Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 27, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 51

STENOGRAMA

 

2021 m. balandžio 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Pra­de­da­me va­ka­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Skel­biu re­gist­ra­ci­ją.

Už­si­re­gist­ra­vo 77 Sei­mo na­riai. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pra­šy­čiau ne­rep­li­kuo­ti da­bar, nes mes iš kar­to ei­na­me prie dis­ku­si­jos ir tę­si­me po­sė­dį įpras­ta tvar­ka po dis­ku­si­jos. (Šur­mu­lys salė­je) Mes nuo 14 va­lan­dos tu­ri­me dis­ku­si­ją, ku­rio­je da­ly­vau­ja daug kal­bė­to­jų ir lau­kia ga­li­my­bės tar­ti žo­dį.

Ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – Sei­mo dis­ku­si­ja apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Ki­nijos Liau­dies Res­pub­li­ko­je. (Triukš­mas sa­lė­je) Aš dar kar­tą la­bai no­riu pa­pra­šy­ti… Pra­šau, P. Gra­žu­lis dėl ve­di­mo tvar­kos.

P. GRAŽULIS (MSNG*). Ka­dan­gi prieš pie­tus puo­lė ru­sai, o da­bar ki­nai, tai rei­kia neš­ti kai­lį iš Sei­mo. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už žo­dį.

 

14.01 val.

Sei­mo dis­ku­si­ja apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ko­je

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­riu pa­svei­kin­ti jus vi­sus, su­si­rin­ku­sius į šią dis­ku­si­ją, skir­tą žmo­gaus tei­sių te­mai.

„Vi­sų žmo­nių gi­mi­nės na­rių pri­gim­ti­nio oru­mo ir ly­gių bei ne­at­ima­mų tei­sių pri­pa­ži­ni­mas yra lais­vės, tei­sin­gu­mo ir tai­kos pa­sau­ly­je pa­grin­das“ – tai yra pir­mas Vi­suo­ti­nės žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­jos sa­ki­nys. Pri­gim­ti­nis žmo­gaus tei­sių po­bū­dis reiš­kia, kad jos yra ne­at­ski­ria­mos nuo in­di­vi­do, ne­su­sie­tos nei su te­ri­to­ri­ja, nei su tau­ta. Žmo­gus jas tu­ri ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jos yra įtvir­tin­tos vals­ty­bės tei­sės ak­tuo­se, ar ne. Pir­mi­nis pri­gim­ti­nis žmo­gaus tei­sių ir lais­vės šal­ti­nis yra pa­ti žmo­gaus pri­gim­tis.

Šios ka­den­ci­jos Sei­mo val­dan­čio­ji dau­gu­ma žmo­gaus tei­sėms ski­ria iš­skir­ti­nį dė­me­sį, ar tai bū­tų pro­ble­mos mū­sų ša­ly­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Ru­si­jo­je, Ve­ne­su­e­lo­je, Mian­ma­re, ar Ki­ni­jo­je. Tai la­bai svar­bu, juo la­biau kad pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­si­ra­šė in­ves­ti­ci­nį su­si­ta­ri­mą su Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ka. Ja­me ypa­tin­gai pa­brė­žė žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos svar­bą.

Baig­da­ma įva­di­nį žo­dį, aš no­rė­čiau pri­si­min­ti V. Ha­ve­lą. Jo ter­mi­nai „gy­ve­ni­mas me­le“ ir „gy­ve­ni­mas tie­so­je“ su­da­ro mo­ra­lios po­li­ti­kos pa­grin­dą. Gy­ve­ni­mas me­le at­pa­žįs­ta­mas iš in­di­vi­do da­ly­va­vi­mo pa­lai­kant bet ku­rią ne­hu­ma­nis­ti­nę ide­o­lo­gi­ją. Jis tei­gia, kad ne­bū­ti­na me­luo­ti apie ta­ria­mą lais­vę ar gė­rį – tie­siog pa­kan­ka ne­sa­ky­ti tie­sos. Šiais žo­džiais no­rė­čiau pra­dė­ti mū­sų dis­ku­si­ją ir pa­kvies­ti pa­si­sa­ky­ti mū­sų šios die­nos po­pie­tės kal­bė­to­jus.

Tu­ri­me šian­dien pri­si­jun­gu­sius prie mū­sų nuo­to­li­niu bū­du kvies­ti­nius eks­per­tus ir po­li­ti­kus. Ne­dels­da­ma no­riu su­teik­ti žo­dį pir­ma­jai pra­ne­šė­jai po­niai R. Asat. Ji yra ui­gū­rų kil­mės ui­gū­rų žmo­gaus tei­sių ad­vo­ka­tė, Har­var­do tei­sės mo­kyk­los ab­sol­ven­tė. Jos spe­cia­li­za­ci­ja – tarp­tau­ti­nė žmo­gaus tei­sių ap­sau­ga.

Po­nia Rei­han Asat, žo­dis jums.

 

Ui­gū­rų kil­mės žmo­gaus tei­sių ad­vo­ka­tės Rei­han Asat pra­ne­ši­mas (nuo­to­li­niu bū­du)

 

R. ASAT. Po­nia Pir­mi­nin­ke, par­la­men­to na­riai, ne­no­rė­jau bū­ti pir­ma, ta­čiau Žy­gi­man­tas pa­sa­kė, kad mo­te­rims yra pir­me­ny­bė, dėl to jūs tu­ri­te kal­bė­ti pir­ma. Aš kal­bu su ju­mis šian­dien kaip se­suo, ad­vo­ka­tė ir žmo­gaus tei­sių ad­vo­ka­tė. Di­džiu­liai žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mai, vyks­tan­tys Sin­dzian­ge, pa­lie­tė ma­ne tie­sio­giai ir man dėl to la­bai sun­ku kal­bė­ti.

No­rė­čiau pa­si­da­lin­ti su ju­mis kai ku­rio­mis nuo­trau­ko­mis. Tai yra ui­gū­rų vy­rai. No­rė­čiau, kad jūs tie­siog įsi­min­tu­mė­te jų vei­dus ir gal­vo­tu­mė­te apie juos, kai aš to­liau tę­siu sa­vo pra­ne­ši­mą. Ši kam­pa­ni­ja pir­miau­sia pra­si­dė­jo nuo vy­rų, o po to per­ėjo prie vi­sos mū­sų tau­ti­nės ben­druo­me­nės.

Aš iš­au­gau Ki­ni­jo­je, my­lė­jau sa­vo ša­lį kaip sa­vo tė­vy­nę. Bu­vo lai­kas, kai aš ti­kė­jau, kad Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė pa­si­sa­ko už pliu­ra­liz­mą, už įvai­ro­vę. Ma­no bro­lis Ek­pa­ras tuo taip pat ti­kė­jo. Tas žmo­gus, ku­rį jūs ma­to­te nuo­trau­ko­je už ma­nęs, yra ma­no bro­lis. Jis iš­di­džiai at­sto­va­vo Ki­ni­jai, kad ir kur nu­va­žiuo­da­vo. Jis įkū­ni­jo tos švie­sios vi­suo­me­nės at­ei­tį, ta­čiau jo at­ei­tis vis dėl­to bu­vo la­bai žiau­riai su­stab­dy­ta. Po to, kai grį­žo iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, kur da­ly­va­vo stu­den­tų mai­nuo­se, jis bu­vo su­lai­ky­tas.

No­rė­čiau pa­mi­nė­ti bu­vu­sią Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tę, ku­ri iš tik­rų­jų vi­suo­met la­bai pa­si­sa­kė už ma­no ben­druo­me­nės žmo­nių lais­vę ir sau­gu­mą. Kal­bu var­du sa­vo bro­lio, ku­ris po tre­jų me­tų va­di­na­mo­jo­je per­kva­li­fi­ka­vi­mo sto­vyk­lo­je 2019 me­tų sau­sį bu­vo per­kel­tas į pri­vers­ti­nio dar­bo re­ži­mą. Ta­čiau kal­bu ne vien apie sa­vo as­me­ni­nę tra­ge­di­ją.

Ne ma­žiau kaip 1 mln. žmo­nių yra ne­le­ga­liai įka­lin­ti, yra pri­vers­ti dirb­ti pri­vers­ti­nį dar­bą med­vil­nės lau­kuo­se ir įvai­rio­se įmo­nė­se. Tai yra nu­si­kal­ti­mas žmo­niš­ku­mui. To­kie žiau­ru­mai iš tik­rų­jų yra sun­kūs ne vien pa­tiems nu­ken­tė­ju­sie­siems, ta­čiau ir li­ku­siai vi­suo­me­nės da­liai. No­rė­čiau, kad jūs vi­si pri­si­min­tu­mė­te, kad em­pa­ti­ja ir drą­sa nė­ra iliu­zi­ja. Pa­sau­lis ga­li su­stab­dy­ti šiuos žiau­ru­mus prieš tai, kai Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė im­sis dar žiau­res­nių prie­mo­nių.

Vi­sa tai tę­sia­si nuo 2016 me­tų. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro da­bar­ti­nė su­lai­ky­mo sto­vyk­lų sis­te­ma, pri­vers­ti­nio dar­bo sis­te­ma yra to­kia pir­mo­ji pa­sau­ly­je. Jos pri­me­na so­vie­ti­nio re­ži­mo gu­la­gus, ta­čiau nuo jų šios sto­vyk­los ski­ria­si tuo, kad šiuo at­ve­ju žiau­ru­mai yra griež­tai nu­kreip­ti prieš tam tik­ros tau­ti­nės ma­žu­mos at­sto­vus. Tarp žmo­nių, ku­rie nu­ken­tė­jo nuo Ki­ni­jos vy­riau­sy­bės re­ži­mo, yra daug moks­li­nin­kų, me­ni­nin­kų, ne­pil­na­me­čių. Ši kam­pa­ni­ja pra­si­dė­jo nuo ui­gū­rų. Ma­no bro­lis Ek­pa­ras bu­vo vie­nas iš jų. Jis bu­vo ver­sli­nin­kas, ži­niask­lai­dos spe­cia­lis­tas, švie­sus, jau­nas žmo­gus. Šian­dien Ki­ni­jo­je to­kiems žmo­nėms kaip jis tie­siog yra lip­do­ma se­pa­ra­tis­tų, te­ro­ris­tų, eks­tre­mis­tų eti­ke­tė. Vien už tai, kad jie gi­mė ui­gū­rais. Ke­le­tą sa­vai­čių iki ma­no bro­lio din­gi­mo aš bu­vau su­si­ti­ku­si su juo Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir pa­klau­siau jo, ar jis po stu­di­jų no­rė­tų lik­ti už­sie­ny­je. Jis at­sa­kė: „Ne, aš ma­nau, kad Ki­ni­ja kei­čia­si.“ Štai taip Ki­ni­ja iš tik­rų­jų at­si­dė­ko­ja tiems, ku­rie sten­gia­si, dir­ba jos var­du, jai at­sto­vau­ja. To­kiu bū­du sie­kia­ma vi­siš­kai su­nai­kin­ti šių švie­sių žmo­nių ben­druo­me­nę. Bu­vo su­nai­kin­ta dau­gy­bė ui­gū­rų ka­pi­nių. Žmo­nės pa­ti­ria kan­ki­ni­mus, jie yra se­ka­mi. Pra­ėjo pen­ke­ri me­tai, Ki­ni­jos Vy­riau­sy­bė ne­ro­do jo­kių po­žy­mių, kad ke­ti­na nu­trauk­ti to­kius veiks­mus. Da­bar nu­teis­tie­ji jau pra­dė­jo gau­ti ne­va le­ga­lius teis­mo spren­di­mus, jie yra įka­li­na­mi pen­ke­riems, de­šim­čiai me­tų, sie­kiant įtei­sin­ti tai, kas vyks­ta ša­ly­je. Žmo­nės yra ver­čia­mi dirb­ti įvai­rio­se Ki­ni­jos įmo­nė­se. Tai yra pri­vers­ti­nis dar­bas, tai yra mo­der­ni ver­go­vė.

„Hu­go Boss“ ir „Volks­wa­gen“, kaip ži­no­me, bu­vo įmo­nės, ku­rio­se Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu žmo­nės bu­vo jė­ga ver­čia­mi dirb­ti. Šiuo me­tu dau­gy­bė ui­gū­rų yra ver­čia­mi dirb­ti med­vil­nės lau­kuo­se la­bai žiau­rio­mis są­ly­go­mis. Tai yra kam­pa­ni­ja, nu­kreip­ta prieš ui­gū­rų ben­druo­me­nę. Ui­gū­rų tau­ty­bės mo­te­rys yra prie­var­ta ste­ri­li­zuo­ja­mos ir net įka­li­na­mos, jei­gu tu­ri per daug vai­kų. Dau­gy­bė vai­kų bu­vo at­skir­ti nuo sa­vo tė­vų, nuo sa­vo glo­bė­jų ir da­bar jie tie­siog lei­džia lai­ką naš­lai­čių na­muo­se už spyg­liuo­tų vie­lų, net jei jų tė­vai iki šiol yra gy­vi.

Ki­ni­jos Vy­riau­sy­bė sie­kia nu­kirs­ti ui­gū­rų šak­nis, nu­kirs­ti vi­sus jų ry­šius su li­ku­siu pa­sau­liu, ir aš esu vie­na iš to­kių ui­gū­rų at­sto­vių, ku­riai te­ko tą pa­tir­ti. At­si­pra­šau.

Dau­gy­bė pa­sau­lio va­do­vų ne­da­ro nie­ko to­dėl, kad Ki­ni­jos eko­no­mi­niai ir po­li­ti­niai ry­šiai jiems yra svar­būs. Aš no­riu pa­si­džiaug­ti Lie­tu­vos va­do­vais, po­li­ti­kais, kad jūs iš­drįs­ta­te apie tai kal­bė­ti, ir ti­kiuo­si, kad ki­tų ša­lių po­li­ti­kai pa­seks jū­sų pa­vyz­džiu.

Žiau­ru­mai ma­no ša­ly­je dau­ge­liu at­ve­jų ne­tu­ri pre­ce­den­to, jie yra uni­ka­lūs šiais lai­kais. Ki­ni­jos Vy­riau­sy­bė pa­ver­tė Sin­dzian­gą ka­lė­ji­mu po at­vi­ru dan­gu­mi. Žmo­nės yra se­ka­mi mo­der­nių ste­bė­ji­mo ka­me­rų, ir to­dėl no­rė­čiau pa­pra­šy­ti jū­sų pri­si­min­ti, kad šiuo­lai­ki­nė pa­žan­gio­ji tech­no­lo­gi­ja šio­je kam­pa­ni­jo­je taip pat vai­di­na svar­bų vaid­me­nį. Tu­ri­me gal­vo­ti apie tuos pa­že­mi­ni­mus, ku­riuos žmo­nės pa­ti­ria su­lai­ky­mo cen­truo­se. Ko­mu­nis­tų par­ti­ja Ki­ni­jo­je ne­su­stos, kol ki­tos vals­ty­bės pa­sau­ly­je ty­lės.

Šian­die­ną aš tie­siog la­bai pra­šau jū­sų pa­si­sa­ky­ti už žmo­gaus lais­vę, už žmo­gaus oru­mą, pra­šau pri­si­min­ti ma­no bro­lį ir jo lais­vę. Ma­nau, kad sank­ci­jos Ki­ni­jos po­li­ti­kams ir kon­kre­čiai tiems, ku­rie yra at­sa­kin­gi už ma­no bro­lio ir jo li­ki­mo bro­lių kan­čias, bū­tų prie­mo­nė, ku­ri ga­lė­tų šiek tiek pa­keis­ti si­tu­a­ci­ją. La­bai no­rė­čiau, kad eko­no­mi­niai as­pek­tai ne­bū­tų le­mia­mi ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Ačiū, po­nia Asat, už tai, kad pa­si­da­li­no­te sa­vo pa­tir­ti­mi su mu­mis ir už jū­sų pra­ne­ši­mą.

Ant­ra­sis pra­ne­šė­jas po­nas Rein­har­das Biu­ti­ko­fe­ris yra Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys, Eu­ro­pos Par­la­men­to de­le­ga­ci­jos ry­šiams su Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ka pir­mi­nin­kas bei bu­vęs Eu­ro­pos ža­lių­jų par­ti­jos vie­nas iš pir­mi­nin­kų. Po­ne Biu­ti­ko­fe­ri, žo­dis jums.

 

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio, Eu­ro­pos Par­la­men­to de­le­ga­ci­jos ry­šiams su Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ka pir­mi­nin­ko Rein­har­do Biu­ti­ko­fe­rio pra­ne­ši­mas (nuo­to­li­niu bū­du)

 

R. BIUTIKOFERIS. Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ačiū, ko­le­gos, už tai, kad pa­kvie­tė­te ma­ne ir su­tei­kė­te ga­li­my­bę da­ly­vau­ti šio­je la­bai svar­bio­je dis­ku­si­jo­je. Aš iš tik­rų­jų su liū­de­siu klau­siau, kas bu­vo pa­sa­ky­ta. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad žmo­gaus tei­sių pa­dė­tis Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ko­je šian­dien yra daug blo­ges­nė, nei bu­vo nuo pat tam­sių­jų Tia­nan­me­nio aikš­tės žu­dy­nių lai­kų. Sin­dzian­ge re­ži­mas bu­vo su­kur­tas to­kiu bū­du ir kai ku­rie jį va­di­na ge­no­ci­do re­ži­mu, o žmo­gaus tei­sių Hu­man Rights Watch or­ga­ni­za­ci­ja kal­ti­na Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ką vyk­dant nu­si­kal­ti­mus prieš žmo­ni­ją.

Tai blo­giau­sia po­li­ci­nė vals­ty­bė, ko­kią tik ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti. Tai yra tech­ni­nis to­ta­li­ta­ri­nis re­ži­mas, ku­ris ne­eg­zis­ta­vo iki šiol. Ne­gi Ko­mu­nis­tų par­ti­jos funk­cio­nie­riai, ku­rie anks­čiau ne­no­rė­jo lai­ky­tis to­kios rep­re­si­jų po­li­ti­kos, ta­po pa­tys šio re­ži­mo au­ko­mis. Tai­gi Sin­dzian­gas iš tik­rų­jų yra pats žiau­riau­sias, kal­bant apie žmo­gaus tei­ses. Bet, de­ja, tai nė­ra vie­nas iš pa­vyz­džių. Mes tu­ri­me pra­ne­ši­mų iš Ti­be­to, daug jų tu­ri­me, taip pat tu­ri­me pra­ne­ši­mų iš Mon­go­li­jos. Nors Mon­go­li­jo­je bu­vo ga­na tai­ku, ten yra pra­de­da­mas tai­ky­ti nau­jas re­ži­mas, kal­bos po­li­ti­ka ir taip kei­čia­mas ma­žu­mų su­pra­ti­mas. Žmo­nės, ma­žu­mos yra ver­čia­mi su­ki­lė­liais. Sa­ko­ma, kad juos rei­kia la­bai žiau­riai mal­šin­ti. Mes ma­no­me, kad di­de­liu mas­tu ne­si­lai­ko­ma žmo­gaus tei­sių Hon­kon­ge, ja­me vi­sos lais­vės, ku­rias ga­ran­ta­vo Hon­kon­go pa­grin­di­nis įsta­ty­mas, yra pa­nai­kin­tos Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo įsta­ty­mu. Taip pat ne­si­lai­ko­ma tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, ku­riuos pri­si­ė­mė Ki­ni­ja, pa­si­ra­šiu­si de­kla­ra­ci­ją su bri­tais.

Mes taip pat ne­tu­ri­me pa­mirš­ti rim­tos žmo­gaus tei­sių vi­so­je Ki­ni­jo­je gy­nė­jų si­tu­a­ci­jos, kai tei­si­nin­kai, no­rin­tys im­tis su žmo­gaus tei­sė­mis su­si­ju­sių by­lų, yra so­di­na­mi į ka­lė­ji­mus ir tam­pa kal­ti­na­mai­siais pa­tys, kai mo­te­rys, ku­rios ga­li bū­ti ap­kal­tin­tos tik­tai (ci­tuo­ju) „nu­si­kal­ti­mu, sie­kiais dirb­ti kar­tu vie­šo­se vie­to­se“, yra so­di­na­mos į ka­lė­ji­mus. Žmo­nės, ku­rie kri­ti­kuo­ja Vy­riau­sy­bę ar­ba iš­reiš­kia sa­vo nuo­mo­nę, yra so­di­na­mi į ka­lė­ji­mus. Bet aš ma­nau, mes taip pat tu­rė­tu­me at­kreip­ti dė­me­sį, kad Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­de­riai nė­ra pa­ten­kin­ti tuo, ką jie da­ro. Jiems to ne­už­ten­ka. Jie ne tik at­ima žmo­gaus tei­ses iš žmo­nių, jų ne­ger­bia, Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­de­riai eks­por­tuo­ja sa­vo ko­vą prieš žmo­gaus tei­ses. Tarp­tau­ti­niu mas­tu jie sie­kia įtvir­tin­ti sa­vo api­brė­ži­mą, ką tu­rė­tų reikš­ti žmo­gaus tei­sės at­ei­ty­je. Jie no­ri įtvir­tin­ti są­vo­kas, ku­rios at­im­tų as­me­nims as­me­ni­nę ap­sau­gą ir už­tik­rin­tų žmo­gaus tei­ses.

Jie ei­na dar to­liau. Jie eks­por­tuo­ja sa­vo pa­stan­gas la­bai prak­ti­niais bū­dais. Jie sie­kia po­li­ti­kos, ku­ria sie­kia­ma nu­sta­ty­ti, ką ga­li­ma sa­ky­ti, ko ne­ga­li­ma sa­ky­ti apie Ki­ni­ją, kad Ki­ni­jos ne­ga­li­ma bū­tų kri­ti­kuo­ti vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ki­ni­ja ne­lei­džia pri­ei­gos prie įvai­rių eks­per­tų gru­pių, in­ter­ne­to tin­klala­pių, tų gru­pių, ku­rios kri­ti­kuo­ja Ki­ni­ją. Taip pat sank­cio­nuo­ja moks­li­nin­kus, įvai­rias eks­per­tų gru­pes, jiems tai­ko sank­ci­jas. Tos eks­per­tų gru­pės la­bai daug pa­da­rė pra­neš­da­mos apie si­tu­a­ci­ją Sin­dzian­ge. Tai­gi sie­kia­ma sank­cio­nuo­ti šiuos moks­li­nin­kus ir eks­per­tų gru­pes.

Ki­ni­ja sie­kia pa­sau­li­niu mas­tu reg­la­men­tuo­ti žo­džio lais­vę. Jie net­gi tai įtrau­kė į įsta­ty­mą. Pa­gal jų Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo įsta­ty­mą, įtei­sin­tą Hon­kon­ge, ne­svar­bu, ko­kios ša­lies, pi­lie­tis ga­li bū­ti tei­sia­mas Hon­kon­ge, jei­gu jis, tar­kim, kri­ti­kuo­tų Hon­kon­gą to­kiu bū­du ar­ba pa­sa­ky­tų tai, kas ne­pa­tik­tų Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jai.

Ki­ni­ja taip pat sie­kia eks­por­tuo­ti sa­vo ko­vą su žmo­gaus tei­sė­mis. Aš no­rė­čiau pa­gerb­ti jū­sų drą­sią ko­le­gę Do­vi­lę, ku­riai taip pat yra tai­ky­tos sank­ci­jos, kaip ir ki­tiems par­la­men­ta­rams, tar­ki­me, iš Bel­gi­jos, pen­kiems iš Ny­der­lan­dų, taip pat pen­kiems Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riams.

Žvel­giant į vi­są šią si­tu­a­ci­ją ir re­a­ly­bę, ku­rią aš nu­pa­sa­ko­jau, la­bai sun­ku su­pras­ti, ko­dėl Eu­ro­pos ly­de­riai gal­vo­jo, kad bus pats lai­kas su­da­ry­ti in­ves­ti­ci­jų su­si­ta­ri­mą su Ki­ni­ja. Tas bu­vo pa­da­ry­ta pra­ei­tų me­tų pa­bai­go­je bai­giant de­ry­bas. Si Dzin­pin­gui to­kiu bū­du bu­vo su­teik­ta ge­o­po­li­ti­nė per­ga­lė.

Kai mes žiū­ri­me į su­si­ta­ri­mo tu­ri­nį (aš de­ta­liai jo ne­ana­li­zuo­siu, pa­ža­du jums tai), mes ma­to­me, kad trūks­ta dė­me­sio žmo­gaus tei­sėms ir rū­pes­tį ke­lian­tiems da­ly­kams. Tai aiš­kiai ma­to­ma ir tai vi­siš­kai ne­pri­im­ti­na. Tai aki­vaiz­džiai ma­to­ma, nes Ki­ni­ja nė­ra pri­vers­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos bent jau pri­ža­dė­ti pa­nai­kin­ti… ar­ba lai­ky­tis pri­va­lo­mų kon­ven­ci­jų, drau­džian­čių pri­vers­ti­nį dar­bą. Ki­ni­jos di­plo­ma­tai sa­ko, kad jie gal­būt pri­si­jungs prie šios kon­ven­ci­jos, jei­gu mes su­tik­si­me, kad tai ne­bus tai­ko­ma Sin­dzian­go pro­vin­ci­jai, ir jie to­liau per­se­kio­ja ui­gū­rus. Yra ir ki­tų ele­men­tų, ki­tų da­ly­kų, ima­masi rep­re­sy­vių po­li­ti­kos prie­mo­nių prieš eu­ro­pi­nes or­ga­ni­za­ci­jas Ki­ni­jo­je ar­ba prieš ži­niask­lai­dos prie­mo­nes.

Ki­ni­ja no­ri vi­siš­kai kon­tro­liuo­ti sa­vo ži­niask­lai­dą. Ki­ni­jos ži­niask­lai­da yra vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja­ma ki­nų Ko­mu­nis­tų par­ti­jos. Ki­ni­ja ne­no­ri, kad tai bū­tų kves­tio­nuo­ja­ma ir kei­čia­ma. Eu­ro­pos Par­la­men­tas iš pat pra­džių tu­rė­jo į tai at­si­žvelg­ti. At­ei­ties per­spek­ty­vos nė­ra la­bai ge­ros, nes Eu­ro­pos Par­la­men­tui bu­vo tai­ky­tos sank­ci­jos.

Įvai­rios po­li­ti­nės gru­pės su­ta­ria, kad šis su­si­ta­ri­mo klau­si­mas iš­vis ne­tu­rė­tų bū­ti ke­lia­mas tol, kol yra tai­ko­mos sank­ci­jos. Jūs re­mia­te Eu­ro­pos Par­la­men­tą, jūs tai da­ro­te griež­tai, tvir­tai. Mes vi­si ži­no­me, kad tai ne­bus trum­pas bė­gi­mas – tai bus ma­ra­to­nas. Tai­gi mums rei­kia drą­sos, mums rei­kia ge­bė­ji­mo kan­triai grįž­ti prie to klau­si­mo nuo­lat.

Aš ma­nau, kad yra du ga­li­mi tiks­lai vi­so­je Eu­ro­po­je. Mes vi­sa­da tu­ri­me kel­ti klau­si­mus, kri­ti­kuo­ti ir siek­ti, kad vi­si su­pras­tų. Yra du da­ly­kai, ku­rie ke­lia rū­pes­tį, ku­rie tu­ri ir eko­no­mi­nį po­vei­kį. Aš kal­bu apie pro­duk­tų, ku­rie pa­ga­min­ti pri­vers­ti­niu dar­bu, im­por­to į Eu­ro­pos Są­jun­gą už­drau­di­mą. Mes tu­rė­tu­me tu­rė­ti to­kį drau­di­mą, mes ne­ga­li­me leis­ti Eu­ro­pos ben­dro­vėms pri­si­dė­ti prie žmo­nių rep­re­si­jų, prie pri­vers­ti­nio dar­bo, iš­nau­do­ji­mo. Mes taip pat tu­rė­tu­me pra­šy­ti, rei­ka­lau­ti įmo­nių ir taip pat jas spaus­ti, kad jos sa­vo gran­di­nė­se ne­įtrauk­tų pro­duk­tų, Sin­dzian­go pa­ga­min­tų pro­duk­tų.

Aš la­bai jums dė­ko­ju už tai, kad lei­do­te man kreip­tis į jus, ir aš ti­kiuo­si, kad mes ga­lė­si­me su­si­bur­ti į dar stip­res­nę gru­pę. Tai yra svar­bus mū­šis, ku­ris mus mo­ko, kad pa­grin­di­nė žmo­gaus tei­sių ver­ty­bė yra vie­nas iš mū­sų vi­suo­me­nės rams­čių. Tai taip pat mus mo­ko, kad kan­triai ir nuo­sek­liai mes tu­ri­me spręs­ti žmo­gaus tei­sių klau­si­mus, kad ir kur jie iš­kil­tų, nes jei­gu mes ko­vo­si­me su sa­vo trū­ku­mais, mes ga­lė­si­me rim­tai ko­vo­ti ir su ki­tais trū­ku­mais.

PIRMININKĖ. La­bai dė­ko­ju po­nui R. Biu­ti­ko­fe­riui už da­ly­va­vi­mą mū­sų šian­die­nos dis­ku­si­jo­je apie žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus Ki­ni­jo­je. To­mas Tu­gen­da­tas. Jis yra Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Par­la­men­to Ben­druo­me­nių Rū­mų na­rys, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Nuo 2020 me­tų po­nas T. Tu­gen­da­tas va­do­vau­ja įsteig­tai Ki­ni­jos ty­ri­mų gru­pei, ku­rios tiks­las Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je nau­jai pa­žvelg­ti į Ki­ni­jos eko­no­mi­nę ga­lią bei jos pa­sau­li­nį vaid­me­nį. Po­ne Tu­gen­da­tai, žo­dis jums.

 

Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Par­la­men­to Ben­druo­me­nių Rū­mų Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko To­mo Tu­gen­da­to pra­ne­ši­mas (nuo­to­li­niu bū­du)

 

T. TUGENDATAS. La­bai ačiū už šią dis­ku­si­ją. Tik­rai la­bai džiau­giuo­si ga­lė­da­mas čia da­ly­vau­ti. Aš ma­nau, kad tai, ką pa­sa­kė po­nas R. Biu­ti­ko­fe­ris, iš tik­rų­jų vis­kas gry­na tie­sa, ir aš nie­ko ne­ga­liu la­bai pri­dur­ti.

Mes kal­ba­me apie de­mo­kra­tinių prin­ci­pų pa­žei­di­nė­ji­mą. Jūs esa­te su­si­pa­ži­nę su to­kiu pro­ce­su, kai bu­vo­te oku­puo­ti ir ko­vo­jo­te už sa­vo žmo­gaus tei­ses ir už lais­vę. Jūs pui­kiai su­vo­kia­te, ką reiš­kia žmo­giš­ka­sis oru­mas. Tai­gi to­kių pa­mo­kų iš ma­nęs ne­gau­si­te.

Ma­nau, da­bar yra tas mo­men­tas, kai mes tu­ri­me nu­spręs­ti, ar mes lei­si­me Ki­ni­jai to­liau ro­dy­ti sa­vo ga­lią at­ski­roms ša­lims, ku­rios gal­būt no­ri šiek tiek leng­ves­nio gy­ve­ni­mo šian­dien ry­to­jaus kai­na. Ar mes nu­sprę­si­me tie­siog šian­dien gy­ven­ti lai­min­gai ir už­mirš­ti apie sa­vo vai­kų at­ei­tį? Ma­nau, at­sa­ky­mas yra aiš­kus vi­siems. Kai jū­sų va­do­vai to­mis niū­rio­mis ko­mu­nis­ti­nio re­ži­mo die­no­mis sie­kė iš­lai­ky­ti sa­vo kul­tū­rą ir sa­vo kal­bą, jie gal­vo­jo apie mus.

Da­bar mes su­si­du­ria­me su nau­ja prie­spau­dos for­ma ir, ma­nau, tu­ri­me gal­vo­ti apie vai­kus, ku­rie po ku­rio lai­ko užims mū­sų vie­tas par­la­men­tuo­se. Tai­gi, gal­būt mes ne­kal­ba­me vien tik apie Sian­dzian­gą ar apie Hon­kon­gą, kur žmo­nės su­si­du­ria su per­se­kio­ji­mais ir ki­tais žiau­ru­mais. Mes tur­būt kal­ba­me apie pa­sau­lį, ku­ria­me no­ri­me gy­ven­ti, apie part­ne­rys­tes, ku­rias no­ri­me už­megz­ti.

Tai­gi, kad ir ko­kią po­zi­ci­ją jūs pa­lai­ky­tu­mė­te – už brek­si­tą, po brek­si­to ar pa­na­šiai, ma­nau, svar­biau­sia yra tai, kad tie, ku­rie ti­ki žmo­gaus lais­ve, tei­sin­gu­mu, tei­sės vir­še­ny­be, tu­ri su­si­jung­ti nuo Ja­po­ni­jos, Vo­kie­ti­jos iki Ka­na­dos, vi­sos lais­vos ša­lys vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tai yra tas mo­men­tas, kai tu­ri­me tai pa­da­ry­ti, ka­dan­gi su­si­du­ria­me su dra­ko­nu, ku­ris jau nu­sil­pęs, ku­ris nė­ra ne­įvei­kia­mas. Tai nė­ra plie­ni­nis tig­ras, grei­čiau po­pie­ri­nis tig­ras. Tai, ką mes ma­to­me šian­die­ną, įro­do, kad jis ne­bė­ra stip­rus, grei­čiau prie­šin­gai. Bū­tent dėl to ir yra pul­di­nė­ja­mas Hon­kon­gas, Sin­dzian­gas. To­dėl, kad tas dra­ko­nas bi­jo. Bi­jo sa­vo žmo­nių, bi­jo tos at­ei­ties, ku­rią jie ga­li pa­si­rink­ti. Bi­jo, kad jis pra­ras sa­vo ga­lią.

Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į V. Pu­ti­ną, vis­kas at­ro­do pa­na­šiai. Tai, ką V. Pu­ti­nas da­ro A. Na­val­nui, pui­kiai iliust­ruo­ja, kad kaž­kas bi­jo sa­vo žmo­nių. Kaž­kas pa­vo­gė iš sa­vo vi­suo­me­nės tiek daug, kad žmo­nės yra nu­skur­din­ti, ta­čiau jie bun­da. Kad or­ga­ni­za­ci­ja iš tik­rų­jų sil­pnė­ja ir mes, de­ja, ma­to­me daug žmo­nių, ku­rie yra lin­kę da­ry­ti kom­pro­mi­sus, kal­bu apie „Nord Stre­am 2“, apie įvy­kius Uk­rai­no­je, ku­rie yra lin­kę pa­ty­lė­ti. Tai­gi mes tu­ri­me pa­gal­vo­ti, ko­kią po­zi­ci­ją už­ima­me mes. Gal­būt pri­si­min­ki­me, už ką ko­vo­jo mū­sų tė­vai ir se­ne­liai. Pri­si­min­ki­me, kad mū­sų vie­ta ir mū­sų vaid­muo ne vien tik džiaug­tis gy­ve­ni­mu šian­dien, bet ir pa­gal­vo­ti, ko­kią kai­ną mū­sų tė­vai su­mo­kė­jo už tai, ką mes tu­ri­me šian­dien, už mū­sų lais­vę.

Aš jun­giuo­si prie jū­sų šian­dien, nes lais­vės, ku­rio­mis mes džiau­gia­mės šian­dien, tu­ri bū­ti ap­sau­go­tos sto­jant prieš dik­ta­tą. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū, po­ne Tu­gen­da­tai, už jū­sų kal­bą. Kvie­čiu mū­sų ko­le­gę Sei­mo na­rę D. Ša­ka­lie­nę, ku­ri yra Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rė ir Tarp­tau­ti­nio par­la­men­ta­rų al­jan­so dėl Ki­ni­jos vie­na stei­gė­jų ir ko­pir­mi­nin­kė. Pra­šom, Do­vi­le, žo­dis jums.

 

Sei­mo na­rės Do­vi­lės Ša­ka­lie­nės pra­ne­ši­mas

 

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, sve­čiai, „la­o­gai“ (taip ki­nų kal­ba va­di­na­mos pri­va­lo­mo­jo per­auk­lė­ji­mo sto­vyk­los, ku­rio­se šian­dien ma­siš­kai ka­li­na­mi Sin­dzian­go pro­vin­ci­jo­je gy­ve­nan­tys ui­gū­rai) mums, iš­trū­ku­siems iš ko­mu­nis­ti­nio la­ge­rio, ži­no­ma, šio žo­džio skam­bė­ji­mas pri­me­na ki­tą žo­dį „gu­lagai“ – pri­vers­ti­nio dar­bo sto­vyk­lų vo­ra­tin­klį, skir­tą per­auk­lė­ti so­vie­ti­niam re­ži­mui ne­pa­lan­kius žmo­nes. Le­ni­no su­gal­vo­to­se ir J. Sta­li­no val­dy­mo me­tu pi­ką pa­sie­ku­siuo­se ko­mu­nis­tų la­ge­riuo­se ka­lė­jo mi­li­jo­nai so­vie­tų rep­re­suo­tų žmo­nių.

2021 m. va­sa­rio 3 d. BBC pub­li­kuo­tas nau­jau­sias ty­ri­mas at­sklei­dė, kad Ki­ni­jos ko­mu­nis­ti­nio re­ži­mo la­o­guo­se taip pat sis­te­min­gai mu­ša­mi ka­li­niai, žiau­riai kan­ki­na­mi, ma­ri­na­mi ba­du, pa­tei­kia­mi fak­tai apie kas­die­nius gru­pi­nius ža­gi­ni­mus ir tai, kad kai ku­rio­se sto­vyk­lo­se tai net įtrauk­ta į sto­vyk­lų die­no­tvarkes. JAV Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, į per­auk­lė­ji­mo sto­vyk­las iš­vež­ti dau­giau nei 2 mln. ui­gū­rų, ta­čiau la­o­gai (la­ge­riai) – dar ne vis­kas. 2020 m. gruo­džio 15 d. Glo­ba­lios po­li­ti­kos cen­tro pub­li­kuo­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dau­giau nei pu­sė mi­li­jo­no ui­gū­rų yra iš­nau­do­ja­mi pri­ver­čia­muo­siuo­se dar­buo­se med­vil­nės lau­kuo­se. Šių me­tų va­sa­rį Aust­ra­li­jos stra­te­gi­nės po­li­ti­kos ins­ti­tu­tas pa­skel­bė ata­skai­tą, ku­rio­je iden­ti­fi­ka­vo de­vy­niuo­se Ki­ni­jos re­gio­nuo­se esan­čias 27 ga­myk­las, ku­rio­se bu­vo nau­do­ja­mas ui­gū­rų, per­kel­tų iš Sin­dzian­go per­auk­lė­ji­mo sto­vyk­lų, dar­bas. Bet net­gi ka­li­ni­mas, kan­ki­ni­mas, prie­var­ta­vi­mas ir pri­vers­ti­nis dar­bas dar nė­ra vis­kas, ko Ki­ni­jos re­ži­mas ėmė­si prieš ui­gū­rų tau­ti­nę ma­žu­mą. Džeims­tau­no fon­do pub­li­kuo­tas ty­ri­mas at­sklei­džia ui­gū­rų gims­ta­mu­mo ri­bo­ji­mo po­li­ti­ką, įskai­tant prie­var­ti­nę ui­gū­rų mo­te­rų il­ga­lai­kę kon­tra­cep­ci­ją ir ste­ri­li­za­ci­ją. Taip, jums ne­pa­si­gir­do. Sis­te­min­gą kon­kre­čios et­ni­nės gru­pės gims­ta­mu­mo kon­tro­lę. Anot dak­ta­ro A. Zen­zo stu­di­jos, tarp 2015 ir 2018 me­tų ui­gū­rų gims­ta­mu­mas kri­to net 84 %. „New­li­nes“ ins­ti­tu­to ra­por­te ra­šo­ma: „Val­džia sis­te­min­gai tai­ko­si į vai­sin­go am­žiaus ui­gū­rus, na­mų ūkių gal­vas ir ben­druo­me­nės ly­de­rius, su­lai­ky­da­ma ir vers­da­ma juos ka­lė­ti ne­pa­ke­lia­mo­mis są­ly­go­mis, o ui­gū­rų mo­te­rims tai­ko gim­dy­mo pre­ven­ci­jos prie­mo­nes, at­ski­ria ui­gū­rų vai­kus nuo jų tė­vų, ma­si­niu mas­tu per­ke­lia ui­gū­rus ir pri­ver­čia dirb­ti pa­gal sun­kaus pri­vers­ti­nio dar­bo sche­mas to­kiu bū­du, ku­ris pri­ly­gin­ti­nas ma­si­niam ka­li­ni­mui.“

Vi­sus šiuos ty­ri­mus su­dė­jus tam­pa aiš­ku, kad sis­te­min­gas ui­gū­rų tau­tos per­se­kio­ji­mas, ka­li­ni­mas, ža­lo­ji­mas, žu­dy­mas ir ste­ri­li­za­vi­mas pa­žei­džia kon­ven­ci­ją dėl ke­lio už­kir­ti­mo ge­no­ci­do nu­si­kal­ti­mui ir bau­di­mo už jį, ku­rios 2 straips­nio 2 ir 4 punk­tuo­se ge­no­ci­das api­brė­žia­mas kaip rim­tos kū­niš­kos ar­ba psi­chi­nės ža­los da­ry­mas tam tik­ros gru­pės žmo­nėms ir kaip prie­mo­nės, skir­tos už­kirs­ti ke­lią gim­dy­mams tam tik­ro­je gru­pė­je. Re­mian­tis šia iš kar­to po ho­lo­kaus­to pri­im­ta tarp­tau­ti­ne kon­ven­ci­ja be­lie­ka kon­sta­tuo­ti, kad Ki­ni­ja šian­dien vyk­do ui­gū­rų tau­tos ge­no­ci­dą.

Šių me­tų sau­sio mė­ne­sį apie tai pa­si­sa­kė ir Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės žy­dų ben­druo­me­nės va­do­vy­bė. Ci­tuo­ju: „Kaip ben­druo­me­nė mes vi­sa­da esa­me ypač at­sar­gūs ly­gi­ni­mų su ho­lo­kaus­tu at­žvil­giu.“ Vis­gi pa­brėž­da­mi pa­na­šu­mus sa­vo laiš­ke jie tę­sia: „Tai, kas, kaip tei­gia­ma, šiuo me­tu vyks­ta Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­ko­je, ir tai, kas vy­ko na­cis­ti­nė­je Vo­kie­ti­jo­je prieš 75 me­tus, pa­na­šu – ir ten, ir ten žmo­nės pri­vers­ti­nai lai­pi­na­mi į trau­ki­nių va­go­nus; ir ten, ir ten sku­ta­mos ti­kin­čių vy­rų barz­dos; ir ten, ir ten mo­te­rys yra ste­ri­li­zuo­ja­mos; ir ten, ir ten niū­ri kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lų šmėk­la.“

Dėl ma­no dar­bo gi­nant žmo­gaus tei­ses, dėl ra­gi­ni­mo pra­dė­ti ne­pri­klau­so­mą tarp­tau­ti­nį ty­ri­mą dėl ui­gū­rų ge­no­ci­do jį nei­gian­tis Ki­ni­jos re­ži­mas ko­vo 22 die­ną įtrau­kė ma­ne į są­ra­šą as­me­nų, ku­riems tai­ko­mos sank­ci­jos: drau­di­mas at­vyk­ti į Ki­ni­ją, Hon­kon­gą ir Ma­kao, drau­di­mas mums ir su mu­mis su­si­ju­sioms ins­ti­tu­ci­joms vyk­dy­ti bet ko­kias ben­dras veik­las su as­me­ni­mis ar or­ga­ni­za­ci­jo­mis Ki­ni­jo­je. Ati­tin­ka­mai sank­ci­jos bū­tų tai­ko­mos jiems, jei­gu jie ban­dytų vyk­dy­ti veik­lą su mu­mis. Ma­ža to, au­to­ma­tiš­kai sank­ci­jos pri­tai­ky­tos ir vi­sų mū­sų šei­mų na­riams.

Aki­vaiz­du, kad ko­ne per šimt­me­tį ko­mu­nis­ti­nio val­dy­mo šis to­ta­li­ta­ri­nis re­ži­mas ati­trū­ko nuo re­a­ly­bės, ne­su­vo­kia, kad rep­re­si­jų tai­ky­mas de­mo­kra­tiją ir žmo­gaus tei­ses gi­nan­čių par­la­men­ta­rų ir moks­li­nin­kų at­žvil­giu ne įbau­gi­na de­mo­kra­tinių vals­ty­bių pi­lie­čius, bet juos mo­bi­li­zuo­ja ir su­vie­ni­ja, o pats sank­ci­jų po­bū­dis ir pre­teks­tas yra ide­a­li re­ži­mo rep­re­sy­vu­mo iliust­ra­ci­ja.

Apie ui­gū­rų pa­dė­tį kal­bu ir to­dėl, kad šio­je te­mo­je per­si­pi­na dvi Lie­tu­vos ir ma­no pa­čios gy­ve­ni­mo gi­jos, dau­ge­lio me­tų pa­tir­tis dir­bant žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo sri­ty­je bei Lie­tu­vos ir ma­no šei­mos is­to­ri­ja. Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja kar­to­ja, kad kri­ti­ka Ki­ni­jai dėl ui­gū­rų ge­no­ci­do tė­ra Va­ka­rų im­pe­ria­lis­ti­nė pro­pa­gan­da, o la­o­gai tar­si ap­skri­tai ne­eg­zis­tuo­ja. Tą pa­tį nuo­la­tos kar­to­ja Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja.

Šian­dien Sei­mo sa­lė­je yra ne vie­nas Sei­mo na­rys, pats gi­męs trem­ty­je. Trem­ty­je gi­mė ir ma­no ma­ma. Dau­giau nei 300 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų bu­vo įka­lin­ti ar­ba iš­trem­ti, Lie­tu­vo­je be­veik nė­ra šei­mos, ku­rios ne­bū­tų pa­lie­tęs ko­mu­nis­tų te­ro­ras. Ta­čiau ly­giai taip pat prieš 50 me­tų, iki pat A. Sol­že­ni­cy­no „Gu­la­go ar­chi­pe­la­go“ pa­si­ro­dy­mo, tiek so­vie­tai, tiek jų sim­pa­ti­kai Va­ka­ruo­se nei­gė gu­la­gų ir te­ro­ro ma­ši­ne­ri­jos eg­zis­ta­vi­mą. Kaip šian­dien nei­gia­mos ui­gū­rų kan­čios, taip bu­vo nei­gia­mos ir mū­sų tau­tos kan­čios. Bū­tent to­dėl mes tu­ri­me pa­rei­gą apie tai kal­bė­ti. Jei iš­drį­so­me su­griau­ti rau­do­ną­ją so­vie­ti­nę ko­mu­nis­ti­nę im­pe­ri­ją, tu­rė­ki­me drą­sos už­sto­ti ko­mu­nis­tų per­se­kio­ja­mus žmo­nes ir šian­dien.

Aš di­džiuo­juo­si, kad Lie­tu­vos Sei­mas pri­si­jun­gė prie pir­mų­jų par­la­men­tų, ku­riuo­se kal­ba­ma apie ui­gū­rų ge­no­ci­dą, – JAV, Ka­na­dos, Ny­der­lan­dų ir ki­tų. Ana­lo­giš­ki klau­sy­mai šian­dien vyks­ta ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­la­men­te, de­ba­tus ini­ci­ja­vo taip pat Ki­ni­jos re­ži­mo sank­cio­nuo­ta (…) ir ten šian­dien bal­sa­vi­mui bus pa­teik­ta re­zo­liu­ci­ja dėl ui­gū­rų ge­no­ci­do.

Ma­žiau Ki­ni­jos te­ma be­si­do­min­tys ko­le­gos vis dar ga­li tu­rė­ti vaiz­di­nį, kad Ki­ni­ja ne­si­ki­ša į ki­tų vals­ty­bių rei­ka­lus. Tie­sa vi­siš­kai ki­to­kia. Ki­ni­jos re­ži­mas vie­na ran­ka ska­ti­na at­vi­ru­mą ir ra­gi­na ki­tas ša­lis įsi­leis­ti Ki­ni­jos ka­pi­ta­lą bei tech­no­lo­gi­jas, tuo pat me­tu griež­tai ri­bo­da­mas už­sie­nio ver­slo ir tech­no­lo­gi­jų įsi­lei­di­mą į sa­vo rin­ką. Vie­na ran­ka rei­ka­lau­ja, kad pa­sau­lis lai­ky­tų­si tarp­tau­ti­nių tei­si­nių stan­dar­tų, ki­ta ran­ka pats juos nuo­lat ig­no­ruo­ja. Tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je re­ži­mas kal­ba apie tai, kad ki­tos ša­lys ne­tu­rė­tų kiš­tis į Ki­ni­jos rei­ka­lus, o sa­vo pi­lie­čiams Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja tran­sliuo­ja am­bi­ci­ją bū­ti pa­sau­li­ne ga­ly­be. Šiai dvi­vei­dys­tei at­lie­pia ir kon­kre­tūs veiks­mai. Pa­vyz­džiui, pir­ma, Hon­kon­ge įves­tas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo įsta­ty­mas fak­tiš­kai sus­pen­davo Hon­kon­go de­mo­kra­tiją, su­kė­lė ma­si­nius pro­tes­tus ir riau­šes ir šiurkš­čiai pa­žei­dė tarp­tau­ti­nius ak­tus.

An­tra. Kal­bant apie Tai­va­no klau­si­mą, sa­vo ge­ne­ro­lams ir sau­gu­mo ben­druo­me­nei 2019 me­tų sau­sį Si Dzin­pin­gas sa­kė (ci­tuo­ju): „Mes ne­pri­ža­da­me at­si­sa­ky­ti jė­gos nau­do­ji­mo ir pa­si­lie­ka­me op­ci­ją im­tis vi­sų bū­ti­nų prie­mo­nių.“

Tre­čia. Su Ki­ni­jos re­ži­mu su­si­ju­sių as­me­nų ir įmo­nių vyk­do­mas ži­niask­lai­dos prie­mo­nių pir­ki­mas net ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Če­ki­jo­je, nei­gia­mų ži­nu­čių apie Ki­ni­ją cen­zū­ra­vi­mas. Ži­no­me, kaip Ki­ni­jos spau­džia­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­rei­gū­nai ati­dė­jo ir švel­ni­no ata­skai­tą dėl dez­in­for­ma­ci­jos apie COVID-19 pan­de­mi­ją, o Ki­ni­jos vei­kia­mi PSO pa­rei­gū­nai už­kar­dė lai­ku pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją pa­sau­lio vals­ty­bėms apie pan­de­mi­jos grės­mę.

Ket­vir­ta. Eko­no­mi­nė­mis prie­mo­nė­mis fak­tiš­kai ko­lo­ni­zuo­ja­ma Af­ri­ka.

Penk­ta. Plė­to­ja­mos Va­ka­rų de­mo­kra­tinę ben­druo­me­nę skal­dy­ti, o ne su ja ben­dra­dar­biau­ti skir­tos „Juos­tos ir ke­lio ini­cia­ty­va“ ar „17+1“ ini­cia­ty­va, ta­čiau tam ga­li­ma ir rei­kia pa­si­prie­šin­ti. Lie­tu­va fak­tiš­kai su­grio­vė „17+1“, tad aki­vaiz­du, kad po­zi­ci­jos nuo­sek­lu­mas, aiš­kūs ar­gu­men­tai ir tin­ka­mai pa­si­rink­ta stra­te­gi­nė part­ne­rys­tė kar­tais svar­biau nei ša­lies dy­dis.

Be­je, Ki­ni­jos re­ži­mas sa­ko, kad ne­rei­kia pai­nio­ti po­li­ti­kos ir žmo­gaus tei­sių su eko­no­mi­ka ir tech­no­lo­gi­jų plėt­ra, bet sa­vo ša­ly­je pa­ti blo­kuo­ja va­ka­rie­tiš­kus por­ta­lus ir so­cia­li­nių me­di­jų plat­for­mas, o min­tis, kad Va­ka­rų įmo­nės ga­lė­tų Lie­tu­vo­je dieg­ti 5G ar ki­tas stra­te­gi­nes tech­no­lo­gi­jas, ap­skri­tai ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma. O ir eko­no­mi­nio prag­ma­tiz­mo idė­ją pa­ti Ki­ni­ja vi­siš­kai su­kom­pro­mi­ta­vo.

Ma­tant šio re­ži­mo pa­lik­tus pėd­sa­kus ki­to­se ša­ly­se aki­vaiz­du, kad vie­toj ply­no lau­ko in­ves­ti­ci­jų tiks­liau bū­tų var­to­ti ter­mi­ną – iš­de­gin­tos že­mės in­ves­ti­ci­jos. Ki­ni­jos re­ži­mas kvie­čia įsi­leis­ti, bet ne­įsi­lei­džia, rei­ka­lau­ja lai­ky­tis tarp­tau­ti­nių su­tar­čių, bet ne­si­lai­ko, rei­ka­lau­ja ne­si­kiš­ti, bet ki­ša­si. Gal­būt sa­ky­si­te, kad to­kiai mil­ži­niš­kai ir ga­lin­gai vals­ty­bei kaip Ki­ni­ja nu­si­spjau­ti į Lie­tu­vos veiks­mus. Vis­gi tai, kaip ag­re­sy­viai Ki­ni­ja re­a­guo­ja, ro­do, kad ji jau­čia tarp­tau­ti­nį spau­di­mą. Iš es­mės sank­ci­jų įve­di­mas Eu­ro­pos ša­lių par­la­men­ta­rams už žmo­gaus tei­sių gy­ni­mą yra be­pre­ce­den­tis ir vi­siš­kai ne­adek­va­tus žings­nis. Šian­dien ma­ty­ti, kad kaip Kry­mo oku­pa­ci­ja iš­sklai­dė net ir di­džiau­sių Ru­si­jos em­pa­ti­kų abe­jo­nes ir pri­ver­tė Eu­ro­pos Są­jun­gą su­griež­tin­ti sa­vo po­li­ti­ką Ru­si­jos re­ži­mo at­žvil­giu, taip ir šios Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos įves­tos sank­ci­jos ta­po sa­vo­tiš­ku wa­ke up call Va­ka­rų sos­ti­nė­se. Bū­tent da­bar yra lai­kas pa­sa­ky­ti griež­tą ne ui­gū­rų ge­no­ci­dui ir ki­tiems žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mams. Bū­tent da­bar mes tu­ri­me lan­gą tarp Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos šimt­me­čio šven­ti­mo ir Pe­ki­no olim­pia­dos, ku­rios me­tu tarp­tau­ti­nis spau­di­mas ga­li duo­ti dau­giau­sia vai­sių. Jo­kių bu­si­ness as usu­al su šiuo ko­mu­nis­ti­niu re­ži­mu bū­ti ne­ga­li.

Be­je, ant jū­sų sta­lų, ant pir­mų ir pas­ku­ti­nių suo­lų yra pa­dė­ti są­ra­šai žmo­nių – ui­gū­rų, ku­rie din­go pas­ku­ti­niu me­tu. Ne­įma­no­ma tur­būt iš­spaus­din­ti vi­so 2 mln. žmo­nių są­ra­šo, bet bent da­lį var­dų ir nuo­trau­kų ga­li­te ma­ty­ti. Ly­giai taip pat, kaip bir­že­lio 14 die­ną mes tu­ri­me to­kią trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių var­dų ir li­ki­mų skai­ty­mo ak­ci­ją „Iš­tark, iš­girsk, iš­sau­gok“, ui­gū­rai šian­dien ga­li per­skai­ty­ti mi­li­jo­nų sa­vo šei­mų – vy­rų, tė­čių, ma­mų, se­se­rų, bro­lių, mo­čiu­čių, se­ne­lių var­dų, nors dau­ge­lio jų li­ki­mas vis dar yra ne­ži­no­mas. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mai ko­le­gei D. Ša­ka­lie­nei. (Plo­ji­mai) Ačiū.

Ki­tas mū­sų dis­ku­si­jos pra­ne­šė­jas yra po­nas Kris­to­fe­ris Vol­ke­ris. Jis yra Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se įsi­kū­ru­sio ne­vy­riau­sy­bi­nio Na­cio­na­li­nio de­mo­kra­tijos fon­do, skir­to de­mo­kra­tijos plėt­rai ir jos stip­ri­ni­mui pa­sau­ly­je, vi­ce­pre­zi­den­tas. (Kal­ba an­gliš­kai)

 

Na­cio­na­li­nio de­mo­kra­tijos fon­do Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se vi­ce­pre­zi­den­to Kris­to­fe­rio Vol­ke­rio pra­ne­ši­mas (nuo­to­li­niu bū­du)

 

K. VOLKERIS. La­bai ačiū. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­dė­ko­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kei V. Čmi­ly­tei-Niel­sen ir ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui Ž. Pa­vi­lio­niui, taip pat ki­tiems Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riams už ga­li­my­bę ir pri­vi­le­gi­ją pa­si­sa­ky­ti čia, Sei­me, itin svar­bia te­ma apie Ki­ni­jos po­vei­kį de­mo­kra­tijai pa­sau­ly­je.

Taip pat no­rė­čiau iš tik­rų­jų pa­dė­ko­ti už Lie­tu­vos po­zi­ci­ją, Lie­tu­vos in­dė­lį re­a­guo­jant į įvy­kius Bal­ta­ru­si­jo­je, Ru­si­jo­je ir taip pat Ki­ni­jo­je.

Sa­vo pa­si­sa­ky­me pa­brė­šiu tris da­ly­kus. Pir­mas yra tas, kad Ki­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos ta­po vis la­biau rep­re­si­nės sa­vo ša­ly­je ir dar la­biau su­spau­dė gniauž­tus Ki­ni­jos vi­suo­me­nės at­žvil­giu. Lais­vos raiš­kos slo­pi­ni­mas yra svar­biau­sia Pe­ki­no stra­te­gi­jos da­lis, iš­nau­do­ja­mos val­s­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mos ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, skait­me­ni­nė cen­zū­ra, blo­kuo­ja­mos pa­sau­linės nau­jie­nų prie­mo­nės, ga­lin­čios pa­siū­ly­ti al­ter­na­ty­vią ir ne­pri­klau­so­mą in­for­ma­ci­ją bei kon­tro­lės for­mas nau­joms tech­no­lo­gi­joms. Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja ne­at­lei­džia ge­le­ži­nių gniauž­tų in­for­ma­ci­jos šal­ti­niams ir jų ku­ria­mam tu­ri­niui.

Ki­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos nuo­lat pul­di­nė­ja pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę. Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės gru­pės tu­ri la­bai ne­daug ga­li­my­bių nu­kryp­ti nuo Vy­riau­sy­bės na­ra­ty­vų ar­ba juos už­gin­čy­ti. Tarp dau­ge­lio kliū­čių pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei yra tei­sės ak­tai, ri­bo­jan­tys gru­pių ga­li­my­bes gau­ti ko­kį nors tarp­tau­ti­nį fi­nan­sa­vi­mą, taip už­sie­nio NVO yra ver­čia­mos iden­ti­fi­kuo­ti Ki­ni­jos rė­mė­ją ir už­si­re­gist­ruo­ti Vy­riau­sy­bė­je.

Vyk­dy­da­ma ben­drą kon­tro­lę, Ki­ni­jos Vy­riau­sy­bė vyk­do pla­taus mas­to pro­jek­tą, ku­riuo sie­kia­ma pa­laips­niui už­gniauž­ti ir net iš­nai­kin­ti ma­žu­mos tau­tas ir kul­tū­ras. Ui­gū­rų mu­sul­mo­nų at­ve­ju Ko­mu­nis­tų par­ti­ja nuo 2017 me­tų pa­sta­tė dau­giau kaip 260 su­lai­ky­mo cen­trų, su­nai­ki­no ma­žiau­siai šim­tą ka­pi­nių, įsi­lau­žė į mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, su­lai­kė ne­ži­no­mą ui­gū­rų skai­čių, vyk­dė pri­vers­ti­nį dar­bą ir at­li­ko pri­vers­ti­nę ste­ri­li­za­ci­ją.

Ko­mu­nis­tų par­ti­ja taip pat sten­gė­si nu­slo­pin­ti kul­tū­ri­nį iden­ti­te­tą vi­di­nė­je Mon­go­li­jo­je. 2020 me­tais val­džios ins­ti­tu­ci­jos pa­skel­bė, kad re­gio­no mo­kyk­los kaip mo­ko­mą­ją kal­bą tu­ri var­to­ti ki­nų kal­bą. Dėl to ki­lo pro­tes­tų. Vė­les­nių su­si­do­ro­ji­mų me­tu tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos su­ėmė ir su­lai­kė tūks­tan­čius žmo­nių, areš­ta­vo jų tur­tą. Žmo­nės bu­vo at­leis­ti iš dar­bo ir taip to­liau.

Re­li­gi­nės ma­žu­mos yra sis­te­min­gų rep­re­si­jų tai­kik­ly­je. Ma­žiau­siai 100 mln. žmo­nių Ki­ni­jo­je su­si­du­ria su re­li­gi­niu per­se­kio­ji­mu, įskai­tant pro­tes­tan­tus krikš­čio­nis, Ti­be­to bu­dis­tus, ui­gū­rų mu­sul­mo­nus ir Fa­lun Gong prak­ti­kuo­jan­čius as­me­nis. Svar­bu tai, kad val­džios ins­ti­tu­ci­jos su­stip­ri­no sa­vo ge­bė­ji­mą iš­lai­ky­ti kon­tro­lę, tai­ky­da­mos šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas, ku­rias moks­li­nin­kė S. Hof­man api­bū­di­na kaip tech­ni­nio po­bū­džio au­to­ri­ta­riz­mą. Ki­ni­jos ste­bė­ji­mo in­fra­struk­tū­ra, se­ki­mo in­fra­struk­tū­ra ap­ima ka­me­rų su vei­do at­pa­ži­ni­mu tech­no­lo­gi­ją, nau­do­ja­mos duo­me­nų ba­zės, ku­rio­se sau­go­ma in­for­ma­ci­ja apie to­kias gru­pes kaip di­si­den­tai, et­ni­nės re­li­gi­nės ma­žu­mos ir ki­ta. Taip pat vyk­do­ma so­cia­li­nių ren­gi­nių ste­bė­se­na.

COVID-19 pan­de­mi­ja lei­do pa­rei­gū­nams su­griež­tin­ti vals­ty­bės prie­žiū­rą, tech­no­lo­gi­jų kom­pa­ni­jos su­kū­rė pro­gra­mė­les, ku­rios ati­džiai ste­bi as­me­nų ju­dė­ji­mą. Be to, ste­bė­to­jai už­re­gist­ra­vo bent 897 at­ve­jus, kai as­me­nys bu­vo su­im­ti dėl pa­si­sa­ky­mų in­ter­ne­te, su­si­ju­sių su COVID-19, 2020 me­tų sau­sio–­ko­vo mė­ne­siais. At­si­žvel­giant į tai, kad Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja tu­ri ne­ri­bo­tą ga­lią, šios ga­lin­gos tech­no­lo­gi­nės nau­jo­vės ku­ria­mos be at­skai­to­my­bės ir skaid­ru­mo, ku­rie ga­lė­tų ri­bo­ti žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus.

An­tra. Už­sie­nio po­li­ti­ka pra­si­de­da na­muo­se. Ka­dan­gi Ki­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos tarp­tau­ti­niu mas­tu ta­po ryž­tin­ges­nės, au­to­ri­ta­ri­nio val­dy­mo nor­mos ir įpro­čiai ne­ap­si­ri­bo­jo tik Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ja. Kaip mes su ko­le­go­mis pa­žy­mi­me ne­tru­kus pa­si­ro­dy­sian­čia­me pra­ne­ši­me apie pa­sau­li­nę au­to­ri­ta­ri­nę įta­ką na­muo­se, Pe­ki­no, kaip ir Mask­vos, va­do­vai sa­vo vi­daus sau­gu­mo apa­ra­tus ir tech­no­lo­gi­nius in­ku­ba­to­rius ski­ria kliu­dy­ti pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir ki­tų ne­pri­klau­so­mų jė­gų veik­lai, vyk­dant ben­drą kon­tro­lę, ta­čiau at­skai­to­my­bės ir pliu­ra­liz­mo, ku­ris yra au­to­ri­ta­ri­nių sis­te­mų pa­grin­das, slo­pi­ni­mas iš­ėjo už na­cio­na­li­nių sie­nų ri­bų ir tam­pa ga­lin­ga kliū­ti­mi pa­sau­li­nei ko­vai už de­mo­kra­tiją.

Lai­kui bė­gant, užuot re­for­ma­vu­sis, Ki­ni­ja pa­gi­li­no sa­vo au­to­ri­ta­riz­mą. Glo­ba­li­za­ci­jos ero­je ji tam­pa nu­kreip­ta į iš­orę. Nors Ki­ni­ja šian­dien dau­ge­liu at­žvil­giu su­si­ker­ta su pa­sau­li­ne sis­te­ma, val­dant Ko­mu­nis­tų par­ti­jai ji ne­ta­po nei skaid­res­nė, nei at­skai­tin­ges­nė. Ji vei­kiau su­kū­rė po­li­ti­ką ir prak­ti­kas, ku­rios ga­li pa­kenk­ti de­mo­kra­tiniams stan­dar­tams. Šis po­ky­tis ma­to­mas dau­ge­liui tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, tu­rin­čių įga­lio­ji­mus už­tik­rin­ti de­mo­kra­tiją ir žmo­gaus tei­sių stan­dar­tus. Ki­ni­jos ir Ru­si­jos va­do­vau­ja­mos au­to­ri­ta­ri­nės jė­gos sun­kiai dir­ba, kad šių or­ga­ni­za­ci­jų veik­la bū­tų su­stab­dy­ta, jos sie­kia izo­liuo­ti ne­pri­klau­so­mų gru­pių da­ly­va­vi­mą, kri­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, to­kių kaip Jung­ti­nės Tau­tos, žmo­gaus tei­sių ir de­mo­kra­tijos me­cha­niz­muo­se ir for­muo­ja dar­bo­tvarkę taip, kad at­skir­tų dis­ku­si­jas ne­pa­gei­dau­ja­mo­mis te­mo­mis. Taip sie­kia­ma ne tik gin­ti au­to­ri­ta­riz­mą ša­ly­je, bet ir pa­keis­ti tarp­tau­ti­nes nor­mas, smer­kian­čias au­to­ri­ta­ri­nį val­dy­mą.

Be to, Ki­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos vi­sa­me pa­sau­ly­je da­ro įta­ką, ku­ri prieš­ta­rau­ja žmo­gaus tei­sių stan­dar­tams to­kio­se sri­ty­se kaip švie­ti­mas, ži­niask­lai­da ir per pre­ky­bą stra­te­gi­nės ko­rup­ci­jos for­ma. Ta­čiau taip yra tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je, kur vis­kas kei­čia­si grei­čiau­siai. Tech­no­lo­gi­nės nau­jo­vės, ku­rio­mis ska­ti­na­mas so­cia­li­nis val­dy­mas Ki­ni­jo­je, vis daž­niau die­gia­mos ir už Ki­ni­jos ri­bų. Dau­ge­lį už­sie­ny­je tai­ko­mų me­to­dų Ki­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos pir­miau­sia in­ku­buo­ja ša­lies lyg­me­niu, per in­ter­ne­ti­nę cen­zū­ros sis­te­mą, va­di­na­mą di­dži­ą­ja ug­nia­sie­ne. Ki­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos jau se­niai su­ge­bė­jo su­val­dy­ti ir ap­ri­bo­ti tai, prie ko Ki­ni­jos žmo­nės, di­džiau­sias pa­sau­ly­je in­ter­ne­to nau­do­to­jų skai­čius, at­sto­vau­jan­tis vie­nai ša­liai, ga­li tu­rė­ti pri­ei­gą, kai tik pri­si­jun­gia prie in­ter­ne­to. Da­bar vy­riau­sy­bė vis daž­niau tai­ko au­to­ma­ti­nį mo­ky­mą­si, kad cen­zū­ra ir prie­žiū­ra bū­tų su­jung­tos su vi­sa­pu­siš­ku so­cia­li­niu val­dy­mu, o tai vis la­biau pa­veiks vi­suo­ti­nę sa­vi­raiš­kos lais­vę.

Per il­gai lais­vų vi­suo­me­nių ste­bė­to­jai ma­nė, kad ten­den­ci­jos Ki­ni­jo­je ski­ria­si nuo to, kas vyks­ta už Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos ri­bų. Ta­čiau šis iš­orės po­žiū­ris yra klai­din­gas ir pri­si­dė­jo prie pa­vo­jin­go nu­si­ra­mi­ni­mo jaus­mo. Glo­ba­li­za­ci­jos ero­je Pe­ki­nas in­ter­na­cio­na­li­za­vo au­to­ri­ta­riz­mą taip, kad ga­liau­siai pa­veik­tų mus vi­sus.

Tre­čia­sis ir pas­ku­ti­nis klau­si­mas su­si­jęs su tuo, kaip tu­rė­tų re­a­guo­ti de­mo­kra­tinių vals­ty­bių ben­druo­me­nė. Ka­dan­gi Ki­ni­jos va­do­vy­bė tei­kia di­des­nę svar­bą for­muo­ti po­li­ti­nę veik­los ap­lin­ką už­sie­ny­je, per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį ji iš­lei­do daug mi­li­jar­dų do­le­rių, kad su­for­muo­tų ati­tin­ka­mą vi­suo­me­nės nuo­mo­nę ir su­vo­ki­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je, kad pa­sau­lis ap­skri­tai la­biau veik­tų pa­gal Ki­ni­jos tai­syk­les. Kad ga­lė­tų kon­ku­ruo­ti, de­mo­kra­tinės vals­ty­bės tu­rės spręs­ti ato­trū­kio ver­ty­bių sri­ty­je klau­si­mą.

O iš es­mės re­a­guo­jant į šį vi­suo­ti­nį iš­šū­kį taip pat tu­ri bū­ti ap­svars­ty­ta pa­čios Ki­ni­jos de­mo­kra­tinio vys­ty­mo­si svar­ba. Aki­vaiz­du, kad šio­je nau­jo­je ero­je Ki­ni­ja už­si­tik­ri­no di­des­nį vaid­me­nį pa­sau­li­nė­je are­no­je ir sie­kia pro­pa­guo­ti sa­vo pa­čios pa­gei­dau­ja­mas idė­jas, nor­mas ir val­dy­mo me­to­dus. Ne­lauk­tas Pe­ki­no ge­bė­ji­mas vyk­dy­ti skait­me­ni­nę cen­zū­rą, nau­do­ti eko­no­mi­nį sver­tą nu­til­dy­ti de­mo­kra­tinėms vals­ty­bėms ir ap­skri­tai da­ry­ti įta­ką de­mo­kra­tinėms sis­te­moms už­sie­ny­je, su­ke­lia po­rei­kį ras­ti nau­jų bū­dų šiai nau­jai si­tu­a­ci­jai spręs­ti.

Kaip mes su ko­le­go­mis ra­šo­me ne­tru­kus pa­si­ro­dy­sian­čio­je ata­skai­to­je, Ki­ni­jos re­ži­mo „skal­dyk ir val­dyk“ me­to­dai tu­ri bū­ti su­tin­ka­mi su de­mo­kra­tine vie­ny­be. Pa­grin­di­nis au­to­ri­ta­ri­nio val­dy­mo bruo­žas Ki­ni­jo­je yra „skal­dyk ir val­dyk“ me­to­das de­monst­ruo­ti ga­lią. Jie da­ro tą pa­tį ir tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu. Pri­klau­so­mai nuo to, kaip jiems se­ka­si tai da­ry­ti, de­mo­kra­tinės vals­ty­bės pa­ten­ka į ne­pa­lan­kią stra­te­gi­nę pa­dė­tį, ir (…) jų ryž­tas. De­mo­kra­tinės vals­ty­bės yra vi­sos kar­tu šio­je įnir­tin­go­je ko­vo­je ir tu­ri ras­ti nau­jų ir il­ga­lai­kių ben­dra­dar­bia­vi­mo bū­dų, kad bū­tų ap­sau­go­tos li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos ver­ty­bės ir prak­ti­ka.

Pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ga­li pa­dė­ti ša­lin­ti nuo­la­ti­nes su Ki­ni­ja su­si­ju­sias po­li­ti­nio raš­tin­gu­mo spra­gas. Vie­tos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės kom­pe­ten­ci­jos di­di­ni­mas yra la­bai svar­bus, ko­vo­jant su be­si­kė­si­nan­čia Ki­ni­jos par­ti­nės vals­ty­bės veik­la tiek nu­si­sto­vė­ju­sios, tiek ir be­si­for­muo­jan­čios de­mo­kra­tijos vals­ty­bė­se. Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės sek­to­rius, iš­ma­nan­tis ben­dra­dar­bia­vi­mo su pa­sau­li­nė­mis au­to­ri­ta­ri­nė­mis ga­lio­mis pa­vo­jus, ga­li pri­si­dė­ti už­tik­ri­nant di­des­nį skaid­ru­mą ir pa­grįs­tos po­li­ti­kos for­ma­vi­mą ir ga­liau­siai tap­ti gy­vy­biš­kai svar­bia gy­ny­bos li­ni­ja, ku­ri su­stip­rins de­mo­kra­tinių vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­nį vien­ti­su­mą. Pla­či­ą­ja pras­me pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra la­bai svar­bi de­mo­kra­tinių vals­ty­bių kon­ku­ren­ci­nio pra­na­šu­mo prieš au­to­ri­ta­ri­nes vals­ty­bes da­lis. La­bai ačiū jums už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Po­ne Vol­ke­ri, ačiū, kad prie mū­sų pri­si­jun­gė­te ir pa­si­da­li­no­te sa­vo min­ti­mis ir sa­vo ži­nio­mis. No­rė­čiau su­teik­ti žo­dį pro­fe­so­riui I. Kot­le­riui.

I. Kot­le­ris yra ki­tas mū­sų pra­ne­šė­jas, jis yra Rau­lio Va­len­ber­go žmo­gaus tei­sių cen­tro va­do­vas, tei­sės pro­fe­so­rius eme­ri­tas, bu­vęs Ka­na­dos tei­sin­gu­mo mi­nist­ras, ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras bei il­ga­me­tis par­la­men­to na­rys. Po­ne Kot­le­ri, žo­dis jums.

 

Pro­fe­so­riaus eme­ri­to, Rau­lio Va­len­ber­go žmo­gaus tei­sių cen­tro Ka­na­do­je va­do­vo, bu­vu­sio Ka­na­dos tei­sin­gu­mo mi­nist­ro bei ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro, il­ga­me­čio Ka­na­dos par­la­men­to na­rio Ir­vi­no Kot­le­rio pranešimas (nuo­to­li­niu bū­du)

 

I. KOTLERIS. Ačiū už to­kius gra­žius žo­džius, pri­sta­ty­mo žo­džius. No­rė­čiau pa­svei­kin­ti Lie­tu­vos par­la­men­tą už jo ly­de­rys­tę, pa­dė­ko­ti sa­vo ko­le­goms už Lie­tu­vos ly­de­rys­tę žmo­gaus tei­sių sri­ty­je Bal­ta­ru­si­jo­je. Šia­me kon­teks­te už tai, kad Lie­tu­vos par­la­men­tas su­ren­gė šią svar­bią dis­ku­si­ją, kai Si Dzin­pin­go Ki­ni­ja vyk­do di­džiu­lį iš­puo­lį prieš žmo­gaus tei­ses ir žmo­giš­ką­jį oru­mą. Taip pat Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja puo­la pen­kis nuo­dus, kaip jie va­di­na. Tai yra vi­sų pir­ma – ui­gū­rus. JAV Vy­riau­sy­bė, Ny­der­lan­dų par­la­men­tas, Ka­na­dos par­la­men­tas pa­va­di­no tai ge­no­ci­du. Ma­si­nis įka­li­ni­mas, mi­li­jo­nai ui­gū­rų vy­rų, mo­te­rų ir vai­kų yra ka­li­na­mi. Tai yra di­džiau­sias to­kių ka­li­na­mų žmo­nių skai­čius nuo ho­lo­kaus­to lai­kų. Jie yra žu­do­mi, jie yra kan­ki­na­mi.

Taip pat vi­suo­me­nė yra kon­tro­liuo­ja­ma, mo­te­rys yra ste­ri­li­zuo­ja­mos, taip pat at­skir­ta pu­sė mi­li­jo­no ui­gū­rų vai­kų nuo sa­vo tė­vų. Ui­gū­rai yra va­di­na­mi li­ga, vė­žiu, ku­rį rei­kia gy­dy­ti, ku­rį rei­kia iš­rau­ti. Jiems ne­lei­džia­ma puo­se­lė­ti sa­vo ta­pa­ty­bės, sa­vo kul­tū­ros ir kal­bos, griau­na­mos jų me­če­tės. Vi­sa tai yra už­re­gist­ruo­ta mū­sų ne­se­niai iš­leis­to­je ata­skai­to­je. Tai yra ge­no­ci­das. Taip įvar­di­ja ir mū­sų ins­ti­tu­ci­jos ata­skai­ta.

Bet vi­sa tai čia ne­su­sto­ja. Taip pat yra puo­la­mas de­mo­kra­tinis ju­dė­ji­mas ir pa­ti de­mo­kra­tija Hon­kon­ge. Įves­tas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo įsta­ty­mas ir jis griež­tai prieš­ta­rau­ja tarp­tau­ti­nei Ki­ni­jos ir Bri­ta­ni­jos su­tar­čiai. Da­bar jau 22 me­tus ki­nų Ko­mu­nis­tų par­ti­ja vyk­do to­kią po­li­ti­ką ir prieš Ti­be­tą, ir prieš Tai­va­ną. Vi­sa tai su­da­ro pen­kis nuo­dus, su ku­riais Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja sa­ko­si ko­vo­jan­ti.

Ki­ni­ja sie­kia kon­tro­liuo­ti ir ži­niask­lai­dos lais­vę. Ji tai efek­ty­viai da­ro sa­vo ša­ly­je. Ne­lei­džia gau­ti in­for­ma­ci­jos. Taip pat dings­ta gy­dy­to­jai, moks­li­nin­kai. Jūs gir­dė­jo­te, kaip din­go gy­dy­to­jai ir moks­li­nin­kai, ku­rie kal­bė­jo apie COVID-19 pli­ti­mą. Jiems bu­vo tai­ko­mos rep­re­si­jos ša­lies vi­du­je. Rep­re­si­jos yra tai­ko­mos ir tran­sna­cio­na­li­niu bū­du – prieš Fa­lun Gon­go ju­dė­ji­mo at­sto­vus, ui­gū­rus, ir tarp­tau­ti­niu mas­tu. Ka­na­dos par­la­men­to Sau­gu­mo ko­mi­te­tas yra tei­gęs, kad Ki­ni­jos po­li­ti­ka yra di­de­lė grės­mė mū­sų sau­gu­mui, žmo­gaus tei­sėms ir ki­tiems da­ly­kams.

No­rė­čiau pa­teik­ti jums veiks­mų pla­ną, ku­rio tu­rė­tų im­tis de­mo­kra­tinės ben­druo­me­nės. Vi­sų pir­ma rei­kia ap­gin­ti ir pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę, ap­gin­ti tarp­tau­ti­nė­mis tei­sė­mis grįs­tą tvar­ką. Rei­kia ra­gin­ti Jung­ti­nes Tau­tas įsteig­ti ne­pri­klau­so­mą ob­jek­ty­vią ty­ri­mo agen­tū­rą, kad tir­tų si­tu­a­ci­ją Sin­dzian­ge. Taip pat pri­im­ti S. Mag­nit­skio ti­po įsta­ty­mus ir tai­ky­ti sank­ci­jas tiems as­me­nims, ku­rie yra su­si­ję su Sin­dzian­go ge­no­ci­du. Ket­vir­ta, taip pat tu­ri­me pa­trauk­ti tuos kal­tuo­sius at­sa­ko­my­bėn. Taip pat tu­ri­me pa­smerk­ti tai, kas vyks­ta Sin­dzian­ge. Tu­ri­me kur­ti tarp­par­la­men­ti­nį al­jan­są Ki­ni­jos klau­si­mais.

Ki­ni­ja no­ri sank­cio­nuo­ti par­la­men­ta­rus iš de­mo­kra­tinių vals­ty­bių už tai, kad jos ima­si sa­vo de­mo­kra­tinių pa­rei­gų ir at­sklei­džia tai, kas vyks­ta Ki­ni­jo­je. Taip pat tu­ri­me įkur­ti tarp­vy­riau­sy­bi­nį al­jan­są Ki­ni­jos klau­si­mu, ku­ris pa­rem­tų tarp­par­la­men­ti­nį al­jan­są. Tai pa­dės at­kur­ti si­met­ri­nius san­ty­kius, nes šiuo me­tu de­mo­kra­tinės vals­ty­bės pa­vie­niui ko­vo­ja su Ki­ni­ja ir Ki­ni­ja ga­li prieš jas im­tis veiks­mų. Mes tu­ri­me tuos asi­met­ri­nius san­ty­kius pa­keis­ti, ir tarp­vy­riau­sy­bi­nis al­jan­sas pa­dės mums tai pa­da­ry­ti. Tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į at­ski­rų po­li­ti­nių ka­li­nių si­tu­a­ci­ją, jų by­las, taip pat gin­ti mū­sų pi­lie­čius, mū­sų sau­gu­mą, ku­riam ky­la di­džiu­lė grės­mė.

No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ba­lan­dis yra ge­no­ci­do pre­ven­ci­jos mė­nuo mū­sų par­la­men­te. Šį mė­ne­sį mes pri­si­me­na­me ge­no­ci­dą iš ho­lo­kaus­to lai­kų, taip pat tu­cių ge­no­ci­dą, mi­ni­me 27-ąsias tu­cių žu­dy­nių me­ti­nes. Taip pat tu­ri­me šiais lai­kais pri­si­min­ti ir vi­sai ne­se­nus įvy­kius.

Ko mes iš­moks­ta­me iš šių ge­no­ci­dų? Tai yra tie­siog žo­džiais ne­nu­sa­ko­ma. Tai yra bai­su, tai yra la­bai blo­gai. Vi­sam ši­tam ge­no­ci­dui ga­lė­jo bū­ti už­kirs­tas ke­lias. Mes ži­no­jo­me, kas vyks­ta, bet mes tam ne­už­kir­to­me ke­lio. Mes ir da­bar kal­ba­me apie ui­gū­rus, ži­no­me, kas vyks­ta, to­dėl tu­ri­me veik­ti, kaž­ką da­ry­ti. Tai yra svar­bi pa­mo­ka. Mes ži­no­me, kas vyks­ta, kaip puo­la­ma tai­syk­lė­mis pa­grįs­ta tarp­tau­ti­nė tvar­ka, ir mes tu­ri­me im­tis veiks­mų.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū, po­ne Kot­le­ri.

Žo­dis su­tei­kia­mas Kon­stan­ti­nui An­dri­jaus­kui, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to Azi­jos stu­di­jų ir tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos do­cen­tui. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

 

Dak­ta­ro, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to Azi­jos stu­di­jų ir tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos do­cen­to Kon­stan­ti­no An­dri­jaus­ko pra­ne­ši­mas

 

K. ANDNRIJAUSKAS. Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir sve­čiai, dė­ko­ju šio ne­pa­pras­tai reikš­min­go ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams už su­teik­tą pro­gą pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie vie­ną niū­riau­sių da­bar­ties pro­ce­sų, prieš ku­rį, drįs­čiau teig­ti, nu­blanks­ta dau­ge­lis ki­tų su­kre­čian­čių is­to­ri­jų, ku­rių, de­ja, pas­ta­ruo­ju me­tu ne­trūks­ta.

Ne­dve­jo­da­mas pri­ėmiau šį kvie­ti­mą ne tik dėl ap­ta­ria­mo klau­si­mo svar­bos ir ak­tu­a­lu­mo, bet ir to­dėl, kad mū­sų ne­di­de­lė­je ša­ly­je tik­riau­siai nė­ra tiek daug žmo­nių, ku­rie ne tik yra aka­de­miš­kai nag­ri­nė­ję, bet ir ap­si­lan­kę Hon­kon­ge, Ti­be­te, Tai­va­ne ir ypač va­di­na­ma­ja­me Sin­dzian­go ui­gū­rų au­to­no­mi­nia­me re­gio­ne, ar­ba ki­taip – Ry­tų Tur­kes­ta­ne. Bū­tent pas­ta­ra­jam no­rė­čiau skir­ti dau­giau dė­me­sio, ka­dan­gi teig­čiau, kad jis šian­dien yra aiš­kiau­siai iš­ryš­ki­nan­tis Pe­ki­no kon­tro­lės ir prie­spau­dos ga­li­my­bes bei am­bi­ci­jas.

Dau­ge­lis ten nau­do­ja­mų prak­ti­kų yra vis ak­ty­viau per­ke­lia­mos ki­tur, kar­tu ir į Ti­be­tą, Hon­kon­gą ir pa­čią tik­rą­ją Ki­ni­ją. Ir vi­sa tai vyks­ta tuo pat me­tu, kai ui­gū­rams, de­ja, trūks­ta ga­nė­ti­nai stip­raus bal­so, pa­ly­gin­ti su ki­tų mi­nė­tų re­gio­nų opo­zi­ci­ja tiek jų vi­du­je, tiek ir iš­ei­vi­jo­je už­sie­ny­je.

Mū­sų ša­lį pa­dė­tis Sin­dzian­ge pra­dė­jo iš tik­rų­jų do­min­ti ge­ro­kai vė­liau nei, tar­kim, Ti­be­to at­ve­ju, bet, kaip ži­no­me, ji sukėlė be­pre­ce­den­tę ir to­dėl sa­vai­me daug pa­sa­kan­čią Ki­ni­jos val­džios re­ak­ci­ją, apie ku­rią jau pla­čiau kal­bė­jo jū­sų ger­bia­ma ko­le­gė.

Sin­dzian­ge vie­nin­te­lį kar­tą lan­kiau­si prieš kiek daug dau­giau nei aš­tuo­ne­rius me­tus – 2013 me­tų ko­vo – ba­lan­džio san­dū­ro­je, tai yra ne­il­gai tru­kus po to, kai ne­se­niai Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi ta­pęs am­bi­cin­ga­sis Si Dzin­pin­gas pe­rė­mė ir ša­lies pre­zi­den­to pos­tą. Nors tuo­met dau­ge­lį šian­dien pla­čiai Sin­dzian­ge nau­do­ja­mų kon­tro­lės, rep­re­si­jų ir, drįs­čiau teig­ti, že­mi­ni­mo prie­mo­nių bu­vo dar sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, re­gio­nas jau aiš­kiai ski­ria­si nuo tik­ro­sios Ki­ni­jos ne tik sa­vo ge­og­ra­fi­nė­mis bei kul­tū­ri­nė­mis ypa­ty­bė­mis, ta­čiau ir aki­vaiz­džiai di­des­niu dė­me­siu vie­ša­jam sau­gu­mui bei fak­ti­ne seg­re­ga­ci­ja tarp čia­bu­vių vie­tos mu­sul­mo­nų gy­ven­to­jų, pir­miau­sia ui­gū­rų, ir et­ni­nių ki­nų.

Be ne­pa­pras­to ui­gū­rų sve­tin­gu­mo, įsta­bių is­la­miš­kų ir bu­dis­ti­nių kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų bei iš­skir­ti­nio, ta­čiau kar­tu ir eg­zo­tiš­ko, at­šiau­raus kal­nų ir dy­ku­mų gro­žio, at­si­me­nu ste­bė­ti­ną ad­mi­nist­ra­ci­nės re­gio­no sos­ti­nės Urum­čio pa­na­šu­mą į ei­li­nį Ki­ni­jos mies­tą, ne ma­žiau sve­tim­kū­niais at­ro­džiu­sius naf­tos ga­vy­bos ob­jek­tus ša­lia Tur­pa­no – čia ir­gi gar­sus, dar Šil­ko ke­lio lai­kus me­nan­tis mies­tas, ne­pa­pras­tai de­ta­lią pa­tik­rą oro uos­te prieš vi­di­nį skry­dį į Kaš­ga­rą bei grio­vi­mo ir sta­ty­bos dar­bus pas­ta­ro­jo se­na­mies­ty­je, ku­ris ki­to­mis są­ly­go­mis ga­lė­tų drą­siai pre­ten­duo­ti į UNESCO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą.

Šian­dien Sin­dzian­gas ofi­cia­liai yra di­džiau­sia pa­gal plo­tą Ki­ni­jos pro­vin­ci­ja bei vie­nas iš pen­kių jos va­di­na­mų­jų au­to­no­mi­nių re­gio­nų, tar­si skir­tų vie­tos et­no­ling­vis­ti­nei ar et­no­kon­fe­si­nei įvai­ro­vei ap­lin­ki­nė­je ki­nų (ha­nių) jū­ro­je ap­gin­ti. Nors re­gio­no for­ma­lia­me pa­va­di­ni­me ir fi­gū­ruo­ja ui­gū­rai, di­džiau­sia čia­bu­vių ben­druo­me­nė, iš tie­sų šiuo me­tu jie jau ne­su­da­ro ab­so­liu­čios po­pu­lia­ci­jos dau­gu­mos, tu­rė­da­mi su­gy­ven­ti ne tik su ki­to­mis mu­sul­mo­nų su­ni­tų et­ni­nė­mis gru­pė­mis, pir­miau­sia gi­mi­nin­gais tiur­kiš­kai kal­ban­čiais ka­za­chais ar kir­gi­zais, bet ir su nuo­sek­liai di­dė­jan­čia ki­nų po­pu­lia­ci­ja, ku­ri, ti­kė­ti­na, jau pra­noks­ta juos skai­čiu­mi.

Ne­pai­sant ofi­cia­liai iš­sa­ko­mos Pe­ki­no po­zi­ci­jos, vi­sa sa­vo ap­im­ti­mi Sin­dzian­gas pir­mą kar­tą ta­po Ki­ni­jos im­pe­ri­jos da­li­mi tik XVIII am­žiu­je. Tai, be­je, suf­le­ruo­ja ir pats jo pa­va­di­ni­mas „Nau­ja­sis pa­sie­nis“, iš­ver­tus iš ki­nų kal­bos. Tuo­met pa­ti val­dan­čio­ji Ki­ni­jos di­nas­ti­ja at­sto­va­vo už­ka­riau­tojams man­džū­rams, dar net ne­bu­vo et­ni­nių ki­nų. So­cia­lis­ti­nės Liau­dies Res­pub­li­kos lai­ko­tar­piu kom­par­ti­ja iš pra­džių sten­gė­si ap­ri­bo­ti re­gio­no tra­di­ci­nius glaudžius kon­tak­tus su kai­my­ni­ne Vidurio ir Pie­tų Azi­ja, o vė­liau, va­di­na­mo­joje pomaoistinėje re­for­mų epo­cho­je, ku­ri tar­si lyg ir tę­sia­si iki da­bar, kaip tik pa­si­nau­do­jo juo kaip plac­dar­mu ple­čiant sa­vo įta­ką net į aš­tuo­nias tie­sio­giai su juo be­si­ri­bo­jan­čias ša­lis ir už jų ri­bų, dar to­liau.

2013 me­tais kai­my­ni­nia­me, Sin­dzian­go po­žiū­riu, Ka­zach­sta­ne, Si Dzin­pin­go as­me­niš­kai pa­skelb­ta Šil­ko ke­lio eko­no­mi­nė juos­ta, kaip vie­na iš dvie­jų Juos­tos ir ke­lio ini­cia­ty­vos de­da­mų­jų, yra tik vė­liau­sia ir aiš­kiau­sia pas­ta­ro­sios ten­den­ci­jos iš­raiš­ka.

Ki­ta ver­tus, ne­pai­sant mi­nė­tų Pe­ki­no po­li­ti­kos Sin­dzian­ge skir­tu­mų, ke­le­tas da­ly­kų iš­li­ko kon­stan­ta vi­są so­cia­lis­ti­nį, jau dau­giau ne­gu 70 me­tų trun­kan­tį lai­ko­tar­pį. Tarp jų in­ten­sy­vus re­gio­no iš­tek­lių nau­do­ji­mas tik­ro­sios Ki­ni­jos vys­ty­mo­si reik­mėms pa­ten­kin­ti, nuo są­ly­gi­nai izo­liuo­tų po­li­go­nų bran­duo­li­niams ban­dy­mams iki naf­tos iš­ga­vi­mo, tra­di­ci­nių vie­tos gy­ven­to­jų prie­spau­da ir kon­tro­lė taip pat yra dar vie­nas svar­bus atri­bu­tas bei et­ni­nių ki­nų imig­ra­ci­jos ska­ti­ni­mas.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, jums ne be pa­grin­do ga­li at­ro­dy­ti, kad Sin­dzian­gas yra to­li nuo Lie­tu­vos ir to­dėl gal­būt ne­tu­rė­tų mū­sų taip do­min­ti, ta­čiau iš tik­rų­jų yra ki­taip, juo­lab šio­je be­pre­ce­den­tės eko­no­mi­nės glo­ba­li­za­ci­jos epo­cho­je. Jau mi­nė­tas Kaš­ga­ras yra ar­čiau Kry­mo nei Pe­ki­no, o Kry­mo to­to­riai ir ka­rai­mai yra šia­me re­gio­ne gy­ve­nan­tiems ui­gū­rams, ka­za­chams ir kir­gi­zams gi­mi­nin­ga tiur­kiš­ka tau­ta. Nuo Sin­dzian­go mus ski­ria dau­giau­sia dvi, ta­čiau iš es­mės tik vie­na vals­ty­bė, o ru­sų im­pe­ri­niu ir ypač so­vie­tų oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­piu tam tik­ra pras­me net tu­rė­jo­me ben­drą sie­ną, ša­lia ku­rios gu­la­guo­se ka­lė­jo ar SSRS ka­riuo­me­nė­je prieš sa­vo va­lią tar­na­vo ir dau­gy­bė lie­tu­vių.

Tie­są sa­kant, bū­tent šian­dien Sin­dzian­gas yra dar la­biau pri­ar­tė­jęs prie Lie­tu­vos, ta­čiau, de­ja, ne taip, kaip tik­riau­siai no­rė­tu­me. Jū­sų dė­vi­mi dra­bu­žiai ir me­di­ci­ni­nės kau­kės, la­bai ti­kė­ti­na, bei iš­ma­nie­ji įren­gi­niai, ne tik ki­niš­ki „Hu­a­wei“, bet ir ame­ri­kie­tiš­ki „Ap­ple“ ar ko­rė­jie­tiš­ki „Sam­sung“, ga­li bū­ti pa­ga­min­ti nau­do­jant ui­gū­rų ir ki­tų re­gio­nų mu­sul­mo­nų pri­vers­ti­nį dar­bą ir kar­tu su dau­ge­liu ki­tų ki­nų leng­vo­sios pra­mo­nės ga­mi­nių, ti­kė­ti­na, pa­te­ko į mū­sų ša­lį iš Sin­dzian­go į po­so­vie­ti­nę Vidurio Azi­ją, į Ru­si­ją nu­ties­tais ge­le­žin­ke­liais, tai yra va­di­na­mą­ja Nau­jo­jo šil­ko ke­lio juos­ta.

Tarp ku­riant Sin­dzian­go „skait­me­ni­nį gu­la­gą“, at­ro­dy­tų, ak­ty­viai da­ly­vau­jan­čių įmo­nių yra mū­sų fut­bo­lo vi­ce­čem­pio­nės ir da­bar­ti­nės na­cio­na­li­nio čem­pio­na­to ly­de­rės bei Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pa­grin­di­niai rė­mė­jai, ati­tin­ka­mai „Hik­vi­sionc ir „Hu­a­wei“, mū­sų oro uos­tams patikros įrangą norėjusi tiekti „Nuctech“, vis dar dau­ge­lį ša­lies ins­ti­tu­ci­jų vaiz­do ste­bė­ji­mo įran­ga kar­tu su jau mi­nė­ta „Hik­vi­sion“ ap­rū­pi­nanti „Da­hua“ bei vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė skam­biu pa­va­di­ni­mu Ki­ni­jos elek­tro­ni­kos tech­no­lo­gi­jų gru­pė, ku­rios duk­te­ri­nė įmo­nė „Zhen­hua“ rin­ko as­me­ni­nius duo­me­nis apie mi­li­jo­nus Va­ka­rų pa­sau­lio ži­no­mų žmo­nių, tarp jų apie ma­žiau­siai 500 lie­tu­vių ir bent 24 šio, ne bu­vu­sio, Sei­mo na­rius, at­sto­vau­jan­čius ko­ne vi­sam ša­lies po­li­ti­niam spek­trui.

Ver­ta pa­brėž­ti, kad de­li­ka­tų ry­šį tarp Lie­tu­vos ir Sin­dzian­go pri­pa­žįs­ta ir re­ži­mas Pe­ki­ne. Pats ki­nų Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Si Dzin­pin­gas, ku­rį, kiek iš­krei­pdami šios ša­lies po­li­ti­nę tik­ro­vę, mes lin­kę pir­miau­sia va­din­ti jos pre­zi­den­tu (gen­se­kas yra svar­biau­sia po­zi­ci­ja), prieš pus­an­trų me­tų nu­te­kin­tuo­se va­di­na­muo­siuo­se Sin­dzian­go do­ku­men­tuo­se kal­bė­da­mas apie ne­vie­na­reikš­mį rep­re­si­jų ir so­cia­li­nės eko­no­mi­nės plėt­ros san­ty­kį šia­me re­gio­ne ir pa­čio­je Ki­ni­jo­je pa­brė­žė, kad Bal­ti­jos ša­lys bu­vo tarp la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sių SSRS, ta­čiau pir­mo­sios ją pa­li­ko. Ki­taip ta­riant, to­kių Sin­dzian­go įgy­ven­di­na­mų mo­der­ni­za­ci­jos pro­gra­mų kaip „Va­ka­rų plėt­ra“ ar „Nau­ja­sis šil­ko ke­lias“ tei­kia­ma so­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė nau­da ne­tu­rė­tų nu­sver­ti po­li­ti­nės kon­tro­lės im­pe­ra­ty­vo, jo po­žiū­riu, o kaip tik jam pa­si­tar­nau­ti.

Šiuo me­tu ra­šo­mo­je kny­go­je, be ki­tų da­ly­kų, ro­dau, kad Sin­dzian­ge da­bar įgy­ven­di­na­ma po­li­ti­ka yra ke­le­tą šimt­me­čių trun­kan­čio pro­ce­so, sie­kiant re­gio­ną fi­ziš­kai pri­jung­ti prie tik­ro­sios Ki­ni­jos ir ga­liau­siai pa­nai­kin­ti tar­pu­sa­vio skir­tu­mus, nuo­sek­lus eta­pas. Ta­čiau Si Dzin­pin­go pa­si­ry­ži­mas šią liūd­ną is­to­ri­ją už­baig­ti dar jam val­dant iš tik­rų­jų pra­noks­ta net pa­ties jo ide­o­lo­gi­nio pirm­ta­ko ir, at­ro­dy­tų, sek­ti­no pa­vyz­džio Mao Dze­don­go to­ta­li­ta­ri­nius im­pul­sus.

Kaip jau bu­vo pa­brėž­ta ma­no ger­bia­mų ko­le­gų pra­ne­šė­jų, šian­dien Sin­dzian­gas pri­lygs­ta po­li­ci­nei be­sai­kės kon­tro­lės ir bai­mės erd­vei. Prieš jo­je įgy­ven­di­na­mas to­ta­li­ta­ri­nes už­ma­čias daž­nai nu­blanks­ta Dž. Or­ve­lo vi­zi­jos ir M. Fu­ko bei H. Arent te­ori­nės įžval­gos.

Bent 1,5 mln. su­au­gu­sių ui­gū­rų ir ki­tų mu­sul­mo­nų jau yra per­ėję per va­di­na­mą­ją per­auk­lė­ji­mo sis­te­mą, ku­ri kaip tram­do­ma­sis tin­klas bu­vo už­mes­ta ant di­džiu­lio re­gio­no tuo pat me­tu, kai tūks­tan­čiai jų vai­kų, čia bu­vo pa­mi­nė­ti ir di­des­ni skai­čiai, pa­na­šią in­dok­tri­na­ci­ją iš­gy­ve­no in­ter­na­tuo­se. Ne­pil­na­me­čiams, be­je, jau se­niai ga­lio­ja fak­ti­nis drau­di­mas lan­ky­tis re­li­gi­nio kul­to vie­to­se, me­če­tė­se šiuo at­ve­ju pir­miau­sia, o nau­ja­gi­miams duo­ti ara­biš­kos kil­mės var­dus. Vy­res­ni ui­gū­rai į fak­ti­nį gu­la­gą pa­ten­ka už to­kius nu­si­kal­ti­mus kaip il­ges­nės barz­dos vy­rų ar hi­dža­bo mo­te­rų at­ve­ju de­monst­ra­vi­mas bei iš­vy­kų į už­sie­nį ar net ne­tie­sio­gi­nių kon­tak­tų su juo pa­tir­tį per gi­mi­nai­čius ir drau­gus. Ui­gū­rų kal­ba ir kul­tū­ra Pe­ki­no yra lai­ko­ma rei­ka­lin­ga tik tiek, kad pa­ten­kin­tų tu­ris­tų iš tik­ro­sios Ki­ni­jos eg­zo­ti­kos troš­ki­mus.

Kaip jau bu­vo už­si­min­ta, Si Dzin­pin­go prieigai Sin­dzian­ge bū­din­ga jo vi­sa­pu­siš­ka „gu­lagi­za­ci­ja“, ap­iman­ti ne tik ide­o­lo­gi­nę in­dok­tri­na­ci­ją (pri­me­nu, kad sme­ge­nų plo­vi­mas yra kiniš­kos kil­mės me­ta­fo­ra, be­je), bet ir eko­no­mi­nį iš­nau­do­ji­mą pri­vers­ti­nio dar­bo pa­vi­da­lu. Prie­šin­gai nei mums, de­ja, ge­rai pa­žįs­ta­mas so­vie­ti­nis pirm­ta­kas, ki­niš­ka­sis gu­la­gas yra ul­tra­mo­der­nus, tech­no­lo­gi­nis, skait­me­ni­nis ir ne­ap­si­ri­bo­ja fi­zi­nę ver­go­vę fak­tiš­kai įtei­si­nu­sių ga­myk­lų ir med­vil­nės plan­ta­ci­jų, va­di­na­mų­jų per­auk­lė­ji­mo cen­trų, ir pa­pras­čiau­sių ka­lė­ji­mų in­fra­struk­tū­ra, ta­čiau ap­ima ir vi­sus re­gio­no gy­ven­to­jus, pir­miau­sia mu­sul­mo­nus, ku­rių ju­dė­ji­mas, ko­mu­ni­ka­ci­ja ir kas­die­niai įpro­čiai yra ste­bi­mi pri­va­lo­mai įdieg­to­mis iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų pro­gra­mė­lė­mis ir pa­žan­gia vei­dų at­pa­ži­ni­mo tech­no­lo­gi­ja, ap­rū­pin­ta mi­li­jo­nų ste­bė­ji­mo ka­me­rų tin­klu.

Di­dy­sis bro­lis Pe­ki­ne ak­ty­viai ren­ka ne tik skait­me­ni­nius, bet ir bio­lo­gi­nius ui­gū­rų duo­me­nis DNR pa­vi­da­lu. Pa­ga­liau ide­o­lo­gi­nė Ki­ni­jos re­ži­mo prie­spau­da ap­ima ir pa­ma­ti­nę kiek­vie­no žmo­gaus eg­zis­ten­ci­nę funk­ci­ją – rep­ro­duk­ci­ją. Kiek­vie­ną die­ną dau­gė­ja liu­di­ji­mų ir duo­me­nų ne tik apie, at­ro­dy­tų, or­ga­ni­zuo­tą ly­ti­nį smur­tą prieš mo­te­ris per­auk­lė­ji­mo sis­te­mos vi­du­je, bet ir apie sis­te­min­gą ne­pa­pras­tai ar­šių po­pu­lia­ci­jos kon­tro­lės prie­mo­nių tai­ky­mą, tarp jų ir pri­vers­ti­nę ne­grįž­ta­mą, tą svar­bu pa­brėž­ti, ste­ri­li­za­ci­ją.

At­si­žvel­giant į vi­sas mi­nė­tas prie­mo­nes ir jų mas­tą, ga­lu­ti­nis Pe­ki­no tiks­las at­ro­do kaip nie­ka­da aiš­kus: mo­ty­vuo­jant ko­vas su eks­tre­miz­mu ir se­pa­ra­tiz­mu su­nai­kin­ti Sin­dzian­go mu­sul­mo­nų, pir­miau­sia sa­vo vals­ty­bės ne­tu­rin­čios di­džiu­lės ui­gū­rų ben­druo­me­nės, at­ski­rą etni­nę ir kul­tū­ri­nę ta­pa­ty­bę, so­cia­li­nės in­ži­ne­ri­jos prie­mo­nė­mis pa­ver­čiant juos pir­miau­sia ma­žu­ma sa­vo pa­čių gim­ti­nė­je, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, o ga­liau­siai – kiek ki­to­kiais, bet vis dėl­to ki­nais.

Ma­ža to, re­ži­mo po­li­ti­ka re­gio­ne ga­li bū­ti pa­grįs­tai lai­ko­ma sa­vo­tiš­ku ban­do­muo­ju pro­jek­tu, ku­rį įgy­ven­di­nant pa­siek­ti lai­mė­ji­mai iš Si Dzin­pin­go per­spek­ty­vos jau pra­dė­ti dieg­ti ana­lo­giš­ko dau­gia­ma­čio gu­la­go pa­vi­da­lu kai­my­ni­nia­me Ti­be­te, tech­no­lo­gi­nio se­ki­mo prie­mo­nė­mis Hon­kon­ge bei va­di­na­mų­jų so­cia­li­nių kre­di­tų sis­te­mų al­go­rit­mais pa­čio­je tik­ro­jo­je Ki­ni­jo­je. Ki­taip ta­riant, Sin­dzian­go pa­tir­ties su­vo­ki­mas yra labai svar­bus, sie­kiant įver­tin­ti iš­šū­kius žmo­gaus tei­sėms vi­so­je di­džiu­lė­je te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią Pe­ki­nas lai­ko sa­va – nuo Hon­kon­go de­mo­kra­tinio ju­dė­ji­mo per­se­kio­ji­mo iki ban­dy­mų su­stab­dy­ti krikš­čio­ny­bės plėt­rą ir kon­tro­liuo­ti jos prak­ti­ką tarp pa­čių ki­nų. Šian­dien Sin­dzian­gas mums vaiz­džiai ro­do vi­sos Ki­ni­jos ir po­ten­cia­liai di­de­lės li­ku­sio pa­sau­lio da­lies at­ei­tį.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir sve­čiai, pa­da­ry­ki­me vis­ką, kas yra mū­sų ga­lio­je, kad at­ei­tis iš­lik­tų dis­to­pi­ja, o ne tap­tų re­a­ly­be. To­dėl šian­dien mes vi­si pri­va­lo­me bent trum­pam tap­ti uigū­rais. Ačiū už jū­sų dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dė­ko­ju dak­ta­rui K. An­dri­jaus­kui. (Plo­ji­mai) No­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems pra­ne­šė­jams už jų įžval­gas. Žmo­gaus tei­sės, pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės stip­ri­ni­mas yra svar­bios mū­sų ver­ty­bės. Aš no­rė­čiau Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo var­du pa­dė­ko­ti jums už jū­sų ver­tin­gą in­dė­lį, už tai, kad pa­si­da­li­no­te sa­vo min­ti­mis su mu­mis šio­je se­si­jo­je.

No­rė­čiau su­teik­ti žo­dį dis­ku­si­jos da­ly­viams. Pir­ma­sis no­rė­tų pa­si­sa­ky­ti Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šom, žo­dis jums. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš ži­nau, kad ne­tu­riu daug lai­ko, tie­siog no­rė­čiau pa­dė­ko­ti. Kaip ir Sei­mo Pir­mi­nin­kė, no­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems drau­gams, ku­rie kal­bė­jo. Mes pa­si­nau­do­si­me jū­sų įžval­go­mis, reng­da­mi sa­vo re­zo­liu­ci­ją dėl žmo­gaus tei­sių Ki­ni­jo­je.

Tu­riu vie­ną klau­si­mą, jei­gu jūs esa­te su mu­mis, Kri­sai iš Va­šing­to­no ir Rein­har­dai iš Va­šing­to­no. Mes la­bai daug dir­ba­me įvai­rio­se sri­ty­se Bal­ta­ru­si­jo­je, dir­bo­me su žmo­gaus tei­sė­mis Ru­si­jo­je, bet mes ne­tu­ri­me to­kio for­ma­to, kur ga­lė­tu­me su­si­bur­ti ir kal­bė­ti apie žmo­gaus tei­ses ir ap­skri­tai apie si­tu­a­ci­ją Ki­ni­jo­je. Lie­tu­va pa­si­trau­kė iš 17+1. Kaip mes ga­li­me su­kur­ti vy­riau­sy­bių šei­mą, kaip sa­kė Ir­vi­nas? Mes vi­si – Eu­ro­pos Są­jun­go­je, už At­lan­to, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, vi­si kar­tu sie­kia­me įveik­ti šį pa­sau­li­nį iš­šū­kį. Gal­būt bū­tų ga­li­ma su­reng­ti pa­sau­lio de­mo­kra­tijų aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­mą Va­šing­to­ne? Ačiū, Kri­sai, Rein­har­dai, jei­gu esa­te su mu­mis, bū­čiau dė­kin­gas už jū­sų at­sa­ky­mą.

K. VOLKERIS. Po­ne Biu­ti­ko­fe­ri, ar no­rė­tu­mė­te jūs?

R. BIUTIKOFERIS. Lei­siu pir­mam jums kal­bė­ti.

K. VOLKERIS. Ačiū. Tai­gi, aš ma­nau, kad klau­si­mas yra la­bai svar­bus. Ma­no tie­sio­gi­nis at­sa­ky­mas bu­vo toks, kad la­bai daug pa­da­rė­me pa­ren­gia­mų­jų dar­bų, (…) šios pro­ble­mos dy­dį. Ir vi­si kal­bė­to­jai pa­brė­žė, kad tai iš tik­rų­jų yra rim­tas iš­šū­kis. Tai­gi, įvai­rių at­vi­rų vi­suo­me­nių at­sto­vai ga­li daug ge­riau įver­tin­ti šio iš­šū­kio gi­lu­mą, bet to ne­pa­kan­ka. Aš ma­nau, kad pri­pa­žin­da­mi ir ža­vė­da­mie­si tuo, kas vyks­ta, tu­ri­me prak­tiš­kai tai įgy­ven­din­ti. Tai yra pui­kus star­tas, bet, aiš­ku, rei­kia ženg­ti to­liau. Aš pa­brėž­čiau, kad taip pat rei­kia vy­riau­sy­bi­nio mat­mens. To ne­įma­no­ma iš­veng­ti, bet aš taip pat pa­žy­mė­čiau, kai kal­ba­me apie na­cio­na­li­nį de­mo­kra­tijos fon­dą, kad čia da­ly­vau­ja ir pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė. Tai yra la­bai svar­bu. Mes pa­tys kas­dien kei­čia­mės, mū­sų me­to­dai, cen­zū­ra, kaip ma­ni­pu­liuo­ja­ma žo­džio lais­ve. To ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti. Su tuo ko­vo­ti tu­ri ne tik vy­riau­sy­bės, bet ir pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė. Ži­niask­lai­da pa­ti tu­ri gin­ti sa­vo žo­džio lais­vę. Da­bar kai ku­rių uni­ver­si­te­tų de­ka­nai pa­ti­ria spau­di­mą: ar­ba bū­ti su­si­ju­siems su Ki­ni­ja, nes čia ga­li­ma už­dirb­ti pi­ni­gų ir įgy­ti pri­pa­ži­ni­mą, ar­ba pa­au­ko­ti pa­grin­di­nes de­mo­kra­tijos ver­ty­bes, žo­džio lais­vę. Tai tik pa­vyz­dys. Mes ga­li­me kal­bė­ti apie Ho­li­vu­dą, apie pra­mo­gų pa­sau­lį, bet aš ma­nau, la­bai svar­bu, kad mes pra­dė­tu­me kur­ti tam tik­rus tin­klus ir kur­ti prak­ti­nius me­cha­niz­mus ne tik par­la­men­ti­niu, bet ir vy­riau­sy­bi­niu lyg­me­niu, o ir ne­vy­riau­sy­bi­niu lyg­me­niu. Gal bū­tų ga­li­ma rink­tis aukš­čiau­sio­jo ly­gio su­si­ti­ki­me de­mo­kra­tijos klau­si­mais at­ei­ty­je ir dis­ku­tuo­ti šiuo klau­si­mu.

R. BIUTIKOFERIS. Jei­gu lei­si­te, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad vi­siš­kai pri­ta­riu tam, ką pa­sa­kė Kris­to­fe­ris, kad tai tu­ri bū­ti vi­sos vi­suo­me­nės pa­stan­gos. Mums šiuo me­tu ky­la iš­šū­kis ir tą iš­šū­kį mums ke­lia Ki­ni­ja. To­kio iš­šū­kio mes ne­ma­tė­me nuo pat Šal­to­jo ka­ro lai­kų. Įvai­rių at­sto­vų su­si­ti­ki­mai, taip pat ir sank­ci­jos prieš Eu­ro­pos Są­jun­gą yra nau­ja fa­zė prieš šį iš­šū­kį. Tai yra gi­lus su­vo­ki­mas, kad Ki­ni­ja yra tar­si ne­nu­ga­li­ma, kad šis to­ta­li­ta­ri­nis re­ži­mas liks ne­nu­ga­lė­tas, kaip Ki­ni­jos pro­pa­gan­da sa­ko, kad Va­ka­rai su­sil­pnės, o Ry­tai su­stip­rės. Mes tu­ri­me tam prie­šin­tis ir tam prieš­ta­rau­ti, bet to ne­pa­kaks. Mes tu­ri­me pa­žiū­rė­ti į su tuo su­si­ju­sią di­na­mi­ką. Ir vi­sa tai nė­ra mū­sų nau­dai. Mes tu­ri­me pui­kią ga­li­my­bę lai­ky­tis sa­vo po­zi­ci­jos to­dėl, kad de­mo­kra­tinė vi­suo­me­nė yra at­spa­ri, ji tu­ri kū­ry­bi­nį po­ten­cia­lą. Aš ma­nau, kad Ki­ni­ja ne­ap­skai­čiuo­ja vi­so to ir ne­įver­ti­na vi­suo­me­nės ga­na lė­tai (…) veiks­mų. Bet kai tik tai įvyks­ta, vis­kas ga­li bū­ti la­bai efek­ty­vu. Mes esa­me pa­ty­rę, jūs pa­ty­rė­te, kad dau­ge­liu at­ve­ju ne­už­teks vien tik kur­ti to­kį an­ti­to­ta­li­ta­ri­nį fron­tą.

