Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2803(2), 2 straipsnio pakeitimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys ir vienbalsiai pritarė Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2803(2). (Gongas)
15.52 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2804(2) (priėmimas)
Ir paskutinis šio kompleksinio didžiulio teisės akto – Ūkinių bendrijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2804(2). Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Abu šiuos straipsnius galime priimti. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Ūkinių bendrijų įstatymui. (Gongas) Skelbiu priimtą.
15.53 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4669(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4669(2). Aštuoni straipsniai. Pastraipsniui. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Nuo pirmo iki aštunto galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 6. Azartinių lošimų įstatymą (projektas Nr. XIIP-4669(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4670(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4670(2). Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta.
1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 85, prieš nėra, susilaikė 6. Lydimąjį Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
15.56 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1969(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1969(2). Priėmimas. Kviečiu S. Jakeliūną.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ne, dėl 1 straipsnio kaip tik yra gauta Teisės departamento išvada, komitetas nepritarė. Tikimės išgirsti komiteto argumentus.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Teisės departamentas, remdamasis mūsų pačių Biudžeto ir finansų komiteto, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vertinimais ir anksčiau priimtais sprendimais, kad dabar pasiūlytas (ir Biudžeto ir finansų komitetas jam pritaria) vaizdo įrašų saugojimo terminas – iki 45 dienų. Kilo abejonių, ar tai nesukurs prielaidų išvengti tam tikros atsakomybės. Tačiau po diskusijų, įvairių vertinimų, taip pat pritariant ir Lošimų priežiūros tarnybos institucijai, mes vis dėlto manome, kad 45 dienų terminas yra racionalus, pagrįstas ir pakankamas, kad būtų galima imtis priemonių, jei tokia būtinybė kyla. Ir iš tos praktikos, kurią pateikė priežiūros tarnyba, manome, kad to tikrai užtenka, todėl ir pasiūlėme nepritarti Teisės departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 1 straipsnį priimti? Balsuojame. Motyvai. Buvote užsirašę dėl viso supratau, ar dėl 1 straipsnio? Atsiprašau. Stabdome balsavimą. Dėl 1 straipsnio M. Majauskas nori kalbėti prieš. (Balsas salėje) Buvo užsirašęs. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš atkreipsiu dėmesį į visą priešistorę. Šis įstatymo projektas ir šis siūlymas jau buvo svarstytas ir atėjo su siūlymu 45 dienas saugoti įrašus. Vėliau šis siūlymas taip pat buvo apsvarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, jis atkreipė dėmesį į poreikį saugoti 180 dienų. Tada projektas atkeliavo į Biudžeto ir finansų komitetą, ir komitetas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui pailginti terminą ir saugoti 180 dienų. Toks buvo priimtas įstatymas, toks buvo priimtas sprendimas.
Dabar dėl sunkiai paaiškinamų ir suprantamų priežasčių kažkodėl tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek iniciatoriai apsigalvojo. Ar po diskusijų su azartinių lošimų bendrovėmis, ar po dar kažko, bet sugalvojo vis dėlto sumažinti laikotarpį, kiek turėtų būti laikomi vaizdo įrašai. Aš vis dėlto siūlyčiau nepritarti ir grįžti prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymo – 180 dienų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio, dėl Teisės departamento išvados. Dėl Teisės departamento, teisingai, nereikia balsuoti, nes tai ne Seimo nario pasiūlymas. Dabar balsuojame dėl viso 1 straipsnio. 1 straipsnis.
Balsavo 91 Seimo narys: už 1 straipsnį – 61, prieš – 13, susilaikė 17. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto pritarimas.
Ir siūlote keisti įsigaliojimo datą – nuo 2019 m. sausio 1 d. Galime pritarti? Pritariame. Gerbiami kolegos, 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš dar kartą atkreipsiu dėmesį, jog Teisės departamentas pasakė, kad jau buvo priimtas sprendimas, argumentuotas sprendimas. Dabar mes grįžtame ir atsukinėjame tą sprendimą nepateikdami jokių racionalių argumentų, kodėl vis dėlto taip turėtų būti daroma. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat sakė, jog reikia saugoti ilgiau vaizdinę medžiagą. Ir, matyt, čia argumentą galima suprasti, jog tiriant įvairius kriminalinius nusikaltimus tie tyrimai užtrunka ilgesnį laikotarpį ir ne visuomet kitą dieną jau aišku, žinoma, kur reikia kreiptis, kokią informaciją reikia gauti, kur galbūt vienas ar kitas įtariamas asmuo lankėsi. Todėl saugoti tik 45 dienas, na, nėra tapatu ar susijęs dalykas su medžiagos saugojimo kokybe, kurią argumentavo vieni iš įstatymo pakeitimo teikėjų, kad žiūrėkite, mes turėsime geresnę kokybę, todėl nereikia saugoti ilgiau. Ir kokybė, ir laikotarpis yra du labai svarbūs dalykai, bet tai nesusiję dalykai. Taip, galbūt toks saugojimas bus brangesnis šimtu tūkstančių, gal keliais šimtais tūkstančių per visą Lietuvą, bet realiai mes sprendžiame du dalykus: ir tai, jog būtų kokybė, kad vaizdo medžiaga būtų kokybiška, ir tai, jog saugojimas būtų toks, kokio iš tikrųjų reikia teisėsaugos institucijoms norint išsiaiškinti tiriant kriminalinius nusikaltimus.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Kaip jau ir minėjau, tai yra ir Lošimų priežiūros tarnybos vertinimu pakankamas terminas, nes paprastai tie žmonės, kurie nori kreiptis, kreipiasi anksčiau. Jeigu kyla kitų kokių nors pinigų plovimo įtarimų ar panašiai, tai saugoti teoriškai reikėtų, nežinau, begalybės laiko, kas irgi nėra įmanoma. Todėl suderinę tų institucijų ir priežiūros, ir verslo poreikius, mes turime vis dėlto ieškoti to konsensuso, ir šiuo atveju tas konsensusas buvo rastas, manau. Todėl siūlau balsuoti už šiuos siūlymus ir už visą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Truputį keista girdėti iš S. Jakeliūno, kuris pats rengia projektus, norėdamas truputį suvaržyti lošimų mastą ir panašiai. Aš į reikalą žiūriu iš moralės pusės ir manau, kad lošimai iš tikrųjų yra pinigų ištempimas iš žmonių ir neretai dar sukelia ir priklausomybę. Kartais ta priklausomybė yra ne mažesnė negu priklausomybė narkotikams arba alkoholiui, lygiai taip pat kartais padaro šeimas nelaimingas ir panašiai. Be to, per tai galima plauti pinigus, tai irgi vyksta. Visai neblogai turėti tuos įrašus, nes tai yra pavojinga sritis. Tai turėkime tuos įrašus kiek galima ilgiau, o ne kiek galima lengvinkime ir trumpinkime. Man, pavyzdžiui, nesuprantama, kodėl Lietuvos televizija, kuriai draudžiama transliuoti reklamą, išskyrus socialinę, lošimus transliuoja. Bandžiau siūlyti, kad netransliuotų, bet, aišku, ir Lietuvos televizija čia tuoj supyko. Aš manau, kad lošimai turėtų būti reguliuojami, pažaboti ir mes tikrai neturėtume bandyti pakeisti Monako ar dar kažko. Ne tokia yra mūsų moralė. Ir nereikėtų formuoti žmonėms klaidingų iliuzijų, kad jie gali prasigyventi išlošdami. Dažniausiai taip elgiasi žmonės, kurių pajamos yra gana menkos, ir jie pralošia (paprastai pralošti yra didesnė tikimybė) nemažas ir toms šeimoms reikalingas sumas. Geriau, kad mes daugiau aiškintume, edukaciškai aiškintume, kad lošimai yra prastas reikalas, blogas sprendimas, ne mažintume visokius barjerus, o atvertume platesnes galimybes. Aš tikrai nepritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matau, kad kazino lobistų įtaka yra stipriai paveikusi valdančiuosius, jeigu 61 Seimo narys balsavo už 1 straipsnį. Kreipdamasis į tuos, kurie nepritaria projektui, aš siūlau tiesiog nesiregistruoti balsuojant, galbūt taip dar įmanoma sustabdyti tas įtakas. Iš tiesų nepaaiškinamas dalykas, jeigu dabar tuos videoįrašus turi laikyti 180 dienų, kodėl staiga mes nusprendžiame duoti privilegiją? Kaip kolegos jau minėjo, gali būti pinigų plovimo tyrimai ne iš karto pradėti, ne iš karto užfiksuoti ir labai naudinga turėti tuos įrašus ilgiau, kad prireikus būtų galima pasižiūrėti, ar ten prie kokios ruletės įvyko koks nors pinigų plovimas, ar ne. Dabar, kai kompiuterinės sistemos pinga, serveriai pinga, kodėl trumpinti tą laiką? Aš suprasčiau, jeigu būtų kažkoks įspūdingas pabrangimas tos technikos. Kviečiu tikrai nepritarti ir tai išreikšti nesiregistruojant.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius – už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Nenorėjau kalbėti, bet J. Razmos kaltinimai, kad čia kažkokie azartinių lošimų lobistai nupirko, tikrai mane tiesiog žeidžia. Aš nesu prieš azartinius lošimus, tačiau vis tiek tai turime teisiškai reglamentuoti. Į komitetą buvo atėję lošimų priežiūros specialistai, kurie patikino, kad čia viskas yra gerai, tai turime pasitikėti ir jais. Aš dėl to siūlau balsuoti prieš ir nekaltinti kitų tuo, ko nėra, ypač prieš šventes tiesiog kitų neįžeidinėti. Balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša – prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, niekas čia asmeniškai nekaltina, kad kažkas su kažkuo susijęs, bet jūs galite būti paveiktas neva nusimanančių, kaip reikia daryti. Mane labai nustebino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pozicija, kad NSGK nuomonė yra blogesnė negu Lošimų priežiūros komisijos nuomonė arba netgi pačių lošimų organizatorių nuomonė. Čia savaime aišku, kad jie nori, kaip jiems geriau. Bet jūs įsivaizduokite paprastą atvejį. Jeigu kažkokį įtariamąjį sulaiko ir paskiria jam kardomąją priemonę, kuri gali trukti mėnesį, gal ir du, tyrimas dar faktiškai nepradėtas, o laikas, pagal kurį galima identifikuoti kaltinamojo, įtariamojo veiksmus, jau yra pasibaigęs. Kur čia yra problema? Kad truputėlį daugiau kainuos? Jie uždirba tikrai pakankamai, pelnai auga, o dėl valstybės saugumo reikalų tikrai čia nereikėtų nuolaidžiauti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto priėmimo stadijoje.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 12. Nepakako balsų priimti įstatymą, balsavimas atidedamas iki kitų metų.
