Projektas
Nr. XIIIP-3623(3)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
Nr. XII-717 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS
ĮSTATYMAS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas.
2. Šis įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) tikslus ir tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.
3. Šis įstatymas nereglamentuoja nevyriausybinių organizacijų steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą tik jos dalyviams.
2. Nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, veikianti vienoje ar keliose viešosios politikos srityse ir veiklą vykdanti Lietuvos Respublikos mastu.
3. Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:
1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;
2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;
3) politinės partijos;
4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;
5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;
6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;
7) šeimynos;
8) nuolatinės arbitražo institucijos.
4. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika – priemonių, kuriomis gerinamos nevyriausybinių organizacijų veikimo sąlygos, skatinama nevyriausybinių organizacijų plėtra šalyje bei užtikrinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinant pilietinę visuomenę, visuma.
5. Skėtinė nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nacionalinė nevyriausybinė organizacija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir vienijanti nacionalines ir kitas bendrų tikslų siekiančias nevyriausybines organizacijas.
6. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei.
7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme.
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS VALSTYBĖS POLITIKOS
FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
3 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos principai
Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
1) pariteto – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;
2) dalyvavimo ir įtraukimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams;
3) tarpinstitucinio bendradarbiavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja;
4) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos keičiasi informacija, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei;
5) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;
6) lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.
4 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavimo dokumentuose nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus.
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1) formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą;
2) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje;
3) renka ir analizuoja duomenis apie nevyriausybinėms organizacijoms valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą finansavimą;
4) analizuoja nevyriausybinių organizacijų būklę Lietuvos Respublikoje, inicijuoja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla susijusius tyrimus;
5) užtikrina nevyriausybinių organizacijų konsultavimą šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;
6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
3. Įgyvendindamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos ir įstaigos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuojasi dėl:
1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla;
2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai.
4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:
1) atsižvelgdama į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir nustatytus nacionalinius prioritetus bei įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, planavimo dokumentuose nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;
2) nustato viešosios naudos ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį.
5. Savivaldybės administracija įgyvendina nevyriausybinių organizacijų plėtros savivaldybėje priemones.
5 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų taryba
1. Nevyriausybinių organizacijų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie Vyriausybės. Nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose (toliau – Tarybos nuostatai) nustatyta tvarka. Tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Personalinę Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai.
4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
5. Nevyriausybinių organizacijų taryba nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. Nevyriausybinių organizacijų taryba kas dveji metai atlieka nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos Respublikoje vertinimą ir paskelbia vertinimo rezultatus, atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba
1. Savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba.
2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtintais savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija.
3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jeigu savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.
4. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas.
5. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:
1) teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;
2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;
3) dalyvauja savivaldybės institucijoms ir įstaigoms atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;
4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti;
5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
6. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-25:
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas. Atkreipiame dėmesį, kad bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą, nustato Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnis reglamentuojama ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymo tvarką. Taigi, teikiamame projekte numatyta galimybė atitinkamų savivaldybių taryboms pavesti savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas neatitinka Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų, kurios tokios galimybės nenumato.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Visos bendruomeninės organizacijos yra ir nevyriausybinės organizacijos, todėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas laikytinas bendruoju įstatymu, t. y. nustatančiu bendrąsias taisykles, o Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas yra specialusis įstatymas, atskleidžiantis bendruomeninių organizacijų specialųjį teisinį reguliavimą. Atkreipiame dėmesį, jog Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete yra rengiamas Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame Teisės departamento pastaboje nurodytu aspektu bus suderintos šių įstatymų nuostatos.
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ FINANSAVIMAS
7 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų finansavimas
1. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų šiems tikslams:
1) jų veiklai stiprinti;
2) tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti;
3) teikiant viešąsias paslaugas reikalingų gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti;
4) Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymui įgyvendinti;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromoms strateginės valstybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutartims įgyvendinti.
2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą iš Nevyriausybinių organizacijų fondo (toliau – Fondas) šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms sritims skiria Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba (toliau – Fondo taryba).