Ką mes tu­ri­me pa­da­ry­ti? Mes tu­ri­me su­kur­ti sa­vo po­zi­ty­vią pro­jek­ci­ją tam, kad pa­ro­dy­tu­me sa­vo ge­res­nę per­spek­ty­vą. Ma­nau, kad nė­ra ge­res­nio po­sa­kio, kaip kad pa­sa­kė po­nas Dž. Bai­de­nas – bū­ki­me ge­res­ni. Tu­ri­me pri­pa­žin­ti sa­vo trū­ku­mus, bet mes ne­tu­ri­me grįž­ti prie anks­tes­nių lai­kų, mes tu­ri­me pa­ge­rin­ti si­tu­a­ci­ją, mes tu­ri­me tap­ti ge­res­niais ir mes ga­li­me tai pa­da­ry­ti. Mes tu­ri­me su­ras­ti įvai­rių nau­jų bū­dų, kaip ga­lė­tu­me su­vie­ny­ti de­mo­kra­tines vals­ty­bes. Mes tu­ri­me vie­ni ki­tus pa­rem­ti, mes ne­ga­li­me pa­lik­ti vals­ty­bių ko­vo­ti su Ki­ni­ja pa­vie­niui, kad Ki­ni­ja ga­lė­tų jas šan­ta­žuo­ti, kaip ji da­ro su Šve­di­ja, Če­ki­ja.

Tai­gi, aš ma­nau, mes tu­ri­me kvies­ti sa­vo part­ne­rius ne tik EBPO de­mo­kra­tines vals­ty­bes, bet ir ki­tas vals­ty­bes. Mes ma­to­me, kaip In­di­ja ar ki­tos vals­ty­bės la­biau at­si­ve­ria Eu­ro­pai, nes jos ma­to, kad Eu­ro­pa yra ver­tin­ga part­ne­rė, ku­ri ga­li joms pa­dė­ti ap­gin­ti žmo­gaus tei­ses, lais­ves ir už­tik­rin­ti tarp­tau­ti­nę tei­sę. Tai­gi, aš ma­nau, jei­gu mes vie­ny­si­mės trans­at­lan­ti­nė­je (…), vie­ny­si­mės su ben­dra­min­čiais, mes ga­lė­si­me įveik­ti šį iš­šū­kį.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų at­sa­ky­mus. No­riu pa­dė­ko­ti mū­sų pra­ne­šė­jams, mū­sų dis­ku­si­jos da­ly­viams už jų pa­si­sa­ky­mus šian­die­ną.

Pa­kvie­siu dar pas­ku­ti­niam žo­džiui E. Zin­ge­rį. Ta­čiau pri­me­nu, kad mū­sų dis­ku­si­jos lai­kas jau ei­na vi­siš­kai į pa­bai­gą. Pra­šau, ger­bia­mas Ema­nu­e­li.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). (Kal­ba an­gliš­kai) (Bal­sai sa­lė­je: „Lie­tu­viš­kai!“) Kal­bė­siu, kal­bė­siu, tuoj. Man­da­gu­mo sa­ki­niai, bi­čiu­liai. Po­ne Kot­le­ri, po­ne Vol­ke­ri, po­ne Biu­ti­ko­fe­ri, ui­gū­rų ben­druo­me­nės (…). Ačiū, kad esa­te čia su mu­mis.

Ma­no ma­ma, ku­riai 99 me­tai, vo­kie­čių la­ge­ry­je pra­lei­do 4 me­tus ste­bė­da­ma, kaip vai­kus ve­da į du­jų ka­me­rą tik to­dėl, kad jie bu­vo ki­to­kios iš­vaiz­dos, šiek tiek ki­to­kios iš­vaiz­dos, net ne­daug ki­to­kios iš­vaiz­dos. Šian­dien mes gir­dė­jo­me pri­sta­ty­mą, mie­li bi­čiu­liai, apie tai, kad ui­gū­rų ra­si­niai bruo­žai įra­šo­mi į kom­piu­te­rių ka­me­ras, kad bū­tų ga­li­ma juos at­pa­žin­ti. Ką mums tai pri­me­na? Tai mums pri­me­na Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ir pra­ga­riš­ką ge­no­ci­dą pa­gal vei­do bruo­žus. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ką reiš­kia šiuo me­tu bū­ti ui­gū­ru Ki­ni­jo­je? 2 mln. žmo­nių la­ge­ry­je.

Aš no­rė­čiau pa­dė­ko­ti, Do­vi­le, už jū­sų drą­są, ir mums di­de­lė gar­bė, nes vis­kas, ką jūs da­ro­te, įra­šy­ta mū­sų 1918–1920 me­tų Pir­mo­jo Sei­mo de­kla­ra­ci­jo­je. Lie­tu­va at­kur­ta kaip de­mo­kra­tinė vals­ty­bė, de­mo­kra­tija pir­miau­siai. Tas įra­šas yra prie pat įė­ji­mo į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą.

Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mes, ma­nau, tu­ri­me po­no I. Kot­le­rio pa­siū­ly­tus de­vy­nis punk­tus įra­šy­ti į Sei­mo re­zo­liu­ci­ją, skir­tą ui­gū­rams, ir pa­siū­ly­ti juos pri­imi­nė­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos na­cio­na­li­niuo­se par­la­men­tuo­se vie­ną po ki­to.

O po­nui R. Biu­ti­ko­fe­riui no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes ti­ki­mės, kad svars­ty­mai dėl lais­vos pre­ky­bos su­tar­ties su Ki­ni­ja, kad ir mū­sų ge­ros bi­čiu­lės Vo­kie­ti­jos va­do­vy­bės pa­siū­ly­ti, bū­tų la­bai rim­tai ap­svars­ty­ti ir, ko ge­ro, pa­gal­vo­ta, ar mums to­kia su­tar­tis tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Ki­ni­jos iš­vis yra rei­ka­lin­ga.

Tre­čias punk­tas. Aš ma­nau, mes tu­ri­me iš­plės­ti su­vo­ki­mą, su­si­ju­sį su tuo, kas yra ša­lies už­puo­li­mas. Ar rug­sė­jo 11 die­ną už­puo­li­mas, kai Ame­ri­ka pa­pra­šė iš mū­sų, kaip NATO ša­lies, pa­gal­bos (…) straips­nį, ar, pa­vyz­džiui, įsi­ter­pi­mas į mū­sų de­mo­kra­tinius rin­ki­mus nė­ra ša­lies už­puo­li­mas? Ar įsi­ter­pi­mas į mū­sų mass me­dia nė­ra ša­lies už­puo­li­mas? Aš at­si­me­nu, kaip čia, mums da­ly­vau­jant, mes tu­rė­jo­me Kry­mo to­to­rių par­la­men­to iš­ei­vi­jo­je po­sė­dį ir mums stai­ga iš­jun­gė vis­ką: ir kom­piu­te­rius šia­me Sei­me, ir iš­jun­gė mums net elek­trą. Ir tai bu­vo pa­da­ry­ta, kaip vė­liau pa­sa­kė mū­sų sau­gu­mo tar­ny­bos, iš iš­orės – iš Ry­tų iš­orės. Ar tai nė­ra jau ša­lies už­puo­li­mas, ar vien tik fi­zi­nis bom­bar­da­vi­mas yra ša­lies už­puo­li­mas? To­dėl NATO kon­cep­ci­ja dėl 5 straips­nio tu­rė­tų per­ei­ti į tai, kas bu­vo su­kur­ta po­nios M. Olb­rait, kar­tu da­ly­vau­jant I. Kot­le­riui, da­ly­vau­jant mū­sų kai­my­nui Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui B. Ge­re­me­kui 2002 me­tais or­ga­ni­za­ci­jo­je, ku­ri va­di­na­si Com­mu­ni­ty of De­moc­ra­cies. Iš­ver­siu jums į lie­tu­vių kal­bą, tai yra De­mo­kra­tijų ben­dri­ja. De­mo­kra­tijų ben­dri­ja… (An­gliš­kas ver­ti­mas) …prie par­la­men­ti­nio fo­ru­mo už de­mo­kra­tiją. Aš la­bai dė­ko­ju bu­vu­siam mi­nist­rui po­nui A. Ažu­ba­liui, ku­ris su­ren­gė Lie­tu­vo­je mil­ži­niš­ką De­mo­kra­tijų ben­dri­jos sa­mi­tą. Bet De­mo­kra­tijų ben­dri­ja tu­ri bū­ti per­tvar­ky­ta iš amor­fi­nės or­ga­ni­za­ci­jos į re­a­guo­jan­čią į di­džiau­sias grės­mes, at­ei­nan­čias mums iš Mask­vos ir iš Pe­ki­no, į veiks­mus prieš mū­sų de­mo­kra­tiją, ban­dant mus su­skal­dy­ti. To­dėl mes la­bai džiau­gia­mės, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, kad po­nas Dž. Bai­de­nas ga­lų ga­le pa­skel­bė ne Ame­ri­ca first, bet so­li­da­ri­ty first, de­moc­ra­cy first. Ši­tas šū­kis ly­dės mus da­bar ar­ti­miau­sius me­tus, tik mes ši­tą šū­kį tu­ri­me gin­ti ir ka­ri­nė­mis prie­mo­nė­mis. La­bai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Ema­nu­e­li, už jū­sų įžval­gas, už pa­si­sa­ky­mą. Dar kar­tą dė­ko­ju vi­siems šios dis­ku­si­jos da­ly­viams.

 

15.38 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­rių at­lei­di­mo ir skyri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-420 (pa­tei­ki­mas)

 

Tę­sia­me va­ka­ri­nį Sei­mo po­sė­dį. Dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­rių at­lei­di­mo ir sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-420. Pra­ne­šė­jas – V. Juo­za­pai­tis. O pir­mi­nin­kau­ti kvie­čiu pa­va­duo­to­ją R. Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už pri­sta­ty­mą. Gar­būs Sei­mo na­riai, Sei­mo na­rės, pri­sta­tau nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­rių at­lei­di­mo ir sky­ri­mo“ pro­jek­tą. 1 straips­nis. Siū­lo­me at­leis­ti ka­den­ci­ją bai­gu­sias Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­res A. Fi­li­nai­tę ir J. Mar­ke­vi­čie­nę. 2 straips­nis. Skir­ti Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos na­res A. Fi­li­nai­tę ir E. Kie­lę. 3 straips­nis – nu­ta­ri­mas įsi­ga­lios 2021 m. ge­gu­žės 4 d., kai baig­sis 1 straips­ny­je pa­mi­nė­tų A. Fi­li­nai­tės ir J. Mar­ke­vi­čie­nės ka­den­ci­jos. Kvie­čiu pri­tar­ti šiam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo. Nie­kas ne­klau­sia?

PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Nie­kas ne­tu­ri klau­si­mų, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ge­rai, ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai. Tai jūs ga­li­te… (Bal­sai sa­lė­je) Nie­kas nie­ko ne­no­ri pa­sa­ky­ti nei už, nei prieš, tai ben­dru su­ta­ri­mu. Ju­da­me to­liau. (Bal­sai sa­lė­je) Tuo­met kaip pa­grin­di­nis Kul­tū­ros ko­mi­te­tas ir siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 27 die­ną.

 

15.39 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5243(2) (svars­ty­mas)

 

Ju­da­me to­liau. Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5243. Svars­ty­mas. Pra­šom į tri­bū­ną Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją A. Žu­kaus­ką.

A. ŽUKAUSKAS (LF). La­ba die­na. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė siū­ly­mą dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais ir pri­ta­rė Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 7, prieš – 1, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Po­zi­ci­ja iš­girs­ta. To­liau kvie­čiu E. Jo­vai­šą Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos var­du per­skai­ty­ti iš­va­dą, bet jo ne­ma­tau. Ko­le­gos, gal kas nors ga­li­te pa­gar­sin­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – ben­dru su­ta­ri­mu.

Mo­ty­vai. Kal­bė­ti dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių. Ti­kiuo­si, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu šia­me eta­pe.

 

15.41 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ro­mo Ka­lan­tos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-161(2) (svars­ty­mas)

 

Ei­na­me apie dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ro­mo Ka­lan­tos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-161(2). Pra­ne­šė­jas – A. Žu­kaus­kas. Pra­šau.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ro­mo Ka­lan­tos me­tais“ pro­jek­tą ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė ši­tam pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­kui už įgar­sin­tą po­zi­ci­ją. Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos at­sto­vės P. Kuz­mic­kie­nės sa­lė­je ne­ma­tau. Lei­siu sau įgar­sin­ti, kad ko­mi­te­to spren­di­mas, bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dis­ku­si­jo­je no­ri pa­si­sa­ky­ti R. Šar­knic­kas. Jo nė­ra sa­lė­je. Dėl mo­ty­vų (se­kun­dė­lę) ir­gi nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Dė­kui.

 

15.42 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos metais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-162(2) (svars­ty­mas)

 

Ei­na­me to­lyn. Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-162(2). Pra­šau, A. Žu­kaus­kas jau tri­bū­no­je.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos me­tais“ pro­jek­tą ir pri­ta­rė jam ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Lei­siu sau pa­gar­sin­ti Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos iš­va­dą. Taip pat pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos me­tais.

Dėl mo­ty­vų ne­ma­tau. Dis­ku­tuo­ti taip pat ne­ma­tau no­rin­čių. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Spren­džiu iš ne­pri­eš­ta­ra­vi­mo, kad ga­li­me.

 

15.43 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174(2). Pra­šau, A. Žu­kaus­kas pri­sta­to ko­mi­te­to po­zi­ci­ją.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais“ pro­jek­tą. Pri­ta­rė jam ben­dru su­ta­ri­mu, ta­čiau pa­siū­lė šiek tiek pa­keis­ti pa­va­di­ni­mą – pa­va­din­ti Krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais ir taip pat pri­ėmė dar at­ski­rą siū­ly­mą iš­brauk­ti iš pre­am­bu­lės fra­zę, kad at­si­žvel­giant, jog 2022 me­tais vyks Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tas, Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė ti­ki­si įveik­ti at­ran­kos tur­ny­rą ir da­ly­vau­ti ta­me čem­pio­na­te.

Spor­tas yra spor­tas, gal įveiks, gal ne­įveiks, to­dėl gal­vo­ja­me, kad ši­ta fra­zė pre­am­bu­lė­je yra per­tek­li­nė, ir pra­šo­me pri­tar­ti to­kiai for­mu­luo­tei.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Fik­suo­ja­me ko­mi­te­to po­zi­ci­ją. Aš, pra­ne­šė­jau, pa­pra­šy­siu jū­sų grįž­ti į sa­vo vie­tą, nes pa­kvie­siu Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos at­sto­vą L. Jo­nai­tį pa­gar­sin­ti po­zi­ci­ją. Vė­liau tę­si­me dis­ku­si­ją.

L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li bi­čiu­liai, mes pri­sta­ty­da­mi klau­si­mą dis­ku­ta­vo­me apie ki­tų me­tų pa­skel­bi­mą Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais. Mū­sų Lai­s­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Ir da­bar skel­biu dis­ku­si­ją. A. Pet­ro­šius.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Pir­miau­sia šian­dien no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, pri­si­dė­ju­siems ir pri­si­dė­sian­tiems prie to, kad Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio pro­ga 2022 me­tais bū­tų tin­ka­mai įpras­min­ta: krep­ši­nio en­tu­zias­tams iš Klai­pė­dos, pri­mi­nu­siems man apie šią pro­gą ir pa­ska­ti­nu­siems pa­reng­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tą Sei­me, taip pat ko­le­goms S. Jo­vai­šai, A. Kup­čins­kui, D. Griš­ke­vi­čiui, M. Ma­ti­jo­šai­čiui, kad pri­si­dė­jo prie nu­ta­ri­mo pro­jek­to sa­vo ak­ty­viu pa­lai­ky­mu ir prie nu­ta­ri­mo pro­jek­to, ir vi­sai ša­lia mū­sų bu­vu­siam su at­ski­ra ini­cia­ty­va, apie ku­rią su­ži­no­jo­me šiek tiek vė­liau, ta­čiau taip pat įdė­ju­siam ne­ma­žai pa­stan­gų, tai yra L. Jo­nai­čiui. Dė­ko­ju ir sa­vo pa­lai­ky­mą elek­tro­ni­niu laiš­ku Sei­mo na­riams va­kar iš­reiš­ku­siai Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jai, ku­ri ma­to to­kios pro­gos mi­nė­ji­mo pras­mę ir pra­šo mū­sų vi­sų pa­lai­ky­mo.

Pri­min­siu, 2022 me­tais su­eis 100 me­tų nuo ta­da, kai Kau­ne bu­vo su­žais­tos pir­mo­sios krep­ši­nio var­žy­bos. Tais pa­čiais me­tais bu­vo su­reng­tos ir Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio pir­me­ny­bės. Per tą lai­ką Lie­tu­va iš­ug­dė tik­rai daug pa­sau­li­nio ly­gio krep­ši­nio žvaigž­džių, tre­ne­rių ir tei­sė­jų, ta­čiau taip pat už­krė­tė spor­tuo­ti ir įtrau­kė šim­tus tūks­tan­čius mė­gė­jų ir en­tu­zias­tų. Krep­ši­nis Lie­tu­vai tu­rė­jo ir ypa­tin­gą is­to­ri­nę pras­mę, ka­dan­gi so­vie­tų oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je tu­rė­jo kur kas di­des­nę reikš­mę nei vien spor­ti­nės var­žy­bos ir ska­ti­no tau­tos pa­si­prie­ši­ni­mo dva­sią.

Kal­bant apie 2022 me­tus, Lie­tu­vo­je vyks „FIBA Eu­ro­pe“ ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja, į ku­rią at­vyks svar­biau­si Eu­ro­pos krep­ši­nio va­do­vai ir krep­ši­nio žvaigž­dės iš 50 ša­lių spręs­ti Krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jai svar­bių šios spor­to ša­kos klau­si­mų. 2022 me­tais vyks ir vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tas „FIBA EuroBasket 2022“, ja­me da­ly­vaus ir Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nė. 2022 me­tais bus iš­leis­ta ir ofi­cia­li pro­gi­nė krep­ši­nio mo­ne­ta.

Tai tik įro­do, jog tam, kad šiai spor­to ša­kai ir jos en­tu­zias­tams bei vi­sai Lie­tu­vai šią pro­gą pa­da­ry­tu­me ypa­tin­gą, trūks­ta tik vyš­nios ant tor­to. Ja ga­li tap­ti mū­sų pri­im­tas spren­di­mas pa­skelb­ti 2022 me­tus Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais, kad pro­ga bū­tų tin­ka­mai įpras­min­ta. To­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir dė­ko­ju, ko­le­gos.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. Taip pat gau­tas vie­nas pa­siū­ly­mas, ku­rį iš da­lies įgar­si­no Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, to­kio re­dak­ci­nio po­bū­džio – pri­tar­ti siū­ly­mui iš­brauk­ti pa­si­kei­tu­sią fak­ti­nę si­tu­a­ci­ją įvar­di­nan­tį sa­ki­nį. Ir for­mu­luo­tės da­lis tu­rė­tų bū­ti su­re­da­guo­ta, kaip su­re­da­ga­vo Sei­mo re­dak­to­riai. Ko­mi­te­tas pri­ta­ria ir tur­būt ne­ma­to­me prieš­ta­rau­jan­čių čia, sa­lė­je. To­liau dėl mo­ty­vų. (Bal­sai sa­lė­je) Jūs dėl vi­so?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, aš tra­di­ciš­kai prieš vi­so­kius me­tus, kad ir ko­kie jie ten bū­tų. Kai jų per me­tus pa­si­da­ro jau dvi­de­šimt ke­li, tai… Ir krep­ši­nio me­tai ga­lė­tų bū­ti krep­ši­nio, už­ten­ka Lie­tu­vo­je ir be krep­ši­nio me­tų.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – A. Pet­ro­šius. Ar no­ri­te su­teik­ti ko­le­gai žo­dį, jūs jau kal­bė­jo­te. Ne­ži­nau, jū­sų va­lia.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Vis dėl­to pa­si­lai­ky­siu žo­dį sau. Iš tik­rų­jų tu­ri­me daug ir įvai­rių pro­gi­nių me­tų pa­siū­ly­mų šiais me­tais. Ir su­pran­tu ko­le­gų kar­tais tam tik­ras pa­juo­kas, kad tų me­tų yra daug ir už­tek­tų, ma­tyt, kiek­vie­nai sa­vai­tei vis nau­jų, ta­čiau net jei­gu pri­im­tu­me spren­di­mą spręs­ti klau­si­mą dėl to, ku­rie vie­ni me­tai ga­lė­tų bū­ti pa­skelb­ti pro­gi­niais, ypa­tin­ga pro­ga, tai krep­ši­nio me­tai ne­abe­jo­ti­nai pre­ten­duo­tų į šią no­mi­na­ci­ją.

To­dėl, bi­čiu­liai, pra­šau jū­sų pa­lai­ky­mo ir nuo­šir­džiai ti­kiuo­si, kad ži­nią krep­ši­nio ben­druo­me­nei apie tai, kad 2022 me­tai ta­po Lie­tu­vos krep­ši­nio me­tais, tu­rė­si­me ga­li­my­bę nu­vež­ti į šią pro­gą pa­mi­nė­ti skir­tų Lie­tu­vos krep­ši­nio na­mų ati­da­ry­mą Kau­ne jau šių me­tų ge­gu­žės pra­džio­je.

Dar kar­tą kvie­čiu bū­ti vie­nin­gus, pa­lai­ky­ti ly­giai taip, kaip krep­ši­nis vie­ni­ja mus 100 me­tų. Tik­rai su­pran­tu, kad ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad tu­ri­me ko­kių nors ma­žiau svar­bių pro­gų, ši pro­ga gal nė­ra vie­nin­te­lė, bet pra­šau su­si­telk­ti ir pa­lai­ky­ti šią pro­gą ir nu­siųs­ti žen­klą tai krep­ši­nio ben­druo­me­nei, ku­ri tik­rai yra di­de­lė.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ka­dan­gi mo­ty­vai iš­si­sky­rė, dėl šio pa­siū­ly­mo bus bal­suo­ja­ma.

 

15.50 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186(2) (svars­ty­mas)

 

To­liau ju­da­me prie dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186(2). Pra­ne­šė­jas – A. Žu­kaus­kas. Pra­šom.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tą. Pri­ta­rė dau­gu­mai Tei­sės de­par­ta­men­to re­dak­ci­jos siū­ly­mų ir pa­si­sa­kė už, ta­čiau bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai ne­bu­vo la­bai vie­nin­gi. Už pa­si­sa­kė 6, prieš – 4.

PIRMININKĖ. Ačiū už pa­skelb­tą po­zi­ci­ją. Dis­ku­si­jo­je no­ri da­ly­vau­ti A. Vyš­niaus­kas. Ko­le­ga, jūs kol kas da­ly­vau­ja­te ki­to­je dis­ku­si­jo­je, bet pra­šom dėl gy­vū­nų ge­ro­vės.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). At­si­pra­šau, ten ir­gi dis­ku­si­ja apie gy­vū­nus, tik ki­tus.

Mie­lie­ji ko­le­gos, Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tai. Ko­dėl tai yra svar­bu? Tai yra ypač svar­bu bū­tent ki­tiems me­tams, kai Sei­mas pri­ėmė la­bai svar­bų spren­di­mą, kad ki­tais me­tais tu­ri­me didžiu­lį pro­ce­są dėl gy­vū­nų žen­kli­ni­mo. Ki­ti me­tai yra ker­ti­niai šio pro­ce­so me­tai ir Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tų pa­skel­bi­mas, ma­no nuo­mo­ne, tik­rai la­bai stip­riai pa­dė­tų iš­vie­šin­ti tą vyks­tan­tį pro­ce­są, at­kreip­ti dė­me­sį tiek į gy­vū­nų si­tu­a­ci­ją, tiek į tuos rei­ka­la­vi­mus, ku­riais tu­rė­tu­me kliau­tis. Aš su­pran­tu, kad tai nė­ra to­kio pa­ties lyg­mens me­tai, kaip, tar­ki­me, ger­bia­mų ku­ni­gų pa­ger­bi­mo ar „Kro­ni­kos“ me­tai ir pa­na­šiai, bet sri­čiai, funk­ci­jai tai yra la­bai svar­būs me­tai ir aš siū­ly­čiau jiems pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­kui už jū­sų nuo­mo­nę. Mo­ty­vai už – ko­le­gė O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš taip pat no­rė­čiau pra­šy­ti, kad pri­tar­tu­me šiam spren­di­mui, ka­dan­gi, kaip jau ir mi­nė­jo An­drius, ki­ti me­tai lau­kia la­bai in­ten­sy­vūs. Ma­nau, kad pa­skelb­da­mi Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tus mes kar­tu ne tik ženg­tu­me žings­nį į prie­kį, bet ir įver­tin­tu­me tų žmo­nių, ku­rie sa­va­no­riš­kai už­si­i­ma pa­gal­ba, prie­žiū­ra, glo­ba be­na­mių ar pa­lik­tų gy­vū­nų, bū­tent dar­bą, jį įver­tin­tu­me. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vų prieš ne­ma­tau. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ga­li­me. Tvar­ka. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku, kad 2022 me­tai bū­tų pa­skelb­ti Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais.

15.53 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ projektas Nr. XIVP-195(2) (svars­ty­mas)

 

Darbotvarkės 2-9 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-195(2). Pra­šom į tri­bū­ną. Jūs jau čia. Ger­bia­mas A. Žu­kaus­kas.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ pro­jek­tą, jam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Dar no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad vis dėl­to tai la­bai svar­bi da­ta dėl to, kad pir­mą kar­tą prieš šim­tą me­tų uni­ver­si­te­tuo­se bu­vo pra­dė­ta dės­ty­ti lie­tu­vių kal­ba ir to­kiu bū­du lie­tu­vių kal­ba, kaip tau­tą vie­ni­jan­tis da­ly­kas, įga­vo sa­vo aukš­čiau­sią var­to­ji­mo ly­gį ir mes, ga­li­ma sa­ky­ti, prieš šim­tą me­tų ta­po­me ci­vi­li­zuo­ta tau­ta. To­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos po­zi­ci­ją tu­rė­tų iš­reikš­ti V. Juo­za­pai­tis, bet jei­gu lei­si­te, aš ga­liu pa­skelb­ti, kad šiam pro­jek­tui pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dis­ku­si­jo­je no­ri pa­si­sa­ky­ti V. Ra­ku­tis. Pra­šom.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ži­no­ma, ne­ga­li­ma ne­pri­tar­ti to­kiam Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pa­siū­ly­mui pa­skelb­ti 1922 me­tų Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to su­kū­ri­mą kaip tik­rai svar­bią da­tą mū­sų uni­ver­si­te­tams, nes iš šio uni­ver­si­te­to gi­mė daug Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Ta­čiau vi­sa­da yra pa­vo­jus, kad mes sa­vo is­to­ri­ją pra­dė­si­me da­tuo­ti tik šimt­me­čiu, bet yra la­bai svar­bu ži­no­ti, kad yra ir ki­ti uni­ver­si­te­tai, la­bai nu­si­pel­nę mū­sų kul­tū­rai, taip pat ir lie­tu­vių kal­bai, tai yra Vil­niaus aka­de­mi­ja, ar­ba Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, įkur­tas 1579 me­tais, ir Ka­ra­liau­čiaus uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me vei­kė Lie­tu­vių kal­bos ka­ted­ra ir bu­vo at­lik­ti la­bai di­de­li dar­bai. Čia yra to­kia nuo­la­ti­nė dis­ku­si­ja tarp se­no­sios is­to­ri­jos ir nau­jo­sios is­to­ri­jos ša­li­nin­kų, kiek kas yra svar­bu.

Mi­nint ši­tuos me­tus jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma už­mirš­ti ir se­no­sios mū­sų uni­ver­si­te­tų is­to­ri­jos, ir ne tik Vil­niaus uni­ver­si­te­to, bet taip pat ir Ka­ra­liau­čiaus uni­ver­si­te­to, ku­rio nuo­pel­nai iš­sau­gant lie­tu­vių kal­bą, gra­ma­ti­ką yra tik­rai ne­abe­jo­ti­ni. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vai. Už ne­ma­tau, prieš taip pat ne­ma­tau. (Bal­sai sa­lė­je) Yra? At­si­pra­šau. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, ne­su aš nei prieš uni­ver­si­te­tus, nei prieš krep­ši­nį, nei prieš I. Si­mo­nai­ty­tę, nei prieš gy­vū­nė­lius, nei prieš dar ką. Esu prieš tai, kad ši­tie me­tai bus 20 įvai­rių pro­gų me­tai, o tai reiš­kia – jo­kie me­tai. Ta de­val­va­ci­ja jau dis­kre­di­tuo­ja mus kaip par­la­men­ta­rus. Ši­tuo kon­kre­čiu at­ve­ju, kal­bant apie Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tą, taip, šimt­me­tis yra Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tui. Ger­bia­mas ko­le­ga V. Ra­ku­tis tei­sin­gai pa­ste­bė­jo, kad yra ir ki­tų uni­ver­si­te­tų, aiš­ku, ga­li­ma tu­rė­ti ir juos ome­ny, kad Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tai. Bet jei­gu jau iš tik­ro yra in­ten­ci­ja bū­ti­nai bū­ti­nai švęs­ti ši­tuos me­tus, tai čia yra Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to me­tai, taip jis ta­da va­di­no­si, tas uni­ver­si­te­tas.

PIRMININKĖ. Už – A. Žu­kaus­kas. Pra­šau. Jūs iš vie­tos.