16.08 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2703(2) (priėmimas)
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2703(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti. Dėkoju. Gal galime nekalbėti ir pritariame? Pritariame. Dėkoju K. Mažeikai ir visiems, kurie jau pasirengę balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2703(2). (Gongas)
16.09 val.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2704(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2704(2). Pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
A. Vinkus – motyvai už.
Kviečiu A. Nekrošių, kad jis pakeistų mane ir pirmininkautų. Prašom. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, labai pritariu siūlomam sprendimui, nes, mano nuomone, jis palengvins galimybę aprūpinti būstu žmones, kuriems šią problemą išspręsti tikrai nelengva. Aiškinamasis raštas nurodo, kad įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai ieškojo būdų, kaip buvusių urėdijų tarnybinių butų gyventojams būtų galima suteikti teisinę pirmenybę išsipirkti turtą, kai jis parduodamas valstybiniame aukcione.
Įstatymo projektu suteikiama pirmumo teisė įsigyti valstybės turto, šiuo atveju gyvenamąsias patalpas, tų patalpų gyventojams, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose dešimt metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkst. eurų. Įstatymo projekte bus sprendžiamos ilgus metus tarnybinius butus anksčiau besinuomojusiųjų ir kito būsto neturinčiųjų socialinės problemos. Smagu pozityviai vertinti ir komentuoti įstatymų projektus, kurie pasitarnaus žmonių socialinių problemų sprendimui, ir balsuosiu už. Agituoju ir kitus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys. Minutėlę! Už – 78, prieš – 1, susilaikė 2. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamoji pirmininke, aš dėl vilkų buvau atsisakęs, bet kai suteikėte žodį, pagalvojau, kad čia kitas klausimas, todėl aš pasiruošęs pakartoti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nieko. Ačiū. Ačiū, mielas kolega. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
16.12 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 201, 21 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 631 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2653(3) (priėmimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Toliau įstatymo projektas Nr. XIIIP-2653(3). Į tribūną kviečiu K. Mažeiką. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 4, 5, 6 ir iki 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir visam straipsniui kartu bendru sutarimu, ačiū, pritarta. Atsiprašau, yra dar vienas Teisės departamento siūlymas. Taip pat jam yra pritarta.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Galime ir mes pritarti? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui kartu galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau. Iki 14 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime visiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 14 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra techninio pobūdžio, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau kitas siūlymas taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ir visam straipsniui bendru sutarimu, ačiū, pritarta.
Daugiau siūlymų ir straipsnių nėra, kviečiu balsuoti dėl viso. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2653(3) priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 22, 34, 40, 46, 67, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2654(3) (priėmimas)
Toliau kitas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2654. Nuo 1 straipsnio iki 10 straipsnio. Dėl jų pasiūlymų nėra. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Tai yra techninio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 10 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: visi 90 už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2654(3) priimtas. (Gongas)
16.16 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 2, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341, 351 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2577(3)ES (priėmimas)
Kitas – projektas Nr. XIIIP-2577(3)ES. Pranešėjas – K. Mažeika. Žiūrime nuo 1 iki 6 straipsnio. Dėl jų pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 6 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Toliau – nuo 7 straipsnio iki 20 straipsnio. Dėl jų pasiūlymų taip pat nėra. Galime visiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 20 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Čia yra tik dėl sąvokų, redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Kitas – Seimo nario K. Mažeikos siūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti. Čia dėl įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Dar kitas pasiūlymas taip pat to paties Seimo nario. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Čia tiesiog buvo praleistas žodis, tai toks papildymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvuoti dėl viso užsirašė S. Gentvilas. Nuomonė už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai yra antrasis šio įstatymo projektas. Pirmąjį įstatymo projektą mes buvome išsiuntę Aplinkos ministerijai tobulinti. Iš ten atėjo kur kas lengvesnio pavidalo įstatymo projektas, kuriame išbrauktos labai keistos nuostatos, pavyzdžiui, kad visuomeniniai savivaldybių vandens tiekėjai beveik turėtų tapti šilumos tiekėjais, būti atsakingi už šilumos tiekimą ir apskaičiuoti sąskaitas už karšto vandens tiekimą.
Antras dalykas, kuris yra išbrauktas šitame projekte, tai yra ta nuostata, kad geriamojo vandens tiekėjai turėjo privačių namų sklypuose nusikasti iki pamato tam, kad prijungtų magistralinius tinklus. Šita nuostata išbraukta. Savivaldybių įmonėms nereikės raustis per privačius kiemus ir bandyti suderinti nesuderinamus interesus. Man atrodo, šitas įstatymo projektas kur kas tobulesnis, negu tas, kuris buvo pirmuoju etapu. Taip, gyventojams išlieka prievolė prisijungti prie vandentiekio tinklų, bet reikia būti atsakingiems ir Europos mokesčių mokėtojams, kurie Lietuvai, Lietuvos aplinkosaugai davė apie 1 mlrd. eurų tam, kad susitvarkytume kaimo tualetus ir visas kitas civilizuotam pasauliui nebūdingas nuotekų ir vandens tiekimo sistemas. Man atrodo, šis įstatymas yra subalansuotas, ypač kolegai K. Mažeikai pateikus variantą, kad tie, kurie turi individualius tinklus, turės iki 2020 metų galimybę vis dar naudotis savais tinklais. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, su šita direktyva, su šituo įstatymu mes apskritai esame sudėtingoje situacijoje. Truputėlis priešistorės. 2004 metais, stojant į Europos Sąjungą, tuometė valdžia, jeigu neklystu, socialdemokratų, Naujosios sąjungos A. Paulausko vedina labai entuziastingai priėmė sprendimą, kad mes įsipareigojame patiems ambicingiausiems tikslams – virš 90 % namų ūkių prijungti prie magistralinių nuotekų valymo tinklų. Turbūt sunku būtų patikėti, kad kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje būtų tokie skaičiai. Galėjome rinktis kitą kelią, paprastesnį kelią – sutarti, kad nuotekos turi būti tinkamai tvarkomos, bet nebūtinai jungiantis prie magistralinių tinklų.
Šiandien Lietuvoje mes turime tokią situaciją, kad nėra registro, nei kiek yra individualių namų, kurie turi individualius valymo įrenginius, nei mes turime registrą, kiek iš tų vadinamųjų duobių yra išvežama nuotekų tvarkyti. Iš esmės sakyti, kad didelis procentas nuotekų Lietuvoje yra netvarkoma, yra neteisinga. Todėl, mano galva, ministerijos ir Vyriausybės uždavinys turėtų būti derėtis su Europos Komisija iš naujo. Tokia galimybė teorinė, žinoma, yra, bet kadangi premjeras paliuosavo aplinkos ministrą, tai nežinau, gal dabar šitos valios ir nelabai būtų įmanoma sulaukti.
Į ką noriu atkreipti dėmesį, kad, taip, viena vertus, komiteto pirmininko pataisa bando gelbėti situaciją kalbant apie tai, kad individualių namų individualūs valymo įrenginiai būtų įtraukti į tą bendrą skaičių, bet čia mes vėl turėsime problemą su Europos Komisija, nes mes nesame įsipareigoję tvarkyti būtent tokiu būdu. Aš labai raginčiau apsvarstyti šį klausimą ir pažiūrėti tokiu kampu, kad vis dėlto Vyriausybė turėtų pradėti iš naujo derybas. Aš šiuo atveju susilaikysiu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties šis variantas buvo tikrai aktyviai diskutuotas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Išgirsti ne tik vandentiekininkai, kurie turėjo didelių baimių, kad jiems reikės prijungti visiems gyventojams, būtent tinklus privesti prie namų, tačiau yra kompromisas, kad sunkiai besiverčiantiems žmonėms bus daromos kompensacijos ir galimybę turės. Aišku, turime būti atsakingi tiek aplinkai, tiek Europos Komisijai, kuri mums davė per milijoną eurų investicijoms į tai, kad mes savo aplinką ir nuotekas tvarkytume, tačiau vėlgi mes turime žiūrėti iš žmogiškosios pusės. Kas atbaidė iki šiol daug gyventojų, tai ta prievolė, kad prijungiant nuotekas privaloma prijungti ir vandentiekį. Šiuo atveju vėl yra išlyga, kad jeigu žmonės naudoja savo gręžinio, savo šulinio vandenį, jiems galima daryti išimtį ir galės prijungti tik nuotekas. Turbūt tai yra geras pasiūlymas. Taip pat leidimas ir galimybė toliau eksploatuoti individualius valymo įrenginius, taip pat duobes su papildomomis prievolėmis, kaupti kvitus apie jų išvalymą.