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-25:
3. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai, tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų finansavimą iš Fondo lėšų skiria Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba (toliau – Taryba). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Fondo lėšos yra įtraukiamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaitą pagal atskirą priemonę, taigi Fondo asignavimų valdytojas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 7 ir 9 straipsniuose nurodytų asignavimų valdytojo ir Fondo tarybos kompetencijų santykis.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas
programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Nevyriausybinėms
organizacijoms finansavimą iš Nevyriausybinių organizacijų fondo (toliau –
Fondas) šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms sritims skiria Nevyriausybinių
organizacijų fondo taryba (toliau – Fondo taryba).“
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Asignavimų valdytojai, įgyvendindami nevyriausybinių organizacijų finansavimo programas ir priemones, tvirtina finansavimo konkursų nuostatus, kuriuose nustato finansavimo kryptis, siekiamus tikslus ir projektų įgyvendinimo rezultatų vertinimo tvarką.
4. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarką, šių lėšų administravimo tvarką ir finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis, atsižvelgusi į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba.
5. Finansavimas gali būti skiriamas juridiniams asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką.
8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas
Asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų fondas
1. Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau negu 20 procentų Fondo lėšų. Fondo lėšos konkurso būdu gali būti skiriamos:
1) nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, instituciniams gebėjimams stiprinti;
2) Fondo nuostatuose numatytoms nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, veikloms finansuoti Fondo nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų paskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-25:
2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Nevyriausybinių organizacijų fondo (toliau – Fondo) lėšų šaltinius. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais.
Pirma, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Fondo lėšas sudarytų nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų paskirta gyventojų pajamų mokesčio dalis ne pelno subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Taigi, subjektą, kuriam mokesčio mokėtojas pageidauja skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio, renkasi pats mokesčio mokėtojas, o mokesčio administratorius tik privalo vykdyti mokesčių mokėtojo valią. Tuo tarpu iš projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokia procedūra vadovaujantis, mokesčio mokėtojo konkrečiam paramos gavėjui paskirta ir į jo sąskaitą pervesta gyventojų pajamų mokesčio dalis, prieš mokesčio mokėtojo ir konkretaus paramos gavėjo valią, būtų pervedama į Fondą.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyta, kad parama gali būti teikiama tik šiame įstatyme nurodytiems gavėjams, t. y. labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams) bei kitiems juridiniams asmenims (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Taigi, vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, paramos subjektas gali būti tik juridinis asmuo. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Fondas nėra juridinis asmuo, jis yra administruojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir yra įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Atsižvelgiant į tai, iš projekto 9 straipsniu siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aiškus minėto straipsnio santykis su Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Konstituciniame Teisme yra priimta nagrinėti konstitucinės justicijos byla Nr. 8/2019 pagal Vyriausybės prašymą Nr. 1B-10/2019 ištirti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Miškų įstatymo, Kultūros rėmimo fondo įstatymo, Sporto įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų, kuriomis yra ribojamos Vyriausybės teisės rengiant valstybės biudžetą, atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai svarstytinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos „Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų“ atitiktis Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai.
Komiteto nuomonė - Iš dalies pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų paskirtos
gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžete liekančios dalies ne
pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų
asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės
biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų
mokesčio atitinkama dalis, kuri negali būti mažesnė negu 20 procentų skaičiuojant
nuo praėjusių užpraėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų
pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies dalis, ne mažesnė negu 20
procentų.“
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-25:
4. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Atkreipiame dėmesį, kad Fondo lėšų naudojimas nevyriausybinių organizacijų finansavimui, įskaitant bendruomenines organizacijas, t. y. finansuojant bendruomenines organizacijas tik kaip vieną iš asociacijų formų, diskutuotinas kitų asociacijų lygybės požiūriu.