A. ŽUKAUSKAS (LF). La­bai keis­ta gir­dė­ti to­kius žo­džius iš Sei­mo na­rio, ku­ris sa­ve ir­gi įvar­di­na pro­fe­so­riu­mi. Vis dėl­to aš no­riu pa­brėž­ti, kad iš Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to iš­si­vys­tė ir ki­ti lie­tu­viš­kai dės­tan­tys uni­ver­si­te­tai, tarp jų ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te bu­vo pra­dė­ta dės­ty­ti lie­tu­viškai, nes iš Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to, vė­liau Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to, dės­tė ir stu­den­tai, 1939 me­tais at­vy­ko. Aš ma­nau, in­te­lek­ti­nei ša­lies rai­dai ši­ta da­ta yra la­bai svar­bi. Gal mums trūks­ta ki­tų da­ly­kų vie­no­kių ar ki­to­kių, bet švie­sos nie­ka­da ne­bus per daug. No­riu pri­min­ti mū­sų him­no žo­džius: „ir švie­sa, ir tie­sa mūs žings­nius te­ly­di“. O švie­są ir tie­są ge­ne­ruo­ja uni­ver­si­te­tai, jo­kios ki­tos ins­ti­tu­ci­jos.

PIRMININKĖ. Dė­kui. No­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad ne­ga­li­me su­tar­ti ir bal­sa­vi­mas nu­ma­ty­tu lai­ku. Tur­būt ne dėl him­no žo­džių ne­ga­li­me su­tar­ti, bet dėl me­tų gau­sos. Taip, Kęs­tu­ti, pra­šau per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne­su la­bai įžei­dus, bet kaip ir jūs tu­ri­te pro­fe­so­riaus ates­ta­tą, ti­kiuo­si, taip ir aš to­kį pat ates­ta­tą tu­riu. Ši­tuo po­žiū­riu mes esa­me ly­gia­ver­čiai, tai aš ne­va­di­nu jū­sų „lyg“, tu­riu to­kį ates­ta­tą.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Bal­sa­vi­mas nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

15.58 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais“ projektas Nr. XIVP-203(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-203(2). Vėl­gi pra­šau ger­bia­mą A. Žu­kaus­ką pa­gar­sin­ti Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to po­zi­ci­ją.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Sei­mo nu­ta­ri­mą „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais“, pri­ta­rė jam ben­dru su­ta­ri­mu. Iš tik­rų­jų tai taip pat yra la­bai svar­bi ša­lies in­te­lek­ti­nei rai­dai da­ta – prieš 500 me­tų pa­si­ro­dė pir­mas spaus­din­tas žo­dis Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je. Aš ma­nau, kad tą da­tą la­bai ver­ta pa­mi­nė­ti.

Dar ga­liu pri­min­ti, kad mes tik­rai ne­tu­ri­me 20 siū­ly­mų, mes svars­to­me šian­dien 12, vie­ną tu­ri­me iš pra­ei­tų me­tų dėl ka­rai­mų. Iš vi­so su šios die­nos vi­sais siū­ly­mais tu­rė­tu­me 13 at­min­ti­nų da­tų, šiek tiek dau­giau nei vie­ną per mė­ne­sį. Tik­rai ne­ma­nau, kad ša­liai tai bū­tų la­bai di­de­lė pra­ban­ga.

PIRMININKĖ. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Lais­vės ko­vų ir is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos po­zi­ci­ją kvie­čiu pa­gar­sin­ti S. Tu­mė­ną ar­ba ga­liu ir aš tai pa­da­ry­ti, bet jūs no­rė­si­te dėl mo­ty­vų kal­bė­ti, taip? Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tų mi­nė­ji­mui. Da­bar dis­ku­si­jo­je kal­ban­čių ne­ma­tau.

Mo­ty­vai dėl vi­so. S. Tu­mė­nas – už.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi tai yra ma­no kū­ri­nys, aš ga­liu kal­bė­ti čia iki va­ka­ro apie jį. Ti­kiuo­si, kad pri­si­me­na­te ma­no pro­jek­to pri­sta­ty­mą. Tik­tai no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pri­tar­ti šiam pro­jek­tui, kad 2022 me­tai bū­tų pa­skelb­ti Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais – gar­sio­jo lei­dė­jo, spaus­tu­vi­nin­ko, hu­ma­nis­to, ver­tė­jo me­tais.

Dar no­riu pri­min­ti, kad į Sei­mą at­ėjo ne­ma­žai pri­ta­ri­mo raš­tų iš aka­de­mi­nės ben­druo­menės, iš bib­lio­te­ki­nin­kų. Aš tik pa­ci­tuo­siu vie­ną trum­pą ci­ta­tą iš Vrub­liaus­kių bib­lio­te­kos at­ke­lia­vu­sio raš­to Sei­mui: „Svei­kin­ti­nas yra toks su­ma­ny­mas pa­gerb­ti šios iš­ki­lios Re­ne­san­so as­me­ny­bės at­mi­ni­mą ir taip įpras­min­ti jo dar­bus – pir­miau­sia pir­mo­sios Lie­tu­vo­je spaus­tu­vės įstei­gi­mą ir pir­mo­sios kny­gos iš­spaus­di­ni­mą Vil­niu­je 1522 me­tais. Nuo P. Sko­ri­nos ir su P. Sko­ri­na Lie­tu­vo­je pra­si­de­da ne­ma­žai ino­va­ci­jų, to­lyn smar­kiai ve­du­sių Lie­tu­vą pro­gre­so ke­liu.“ Tai­gi abe­jo­nių ne­ke­lia – P. Sko­ri­nos mi­nė­ji­mas 2022 me­tais ne­ke­lia nė ma­žiau­sių abe­jo­nių. Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti šiam pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. Ne­ma­tau dėl mo­ty­vų prieš už­si­ra­šiu­sių. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ma­tau tei­sin­gus žen­klus, iš ku­rių su­pran­tu, kad ga­li­me.

 

16.02 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jo­no Me­ko me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-211(2) (svars­ty­mas)

 

Ta­da ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jo­no Me­ko me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-211. Pra­šom, ger­bia­mas Žu­kaus­kai.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jo­no Me­ko me­tais“ pro­jek­tą ir pri­ta­rė šiam pro­jek­tui ben­dru su­ta­ri­mu. Taip pat tu­rė­jo­me pa­lai­ky­mo laiš­ką iš Bir­žų sa­vi­val­dy­bės, bet aš no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad J. Me­kas yra, ko ge­ro, ži­no­miau­sias pa­sau­ly­je lie­tu­vių kil­mės me­ni­nin­kas, iš­gar­si­nęs Lie­tu­vą, pri­si­dė­jęs prie jos įvaiz­džio. Ma­nau, kad ben­dru su­ta­ri­mu ir pri­tar­si­me čia.

PIRMININKĖ. La­bai dė­kui. Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos po­zi­ci­ją kvie­čiu pri­sta­ty­ti P. Kuz­mic­kie­nę ar­ba aš ga­liu pa­gar­sin­ti. Ka­dan­gi ko­mi­si­ja ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė, ti­kiuo­si, gir­di­me šią po­zi­ci­ją. Dis­ku­si­jo­se ne­no­ri nie­kas kal­bė­ti. Mo­ty­vų už bei prieš nė­ra. Ti­kiuo­si, ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu. Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių.

 

16.03 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jau­ni­mo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-294(2) (svars­ty­mas)

 

Ta­da ju­da­me prie dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skelbi­mo Jau­ni­mo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-294. Vėl pra­šau – ger­bia­mas A. Žu­kaus­kas tri­bū­no­je.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jau­ni­mo me­tais“ pro­jek­tą ir pri­ta­rė jam ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos po­zi­ci­ją tu­rė­tų pa­gar­sin­ti ko­le­ga V. Mi­ta­las, bet ne­ma­tau jo da­bar sa­lė­je, tad lei­siu sau pri­sta­ty­ti bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus, jog pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dis­ku­si­ja. D. Asa­na­vi­čiū­tė – dėl Jau­ni­mo me­tų.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, iš tik­rų­jų šių me­tų pa­skel­bi­mo pra­šė Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba, ku­riai su­kan­ka 30 me­tų, ir Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­ga, ku­riai su­kan­ka 50 me­tų. Aš no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti bū­tent Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­gos in­dė­lį ir veik­lą per tuos 50 me­tų.

PLJS vie­ni­ja lie­tu­vius ir lie­tu­vių kil­mės jau­ni­mą, ku­ris gy­ve­na už Lie­tu­vos ri­bų. Vie­ni­ja jau­nus, są­mo­nin­gus žmo­nes, ku­rie pri­ta­ria lie­tu­vy­bės mi­si­jai, iš­lai­ko lie­tu­viš­ką ta­pa­ty­bę per kal­bą, kul­tū­rą ir pa­pro­čius. Is­to­ri­ja už­fik­sa­vo ir jau­ni­mo in­dė­lį at­ku­riant Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę. Lie­tu­vos so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais svar­biau­sias PLJS tiks­las bu­vo at­kur­ti ne­pri­klau­so­my­bę. JAV lie­tu­vių jau­ni­mas kar­tu su JAV lie­tu­vių ben­druo­me­ne ra­šė laiš­kus JAV val­džios įstai­goms ir pa­rei­gū­nams, taip pat įvai­rio­se pa­sau­lio sos­ti­nė­se ren­gė de­monst­ra­ci­jas dėl Lie­tu­vos lais­vės. Re­a­guo­da­ma į tarp­tau­ti­nės pa­dė­ties po­ky­čius ir į tau­tos sie­kius Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­ga iš­sa­kė sa­vo po­zi­ci­ją Lie­tu­vos lais­vės by­los klau­si­mu. Or­ga­ni­za­ci­ja įsi­pa­rei­go­jo rei­ka­lau­ti Lie­tu­vai ir jo­je gy­ve­nan­tiems žmo­nėms tei­sių ir lais­vių, pri­pa­žin­tų Jung­ti­nių Tau­tų Char­ti­jo­je ir Vi­suo­ti­nė­je žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­jo­je. Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos ir Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­gos pra­šy­mas, kar­tu ir pri­mi­ni­mas apie ki­tas jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas, vei­kian­čias Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je, įtrau­kian­čias į pi­lie­tiš­ku­mo ir lie­tu­viš­ko iden­ti­te­to puo­se­lė­ji­mą. Tai yra skau­tai, at­ei­ti­nin­kai, lie­tu­viš­kos mo­kyk­los, vei­kian­čios už­sie­ny­je. Jau­ni­mas ir šio­mis die­no­mis drą­siai de­monst­ruo­ja pi­lie­tiš­ku­mą. Pa­lai­ky­ki­me šias jau­ni­mo ini­cia­ty­vas ir mo­ty­vuo­ki­me juos, pa­skelb­da­mi 2022 me­tus Lie­tu­vos jau­ni­mo me­tais. Ačiū vi­siems.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Ki­tas no­ri dis­ku­tuo­ti V. Ra­ku­tis.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Di­džiai ger­bia­mas Sei­me, man la­bai ma­lo­nu pa­si­sa­ky­ti už Lie­tu­vos jau­ni­mo me­tus. Pri­si­dė­da­mas prie ko­le­gės no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mū­sų vals­ty­bė­je jau­ni­mo klau­si­mai nė­ra to­kie svar­būs, ko­kie tu­rė­tų bū­tų. Įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos sens­ta kar­tu su sa­vo stei­gė­jais, ne­su­ku­ria jau­ni­mo gru­pių, ne­per­duo­da sa­vo ver­ty­bių, vys­to­si skir­tin­gais kur­sais. At­si­ra­dus nau­joms tech­no­lo­gi­joms yra trū­kis tarp kar­tų, sun­ku su­si­kal­bė­ti, vi­si gy­ve­na sa­vo gy­ve­ni­mą. Tu­ri­me la­bai di­de­lių iš­šū­kių, kad jau­no­ji ge­ne­ra­ci­ja gy­vens ki­to­kia­me pa­sau­ly­je ir ki­to­kio­mis ver­ty­bė­mis. To­dėl la­bai svar­bu skir­ti šiems klau­si­mams ypa­tin­gą dė­me­sį ir čia, pas mus, Sei­me, ir Vy­riau­sy­bė­je, ir ki­tur, kad mes iš­lai­ky­tu­me ši­tą kul­tū­ri­nį tęs­ti­nu­mą ir su­da­ry­tume są­ly­gas mū­sų jau­ni­mui vys­ty­tis tin­ka­mu bū­du. Pa­dė­tis nė­ra ge­ra. Jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba yra pa­tei­ku­si to­kius duo­me­nis, kad tik 1 % jau­ni­mo jun­gia­si į tva­res­nes or­ga­ni­za­ci­jas, skai­čius aki­vaiz­džiai ma­žė­ja, do­mi­nuo­ja vien­kar­ti­nis in­te­re­sas, la­biau do­mi­ma­si tik sa­vo as­me­ni­niu gy­ve­ni­mu, ne­si­jun­gia­ma į pla­tes­nes są­jun­gas. Mes tu­ri­me tik­rai ne­ge­rą pa­dė­tį. Nau­do­da­mie­si šiais dviem ju­bi­lie­jais iš tik­rų­jų tu­ri­me pro­gą per­žiū­rė­ti mū­sų jau­ni­mo po­li­ti­ką, at­si­gręž­ti į at­ei­tį ir su­pras­ti, kad mes esa­me svar­būs tik­tai tiek, kiek ga­li­me jau­na­jai ge­ne­ra­ci­jai per­teik­ti sa­vą­sias ver­ty­bes, leis­da­mi jiems ras­ti sa­vą­jį ke­lią nau­ja­me pa­sau­ly­je.

Per 30 me­tų esu skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos na­rys, ge­rai pa­žįs­tu jau­ni­mą, gy­ve­nan­tį sa­vo gy­ve­ni­mą. Rei­kia jam su­teik­ti pa­ra­mą, at­kreip­ti dė­me­sį. Tik­rai šiuos me­tus pa­skelb­ki­me ne tik dėl šių ju­bi­lie­jų, bet ir dėl to, kad su­stip­rin­tu­me mū­sų vals­ty­bės at­ei­tį.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. Mo­ty­vai už – A. Bag­do­nas. Pra­šom.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kei už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai džiau­giuo­si ini­cia­ty­va 2022 me­tus pa­skelb­ti Lie­tu­vos jau­ni­mo me­tais. Ti­kiu, kad įvai­rios jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ne tik pri­si­de­da prie jau­ni­mo vie­ni­ji­mo Lie­tu­vo­je, bet ir už­tik­ri­na ga­li­my­bę kiek­vie­nam ša­lies jau­nuo­liui iš­ban­dy­ti sa­ve skir­tin­go­se veik­lo­se. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad kiek­vie­na­me jau­nuo­ly­je sly­pi di­džiu­lis po­ten­cia­las, ku­rį tin­ka­mai ug­dy­da­mi ga­li­me ga­ran­tuo­ti jiems ne tik sta­bi­lius ir per­spek­ty­vius dar­bus at­ei­ty­je, bet ir įdieg­ti no­rą tap­ti pi­lie­tiš­kais bei mąs­liais žmo­nė­mis.

Ir pa­bai­gai. Ne­pai­sant pan­de­mi­jos, mū­sų jau­ni­mas ne­su­sto­ja. Šian­dien tarp jau­ni­mo tu­rime daug spor­ti­nin­kų, me­ni­nin­kų, vi­suo­me­nės vei­kė­jų, ku­rie sa­vo dar­bais gar­si­na Lie­tu­vą visa­me pa­sau­ly­je, to­dėl ti­kiu, kad Lie­tu­vos jau­ni­mas nu­si­pel­no tu­rė­ti me­tus, skir­tus bū­tent jiems. Kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl mo­ty­vų prieš ne­ma­tau už­si­ra­šiu­sių. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Taip, dė­ko­ju už tai.

 

16.10 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kronikos“ me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-350(2) (svars­ty­mas)

 

Tuo­met ju­da­me prie dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-350. Pra­šom. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Žu­kaus­kas.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tais“ pro­jek­tą. Pri­ta­rė jam ben­dru su­ta­ri­mu vie­nin­gai pa­žy­mė­da­mas, kad šis reiš­ki­nys bu­vo be ga­lo svar­bus mū­sų ne­gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo ele­men­tas, vie­ši­nęs Lie­tu­vą vi­sa­me pa­sau­ly­je, ne­šęs pa­sau­liui ži­nią apie prie­spau­dą Lie­tu­vo­je oku­pa­ci­jos me­tais ir re­kor­diš­kai il­gai at­si­lai­kęs prieš ga­lin­giau­sią per­se­kio­ji­mo ma­ši­ną KGB – dau­giau kaip 16 me­tų taip ir li­ko ne­su­sek­tas ir ne­iš­aiš­kin­tas ši­tos prie­spau­dos ma­ši­nos. Kvie­čiu vien­bal­siai pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos po­zi­ci­ją kvie­čiu pa­gar­sin­ti V. Ra­ku­tį.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Švie­siau­sias Sei­me, Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tai iš tik­rų­jų tin­ka­mai pa­žy­mė­tų 50 me­tų ju­bi­lie­jų, ku­ris yra svar­bus ne tik sa­vo ko­vos dėl lais­vės pras­me, bet ir lei­džia su­vok­ti pa­ma­ti­nes mū­sų tau­tos ver­ty­bes, nes tiek XIX am­žiu­je, tiek XX am­žiaus ant­ro­je pu­sė­je, ka­da Lie­tu­va ken­tė sun­kią prie­spau­dą, bū­tent Ka­ta­li­kų Baž­ny­čia ta­po tuo bas­tio­nu, ku­ris lei­do at­si­rem­ti sun­kio­je ko­vo­je dėl iš­li­ki­mo, dėl sa­vo ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo. Ko ge­ro, „Kro­ni­kos“ ju­bi­lie­jaus pa­mi­nė­ji­mas stip­riai pri­si­dės prie nau­jo po­žiū­rio į mū­sų Baž­ny­čios reikš­mę vals­ty­bės iš­li­ki­mui ir leis iš­sau­go­ti daug ben­drų­jų ver­ty­bių.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­ma­žai šio sun­kaus dar­bo ben­dra­dar­bių dar te­bė­ra gy­vi ir šven­ti­niais ren­gi­niais, ku­rie bus vyk­do­mi šio ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­mo me­tais, tu­rės pro­gą, dar bū­da­mi gy­vi, gau­ti įver­ti­ni­mą už sa­vo pa­si­au­ko­ji­mą, dar­bą ir nuo­pel­nus Lie­tu­vai.

Siū­lau pri­tar­ti šiam spren­di­mui.

PIRMININKĖ. Dė­kui už įgar­sin­tą po­zi­ci­ją. Dėl mo­ty­vų ne­ma­tau už­si­ra­šiu­sių­jų kal­bė­ti. Ti­kiuo­si, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Ben­dras su­ta­ri­mas svars­ty­mo sta­di­jo­je.

 

16.13 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sū­du­vos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-371(2) (svars­ty­mas)

 

Ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sū­du­vos me­tais“ pro­jek­tas. Pra­šom, ger­bia­mas Žu­kaus­kai.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sū­du­vos me­tais“ pro­jek­tą ir pri­ta­rė jam. Už bal­sa­vo 10, su­si­lai­kė 1.

No­riu pa­brėž­ti, kad prieš 600 me­tų bu­vo su­da­ry­ta Mel­no tai­ka, pa­gal ku­rią bu­vo nu­brėž­ta Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės Va­ka­rų sie­na. Ta sie­na ap­rė­pė ir da­bar­ti­nį Sū­du­vos, Su­val­ki­jos, kraš­tą, tai yra va­di­na­mą­ją Už­ne­mu­nę.

PIRMININKĖ. Dė­kui už įgar­sin­tą po­zi­ci­ją. Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos po­zi­ci­ją kvie­čiu pa­gar­sin­ti G. Sur­plį. Į tri­bū­ną pra­šom kaip sū­du­vių sū­du­vį.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė šiam pa­siū­ly­mui.

PIRMININKĖ. Ačiū, la­bai ge­rai pri­sta­tė­te po­zi­ci­ją. Pa­tvir­ti­nu. Dis­ku­si­jo­je no­ri da­ly­vau­ti trys ko­le­gos. Pir­mas iš jų – V. Ra­ku­tis. Pra­šau.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tik­rai tu­ri­me uni­ka­lią pro­gą ne tik pa­skel­b­ti vie­ną ar ki­tą ju­bi­lie­jų, bet ir pri­si­dė­ti prie tam tik­ro Lie­tu­vos re­gio­no są­mo­nės for­ma­vi­mo. Iš tik­rų­jų ne taip se­niai šven­tė­me Že­mai­ti­jos krikš­to ju­bi­lie­jų. Tu­ri­me stip­riai be­si­for­muo­jan­čią Aukš­tai­ti­jos są­mo­nę, o štai mū­sų Už­ne­mu­nės re­gio­nas, tu­rin­tis skir­tin­gus var­dus, sa­vo ta­pa­ty­bės var­dus, la­bai daž­nai sun­kiai ran­da sa­vo ke­lią is­to­ri­jos rai­do­je. Šis kraš­tas tu­ri ke­lis pa­va­di­ni­mus – Su­val­ki­ja, Sū­du­va. Iš tik­rų­jų nė­ra to­kio tar­si įvy­kio, ku­ris ga­lė­tų vi­sus tuos žmo­nes su­bur­ti. Nė­ra pir­mo pa­mi­nė­ji­mo, nė­ra vys­ku­pys­tės, nė­ra ko­kio nors te­ri­to­ri­nio šio kraš­to iš­sky­ri­mo, nes is­to­ri­jos rai­do­je šis re­gio­nas ne tik ati­tek­da­vo skir­tin­goms vals­ty­bėms, bet taip pat ir ne­tu­rė­jo la­bai aiš­kaus cen­tro.

To­dėl, kaip jau ger­bia­mas pro­fe­so­rius A. Žu­kaus­kas mi­nė­jo, 1422 me­tai ga­li tap­ti to­kia da­ta mū­sų pa­čių pa­stan­go­mis, nes iki šios da­tos XIII–XIV am­žiu­je vi­sas re­gio­nas, ku­rį mes šian­dien va­di­na­me Sū­du­va, bu­vo vi­siš­kai su­nai­kin­tas. Mies­te­liai, kai­mai iš­ny­ko. Ar­che­o­lo­gai pa­ste­bi kul­tū­rų at­si­trau­ki­mą, nes tai bu­vo ka­ro su Kry­žiuo­čių or­di­nu zo­na. Tik pa­sie­kus Mel­no su­tar­tį 1422 me­tais šis re­gio­nas bu­vo iš nau­jo re­ko­lo­ni­zuo­tas. Tai yra uni­ka­lus at­ve­jis Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je.

La­bai pa­na­šūs pro­ce­sai vy­ko ir Pa­ne­mu­nė­je, kai že­mai­čiai vėl iš nau­jo grį­žo prie Ne­mu­no, nes bu­vo nu­stum­ti šio sun­kaus ka­ro. Mel­no tai­ka yra vie­nas iš svar­biau­sių Lie­tu­vos is­to­ri­jos eta­pų, nes pa­bai­gė dau­giau ne­gu 200 me­tų tru­ku­sią ko­vą su la­bai pa­vo­jin­gais ir kar­tu daug ko mus iš­mo­kiu­siais prie­šais.

To­dėl siū­ly­čiau pri­tar­ti šiam spren­di­mui. Juo la­biau kad šis kraš­tas to­kios stip­rios są­monės ne­tu­ri, o tu­ri tik tam tik­rą sa­vo ver­ty­bi­nę sis­te­mą, ku­rią di­de­le da­li­mi nu­lė­mė Na­po­le­o­no ko­dek­sas. Su­pras­ki­me, kad Lie­tu­vos tau­ti­nio at­gi­mi­mo lai­ko­tar­piu bū­tent iš šio kraš­to žmo­nės ak­ty­viai da­ly­va­vo for­muo­jant vals­ty­bės nuo­sta­tas. Tai­gi siū­lau pa­si­sa­ky­ti už Sū­du­vos me­tus. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Po ger­bia­mo V. Ra­ku­čio ką nors pri­dė­ti yra la­bai su­dė­tin­ga, nes, man at­ro­do, jis iš­var­di­no vi­sus es­mi­nius is­to­ri­nius mo­men­tus. Aš no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ši ini­cia­ty­va at­ke­liau­ja iš mū­sų Sū­du­vos re­gio­no is­to­ri­kų, iš žmo­nių, ku­rie do­mi­si ir ty­ri­nė­ja tiek et­no­gra­fi­nius da­ly­kus, tiek ir ar­che­o­lo­gi­ją. Mū­sų re­gio­nui ši da­ta yra be ga­lo svar­bi, nes tai yra ga­li­my­bė kur kas ge­riau įpras­min­ti re­gio­no pri­jun­gi­mą prie Lie­tu­vos vals­ty­bės, prie Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės, ir kar­tu aiš­kiai de­kla­ruo­ti tas ver­ty­bes, ku­rio­mis mes va­do­vau­ja­mės nuo se­nų se­no­vės, pa­brėž­ti sa­vo is­to­ri­nį iš­skir­ti­nu­mą.

Pri­pa­žin­ki­me, kad Sū­du­vos re­gio­nas bu­vo be­ne svar­biau­sias re­gio­nas su­ku­riant ir Lie­tu­vos Res­pub­li­ką. Tau­ti­nis Są­jū­dis, dau­gy­bė sig­na­ta­rų, J. Ba­sa­na­vi­čius, V. Ku­dir­ka ir ki­ti žmo­nės su­bren­do, gi­mė ar­ba su­bren­do bū­tent šia­me re­gio­ne. To­dėl jam rei­kia skir­ti tik­rai di­de­lį dė­me­sį ir tie­siog pa­mi­nė­ti šiuos me­tus la­bai ge­rai. Kvie­čiu pri­tar­ti. O kai pri­tar­si­te, kvie­čiu ki­tais me­tais į Sū­du­vos re­gio­ną ir ypač į Ma­ri­jam­po­lę.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga, už kvie­ti­mą. Ir dar vie­na, no­rin­ti iš­sa­ky­ti po­zi­ci­ją dis­ku­si­jo­je, ko­le­gė I. Ha­a­se. Pra­šom.

I. HAASE (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­tar­da­ma ir pa­lai­ky­da­ma ką tik ko­le­gų iš­sa­ky­tas min­tis ir įžval­gas, džiau­giuo­si ga­lė­da­ma pa­kvies­ti jus bal­suo­ti už nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, pa­gal ku­rį at­ei­nan­tys 2022 me­tai bū­tų pa­skelb­ti Sū­du­vos me­tais.

Ko­dėl mums tai svar­bu ir ko­kia šio nu­ta­ri­mo pras­mė? Ne­re­tai gin­čy­da­mie­si, dis­ku­tuo­da­mi, įro­di­nė­da­mi pa­mirš­ta­me es­mi­nį da­ly­ką, dėl ko vi­sa tai da­ro­me. Tiks­las yra ir pri­va­lo bū­ti vie­nas – Lie­tu­va. Tai ži­no­jo anuo­met pa­ra­šus ant Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to pa­dė­ję sig­na­ta­rai, iš ku­rių še­še­tas yra ki­lę iš Sū­du­vos. Tai vi­siems pui­kiai ži­no­mi fi­nan­si­nin­kas, vi­suo­me­nės bei po­li­ti­nis vei­kė­jas J. Vai­lo­kai­tis, vys­ku­pas J. Stau­gai­tis, Lie­tu­vos spaus­tu­vi­nin­kas, lei­dė­jas S. Ba­nai­tis, gy­dy­to­jas, moks­li­nin­kas J. Ba­sa­na­vi­čius, tei­si­nin­kas, is­to­ri­kas P. Kli­mas, tei­si­nin­kas, fi­lo­so­fas P. Do­vy­dai­tis. Tai ži­no­jo ir šio kraš­to sū­nus, mū­sų Tau­tiš­kos gies­mės, mū­sų vals­ty­bės him­no au­to­rius dak­ta­ras V. Ku­dir­ka, ku­ris lie­pė kel­tis ir neš­ti lie­tu­vy­bę, pa­trio­tiš­ku­mą ir san­tar­vę.

Pa­brėž­ti no­riu tai, kad Sū­du­va vi­sa­da bu­vo, o ir mū­sų lai­kais iš­li­ko gim­to­sios kal­bos, tra­di­ci­nės me­ni­nės sa­vi­raiš­kos ir tra­di­ci­nių ama­tų lop­šiu. At­ei­nan­tys me­tai, pa­skel­bus juos Sū­du­vos me­tais, bus pui­kus me­tas pri­si­min­ti svar­bias su­kak­tis ir as­me­ny­bes, ku­rios mus kaip vi­suo­me­nę stip­ri­no ir tel­kė. Tvir­tai ži­nau, kad šio kraš­to ben­druo­me­nės – tai Kal­va­ri­jos, Kaz­lų Rū­dos, Ma­ri­jam­po­lės, Ša­kių, Vil­ka­viš­kio – at­sa­kin­gai pri­ims šį įver­ti­ni­mą, sve­tin­gai su­tiks kie­k­vie­ną, o mes vi­si kaip tau­ta dar la­biau su­stip­rė­si­me. To­dėl kvie­čiu ger­bia­mus ko­le­gas pri­tar­ti ir bal­suo­ti už nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. O kvie­ti­mą į šven­tes tik­rai vi­si gau­si­te. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Ko­le­ge, ne­ma­tau mo­ty­vų po to­kio pri­sta­ty­mo, kad bū­tų prieš­ta­rau­jan­čių, tai ti­kiuo­si, kad ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti. Taip, ačiū už tai.

 

16.21 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sa­va­no­rys­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-374(2) (svars­ty­mas)

 

Ir pas­ku­ti­nis iš me­tų bu­kie­to – klau­si­mas 2-15 – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sa­va­no­rys­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-374(2). Pra­šau, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Žu­kaus­kas.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sa­va­no­rys­tės me­tais“ pro­jek­tą ir ben­dru su­ta­ri­mu jam pri­ta­rė. Taip pat no­riu pa­brėž­ti, kad ga­vo­me pa­lai­ky­mo laiš­ką iš Na­cio­na­li­nės ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ko­a­li­ci­jos, ku­ri vie­ni­ja dau­giau ne­gu 3 tūkst. ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir ben­druo­me­nių. Ši ko­a­li­ci­ja pri­ta­ria ir pra­šo pa­skelb­ti ši­tuos me­tus, taip pat nu­ro­do, kad Lie­tu­vo­je sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je iš vi­so yra da­ly­va­vę ar­ba da­ly­vau­ja apie 27 % gy­ven­to­jų, ši veik­la su­ku­ria di­džiu­lę pri­dė­ti­nę ver­tę vi­suo­me­nė­je ir yra la­bai svar­bi pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ug­dy­mui mū­sų ša­ly­je. Kvie­čiu pa­rem­ti ši­tą ini­cia­ty­vą.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos spren­di­mą pa­skelbs R. Baš­kie­nė. Pra­šau.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja svars­tė šį nu­ta­ri­mą, įver­ti­no de­šim­ties me­tų sa­va­no­rys­tės svar­bą ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė nu­ta­ri­mui. Pra­šo­me ir jū­sų pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Dis­ku­si­jo­je no­ri da­ly­vau­ti A. Vin­kus ir V. Ra­ku­tis. Pir­mą­jį pra­šau ger­bia­mą An­ta­ną, bet iš tri­bū­nos. Pra­šau.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, sa­va­no­rys­tė Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su Va­ka­rų vals­ty­bė­mis, dar ga­na jau­na veik­la, for­muo­jan­ti sa­vo tra­di­ci­jas ir ple­čian­ti veik­los ri­bas, to­dėl tu­ri­me ieš­ko­ti nau­jų bū­dų ir for­mų šią veik­lą ska­tin­ti. Ne­pai­sant ri­bo­tos pa­tir­ties, pas­ta­rai­siais me­tais ža­vė­jo sa­va­no­rių ini­cia­ty­va, pa­ro­dy­ta at­ėjus į Lie­tu­vą ko­vi­do pan­de­mi­jai. Sa­va­no­rių bū­riai ir pa­vie­nės ini­cia­ty­vos, pa­dė­ju­sios ko­vo­ti su pan­de­mi­jos pa­da­ri­niais li­go­ni­nė­se, slau­gos ir glo­bos įstai­go­se, oro uos­tuo­se ir ki­tuo­se ži­di­niuo­se, bu­vo ir yra ne­įkai­no­ja­ma pa­gal­ba pa­var­gu­siems gy­dy­to­jams, slau­gy­to­jams, ki­tiems me­di­ci­nos ir ki­tų sri­čių dar­buo­to­jams. Sa­va­no­riai, ne­pai­sy­da­mi ga­li­mos ri­zi­kos svei­ka­tai ir gy­vy­bei, gel­bė­jo prie­ša­ki­nė­se fron­to li­ni­jo­se, rū­pi­no­si žmo­nių svei­ka­ta. To­dėl ma­nau, kad siū­ly­mas at­ei­nan­čius me­tus pa­skelb­ti Sa­va­no­rys­tės me­tais yra pa­dė­kos ir pa­gar­bos šiai veik­lai iš­raiš­ka, vi­suo­me­nės su­si­tel­ki­mo ir pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo s­ka­ti­ni­mo veiks­nys. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­kui, ger­bia­mas An­ta­nai. Ir V. Ra­ku­tis. Pra­šau.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Di­džiai ger­bia­mas Sei­me, sa­va­no­rys­tė yra mū­sų tau­tos idė­ja, ku­ri sun­kiau­siu mo­men­tu leis­da­vo iš­spręs­ti įvai­rias sun­kias pro­ble­mas. Lie­tu­vos ba­jo­rai tu­rė­jo sa­vo pa­rei­gas vyk­dy­ti už dy­ką – sa­va­no­riš­ku­mo pa­grin­du. To­kia bu­vo vi­sa sis­te­ma – ir vyk­ti į Sei­mą, ir vyk­ti į ka­rą. Ši­ta tra­di­ci­ja yra la­bai gi­liai mū­sų is­to­ri­nė­je są­mo­nė­je.

1918 me­tais, ypač 1919 me­tais, sa­va­no­riai su­for­ma­vo pir­mus ka­ri­nius bū­rius, iš ku­rių vė­liau at­si­ra­do ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė. Sa­va­no­riš­ko­ji kraš­to ap­sau­gos tar­ny­ba at­si­ra­do 1991 me­tų sau­sio mė­ne­sį, kai Lie­tu­vai at­ėjo la­bai sun­kus me­tas. Štai ir da­bar pan­de­mi­jos są­ly­go­mis dau­gy­bė žmo­nių jun­gia­si prie šios idė­jos. To­dėl yra la­bai svar­bu ir pa­dė­ko­ti sa­va­no­riams, ir ypač jau­ni­mui per­duo­ti es­mi­nę idė­ją, kad, jei­gu rei­kės, vėl nau­ja sa­va­no­rių kar­ta ga­lė­tų gin­ti Lie­tu­vą, kau­tis su vi­sais pa­vo­jais, ko­kie iš­ky­la.

Šiuo me­tu Jiez­ne yra ruo­šia­ma­si sta­ty­ti pa­min­klą trims sa­va­no­rių kar­toms. Kol pa­sta­tys pa­min­klą, ko ge­ro, jau ir ke­tu­rioms ga­li­ma sta­ty­ti. Tai­gi tai yra la­bai fan­tas­tiš­ka ir pui­ki mū­sų tau­tos idė­ja, ku­rią tu­ri­me pa­lai­ky­ti ir stip­rin­ti ne tik kū­ną, bet ir mū­sų dva­sią.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. Dėl mo­ty­vų už už­si­ra­šęs A. Vin­kus, bet, aš su­pran­tu, jis dis­ku­si­jo­je iš­sa­kė sa­vo mo­ty­vus. Ki­tos nuo­mo­nės ne­ma­tau. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu dėl Sa­va­no­rys­tės me­tų? Pui­ku, ačiū. Fik­suo­ja­me – ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo sta­di­jos ir už­bai­gia­me šį ju­bi­lie­ji­nių me­tų svars­ty­mo blo­ką.

Da­bar, ma­tau, ga­na spė­riai ei­na­me pa­gal dar­bo­tvarkę. No­riu pa­klaus­ti, ar yra dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mo pra­ne­šė­jas L. Kas­čiū­nas?

 

16.27 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo IX-2135 3, 9, 12, 17 ir 72 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-9 (pa­tei­ki­mas)

 

Jei­gu nė­ra, ta­da gal pa­kvies­čiau dar­bo­tvarkės 2-18 klau­si­mo (pro­jek­tas Nr. XIVP-9) pra­ne­šė­ją R. Že­mai­tai­tį į tri­bū­ną. Ačiū, ko­le­ga.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pri­sta­ty­ti ma­no ir ko­le­gos A. Kup­čins­ko drau­ge reng­tą pro­jek­tą. Šis pro­jek­tas yra pa­reng­tas dar pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je, kai po de­ry­bų ir dis­ku­si­jų su vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, vals­ty­bi­nė­mis įstai­go­mis bei pri­va­čiu sek­to­riu­mi bu­vo iš­reikš­tas toks su­si­rū­pi­ni­mas, kad Lie­tu­vo­je fak­tiš­kai švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to pri­ei­gos ir pri­ei­na­mu­mas yra la­bai ri­bo­tas, nes šiuo me­tu pa­gal da­bar­ti­nį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą vi­sa ga­lia yra su­tel­kia­ma vie­nai įmo­nei, to­dėl ji­nai re­gu­liuo­ja ne tik did­me­ni­nę, bet kar­tu ir maž­me­ni­nę kai­ną.

Sie­kiant ir no­rint, kad į rin­ką įei­tų vie­ni ar ki­ti da­ly­viai, net­gi ta pa­ti vals­ty­bi­nė įstai­ga ar­ba įmo­nė, ku­ri teik­tų ši­tas pa­slau­gas, tie­siog ne­tu­ri ga­li­my­bės, nes did­me­ni­nin­kas nu­sta­to to­kią kai­ną, ko­kią no­ri, ir ji­nai jau ne­re­gu­liuo­ja­ma, bu­vo kreip­ta­si į Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bą, kad bū­tų duo­tas iš­aiš­ki­ni­mas, ar tai yra tei­sin­ga, ar tai yra tei­sė­ta, ar tai yra pa­grįs­ta. Pri­pa­žįs­ta­ma, kad tai yra kaip tam tik­ras pa­žei­di­mas, to­dėl gy­vy­biš­kai svar­bu jį re­gu­liuo­ti tei­sės ak­tu. Mes su ko­le­ga pa­ban­dė­me su­dė­ti, kaip tai bū­tų re­gu­liuo­ja­ma, ka­da at­sa­kin­ga Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba, ka­da yra iš­duo­da­mi lei­di­mai, ka­da yra pri­pa­žįs­ta­ma kaip pik­tnau­džiau­jan­ti sa­vo ga­lia ir sa­vo pa­dė­ti­mi rin­ko­je. Ban­do­me ši­tai su­re­gu­liuo­ti.

Ir kar­tu, aiš­ku, pra­šy­tu­me, kad bū­tų Vy­riau­sy­bės iš­va­da, nes bu­vo reng­ta dar bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės lai­ko­tar­piu. Rei­kė­tų ir­gi kar­tu kreip­tis, kad Vy­riau­sy­bė pa­teik­tų sa­vo iš­va­dą.

PIRMININKĖ. Dė­kui, ko­le­ga. Ke­li ko­le­gos no­ri jū­sų pa­klaus­ti. Pir­ma­sis – M. Pui­do­kas.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Nė­ra.

PIRMININKĖ. Aš jo ne­ma­tau. Ta­da S. Tu­mė­nas. Pra­šau.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pui­ku, kad pats pa­sa­kė­te, kad rei­kia Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. O Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba jau at­siun­tė jums sa­vo po­žiū­rį ar dar ne? Ir ar čia ne­pa­žei­džia­mi kon­ku­ren­ci­jos da­ly­kai?

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Kaip tik ir yra, kad šian­die­ną yra pa­žei­džia­ma kon­ku­ren­ci­ja, nes vie­nas da­ly­vis yra rin­ko­je do­mi­nuo­jan­tis. Jis re­a­liai tu­ri apie 94 % ar­ba, gru­biai, 96,7 % švie­so­lai­di­nių li­ni­jų. To­dėl įei­ti į rin­ką nė­ra ga­li­my­bės ir yra kei­čia­mas įsta­ty­mas. Kai bus tei­kia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da, Kon­ku­ren­ci­jos tar­y­ba tu­rė­tų pa­teik­ti ir sa­vo po­zi­ci­ją.

Dėl Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų. Di­džio­ji da­lis yra tech­ni­nio, re­dak­ci­nio po­bū­džio, į jas bus at­si­žvelg­ta, iš­sky­rus į vie­ną, tai yra dėl 17 straips­nio 11 da­lies pa­siū­ly­mų, bū­tent dėl prin­ci­po nu­sta­ty­mo. Aš ma­nau, kad ko­mi­te­tai, pa­grin­di­nis ir pa­pil­do­mas, tu­rės į tai ir­gi at­si­žvelg­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia ko­le­ga B. Ma­te­lis.

B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, ką jūs ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti skep­ti­kams, ku­rie ga­lė­tų jums prie­kaiš­tau­ti, kad šiuo spren­di­mu jūs į Lie­tu­vos rin­ką no­ri­te at­ves­ti Ki­ni­jos įmo­nes?

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Čia yra vi­siš­kai ne­su­si­jęs šis pro­jek­tas. Jūs, ko­le­ga, ko ge­ro, kal­ba­te apie dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mą, ku­rį teiks ko­le­ga ir ku­ris yra ren­gia­mas Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos. Čia yra ne tas pro­jek­tas, jūs, ko ge­ro, kal­ba­te apie ki­tą. Dar yra du pro­jek­tai: vie­nas pro­jek­tas yra pa­reng­tas Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jo­je, jis da­bar yra de­ri­na­mas Vy­riau­sy­bė­je, ki­tas yra mū­sų ko­le­gos L. Kas­čiū­no ir ki­tų ko­le­gų.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga Že­mai­tai­ti, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų ne­ma­tau už­si­ra­šiu­sių nei už, nei prieš. Gal po pa­tei­ki­mo ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū už tai.

Ma­tau, kad L. Kas­čiū­nas jau yra. (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, taip, taip. Ka­dan­gi bu­vo siū­ly­mas pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, fik­suo­ja­me, kad jos rei­kia, ir pra­šo­me. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Ir siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 27 die­ną.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo ar dėl ve­di­mo tvar­kos per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom, Eu­ge­ni­jau.

E. GENTVILAS (LSF). Dėl ve­di­mo tvar­kos. Mes ry­te pa­tvir­ti­no­me dar­bo­tvarkę ir 16 val. 30 min. nu­ma­ty­tas bal­sa­vi­mas.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau. Kaip tik no­rė­jau at­si­klaus­ti Sei­mo, pa­si­tar­ti su Sei­mu. Te­li­ko du klau­si­mai dar­bo­tvarkėje. Gal ga­li­me su­tar­ti, kad juos pri­sta­to­me, bal­suo­ja­me dėl vis­ko ir tuo­met jau dir­ba­me to­liau, sa­vo ruož­tu, in­di­vi­du­a­liai?

 

16.32 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įstatymo pa­pil­dy­mo 571 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-413, Na­cio­na­li­niam saugumui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. IX-1132 19 straips­nio pakeiti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 132 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-414 (pateiki­mas)

 

Tuo­met pra­šau L. Kas­čiū­ną pri­sta­ty­ti dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mą – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-413 ir ly­di­mą­jį.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Svei­ki, ko­le­gos, ger­bia­ma Rad­vi­le. La­bai jums ačiū. Pa­ban­dy­siu tru­pu­tį pa­teik­ti kon­teks­tą, ku­ria­me mes esa­me. Lie­tu­va, kaip ir be­veik vi­sas pa­sau­lis, žen­gia į nau­ją tech­no­lo­gi­nį eta­pą – į 5G ry­šio die­gi­mą. 5G ry­šys su­teiks mū­sų gy­ve­ni­mui daug įvai­rių nau­jų ga­li­my­bių: ga­lė­si­me vie­nos va­lan­dos fil­mą at­si­siųs­ti per 10 se­kun­džių, o gal­būt at­ei­ty­je net vi­si mū­sų bui­ti­niai daik­tai bus ne­at­sie­ja­mi nuo in­ter­ne­to.

Kar­tu su ga­li­my­bė­mis yra ir įvai­rios sau­gu­mo ri­zi­kos, nes tai yra mil­ži­niš­ki duo­me­nų srau­tai, tai yra ir mū­sų pri­va­tus gy­ve­ni­mas. Aki­vaiz­du, ką mes vi­si ma­to­me, ypač Va­ka­rų pa­sau­ly­je, ky­la daug įvai­rių klau­si­mų, kaip tą ri­zi­ką su­val­dy­ti. O ri­zi­ka su­si­ju­si su tuo, kad yra įvai­rių au­to­ri­ta­ri­nių vals­ty­bių, ku­rios stip­riai ei­na į prie­kį tech­no­lo­gi­nėje srityje. Pa­vyz­džiui, Ki­ni­jos įsta­ty­mai nu­ma­to, kad net ir pri­va­čios ben­dro­vės, esant Vy­riau­sy­bės po­rei­kiui, tu­rė­tų pa­teik­ti Vy­riau­sy­bei su­rink­tus duo­me­nis net ir apie už­sie­nio ša­lių gy­ven­to­jus. Ma­ty­da­mos to­kius tech­to­ni­nius lū­žius Va­ka­rų ša­lys ap­si­spren­džia da­ry­ti vis­ką, kad 5G ry­šio die­gi­mas bū­tų sau­gus, taip eli­mi­nuo­da­mos ne­pa­ti­ki­mus tech­no­lo­gi­jų tie­kė­jus.

Ir štai yra tam tik­ros ini­cia­ty­vos – tarp­tau­ti­nės ini­cia­ty­vos, šiuo klau­si­mu. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja 2020 me­tų pra­džio­je pri­ėmė prie­mo­nių rin­ki­nį, ku­ris re­ko­men­da­ci­jo­mis nu­ma­to, bet nu­ma­to, kad kiek­vie­na vals­ty­bė ga­li stra­te­giš­kai ver­tin­ti šį sek­to­rių ir at­lik­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­tik­rą.

2020 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį Lie­tu­va ir JAV pa­si­ra­šė de­kla­ra­ci­ją, ku­ria su­ta­ria­ma kar­tu sie­k­ti sau­gios ir at­spa­rios 5G plėt­ros. Mū­sų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je aiš­kiai įra­šy­tas tiks­las už­tik­rin­ti, kad 5G in­fra­struk­tū­ro­je ne­bū­tų nau­do­ja­mos ne­pa­ti­ki­mų ga­min­to­jų tech­no­lo­gi­jos ir įran­ga. Įvai­rios ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ata­skai­tos Lie­tu­vo­je liu­di­ja ir įro­do, kad ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo grės­mės su­si­ju­sios ir su ga­li­mu šni­pi­nė­ji­mu, ir ki­ta ri­zi­ka, to­dėl mes, gru­pė par­la­men­ta­rų iš įvai­rių frak­ci­jų, siū­lo­me pa­tai­są. Pa­tai­są, ku­ri nu­ma­ty­tų, kad pla­čia­juos­čio ry­šio daž­nių kon­kur­sai, auk­cio­nai bū­tų ver­ti­na­mi na­cio­na­li­nio sau­gu­mo po­žiū­riu. Ki­taip ta­riant, da­bar, pa­vyz­džiui, Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba, bū­tent ir skirs­tan­ti tuos daž­nius, ne­tu­ri pa­rei­gos kreip­tis į Vy­riau­sy­bės na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­si­ją dėl in­ves­ti­ci­jų ir vie­no ar ki­to sub­jek­to, no­rin­čio da­ly­vau­ti konkurse ar auk­cio­ne, pa­tik­ros, ki­taip nei kai ku­riais ki­tais jums ži­no­mais at­ve­jais. Ki­taip ta­riant, da­bar nė­ra nu­ma­ty­tos ga­li­my­bės dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo as­pek­tų ne­su­teik­ti daž­nio vie­nam ar ki­tam sub­jek­tui. Mes tai­so­me ši­tą pa­dė­tį, siū­lo­me pa­tai­sas, pa­gal ku­rias pa­tik­ra dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo bū­tų at­lie­ka­ma tiek dėl to ju­ri­di­nio as­mens, ku­ris no­ri da­ly­vau­ti kon­kur­se, auk­cio­ne, tiek gal­būt net dėl tą as­me­nį kon­tro­liuo­jan­čio as­mens, nes bū­na at­ve­jų, kad as­muo yra įsi­kū­ręs Eu­ro­pos Są­jun­go­je, bet ją kon­tro­liuo­ja ka­pi­ta­las, ku­ris nė­ra Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tiek dėl apa­ra­tū­ros ir įran­gos, ku­ri bū­tų die­gia­ma die­giant 5G ry­šį, tiek ir dėl pa­slau­gų, ku­rios skir­tos tai įran­gai pa­lai­ky­ti. Tai­gi mes siū­lo­me to­kių tri­jų pjū­vių pa­tik­ros me­cha­niz­mą.

Dar la­bai svar­bus da­ly­kas, ku­rį mes siū­lo­me, tai yra Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­me bū­ti­na nu­ma­ty­ti kri­te­ri­jų, kad na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sų ne­ati­tin­ka bet ku­ris as­muo, ga­min­to­jas, tie­kė­jas, taip pat juos kon­tro­liuo­jan­tis as­muo, jei­gu jis re­gist­ruo­tas tre­čio­jo­je vals­ty­bė­je, tai yra vals­ty­bė­je, ku­ri ne­pri­klau­so nei Eu­ro­pos Są­jun­gai, nei NATO, nei Eu­ro­pos lais­vo­sios pre­ky­bos aso­cia­ci­jai, nei Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jai.

Taip pat siū­lo­ma nu­ma­ty­ti, kad as­me­nys, ju­ri­di­niai as­me­nys, jau nau­do­jan­tys na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sų ne­ati­tin­kan­čią apa­ra­tū­rą ir įren­gi­nius, tu­rė­tų juos pa­si­keis­ti iki 2025 m. gruo­džio 31 d. tam, jei­gu jie no­rė­tų pre­ten­duo­ti į vals­ty­bės ski­ria­mus ra­di­jo daž­nius 5G ry­šio pa­slau­goms teik­ti. Ti­ki­mės, kad šios pa­tai­sos, ku­rioms, ti­kiuo­si, jūs pri­tar­si­te, su­stip­rins mū­sų tech­no­lo­gi­nio sek­to­riaus in­teg­ra­ci­ją į eu­ro­at­lan­ti­nę erd­vę. Ačiū už dė­me­sį, esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, dė­kui už pri­sta­ty­mą. Ne­ma­žai no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­ma­sis – M. Pui­do­kas, bet ne­ma­tau. 5G, ma­tyt, ne­bus ap­tar­tas šia­me kon­teks­te. Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tik­rai la­bai džiau­giuo­si ini­cia­ty­va. Kaip ne­se­niai to­je dis­ku­si­jo­je ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je apie Ki­ni­jos grės­mes bu­vo kal­ba­ma, pa­sau­lis šiuo me­tu tik su­pran­ta tuos pa­vo­jus. De­ja, tai už­tru­ko, bu­vo su­da­ry­ti tam tik­ri kontr­aktai. Tai aš tik­rai džiau­giuo­si, svei­ki­nu šią ini­cia­ty­vą.

Bet no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą. Dis­ku­si­jo­je iš­ryš­kė­jo, kad yra ir ki­tos įdieg­tos tech­no­lo­gi­jos, ga­li­mai net su­si­ju­sios su Sin­dzian­gu, kur yra nau­do­ja­mas pri­vers­ti­nis dar­bas, pa­žei­džiant vi­sus įma­no­mus mū­sų pa­čių iš­pa­žįs­ta­mus stan­dar­tus. Kiek dar, ger­bia­mas Lau­ry­nai, gal­vo­ja­te, yra to­kių sri­čių, į ku­rias mums rei­kė­tų pa­si­gi­lin­ti ir gal­būt ati­tin­ka­mus žings­nius, už­kar­dant tas grės­mes, pa­da­ry­ti?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Žy­gi­man­tai, už klau­si­mą. Kaip kal­ba­me, pir­miau­sia 5G ry­šys yra stra­te­gi­nis ry­šys. Ir čia mū­sų pir­mas žings­nis, ku­rį rei­kia ap­sau­go­ti. Bet, be jo­kios abe­jo­nės, jūs juk ži­no­te Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tro nuo­la­ti­nes me­ti­nes ata­skai­tas apie tai, kiek vis dar Lie­tu­va, kal­bė­ki­me apie vals­ty­bi­nes įstai­gas, apie ypa­tin­gos reikš­mės ins­ti­tu­ci­jas Lie­tu­vo­je, kai ku­riais at­ve­jais yra pri­klau­so­ma nuo įvai­rių tre­čių­jų ša­lių įran­gos. Čia yra tas at­ve­jis, kai tu ne­ga­li kon­tro­liuo­ti iki ga­lo, ar, pa­vyz­džiui, ten kau­pia­mi duo­me­nys ne­tu­ri ry­šio su ko­kiu nors iš­ori­niu ser­ve­riu. Siū­lo­ma ban­dy­ti val­dy­ti ri­zi­kas, bet tai yra šiek tiek li­mi­tuo­tas po­žiū­ris. Mes siū­lo­me gal­vo­ti apie tai, kad pir­miau­sia in­ven­to­ri­zuo­tu­me bū­tent stra­te­gi­nes įmo­nes, mū­sų vals­ty­bi­nes įmo­nes, ypa­tin­gos reikš­mės ob­jek­tus, pa­žiū­rė­tu­me, kas ten yra, ir ta­da nu­­sta­ty­tu­me tam tik­rą eta­pą, tam tik­rą me­tų skai­čių, per ku­rį mes nuo­sek­liai ei­tu­me, kad ga­lė­tu­me juos, tuos ne­pa­ti­ki­mus tie­kė­jus, eli­mi­nuo­ti. Aiš­ku, tie, ku­rie jau yra, na­tū­ra­lu, jie tur­būt yra lai­mė­ję kontr­aktus, yra par­da­vę vie­nomis ar kitomis kainomis, iš jų taip leng­vai ne­paim­si vi­so to. Taip? Mes kal­ba­me apie nau­jus pro­jek­tus. O dėl tų se­nų­jų va­do­vau­ki­mės ri­zi­kų val­dy­mo pa­ra­dig­ma, bet tu­rė­ki­me gal­vo­je, kad tech­no­lo­gi­jos sens­ta. Jų cik­las 5–7 me­tai ir tuo­met tu tu­ri jas at­nau­jin­ti. Tuo­met jau nau­jiems kontr­aktams tu įve­di na­cio­na­li­nio sau­gu­mo kri­te­ri­jų. Mes Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te jau svars­tė­me tą da­ly­ką. Pa­pra­šė­me mū­sų Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos pa­teik­ti re­ko­men­da­ci­jas, kad tai gal­būt ne­bū­tų vie­nin­te­lis ma­žiau­sios kai­nos kri­te­ri­jus, kad mes ga­lė­tu­me įves­ti ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo kri­te­ri­jų ver­tin­da­mi, ypač kai kal­ba­me apie vals­ty­bi­nį sek­to­rių, tik apie vals­ty­bi­nį sek­to­rių. Mes pri­va­tų pa­lie­ka­me ra­my­bė­je.

Tai šiuo at­ve­ju vi­zi­ja yra. Čia mū­sų po­li­ti­nės va­lios klau­si­mas, ar mes tu­rė­si­me to­kią am­bi­ci­ją iš­si­va­duo­ti nuo ne­pa­ti­ki­mų tech­no­lo­gi­jų tie­kė­jo.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pri­sta­ty­da­mas pro­jek­tą pa­čio­je pra­džio­je pa­mi­nė­jo­te, kad kai bus įdieg­tas 5G ry­šys, at­si­ras ga­li­my­bė per ke­lias aki­mir­kas par­si­siųs­ti no­ri­mą fil­mą. Man ši min­tis la­bai pa­ti­ko. No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti šiek tiek pa­juo­kau­da­mas, iš kur jūs re­ko­men­duo­tu­mė­te par­si­siųs­ti to­kių fil­mų fi­ziš­kai į sa­vo kom­piu­te­rį, kad tai bū­tų sau­gu? Ačiū.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ar­vy­dai, aš tu­rė­jau pri­dė­ti žo­dį „le­ga­liai“ at­si­siųs­ti fil­mą, o iš kur jūs sių­si­te, tai jau kiek­vie­nas… le­ga­liai sių­si­te, tai jau kiek­vie­no mū­sų ap­si­spren­di­mas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ko­le­ga Lau­ry­nai, ar jūs no­ri­te, kad bū­tų skaid­rės ek­ra­ne ro­do­mos?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne, ne.

PIRMININKĖ. Tai gal kaip nors… Nuo jū­sų tas pri­klau­so.

V. Val­kiū­nas – ki­tas klau­sian­ty­sis.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Lau­ry­nai, jūs kal­ba­te, jau aš­tuo­nis kar­tus pa­kar­to­jo­te 5G, 5G, bet jau rei­kia gal­vo­ti apie 6G, ku­rį įves iki 2030 me­tų. Ko­dėl mes tu­ri­me bū­ti at­si­li­kė­liai? Yra in­for­ma­ci­jos, kad 5G Eu­ro­pa at­si­lie­ka nuo Ki­ni­jos tech­no­lo­gi­jų dve­jus me­tus, nuo „Hu­a­wei“. Ar tai tei­sy­bė, ar ne? Toks at­si­li­ki­mas. Ar mes at­si­lik­si­me dar dau­giau? Mir­si­me, bet ne­pa­si­duo­si­me ki­nams?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Val­de­ma­rai, da­ro­me vis­ką, kad ne­at­si­lik­tu­me, kar­tu su ju­mis. Ki­taip ta­riant, pir­me­ny­bę tei­kia­me tiems ga­min­to­jams, ku­rie vei­kia Va­ka­rų erd­vė­je, ku­rie ati­tin­ka trans­at­lan­ti­nius kri­te­ri­jus, kad jū­sų ir mū­sų vi­sų duo­me­nys bū­tų sau­gūs. Val­de­ma­rai, tik jū­sų ir mū­sų ben­dro­mis pa­stan­go­mis ga­lė­si­me pa­dė­ti pa­si­vy­ti Ki­ni­jos pir­ma­vi­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klaus­ti no­ri G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Lau­ry­nai, klau­si­mas dėl tem­po jau nu­skam­bė­jo. Dėl sau­gu­mo aš ne­tu­riu jo­kių klau­si­mų, jis yra svar­biau­sias, ir ypač dėl to uto­pis­ti­nio ar re­a­lis­ti­nio uto­pis­ti­nio fu­tu­ris­ti­nio sce­na­ri­jaus, ku­rį tu įvar­di­nai.

Klau­si­mas yra dėl kaš­tų. Ar esa­te pa­da­rę ana­li­zę, kiek al­ter­na­ty­viai pa­brangs 5G ry­šys dėl to, kad mes rink­si­mės tik tam tik­rų ša­lių tie­kė­jus? Ačiū.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Pa­ban­dy­siu. Čia rim­tas klau­si­mas. Pir­miau­sia rei­kia pa­sa­ky­ti, kad mū­sų mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riai, tie trys pa­grin­di­niai, dau­gu­ma jų, iš es­mės vi­si, de­kla­ruo­ja, kad jau da­bar jie dieg­da­mi 5G ne­be­nau­dos ne­pa­ti­ki­mos įran­gos. Tai yra pa­skel­bu­si „Te­lia“, tą aiš­kiai pa­sa­kė „Te­le2“ at­sto­vai, kai mes pri­sta­tė­me pra­ei­tą sa­vai­tę šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Na­tū­ra­lu, kad mes re­mia­me šį jų no­rą ne­si­rem­ti ne­pa­ti­ki­mais tie­kė­jais. Ki­taip ta­riant, jie pa­tys sa­ko, kad to ne­da­rys.

Kiek su­dė­tin­ges­nis at­ve­jis yra tai, kad da­bar 5G ry­šys bus su­si­jęs ir su 4G ry­šio in­fra­struk­tū­ra, ir su 3G ry­šio in­fra­struk­tū­ra. Ka­dan­gi iki šiol re­gu­lia­vi­mo ne­bu­vo, ga­li bū­ti, kad die­giant 4G ir 3G ry­šį bu­vo ins­ta­liuo­ta tech­no­lo­gi­ja, ku­ri pri­ėmus įsta­ty­mą jau ga­li bū­ti lai­ko­ma ne­pa­ti­ki­ma. Tai šiuo at­ve­ju mes, su­pras­da­mi jaut­ru­mus, siū­lo­me per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį – 2025 m. gruo­džio 31 d. Ga­nė­ti­nai il­gas lai­ko­tar­pis, kad ga­li­ma bū­tų tą įran­gą pa­si­keis­ti ir tai, kas bu­vo da­ry­ta dėl 4G ir 3G ry­šio. Pa­na­šų lai­ko­tar­pį yra nu­ma­čiu­sios daug Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių. Tu­rė­ki­me gal­vo­je, kad 4G ry­šio vei­ki­mas yra nu­ma­ty­tas maž­daug de­šim­čiai me­tų tech­no­lo­gi­ne pras­me. Tai jis jau vei­kia Lie­tu­vo­je de­šimt me­tų. Mes dar duo­da­me pen­ke­rius me­tus į prie­kį, kad na­tū­ra­liai sens­tan­ti tech­no­lo­gi­ja bū­tų pa­keis­ta sau­gia tech­no­lo­gi­ja. Aš ti­kiu, kad čia vis­kas bus ge­rai, kaš­tų di­de­lių ne­bus. La­bai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. At­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų už no­ri kal­bė­ti Ž. Pa­vi­lio­nis, bet jis lyg kal­bė­jo. Ar ke­ti­na pa­si­sa­ky­ti dar sy­kį? Pra­šom, Žy­gi­man­tai.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tie­siog pa­kar­to­siu, kad tik­rai la­bai gra­ži ini­cia­ty­va, kai ir žo­džiai, ir dar­bai su­si­ję, ne tik kal­ba­me apie tas grės­mes, bet ir iš tik­rų­jų ban­do­me im­tis prie­mo­nių, kad tos grės­mės po to ne­at­si­liep­tų mū­sų pa­čių sau­gu­mui. Tik­rai svei­ki­nu ini­cia­ty­vą ir siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ka­dan­gi ne­ma­tau dėl mo­ty­vų prieš, gal­būt ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Fik­suo­ja­me. Tu­riu pa­gar­sin­ti, kad kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 27 die­ną.

 

16.46 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 68 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5108 (pa­tei­ki­mas)

 

Ko­le­gos, yra li­kęs dar vie­nas klau­si­mas ir pre­le­gen­tas yra pa­ke­liui, bet gal tuo­met mes pra­dė­ki­me bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­rą ir dėl vie­no klau­si­mo pa­bal­suo­si­me ta­da vė­liau. Tin­ka taip? Tin­ka. La­bai džiu­gu. Tuo­met, ko­le­gos, pra­šom grįž­ti į dar­bo vie­tas, bal­suo­si­me.

Štai, at­ėjo. Jei­gu ga­li­ma taip su­tar­ti, kad vis­ką da­ry­si­me po vi­sų pri­sta­ty­tų klau­si­mų, tai tuo­met kvie­čiu dėl dar­bo­tvarkės 2-16 klau­si­mo – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-5108 – pra­ne­šė­ją už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą G. Land­sber­gį. Pra­šau.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, no­riu pri­sta­ty­ti ne­di­de­lį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Tad leis­ki­te pri­sta­ty­ti.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­me, kad mi­nis­te­ri­ja kon­su­li­nių kri­zių val­dy­mo tiks­lu iš Lie­tu­vos vie­šo­jo jud­rio­jo te­le­fo­no ry­šio ope­ra­to­rių gau­tų duo­me­nis apie už­sie­nio vals­ty­bė­se ir jų te­ri­to­ri­jo­se esan­čių abo­nen­tų skai­čių ir per ope­ra­to­rių šiems abo­nen­tams siųs­tų mi­nis­te­ri­jos in­for­ma­ci­nius pra­ne­ši­mus trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis. Įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­me už­tik­rin­ti efek­ty­vų kon­su­li­nės pa­gal­bos tei­ki­mą už­sie­ny­je esan­tiems pi­lie­čiams sti­chi­nės ne­lai­mės, ka­tast­ro­fos, te­ro­ro ak­tų, ma­si­nių riau­šių, ka­ro ir gin­kluo­to kon­flik­to at­ve­ju ir ki­to­mis ypa­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis, kai ky­la grės­mė už­sie­ny­je esan­čių pi­lie­čių, jų ar­ti­mų­jų ar as­me­nų be pi­lie­ty­bės, tu­rin­čių lei­di­mą gy­ven­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, svei­ka­tai, gy­vy­bei ir sau­gu­mui.

Ope­ra­to­rių pa­gal­ba to­kio­se si­tu­a­ci­jo­se la­bai rei­ka­lin­ga, nes ne vi­si už­sie­ny­je ke­liau­jan­tys pi­lie­čiai pa­tei­kia in­for­ma­ci­ją mi­nis­te­ri­jai per ke­lio­nių tai­ko­mą­ją pro­gra­mą ir ne vi­si nuo­lat už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys pi­lie­čiai re­gist­ruo­ja­si kon­su­li­nė­se įstai­go­se. Su­kaup­ta kon­su­li­nių kri­zių val­dy­mo pa­tir­tis ro­do, kad už­sie­ny­je ypa­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis tei­kia­mos kon­su­li­nės pa­gal­bos efek­ty­vu­mas pri­klau­so nuo to, kaip ope­ra­ty­viai ir ko­kio tu­ri­nio in­for­ma­ci­ją gau­na to­kio­se si­tu­a­ci­jo­se at­si­dū­rę ir ne­lai­mės iš­tik­ti pi­lie­čiai.

Ypa­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis tei­kiant kon­su­li­nę pa­gal­bą la­bai svar­bu grei­tai nu­sta­ty­ti, ar už­sie­nio vals­ty­bės pa­vo­jin­go­se te­ri­to­ri­jo­se ne­lai­mės me­tu yra ir kiek yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių, ypač lai­ki­nai at­vy­ku­sių, ke­liau­jan­čių. To­dėl pro­jek­te siū­lo­ma, kad mi­nis­te­ri­jos pra­šy­mu ope­ra­to­riai pa­teik­tų skai­čių jų abo­nen­tų, esan­čių ypa­tin­gos si­tu­a­ci­jos pa­veik­to­je ša­ly­je. Jei pi­lie­čių yra, juos ope­ra­ty­viai ir aiš­kiai in­for­muo­tų apie pa­vo­jin­gą si­tu­a­ci­ją ir re­ko­men­duo­ja­mus veiks­mus. Pa­gal įsta­ty­mo pro­jek­tą ope­ra­to­riai siųs­tų mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tus pra­ne­ši­mus trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis. Per­spė­ji­mo in­for­ma­ci­ją, re­ko­men­da­ci­jų pra­ne­ši­mus tiks­lin­ga siųs­ti pla­tes­niam ra­tui as­me­nų, vi­siems to­je už­sie­nio vals­ty­bė­je ar jos te­ri­to­ri­jo­je esan­tiems Lie­tu­vos ope­ra­to­rių pa­slau­gų nau­do­to­jams, ka­dan­gi nė­ra ga­li­my­bės at­skir­ti pa­slau­gų nau­do­to­jų pa­gal pi­lie­ty­bę.

Įsta­ty­mo pro­jek­to su­de­ri­na­mu­mas su Eu­ro­pos Są­jun­gos as­mens duo­me­nų ir žmo­gaus tei­sių stan­dar­tais yra už­tik­ri­na­mas, o pri­ei­ga prie sau­go­mų duo­me­nų ne­vir­ši­ja to, kas bū­ti­na. Kon­su­li­nės pa­gal­bos tei­ki­mo įran­kiai, ku­riuos siū­lo­me, reg­la­men­tuo­ti įsta­ty­mo pa­grin­du. Šiuo me­tu mi­nis­te­ri­jos ir ope­ra­to­rių ben­dra­dar­bia­vi­mas jo­kiais tei­sės ak­tais nė­ra reg­la­men­tuo­tas.

PIRMININKĖ. Dė­kui, pra­ne­šė­jau. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri ke­le­tas ko­le­gų. M. Pui­do­kas, bet jo sa­lė­je nė­ra. V. Gap­šys. Ar yra? Ger­bia­mas Pui­do­kai, ar jūs ke­ti­na­te klaus­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ele­k­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mas. Ma­tau… Pra­šom, ko­le­ga.

M. PUIDOKAS (DPF). Dė­kui, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš pir­mo žvilgs­nio tar­si nau­din­gas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas į bė­dą pa­te­ku­siems žmo­nėms, ki­ta ver­tus, jis kar­tu iš da­lies skam­ba ir kaip as­me­nų se­ki­mas. Kaip ži­no­ma, už­sie­ny­je yra dvi pa­grin­di­nės Lie­tu­vos pi­lie­čių ka­te­go­ri­jos: tų, ku­rie, ga­li­ma sa­ky­ti, ten gy­ve­na nuo­la­tos, ir tų, ku­rie ten vyks­ta tu­ris­ti­niais ar ko­man­di­ruo­čių tiks­lais. Ar šis pa­kei­ti­mas bus nu­kreip­tas į vi­sus tuo me­tu už­sie­nio ša­ly­je esan­čius Lie­tu­vos pi­lie­čius? Klau­siu, nes, man at­ro­do, keis­ta, kai pra­ne­ši­mo skam­bu­tį gau­tų ke­le­rius me­tus už­sie­ny­je gy­ve­nan­tis mū­sų pi­lie­tis, ku­ris nau­do­ja­si Lie­tu­vos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nių pa­slau­go­mis. Vis dėl­to kaip re­a­liai šio­je si­tu­a­ci­jo­je vyk­tų ir ar yra nu­ma­to­ma kaip nors ko­re­guo­ti, kad to­kių si­tu­a­ci­jų ne­bū­tų, jei­gu taip vyk­tų?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pir­miau­sia aš no­riu at­sa­ky­ti, kad tai yra au­to­ma­ti­zuo­tas in­for­ma­ci­jos apie bu­vi­mą at­rin­ki­mas. Ki­taip ta­riant, tik­tai ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri yra pa­teik­ta ope­ra­to­riui. Jei­gu ope­ra­to­rius fik­suo­ja, kad as­muo pa­gal jų tin­klų in­for­ma­ci­ją yra tuo me­tu to­je vals­ty­bė­je, tai nu­as­me­nin­ta in­for­ma­ci­ja, tik­tai te­le­fo­no nu­me­ris yra pa­tei­kia­ma. Tie­są sa­kant, net ne­pa­tei­kia­ma mi­nis­te­ri­jai, o, ki­taip ta­riant, juo yra iš­siun­čia­ma ži­nu­tė, nes pa­ti mi­nis­te­ri­ja ži­nu­tės ne­siųs. Mi­nis­te­ri­ja tik ga­li už­pra­šy­ti, kad tie as­me­nys, ku­rie tuo me­tu re­gist­ra­vę­si, kad yra to­je vals­ty­bė­je, į tin­klą, gau­tų ži­nu­tę apie tam tik­rą pa­vo­jų. Tai yra tik­rai pa­to­gus bū­das, tie­są sa­kant, ne­iden­ti­fi­kuo­jant nei as­mens, nei ži­nant jo, nei sie­kiant jį ten kaip nors at­sek­ti ar kaž­kaip, bet tie­siog siųs­ti jam ži­nią, kad da­bar vals­ty­bė­je, ku­rio­je jis yra, jam ga­li po­ten­cia­liai grės­ti pa­vo­jus, ir jis tu­rė­tų įver­tin­ti sa­vo bu­vi­mo ten ap­lin­ky­bes.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia V. Gap­šys, bet ne­ma­tau sa­lė­je. Ta­da A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš­ties su­si­da­ro toks vaiz­das, kad ne­pa­kan­ka tik kon­tro­liuo­ti Lie­tu­vos pi­lie­čius, bet no­ri­ma kon­tro­liuo­ti jų ju­dė­ji­mą ir Lie­tu­vos pi­lie­čių bu­vi­mą už Lie­tu­vos ri­bų. Ko­dėl ir ko­dėl šiuo me­tu, ir ko­dėl jūs ini­ci­juo­ja­te šį pro­jek­tą, nes pri­sta­ty­mo me­tu aš taip aiš­kiai ne­iš­gir­dau at­sa­ky­mo, kaip bus už­tik­rin­tas pi­lie­čių pri­va­tu­mas bū­nant už­sie­nio vals­ty­bė­je, jų ju­dė­ji­mas? Ope­ra­to­riams se­niai yra su­teik­ta pa­rei­ga, ir Lie­tu­va gar­sė­ja tuo, kad yra vie­na iš la­biau­siai kon­tro­liuo­jan­čių sa­vo pi­lie­čius, ry­šių prie­mo­nes, jų ju­dė­ji­mą, ir ma­to­me, kad tai ker­ta­si su eu­ro­pi­nė­mis žmo­gaus tei­sė­mis. Ar ne­bus jos pa­žeis­tos bū­tent pri­ėmus šį įsta­ty­mą? Dar la­biau su­spaus­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiai į tuos gniauž­tus?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Skar­džiau, jūs tur­būt jau­čia­tės su­gniauž­tas į gniauž­tus, kai jūs su­ži­no­te ga­vęs ži­nu­tę į sa­vo mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, kad yra aud­ra ar koks nors ki­tas pa­vo­jus jū­sų gy­vy­bei. Nie­kas ta ži­nu­te jū­sų ne­se­ka. Tie­siog vals­ty­bė tu­ri ga­li­my­bę jums pra­neš­ti apie jū­sų svei­ka­tai, gy­vy­bei gre­sian­čius ko­kius nors iš­šū­kius ir jūs pats pri­ima­te spren­di­mus, ar jūs jau klau­sy­si­te tų pa­ta­ri­mų, ar ne. Šiuo spren­di­mu tie­siog bū­tų ga­li­my­bė iden­ti­fi­ka­vus net ne vals­ty­bei, o pa­tiems ope­ra­to­riams, ku­rie taip ži­no, tie­siog in­for­muo­ti mū­sų pi­lie­čius, tuo bū­du ap­sau­gant juos, su­tei­kiant jiems ga­li­my­bę su­pras­ti, ži­no­ti, ko­kie pa­vo­jai jiems gre­sia, ir pri­im­ti spren­di­mą dėl to, ką jie su tuo da­ro. Tie­są sa­kant, tas ži­nu­tes ga­li­ma iš­jung­ti. Aš ga­lė­čiau jus ka­da nors pa­mo­ky­ti, jei­gu jūs jau­čia­tės gniauž­tuo­se.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ir pas­ku­ti­ny­sis klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, čia rei­kia ir A. Skar­džiui pa­tiks­lin­ti – tei­kia­te ne jūs, pa­tei­kė pra­ėju­si Vy­riau­sy­bė pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­čio mė­ne­sį, tai yra S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bė. Sei­me pri­sta­tė L. Lin­ke­vi­čius, bet L. Lin­ke­vi­čiaus tei­kia­mas pro­jek­tas ne­ga­vo pri­ta­ri­mo, kiek aš pa­me­nu. Ar jūs čia ga­li­te pa­tiks­lin­ti? Nes jis tik­rai bu­vo tei­kia­mas Sei­me.

Ma­no klau­si­mas, ar čia ­kiek ko­re­guo­tas tas pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­čio mė­ne­sio S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bės teik­tas pro­jek­tas, ar ne?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jūs esa­te tei­sus – pro­jek­tas pir­mą kar­tą bu­vo pa­teik­tas pra­ėju­sių me­tų lie­pos 29 die­ną ir Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos ini­cia­ty­va bu­vo iš­brauk­tas iš dar­bo­tvarkės. Ačiū li­be­ra­lams už ga­li­my­bę da­bar man jį pri­sta­ty­ti ir už ne­iš­brau­ki­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū, pra­ne­šė­jau. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ka­dan­gi nuo­mo­nės iš­si­ski­ria, kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti. Už – K. Ma­siu­lis. Taip pat bus mo­ty­vai ir prieš.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, sun­ku bū­tų ne­pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui, ku­ris iš tik­ro rei­ka­lin­gas no­rint ap­sau­go­ti žmo­nes, kai yra ypa­tin­gos ap­lin­ky­bės. Tos ypa­tin­gos ap­lin­ky­bės pa­si­reiš­kė, tar­ki­me, ir Lie­tu­vo­je, kai pra­si­dė­jo ko­ro­na­vi­ru­so epi­de­mi­ja. Mes tur­būt pa­me­na­me, kad daug lie­tu­vai­čių bu­vo už­sie­ny­je, rei­kė­jo juos par­vež­ti, su­teik­ti jiems kon­su­li­nę pa­gal­bą ir taip to­liau. Bu­vo ir įstri­gu­sių žmo­nių. Tai la­bai gy­ve­ni­miš­kos si­tu­a­ci­jos, ku­rias mes jau pa­ty­rė­me. Iš to­kių gy­ve­ni­miš­kų si­tu­a­ci­jų ir ki­lo ši­tas pro­jek­tas.

Ger­bia­mam po­nui A. Skar­džiui, ku­ris čia taip bi­jo vi­so­kios kon­tro­lės, ne­su­pran­tu, dėl ko bi­jo, gal tu­ri ar­gu­men­tų, kad bi­jo, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­va nie­kaip neiš­si­ski­ria Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­gal kri­mi­na­li­nę žval­gy­bą. Ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės nė kiek ne ma­žiau kon­tro­liuo­ja ne­gu Lie­tu­va, Lie­tu­va net­gi gal ma­žiau. Be to, ši­ta ten­den­ci­ja dėl kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos tik ma­žė­ja, ma­žė­ja ir ma­žė­ja. To­kių skai­čių… Ma­žė­ja. Tai čia tie, kas la­bai bi­jo, kas yra per­se­kio­ja­mas teis­mų, nes yra ko­rum­puo­ti as­me­nys, ir pa­na­šiai, da­ro nu­si­kal­ti­mus, tai tie kly­kia ir šau­kia, kad taip yra. Bet tai ne­tie­sa.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – V. Gi­rai­ty­tė.

V. GIRAITYTĖ (DPF). Dė­ko­ju. Šian­dien įdė­miai klau­siau dis­ku­si­jos, vyks­tan­čios Sei­me, ir pri­si­me­nu, kaip ko­le­gą E. Zin­ge­rį pa­pik­ti­no tai, kad Ki­ni­ja die­gia tech­no­lo­gi­jas ir me­di­jas, ku­rio­mis at­pa­žįs­ta­mi žmo­nės iš vei­do bruo­žų. Šiuo at­ve­ju ma­ne liū­di­na Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos no­ras gau­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie lie­tu­vius, iš­vyks­tan­čius į už­sie­nį, ir ypač pri­si­den­gti ypa­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis. Kas ga­li ga­ran­tuo­ti, kad rin­ki­mai ne­taps ypa­tin­ga ap­lin­ky­be? Siū­lau šio įsta­ty­mo pro­jek­to ne­pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tai pas­ku­ti­nis iš bal­suo­ti­nų dar­bo­tvarkės klau­si­mų. Da­bar no­riu skelb­ti bal­sa­vi­mą. Ko­le­gos, iš pa­pil­do­mų dis­ku­si­jų ra­te­lių pra­šau grįž­ti į sa­vo dar­bo vie­tas. Bal­suo­si­me.

Ka­dan­gi da­bar nuo­mo­nės iš­si­sky­rė kon­kre­čiai dėl šio klau­si­mo, tai skel­biu bal­sa­vi­mą dėl dar­bo­tvarkės 2-16 klau­si­mo – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-5108. Skel­biu bal­sa­vi­mą. Bal­sa­vi­mas dėl ką tik pri­sta­ty­to klau­si­mo. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 106, bal­sa­vo 104: už – 78, prieš – 4, su­si­lai­kė 22. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 27 die­ną.

 

16.58 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

To­liau. Ne­ma­žai pro­jek­tų pri­ėmė­me ben­dru su­ta­ri­mu. Da­bar skel­biu bal­sa­vi­mą dėl at­min­ti­nų me­tų. Dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Bal­sa­vi­mas pra­de­da­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 109, bal­sa­vo 109: už – 103, prieš – 1, su­si­lai­kė 5. Po svars­ty­mo ini­cia­ty­vai pri­tar­ta.

 

16.59 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186(2). Bal­sa­vi­mas pra­de­da­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 107, bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 80, prieš – 3, su­si­lai­kė 21 na­rys. Svars­ty­mo sta­di­jo­je dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo yra pri­ta­ri­mas.

 

17.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ projektas Nr. XIVP-195(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-195. Bal­suo­ja­me. Svars­ty­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: už – 86, prieš – 2, su­si­lai­kė 11. Po svars­ty­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Tai bu­vo pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mo rei­ka­la­vęs klau­si­mas šian­die­ną. Ačiū už kon­struk­ty­vų dar­bą.

 

17.01 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Per­ei­na­me prie Sei­mo na­rių pra­ne­ši­mų. Yra du no­rin­tys pa­si­sa­ky­ti: pir­ma­sis R. Lo­pa­ta, ta­da ko­le­ga V. Val­kiū­nas.

R. LOPATA (LF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Po­nios ir po­nai, po­ryt, ba­lan­džio 24 die­ną, šeš­ta­die­nį, Lie­tu­va, kaip ir dau­ge­lis pa­sau­lio vals­ty­bių, mi­nės Ar­mė­nų ge­no­ci­do die­ną, pa­žy­mint 1915 me­tais pra­dė­tą pir­mą­jį sis­te­mi­nį XX am­žiaus ge­no­ci­dą tuo­me­tė­je Os­ma­nų im­pe­ri­jo­je. Šia­me kon­teks­te Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių su Ar­mė­ni­jos Res­pub­li­ka gru­pė pa­ren­gė pa­reiš­ki­mą, su ku­rio teks­tu aš no­rė­čiau jus su­pa­žin­din­ti.

Pa­reiš­ki­mas dėl ar­mė­nų tau­tos ge­no­ci­do. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių su Ar­mė­ni­jos Res­pub­li­ka gru­pės na­riai, mi­nė­da­mi ar­mė­nų tau­tos ge­no­ci­do 106-ąsias me­ti­nes, reikš­da­mi so­li­da­ru­mo ir tei­sin­go dva­sia grįs­tą pa­gar­bą ne­kal­toms šio ge­no­ci­do au­koms, pri­min­da­mi, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas 2005 m. gruo­džio 15 d. pri­pa­ži­no ar­mė­nų tau­tos ge­no­ci­dą, ra­gi­na vi­sas to dar ne­pa­da­riu­sias vals­ty­bes pri­pa­žin­ti šį is­to­ri­nį fak­tą. Ačiū už su­pra­ti­mą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už pras­min­gą pra­ne­ši­mą. Ir ko­le­ga V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Mie­li Sei­mo na­riai, man, kaip Miš­rios gru­pės at­sto­vui, skau­da šir­dį, kai kai­rie­ji ne­su­ge­ba su­si­vie­ny­ti ir dar­niai dirb­ti Lie­tu­vos rin­kė­jams. Kaip ir bi­čiu­lis A. Sy­sas pa­mir­šo, kad jau du mė­ne­siai kaip Eu­ro­pos Są­jun­ga lei­do žy­miai pa­di­din­ti mi­ni­ma­lų­jį at­ly­gi­ni­mą. Kur jis? Nei A. Sy­so, nei at­ly­gi­ni­mo. Ne­be­ko­vo­ja, kad tai tap­tų re­a­ly­be Lie­tu­vo­je, nors tiek pa­da­ry­tų.

Briu­se­lis pa­lei­do vi­ru­są, kad il­gins pen­si­nį am­žių iki 72 me­tų, – tai pa­si­ty­čio­ji­mas ir ne­mo­kė­ji­mas ūki­nin­kau­ti. Tur­būt pen­si­jų fon­dai ne­be­tu­ri pi­ni­gų, lė­šų, no­ri le­ga­liai api­plėš­ti tau­tas. Kas ga­li tai pa­neig­ti ir gal kas iš­drįs su­stab­dy­ti šiuos suk­čius? Ža­di­nu vi­sus, pa­bus­ki­te, ne­mie­go­ki­te – bū­si­me api­plėš­ti!

Kur mū­sų ko­vo­to­jai už tau­tą ir žmo­gų, ku­rie ga­li pa­dė­ti su­val­dy­ti fi­nan­si­nius srau­tus?! Kas at­sa­kys už val­di­nin­kų klai­das ir ne­mok­šiš­ku­mą? Ko­dėl taip vyks­ta? Tei­sin­gai Lie­tu­vos prem­je­rė šian­dien iš­reiš­kė prie­kaiš­tus kai­rie­siems. Kvie­čiu vi­sus so­cial­de­mok­ra­tus ir vals­tie­čius su­si­kaup­ti ir ak­ty­vin­ti pa­stan­gas dirb­ti Lie­tu­vos tau­tai. Lie­tu­vos tau­ta nu­si­pel­nė gy­ven­ti ge­riau. Daug ge­riau!

Še­šė­li­ni prem­je­re Sau­liau Skver­ne­li, iš­ei­ki­te iš še­šė­lio, or­ga­ni­zuo­ki­te kai­riuo­sius rim­tai dirb­ti, ne­bi­jo­ki­te ko­vų karš­čio! Ne­sė­dė­ki­te še­šė­ly­je, ne­pa­var­ki­te, bi­jo­ki­te nu­skur­din­ti tau­tą, mo­bi­li­zuo­ki­te žmo­nes. Da­ry­ki­te nau­din­gus ir ge­rus dar­bus Lie­tu­vos tau­tai. Pa­dė­ki­me val­dan­tie­siems su­si­tvar­ky­ti su sa­vo dar­bais ir psi­chi­ne bū­se­na.

Miš­ri gru­pė, aš ma­nau, rim­tai pa­dės ir kai­rie­siems, ir ki­to­kiems. Dir­ba­me kar­tu dėl ge­rų re­zul­ta­tų. Ačiū, jei­gu su­tik­si­te. (Bal­sai sa­lė­je, plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū ko­le­gai V. Val­kiū­nui už pa­si­sa­ky­mą, tik, man at­ro­do, še­šė­li­nis prem­je­ras yra R. Kar­baus­kis, ku­ris yra tur­būt še­šė­ly­je ir ne šia­me Sei­me. Tik toks fak­ti­nis niu­an­sas. O ko­le­ga A. Sy­sas tur­būt iš­girs vi­sas pa­sta­bas.

Ko­le­gos, re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 46. Skel­biu po­pie­ti­nį ba­lan­džio 22 die­nos po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialde­mo­kratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frak­cija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.