Manau, tai yra subalansuotas tiek aplinkosaugos atžvilgiu, tiek gyventojų poreikių ir lūkesčių atžvilgiu projektas. Tikrai siūlyčiau, kolegos, palaikyti, pritarti ir laukti rezultato, kurio mes siekėme.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų anksčiau būdavau prieš, bet įstatymas pasikeitė. Kas susiję su karšto vandens tiekimu, čia irgi buvo per pirmą etapą išimta. Toliau priverstinis vartotojų prijungimas savivaldybių sąskaita – taip pat išimtys. Iš tikrųjų šiek tiek kelia abejonių, ar tas įstatymas išspręs tas sukurtas problemas, kaip čia minėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, ankstesnių valdžių, kai negalvodami, svarbu paimti pinigus, optimistiškai užduodame sau tokius reikalavimus, kurių negalime įvykdyti. Faktiškai vos ne kiekvieną kaimo namą prijungti prie valymo įrenginių – tai sveikintinas optimizmas. Bet reikia šiek tiek ir proto. Yra keletas numatyta ir kitų dalykų, kad galbūt socialiai remtini bus prijungiami. Tačiau kai kurios savivaldybės, nežinau, galbūt ir dauguma tą problemą seniai išsprendė, per savo socialinės paramos sistemą tą padarė. Iš tikrųjų sveikintina, kad sustabdėme šią beprotystę, nes nežinia, kas būtų, jeigu būtų priverstinai savivaldybės verčiamos jungti. Tai ką būtų reikėję daryti su tais, kurie savo pinigais prisijungia? Iš esmės prieš jungimą kad ir miesteliuose buvo gaunami visų sutikimai, tik, aišku, paskui, kai reikėjo jau jungtis patiems, jų buvo atsisakoma. Duok Dieve, kad šis įstatymas kiek nors kam nors padėtų, bet gali būti visko.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Kolegos, kadangi daug motyvų jau buvo išsakyta, ką aš norėjau pasakyti, tai tik noriu pasidžiaugti, kad dėl tos perdėtos prievolės, kuri buvo iš karto nukreipta į geriamojo vandens tiekėjų pusę, tai yra į mūsų komunalines įmones, buvo susiprasta, kad taip neturi būti, ir yra patvarkyta. Aš manau, kad dabar kompromisinį sprendimą galima priimti, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti už projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2578(2) (priėmimas)
Kitas iš eilės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2578(2). Einame pastraipsniui.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 62, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2578(2) priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo Nr. IX-2133 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2776(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo Nr. IX-2133 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2776(2). Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų dėl jo negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2776(2) priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3, 4, 5, 8, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3101, Referendumo įstatymo Nr. IX-929 papildymo 101 straipsniu ir 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3102 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kadangi pirmaujame pagal darbotvarkę, faktiškai valanda lenkiame savo grafiką, tai norėčiau pakviesti iš rezervinių. Tai yra Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3101. Ir kartu lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-3102.
J. Varžgalys per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Dėl šio klausimo prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? (Balsai salėje) Tuomet balsuojame. Kas už pusės valandos pertrauką, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 54, prieš – 25, susilaikė 9. Pertraukai pritarta. Gerai.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu pradžios“ projektas Nr. XIIIP-2545(2) (priėmimas)
Toliau einame iš eilės – Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu pradžios“ projektas Nr. XIIIP-2545(2). Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Užsirašė tiktai už. Ar tikrai norite kalbėti? Prašom. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šią ankstyvą Lietuvai valandą, gerbiami kolegos, keli trumpi argumentai, kodėl aš palaikau dviejų universitetų Vilniuje jungimąsi. Tikrai iš visų šios Vyriausybės inicijuotų jungimųsi, kuriuos mes per pastarąjį laikotarpį matėme, VGTU ir Mykolo Romerio universitetų jungimasis turi aiškiai apčiuopiamos sinergijos bruožų. Tai išties leistų ne viename mokslo bloke, srityje atrasti aiškią sinergiją. Aš taip pat noriu akcentuoti, kad šis jungimasis yra palaikomas abiejų universitetų bendruomenių. Tikiuosi, kad reorganizavimo sąlygos, kurios per pavasario sesiją pasieks Seimą, leis mums priimti labiau pasvertus ir konkrečius sprendimus, užtikrinti būtinus valstybės resursus ir palaikymą, kad šitas jungimasis išties būtų sėkmingas. Aš kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKAS. Kita nuomonė už – M. Adomėnas. Atsisako. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Pritariu visoms mintims, kurias išsakė G. Steponavičius. Tiktai norėtųsi, kad nebūtų nesusipratimų, kai Vyriausybė prižada vienas susijungimo sąlygas ir vienus finansus, po to vyksta trukdymas. Manau, pritariant reikia priminti, kad vis dėlto įsipareigojimus visada turi vykdyti.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Atsiprašau, nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2938(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIP-2938(3). Turime Teisės departamento pastabą, kur šiek tiek keičiama struktūra ir pavadinimas. Yra trys straipsniai. Dėl tų straipsnių nėra registruota pasiūlymų ir pastabų. Galima jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvuoti dėl viso užsirašė G. Skaistė. Ar kalbėsite? Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog trumpai noriu pasakyti, kad šituo nutarimu mes grąžiname garbės skolą praėjusiais metais A. Ramanausko-Vanago kapą radusiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, nes perkeliame juos į aukštesnę kategoriją ir nuo to jų atlyginimai tikrai bus adekvatesni tam išsilavinimui, kurį jie turi. Kviečiu tikrai pritarti.
PIRMININKAS. Visi motyvai. Kviečiu balsuoti dėl šio Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projektas Nr. XIIIP-3066(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projektas Nr. XIIIP-3066(2). Priėmimas. Kviečiu T. Tomiliną į tribūną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, baigiantis mokytojų streikui rytoj, manau, būtų simboliška pagaliau mums priimti Seimo rezoliuciją „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“. Aš labai dėkingas visoms frakcijoms, kurios dalyvavo rezoliucijos redakcinėje komisijoje, tikrai rezoliucija įgavo naują kokybę, įtraukti jūsų pasiūlymai. Džiaugiuosi Socialdemokratų darbo partijos indėliu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir kitų Seimo narių aktyviu dalyvavimu. Pagrindinis skirtumas yra, kad rezoliucijoje tikrai neliko jokių vertinamojo pobūdžio teiginių, kurie galbūt nepatiktų konservatoriams arba liberalams, tai aš tikrai raginu kolegas nedalyvauti balsavime arba… aišku, balsuokite kaip jūs norite, bet esmė, kad galbūt tokios aštrios retorikos rezoliucijoje neliko, bet liko esminis kvietimas, esminis postūmis iš Seimo Vyriausybei aktyviai svarstyti bazinio dydžio kasmetinio indeksavimo klausimą. Jau rytoj renkasi antrą kartą Vyriausybės darbo grupė, kuri sprendžia šį klausimą. Manau, kad mokytojų streikas, tas destabilizuotas socialinis dialogas davė papildomą impulsą būtent šitoms diskusijoms, šioje salėje mes šiandien daug kritikavome tokį ad hoc sprendimą, kaip padidinti vienai ar kitai švietimo darbuotojų grupei atlyginimus, koeficientus. Taip, sistemiškumo čia mažai. Šioje rezoliucijoje mes tą sistemiškumą reikalaujame išgauti iš Vyriausybės. Taip pat mes siunčiame žinią mūsų daugiau nei 20 tūkst. mokytojų turinčiai šaliai, kad jie visi bus reikalingi, klasės bus šiek tiek mažesnės, bet visi mokytojai bus užimti, jeigu neužteks vaikų, dirbsime su suaugusiaisiais, turime suaugusiųjų švietimo spragų. Ši taikos rezoliucija, manau, logiškai užbaigs tą streiko situaciją. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, šia rezoliucija kviečiama pagaliau atkreipti dėmesį į socialinį dialogą kaip pagrindinį prioritetinį įrankį ir formatą valstybėje prieš priimant svarbius valstybei ir jos žmonėms sprendimus. Sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus darbuotojų ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, su teisingesniu ir oresniu atlygiu už jų atliekamą darbą. Tikiuosi, kad ši rezoliucija paskatins mus visus prisiimti atsakomybę už socialinio dialogo stiprinimą ir paskatins mus visus kurti tarimosi kultūrą, kolektyvinių susitarimų kultūrą Lietuvoje. Kultūrą, palankią ambicingai ir realiai veikiančiai viešojo sektoriaus kolektyvinei sutarčiai atsirasti. Kviečiu palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad ši rezoliucija, nors iš esmės turi kai kurių pozityvių dalykų, bet yra pavėluota arba nukreipta į niekur. Pažiūrėkite, mes kalbame lyg ir apie bendrą socialinio dialogo normalizavimą, bet prisiminkime kultūros darbuotojų poreikius ir jų reikalavimus, prisiminkime sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų reikalavimus, valstybės tarnybos – mes šiandien siūlome nutarimą „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“, o tik ką, prieš porą valandų, balsavo valdančioji pusė, kad reikia politizuoti valstybės tarnybos tokius svarbius, patyrusius pareigūnus kaip valstybės kancleris. Buvo koks nors dialogas, kalbėta apie tai su kokiomis nors valstybės tarnybos profesinėmis sąjungomis? Naudoti tokį nutarimą kaip figos lapelį prisidengti savo darbams arba nedarbams, tiksliau, man atrodo, yra neteisinga. Mes patys turime atlikti tas pareigas, kurias čia esame įrašę – parlamentinę kontrolę, siūlymus, bet niekaip neįgyvendinsime tų dalykų, jeigu nepriimsime sprendimų. Kiek jau buvo laužyta iečių, išdėstyta argumentų, kad reikia peržiūrėti įvairių mūsų dirbančiųjų – valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, savivaldybių įstaigų darbuotojų, tų pačių mokytojų darbo užmokesčio koeficientus. Mes dabar nieko nešnekame, mes kalbame apie bazinį dydį, jo indeksavimą, bet mes žinome, kad, indeksavę ir pakeitę taip koeficientus kai kurioms atskiroms sritims kaip prokuratūrai ir kitoms, mes gausime dar didesnę atskirtį. Todėl manau, kad darykime darbus, o ne leiskime tokias rezoliucijas drebindami orą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, siūlau palaikyti rezoliuciją kaip reikalingą. Kas šioje rezoliucijoje man ypač imponuoja, tai raginimas Vyriausybę sistemiškai peržiūrėti viešojo sektoriaus atlygio sistemą, kartu siejant su efektyvumo vertinimu. Mes darbo tvarka komisijose ar komitetuose dažnai konstatuojame patys sau, kiek gauname neparengtų įstatymų projektų, kiek negauname normalių, kvalifikuotų atsakymų iš valstybės tarnautojų, ateinančių iš ministerijos. Šiuo atveju dažnai girdime pasiteisinimą ir atsakymą, kokie atlyginimai, koks skatinimas, kokios paskatos, toks ir darbo rezultatas. Dėl to manau, kad Vyriausybė turi sistemiškai peržiūrėti ir darbo organizavimą, ir efektyvumą, ir atlygio sistemą. Siūlau palaikyti. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų tai yra bereikšmė, nereikalinga rezoliucija, kurioje yra netgi tokie žodžiai – streikas tęsiasi. Kiek žinau, streikas jau beveik ar iš tiesų… kiek žinau, iš ministerijos jau išėjo, kiek laikraščiuose skaičiau, nieko jis nesitęsia. Toliau rašo, kad streikas yra teisėtas būdas. Tai visiems aišku, kad tas streikas yra teisėtas būdas, kad iš tikrųjų žmonės streikavo ir turėjo teisę streikuoti, taip pat ir kiti dalykai, kurie sukelia daugiau abejonių.
Įdomu, kodėl valdantieji kreipėsi į savo valdančiuosius. Suprasčiau, jeigu opozicija rašytų kažkokią rezoliuciją, sakytų, kad čia blogai, ir panašiai. Jūs iš esmės rezoliucija raginate savo Vyriausybę dirbti taip, kaip yra tam tikra politinė valia. Tai kodėl Vyriausybė nedirba taip, kaip jūs galvojate, tai gal tada nepasitikėjimą Vyriausybe reikia parašyti? Vietoj šito akto įrašome, kad iš tikrųjų mes nepasitikime Vyriausybe, prašome ateiti čia premjerą, mes jums užduosime klausimus ir pareikšime nepasitikėjimą. Kas čia per raštas, kai valdantieji sau rašo raštą, savo Vyriausybei, kad dirbtų tą, ką jie iš esmės ir žada dirbti. Tai yra grynas nesusipratimas, manau, jūs patys neturėtumėte, ką veikti… ir rašote tokias rezoliucijas savo Vyriausybei. Pasikvieskite į savo frakcijos posėdį ir pasakykite, kaip toliau dirbti, tai nereikės ir rezoliucijų ir nereikės gaišinti Seimo. Nepritariu tokiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, turbūt rezoliucijų žanras yra skirtas ne tik opozicijai, tai gali daryti ir pozicija. Mes kaip tik šita rezoliucija palaikome Vyriausybės iniciatyvą dėl darbo grupės sukūrimo. Taip pat reikia pripažinti, kad pedagogų bendruomenė yra labiausiai organizuota viešojo sektoriaus profesinė bendruomenė, kurios jėgą ir spaudimą teko pajusti ne vienai Vyriausybei. Vertindami tai, taip pat suprasdami, kad negalime išskirti vienų, galbūt labiau organizuotų, turime vertinti viso viešojo sektoriaus padėtį. Todėl sveikiname Vyriausybės jau iškeltą siūlymą sudaryti darbo grupę dėl nuoseklaus viešojo sektoriaus žmonių uždarbio kėlimo. Šita Seimo rezoliucija prisidės prie Vyriausybės kvietimo. Aš tikiu, kad visi, ir pozicija, ir opozicija, suprantame viešojo sektoriaus darbuotojų svarbą ir palaikysime šitą rezoliuciją. Kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, akivaizdu, kad socialinio dialogo stoka mūsų visuomenėje tikrai yra akivaizdi. Profsąjungos yra neskaitlingos, susiskaldžiusios, galių sistema yra labai išsibalansavusi, todėl darbuotojams nieko kito nelieka kaip tik reikšti savo nepritarimą mūsų priimamiems sprendimams streikais. Socialinis dialogas turi tapti tikrai realiu prioritetu mūsų įstatymų leidžiamojoje ir Vyriausybės veiklose. Šiandien ne kartą apie tai buvo kalbėta ir šioje Seimo posėdžių salėje, tačiau visgi aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad net ir šita rezoliucija demonstruoja, kad mes žiūrime į tai labai formaliai.
Noriu priminti visiems gerbiamiems kolegoms, kad mūsų ekonomika lėtėja ir kad praėjusi krizė pademonstravo, jog sėkmingiausiai tą krizę išgyveno būtent tos valstybės narės, kuriose socialinis dialogas buvo vystomas ne tik popieriuje, bet iš tiesų buvo rūpinamasi žmonėmis, jų algomis, jų saugumu ir apskritai socialiniu teisingumu valstybėje.
Taigi aš tikrai raginu kolegas suprasti ir nepritarti tokių formalių rezoliucijų priėmimui, nes tai nepadės nei mūsų socialinio dialogo gilinimo, nei darbo užmokesčio pakėlimo klausimų sprendimui. Tai yra visiškai beprasmis laiko švaistymas, noras pasirodyti, kad mes atseit rūpinamės. Tai kur, kolegos, jūs buvote, kai ėjo visi projektai, buvo svarstoma ir buvo nepritarta, buvo nerasta pinigų mūsų valstybės biudžete nei baziniam dydžiui padidinti, nei koeficientams pakelti mūsų viešajam sektoriui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mielieji kolegos, nors ir ką sakytume, bet socialinis dialogas visada yra reikalingas, ir ši rezoliucija iš tikrųjų atkreipia dėmesį į tam tikras problemas. Sakykime, kaip užtikrinti ugdymo kokybę, prieinamas paslaugas, kad žmogus nesijaustų kitoks, gyvenantis mieste ir gyvenantis kaime, nes mokesčius moka visi žmonės vienodus, todėl ir paslaugas turėtų gauti visi vienodas ir prieinamas. Vaikai neturėtų būti skirstomi į prestižinių mokyklų mokinius ar kokių nors kitokių mokyklų mokinius. Visi vaikai yra lygūs ir vienodi. O ši rezoliucija tik paskatina labiau į tai atkreipti dėmesį, todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš. A. Syso nematau. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl rezoliucijos.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 57, prieš – 5, susilaikė 19. Rezoliucijai pritarta. Priimta. (Gongas)
16.47 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2)ES, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1788(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1789(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 234 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1790(2), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1791(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2)ES. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Kviečiu kolegą K. Mažeiką. Matau, kalba telefonu. Prašom ir lydimuosius pristatyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė šiuos įstatymų projektus ir pritarė bendru sutarimu pagrindiniam, taip pat ir visiems lydimiesiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomi komitetai. R. Žemaitaitis, Kaimo reikalų komitetas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė, pritarė projektui.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gal galėčiau pakviesti dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1791? Tai šio paketo klausimas 2-26.5. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
16.51 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2)ES (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo. Galime balsuoti? (Balsai salėje) Ar yra užsirašiusių? Tuoj pasižiūrėsime. Pasirodo, yra pasiūlymas. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1787 yra pasiūlymų. Yra Seimo narių A. Palionio, V. Rinkevičiaus, K. Bacvinkos, V. Ąžuolo, A. Skardžiaus, P. Čimbaro, V. Bukausko, R. Šalaševičiūtės pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Šiam pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Kalbama apie mažųjų karjerų įrengimą. Kolegos, pirminiame variante tos sąvokos visai nebuvo, tačiau yra išdėstytas naujas 23 straipsnis apie mažųjų karjerų įrengimą ir kitas sąlygas, todėl komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ar iniciatoriai sutinka, galime sutikti? Ačiū, pritarta. Ir yra dar kitas pasiūlymas Seimo narių K. Mažeikos, M. Puidoko, R. Karbauskio. Jam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Čia kalbama apie gręžinių kerną ir apie nuostatas, kurios nustato jo naudojimo tvarką.
PIRMININKAS. Iniciatoriai nori ar nenori kalbėti? Galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ir dar vienas papildymas dėl 16 straipsnio Seimo narių A. Palionio ir kitų. Taip pat komitetas pritarė iš dalies. Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Čia vėlgi kalbama apie mažuosius… Dar praleidome, gerbiamas pirmininke…
PIRMININKAS. Atsiprašau Seimo narių. Gal tada grįžkime iš eilės? Seimo nario S. Gentvilo pataisa, kuriai nepritariate.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, jis gal pats pateiks.
PIRMININKAS. Prašom S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiama Aušra Maldeikiene, čia jūs ne kartą kalbėjote apie tą „Gyvulių ūkį“, kad kai kurie Lietuvoje moka mokesčius, kai kurie nemoka mokesčių. Tai konkrečiai šiuo atveju aš labai siūlau suvienodinti sąlygas, kad už išsiurbiamą vandenį, pakeliamą iš gręžinių, mokėtų visi, įskaitant ūkininkus. Šiuo atveju, pavyzdžiui, jeigu jūs čiaupą atsukate mieste, tai geriamojo vandens bendrovė „Vilniaus vandenys“ ar kita bendrovė sumoka 3 euro centus valstybei už kiekvieną kubinį metrą, kurį paima iš žemės gelmių. Tuo tarpu ūkininkai, kurie naudoja iki 100 kubų per dieną, gali paimti tą vandenį visiškai nemokėdami jokių mokesčių ir plėtoti verslą.
Mano siūlymas yra, kad mokestis galiotų visoms ūkinėms veikloms, įskaitant ir žemės ūkį, kad žemės ūkis susimokėtų. Visus metus, 365 dienas, imant maksimaliai 100 kub. metrų vandens kiekį, ūkininkams tai maximum kainuotų 1 tūkst. eurų per metus. Man atrodo, tai nėra tos lėšos, dėl kurių reikėtų prašyti lengvatų. Siūlyčiau suvienodinti iš principo, kad būtų solidarumas mokestinėje sistemoje ir naudojant žemės resursus. Kviesčiau pritarti, kad suvienodintume mokesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritaria. Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas nepritarė, kadangi buvo diskutuota su visomis suinteresuotomis pusėmis, taip pat atsižvelgta į Vyriausybės nuomonę. Patys ūkininkai ir įrengia gręžinius, juos eksploatuoja, prižiūri, todėl numatoma, kad jeigu būtų apmokestinta, tai mažų mažiausiai produkcijos kaina išaugtų tiek, kad nepasiektume tų tikslų, kurie keliami.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis norėtų kalbėti prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų čia jau buvo dalis paminėta, kad visi ūkininkai įsirengę, savo gręžinius daro, daro dideles investicijas.
Dar vienas dalykas. Iš tikrųjų nėra ten toks verslas, iš kurio daug gaunama kažkokio pelno, o apskritai yra problemiškas, priklauso nuo gamtos sąlygų. Tą parodo ir statistika, kad iš tikrųjų pieno ūkiai ir toliau traukiasi, nes ūkininkai pereina į kitas sritis, kur mažiau reikia tam tikrų sąnaudų darant gręžinius ir panašiai. Iš tikrųjų mūsų strateginis tikslas yra išlaikyti ir pieno ūkius, ir gyvulininkystę, kadangi tai yra užbaigtas ciklas su perdirbimo įmonėmis, su kitais dirbančiais žmonėmis, kurie žemės ūkio sektoriuje tikrai įdarbina didelį skaičių žmonių. Manau, neapsimoka rizikuoti ir eksperimentuoti su šitais dalykais. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl S. Gentvilo pasiūlymo dėl 16 straipsnio. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę (priminsiu, kad komitetas nepritarė), balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė. Balsuojame, kolegos. Prašom.
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 9, prieš – 24, susilaikė 48. Nepritarta.
Dar yra viena Seimo nario A. Palionio ir kitų pataisa dėl to paties straipsnio 4 punkto, nemažai čia kolegų pasiūlė. Komitetas pritarė iš dalies. Ar iniciatoriai norėtų pasisakyti? A. Palionis, kiti ne? Komiteto nuomonė. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Kaip ir minėjau dėl ankstesnio pasiūlymo, tai yra reglamentuoti atskiru punktu mažų karjerų įrengimą ir eksploatavimą.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Pritaria iš dalies. Dabar 23 straipsnis. Seimo narių A. Palionio, V. Rinkevičiaus, K. Bacvinkos, V. Ąžuolo, A. Skardžiaus, P. Čimbaro, V. Bukausko, R. Šalaševičiūtės pasiūlymas dėl 10 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Prašau. Ar iniciatoriai nori kalbėti? Niekas nenori. Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai vėl yra susiję su mažaisiais karjerais. Kaip ir minėjau, komitetas pritarė iš dalies, ir siūloma nustatyti, kad kiekviename 100 kv. kilometrų plote savivaldybė gali įrengti pusės hektaro ploto iki 3 metrų gylio mažąjį karjerą.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto pritarimui iš dalies? Galime. Ačiū.
Toliau 25 straipsnis. Kolegos, taip pat yra tie patys Seimo nariai, A. Palionis ir visi kiti siūlo papildyti. Komitetas taip pat pritarė iš dalies. Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė iš dalies. Vėl kalbama apie mažuosius karjerus ir taip pat yra patikslintos sąvokos.
PIRMININKAS. Galime pritarti šitai nuomonei? Galime. Ačiū. Bendru sutarimu pritariame.
Kitas – 27 straipsnis. Taip pat jau minėti Seimo nariai, A. Palionis ir kiti, siūlo pataisą, jai komitetas pritarė iš dalies. Iniciatoriai nenori šnekėti? Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė iš dalies, ir siūloma išdėstyti, reglamentuoti mažųjų karjerų ir dirbtinių vandens telkinių įrengimą.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
30 straipsnis. Seimo nariai K. Mažeika, M. Puidokas, R. Karbauskis siūlo pataisą, jai komitetas pritarė iš dalies.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė iš dalies. Kalbama apie gręžinių kerną. Reglamentuojamos jo naudojimo ir saugojimo nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto… Ačiū, pritarta.
31 straipsnis. Taip pat Seimo nariai K. Mažeika, M. Puidokas, R. Karbauskis pasiūlė pataisą, jai komitetas nepritarė. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė, atsižvelgdamas į tai, kad kernas nepatenka į žemės gelmių duomenų kategoriją, todėl tai buvo netikslinga. Mes siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei? Pritariame. Ačiū. Dar viena K. Mažeikos, M. Puidoko, R. Karbauskio pataisa.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Priežastis yra ta pati.
PIRMININKAS. Ta pati.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Ir dar viena pataisa taip pat K. Mažeikos, M. Puidoko, R. Karbauskio. Taip pat komitetas nepritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Suderinus kartu su Valstybine geologijos tarnyba, siūloma atsižvelgti. Priežastys tos pačios, kaip ir prieš tai buvusių.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Visos pataisos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti K. Mažeika. Turbūt atsisako. A. Skardžius. Prašau. Ar nenorite?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Trumpai. Gerbiamas pirmininke, išties padarytas nedidelis žingsnelis į priekį naudojant gamtinius žemės gelmių išteklius. Tačiau dabartinę sistemą iki priėmimo turbūt dar reikės tobulinti, nes šiandien nemažai subjektų yra išėmę daugiau negu 300 leidimų ir neeksploatuoja tų telkinių, vadinasi, valstybė už žemės gelmių išteklius negauna mokesčio. Ir jeigu viena įmonė turi keletą leidimų eksploatuoti keletą telkinių, pagal dabartinį reglamentavimą užtenka, kad vieną telkinį eksploatuoja, o kiti gali dešimtmečius stovėti ir niekas be jos negali jų eksploatuoti. Tai tam tikras, sakykim, nesusipratimas ar specialiai sukurta sistema, leidžianti piktnaudžiauti ribotais ištekliais ir suteikti vienoms įmonėms ten galimybę uzurpuoti visų mūsų turtą – žemės gelmių išteklius. Todėl iki priėmimo būtinai reikia tą sistemą keisti ir tobulinti.
Dar vienas aspektas, kad gavus leidimą eksploatuoti, valstybė turi ketverius metus laukti, kol bus pradėtas eksploatuoti tas karjeras. Yra tokių karjerų, kurie dešimt ir daugiau metų neeksploatuojami, o leidimai išduoti ir niekas jų nerevizuoja. Tai štai yra dar ką tobulinti iki priėmimo, kuris, beje, turbūt bus jau pavasario ar pratęstoje sesijoje. Siūlau atkreipti dėmesį tiek pačios tarnybos, tiek Seimo narių ir tas spragas ištaisyti, o dabar siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Balsuojame po svarstymo dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1787(2). Kas palaiko su pataisomis, priimtomis ir nepriimtomis, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Pradėjome balsuoti. Kolegos, balsavimas pradėtas. Prašom visų balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo.
17.02 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1788(2) (svarstymo tęsinys)
Lydimasis įstatymas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1788(2). Pataisų nebuvo. Galime bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū.
17.02 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1789(2) (svarstymo tęsinys)
Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1789(2). Pataisų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.03 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 234 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1790(2) (svarstymo tęsinys)
Aplinkos apsaugos įstatymo 234 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1790(2). Pataisų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
17.03 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1791(2) (svarstymo tęsinys)
Ir dar vienas lydimasis – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1791(2). Taip pat pataisų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Baigėme šitą paketą.
17.03 val.
Baudžiamojo kodekso 68 ir 281 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2811 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2515(2), Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2516(2), Administracinių nusižengimų kodekso 28, 71, 420, 422, 423, 424, 427, 603 ir 682 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2517(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-27.1 klausimas. (Balsai salėje) Taip, visus tris. Projektas Nr. XIIIP-2515, projektas Nr. XIIIP-2516, projektas Nr. XIIIP-2517 – Baudžiamojo kodekso, Administracinių ir Baudžiamojo. Kviečiu A. Širinskienę, komiteto pirmininkę. Prašau, pirmininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes visus tris projektus lapkričio 21 dieną svarstėme ir pritarėme patobulintiems jų variantams bendru sutarimu. Balsavo tuo metu už 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2515. Kas pritaria?.. (Balsai salėje) Dėl visų trijų projektų Nr. XIIIP-2515, Nr. XIIIP-2516 ir Nr. XIIIP-2517. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas vienbalsiai pritarė. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 80 Seimo narių: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
17.05 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2980 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-27.4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2980. Pateikimas. Kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šitas projektas, kurį dabar teikiu, yra susijęs su tais projektais, kuriems mes ką tik po svarstymo pritarėme. Tiesiog įvyko taip, kad kai svarstėme Teisės ir teisėtvarkos komitete tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Administracinių nusižengimų kodekso jau mūsų ką tik pritartas pataisas, mes pamatėme, kad reikėtų keisti ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, suvienodinti sąvokas. Tuose kodeksuose, kuriems ką tik pritarėme, mes išvalėme spragas ir kartu nustatėme, kad lengvas neblaivumas yra nuo 0 iki 0,4 %, o visur kodeksuose, jeigu pamatytumėte, eina ne procentai, o promilės. Visur kodeksuose eina promilių išraiška, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo toje dabartinėje redakcijoje tiesiog yra apibrėžiamas lengvas neblaivumas, nenurodant promilių. Todėl dėl teisinio aiškumo iš tikrųjų reikėtų tai ir padaryti – pakoreguoti šį teisės aktą, ir tada būsime visur tuos teisinio reguliavimo netolygumus ištaisę.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Nėra norinčių paklausti. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Gal bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje, datos dar nenustatysime. Gerai? Ačiū, pirmininke.
17.07 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1520(2)VK (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-28 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1520. Svarstymas. Taip pat kviečiu A. Širinskienę, komiteto pirmininkę. Nereikia, pirmininke. Atsiprašau, reikia. Visgi reikia. Labai atsiprašau. Ar yra pataisų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). TTK svarstė spalio 28 dieną. Turėjome ir pataisų, joms komitetas taip pat pritarė. Šiuo atveju mūsų sprendimas taip pat buvo bendru sutarimu, tai yra 10 balsų už.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Norite balsuoti? Gerai. Balsuojame dėl Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1520. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
17.08 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3, 4, 5, 8, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3101, Referendumo įstatymo Nr. IX-929 papildymo 101 straipsniu ir 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3102 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, baigėsi pertrauka ir kviečiu R. Karbauskį. Gerbiamas Ramūnai, baigėsi paimta pertrauka ir kviečiu jus toliau teikti Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3101 ir Referendumo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3102. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dabartinis reguliavimas referendumo politinės kampanijos dalyviu leidžia būti tik referendumo iniciatoriams ir referendumo oponentams. Iš tikrųjų tie žmonės, kurie yra referendumo pritarėjai, kitaip sakant, pritariantys referendumo klausimams, šiandien negalėtų registruotis kaip politinio proceso dalyviai. Kitaip sakant, jie neturi tokių teisių kaip oponentai. Štai tik ši situacija, pavyzdžiui, registravome referendumą dėl dvigubos pilietybės. Tai mes, Seimo nariai, kurie inicijavome referendumą, galėtume dalyvauti tame procese, ir visi oponentai gali registruotis kaip to proceso dalyviai. Bet iš tikrųjų visuomenės grupės, kurios pritaria klausimui, registruotis negali. Įstatymuose šiandien turime tokią neteisybę ir diskriminaciją, kad tie, kurie pritaria, negali daryti to paties kaip tie, kurie nepritaria. Tai yra siūlymai, kurie šitą situaciją pakeistų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš jau čia skaitau vieną iš lydimųjų įstatymų projektų apie grupės atstovus, tuos vadinamuosius referendumo šalininkus. Norint juo tapti reikia suteikti įvairius kontaktinius duomenis: telefono numerį, elektroninį paštą ir taip pat fakso numerį. Sakykite, kodėl reikia fakso numerio? Jeigu, pavyzdžiui, aš neturiu fakso numerio, kur galėčiau nusipirkti faksą šiais laikais?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš suprantu, čia yra analogija su oponentų registravimu. Matyt, tokio reikalavimo kaip privalomo nėra, žinote, kai būna pažymėta, ką privalu duoti, o ką neprivalu. Bet čia analogija su oponentais. Kitaip sakant, sąlygos sulyginamos absoliučiai.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, kai kada referendumo tikslai sutampa su tam tikrų politinių partijų tikslais ir politinių partijų atstovai tampa tam tikrais šalininkais – savaime suprantama, kad tam organizavimui gali pradėti rinkti lėšas. Kaip tai bus atskirta? Ar lėšų kontrolė bus tokia pati kaip politinėms partijoms, ar politinės partijos turės galimybę, būdamos šalininkėmis, panaudoti referendumą politiniams tikslams ir toliau galbūt dubliuoti partijos interesus? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš galiu į tą klausimą atsakyti paprastai, iš tikrųjų siūloma veidrodiniu principu. Tai, ką gali oponentai, gali ir šalininkai. Kitaip sakant, jeigu turime kažkokių niuansų, kai oponentai, tai yra priešininkai, neturi kažkokios teisės arba turi teisių per daug, tai šiuo atveju mes taip nežiūrėjome į įstatymą. Mes tiesiog paprasčiausiai veidrodiniu principu. Yra rėmėjai, yra oponentai ir visi turi tas pačias sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš principo pritariu tokiam jūsų pasiūlymui, bet vis dėlto norėčiau pratęsti kolegos klausimą. Ypač kai jau rinkimų… šiuo metu, sakykim, referendumas sutampa su kokia nors rinkimų kampanija, partijos ar šalininkai turi aiškią poziciją. Ir čia viskas dabar? Nereikėtų ko nors ten dar daugiau taisyti? Tai yra klausimai, susiję su finansavimo problemomis. Kaip tada bus apskaitomos lėšos? Kokiu būdu? Ar padidėja limitai, nepadidėja? Aš suprantu, kad jūs darėte veidrodiniu principu, bet galbūt ir tą veidrodį reikia atitinkamai pakoreguoti, kad būtų labai aišku, skaidru ir suprantama, kaip tos lėšos leidžiamos ir kiek jų galima leisti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Suprantama. Mes iš tikrųjų to taip giliai nenagrinėjome, kiek dabar įstatyme yra neįvertintos aplinkybės ir taip toliau, ar oponentai turi per daug galimybių negu pagal kokią nors sveiką logiką. Bet iš esmės pavyzdys. Dabar Pasaulio lietuvių bendruomenė remia referendumą dėl dvigubos pilietybės. Jie negalėtų šiandien pagal įstatymą registruotis kaip dalyviai ir taip toliau. O oponentai gali tai daryti be jokių problemų. Taip, taip, suprantu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. A. Vinkus norėtų kalbėti už. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, aš iš tiesų noriu padėkoti Seimo nariui R. Karbauskiui už šią iniciatyvą, ir ne tik savo vardu, bet ir R. Baltaduonio, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kopirmininko iš Vašingtono, vardu, kuris šiuo metu yra Vilniuje, už iniciatyvą ir pateiktą Referendumo įstatymo pataisą, kuri įteisina asmenų grupių, norinčių referendume agituoti tiek už, tiek prieš lygiateisiškumą. Noriu pabrėžti, kad dabartinis reguliavimas referendumo politinės kampanijos dalyviu leidžia būti tik referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams. Toks reguliavimas riboja asmenų, kurie nėra referendumo iniciatoriai, kaip Pasaulio lietuvių bendruomenė (apie tai kalbėjo ponas Ramūnas dabar), atskirų kraštų lietuvių bendruomenės ar kitus aktyvius lietuvius telkiančios organizacijos… tačiau pritaria referendume suformuluotiems klausimams: gebėjimui tinkamai agituoti, rinkti aukas reklaminei kampanijai už referendume suformuluotą klausimą – šiuo atveju už pilietybės išsaugojimą.
Tuo tarpu referendumo oponentai tokių apribojimų neturi, registruotis agituoti prieš referendume suformuluotą klausimą gali labai daug asmenų grupių. Tai tikrai diskriminuoja mūsų minėtas organizacijas, pasisakančias už sėkmingą referendume keliamo klausimo sprendimą. Labai maloniai prašau išgirsti tai, ką drįsau pasakyti, ir prašau visų, mieli kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Nesu aš griežtai prieš, ypač jeigu kalbame apie referendumą dėl pilietybės. Tačiau čia yra keičiamas Referendumo įstatymas iš esmės visiems laikams ir tas klausimas lieka neatsakytas, kuomet šalininkai iš pradžių tampa tam tikrais šalininkais, nebūtinai referendumo dėl pilietybės, bet kitais klausimais, pavyzdžiui, kai buvo žemės klausimai, atominės statybos klausimai. Iš tikrųjų renka lėšas, dalyvauja tam tikrame politiniame gyvenime, tos lėšos nėra gerai apskaitomos, po to galbūt susikurs kokia nors partija ar judėjimas. Iš tikrųjų tai yra neišdiskutuotas iki galo klausimas.
Aš manau, kad kol kas reikėtų susilaikyti, giliau pasižiūrėti į tą klausimą, nes klausimas susijęs su finansais ir dalyvavimu tam tikrame politiniame procese. Tai vėlgi gali susidaryti nelygios teisės vienų, kai griežtai apskaitoma įgyvendinant savo politinius tikslus per politines partijas, o iš kitos pusės – laisvai disponuojama pinigais ir formuojama žmonių nuomonė disponuojant kažkokiais neapskaitytais pinigais. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra vienos nuomonės. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3101 ir Nr. XIIIP-3102 po pateikimo. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo, kviečiu visus balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Ar reikia kitų? Ne, nereikia. Turbūt bus siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Ačiū.
Jūs dėl vedimo tvarkos? Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Prašyčiau skubos tvarka.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas prašo skubos tvarkos. Ypatingos ar skubos?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Skubos.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Pagrindinis komitetas prašo skubos tvarkos. Kas pritaria šiai nuomonei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl skubos tvarkos dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3101 ir Nr. XIIIP-3102. Dėl skubos tvarkos šiuo atveju, pasiūlė pagrindinis komitetas.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 57, prieš – 12, susilaikė 12. Skubos tvarkai pritarta.
17.18 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie vakarinės darbotvarkės. Klausimas 2-28 – projektas Nr. XIIIP-1520, ne, šitą jau… atsiprašau. Klausimas 2-29 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448. Svarstymas. Kviečiu komiteto pirmininkę G. Burokienę. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nėra, bet yra norinčių diskutuoti. Kviečiu A. Vinkų. Atsisakote? Ne. Prašau. Kolega A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, šiuo metu dėl įvairių priežasčių įvairios įmonės, įstaigos, organizacijos, turėdamos žinybinius butus ir norėdamos taip pat dėl įvairių priežasčių atsisakyti perteklinio turto, perduoda juos Turto fondui. Turto fondas skelbia aukcioną ir tie žmonės, kurie toje įstaigoje pasiaukojamai dirbo, kurie tvarkė tą žinybinį butą ir panašiai, yra irgi pakabinti tokioje besvorėje būsenoje – laimės, nelaimės tą aukcioną ir panašiai. Todėl šis aiškinamasis raštas nurodo, kad įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai būtent ieškojo būdų, kaip buvusių tarnybinių urėdijų butų gyventojams būtų galima suteikti teisinę pirmenybę išsipirkti turtą, kai jis parduodamas valstybiniame aukcione.
Įstatymo projektu suteikiama pirmumo teisė įsigyti valstybės turto, šiuo atveju gyvenamąsias patalpas, kaip jau buvau minėjęs anksčiau, tų patalpų gyventojams, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose dešimt metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkst. eurų.
Įstatymo projektu bus sprendžiamos ilgus metus tarnybinius butus anksčiau besinuomojančiųjų ir kito būsto neturinčiųjų socialinės problemos. Smagu pozityviai vertinti ir komentuoti tokius įstatymų projektus, kurie pasitarnaus žmonių socialinių problemų sprendimui. Aš balsuosiu už ir drįstu prašyti jūsų pritarti ir balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Motyvai. Gal už nereikia? Ar reikia? V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis. Irgi nereikia? Galite atsisakyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų būsime geri žmonės, bet gaila, kad tokios nuostatos atsiranda labai vėlai, nes daugelis žmonių iš valstybinių būstų kažkada buvo iškeldinti, kareiviai ir taip toliau. Iš tikrųjų tai tam tikras geras darbas, tačiau ne visai tam pritaria ir Vyriausybė. Turbūt jūs skaitėte Vyriausybės išvadą, kad reikia laikytis tos pačios linijos. Jeigu valdantieji siūlo spręsti, nėra kitos išeities kaip tik pritarti, o paskui žiūrėsime, kas iš to išeis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
17.22 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2777, Civilinio kodekso 2.70, 2.106, 6.410, 6.572 ir 6.765 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2778, Civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 1751, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2779, Darbo kodekso 62, 63, 149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2780, Baudžiamojo proceso kodekso 114 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2781, Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2782, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2783, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 83, 85, 86, 87 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2784, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2785, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 73, 75, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2786, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2787, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 143, 147, 148, 154 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2788, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 18 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2789 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, dabar turime visą paketą įstatymų projektų nuo klausimo 2-30.1 iki klausimo 2-30.13. Grąžinti tobulinti. Aš pabandysiu pagal komitetus. Iš pradžių kviesčiau Ekonomikos komiteto atstovus, bet nematau. Kas atstovauja Ekonomikos komitetui? A. Kupčinskas yra? A. Kupčinskas. Andriau, prašom. Jūs pristatytumėte Juridinių asmenų nemokumo, Fizinių asmenų bankroto, Garantijų darbuotojams, Akcinių bendrovių ir Žalos atlyginimo įstatymų projektus. Gerai? Pradėkime nuo Juridinių asmenų nemokumo projekto.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). (…) iniciatoriams tobulinti ir buvo nutarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti? Galime. Bendru sutarimu pritariame. Toliau. Palaukite, palaukite, Andriau. Dėl visų vienodai? Dėl visų bendru sutarimu? Ačiū.
Kolegos, pritariame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2777. Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui pritariame? Pritariame. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam įstatymo projektui pritariame? Pritariame. Ačiū. Akcinių bendrovių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritariame? Ačiū. Ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projektui taip pat pritariame? Ačiū, kolegos.
Toliau kviesčiau A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, dėl teisinių. Tai būtų Civilinio kodekso kelių straipsnių, Civilinio proceso kodekso, Darbo kodekso… Ne, atsiprašau, Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso. Trys jūsų. Gerbiama kolege, jūsų trys projektai. Pradėsime nuo Civilinio kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-2778.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė tris paketo projektus ir kartu siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti 9 balsais už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti visiems šiems projektams – Nr. XIIIP-2778, Nr. XIIIP-2779 ir Nr. XIIIP-2781? Pritarta, ačiū.
Kviečiu dėl klausimo 2-30.4 – dėl Darbo kodekso 62, 63, 149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2780. R. Šalaševičiūtė. Rimante? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė projektą ir, įvertinęs tai, kad pagrindinis Ekonomikos komitetas priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti pagrindinį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, pasiūlė šį lydimąjį įstatymo projektą taip pat grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti tokiai nuomonei? (Balsai salėje) Gerai, išklausėme. Dar liko Biudžeto ir finansų komitetas. Kas galėtų? Centrinių kredito unijų, Kredito unijų įstatymų projektai. V. Ąžuolas? V. Ąžuolas. Prašau, kolega. Keturi įstatymų projektai – grąžinti tobulinti. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi tai yra paketo dalis, dėl kurios pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, tai mūsų būtų tokia pati išvada – grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes iš tikrųjų yra labai daug neatitikimų, labai daug pasiūlymų ir reikia labiau jį peržiūrėti. Dėl visų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar… Ačiū. Kolegos, visus aptarėme, turėtume vis dėlto balsuoti dėl visų įstatymų projektų, dėl darbotvarkės klausimų nuo 2-30.1 iki 2-30.13. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, kad grąžintume, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Balsuojame už išvadą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už išvadą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Už – 28, prieš – 34, susilaikė 16. Nepritarta.
Tada reikia keisti komitetą. Kviečiu A. Širinskienę, kad pasiūlytų. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi dalį paketo mes svarstėme kaip papildomas, esame susipažinę su turiniu, tai tiesiog siūlyčiau kaip pagrindinį skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl viso paketo, kurio dalies mes esame nematę.
PIRMININKAS. Galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Ačiū, kolegos. Taip, visam paketui.
17.28 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1703(2) (svarstymas)
Toliau. Darbotvarkės 2-31 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1703. Svarstymas. V. Ąžuolą prašau, po to A. Baurą. Taip, iš vietos… Ne, ne, reikia ateiti. Deja, tokia tvarka. Kviečiu V. Ąžuolą. (Balsai salėje) Du projektai? Ne, tik vienas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, pateikė tam tikrus pakeitimus, korekcijas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Tų korekcijų esmė būtų tokia, kad pakeitė įsigaliojimo datas. Nuo 2020 metų būtų skiriama ne 48 %, o 50 % nuo įsigytų dyzelinių produktų keliams prižiūrėti ir tvarkyti, o nuo 2021 metų būtų skiriama 52 %. Iš dalies pritarta Vyriausybės išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas, kolega? A. Baurą kviečiu iš Ekonomikos komiteto. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas kaip papildomas šių metų spalio 10 dieną svarstė minėtą teisės aktą. Pritarė jam ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Yra norinčių kalbėti. J. Varkalys. Kviečiu. Ar yra J. Varkalys? Nėra. E. Pupinis. Nėra. V. Ąžuolas. Prašom. (Balsai salėje) Visi atsisako. Gerai. Galime balsuoti po svarstymo? (Balsai salėje) Jūsų nėra. (Balsai salėje) Dėl motyvų. Motyvai tuoj bus įjungti. Už – J. Varkalys. Prašom, kolega. Galite iš vietos, čia dėl motyvų.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad pagaliau atpažinote. Leiskite iš tikrųjų pasidžiaugti, kad 48 %, tai panašiai yra apie 560 mln. eurų, kiekvienais metais skiriama Kelių plėtros programai, o dar 2 % sudarytų panašiai apie 16 mln. eurų. Iš tikrųjų tai būtų specialiai programai, vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Jeigu imtume paprastąsias technologijas, dvigubo apdaro technologijas, kiekvienais metais iš 2 % – 16 mln. būtų galima išasfaltuoti 150 kilometrų kelių. Taip sumažėtų gatvių dulkėtumas ir būtų pagerintos gyventojams tiek susisiekimo, tiek sanitarinės sąlygos. Todėl iš tikrųjų kviečiu visus palaikyti šią įstatymo pataisą. Kviečiu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nesuprantu, ko mano kolega čia taip džiaugiasi, nes pažiūrėkite, kaip buvo pirminiame projekte pateikta, kiek Kelių priežiūros ir plėtros programai akcizo procentų buvo skiriama ir kas čia beliko. Čia beliko visiškas mizeris. Nuo 2020 metų – 50 %, nors anksčiau mažiausiai buvo 55 %, buvo net 85 % 2008 metais pasiekti. Dabar čia tik 50 %, 2021 metais vargani 52 %. Žvyrkelių asfaltavimo programai tie 2 % yra mažiau, negu šiemet skiriama toje eilutėje. Tai aš nesuprantu, ko čia džiaugtis. Kai Vyriausybė susimažina įplaukas vadinamąja mokesčių reforma, dabar vaizduos, kad čia kažką keliams dosniai pažėrė. Aš siūlau susilaikyti ir reikalauti rimtesnio finansavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, balsuojame. Nėra bendro sutarimo, balsuojame dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1703. Kas palaiko, balsuoja už (po svarstymo), kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 76 Seimo nariai: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
17.33 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1663(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-32 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1663. Kviečiu P. Nevulį, Aplinkos apsaugos komiteto atstovą. Prašom, kolega.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komitetas lapkričio 14 dieną svarstė šį klausimą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Palionį, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas spalio 17 dieną svarstė minėtą klausimą. Komiteto sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei galiojantį teisinį reguliavimą. Už – 8, prieš – 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G. Skaistę, bet aš jos nematau. Gal SRDK pirmininkė R. Šalaševičiūtė galėtų? Rimante! Kolegos! Rimante, gal galėtumėte pristatyti? Paramos daugiabučiams namams atnaujinti. Jūsų komiteto išvada. Valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Prašom. (Balsai salėje) Ką darysi, tokia diena būna paskutinė. Prašom, pirmininke.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Labai bloga diena. Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė ir priėmė tokį sprendimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus bei priimtą sprendimą nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1663, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, galiojantį teisinį reguliavimą, įstatymo projektą Nr. XIIIP-1663 siūloma atmesti. Pažymėtina, kad Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas bendras valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo principas apima visus nepasiturinčius gyventojus, papildomai neišskiriant nei vienos nukentėjusių asmenų grupės, tokiu būdu išlaikant lygiateisiškumo principą visų nepasiturinčių asmenų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pagal savo pajamas patenkantys į nepasiturinčių asmenų apibrėžtį, turi teisę gauti valstybės paramą daugiabučių namų atnaujinimo išlaidoms padengti. Pritarus įstatymo projektui Nr. XIIIP-1663, tokią teisę įgytų visi nepriklausomybės gynėjai, tai yra viena nukentėjusių asmenų grupė, neatsižvelgiant į turimas pajamas. Nepriklausomybės gynėjams priklausančios kompensacijos atskirai reglamentuotos jų teisinį statusą apibrėžiančiame Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatyme Nr. XII-2601, todėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo siūloma nekeisti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Už norėtų kalbėti J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šis klausimas ne kartą buvo svarstytas Laisvės kovų komisijoje ir jo gimimas buvo susijęs su tuo, kai Seimo vadovybė susitiko su Sausio 13-osios bendrijos žmonėmis praeitų metų sausio 13-ąją. Iškėlus problemą dėl daugiabučių renovavimo ir paramos nukentėjusiems sausio 13-ąją buvo priimtas siūlymas, kad reikia parengti tokį įstatymo projektą.
Aš manau, kad Aplinkos apsaugos komitete, kuriame buvo svarstyta ir kur mes sulaukėme paramos, tai buvo teisingas žingsnis. Mūsų laukia kitas susitikimas jau po poros savaičių, vėl artėja sausio 13-oji. Ir mes čia, šiame Seime, esantys, dalyvaujantieji, esame dėkingi, kaip ir visi Lietuvos žmonės, už tą mūsų sausio 13-osios žmonių auką, kad jie apgynė iškovotą laisvę ir sustabdė agresorių, kuris nuo Televizijos bokšto buvo pasiruošęs riedėti čia, į Seimą, ir užgniaužti mūsų nepriklausomybės iškovojimą.
Todėl šiandien tikrai kviečiu visus kolegas Seimo narius susimąstyti ir sugrąžinti mažą skolą tiems žmonėms, kurie dalyvavo ir gynė mūsų laisvę. Aš matau kai kuriuos, kurie čia prieštarauja ir panašiai, bet tikrai šiandien noriu paprašyti, kad labai rimtai pagalvotume, ar tikrai mūsų valstybė po beveik 30 gyvavimo metų, apginta tų žmonių, kurie padėjo savo auką, šiandien negali nors šiek tiek jiems padėti susitvarkyti buitį. Daugelis tų žmonių, kurie buvo sužeisti, gaudami tam tikras kompensacijas nepatenka prie pačių skurdžiausių, bet ir neturi pinigų, kad galėtų susitvarkyti. Todėl kviečiu palaikyti Aplinkos apsaugos komiteto priimtą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Vingrienė. Oi, atsiprašau, Virginija. Jau suteikiau žodį. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš kviečiu visus kolegas palaikyti tikrai svarbų ir racionalų sprendimą, suteikiantį galimybę laisvės kovų dalyviams, tai yra tiems žmonėms, kurie gynė mūsų laisvę sausio 13 dieną, turėti užtikrintą socialinę paramą sprendžiant jų gyvenimo klausimus. Tai yra ne vien tik šis klausimas, mes turime ir daugiau klausimų, kurie suteikia galimybę 50 % sumažinti įvairius komunalinius patarnavimus, būsto nuomą. Šitų žmonių tikrai nėra daug ir mes turime jiems užtikrinti, kad jie gyventų oriai, ir padėkoti jiems už tai, kad mes šiandieną čia esame.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo projekto Nr. XIIIP-1663. Kas palaiko po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetų nuomonės įvairios.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 51, prieš – 13, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
17.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, ar galėtume paimti vieną rezervinį klausimą? Labai prašo kolegos. Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476. Kas jį pristatys? A. Kubilienė? Prašom, kolege. A. Kubilienė. Svarstymas. Prašom, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą. Išvada yra grąžinti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-2476 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės ir savivaldybių institucijų, asociacijų, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Pasiūlymas – integruoti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių nuostatas į Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 12 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Matulas norėtų kalbėti už. Prašau, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pristatant jau šį projektą, mes kalbėjome ir sakėme, kad vargu, ar reikia kurti naują dokumentą. Sveikatos reikalų komitete yra priimtas sprendimas, kad tobulintume Lietuvos sveikatos programą, dabar ji pavadinta Lietuvos sveikatos strategija. Tas procesas kaip tik vyksta ir ten didžioji dauguma nuostatų yra įvardintos. Reikia pripažinti, kad yra tam tikrų naujų minčių, naujų idėjų, ir aš džiaugiuosi, kad komitetas priėmė sprendimą pasiūlyti perkelti teigiamus dalykus į dabar tobulinamą Lietuvos sveikatos strategiją. Išties mes tų dokumentų turime labai daug, problema yra dėl jų įgyvendinimo, dėl jų finansavimo, todėl pritariu Sveikatos reikalų komiteto siūlymui grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Rinkevičius – prieš.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, sveikata yra brangiausias žmogaus turtas ir mes tokį svarbų dalyką – brangiausią savo turtą… norime atmesti tą projektą, kuriame kalbame apie sveikatos tausojimą, apie tai, kad galime gyventi be vaistų ir kaip tą daryti. Aš tiesiog nesuprantu. Siūlau balsuoti prieš. Tausokime savo… Mokykimės gyventi sveikai ir taupykime ir valstybės, ir savo pinigus, o svarbiausia – gyvenkime ilgai ir nerūpestingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Nuomonės nesutapo. Kas pritaria komiteto pasiūlymui tobulinti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2476. Prašau balsuoti, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 28, prieš – 28, susilaikė 18. Nepritarta. Siūlome kitą komitetą. Kurį? Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, siūlome Švietimo ir mokslo komitetą.
PIRMININKAS. Galime pritarti Švietimo ir mokslo komitetui? Pritarta. Ačiū. Logiška.
17.46 val.
Civilinio kodekso 4.184 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4109(2), Civilinio proceso kodekso 702, 704, 713, 715, 716, 717, 720, 724 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4110(2) (svarstymas)
Kolegos, grįžtame vėl į pagrindinę darbotvarkę. Klausimas 2-33.1 – Civilinio kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4109. Svarstymas. Kviečiu kolegę A. Širinskienę, komiteto pirmininkę. Ir lydimasis, kolege. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4110. Iš karto abu, taip? Po svarstymo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš karto abu projektai. Jie buvo svarstyti gruodžio 12 dieną. Pastabų iš tiesų neturėjome daug. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nėra pataisų. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.47 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2260(2) (svarstymas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-34 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2260. Svarstymas. Kolega J. Varžgalys. Kviečiu kolegą J. Varžgalį. Prašom, kolega. Yra pataisų. Prašau. Iš pradžių turime pritarti išvadai. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Yra siūlymas pritarti patobulintam komiteto projektui ir komitete siūlomam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pataisa dėl įstatymo įsigaliojimo. Komitetas nepritarė. Taip suprantu? (Balsai salėje) Taip, Vyriausybė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta.
Už – D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš iš tikrųjų labai nuoširdžiai noriu padėkoti abiems komitetams, ir pagrindiniam, ir papildomam, už tai, kad tai dar bus vienas nedidelis žingsnis padėti šeimoms, labai konkrečiai, nedidelė priemonė. Ir gimė ši pataisa iš šeimų noro, kad būtų pagaliau sutvarkyta galimybė vežti mažus vaikus patogiai, saugiai, o ne vargstant ant kelių ir nemokant visos suaugusiojo kainos.
PIRMININKAS. Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Noriu visiems padėkoti ir paskatinti balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Balsuojame. Kas pritaria Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2260 po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 66 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, baigėme pagrindinę darbotvarkę. Liko keli rezerviniai.
17.49 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1518 (svarstymas)
Pirmasis – Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1518. Kviečiu A. Baurą. Svarstymas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas dar pavasario sesijoje svarstė šį teisės aktą ir priėmė sprendimą jį atmesti. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. Ačiū.
17.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2863(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2863 dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos pakeitimo. Kviečiu V. Poderį. Prašau, kolega. Svarstymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju pirmininke. Mieli kolegos, šiandien komitetas apsvarstė ir pritarė komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? (Balsai salėje) Yra. T. Tomilinas – už. Prašau. Nenori? Galime balsuoti? Balsuojame po svarstymo dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-(…). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 68 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
Kreipiuosi į Seimo Pirmininko pavaduotoją, gal jūs turite informacijos, gal galime baigti šitą klausimą skubos tvarka? Ne, neišeina? Ne. Gerai. Rezervinį 3 klausimą jau aptarėme.
17.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-3103 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas. Kviečiu R. Baškienę, Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieli kolegos, sausio 12 dieną, taip jau ne pirmą sesiją vyksta, prašome pritarti Seimo nutarimui, kad pratęstume sesiją iki sausio 12 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Nėra norinčių klausti? Galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Po svarstymo nėra norinčių? Ar yra? (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3103 dėl sesijos pratęsimo priėmimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 66 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta. (Gongas)
17.52 val.
Seimo savaitės (2019-01-07–2019-01-12) – 2019 m. sausio 11 d. (penktadienio) ir 12 d. (šeštadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiamoji pirmininke, paskutinis rezervinis – savaitės, prasidedančios sausio 7 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, yra siūloma 11 dieną nuo 10 valandos ministro priesaika ir tuos įstatymų projektus, kuriuos šiandien svarstėme, priimti. Atsakingas balsavimas ir prieš tai frakcijų darbas – teisėjai. Tai būtų slapto balsavimo procedūros ir atitinkamai nemažai įstatymų projektų, kuriuos siūloma svarstyti, taip pat techninio pobūdžio, komisijos, komitetai, susitvarkyti ir pasirengti artėjančiai pavasario sesijai.
12 dieną yra siūloma keletas įstatymų pateikimų, kad komitetai galėtų dirbti. Nuo 9 valandos iki 12 valandos siūloma dirbti šeštadienį, tai bus sausio 12 diena. Kodėl gi šeštadienis? Todėl, kad laukia 13-oji – atsakinga diena. 12 dieną, vakarop, jau eisime deginti laužų, būti kartu su žmonėmis, laisvės gynėjais, o 13 dieną visi kartu dalyvausime iškilmingame minėjime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Nėra norinčių paklausti. Galime pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame. Kas pritaria sausio 7 dienos darbotvarkei, balsuoja už. (Balsai salėje) Kas turi kitą nuomonę, balsuoja… (Balsai salėje: „11 dienos…“) 11 dienos, atsiprašau. (Balsai salėje) Savaitė prasideda 7 diena, balsuojame dėl 11 dienos.
Balsuojame. Kolegos, iš karto informuoju jus, kad mes apsvarstėme 99-ą projektą. Mums vieno šiandien pritrūko iki 100-ojo. (Balsai salėje) Priimti, iki 100-ojo. Pareiškimų nėra, kolegos.
Ačiū. Kolegos, balsavo 65 Seimo nariai: už – 62, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritariame.
Gerbiami kolegos, ačiū visiems už šios dienos labai konstruktyvų darbą. Linkiu visiems gražių šventų Kalėdų. Grįžkime į šeimas, pamirškime seimines emocijas, būkime geri, gražūs, laimingi. Gerų 2019 metų! Ačiū visiems. (Plojimai, šūksniai)
Ką tik balsavome. Ačiū. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.