Be to, kaip jau minėta, bendruomeninių organizacijų sudarymo, veiklos, plėtros ir kitus klausimus reglamentuoja specialus Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuris ir turėtų nustatyti su bendruomeninių organizacijų finansavimu susijusias nuostatas.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Bendruomeninės organizacijos įstatymo projekte išskirtos kaip viena iš nevyriausybinių organizacijų rūšių siekiant teisinio aiškumo, nes specialiame Bendruomeninių organizacijų plėtrą reglamentuojančiame įstatyme nėra aptariami bendruomeninių organizacijų finansavimo teisiniai santykiai. Netikslinga specialiame įstatyme jų aptarinėti, nes bendruomeninės organizacijos, būdamos ir nevyriausybinėmis organizacijomis, turi teisę pretenduoti į Fondo teikiamą finansavimą. Kad teisės normų taikytojams nekiltų dėl to abejonių, būtent bendruomeninės organizacijos ir yra išskiriamos teikiamame įstatymo projekte.
3. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais.
4. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro septyni nariai: trys nevyriausybinių organizacijų atstovai, trys valstybės institucijų ir įstaigų atstovai ir vienas nevyriausybinių organizacijų srities mokslininkas. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose.
10 straipsnis. Finansavimo neskyrimo pagrindai
1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba pradėtos juridinio ar kito asmens bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;
3) juridinis asmuo, prašydamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
4) juridinis asmuo, naudodamas valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties, sudarytos su valstybės ar savivaldybės institucija, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas;
5) juridinis asmuo neatitinka asignavimų valdytojo patvirtintuose projektų finansavimo konkursų nuostatuose nustatytų reikalavimų;
6) juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir savo interneto svetainėje (jeigu ją turi) viešai neskelbia informacijos apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda arba paaiškėja po sprendimo skirti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų projektui įgyvendinti priėmimo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą arba į savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės išnyksta nepasibaigus projektų įgyvendinimo terminui, valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti.
11 straipsnis. Informacijos apie finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms
skyrimą skelbimas
1. Asignavimų valdytojai savo interneto svetainėse skelbia:
1) numatomas finansuoti veiklų sritis, kuriose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms bus skiriamas finansavimas;
2) informaciją apie finansavimo teikimo sąlygas ir tvarką;
3) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios pateikė paraiškas dėl finansavimo (nevyriausybinės organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir prašoma skirti lėšų suma);
4) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios gavo finansavimą (nevyriausybinės organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir skirto finansavimo suma);
5) informaciją apie nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus.
2. Nevyriausybinės organizacijos savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus, nurodo jų finansavimo šaltinius.
INFORMACIJOS APIE NEVYRIAUSYBINES ORGANIZACIJAS KAUPIMAS
12 straipsnis. Informacijos apie nevyriausybines organizacijas kaupimas
1. Informacija apie juridinius asmenis, kurie yra nevyriausybinės organizacijos, kaupiama Juridinių asmenų registre ir skelbiama viešai.
2. Juridinio asmens vadovas įvertina, ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, ir Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre pažymi, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.
3. Asignavimų valdytojas, kilus pagrįstų abejonių, ar juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, turi teisę tikrinti juridinio asmens atitiktį nevyriausybinės organizacijos požymiams patvirtinančią informaciją Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Jeigu nevyriausybinės organizacijos požymius patvirtinančios informacijos Juridinių asmenų registre ar Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra, asignavimų valdytojas turi teisę prašyti, kad juridinis asmuo jam šią informaciją pateiktų.
4. Asignavimų valdytojas, turėdamas duomenų, kad juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos nevyriausybinės organizacijos sąvokos, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl žymos, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, panaikinimo.
5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.
6. Juridinių asmenų registre žyma, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, gali būti panaikinta ir šio juridinio asmens iniciatyva.
7. Juridinis asmuo, kurio kaip nevyriausybinės organizacijos žyma buvo panaikinta asignavimų valdytojo iniciatyva šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją pakartotinai gali nurodyti praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo šios žymos panaikinimo dienos.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
· Seimo narė Guoda Burokienė, 2019-12-03:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio kovo
1 d.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Rytų Europos studijų centrui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
· Seimo narė Guoda Burokienė, 2019-12-03:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir
savivaldybių institucijos iki 2019 2020 m. gruodžio 31 vasario
29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė