Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 27, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 51
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, aš prašyčiau nereplikuoti dabar, nes mes iš karto einame prie diskusijos ir tęsime posėdį įprasta tvarka po diskusijos. (Šurmulys salėje) Mes nuo 14 valandos turime diskusiją, kurioje dalyvauja daug kalbėtojų ir laukia galimybės tarti žodį.
Kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo diskusija apie žmogaus teisių padėtį Kinijos Liaudies Respublikoje. (Triukšmas salėje) Aš dar kartą labai noriu paprašyti… Prašau, P. Gražulis dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG*). Kadangi prieš pietus puolė rusai, o dabar kinai, tai reikia nešti kailį iš Seimo. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju už žodį.
14.01 val.
Seimo diskusija apie žmogaus teisių padėtį Kinijos Liaudies Respublikoje
Gerbiami kolegos, aš noriu pasveikinti jus visus, susirinkusius į šią diskusiją, skirtą žmogaus teisių temai.
„Visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas“ – tai yra pirmas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sakinys. Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta. Žmogus jas turi nepriklausomai nuo to, ar jos yra įtvirtintos valstybės teisės aktuose, ar ne. Pirminis prigimtinis žmogaus teisių ir laisvės šaltinis yra pati žmogaus prigimtis.
Šios kadencijos Seimo valdančioji dauguma žmogaus teisėms skiria išskirtinį dėmesį, ar tai būtų problemos mūsų šalyje, Baltarusijoje, Rusijoje, Venesueloje, Mianmare, ar Kinijoje. Tai labai svarbu, juo labiau kad praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjunga pasirašė investicinį susitarimą su Kinijos Liaudies Respublika. Jame ypatingai pabrėžė žmogaus teisių apsaugos svarbą.
Baigdama įvadinį žodį, aš norėčiau prisiminti V. Havelą. Jo terminai „gyvenimas mele“ ir „gyvenimas tiesoje“ sudaro moralios politikos pagrindą. Gyvenimas mele atpažįstamas iš individo dalyvavimo palaikant bet kurią nehumanistinę ideologiją. Jis teigia, kad nebūtina meluoti apie tariamą laisvę ar gėrį – tiesiog pakanka nesakyti tiesos. Šiais žodžiais norėčiau pradėti mūsų diskusiją ir pakviesti pasisakyti mūsų šios dienos popietės kalbėtojus.
Turime šiandien prisijungusius prie mūsų nuotoliniu būdu kviestinius ekspertus ir politikus. Nedelsdama noriu suteikti žodį pirmajai pranešėjai poniai R. Asat. Ji yra uigūrų kilmės uigūrų žmogaus teisių advokatė, Harvardo teisės mokyklos absolventė. Jos specializacija – tarptautinė žmogaus teisių apsauga.
Ponia Reihan Asat, žodis jums.
Uigūrų kilmės žmogaus teisių advokatės Reihan Asat pranešimas (nuotoliniu būdu)
R. ASAT. Ponia Pirmininke, parlamento nariai, nenorėjau būti pirma, tačiau Žygimantas pasakė, kad moterims yra pirmenybė, dėl to jūs turite kalbėti pirma. Aš kalbu su jumis šiandien kaip sesuo, advokatė ir žmogaus teisių advokatė. Didžiuliai žmogaus teisių pažeidimai, vykstantys Sindziange, palietė mane tiesiogiai ir man dėl to labai sunku kalbėti.
Norėčiau pasidalinti su jumis kai kuriomis nuotraukomis. Tai yra uigūrų vyrai. Norėčiau, kad jūs tiesiog įsimintumėte jų veidus ir galvotumėte apie juos, kai aš toliau tęsiu savo pranešimą. Ši kampanija pirmiausia prasidėjo nuo vyrų, o po to perėjo prie visos mūsų tautinės bendruomenės.
Aš išaugau Kinijoje, mylėjau savo šalį kaip savo tėvynę. Buvo laikas, kai aš tikėjau, kad Kinijos vyriausybė pasisako už pliuralizmą, už įvairovę. Mano brolis Ekparas tuo taip pat tikėjo. Tas žmogus, kurį jūs matote nuotraukoje už manęs, yra mano brolis. Jis išdidžiai atstovavo Kinijai, kad ir kur nuvažiuodavo. Jis įkūnijo tos šviesios visuomenės ateitį, tačiau jo ateitis vis dėlto buvo labai žiauriai sustabdyta. Po to, kai grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dalyvavo studentų mainuose, jis buvo sulaikytas.
Norėčiau paminėti buvusią Lietuvos Respublikos Prezidentę, kuri iš tikrųjų visuomet labai pasisakė už mano bendruomenės žmonių laisvę ir saugumą. Kalbu vardu savo brolio, kuris po trejų metų vadinamojoje perkvalifikavimo stovykloje 2019 metų sausį buvo perkeltas į priverstinio darbo režimą. Tačiau kalbu ne vien apie savo asmeninę tragediją.
Ne mažiau kaip 1 mln. žmonių yra nelegaliai įkalinti, yra priversti dirbti priverstinį darbą medvilnės laukuose ir įvairiose įmonėse. Tai yra nusikaltimas žmoniškumui. Tokie žiaurumai iš tikrųjų yra sunkūs ne vien patiems nukentėjusiesiems, tačiau ir likusiai visuomenės daliai. Norėčiau, kad jūs visi prisimintumėte, kad empatija ir drąsa nėra iliuzija. Pasaulis gali sustabdyti šiuos žiaurumus prieš tai, kai Kinijos vyriausybė imsis dar žiauresnių priemonių.
Visa tai tęsiasi nuo 2016 metų. Po Antrojo pasaulinio karo dabartinė sulaikymo stovyklų sistema, priverstinio darbo sistema yra tokia pirmoji pasaulyje. Jos primena sovietinio režimo gulagus, tačiau nuo jų šios stovyklos skiriasi tuo, kad šiuo atveju žiaurumai yra griežtai nukreipti prieš tam tikros tautinės mažumos atstovus. Tarp žmonių, kurie nukentėjo nuo Kinijos vyriausybės režimo, yra daug mokslininkų, menininkų, nepilnamečių. Ši kampanija prasidėjo nuo uigūrų. Mano brolis Ekparas buvo vienas iš jų. Jis buvo verslininkas, žiniasklaidos specialistas, šviesus, jaunas žmogus. Šiandien Kinijoje tokiems žmonėms kaip jis tiesiog yra lipdoma separatistų, teroristų, ekstremistų etiketė. Vien už tai, kad jie gimė uigūrais. Keletą savaičių iki mano brolio dingimo aš buvau susitikusi su juo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir paklausiau jo, ar jis po studijų norėtų likti užsienyje. Jis atsakė: „Ne, aš manau, kad Kinija keičiasi.“ Štai taip Kinija iš tikrųjų atsidėkoja tiems, kurie stengiasi, dirba jos vardu, jai atstovauja. Tokiu būdu siekiama visiškai sunaikinti šių šviesių žmonių bendruomenę. Buvo sunaikinta daugybė uigūrų kapinių. Žmonės patiria kankinimus, jie yra sekami. Praėjo penkeri metai, Kinijos Vyriausybė nerodo jokių požymių, kad ketina nutraukti tokius veiksmus. Dabar nuteistieji jau pradėjo gauti neva legalius teismo sprendimus, jie yra įkalinami penkeriems, dešimčiai metų, siekiant įteisinti tai, kas vyksta šalyje. Žmonės yra verčiami dirbti įvairiose Kinijos įmonėse. Tai yra priverstinis darbas, tai yra moderni vergovė.
„Hugo Boss“ ir „Volkswagen“, kaip žinome, buvo įmonės, kuriose Antrojo pasaulinio karo metu žmonės buvo jėga verčiami dirbti. Šiuo metu daugybė uigūrų yra verčiami dirbti medvilnės laukuose labai žiauriomis sąlygomis. Tai yra kampanija, nukreipta prieš uigūrų bendruomenę. Uigūrų tautybės moterys yra prievarta sterilizuojamos ir net įkalinamos, jeigu turi per daug vaikų. Daugybė vaikų buvo atskirti nuo savo tėvų, nuo savo globėjų ir dabar jie tiesiog leidžia laiką našlaičių namuose už spygliuotų vielų, net jei jų tėvai iki šiol yra gyvi.
Kinijos Vyriausybė siekia nukirsti uigūrų šaknis, nukirsti visus jų ryšius su likusiu pasauliu, ir aš esu viena iš tokių uigūrų atstovių, kuriai teko tą patirti. Atsiprašau.
Daugybė pasaulio vadovų nedaro nieko todėl, kad Kinijos ekonominiai ir politiniai ryšiai jiems yra svarbūs. Aš noriu pasidžiaugti Lietuvos vadovais, politikais, kad jūs išdrįstate apie tai kalbėti, ir tikiuosi, kad kitų šalių politikai paseks jūsų pavyzdžiu.
Žiaurumai mano šalyje daugeliu atvejų neturi precedento, jie yra unikalūs šiais laikais. Kinijos Vyriausybė pavertė Sindziangą kalėjimu po atviru dangumi. Žmonės yra sekami modernių stebėjimo kamerų, ir todėl norėčiau paprašyti jūsų prisiminti, kad šiuolaikinė pažangioji technologija šioje kampanijoje taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Turime galvoti apie tuos pažeminimus, kuriuos žmonės patiria sulaikymo centruose. Komunistų partija Kinijoje nesustos, kol kitos valstybės pasaulyje tylės.
Šiandieną aš tiesiog labai prašau jūsų pasisakyti už žmogaus laisvę, už žmogaus orumą, prašau prisiminti mano brolį ir jo laisvę. Manau, kad sankcijos Kinijos politikams ir konkrečiai tiems, kurie yra atsakingi už mano brolio ir jo likimo brolių kančias, būtų priemonė, kuri galėtų šiek tiek pakeisti situaciją. Labai norėčiau, kad ekonominiai aspektai nebūtų lemiami šitoje situacijoje. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, ponia Asat, už tai, kad pasidalinote savo patirtimi su mumis ir už jūsų pranešimą.
Antrasis pranešėjas ponas Reinhardas Biutikoferis yra Europos Parlamento narys, Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika pirmininkas bei buvęs Europos žaliųjų partijos vienas iš pirmininkų. Pone Biutikoferi, žodis jums.
Europos Parlamento nario, Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika pirmininko Reinhardo Biutikoferio pranešimas (nuotoliniu būdu)
R. BIUTIKOFERIS. Ačiū, Pirmininke. Ačiū, kolegos, už tai, kad pakvietėte mane ir suteikėte galimybę dalyvauti šioje labai svarbioje diskusijoje. Aš iš tikrųjų su liūdesiu klausiau, kas buvo pasakyta. Turiu pasakyti, kad žmogaus teisių padėtis Kinijos Liaudies Respublikoje šiandien yra daug blogesnė, nei buvo nuo pat tamsiųjų Tiananmenio aikštės žudynių laikų. Sindziange režimas buvo sukurtas tokiu būdu ir kai kurie jį vadina genocido režimu, o žmogaus teisių Human Rights Watch organizacija kaltina Kinijos Liaudies Respubliką vykdant nusikaltimus prieš žmoniją.
Tai blogiausia policinė valstybė, kokią tik galima įsivaizduoti. Tai yra techninis totalitarinis režimas, kuris neegzistavo iki šiol. Negi Komunistų partijos funkcionieriai, kurie anksčiau nenorėjo laikytis tokios represijų politikos, tapo patys šio režimo aukomis. Taigi Sindziangas iš tikrųjų yra pats žiauriausias, kalbant apie žmogaus teises. Bet, deja, tai nėra vienas iš pavyzdžių. Mes turime pranešimų iš Tibeto, daug jų turime, taip pat turime pranešimų iš Mongolijos. Nors Mongolijoje buvo gana taiku, ten yra pradedamas taikyti naujas režimas, kalbos politika ir taip keičiamas mažumų supratimas. Žmonės, mažumos yra verčiami sukilėliais. Sakoma, kad juos reikia labai žiauriai malšinti. Mes manome, kad dideliu mastu nesilaikoma žmogaus teisių Honkonge, jame visos laisvės, kurias garantavo Honkongo pagrindinis įstatymas, yra panaikintos Nacionalinio saugumo įstatymu. Taip pat nesilaikoma tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Kinija, pasirašiusi deklaraciją su britais.
Mes taip pat neturime pamiršti rimtos žmogaus teisių visoje Kinijoje gynėjų situacijos, kai teisininkai, norintys imtis su žmogaus teisėmis susijusių bylų, yra sodinami į kalėjimus ir tampa kaltinamaisiais patys, kai moterys, kurios gali būti apkaltintos tiktai (cituoju) „nusikaltimu, siekiais dirbti kartu viešose vietose“, yra sodinamos į kalėjimus. Žmonės, kurie kritikuoja Vyriausybę arba išreiškia savo nuomonę, yra sodinami į kalėjimus. Bet aš manau, mes taip pat turėtume atkreipti dėmesį, kad Komunistų partijos lyderiai nėra patenkinti tuo, ką jie daro. Jiems to neužtenka. Jie ne tik atima žmogaus teises iš žmonių, jų negerbia, Komunistų partijos lyderiai eksportuoja savo kovą prieš žmogaus teises. Tarptautiniu mastu jie siekia įtvirtinti savo apibrėžimą, ką turėtų reikšti žmogaus teisės ateityje. Jie nori įtvirtinti sąvokas, kurios atimtų asmenims asmeninę apsaugą ir užtikrintų žmogaus teises.
Jie eina dar toliau. Jie eksportuoja savo pastangas labai praktiniais būdais. Jie siekia politikos, kuria siekiama nustatyti, ką galima sakyti, ko negalima sakyti apie Kiniją, kad Kinijos negalima būtų kritikuoti visame pasaulyje. Kinija neleidžia prieigos prie įvairių ekspertų grupių, interneto tinklalapių, tų grupių, kurios kritikuoja Kiniją. Taip pat sankcionuoja mokslininkus, įvairias ekspertų grupes, jiems taiko sankcijas. Tos ekspertų grupės labai daug padarė pranešdamos apie situaciją Sindziange. Taigi siekiama sankcionuoti šiuos mokslininkus ir ekspertų grupes.
Kinija siekia pasauliniu mastu reglamentuoti žodžio laisvę. Jie netgi tai įtraukė į įstatymą. Pagal jų Nacionalinio saugumo įstatymą, įteisintą Honkonge, nesvarbu, kokios šalies, pilietis gali būti teisiamas Honkonge, jeigu jis, tarkim, kritikuotų Honkongą tokiu būdu arba pasakytų tai, kas nepatiktų Kinijos komunistų partijai.
Kinija taip pat siekia eksportuoti savo kovą su žmogaus teisėmis. Aš norėčiau pagerbti jūsų drąsią kolegę Dovilę, kuriai taip pat yra taikytos sankcijos, kaip ir kitiems parlamentarams, tarkime, iš Belgijos, penkiems iš Nyderlandų, taip pat penkiems Europos Parlamento nariams.
Žvelgiant į visą šią situaciją ir realybę, kurią aš nupasakojau, labai sunku suprasti, kodėl Europos lyderiai galvojo, kad bus pats laikas sudaryti investicijų susitarimą su Kinija. Tas buvo padaryta praeitų metų pabaigoje baigiant derybas. Si Dzinpingui tokiu būdu buvo suteikta geopolitinė pergalė.
Kai mes žiūrime į susitarimo turinį (aš detaliai jo neanalizuosiu, pažadu jums tai), mes matome, kad trūksta dėmesio žmogaus teisėms ir rūpestį keliantiems dalykams. Tai aiškiai matoma ir tai visiškai nepriimtina. Tai akivaizdžiai matoma, nes Kinija nėra priversta Europos Sąjungos bent jau prižadėti panaikinti… arba laikytis privalomų konvencijų, draudžiančių priverstinį darbą. Kinijos diplomatai sako, kad jie galbūt prisijungs prie šios konvencijos, jeigu mes sutiksime, kad tai nebus taikoma Sindziango provincijai, ir jie toliau persekioja uigūrus. Yra ir kitų elementų, kitų dalykų, imamasi represyvių politikos priemonių prieš europines organizacijas Kinijoje arba prieš žiniasklaidos priemones.
Kinija nori visiškai kontroliuoti savo žiniasklaidą. Kinijos žiniasklaida yra visiškai kontroliuojama kinų Komunistų partijos. Kinija nenori, kad tai būtų kvestionuojama ir keičiama. Europos Parlamentas iš pat pradžių turėjo į tai atsižvelgti. Ateities perspektyvos nėra labai geros, nes Europos Parlamentui buvo taikytos sankcijos.
Įvairios politinės grupės sutaria, kad šis susitarimo klausimas išvis neturėtų būti keliamas tol, kol yra taikomos sankcijos. Jūs remiate Europos Parlamentą, jūs tai darote griežtai, tvirtai. Mes visi žinome, kad tai nebus trumpas bėgimas – tai bus maratonas. Taigi mums reikia drąsos, mums reikia gebėjimo kantriai grįžti prie to klausimo nuolat.
Aš manau, kad yra du galimi tikslai visoje Europoje. Mes visada turime kelti klausimus, kritikuoti ir siekti, kad visi suprastų. Yra du dalykai, kurie kelia rūpestį, kurie turi ir ekonominį poveikį. Aš kalbu apie produktų, kurie pagaminti priverstiniu darbu, importo į Europos Sąjungą uždraudimą. Mes turėtume turėti tokį draudimą, mes negalime leisti Europos bendrovėms prisidėti prie žmonių represijų, prie priverstinio darbo, išnaudojimo. Mes taip pat turėtume prašyti, reikalauti įmonių ir taip pat jas spausti, kad jos savo grandinėse neįtrauktų produktų, Sindziango pagamintų produktų.
Aš labai jums dėkoju už tai, kad leidote man kreiptis į jus, ir aš tikiuosi, kad mes galėsime susiburti į dar stipresnę grupę. Tai yra svarbus mūšis, kuris mus moko, kad pagrindinė žmogaus teisių vertybė yra vienas iš mūsų visuomenės ramsčių. Tai taip pat mus moko, kad kantriai ir nuosekliai mes turime spręsti žmogaus teisių klausimus, kad ir kur jie iškiltų, nes jeigu mes kovosime su savo trūkumais, mes galėsime rimtai kovoti ir su kitais trūkumais.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju ponui R. Biutikoferiui už dalyvavimą mūsų šiandienos diskusijoje apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. Tomas Tugendatas. Jis yra Jungtinės Karalystės Parlamento Bendruomenių Rūmų narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Nuo 2020 metų ponas T. Tugendatas vadovauja įsteigtai Kinijos tyrimų grupei, kurios tikslas Jungtinėje Karalystėje naujai pažvelgti į Kinijos ekonominę galią bei jos pasaulinį vaidmenį. Pone Tugendatai, žodis jums.
Jungtinės Karalystės Parlamento Bendruomenių Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininko Tomo Tugendato pranešimas (nuotoliniu būdu)
T. TUGENDATAS. Labai ačiū už šią diskusiją. Tikrai labai džiaugiuosi galėdamas čia dalyvauti. Aš manau, kad tai, ką pasakė ponas R. Biutikoferis, iš tikrųjų viskas gryna tiesa, ir aš nieko negaliu labai pridurti.
Mes kalbame apie demokratinių principų pažeidinėjimą. Jūs esate susipažinę su tokiu procesu, kai buvote okupuoti ir kovojote už savo žmogaus teises ir už laisvę. Jūs puikiai suvokiate, ką reiškia žmogiškasis orumas. Taigi tokių pamokų iš manęs negausite.
Manau, dabar yra tas momentas, kai mes turime nuspręsti, ar mes leisime Kinijai toliau rodyti savo galią atskiroms šalims, kurios galbūt nori šiek tiek lengvesnio gyvenimo šiandien rytojaus kaina. Ar mes nuspręsime tiesiog šiandien gyventi laimingai ir užmiršti apie savo vaikų ateitį? Manau, atsakymas yra aiškus visiems. Kai jūsų vadovai tomis niūriomis komunistinio režimo dienomis siekė išlaikyti savo kultūrą ir savo kalbą, jie galvojo apie mus.
Dabar mes susiduriame su nauja priespaudos forma ir, manau, turime galvoti apie vaikus, kurie po kurio laiko užims mūsų vietas parlamentuose. Taigi, galbūt mes nekalbame vien tik apie Siandziangą ar apie Honkongą, kur žmonės susiduria su persekiojimais ir kitais žiaurumais. Mes turbūt kalbame apie pasaulį, kuriame norime gyventi, apie partnerystes, kurias norime užmegzti.
Taigi, kad ir kokią poziciją jūs palaikytumėte – už breksitą, po breksito ar panašiai, manau, svarbiausia yra tai, kad tie, kurie tiki žmogaus laisve, teisingumu, teisės viršenybe, turi susijungti nuo Japonijos, Vokietijos iki Kanados, visos laisvos šalys visame pasaulyje. Tai yra tas momentas, kai turime tai padaryti, kadangi susiduriame su drakonu, kuris jau nusilpęs, kuris nėra neįveikiamas. Tai nėra plieninis tigras, greičiau popierinis tigras. Tai, ką mes matome šiandieną, įrodo, kad jis nebėra stiprus, greičiau priešingai. Būtent dėl to ir yra puldinėjamas Honkongas, Sindziangas. Todėl, kad tas drakonas bijo. Bijo savo žmonių, bijo tos ateities, kurią jie gali pasirinkti. Bijo, kad jis praras savo galią.
Jeigu pažiūrėtume į V. Putiną, viskas atrodo panašiai. Tai, ką V. Putinas daro A. Navalnui, puikiai iliustruoja, kad kažkas bijo savo žmonių. Kažkas pavogė iš savo visuomenės tiek daug, kad žmonės yra nuskurdinti, tačiau jie bunda. Kad organizacija iš tikrųjų silpnėja ir mes, deja, matome daug žmonių, kurie yra linkę daryti kompromisus, kalbu apie „Nord Stream 2“, apie įvykius Ukrainoje, kurie yra linkę patylėti. Taigi mes turime pagalvoti, kokią poziciją užimame mes. Galbūt prisiminkime, už ką kovojo mūsų tėvai ir seneliai. Prisiminkime, kad mūsų vieta ir mūsų vaidmuo ne vien tik džiaugtis gyvenimu šiandien, bet ir pagalvoti, kokią kainą mūsų tėvai sumokėjo už tai, ką mes turime šiandien, už mūsų laisvę.
Aš jungiuosi prie jūsų šiandien, nes laisvės, kuriomis mes džiaugiamės šiandien, turi būti apsaugotos stojant prieš diktatą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, pone Tugendatai, už jūsų kalbą. Kviečiu mūsų kolegę Seimo narę D. Šakalienę, kuri yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė ir Tarptautinio parlamentarų aljanso dėl Kinijos viena steigėjų ir kopirmininkė. Prašom, Dovile, žodis jums.
Seimo narės Dovilės Šakalienės pranešimas
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, svečiai, „laogai“ (taip kinų kalba vadinamos privalomojo perauklėjimo stovyklos, kuriose šiandien masiškai kalinami Sindziango provincijoje gyvenantys uigūrai) mums, ištrūkusiems iš komunistinio lagerio, žinoma, šio žodžio skambėjimas primena kitą žodį „gulagai“ – priverstinio darbo stovyklų voratinklį, skirtą perauklėti sovietiniam režimui nepalankius žmones. Lenino sugalvotose ir J. Stalino valdymo metu piką pasiekusiuose komunistų lageriuose kalėjo milijonai sovietų represuotų žmonių.
2021 m. vasario 3 d. BBC publikuotas naujausias tyrimas atskleidė, kad Kinijos komunistinio režimo laoguose taip pat sistemingai mušami kaliniai, žiauriai kankinami, marinami badu, pateikiami faktai apie kasdienius grupinius žaginimus ir tai, kad kai kuriose stovyklose tai net įtraukta į stovyklų dienotvarkes. JAV Valstybės saugumo departamento duomenimis, į perauklėjimo stovyklas išvežti daugiau nei 2 mln. uigūrų, tačiau laogai (lageriai) – dar ne viskas. 2020 m. gruodžio 15 d. Globalios politikos centro publikuoto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė milijono uigūrų yra išnaudojami priverčiamuosiuose darbuose medvilnės laukuose. Šių metų vasarį Australijos strateginės politikos institutas paskelbė ataskaitą, kurioje identifikavo devyniuose Kinijos regionuose esančias 27 gamyklas, kuriose buvo naudojamas uigūrų, perkeltų iš Sindziango perauklėjimo stovyklų, darbas. Bet netgi kalinimas, kankinimas, prievartavimas ir priverstinis darbas dar nėra viskas, ko Kinijos režimas ėmėsi prieš uigūrų tautinę mažumą. Džeimstauno fondo publikuotas tyrimas atskleidžia uigūrų gimstamumo ribojimo politiką, įskaitant prievartinę uigūrų moterų ilgalaikę kontracepciją ir sterilizaciją. Taip, jums nepasigirdo. Sistemingą konkrečios etninės grupės gimstamumo kontrolę. Anot daktaro A. Zenzo studijos, tarp 2015 ir 2018 metų uigūrų gimstamumas krito net 84 %. „Newlines“ instituto raporte rašoma: „Valdžia sistemingai taikosi į vaisingo amžiaus uigūrus, namų ūkių galvas ir bendruomenės lyderius, sulaikydama ir versdama juos kalėti nepakeliamomis sąlygomis, o uigūrų moterims taiko gimdymo prevencijos priemones, atskiria uigūrų vaikus nuo jų tėvų, masiniu mastu perkelia uigūrus ir priverčia dirbti pagal sunkaus priverstinio darbo schemas tokiu būdu, kuris prilygintinas masiniam kalinimui.“
Visus šiuos tyrimus sudėjus tampa aišku, kad sistemingas uigūrų tautos persekiojimas, kalinimas, žalojimas, žudymas ir sterilizavimas pažeidžia konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kurios 2 straipsnio 2 ir 4 punktuose genocidas apibrėžiamas kaip rimtos kūniškos arba psichinės žalos darymas tam tikros grupės žmonėms ir kaip priemonės, skirtos užkirsti kelią gimdymams tam tikroje grupėje. Remiantis šia iš karto po holokausto priimta tarptautine konvencija belieka konstatuoti, kad Kinija šiandien vykdo uigūrų tautos genocidą.
Šių metų sausio mėnesį apie tai pasisakė ir Jungtinės Karalystės žydų bendruomenės vadovybė. Cituoju: „Kaip bendruomenė mes visada esame ypač atsargūs lyginimų su holokaustu atžvilgiu.“ Visgi pabrėždami panašumus savo laiške jie tęsia: „Tai, kas, kaip teigiama, šiuo metu vyksta Kinijos Liaudies Respublikoje, ir tai, kas vyko nacistinėje Vokietijoje prieš 75 metus, panašu – ir ten, ir ten žmonės priverstinai laipinami į traukinių vagonus; ir ten, ir ten skutamos tikinčių vyrų barzdos; ir ten, ir ten moterys yra sterilizuojamos; ir ten, ir ten niūri koncentracijos stovyklų šmėkla.“
Dėl mano darbo ginant žmogaus teises, dėl raginimo pradėti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl uigūrų genocido jį neigiantis Kinijos režimas kovo 22 dieną įtraukė mane į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos: draudimas atvykti į Kiniją, Honkongą ir Makao, draudimas mums ir su mumis susijusioms institucijoms vykdyti bet kokias bendras veiklas su asmenimis ar organizacijomis Kinijoje. Atitinkamai sankcijos būtų taikomos jiems, jeigu jie bandytų vykdyti veiklą su mumis. Maža to, automatiškai sankcijos pritaikytos ir visų mūsų šeimų nariams.
Akivaizdu, kad kone per šimtmetį komunistinio valdymo šis totalitarinis režimas atitrūko nuo realybės, nesuvokia, kad represijų taikymas demokratiją ir žmogaus teises ginančių parlamentarų ir mokslininkų atžvilgiu ne įbaugina demokratinių valstybių piliečius, bet juos mobilizuoja ir suvienija, o pats sankcijų pobūdis ir pretekstas yra ideali režimo represyvumo iliustracija.
Apie uigūrų padėtį kalbu ir todėl, kad šioje temoje persipina dvi Lietuvos ir mano pačios gyvenimo gijos, daugelio metų patirtis dirbant žmogaus teisių gynimo srityje bei Lietuvos ir mano šeimos istorija. Kinijos komunistų partija kartoja, kad kritika Kinijai dėl uigūrų genocido tėra Vakarų imperialistinė propaganda, o laogai tarsi apskritai neegzistuoja. Tą patį nuolatos kartoja Kinijos komunistų partija.
Šiandien Seimo salėje yra ne vienas Seimo narys, pats gimęs tremtyje. Tremtyje gimė ir mano mama. Daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo įkalinti arba ištremti, Lietuvoje beveik nėra šeimos, kurios nebūtų palietęs komunistų teroras. Tačiau lygiai taip pat prieš 50 metų, iki pat A. Solženicyno „Gulago archipelago“ pasirodymo, tiek sovietai, tiek jų simpatikai Vakaruose neigė gulagų ir teroro mašinerijos egzistavimą. Kaip šiandien neigiamos uigūrų kančios, taip buvo neigiamos ir mūsų tautos kančios. Būtent todėl mes turime pareigą apie tai kalbėti. Jei išdrįsome sugriauti raudonąją sovietinę komunistinę imperiją, turėkime drąsos užstoti komunistų persekiojamus žmones ir šiandien.
Aš didžiuojuosi, kad Lietuvos Seimas prisijungė prie pirmųjų parlamentų, kuriuose kalbama apie uigūrų genocidą, – JAV, Kanados, Nyderlandų ir kitų. Analogiški klausymai šiandien vyksta ir Didžiosios Britanijos parlamente, debatus inicijavo taip pat Kinijos režimo sankcionuota (…) ir ten šiandien balsavimui bus pateikta rezoliucija dėl uigūrų genocido.
Mažiau Kinijos tema besidomintys kolegos vis dar gali turėti vaizdinį, kad Kinija nesikiša į kitų valstybių reikalus. Tiesa visiškai kitokia. Kinijos režimas viena ranka skatina atvirumą ir ragina kitas šalis įsileisti Kinijos kapitalą bei technologijas, tuo pat metu griežtai ribodamas užsienio verslo ir technologijų įsileidimą į savo rinką. Viena ranka reikalauja, kad pasaulis laikytųsi tarptautinių teisinių standartų, kita ranka pats juos nuolat ignoruoja. Tarptautinėje erdvėje režimas kalba apie tai, kad kitos šalys neturėtų kištis į Kinijos reikalus, o savo piliečiams Kinijos komunistų partija transliuoja ambiciją būti pasauline galybe. Šiai dviveidystei atliepia ir konkretūs veiksmai. Pavyzdžiui, pirma, Honkonge įvestas Nacionalinio saugumo įstatymas faktiškai suspendavo Honkongo demokratiją, sukėlė masinius protestus ir riaušes ir šiurkščiai pažeidė tarptautinius aktus.
Antra. Kalbant apie Taivano klausimą, savo generolams ir saugumo bendruomenei 2019 metų sausį Si Dzinpingas sakė (cituoju): „Mes neprižadame atsisakyti jėgos naudojimo ir pasiliekame opciją imtis visų būtinų priemonių.“
Trečia. Su Kinijos režimu susijusių asmenų ir įmonių vykdomas žiniasklaidos priemonių pirkimas net ir Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, neigiamų žinučių apie Kiniją cenzūravimas. Žinome, kaip Kinijos spaudžiami Europos Sąjungos pareigūnai atidėjo ir švelnino ataskaitą dėl dezinformacijos apie COVID-19 pandemiją, o Kinijos veikiami PSO pareigūnai užkardė laiku pateikti informaciją pasaulio valstybėms apie pandemijos grėsmę.
Ketvirta. Ekonominėmis priemonėmis faktiškai kolonizuojama Afrika.
Penkta. Plėtojamos Vakarų demokratinę bendruomenę skaldyti, o ne su ja bendradarbiauti skirtos „Juostos ir kelio iniciatyva“ ar „17+1“ iniciatyva, tačiau tam galima ir reikia pasipriešinti. Lietuva faktiškai sugriovė „17+1“, tad akivaizdu, kad pozicijos nuoseklumas, aiškūs argumentai ir tinkamai pasirinkta strateginė partnerystė kartais svarbiau nei šalies dydis.
Beje, Kinijos režimas sako, kad nereikia painioti politikos ir žmogaus teisių su ekonomika ir technologijų plėtra, bet savo šalyje pati blokuoja vakarietiškus portalus ir socialinių medijų platformas, o mintis, kad Vakarų įmonės galėtų Lietuvoje diegti 5G ar kitas strategines technologijas, apskritai neįsivaizduojama. O ir ekonominio pragmatizmo idėją pati Kinija visiškai sukompromitavo.
Matant šio režimo paliktus pėdsakus kitose šalyse akivaizdu, kad vietoj plyno lauko investicijų tiksliau būtų vartoti terminą – išdegintos žemės investicijos. Kinijos režimas kviečia įsileisti, bet neįsileidžia, reikalauja laikytis tarptautinių sutarčių, bet nesilaiko, reikalauja nesikišti, bet kišasi. Galbūt sakysite, kad tokiai milžiniškai ir galingai valstybei kaip Kinija nusispjauti į Lietuvos veiksmus. Visgi tai, kaip agresyviai Kinija reaguoja, rodo, kad ji jaučia tarptautinį spaudimą. Iš esmės sankcijų įvedimas Europos šalių parlamentarams už žmogaus teisių gynimą yra beprecedentis ir visiškai neadekvatus žingsnis. Šiandien matyti, kad kaip Krymo okupacija išsklaidė net ir didžiausių Rusijos empatikų abejones ir privertė Europos Sąjungą sugriežtinti savo politiką Rusijos režimo atžvilgiu, taip ir šios Kinijos komunistų partijos įvestos sankcijos tapo savotišku wake up call Vakarų sostinėse. Būtent dabar yra laikas pasakyti griežtą ne uigūrų genocidui ir kitiems žmogaus teisių pažeidimams. Būtent dabar mes turime langą tarp Kinijos komunistų partijos šimtmečio šventimo ir Pekino olimpiados, kurios metu tarptautinis spaudimas gali duoti daugiausia vaisių. Jokių business as usual su šiuo komunistiniu režimu būti negali.
Beje, ant jūsų stalų, ant pirmų ir paskutinių suolų yra padėti sąrašai žmonių – uigūrų, kurie dingo paskutiniu metu. Neįmanoma turbūt išspausdinti viso 2 mln. žmonių sąrašo, bet bent dalį vardų ir nuotraukų galite matyti. Lygiai taip pat, kaip birželio 14 dieną mes turime tokią tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“, uigūrai šiandien gali perskaityti milijonų savo šeimų – vyrų, tėčių, mamų, seserų, brolių, močiučių, senelių vardų, nors daugelio jų likimas vis dar yra nežinomas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai kolegei D. Šakalienei. (Plojimai) Ačiū.
Kitas mūsų diskusijos pranešėjas yra ponas Kristoferis Volkeris. Jis yra Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusio nevyriausybinio Nacionalinio demokratijos fondo, skirto demokratijos plėtrai ir jos stiprinimui pasaulyje, viceprezidentas. (Kalba angliškai)
Nacionalinio demokratijos fondo Jungtinėse Amerikos Valstijose viceprezidento Kristoferio Volkerio pranešimas (nuotoliniu būdu)
K. VOLKERIS. Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen ir komiteto pirmininkui Ž. Pavilioniui, taip pat kitiems Užsienio reikalų komiteto nariams už galimybę ir privilegiją pasisakyti čia, Seime, itin svarbia tema apie Kinijos poveikį demokratijai pasaulyje.
Taip pat norėčiau iš tikrųjų padėkoti už Lietuvos poziciją, Lietuvos indėlį reaguojant į įvykius Baltarusijoje, Rusijoje ir taip pat Kinijoje.
Savo pasisakyme pabrėšiu tris dalykus. Pirmas yra tas, kad Kinijos valdžios institucijos tapo vis labiau represinės savo šalyje ir dar labiau suspaudė gniaužtus Kinijos visuomenės atžvilgiu. Laisvos raiškos slopinimas yra svarbiausia Pekino strategijos dalis, išnaudojamos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, skaitmeninė cenzūra, blokuojamos pasaulinės naujienų priemonės, galinčios pasiūlyti alternatyvią ir nepriklausomą informaciją bei kontrolės formas naujoms technologijoms. Kinijos komunistų partija neatleidžia geležinių gniaužtų informacijos šaltiniams ir jų kuriamam turiniui.
Kinijos valdžios institucijos nuolat puldinėja pilietinę visuomenę. Pilietinės visuomenės grupės turi labai nedaug galimybių nukrypti nuo Vyriausybės naratyvų arba juos užginčyti. Tarp daugelio kliūčių pilietinei visuomenei yra teisės aktai, ribojantys grupių galimybes gauti kokį nors tarptautinį finansavimą, taip užsienio NVO yra verčiamos identifikuoti Kinijos rėmėją ir užsiregistruoti Vyriausybėje.
Vykdydama bendrą kontrolę, Kinijos Vyriausybė vykdo plataus masto projektą, kuriuo siekiama palaipsniui užgniaužti ir net išnaikinti mažumos tautas ir kultūras. Uigūrų musulmonų atveju Komunistų partija nuo 2017 metų pastatė daugiau kaip 260 sulaikymo centrų, sunaikino mažiausiai šimtą kapinių, įsilaužė į mobiliuosius telefonus, sulaikė nežinomą uigūrų skaičių, vykdė priverstinį darbą ir atliko priverstinę sterilizaciją.
Komunistų partija taip pat stengėsi nuslopinti kultūrinį identitetą vidinėje Mongolijoje. 2020 metais valdžios institucijos paskelbė, kad regiono mokyklos kaip mokomąją kalbą turi vartoti kinų kalbą. Dėl to kilo protestų. Vėlesnių susidorojimų metu teisėsaugos institucijos suėmė ir sulaikė tūkstančius žmonių, areštavo jų turtą. Žmonės buvo atleisti iš darbo ir taip toliau.
Religinės mažumos yra sistemingų represijų taikiklyje. Mažiausiai 100 mln. žmonių Kinijoje susiduria su religiniu persekiojimu, įskaitant protestantus krikščionis, Tibeto budistus, uigūrų musulmonus ir Falun Gong praktikuojančius asmenis. Svarbu tai, kad valdžios institucijos sustiprino savo gebėjimą išlaikyti kontrolę, taikydamos šiuolaikines technologijas, kurias mokslininkė S. Hofman apibūdina kaip techninio pobūdžio autoritarizmą. Kinijos stebėjimo infrastruktūra, sekimo infrastruktūra apima kamerų su veido atpažinimu technologiją, naudojamos duomenų bazės, kuriose saugoma informacija apie tokias grupes kaip disidentai, etninės religinės mažumos ir kita. Taip pat vykdoma socialinių renginių stebėsena.
COVID-19 pandemija leido pareigūnams sugriežtinti valstybės priežiūrą, technologijų kompanijos sukūrė programėles, kurios atidžiai stebi asmenų judėjimą. Be to, stebėtojai užregistravo bent 897 atvejus, kai asmenys buvo suimti dėl pasisakymų internete, susijusių su COVID-19, 2020 metų sausio–kovo mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos komunistų partija turi neribotą galią, šios galingos technologinės naujovės kuriamos be atskaitomybės ir skaidrumo, kurie galėtų riboti žmogaus teisių pažeidimus.
Antra. Užsienio politika prasideda namuose. Kadangi Kinijos valdžios institucijos tarptautiniu mastu tapo ryžtingesnės, autoritarinio valdymo normos ir įpročiai neapsiribojo tik Kinijos Liaudies Respublikos teritorija. Kaip mes su kolegomis pažymime netrukus pasirodysiančiame pranešime apie pasaulinę autoritarinę įtaką namuose, Pekino, kaip ir Maskvos, vadovai savo vidaus saugumo aparatus ir technologinius inkubatorius skiria kliudyti pilietinės visuomenės ir kitų nepriklausomų jėgų veiklai, vykdant bendrą kontrolę, tačiau atskaitomybės ir pliuralizmo, kuris yra autoritarinių sistemų pagrindas, slopinimas išėjo už nacionalinių sienų ribų ir tampa galinga kliūtimi pasaulinei kovai už demokratiją.
Laikui bėgant, užuot reformavusis, Kinija pagilino savo autoritarizmą. Globalizacijos eroje ji tampa nukreipta į išorę. Nors Kinija šiandien daugeliu atžvilgiu susikerta su pasauline sistema, valdant Komunistų partijai ji netapo nei skaidresnė, nei atskaitingesnė. Ji veikiau sukūrė politiką ir praktikas, kurios gali pakenkti demokratiniams standartams. Šis pokytis matomas daugeliui tarptautinių organizacijų, turinčių įgaliojimus užtikrinti demokratiją ir žmogaus teisių standartus. Kinijos ir Rusijos vadovaujamos autoritarinės jėgos sunkiai dirba, kad šių organizacijų veikla būtų sustabdyta, jos siekia izoliuoti nepriklausomų grupių dalyvavimą, kritinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, žmogaus teisių ir demokratijos mechanizmuose ir formuoja darbotvarkę taip, kad atskirtų diskusijas nepageidaujamomis temomis. Taip siekiama ne tik ginti autoritarizmą šalyje, bet ir pakeisti tarptautines normas, smerkiančias autoritarinį valdymą.
Be to, Kinijos valdžios institucijos visame pasaulyje daro įtaką, kuri prieštarauja žmogaus teisių standartams tokiose srityse kaip švietimas, žiniasklaida ir per prekybą strateginės korupcijos forma. Tačiau taip yra technologijų srityje, kur viskas keičiasi greičiausiai. Technologinės naujovės, kuriomis skatinamas socialinis valdymas Kinijoje, vis dažniau diegiamos ir už Kinijos ribų. Daugelį užsienyje taikomų metodų Kinijos valdžios institucijos pirmiausia inkubuoja šalies lygmeniu, per internetinę cenzūros sistemą, vadinamą didžiąja ugniasiene. Kinijos valdžios institucijos jau seniai sugebėjo suvaldyti ir apriboti tai, prie ko Kinijos žmonės, didžiausias pasaulyje interneto naudotojų skaičius, atstovaujantis vienai šaliai, gali turėti prieigą, kai tik prisijungia prie interneto. Dabar vyriausybė vis dažniau taiko automatinį mokymąsi, kad cenzūra ir priežiūra būtų sujungtos su visapusišku socialiniu valdymu, o tai vis labiau paveiks visuotinę saviraiškos laisvę.
Per ilgai laisvų visuomenių stebėtojai manė, kad tendencijos Kinijoje skiriasi nuo to, kas vyksta už Kinijos Liaudies Respublikos ribų. Tačiau šis išorės požiūris yra klaidingas ir prisidėjo prie pavojingo nusiraminimo jausmo. Globalizacijos eroje Pekinas internacionalizavo autoritarizmą taip, kad galiausiai paveiktų mus visus.
Trečiasis ir paskutinis klausimas susijęs su tuo, kaip turėtų reaguoti demokratinių valstybių bendruomenė. Kadangi Kinijos vadovybė teikia didesnę svarbą formuoti politinę veiklos aplinką užsienyje, per pastarąjį dešimtmetį ji išleido daug milijardų dolerių, kad suformuotų atitinkamą visuomenės nuomonę ir suvokimą visame pasaulyje, kad pasaulis apskritai labiau veiktų pagal Kinijos taisykles. Kad galėtų konkuruoti, demokratinės valstybės turės spręsti atotrūkio vertybių srityje klausimą.
O iš esmės reaguojant į šį visuotinį iššūkį taip pat turi būti apsvarstyta pačios Kinijos demokratinio vystymosi svarba. Akivaizdu, kad šioje naujoje eroje Kinija užsitikrino didesnį vaidmenį pasaulinėje arenoje ir siekia propaguoti savo pačios pageidaujamas idėjas, normas ir valdymo metodus. Nelauktas Pekino gebėjimas vykdyti skaitmeninę cenzūrą, naudoti ekonominį svertą nutildyti demokratinėms valstybėms ir apskritai daryti įtaką demokratinėms sistemoms užsienyje, sukelia poreikį rasti naujų būdų šiai naujai situacijai spręsti.
Kaip mes su kolegomis rašome netrukus pasirodysiančioje ataskaitoje, Kinijos režimo „skaldyk ir valdyk“ metodai turi būti sutinkami su demokratine vienybe. Pagrindinis autoritarinio valdymo bruožas Kinijoje yra „skaldyk ir valdyk“ metodas demonstruoti galią. Jie daro tą patį ir tarptautiniu lygmeniu. Priklausomai nuo to, kaip jiems sekasi tai daryti, demokratinės valstybės patenka į nepalankią strateginę padėtį, ir (…) jų ryžtas. Demokratinės valstybės yra visos kartu šioje įnirtingoje kovoje ir turi rasti naujų ir ilgalaikių bendradarbiavimo būdų, kad būtų apsaugotos liberalios demokratijos vertybės ir praktika.
Pilietinė visuomenė gali padėti šalinti nuolatines su Kinija susijusias politinio raštingumo spragas. Vietos pilietinės visuomenės kompetencijos didinimas yra labai svarbus, kovojant su besikėsinančia Kinijos partinės valstybės veikla tiek nusistovėjusios, tiek ir besiformuojančios demokratijos valstybėse. Pilietinės visuomenės sektorius, išmanantis bendradarbiavimo su pasaulinėmis autoritarinėmis galiomis pavojus, gali prisidėti užtikrinant didesnį skaidrumą ir pagrįstos politikos formavimą ir galiausiai tapti gyvybiškai svarbia gynybos linija, kuri sustiprins demokratinių valstybių institucinį vientisumą. Plačiąja prasme pilietinė visuomenė yra labai svarbi demokratinių valstybių konkurencinio pranašumo prieš autoritarines valstybes dalis. Labai ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Pone Volkeri, ačiū, kad prie mūsų prisijungėte ir pasidalinote savo mintimis ir savo žiniomis. Norėčiau suteikti žodį profesoriui I. Kotleriui.
I. Kotleris yra kitas mūsų pranešėjas, jis yra Raulio Valenbergo žmogaus teisių centro vadovas, teisės profesorius emeritas, buvęs Kanados teisingumo ministras, generalinis prokuroras bei ilgametis parlamento narys. Pone Kotleri, žodis jums.
Profesoriaus emerito, Raulio Valenbergo žmogaus teisių centro Kanadoje vadovo, buvusio Kanados teisingumo ministro bei generalinio prokuroro, ilgamečio Kanados parlamento nario Irvino Kotlerio pranešimas (nuotoliniu būdu)
I. KOTLERIS. Ačiū už tokius gražius žodžius, pristatymo žodžius. Norėčiau pasveikinti Lietuvos parlamentą už jo lyderystę, padėkoti savo kolegoms už Lietuvos lyderystę žmogaus teisių srityje Baltarusijoje. Šiame kontekste už tai, kad Lietuvos parlamentas surengė šią svarbią diskusiją, kai Si Dzinpingo Kinija vykdo didžiulį išpuolį prieš žmogaus teises ir žmogiškąjį orumą. Taip pat Kinijos komunistų partija puola penkis nuodus, kaip jie vadina. Tai yra visų pirma – uigūrus. JAV Vyriausybė, Nyderlandų parlamentas, Kanados parlamentas pavadino tai genocidu. Masinis įkalinimas, milijonai uigūrų vyrų, moterų ir vaikų yra kalinami. Tai yra didžiausias tokių kalinamų žmonių skaičius nuo holokausto laikų. Jie yra žudomi, jie yra kankinami.
Taip pat visuomenė yra kontroliuojama, moterys yra sterilizuojamos, taip pat atskirta pusė milijono uigūrų vaikų nuo savo tėvų. Uigūrai yra vadinami liga, vėžiu, kurį reikia gydyti, kurį reikia išrauti. Jiems neleidžiama puoselėti savo tapatybės, savo kultūros ir kalbos, griaunamos jų mečetės. Visa tai yra užregistruota mūsų neseniai išleistoje ataskaitoje. Tai yra genocidas. Taip įvardija ir mūsų institucijos ataskaita.
Bet visa tai čia nesustoja. Taip pat yra puolamas demokratinis judėjimas ir pati demokratija Honkonge. Įvestas Nacionalinio saugumo įstatymas ir jis griežtai prieštarauja tarptautinei Kinijos ir Britanijos sutarčiai. Dabar jau 22 metus kinų Komunistų partija vykdo tokią politiką ir prieš Tibetą, ir prieš Taivaną. Visa tai sudaro penkis nuodus, su kuriais Kinijos komunistų partija sakosi kovojanti.
Kinija siekia kontroliuoti ir žiniasklaidos laisvę. Ji tai efektyviai daro savo šalyje. Neleidžia gauti informacijos. Taip pat dingsta gydytojai, mokslininkai. Jūs girdėjote, kaip dingo gydytojai ir mokslininkai, kurie kalbėjo apie COVID-19 plitimą. Jiems buvo taikomos represijos šalies viduje. Represijos yra taikomos ir transnacionaliniu būdu – prieš Falun Gongo judėjimo atstovus, uigūrus, ir tarptautiniu mastu. Kanados parlamento Saugumo komitetas yra teigęs, kad Kinijos politika yra didelė grėsmė mūsų saugumui, žmogaus teisėms ir kitiems dalykams.
Norėčiau pateikti jums veiksmų planą, kurio turėtų imtis demokratinės bendruomenės. Visų pirma reikia apginti ir prisiimti atsakomybę, apginti tarptautinėmis teisėmis grįstą tvarką. Reikia raginti Jungtines Tautas įsteigti nepriklausomą objektyvią tyrimo agentūrą, kad tirtų situaciją Sindziange. Taip pat priimti S. Magnitskio tipo įstatymus ir taikyti sankcijas tiems asmenims, kurie yra susiję su Sindziango genocidu. Ketvirta, taip pat turime patraukti tuos kaltuosius atsakomybėn. Taip pat turime pasmerkti tai, kas vyksta Sindziange. Turime kurti tarpparlamentinį aljansą Kinijos klausimais.
Kinija nori sankcionuoti parlamentarus iš demokratinių valstybių už tai, kad jos imasi savo demokratinių pareigų ir atskleidžia tai, kas vyksta Kinijoje. Taip pat turime įkurti tarpvyriausybinį aljansą Kinijos klausimu, kuris paremtų tarpparlamentinį aljansą. Tai padės atkurti simetrinius santykius, nes šiuo metu demokratinės valstybės pavieniui kovoja su Kinija ir Kinija gali prieš jas imtis veiksmų. Mes turime tuos asimetrinius santykius pakeisti, ir tarpvyriausybinis aljansas padės mums tai padaryti. Turime atkreipti dėmesį į atskirų politinių kalinių situaciją, jų bylas, taip pat ginti mūsų piliečius, mūsų saugumą, kuriam kyla didžiulė grėsmė.
Norėčiau pasakyti, kad balandis yra genocido prevencijos mėnuo mūsų parlamente. Šį mėnesį mes prisimename genocidą iš holokausto laikų, taip pat tucių genocidą, minime 27-ąsias tucių žudynių metines. Taip pat turime šiais laikais prisiminti ir visai nesenus įvykius.
Ko mes išmokstame iš šių genocidų? Tai yra tiesiog žodžiais nenusakoma. Tai yra baisu, tai yra labai blogai. Visam šitam genocidui galėjo būti užkirstas kelias. Mes žinojome, kas vyksta, bet mes tam neužkirtome kelio. Mes ir dabar kalbame apie uigūrus, žinome, kas vyksta, todėl turime veikti, kažką daryti. Tai yra svarbi pamoka. Mes žinome, kas vyksta, kaip puolama taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka, ir mes turime imtis veiksmų.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, pone Kotleri.
Žodis suteikiamas Konstantinui Andrijauskui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentui. Kviečiu į tribūną.
Daktaro, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docento Konstantino Andrijausko pranešimas
K. ANDNRIJAUSKAS. Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai, dėkoju šio nepaprastai reikšmingo renginio organizatoriams už suteiktą progą pasidalinti mintimis apie vieną niūriausių dabarties procesų, prieš kurį, drįsčiau teigti, nublanksta daugelis kitų sukrečiančių istorijų, kurių, deja, pastaruoju metu netrūksta.
Nedvejodamas priėmiau šį kvietimą ne tik dėl aptariamo klausimo svarbos ir aktualumo, bet ir todėl, kad mūsų nedidelėje šalyje tikriausiai nėra tiek daug žmonių, kurie ne tik yra akademiškai nagrinėję, bet ir apsilankę Honkonge, Tibete, Taivane ir ypač vadinamajame Sindziango uigūrų autonominiame regione, arba kitaip – Rytų Turkestane. Būtent pastarajam norėčiau skirti daugiau dėmesio, kadangi teigčiau, kad jis šiandien yra aiškiausiai išryškinantis Pekino kontrolės ir priespaudos galimybes bei ambicijas.
Daugelis ten naudojamų praktikų yra vis aktyviau perkeliamos kitur, kartu ir į Tibetą, Honkongą ir pačią tikrąją Kiniją. Ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai uigūrams, deja, trūksta ganėtinai stipraus balso, palyginti su kitų minėtų regionų opozicija tiek jų viduje, tiek ir išeivijoje užsienyje.
Mūsų šalį padėtis Sindziange pradėjo iš tikrųjų dominti gerokai vėliau nei, tarkim, Tibeto atveju, bet, kaip žinome, ji sukėlė beprecedentę ir todėl savaime daug pasakančią Kinijos valdžios reakciją, apie kurią jau plačiau kalbėjo jūsų gerbiama kolegė.
Sindziange vienintelį kartą lankiausi prieš kiek daug daugiau nei aštuonerius metus – 2013 metų kovo – balandžio sandūroje, tai yra neilgai trukus po to, kai neseniai Kinijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi tapęs ambicingasis Si Dzinpingas perėmė ir šalies prezidento postą. Nors tuomet daugelį šiandien plačiai Sindziange naudojamų kontrolės, represijų ir, drįsčiau teigti, žeminimo priemonių buvo dar sunku įsivaizduoti, regionas jau aiškiai skiriasi nuo tikrosios Kinijos ne tik savo geografinėmis bei kultūrinėmis ypatybėmis, tačiau ir akivaizdžiai didesniu dėmesiu viešajam saugumui bei faktine segregacija tarp čiabuvių vietos musulmonų gyventojų, pirmiausia uigūrų, ir etninių kinų.
Be nepaprasto uigūrų svetingumo, įstabių islamiškų ir budistinių kultūros paveldo objektų bei išskirtinio, tačiau kartu ir egzotiško, atšiauraus kalnų ir dykumų grožio, atsimenu stebėtiną administracinės regiono sostinės Urumčio panašumą į eilinį Kinijos miestą, ne mažiau svetimkūniais atrodžiusius naftos gavybos objektus šalia Turpano – čia irgi garsus, dar Šilko kelio laikus menantis miestas, nepaprastai detalią patikrą oro uoste prieš vidinį skrydį į Kašgarą bei griovimo ir statybos darbus pastarojo senamiestyje, kuris kitomis sąlygomis galėtų drąsiai pretenduoti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šiandien Sindziangas oficialiai yra didžiausia pagal plotą Kinijos provincija bei vienas iš penkių jos vadinamųjų autonominių regionų, tarsi skirtų vietos etnolingvistinei ar etnokonfesinei įvairovei aplinkinėje kinų (hanių) jūroje apginti. Nors regiono formaliame pavadinime ir figūruoja uigūrai, didžiausia čiabuvių bendruomenė, iš tiesų šiuo metu jie jau nesudaro absoliučios populiacijos daugumos, turėdami sugyventi ne tik su kitomis musulmonų sunitų etninėmis grupėmis, pirmiausia giminingais tiurkiškai kalbančiais kazachais ar kirgizais, bet ir su nuosekliai didėjančia kinų populiacija, kuri, tikėtina, jau pranoksta juos skaičiumi.
Nepaisant oficialiai išsakomos Pekino pozicijos, visa savo apimtimi Sindziangas pirmą kartą tapo Kinijos imperijos dalimi tik XVIII amžiuje. Tai, beje, sufleruoja ir pats jo pavadinimas „Naujasis pasienis“, išvertus iš kinų kalbos. Tuomet pati valdančioji Kinijos dinastija atstovavo užkariautojams mandžūrams, dar net nebuvo etninių kinų. Socialistinės Liaudies Respublikos laikotarpiu kompartija iš pradžių stengėsi apriboti regiono tradicinius glaudžius kontaktus su kaimynine Vidurio ir Pietų Azija, o vėliau, vadinamojoje pomaoistinėje reformų epochoje, kuri tarsi lyg ir tęsiasi iki dabar, kaip tik pasinaudojo juo kaip placdarmu plečiant savo įtaką net į aštuonias tiesiogiai su juo besiribojančias šalis ir už jų ribų, dar toliau.
2013 metais kaimyniniame, Sindziango požiūriu, Kazachstane, Si Dzinpingo asmeniškai paskelbta Šilko kelio ekonominė juosta, kaip viena iš dviejų Juostos ir kelio iniciatyvos dedamųjų, yra tik vėliausia ir aiškiausia pastarosios tendencijos išraiška.
Kita vertus, nepaisant minėtų Pekino politikos Sindziange skirtumų, keletas dalykų išliko konstanta visą socialistinį, jau daugiau negu 70 metų trunkantį laikotarpį. Tarp jų intensyvus regiono išteklių naudojimas tikrosios Kinijos vystymosi reikmėms patenkinti, nuo sąlyginai izoliuotų poligonų branduoliniams bandymams iki naftos išgavimo, tradicinių vietos gyventojų priespauda ir kontrolė taip pat yra dar vienas svarbus atributas bei etninių kinų imigracijos skatinimas.
Gerbiami Seimo nariai, jums ne be pagrindo gali atrodyti, kad Sindziangas yra toli nuo Lietuvos ir todėl galbūt neturėtų mūsų taip dominti, tačiau iš tikrųjų yra kitaip, juolab šioje beprecedentės ekonominės globalizacijos epochoje. Jau minėtas Kašgaras yra arčiau Krymo nei Pekino, o Krymo totoriai ir karaimai yra šiame regione gyvenantiems uigūrams, kazachams ir kirgizams gimininga tiurkiška tauta. Nuo Sindziango mus skiria daugiausia dvi, tačiau iš esmės tik viena valstybė, o rusų imperiniu ir ypač sovietų okupacijos laikotarpiu tam tikra prasme net turėjome bendrą sieną, šalia kurios gulaguose kalėjo ar SSRS kariuomenėje prieš savo valią tarnavo ir daugybė lietuvių.
Tiesą sakant, būtent šiandien Sindziangas yra dar labiau priartėjęs prie Lietuvos, tačiau, deja, ne taip, kaip tikriausiai norėtume. Jūsų dėvimi drabužiai ir medicininės kaukės, labai tikėtina, bei išmanieji įrenginiai, ne tik kiniški „Huawei“, bet ir amerikietiški „Apple“ ar korėjietiški „Samsung“, gali būti pagaminti naudojant uigūrų ir kitų regionų musulmonų priverstinį darbą ir kartu su daugeliu kitų kinų lengvosios pramonės gaminių, tikėtina, pateko į mūsų šalį iš Sindziango į posovietinę Vidurio Aziją, į Rusiją nutiestais geležinkeliais, tai yra vadinamąja Naujojo šilko kelio juosta.
Tarp kuriant Sindziango „skaitmeninį gulagą“, atrodytų, aktyviai dalyvaujančių įmonių yra mūsų futbolo vicečempionės ir dabartinės nacionalinio čempionato lyderės bei Lietuvos krepšinio federacijos pagrindiniai rėmėjai, atitinkamai „Hikvisionc ir „Huawei“, mūsų oro uostams patikros įrangą norėjusi tiekti „Nuctech“, vis dar daugelį šalies institucijų vaizdo stebėjimo įranga kartu su jau minėta „Hikvision“ aprūpinanti „Dahua“ bei valstybės valdoma įmonė skambiu pavadinimu Kinijos elektronikos technologijų grupė, kurios dukterinė įmonė „Zhenhua“ rinko asmeninius duomenis apie milijonus Vakarų pasaulio žinomų žmonių, tarp jų apie mažiausiai 500 lietuvių ir bent 24 šio, ne buvusio, Seimo narius, atstovaujančius kone visam šalies politiniam spektrui.
Verta pabrėžti, kad delikatų ryšį tarp Lietuvos ir Sindziango pripažįsta ir režimas Pekine. Pats kinų Komunistų partijos generalinis sekretorius Si Dzinpingas, kurį, kiek iškreipdami šios šalies politinę tikrovę, mes linkę pirmiausia vadinti jos prezidentu (gensekas yra svarbiausia pozicija), prieš pusantrų metų nutekintuose vadinamuosiuose Sindziango dokumentuose kalbėdamas apie nevienareikšmį represijų ir socialinės ekonominės plėtros santykį šiame regione ir pačioje Kinijoje pabrėžė, kad Baltijos šalys buvo tarp labiausiai išsivysčiusių SSRS, tačiau pirmosios ją paliko. Kitaip tariant, tokių Sindziango įgyvendinamų modernizacijos programų kaip „Vakarų plėtra“ ar „Naujasis šilko kelias“ teikiama socialinė ir ekonominė nauda neturėtų nusverti politinės kontrolės imperatyvo, jo požiūriu, o kaip tik jam pasitarnauti.
Šiuo metu rašomoje knygoje, be kitų dalykų, rodau, kad Sindziange dabar įgyvendinama politika yra keletą šimtmečių trunkančio proceso, siekiant regioną fiziškai prijungti prie tikrosios Kinijos ir galiausiai panaikinti tarpusavio skirtumus, nuoseklus etapas. Tačiau Si Dzinpingo pasiryžimas šią liūdną istoriją užbaigti dar jam valdant iš tikrųjų pranoksta net paties jo ideologinio pirmtako ir, atrodytų, sektino pavyzdžio Mao Dzedongo totalitarinius impulsus.
Kaip jau buvo pabrėžta mano gerbiamų kolegų pranešėjų, šiandien Sindziangas prilygsta policinei besaikės kontrolės ir baimės erdvei. Prieš joje įgyvendinamas totalitarines užmačias dažnai nublanksta Dž. Orvelo vizijos ir M. Fuko bei H. Arent teorinės įžvalgos.
Bent 1,5 mln. suaugusių uigūrų ir kitų musulmonų jau yra perėję per vadinamąją perauklėjimo sistemą, kuri kaip tramdomasis tinklas buvo užmesta ant didžiulio regiono tuo pat metu, kai tūkstančiai jų vaikų, čia buvo paminėti ir didesni skaičiai, panašią indoktrinaciją išgyveno internatuose. Nepilnamečiams, beje, jau seniai galioja faktinis draudimas lankytis religinio kulto vietose, mečetėse šiuo atveju pirmiausia, o naujagimiams duoti arabiškos kilmės vardus. Vyresni uigūrai į faktinį gulagą patenka už tokius nusikaltimus kaip ilgesnės barzdos vyrų ar hidžabo moterų atveju demonstravimas bei išvykų į užsienį ar net netiesioginių kontaktų su juo patirtį per giminaičius ir draugus. Uigūrų kalba ir kultūra Pekino yra laikoma reikalinga tik tiek, kad patenkintų turistų iš tikrosios Kinijos egzotikos troškimus.
Kaip jau buvo užsiminta, Si Dzinpingo prieigai Sindziange būdinga jo visapusiška „gulagizacija“, apimanti ne tik ideologinę indoktrinaciją (primenu, kad smegenų plovimas yra kiniškos kilmės metafora, beje), bet ir ekonominį išnaudojimą priverstinio darbo pavidalu. Priešingai nei mums, deja, gerai pažįstamas sovietinis pirmtakas, kiniškasis gulagas yra ultramodernus, technologinis, skaitmeninis ir neapsiriboja fizinę vergovę faktiškai įteisinusių gamyklų ir medvilnės plantacijų, vadinamųjų perauklėjimo centrų, ir paprasčiausių kalėjimų infrastruktūra, tačiau apima ir visus regiono gyventojus, pirmiausia musulmonus, kurių judėjimas, komunikacija ir kasdieniai įpročiai yra stebimi privalomai įdiegtomis išmaniųjų telefonų programėlėmis ir pažangia veidų atpažinimo technologija, aprūpinta milijonų stebėjimo kamerų tinklu.
Didysis brolis Pekine aktyviai renka ne tik skaitmeninius, bet ir biologinius uigūrų duomenis DNR pavidalu. Pagaliau ideologinė Kinijos režimo priespauda apima ir pamatinę kiekvieno žmogaus egzistencinę funkciją – reprodukciją. Kiekvieną dieną daugėja liudijimų ir duomenų ne tik apie, atrodytų, organizuotą lytinį smurtą prieš moteris perauklėjimo sistemos viduje, bet ir apie sistemingą nepaprastai aršių populiacijos kontrolės priemonių taikymą, tarp jų ir priverstinę negrįžtamą, tą svarbu pabrėžti, sterilizaciją.
Atsižvelgiant į visas minėtas priemones ir jų mastą, galutinis Pekino tikslas atrodo kaip niekada aiškus: motyvuojant kovas su ekstremizmu ir separatizmu sunaikinti Sindziango musulmonų, pirmiausia savo valstybės neturinčios didžiulės uigūrų bendruomenės, atskirą etninę ir kultūrinę tapatybę, socialinės inžinerijos priemonėmis paverčiant juos pirmiausia mažuma savo pačių gimtinėje, gerbiami Seimo nariai, o galiausiai – kiek kitokiais, bet vis dėlto kinais.
Maža to, režimo politika regione gali būti pagrįstai laikoma savotišku bandomuoju projektu, kurį įgyvendinant pasiekti laimėjimai iš Si Dzinpingo perspektyvos jau pradėti diegti analogiško daugiamačio gulago pavidalu kaimyniniame Tibete, technologinio sekimo priemonėmis Honkonge bei vadinamųjų socialinių kreditų sistemų algoritmais pačioje tikrojoje Kinijoje. Kitaip tariant, Sindziango patirties suvokimas yra labai svarbus, siekiant įvertinti iššūkius žmogaus teisėms visoje didžiulėje teritorijoje, kurią Pekinas laiko sava – nuo Honkongo demokratinio judėjimo persekiojimo iki bandymų sustabdyti krikščionybės plėtrą ir kontroliuoti jos praktiką tarp pačių kinų. Šiandien Sindziangas mums vaizdžiai rodo visos Kinijos ir potencialiai didelės likusio pasaulio dalies ateitį.
Gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai, padarykime viską, kas yra mūsų galioje, kad ateitis išliktų distopija, o ne taptų realybe. Todėl šiandien mes visi privalome bent trumpam tapti uigūrais. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju daktarui K. Andrijauskui. (Plojimai) Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams už jų įžvalgas. Žmogaus teisės, pilietinės visuomenės stiprinimas yra svarbios mūsų vertybės. Aš norėčiau Lietuvos Respublikos Seimo vardu padėkoti jums už jūsų vertingą indėlį, už tai, kad pasidalinote savo mintimis su mumis šioje sesijoje.
Norėčiau suteikti žodį diskusijos dalyviams. Pirmasis norėtų pasisakyti Ž. Pavilionis. Prašom, žodis jums. Kviečiu į tribūną.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš žinau, kad neturiu daug laiko, tiesiog norėčiau padėkoti. Kaip ir Seimo Pirmininkė, norėčiau padėkoti visiems draugams, kurie kalbėjo. Mes pasinaudosime jūsų įžvalgomis, rengdami savo rezoliuciją dėl žmogaus teisių Kinijoje.
Turiu vieną klausimą, jeigu jūs esate su mumis, Krisai iš Vašingtono ir Reinhardai iš Vašingtono. Mes labai daug dirbame įvairiose srityse Baltarusijoje, dirbome su žmogaus teisėmis Rusijoje, bet mes neturime tokio formato, kur galėtume susiburti ir kalbėti apie žmogaus teises ir apskritai apie situaciją Kinijoje. Lietuva pasitraukė iš 17+1. Kaip mes galime sukurti vyriausybių šeimą, kaip sakė Irvinas? Mes visi – Europos Sąjungoje, už Atlanto, Jungtinėje Karalystėje, visi kartu siekiame įveikti šį pasaulinį iššūkį. Galbūt būtų galima surengti pasaulio demokratijų aukščiausio lygio susitikimą Vašingtone? Ačiū, Krisai, Reinhardai, jeigu esate su mumis, būčiau dėkingas už jūsų atsakymą.
K. VOLKERIS. Pone Biutikoferi, ar norėtumėte jūs?
R. BIUTIKOFERIS. Leisiu pirmam jums kalbėti.
K. VOLKERIS. Ačiū. Taigi, aš manau, kad klausimas yra labai svarbus. Mano tiesioginis atsakymas buvo toks, kad labai daug padarėme parengiamųjų darbų, (…) šios problemos dydį. Ir visi kalbėtojai pabrėžė, kad tai iš tikrųjų yra rimtas iššūkis. Taigi, įvairių atvirų visuomenių atstovai gali daug geriau įvertinti šio iššūkio gilumą, bet to nepakanka. Aš manau, kad pripažindami ir žavėdamiesi tuo, kas vyksta, turime praktiškai tai įgyvendinti. Tai yra puikus startas, bet, aišku, reikia žengti toliau. Aš pabrėžčiau, kad taip pat reikia vyriausybinio matmens. To neįmanoma išvengti, bet aš taip pat pažymėčiau, kai kalbame apie nacionalinį demokratijos fondą, kad čia dalyvauja ir pilietinė visuomenė. Tai yra labai svarbu. Mes patys kasdien keičiamės, mūsų metodai, cenzūra, kaip manipuliuojama žodžio laisve. To nereikėtų pamiršti. Su tuo kovoti turi ne tik vyriausybės, bet ir pilietinė visuomenė. Žiniasklaida pati turi ginti savo žodžio laisvę. Dabar kai kurių universitetų dekanai patiria spaudimą: arba būti susijusiems su Kinija, nes čia galima uždirbti pinigų ir įgyti pripažinimą, arba paaukoti pagrindines demokratijos vertybes, žodžio laisvę. Tai tik pavyzdys. Mes galime kalbėti apie Holivudą, apie pramogų pasaulį, bet aš manau, labai svarbu, kad mes pradėtume kurti tam tikrus tinklus ir kurti praktinius mechanizmus ne tik parlamentiniu, bet ir vyriausybiniu lygmeniu, o ir nevyriausybiniu lygmeniu. Gal būtų galima rinktis aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais ateityje ir diskutuoti šiuo klausimu.
R. BIUTIKOFERIS. Jeigu leisite, norėčiau pasakyti, kad visiškai pritariu tam, ką pasakė Kristoferis, kad tai turi būti visos visuomenės pastangos. Mums šiuo metu kyla iššūkis ir tą iššūkį mums kelia Kinija. Tokio iššūkio mes nematėme nuo pat Šaltojo karo laikų. Įvairių atstovų susitikimai, taip pat ir sankcijos prieš Europos Sąjungą yra nauja fazė prieš šį iššūkį. Tai yra gilus suvokimas, kad Kinija yra tarsi nenugalima, kad šis totalitarinis režimas liks nenugalėtas, kaip Kinijos propaganda sako, kad Vakarai susilpnės, o Rytai sustiprės. Mes turime tam priešintis ir tam prieštarauti, bet to nepakaks. Mes turime pažiūrėti į su tuo susijusią dinamiką. Ir visa tai nėra mūsų naudai. Mes turime puikią galimybę laikytis savo pozicijos todėl, kad demokratinė visuomenė yra atspari, ji turi kūrybinį potencialą. Aš manau, kad Kinija neapskaičiuoja viso to ir neįvertina visuomenės gana lėtai (…) veiksmų. Bet kai tik tai įvyksta, viskas gali būti labai efektyvu. Mes esame patyrę, jūs patyrėte, kad daugeliu atveju neužteks vien tik kurti tokį antitotalitarinį frontą.
Ką mes turime padaryti? Mes turime sukurti savo pozityvią projekciją tam, kad parodytume savo geresnę perspektyvą. Manau, kad nėra geresnio posakio, kaip kad pasakė ponas Dž. Baidenas – būkime geresni. Turime pripažinti savo trūkumus, bet mes neturime grįžti prie ankstesnių laikų, mes turime pagerinti situaciją, mes turime tapti geresniais ir mes galime tai padaryti. Mes turime surasti įvairių naujų būdų, kaip galėtume suvienyti demokratines valstybes. Mes turime vieni kitus paremti, mes negalime palikti valstybių kovoti su Kinija pavieniui, kad Kinija galėtų jas šantažuoti, kaip ji daro su Švedija, Čekija.
Taigi, aš manau, mes turime kviesti savo partnerius ne tik EBPO demokratines valstybes, bet ir kitas valstybes. Mes matome, kaip Indija ar kitos valstybės labiau atsiveria Europai, nes jos mato, kad Europa yra vertinga partnerė, kuri gali joms padėti apginti žmogaus teises, laisves ir užtikrinti tarptautinę teisę. Taigi, aš manau, jeigu mes vienysimės transatlantinėje (…), vienysimės su bendraminčiais, mes galėsime įveikti šį iššūkį.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų atsakymus. Noriu padėkoti mūsų pranešėjams, mūsų diskusijos dalyviams už jų pasisakymus šiandieną.
Pakviesiu dar paskutiniam žodžiui E. Zingerį. Tačiau primenu, kad mūsų diskusijos laikas jau eina visiškai į pabaigą. Prašau, gerbiamas Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). (Kalba angliškai) (Balsai salėje: „Lietuviškai!“) Kalbėsiu, kalbėsiu, tuoj. Mandagumo sakiniai, bičiuliai. Pone Kotleri, pone Volkeri, pone Biutikoferi, uigūrų bendruomenės (…). Ačiū, kad esate čia su mumis.
Mano mama, kuriai 99 metai, vokiečių lageryje praleido 4 metus stebėdama, kaip vaikus veda į dujų kamerą tik todėl, kad jie buvo kitokios išvaizdos, šiek tiek kitokios išvaizdos, net nedaug kitokios išvaizdos. Šiandien mes girdėjome pristatymą, mieli bičiuliai, apie tai, kad uigūrų rasiniai bruožai įrašomi į kompiuterių kameras, kad būtų galima juos atpažinti. Ką mums tai primena? Tai mums primena Antrąjį pasaulinį karą ir pragarišką genocidą pagal veido bruožus. Įsivaizduojate, ką reiškia šiuo metu būti uigūru Kinijoje? 2 mln. žmonių lageryje.
Aš norėčiau padėkoti, Dovile, už jūsų drąsą, ir mums didelė garbė, nes viskas, ką jūs darote, įrašyta mūsų 1918–1920 metų Pirmojo Seimo deklaracijoje. Lietuva atkurta kaip demokratinė valstybė, demokratija pirmiausiai. Tas įrašas yra prie pat įėjimo į Lietuvos Respublikos Seimą.
Gerbiama Seimo Pirmininke, mes, manau, turime pono I. Kotlerio pasiūlytus devynis punktus įrašyti į Seimo rezoliuciją, skirtą uigūrams, ir pasiūlyti juos priiminėti Europos Sąjungos nacionaliniuose parlamentuose vieną po kito.
O ponui R. Biutikoferiui noriu pasakyti, kad mes tikimės, kad svarstymai dėl laisvos prekybos sutarties su Kinija, kad ir mūsų geros bičiulės Vokietijos vadovybės pasiūlyti, būtų labai rimtai apsvarstyti ir, ko gero, pagalvota, ar mums tokia sutartis tarp Europos Sąjungos ir Kinijos išvis yra reikalinga.
Trečias punktas. Aš manau, mes turime išplėsti suvokimą, susijusį su tuo, kas yra šalies užpuolimas. Ar rugsėjo 11 dieną užpuolimas, kai Amerika paprašė iš mūsų, kaip NATO šalies, pagalbos (…) straipsnį, ar, pavyzdžiui, įsiterpimas į mūsų demokratinius rinkimus nėra šalies užpuolimas? Ar įsiterpimas į mūsų mass media nėra šalies užpuolimas? Aš atsimenu, kaip čia, mums dalyvaujant, mes turėjome Krymo totorių parlamento išeivijoje posėdį ir mums staiga išjungė viską: ir kompiuterius šiame Seime, ir išjungė mums net elektrą. Ir tai buvo padaryta, kaip vėliau pasakė mūsų saugumo tarnybos, iš išorės – iš Rytų išorės. Ar tai nėra jau šalies užpuolimas, ar vien tik fizinis bombardavimas yra šalies užpuolimas? Todėl NATO koncepcija dėl 5 straipsnio turėtų pereiti į tai, kas buvo sukurta ponios M. Olbrait, kartu dalyvaujant I. Kotleriui, dalyvaujant mūsų kaimynui Užsienio reikalų komiteto pirmininkui B. Geremekui 2002 metais organizacijoje, kuri vadinasi Community of Democracies. Išversiu jums į lietuvių kalbą, tai yra Demokratijų bendrija. Demokratijų bendrija… (Angliškas vertimas) …prie parlamentinio forumo už demokratiją. Aš labai dėkoju buvusiam ministrui ponui A. Ažubaliui, kuris surengė Lietuvoje milžinišką Demokratijų bendrijos samitą. Bet Demokratijų bendrija turi būti pertvarkyta iš amorfinės organizacijos į reaguojančią į didžiausias grėsmes, ateinančias mums iš Maskvos ir iš Pekino, į veiksmus prieš mūsų demokratiją, bandant mus suskaldyti. Todėl mes labai džiaugiamės, gerbiama Pirmininke, kad ponas Dž. Baidenas galų gale paskelbė ne America first, bet solidarity first, democracy first. Šitas šūkis lydės mus dabar artimiausius metus, tik mes šitą šūkį turime ginti ir karinėmis priemonėmis. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli, už jūsų įžvalgas, už pasisakymą. Dar kartą dėkoju visiems šios diskusijos dalyviams.
15.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių atleidimo ir skyrimo“ projektas Nr. XIVP-420 (pateikimas)
Tęsiame vakarinį Seimo posėdį. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių atleidimo ir skyrimo“ projektas Nr. XIVP-420. Pranešėjas – V. Juozapaitis. O pirmininkauti kviečiu pavaduotoją R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už pristatymą. Garbūs Seimo nariai, Seimo narės, pristatau nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių atleidimo ir skyrimo“ projektą. 1 straipsnis. Siūlome atleisti kadenciją baigusias Valstybinės kultūros paveldo komisijos nares A. Filinaitę ir J. Markevičienę. 2 straipsnis. Skirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nares A. Filinaitę ir E. Kielę. 3 straipsnis – nutarimas įsigalios 2021 m. gegužės 4 d., kai baigsis 1 straipsnyje paminėtų A. Filinaitės ir J. Markevičienės kadencijos. Kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui po pateikimo. Niekas neklausia?
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Niekas neturi klausimų, gerbiamas pranešėjau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Tai jūs galite… (Balsai salėje) Niekas nieko nenori pasakyti nei už, nei prieš, tai bendru sutarimu. Judame toliau. (Balsai salėje) Tuomet kaip pagrindinis Kultūros komitetas ir siūloma svarstyti balandžio 27 dieną.
15.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektas Nr. XIIIP-5243(2) (svarstymas)
Judame toliau. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektas Nr. XIIIP-5243. Svarstymas. Prašom į tribūną Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją A. Žukauską.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Laba diena. Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė siūlymą dėl 2022 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais ir pritarė Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pozicija išgirsta. Toliau kviečiu E. Jovaišą Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vardu perskaityti išvadą, bet jo nematau. Kolegos, gal kas nors galite pagarsinti? (Balsai salėje) Gerai, balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
Motyvai. Kalbėti dėl motyvų nėra norinčių. Tikiuosi, galime bendru sutarimu šiame etape.
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Romo Kalantos metais“ projektas Nr. XIVP-161(2) (svarstymas)
Einame apie darbotvarkės 2-4 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Romo Kalantos metais“ projektas Nr. XIVP-161(2). Pranešėjas – A. Žukauskas. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Romo Kalantos metais“ projektą ir bendru sutarimu pritarė šitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui už įgarsintą poziciją. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos atstovės P. Kuzmickienės salėje nematau. Leisiu sau įgarsinti, kad komiteto sprendimas, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Diskusijoje nori pasisakyti R. Šarknickas. Jo nėra salėje. Dėl motyvų (sekundėlę) irgi nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui.
15.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais“ projektas Nr. XIVP-162(2) (svarstymas)
Einame tolyn. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais“ projektas Nr. XIVP-162(2). Prašau, A. Žukauskas jau tribūnoje.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais“ projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Leisiu sau pagarsinti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadą. Taip pat pritarta bendru sutarimu dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais.
Dėl motyvų nematau. Diskutuoti taip pat nematau norinčių. Galime bendru sutarimu? Sprendžiu iš neprieštaravimo, kad galime.
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“ projektas Nr. XIVP-174(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“ projektas Nr. XIVP-174(2). Prašau, A. Žukauskas pristato komiteto poziciją.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“ projektą. Pritarė jam bendru sutarimu, tačiau pasiūlė šiek tiek pakeisti pavadinimą – pavadinti Krepšinio šimtmečio metais ir taip pat priėmė dar atskirą siūlymą išbraukti iš preambulės frazę, kad atsižvelgiant, jog 2022 metais vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tikisi įveikti atrankos turnyrą ir dalyvauti tame čempionate.
Sportas yra sportas, gal įveiks, gal neįveiks, todėl galvojame, kad šita frazė preambulėje yra perteklinė, ir prašome pritarti tokiai formuluotei.
PIRMININKĖ. Dėkui. Fiksuojame komiteto poziciją. Aš, pranešėjau, paprašysiu jūsų grįžti į savo vietą, nes pakviesiu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos atstovą L. Jonaitį pagarsinti poziciją. Vėliau tęsime diskusiją.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli bičiuliai, mes pristatydami klausimą diskutavome apie kitų metų paskelbimą Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. Mūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija bendru sutarimu pritarė. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Ir dabar skelbiu diskusiją. A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke, už suteiktą žodį. Pirmiausia šiandien noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems ir prisidėsiantiems prie to, kad Lietuvos krepšinio šimtmečio proga 2022 metais būtų tinkamai įprasminta: krepšinio entuziastams iš Klaipėdos, priminusiems man apie šią progą ir paskatinusiems parengti nutarimo projektą Seime, taip pat kolegoms S. Jovaišai, A. Kupčinskui, D. Griškevičiui, M. Matijošaičiui, kad prisidėjo prie nutarimo projekto savo aktyviu palaikymu ir prie nutarimo projekto, ir visai šalia mūsų buvusiam su atskira iniciatyva, apie kurią sužinojome šiek tiek vėliau, tačiau taip pat įdėjusiam nemažai pastangų, tai yra L. Jonaičiui. Dėkoju ir savo palaikymą elektroniniu laišku Seimo nariams vakar išreiškusiai Lietuvos krepšinio federacijai, kuri mato tokios progos minėjimo prasmę ir prašo mūsų visų palaikymo.
Priminsiu, 2022 metais sueis 100 metų nuo tada, kai Kaune buvo sužaistos pirmosios krepšinio varžybos. Tais pačiais metais buvo surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Per tą laiką Lietuva išugdė tikrai daug pasaulinio lygio krepšinio žvaigždžių, trenerių ir teisėjų, tačiau taip pat užkrėtė sportuoti ir įtraukė šimtus tūkstančius mėgėjų ir entuziastų. Krepšinis Lietuvai turėjo ir ypatingą istorinę prasmę, kadangi sovietų okupuotoje Lietuvoje turėjo kur kas didesnę reikšmę nei vien sportinės varžybos ir skatino tautos pasipriešinimo dvasią.
Kalbant apie 2022 metus, Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ generalinė asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir krepšinio žvaigždės iš 50 šalių spręsti Krepšinio federacijai svarbių šios sporto šakos klausimų. 2022 metais vyks ir vyrų krepšinio čempionatas „FIBA EuroBasket 2022“, jame dalyvaus ir Lietuvos krepšinio rinktinė. 2022 metais bus išleista ir oficiali proginė krepšinio moneta.
Tai tik įrodo, jog tam, kad šiai sporto šakai ir jos entuziastams bei visai Lietuvai šią progą padarytume ypatingą, trūksta tik vyšnios ant torto. Ja gali tapti mūsų priimtas sprendimas paskelbti 2022 metus Lietuvos krepšinio šimtmečio metais, kad proga būtų tinkamai įprasminta. Todėl kviečiu palaikyti ir dėkoju, kolegos.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Taip pat gautas vienas pasiūlymas, kurį iš dalies įgarsino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, tokio redakcinio pobūdžio – pritarti siūlymui išbraukti pasikeitusią faktinę situaciją įvardinantį sakinį. Ir formuluotės dalis turėtų būti suredaguota, kaip suredagavo Seimo redaktoriai. Komitetas pritaria ir turbūt nematome prieštaraujančių čia, salėje. Toliau dėl motyvų. (Balsai salėje) Jūs dėl viso?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tradiciškai prieš visokius metus, kad ir kokie jie ten būtų. Kai jų per metus pasidaro jau dvidešimt keli, tai… Ir krepšinio metai galėtų būti krepšinio, užtenka Lietuvoje ir be krepšinio metų.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Petrošius. Ar norite suteikti kolegai žodį, jūs jau kalbėjote. Nežinau, jūsų valia.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Vis dėlto pasilaikysiu žodį sau. Iš tikrųjų turime daug ir įvairių proginių metų pasiūlymų šiais metais. Ir suprantu kolegų kartais tam tikras pajuokas, kad tų metų yra daug ir užtektų, matyt, kiekvienai savaitei vis naujų, tačiau net jeigu priimtume sprendimą spręsti klausimą dėl to, kurie vieni metai galėtų būti paskelbti proginiais, ypatinga proga, tai krepšinio metai neabejotinai pretenduotų į šią nominaciją.
Todėl, bičiuliai, prašau jūsų palaikymo ir nuoširdžiai tikiuosi, kad žinią krepšinio bendruomenei apie tai, kad 2022 metai tapo Lietuvos krepšinio metais, turėsime galimybę nuvežti į šią progą paminėti skirtų Lietuvos krepšinio namų atidarymą Kaune jau šių metų gegužės pradžioje.
Dar kartą kviečiu būti vieningus, palaikyti lygiai taip, kaip krepšinis vienija mus 100 metų. Tikrai suprantu, kad gali pasirodyti, kad turime kokių nors mažiau svarbių progų, ši proga gal nėra vienintelė, bet prašau susitelkti ir palaikyti šią progą ir nusiųsti ženklą tai krepšinio bendruomenei, kuri tikrai yra didelė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi motyvai išsiskyrė, dėl šio pasiūlymo bus balsuojama.
15.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Gyvūnų gerovės metais“ projektas Nr. XIVP-186(2) (svarstymas)
Toliau judame prie darbotvarkės 2-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Gyvūnų gerovės metais“ projektas Nr. XIVP-186(2). Pranešėjas – A. Žukauskas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Gyvūnų gerovės metais“ projektą. Pritarė daugumai Teisės departamento redakcijos siūlymų ir pasisakė už, tačiau balsavimo rezultatai nebuvo labai vieningi. Už pasisakė 6, prieš – 4.
PIRMININKĖ. Ačiū už paskelbtą poziciją. Diskusijoje nori dalyvauti A. Vyšniauskas. Kolega, jūs kol kas dalyvaujate kitoje diskusijoje, bet prašom dėl gyvūnų gerovės.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, ten irgi diskusija apie gyvūnus, tik kitus.
Mielieji kolegos, Gyvūnų gerovės metai. Kodėl tai yra svarbu? Tai yra ypač svarbu būtent kitiems metams, kai Seimas priėmė labai svarbų sprendimą, kad kitais metais turime didžiulį procesą dėl gyvūnų ženklinimo. Kiti metai yra kertiniai šio proceso metai ir Gyvūnų gerovės metų paskelbimas, mano nuomone, tikrai labai stipriai padėtų išviešinti tą vykstantį procesą, atkreipti dėmesį tiek į gyvūnų situaciją, tiek į tuos reikalavimus, kuriais turėtume kliautis. Aš suprantu, kad tai nėra tokio paties lygmens metai, kaip, tarkime, gerbiamų kunigų pagerbimo ar „Kronikos“ metai ir panašiai, bet sričiai, funkcijai tai yra labai svarbūs metai ir aš siūlyčiau jiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui už jūsų nuomonę. Motyvai už – kolegė O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš taip pat norėčiau prašyti, kad pritartume šiam sprendimui, kadangi, kaip jau ir minėjo Andrius, kiti metai laukia labai intensyvūs. Manau, kad paskelbdami Gyvūnų gerovės metus mes kartu ne tik žengtume žingsnį į priekį, bet ir įvertintume tų žmonių, kurie savanoriškai užsiima pagalba, priežiūra, globa benamių ar paliktų gyvūnų, būtent darbą, jį įvertintume. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvų prieš nematau. Gal galime bendru sutarimu? Negalime. Tvarka. Balsuosime numatytu laiku, kad 2022 metai būtų paskelbti Gyvūnų gerovės metais.
15.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos universitetų metais“ projektas Nr. XIVP-195(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos universitetų metais“ projektas Nr. XIVP-195(2). Prašom į tribūną. Jūs jau čia. Gerbiamas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos universitetų metais“ projektą, jam pritarė bendru sutarimu. Dar norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto tai labai svarbi data dėl to, kad pirmą kartą prieš šimtą metų universitetuose buvo pradėta dėstyti lietuvių kalba ir tokiu būdu lietuvių kalba, kaip tautą vienijantis dalykas, įgavo savo aukščiausią vartojimo lygį ir mes, galima sakyti, prieš šimtą metų tapome civilizuota tauta. Todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos poziciją turėtų išreikšti V. Juozapaitis, bet jeigu leisite, aš galiu paskelbti, kad šiam projektui pritarta bendru sutarimu. Diskusijoje nori pasisakyti V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, negalima nepritarti tokiam Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymui paskelbti 1922 metų Lietuvos universiteto sukūrimą kaip tikrai svarbią datą mūsų universitetams, nes iš šio universiteto gimė daug Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tačiau visada yra pavojus, kad mes savo istoriją pradėsime datuoti tik šimtmečiu, bet yra labai svarbu žinoti, kad yra ir kiti universitetai, labai nusipelnę mūsų kultūrai, taip pat ir lietuvių kalbai, tai yra Vilniaus akademija, arba Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais, ir Karaliaučiaus universitetas, kuriame veikė Lietuvių kalbos katedra ir buvo atlikti labai dideli darbai. Čia yra tokia nuolatinė diskusija tarp senosios istorijos ir naujosios istorijos šalininkų, kiek kas yra svarbu.
Minint šituos metus jokiu būdu negalima užmiršti ir senosios mūsų universitetų istorijos, ir ne tik Vilniaus universiteto, bet taip pat ir Karaliaučiaus universiteto, kurio nuopelnai išsaugant lietuvių kalbą, gramatiką yra tikrai neabejotini. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai. Už nematau, prieš taip pat nematau. (Balsai salėje) Yra? Atsiprašau. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, nesu aš nei prieš universitetus, nei prieš krepšinį, nei prieš I. Simonaitytę, nei prieš gyvūnėlius, nei prieš dar ką. Esu prieš tai, kad šitie metai bus 20 įvairių progų metai, o tai reiškia – jokie metai. Ta devalvacija jau diskredituoja mus kaip parlamentarus. Šituo konkrečiu atveju, kalbant apie Lietuvos universitetą, taip, šimtmetis yra Lietuvos universitetui. Gerbiamas kolega V. Rakutis teisingai pastebėjo, kad yra ir kitų universitetų, aišku, galima turėti ir juos omeny, kad Lietuvos universitetų metai. Bet jeigu jau iš tikro yra intencija būtinai būtinai švęsti šituos metus, tai čia yra Lietuvos universiteto metai, taip jis tada vadinosi, tas universitetas.
PIRMININKĖ. Už – A. Žukauskas. Prašau. Jūs iš vietos.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Labai keista girdėti tokius žodžius iš Seimo nario, kuris save irgi įvardina profesoriumi. Vis dėlto aš noriu pabrėžti, kad iš Lietuvos universiteto išsivystė ir kiti lietuviškai dėstantys universitetai, tarp jų ir Vilniaus universitete buvo pradėta dėstyti lietuviškai, nes iš Lietuvos universiteto, vėliau Vytauto Didžiojo universiteto, dėstė ir studentai, 1939 metais atvyko. Aš manau, intelektinei šalies raidai šita data yra labai svarbi. Gal mums trūksta kitų dalykų vienokių ar kitokių, bet šviesos niekada nebus per daug. Noriu priminti mūsų himno žodžius: „ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. O šviesą ir tiesą generuoja universitetai, jokios kitos institucijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Norėjau pasakyti, kad negalime sutarti ir balsavimas numatytu laiku. Turbūt ne dėl himno žodžių negalime sutarti, bet dėl metų gausos. Taip, Kęstuti, prašau per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nesu labai įžeidus, bet kaip ir jūs turite profesoriaus atestatą, tikiuosi, taip ir aš tokį pat atestatą turiu. Šituo požiūriu mes esame lygiaverčiai, tai aš nevadinu jūsų „lyg“, turiu tokį atestatą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsavimas numatytu laiku.
15.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Pranciškaus Skorinos metais“ projektas Nr. XIVP-203(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Pranciškaus Skorinos metais“ projektas Nr. XIVP-203(2). Vėlgi prašau gerbiamą A. Žukauską pagarsinti Švietimo ir mokslo komiteto poziciją.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Seimo nutarimą „Dėl 2022 metų paskelbimo Pranciškaus Skorinos metais“, pritarė jam bendru sutarimu. Iš tikrųjų tai taip pat yra labai svarbi šalies intelektinei raidai data – prieš 500 metų pasirodė pirmas spausdintas žodis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Aš manau, kad tą datą labai verta paminėti.
Dar galiu priminti, kad mes tikrai neturime 20 siūlymų, mes svarstome šiandien 12, vieną turime iš praeitų metų dėl karaimų. Iš viso su šios dienos visais siūlymais turėtume 13 atmintinų datų, šiek tiek daugiau nei vieną per mėnesį. Tikrai nemanau, kad šaliai tai būtų labai didelė prabanga.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos poziciją kviečiu pagarsinti S. Tumėną arba galiu ir aš tai padaryti, bet jūs norėsite dėl motyvų kalbėti, taip? Bendru sutarimu pritarta Pranciškaus Skorinos metų minėjimui. Dabar diskusijoje kalbančių nematau.
Motyvai dėl viso. S. Tumėnas – už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi tai yra mano kūrinys, aš galiu kalbėti čia iki vakaro apie jį. Tikiuosi, kad prisimenate mano projekto pristatymą. Tiktai norėčiau paprašyti pritarti šiam projektui, kad 2022 metai būtų paskelbti Pranciškaus Skorinos metais – garsiojo leidėjo, spaustuvininko, humanisto, vertėjo metais.
Dar noriu priminti, kad į Seimą atėjo nemažai pritarimo raštų iš akademinės bendruomenės, iš bibliotekininkų. Aš tik pacituosiu vieną trumpą citatą iš Vrubliauskių bibliotekos atkeliavusio rašto Seimui: „Sveikintinas yra toks sumanymas pagerbti šios iškilios Renesanso asmenybės atminimą ir taip įprasminti jo darbus – pirmiausia pirmosios Lietuvoje spaustuvės įsteigimą ir pirmosios knygos išspausdinimą Vilniuje 1522 metais. Nuo P. Skorinos ir su P. Skorina Lietuvoje prasideda nemažai inovacijų, tolyn smarkiai vedusių Lietuvą progreso keliu.“ Taigi abejonių nekelia – P. Skorinos minėjimas 2022 metais nekelia nė mažiausių abejonių. Taigi kviečiu pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Nematau dėl motyvų prieš užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu? Matau teisingus ženklus, iš kurių suprantu, kad galime.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ projektas Nr. XIVP-211(2) (svarstymas)
Tada einame prie darbotvarkės 2-11 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ projektas Nr. XIVP-211. Prašom, gerbiamas Žukauskai.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ projektą ir pritarė šiam projektui bendru sutarimu. Taip pat turėjome palaikymo laišką iš Biržų savivaldybės, bet aš norėčiau pabrėžti, kad J. Mekas yra, ko gero, žinomiausias pasaulyje lietuvių kilmės menininkas, išgarsinęs Lietuvą, prisidėjęs prie jos įvaizdžio. Manau, kad bendru sutarimu ir pritarsime čia.
PIRMININKĖ. Labai dėkui. Istorinės atminties komisijos poziciją kviečiu pristatyti P. Kuzmickienę arba aš galiu pagarsinti. Kadangi komisija bendru sutarimu pritarė, tikiuosi, girdime šią poziciją. Diskusijose nenori niekas kalbėti. Motyvų už bei prieš nėra. Tikiuosi, galima bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių.
16.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Jaunimo metais“ projektas Nr. XIVP-294(2) (svarstymas)
Tada judame prie darbotvarkės 2-12 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Jaunimo metais“ projektas Nr. XIVP-294. Vėl prašau – gerbiamas A. Žukauskas tribūnoje.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Jaunimo metais“ projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Istorinės atminties komisijos poziciją turėtų pagarsinti kolega V. Mitalas, bet nematau jo dabar salėje, tad leisiu sau pristatyti balsavimo rezultatus, jog pritarta bendru sutarimu.
Diskusija. D. Asanavičiūtė – dėl Jaunimo metų.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų šių metų paskelbimo prašė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kuriai sukanka 30 metų, ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, kuriai sukanka 50 metų. Aš norėčiau akcentuoti būtent Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos indėlį ir veiklą per tuos 50 metų.
PLJS vienija lietuvius ir lietuvių kilmės jaunimą, kuris gyvena už Lietuvos ribų. Vienija jaunus, sąmoningus žmones, kurie pritaria lietuvybės misijai, išlaiko lietuvišką tapatybę per kalbą, kultūrą ir papročius. Istorija užfiksavo ir jaunimo indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos sovietų okupacijos metais svarbiausias PLJS tikslas buvo atkurti nepriklausomybę. JAV lietuvių jaunimas kartu su JAV lietuvių bendruomene rašė laiškus JAV valdžios įstaigoms ir pareigūnams, taip pat įvairiose pasaulio sostinėse rengė demonstracijas dėl Lietuvos laisvės. Reaguodama į tarptautinės padėties pokyčius ir į tautos siekius Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga išsakė savo poziciją Lietuvos laisvės bylos klausimu. Organizacija įsipareigojo reikalauti Lietuvai ir joje gyvenantiems žmonėms teisių ir laisvių, pripažintų Jungtinių Tautų Chartijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos prašymas, kartu ir priminimas apie kitas jaunimo organizacijas, veikiančias Lietuvoje ir užsienyje, įtraukiančias į pilietiškumo ir lietuviško identiteto puoselėjimą. Tai yra skautai, ateitininkai, lietuviškos mokyklos, veikiančios užsienyje. Jaunimas ir šiomis dienomis drąsiai demonstruoja pilietiškumą. Palaikykime šias jaunimo iniciatyvas ir motyvuokime juos, paskelbdami 2022 metus Lietuvos jaunimo metais. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama kolege. Kitas nori diskutuoti V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas Seime, man labai malonu pasisakyti už Lietuvos jaunimo metus. Prisidėdamas prie kolegės norėčiau pasakyti, kad mūsų valstybėje jaunimo klausimai nėra tokie svarbūs, kokie turėtų būtų. Įvairios organizacijos sensta kartu su savo steigėjais, nesukuria jaunimo grupių, neperduoda savo vertybių, vystosi skirtingais kursais. Atsiradus naujoms technologijoms yra trūkis tarp kartų, sunku susikalbėti, visi gyvena savo gyvenimą. Turime labai didelių iššūkių, kad jaunoji generacija gyvens kitokiame pasaulyje ir kitokiomis vertybėmis. Todėl labai svarbu skirti šiems klausimams ypatingą dėmesį ir čia, pas mus, Seime, ir Vyriausybėje, ir kitur, kad mes išlaikytume šitą kultūrinį tęstinumą ir sudarytume sąlygas mūsų jaunimui vystytis tinkamu būdu. Padėtis nėra gera. Jaunimo organizacijų taryba yra pateikusi tokius duomenis, kad tik 1 % jaunimo jungiasi į tvaresnes organizacijas, skaičius akivaizdžiai mažėja, dominuoja vienkartinis interesas, labiau domimasi tik savo asmeniniu gyvenimu, nesijungiama į platesnes sąjungas. Mes turime tikrai negerą padėtį. Naudodamiesi šiais dviem jubiliejais iš tikrųjų turime progą peržiūrėti mūsų jaunimo politiką, atsigręžti į ateitį ir suprasti, kad mes esame svarbūs tiktai tiek, kiek galime jaunajai generacijai perteikti savąsias vertybes, leisdami jiems rasti savąjį kelią naujame pasaulyje.
Per 30 metų esu skautų organizacijos narys, gerai pažįstu jaunimą, gyvenantį savo gyvenimą. Reikia jam suteikti paramą, atkreipti dėmesį. Tikrai šiuos metus paskelbkime ne tik dėl šių jubiliejų, bet ir dėl to, kad sustiprintume mūsų valstybės ateitį.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Motyvai už – A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi iniciatyva 2022 metus paskelbti Lietuvos jaunimo metais. Tikiu, kad įvairios jaunimo organizacijos ne tik prisideda prie jaunimo vienijimo Lietuvoje, bet ir užtikrina galimybę kiekvienam šalies jaunuoliui išbandyti save skirtingose veiklose. Esu įsitikinęs, kad kiekviename jaunuolyje slypi didžiulis potencialas, kurį tinkamai ugdydami galime garantuoti jiems ne tik stabilius ir perspektyvius darbus ateityje, bet ir įdiegti norą tapti pilietiškais bei mąsliais žmonėmis.
Ir pabaigai. Nepaisant pandemijos, mūsų jaunimas nesustoja. Šiandien tarp jaunimo turime daug sportininkų, menininkų, visuomenės veikėjų, kurie savo darbais garsina Lietuvą visame pasaulyje, todėl tikiu, kad Lietuvos jaunimas nusipelno turėti metus, skirtus būtent jiems. Kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų prieš nematau užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu? Taip, dėkoju už tai.
16.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais“ projektas Nr. XIVP-350(2) (svarstymas)
Tuomet judame prie darbotvarkės 2-13 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais“ projektas Nr. XIVP-350. Prašom. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais“ projektą. Pritarė jam bendru sutarimu vieningai pažymėdamas, kad šis reiškinys buvo be galo svarbus mūsų neginkluoto pasipriešinimo elementas, viešinęs Lietuvą visame pasaulyje, nešęs pasauliui žinią apie priespaudą Lietuvoje okupacijos metais ir rekordiškai ilgai atsilaikęs prieš galingiausią persekiojimo mašiną KGB – daugiau kaip 16 metų taip ir liko nesusektas ir neišaiškintas šitos priespaudos mašinos. Kviečiu vienbalsiai palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos poziciją kviečiu pagarsinti V. Rakutį.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuomone, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metai iš tikrųjų tinkamai pažymėtų 50 metų jubiliejų, kuris yra svarbus ne tik savo kovos dėl laisvės prasme, bet ir leidžia suvokti pamatines mūsų tautos vertybes, nes tiek XIX amžiuje, tiek XX amžiaus antroje pusėje, kada Lietuva kentė sunkią priespaudą, būtent Katalikų Bažnyčia tapo tuo bastionu, kuris leido atsiremti sunkioje kovoje dėl išlikimo, dėl savo vertybių išsaugojimo. Ko gero, „Kronikos“ jubiliejaus paminėjimas stipriai prisidės prie naujo požiūrio į mūsų Bažnyčios reikšmę valstybės išlikimui ir leis išsaugoti daug bendrųjų vertybių.
Turiu pasakyti, kad nemažai šio sunkaus darbo bendradarbių dar tebėra gyvi ir šventiniais renginiais, kurie bus vykdomi šio jubiliejaus minėjimo metais, turės progą, dar būdami gyvi, gauti įvertinimą už savo pasiaukojimą, darbą ir nuopelnus Lietuvai.
Siūlau pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkui už įgarsintą poziciją. Dėl motyvų nematau užsirašiusiųjų kalbėti. Tikiuosi, galime bendru sutarimu? Ačiū. Bendras sutarimas svarstymo stadijoje.
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Sūduvos metais“ projektas Nr. XIVP-371(2) (svarstymas)
Einame prie darbotvarkės 2-14 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Sūduvos metais“ projektas. Prašom, gerbiamas Žukauskai.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Sūduvos metais“ projektą ir pritarė jam. Už balsavo 10, susilaikė 1.
Noriu pabrėžti, kad prieš 600 metų buvo sudaryta Melno taika, pagal kurią buvo nubrėžta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vakarų siena. Ta siena aprėpė ir dabartinį Sūduvos, Suvalkijos, kraštą, tai yra vadinamąją Užnemunę.
PIRMININKĖ. Dėkui už įgarsintą poziciją. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos poziciją kviečiu pagarsinti G. Surplį. Į tribūną prašom kaip sūduvių sūduvį.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija bendru sutarimu pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū, labai gerai pristatėte poziciją. Patvirtinu. Diskusijoje nori dalyvauti trys kolegos. Pirmas iš jų – V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai turime unikalią progą ne tik paskelbti vieną ar kitą jubiliejų, bet ir prisidėti prie tam tikro Lietuvos regiono sąmonės formavimo. Iš tikrųjų ne taip seniai šventėme Žemaitijos krikšto jubiliejų. Turime stipriai besiformuojančią Aukštaitijos sąmonę, o štai mūsų Užnemunės regionas, turintis skirtingus vardus, savo tapatybės vardus, labai dažnai sunkiai randa savo kelią istorijos raidoje. Šis kraštas turi kelis pavadinimus – Suvalkija, Sūduva. Iš tikrųjų nėra tokio tarsi įvykio, kuris galėtų visus tuos žmones suburti. Nėra pirmo paminėjimo, nėra vyskupystės, nėra kokio nors teritorinio šio krašto išskyrimo, nes istorijos raidoje šis regionas ne tik atitekdavo skirtingoms valstybėms, bet taip pat ir neturėjo labai aiškaus centro.
Todėl, kaip jau gerbiamas profesorius A. Žukauskas minėjo, 1422 metai gali tapti tokia data mūsų pačių pastangomis, nes iki šios datos XIII–XIV amžiuje visas regionas, kurį mes šiandien vadiname Sūduva, buvo visiškai sunaikintas. Miesteliai, kaimai išnyko. Archeologai pastebi kultūrų atsitraukimą, nes tai buvo karo su Kryžiuočių ordinu zona. Tik pasiekus Melno sutartį 1422 metais šis regionas buvo iš naujo rekolonizuotas. Tai yra unikalus atvejis Lietuvos istorijoje.
Labai panašūs procesai vyko ir Panemunėje, kai žemaičiai vėl iš naujo grįžo prie Nemuno, nes buvo nustumti šio sunkaus karo. Melno taika yra vienas iš svarbiausių Lietuvos istorijos etapų, nes pabaigė daugiau negu 200 metų trukusią kovą su labai pavojingais ir kartu daug ko mus išmokiusiais priešais.
Todėl siūlyčiau pritarti šiam sprendimui. Juo labiau kad šis kraštas tokios stiprios sąmonės neturi, o turi tik tam tikrą savo vertybinę sistemą, kurią didele dalimi nulėmė Napoleono kodeksas. Supraskime, kad Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpiu būtent iš šio krašto žmonės aktyviai dalyvavo formuojant valstybės nuostatas. Taigi siūlau pasisakyti už Sūduvos metus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Po gerbiamo V. Rakučio ką nors pridėti yra labai sudėtinga, nes, man atrodo, jis išvardino visus esminius istorinius momentus. Aš norėčiau pabrėžti, kad ši iniciatyva atkeliauja iš mūsų Sūduvos regiono istorikų, iš žmonių, kurie domisi ir tyrinėja tiek etnografinius dalykus, tiek ir archeologiją. Mūsų regionui ši data yra be galo svarbi, nes tai yra galimybė kur kas geriau įprasminti regiono prijungimą prie Lietuvos valstybės, prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir kartu aiškiai deklaruoti tas vertybes, kuriomis mes vadovaujamės nuo senų senovės, pabrėžti savo istorinį išskirtinumą.
Pripažinkime, kad Sūduvos regionas buvo bene svarbiausias regionas sukuriant ir Lietuvos Respubliką. Tautinis Sąjūdis, daugybė signatarų, J. Basanavičius, V. Kudirka ir kiti žmonės subrendo, gimė arba subrendo būtent šiame regione. Todėl jam reikia skirti tikrai didelį dėmesį ir tiesiog paminėti šiuos metus labai gerai. Kviečiu pritarti. O kai pritarsite, kviečiu kitais metais į Sūduvos regioną ir ypač į Marijampolę.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, už kvietimą. Ir dar viena, norinti išsakyti poziciją diskusijoje, kolegė I. Haase. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pritardama ir palaikydama ką tik kolegų išsakytas mintis ir įžvalgas, džiaugiuosi galėdama pakviesti jus balsuoti už nutarimo projektą, pagal kurį ateinantys 2022 metai būtų paskelbti Sūduvos metais.
Kodėl mums tai svarbu ir kokia šio nutarimo prasmė? Neretai ginčydamiesi, diskutuodami, įrodinėdami pamirštame esminį dalyką, dėl ko visa tai darome. Tikslas yra ir privalo būti vienas – Lietuva. Tai žinojo anuomet parašus ant Nepriklausomybės Akto padėję signatarai, iš kurių šešetas yra kilę iš Sūduvos. Tai visiems puikiai žinomi finansininkas, visuomenės bei politinis veikėjas J. Vailokaitis, vyskupas J. Staugaitis, Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas S. Banaitis, gydytojas, mokslininkas J. Basanavičius, teisininkas, istorikas P. Klimas, teisininkas, filosofas P. Dovydaitis. Tai žinojo ir šio krašto sūnus, mūsų Tautiškos giesmės, mūsų valstybės himno autorius daktaras V. Kudirka, kuris liepė keltis ir nešti lietuvybę, patriotiškumą ir santarvę.
Pabrėžti noriu tai, kad Sūduva visada buvo, o ir mūsų laikais išliko gimtosios kalbos, tradicinės meninės saviraiškos ir tradicinių amatų lopšiu. Ateinantys metai, paskelbus juos Sūduvos metais, bus puikus metas prisiminti svarbias sukaktis ir asmenybes, kurios mus kaip visuomenę stiprino ir telkė. Tvirtai žinau, kad šio krašto bendruomenės – tai Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio – atsakingai priims šį įvertinimą, svetingai sutiks kiekvieną, o mes visi kaip tauta dar labiau sustiprėsime. Todėl kviečiu gerbiamus kolegas pritarti ir balsuoti už nutarimo projektą. O kvietimą į šventes tikrai visi gausite. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kolege, nematau motyvų po tokio pristatymo, kad būtų prieštaraujančių, tai tikiuosi, kad bendru sutarimu galime pritarti. Taip, ačiū už tai.
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Savanorystės metais“ projektas Nr. XIVP-374(2) (svarstymas)
Ir paskutinis iš metų bukieto – klausimas 2-15 – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Savanorystės metais“ projektas Nr. XIVP-374(2). Prašau, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Savanorystės metais“ projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Taip pat noriu pabrėžti, kad gavome palaikymo laišką iš Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos, kuri vienija daugiau negu 3 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių. Ši koalicija pritaria ir prašo paskelbti šituos metus, taip pat nurodo, kad Lietuvoje savanoriškoje veikloje iš viso yra dalyvavę arba dalyvauja apie 27 % gyventojų, ši veikla sukuria didžiulę pridėtinę vertę visuomenėje ir yra labai svarbi pilietinės visuomenės ugdymui mūsų šalyje. Kviečiu paremti šitą iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sprendimą paskelbs R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė šį nutarimą, įvertino dešimties metų savanorystės svarbą ir bendru sutarimu pritarė nutarimui. Prašome ir jūsų pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nori dalyvauti A. Vinkus ir V. Rakutis. Pirmąjį prašau gerbiamą Antaną, bet iš tribūnos. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, savanorystė Lietuvoje, palyginti su Vakarų valstybėmis, dar gana jauna veikla, formuojanti savo tradicijas ir plečianti veiklos ribas, todėl turime ieškoti naujų būdų ir formų šią veiklą skatinti. Nepaisant ribotos patirties, pastaraisiais metais žavėjo savanorių iniciatyva, parodyta atėjus į Lietuvą kovido pandemijai. Savanorių būriai ir pavienės iniciatyvos, padėjusios kovoti su pandemijos padariniais ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, oro uostuose ir kituose židiniuose, buvo ir yra neįkainojama pagalba pavargusiems gydytojams, slaugytojams, kitiems medicinos ir kitų sričių darbuotojams. Savanoriai, nepaisydami galimos rizikos sveikatai ir gyvybei, gelbėjo priešakinėse fronto linijose, rūpinosi žmonių sveikata. Todėl manau, kad siūlymas ateinančius metus paskelbti Savanorystės metais yra padėkos ir pagarbos šiai veiklai išraiška, visuomenės susitelkimo ir pilietiškumo ugdymo skatinimo veiksnys. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas Antanai. Ir V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas Seime, savanorystė yra mūsų tautos idėja, kuri sunkiausiu momentu leisdavo išspręsti įvairias sunkias problemas. Lietuvos bajorai turėjo savo pareigas vykdyti už dyką – savanoriškumo pagrindu. Tokia buvo visa sistema – ir vykti į Seimą, ir vykti į karą. Šita tradicija yra labai giliai mūsų istorinėje sąmonėje.
1918 metais, ypač 1919 metais, savanoriai suformavo pirmus karinius būrius, iš kurių vėliau atsirado ir Lietuvos kariuomenė. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba atsirado 1991 metų sausio mėnesį, kai Lietuvai atėjo labai sunkus metas. Štai ir dabar pandemijos sąlygomis daugybė žmonių jungiasi prie šios idėjos. Todėl yra labai svarbu ir padėkoti savanoriams, ir ypač jaunimui perduoti esminę idėją, kad, jeigu reikės, vėl nauja savanorių karta galėtų ginti Lietuvą, kautis su visais pavojais, kokie iškyla.
Šiuo metu Jiezne yra ruošiamasi statyti paminklą trims savanorių kartoms. Kol pastatys paminklą, ko gero, jau ir keturioms galima statyti. Taigi tai yra labai fantastiška ir puiki mūsų tautos idėja, kurią turime palaikyti ir stiprinti ne tik kūną, bet ir mūsų dvasią.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dėl motyvų už užsirašęs A. Vinkus, bet, aš suprantu, jis diskusijoje išsakė savo motyvus. Kitos nuomonės nematau. Ar galime bendru sutarimu dėl Savanorystės metų? Puiku, ačiū. Fiksuojame – bendru sutarimu po svarstymo stadijos ir užbaigiame šį jubiliejinių metų svarstymo bloką.
Dabar, matau, gana spėriai einame pagal darbotvarkę. Noriu paklausti, ar yra darbotvarkės 2-17 klausimo pranešėjas L. Kasčiūnas?
16.27 val.
Elektroninių ryšių įstatymo IX-2135 3, 9, 12, 17 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-9 (pateikimas)
Jeigu nėra, tada gal pakviesčiau darbotvarkės 2-18 klausimo (projektas Nr. XIVP-9) pranešėją R. Žemaitaitį į tribūną. Ačiū, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti mano ir kolegos A. Kupčinsko drauge rengtą projektą. Šis projektas yra parengtas dar praėjusioje kadencijoje, kai po derybų ir diskusijų su valstybinėmis institucijomis, valstybinėmis įstaigomis bei privačiu sektoriumi buvo išreikštas toks susirūpinimas, kad Lietuvoje faktiškai šviesolaidinio interneto prieigos ir prieinamumas yra labai ribotas, nes šiuo metu pagal dabartinį teisinį reguliavimą visa galia yra sutelkiama vienai įmonei, todėl jinai reguliuoja ne tik didmeninę, bet kartu ir mažmeninę kainą.
Siekiant ir norint, kad į rinką įeitų vieni ar kiti dalyviai, netgi ta pati valstybinė įstaiga arba įmonė, kuri teiktų šitas paslaugas, tiesiog neturi galimybės, nes didmenininkas nustato tokią kainą, kokią nori, ir jinai jau nereguliuojama, buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą, kad būtų duotas išaiškinimas, ar tai yra teisinga, ar tai yra teisėta, ar tai yra pagrįsta. Pripažįstama, kad tai yra kaip tam tikras pažeidimas, todėl gyvybiškai svarbu jį reguliuoti teisės aktu. Mes su kolega pabandėme sudėti, kaip tai būtų reguliuojama, kada atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba, kada yra išduodami leidimai, kada yra pripažįstama kaip piktnaudžiaujanti savo galia ir savo padėtimi rinkoje. Bandome šitai sureguliuoti.
Ir kartu, aišku, prašytume, kad būtų Vyriausybės išvada, nes buvo rengta dar buvusios Vyriausybės laikotarpiu. Reikėtų irgi kartu kreiptis, kad Vyriausybė pateiktų savo išvadą.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Keli kolegos nori jūsų paklausti. Pirmasis – M. Puidokas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Nėra.
PIRMININKĖ. Aš jo nematau. Tada S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, puiku, kad pats pasakėte, kad reikia Vyriausybės išvados. O Konkurencijos taryba jau atsiuntė jums savo požiūrį ar dar ne? Ir ar čia nepažeidžiami konkurencijos dalykai?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Kaip tik ir yra, kad šiandieną yra pažeidžiama konkurencija, nes vienas dalyvis yra rinkoje dominuojantis. Jis realiai turi apie 94 % arba, grubiai, 96,7 % šviesolaidinių linijų. Todėl įeiti į rinką nėra galimybės ir yra keičiamas įstatymas. Kai bus teikiama Vyriausybės išvada, Konkurencijos taryba turėtų pateikti ir savo poziciją.
Dėl Teisės departamento pastabų. Didžioji dalis yra techninio, redakcinio pobūdžio, į jas bus atsižvelgta, išskyrus į vieną, tai yra dėl 17 straipsnio 11 dalies pasiūlymų, būtent dėl principo nustatymo. Aš manau, kad komitetai, pagrindinis ir papildomas, turės į tai irgi atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Klausia kolega B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ką jūs galėtumėte atsakyti skeptikams, kurie galėtų jums priekaištauti, kad šiuo sprendimu jūs į Lietuvos rinką norite atvesti Kinijos įmones?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Čia yra visiškai nesusijęs šis projektas. Jūs, kolega, ko gero, kalbate apie darbotvarkės 2-17 klausimą, kurį teiks kolega ir kuris yra rengiamas Susisiekimo ministerijos. Čia yra ne tas projektas, jūs, ko gero, kalbate apie kitą. Dar yra du projektai: vienas projektas yra parengtas Susisiekimo ministerijoje, jis dabar yra derinamas Vyriausybėje, kitas yra mūsų kolegos L. Kasčiūno ir kitų kolegų.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Žemaitaiti, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nematau užsirašiusių nei už, nei prieš. Gal po pateikimo galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū už tai.
Matau, kad L. Kasčiūnas jau yra. (Balsai salėje) Atsiprašau, taip, taip. Kadangi buvo siūlymas prašyti Vyriausybės išvados, fiksuojame, kad jos reikia, ir prašome. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ir siūloma svarstyti gegužės 27 dieną.
Replika po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos per centrinį mikrofoną. Prašom, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Mes ryte patvirtinome darbotvarkę ir 16 val. 30 min. numatytas balsavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Eugenijau. Kaip tik norėjau atsiklausti Seimo, pasitarti su Seimu. Teliko du klausimai darbotvarkėje. Gal galime sutarti, kad juos pristatome, balsuojame dėl visko ir tuomet jau dirbame toliau, savo ruožtu, individualiai?
16.32 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-413, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-414 (pateikimas)
Tuomet prašau L. Kasčiūną pristatyti darbotvarkės 2-17 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo projektą Nr. XIVP-413 ir lydimąjį.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos, gerbiama Radvile. Labai jums ačiū. Pabandysiu truputį pateikti kontekstą, kuriame mes esame. Lietuva, kaip ir beveik visas pasaulis, žengia į naują technologinį etapą – į 5G ryšio diegimą. 5G ryšys suteiks mūsų gyvenimui daug įvairių naujų galimybių: galėsime vienos valandos filmą atsisiųsti per 10 sekundžių, o galbūt ateityje net visi mūsų buitiniai daiktai bus neatsiejami nuo interneto.
Kartu su galimybėmis yra ir įvairios saugumo rizikos, nes tai yra milžiniški duomenų srautai, tai yra ir mūsų privatus gyvenimas. Akivaizdu, ką mes visi matome, ypač Vakarų pasaulyje, kyla daug įvairių klausimų, kaip tą riziką suvaldyti. O rizika susijusi su tuo, kad yra įvairių autoritarinių valstybių, kurios stipriai eina į priekį technologinėje srityje. Pavyzdžiui, Kinijos įstatymai numato, kad net ir privačios bendrovės, esant Vyriausybės poreikiui, turėtų pateikti Vyriausybei surinktus duomenis net ir apie užsienio šalių gyventojus. Matydamos tokius techtoninius lūžius Vakarų šalys apsisprendžia daryti viską, kad 5G ryšio diegimas būtų saugus, taip eliminuodamos nepatikimus technologijų tiekėjus.
Ir štai yra tam tikros iniciatyvos – tarptautinės iniciatyvos, šiuo klausimu. Europos Komisija 2020 metų pradžioje priėmė priemonių rinkinį, kuris rekomendacijomis numato, bet numato, kad kiekviena valstybė gali strategiškai vertinti šį sektorių ir atlikti nacionalinio saugumo patikrą.
2020 metų rugsėjo mėnesį Lietuva ir JAV pasirašė deklaraciją, kuria sutariama kartu siekti saugios ir atsparios 5G plėtros. Mūsų Vyriausybės programoje aiškiai įrašytas tikslas užtikrinti, kad 5G infrastruktūroje nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga. Įvairios kibernetinio saugumo ataskaitos Lietuvoje liudija ir įrodo, kad kibernetinio saugumo grėsmės susijusios ir su galimu šnipinėjimu, ir kita rizika, todėl mes, grupė parlamentarų iš įvairių frakcijų, siūlome pataisą. Pataisą, kuri numatytų, kad plačiajuosčio ryšio dažnių konkursai, aukcionai būtų vertinami nacionalinio saugumo požiūriu. Kitaip tariant, dabar, pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnyba, būtent ir skirstanti tuos dažnius, neturi pareigos kreiptis į Vyriausybės nacionalinio saugumo komisiją dėl investicijų ir vieno ar kito subjekto, norinčio dalyvauti konkurse ar aukcione, patikros, kitaip nei kai kuriais kitais jums žinomais atvejais. Kitaip tariant, dabar nėra numatytos galimybės dėl nacionalinio saugumo aspektų nesuteikti dažnio vienam ar kitam subjektui. Mes taisome šitą padėtį, siūlome pataisas, pagal kurias patikra dėl nacionalinio saugumo būtų atliekama tiek dėl to juridinio asmens, kuris nori dalyvauti konkurse, aukcione, tiek galbūt net dėl tą asmenį kontroliuojančio asmens, nes būna atvejų, kad asmuo yra įsikūręs Europos Sąjungoje, bet ją kontroliuoja kapitalas, kuris nėra Europos Sąjungoje, tiek dėl aparatūros ir įrangos, kuri būtų diegiama diegiant 5G ryšį, tiek ir dėl paslaugų, kurios skirtos tai įrangai palaikyti. Taigi mes siūlome tokių trijų pjūvių patikros mechanizmą.
Dar labai svarbus dalykas, kurį mes siūlome, tai yra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme būtina numatyti kriterijų, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka bet kuris asmuo, gamintojas, tiekėjas, taip pat juos kontroliuojantis asmuo, jeigu jis registruotas trečiojoje valstybėje, tai yra valstybėje, kuri nepriklauso nei Europos Sąjungai, nei NATO, nei Europos laisvosios prekybos asociacijai, nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.
Taip pat siūloma numatyti, kad asmenys, juridiniai asmenys, jau naudojantys nacionalinio saugumo interesų neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turėtų juos pasikeisti iki 2025 m. gruodžio 31 d. tam, jeigu jie norėtų pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšio paslaugoms teikti. Tikimės, kad šios pataisos, kurioms, tikiuosi, jūs pritarsite, sustiprins mūsų technologinio sektoriaus integraciją į euroatlantinę erdvę. Ačiū už dėmesį, esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Kolega, dėkui už pristatymą. Nemažai norinčių paklausti. Pirmasis – M. Puidokas, bet nematau. 5G, matyt, nebus aptartas šiame kontekste. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tikrai labai džiaugiuosi iniciatyva. Kaip neseniai toje diskusijoje plenariniame posėdyje apie Kinijos grėsmes buvo kalbama, pasaulis šiuo metu tik supranta tuos pavojus. Deja, tai užtruko, buvo sudaryti tam tikri kontraktai. Tai aš tikrai džiaugiuosi, sveikinu šią iniciatyvą.
Bet norėčiau užduoti klausimą. Diskusijoje išryškėjo, kad yra ir kitos įdiegtos technologijos, galimai net susijusios su Sindziangu, kur yra naudojamas priverstinis darbas, pažeidžiant visus įmanomus mūsų pačių išpažįstamus standartus. Kiek dar, gerbiamas Laurynai, galvojate, yra tokių sričių, į kurias mums reikėtų pasigilinti ir galbūt atitinkamus žingsnius, užkardant tas grėsmes, padaryti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Žygimantai, už klausimą. Kaip kalbame, pirmiausia 5G ryšys yra strateginis ryšys. Ir čia mūsų pirmas žingsnis, kurį reikia apsaugoti. Bet, be jokios abejonės, jūs juk žinote Kibernetinio saugumo centro nuolatines metines ataskaitas apie tai, kiek vis dar Lietuva, kalbėkime apie valstybines įstaigas, apie ypatingos reikšmės institucijas Lietuvoje, kai kuriais atvejais yra priklausoma nuo įvairių trečiųjų šalių įrangos. Čia yra tas atvejis, kai tu negali kontroliuoti iki galo, ar, pavyzdžiui, ten kaupiami duomenys neturi ryšio su kokiu nors išoriniu serveriu. Siūloma bandyti valdyti rizikas, bet tai yra šiek tiek limituotas požiūris. Mes siūlome galvoti apie tai, kad pirmiausia inventorizuotume būtent strategines įmones, mūsų valstybines įmones, ypatingos reikšmės objektus, pažiūrėtume, kas ten yra, ir tada nustatytume tam tikrą etapą, tam tikrą metų skaičių, per kurį mes nuosekliai eitume, kad galėtume juos, tuos nepatikimus tiekėjus, eliminuoti. Aišku, tie, kurie jau yra, natūralu, jie turbūt yra laimėję kontraktus, yra pardavę vienomis ar kitomis kainomis, iš jų taip lengvai nepaimsi viso to. Taip? Mes kalbame apie naujus projektus. O dėl tų senųjų vadovaukimės rizikų valdymo paradigma, bet turėkime galvoje, kad technologijos sensta. Jų ciklas 5–7 metai ir tuomet tu turi jas atnaujinti. Tuomet jau naujiems kontraktams tu įvedi nacionalinio saugumo kriterijų. Mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete jau svarstėme tą dalyką. Paprašėme mūsų Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti rekomendacijas, kad tai galbūt nebūtų vienintelis mažiausios kainos kriterijus, kad mes galėtume įvesti ir nacionalinio saugumo kriterijų vertindami, ypač kai kalbame apie valstybinį sektorių, tik apie valstybinį sektorių. Mes privatų paliekame ramybėje.
Tai šiuo atveju vizija yra. Čia mūsų politinės valios klausimas, ar mes turėsime tokią ambiciją išsivaduoti nuo nepatikimų technologijų tiekėjo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pristatydamas projektą pačioje pradžioje paminėjote, kad kai bus įdiegtas 5G ryšys, atsiras galimybė per kelias akimirkas parsisiųsti norimą filmą. Man ši mintis labai patiko. Norėčiau jūsų paklausti šiek tiek pajuokaudamas, iš kur jūs rekomenduotumėte parsisiųsti tokių filmų fiziškai į savo kompiuterį, kad tai būtų saugu? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Arvydai, aš turėjau pridėti žodį „legaliai“ atsisiųsti filmą, o iš kur jūs siųsite, tai jau kiekvienas… legaliai siųsite, tai jau kiekvieno mūsų apsisprendimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolega Laurynai, ar jūs norite, kad būtų skaidrės ekrane rodomos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne, ne.
PIRMININKĖ. Tai gal kaip nors… Nuo jūsų tas priklauso.
V. Valkiūnas – kitas klausiantysis.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Laurynai, jūs kalbate, jau aštuonis kartus pakartojote 5G, 5G, bet jau reikia galvoti apie 6G, kurį įves iki 2030 metų. Kodėl mes turime būti atsilikėliai? Yra informacijos, kad 5G Europa atsilieka nuo Kinijos technologijų dvejus metus, nuo „Huawei“. Ar tai teisybė, ar ne? Toks atsilikimas. Ar mes atsiliksime dar daugiau? Mirsime, bet nepasiduosime kinams?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Valdemarai, darome viską, kad neatsiliktume, kartu su jumis. Kitaip tariant, pirmenybę teikiame tiems gamintojams, kurie veikia Vakarų erdvėje, kurie atitinka transatlantinius kriterijus, kad jūsų ir mūsų visų duomenys būtų saugūs. Valdemarai, tik jūsų ir mūsų bendromis pastangomis galėsime padėti pasivyti Kinijos pirmavimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti nori G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Laurynai, klausimas dėl tempo jau nuskambėjo. Dėl saugumo aš neturiu jokių klausimų, jis yra svarbiausias, ir ypač dėl to utopistinio ar realistinio utopistinio futuristinio scenarijaus, kurį tu įvardinai.
Klausimas yra dėl kaštų. Ar esate padarę analizę, kiek alternatyviai pabrangs 5G ryšys dėl to, kad mes rinksimės tik tam tikrų šalių tiekėjus? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pabandysiu. Čia rimtas klausimas. Pirmiausia reikia pasakyti, kad mūsų mobiliojo ryšio operatoriai, tie trys pagrindiniai, dauguma jų, iš esmės visi, deklaruoja, kad jau dabar jie diegdami 5G nebenaudos nepatikimos įrangos. Tai yra paskelbusi „Telia“, tą aiškiai pasakė „Tele2“ atstovai, kai mes pristatėme praeitą savaitę šį įstatymo projektą. Natūralu, kad mes remiame šį jų norą nesiremti nepatikimais tiekėjais. Kitaip tariant, jie patys sako, kad to nedarys.
Kiek sudėtingesnis atvejis yra tai, kad dabar 5G ryšys bus susijęs ir su 4G ryšio infrastruktūra, ir su 3G ryšio infrastruktūra. Kadangi iki šiol reguliavimo nebuvo, gali būti, kad diegiant 4G ir 3G ryšį buvo instaliuota technologija, kuri priėmus įstatymą jau gali būti laikoma nepatikima. Tai šiuo atveju mes, suprasdami jautrumus, siūlome pereinamąjį laikotarpį – 2025 m. gruodžio 31 d. Ganėtinai ilgas laikotarpis, kad galima būtų tą įrangą pasikeisti ir tai, kas buvo daryta dėl 4G ir 3G ryšio. Panašų laikotarpį yra numačiusios daug Vakarų Europos valstybių. Turėkime galvoje, kad 4G ryšio veikimas yra numatytas maždaug dešimčiai metų technologine prasme. Tai jis jau veikia Lietuvoje dešimt metų. Mes dar duodame penkerius metus į priekį, kad natūraliai senstanti technologija būtų pakeista saugia technologija. Aš tikiu, kad čia viskas bus gerai, kaštų didelių nebus. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už nori kalbėti Ž. Pavilionis, bet jis lyg kalbėjo. Ar ketina pasisakyti dar sykį? Prašom, Žygimantai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog pakartosiu, kad tikrai labai graži iniciatyva, kai ir žodžiai, ir darbai susiję, ne tik kalbame apie tas grėsmes, bet ir iš tikrųjų bandome imtis priemonių, kad tos grėsmės po to neatsilieptų mūsų pačių saugumui. Tikrai sveikinu iniciatyvą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi nematau dėl motyvų prieš, galbūt galima bendru sutarimu? Galime. Fiksuojame. Turiu pagarsinti, kad kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 27 dieną.
16.46 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5108 (pateikimas)
Kolegos, yra likęs dar vienas klausimas ir prelegentas yra pakeliui, bet gal tuomet mes pradėkime balsavimo procedūrą ir dėl vieno klausimo pabalsuosime tada vėliau. Tinka taip? Tinka. Labai džiugu. Tuomet, kolegos, prašom grįžti į darbo vietas, balsuosime.
Štai, atėjo. Jeigu galima taip sutarti, kad viską darysime po visų pristatytų klausimų, tai tuomet kviečiu dėl darbotvarkės 2-16 klausimo – Elektroninių ryšių įstatymo projekto Nr. XIIIP-5108 – pranešėją užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, noriu pristatyti nedidelį įstatymo pakeitimą. Tad leiskite pristatyti.
Įstatymo projektu siūlome, kad ministerija konsulinių krizių valdymo tikslu iš Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio operatorių gautų duomenis apie užsienio valstybėse ir jų teritorijose esančių abonentų skaičių ir per operatorių šiems abonentams siųstų ministerijos informacinius pranešimus trumposiomis žinutėmis. Įstatymo projektu siekiame užtikrinti efektyvų konsulinės pagalbos teikimą užsienyje esantiems piliečiams stichinės nelaimės, katastrofos, teroro aktų, masinių riaušių, karo ir ginkluoto konflikto atveju ir kitomis ypatingomis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė užsienyje esančių piliečių, jų artimųjų ar asmenų be pilietybės, turinčių leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, sveikatai, gyvybei ir saugumui.
Operatorių pagalba tokiose situacijose labai reikalinga, nes ne visi užsienyje keliaujantys piliečiai pateikia informaciją ministerijai per kelionių taikomąją programą ir ne visi nuolat užsienyje gyvenantys piliečiai registruojasi konsulinėse įstaigose. Sukaupta konsulinių krizių valdymo patirtis rodo, kad užsienyje ypatingomis aplinkybėmis teikiamos konsulinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo to, kaip operatyviai ir kokio turinio informaciją gauna tokiose situacijose atsidūrę ir nelaimės ištikti piliečiai.
Ypatingomis aplinkybėmis teikiant konsulinę pagalbą labai svarbu greitai nustatyti, ar užsienio valstybės pavojingose teritorijose nelaimės metu yra ir kiek yra Lietuvos Respublikos piliečių, ypač laikinai atvykusių, keliaujančių. Todėl projekte siūloma, kad ministerijos prašymu operatoriai pateiktų skaičių jų abonentų, esančių ypatingos situacijos paveiktoje šalyje. Jei piliečių yra, juos operatyviai ir aiškiai informuotų apie pavojingą situaciją ir rekomenduojamus veiksmus. Pagal įstatymo projektą operatoriai siųstų ministerijos parengtus pranešimus trumposiomis žinutėmis. Perspėjimo informaciją, rekomendacijų pranešimus tikslinga siųsti platesniam ratui asmenų, visiems toje užsienio valstybėje ar jos teritorijoje esantiems Lietuvos operatorių paslaugų naudotojams, kadangi nėra galimybės atskirti paslaugų naudotojų pagal pilietybę.
Įstatymo projekto suderinamumas su Europos Sąjungos asmens duomenų ir žmogaus teisių standartais yra užtikrinamas, o prieiga prie saugomų duomenų neviršija to, kas būtina. Konsulinės pagalbos teikimo įrankiai, kuriuos siūlome, reglamentuoti įstatymo pagrindu. Šiuo metu ministerijos ir operatorių bendradarbiavimas jokiais teisės aktais nėra reglamentuotas.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėjau. Jūsų paklausti nori keletas kolegų. M. Puidokas, bet jo salėje nėra. V. Gapšys. Ar yra? Gerbiamas Puidokai, ar jūs ketinate klausti? (Balsai salėje) Elektroninių ryšių įstatymas. Matau… Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš pirmo žvilgsnio tarsi naudingas įstatymo pakeitimo projektas į bėdą patekusiems žmonėms, kita vertus, jis kartu iš dalies skamba ir kaip asmenų sekimas. Kaip žinoma, užsienyje yra dvi pagrindinės Lietuvos piliečių kategorijos: tų, kurie, galima sakyti, ten gyvena nuolatos, ir tų, kurie ten vyksta turistiniais ar komandiruočių tikslais. Ar šis pakeitimas bus nukreiptas į visus tuo metu užsienio šalyje esančius Lietuvos piliečius? Klausiu, nes, man atrodo, keista, kai pranešimo skambutį gautų kelerius metus užsienyje gyvenantis mūsų pilietis, kuris naudojasi Lietuvos telekomunikacijų įmonių paslaugomis. Vis dėlto kaip realiai šioje situacijoje vyktų ir ar yra numatoma kaip nors koreguoti, kad tokių situacijų nebūtų, jeigu taip vyktų?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pirmiausia aš noriu atsakyti, kad tai yra automatizuotas informacijos apie buvimą atrinkimas. Kitaip tariant, tiktai ta informacija, kuri yra pateikta operatoriui. Jeigu operatorius fiksuoja, kad asmuo pagal jų tinklų informaciją yra tuo metu toje valstybėje, tai nuasmeninta informacija, tiktai telefono numeris yra pateikiama. Tiesą sakant, net nepateikiama ministerijai, o, kitaip tariant, juo yra išsiunčiama žinutė, nes pati ministerija žinutės nesiųs. Ministerija tik gali užprašyti, kad tie asmenys, kurie tuo metu registravęsi, kad yra toje valstybėje, į tinklą, gautų žinutę apie tam tikrą pavojų. Tai yra tikrai patogus būdas, tiesą sakant, neidentifikuojant nei asmens, nei žinant jo, nei siekiant jį ten kaip nors atsekti ar kažkaip, bet tiesiog siųsti jam žinią, kad dabar valstybėje, kurioje jis yra, jam gali potencialiai grėsti pavojus, ir jis turėtų įvertinti savo buvimo ten aplinkybes.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Gapšys, bet nematau salėje. Tada A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties susidaro toks vaizdas, kad nepakanka tik kontroliuoti Lietuvos piliečius, bet norima kontroliuoti jų judėjimą ir Lietuvos piliečių buvimą už Lietuvos ribų. Kodėl ir kodėl šiuo metu, ir kodėl jūs inicijuojate šį projektą, nes pristatymo metu aš taip aiškiai neišgirdau atsakymo, kaip bus užtikrintas piliečių privatumas būnant užsienio valstybėje, jų judėjimas? Operatoriams seniai yra suteikta pareiga, ir Lietuva garsėja tuo, kad yra viena iš labiausiai kontroliuojančių savo piliečius, ryšių priemones, jų judėjimą, ir matome, kad tai kertasi su europinėmis žmogaus teisėmis. Ar nebus jos pažeistos būtent priėmus šį įstatymą? Dar labiau suspausti Lietuvos piliečiai į tuos gniaužtus?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Skardžiau, jūs turbūt jaučiatės sugniaužtas į gniaužtus, kai jūs sužinote gavęs žinutę į savo mobilųjį telefoną, kad yra audra ar koks nors kitas pavojus jūsų gyvybei. Niekas ta žinute jūsų neseka. Tiesiog valstybė turi galimybę jums pranešti apie jūsų sveikatai, gyvybei gresiančius kokius nors iššūkius ir jūs pats priimate sprendimus, ar jūs jau klausysite tų patarimų, ar ne. Šiuo sprendimu tiesiog būtų galimybė identifikavus net ne valstybei, o patiems operatoriams, kurie taip žino, tiesiog informuoti mūsų piliečius, tuo būdu apsaugant juos, suteikiant jiems galimybę suprasti, žinoti, kokie pavojai jiems gresia, ir priimti sprendimą dėl to, ką jie su tuo daro. Tiesą sakant, tas žinutes galima išjungti. Aš galėčiau jus kada nors pamokyti, jeigu jūs jaučiatės gniaužtuose.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir paskutinysis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, čia reikia ir A. Skardžiui patikslinti – teikiate ne jūs, pateikė praėjusi Vyriausybė praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, tai yra S. Skvernelio Vyriausybė. Seime pristatė L. Linkevičius, bet L. Linkevičiaus teikiamas projektas negavo pritarimo, kiek aš pamenu. Ar jūs čia galite patikslinti? Nes jis tikrai buvo teikiamas Seime.
Mano klausimas, ar čia kiek koreguotas tas praėjusių metų rugpjūčio mėnesio S. Skvernelio Vyriausybės teiktas projektas, ar ne?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jūs esate teisus – projektas pirmą kartą buvo pateiktas praėjusių metų liepos 29 dieną ir Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Ačiū liberalams už galimybę dabar man jį pristatyti ir už neišbraukimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kadangi nuomonės išsiskiria, kviečiu pasisakyti. Už – K. Masiulis. Taip pat bus motyvai ir prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sunku būtų nepritarti šitam projektui, kuris iš tikro reikalingas norint apsaugoti žmones, kai yra ypatingos aplinkybės. Tos ypatingos aplinkybės pasireiškė, tarkime, ir Lietuvoje, kai prasidėjo koronaviruso epidemija. Mes turbūt pamename, kad daug lietuvaičių buvo užsienyje, reikėjo juos parvežti, suteikti jiems konsulinę pagalbą ir taip toliau. Buvo ir įstrigusių žmonių. Tai labai gyvenimiškos situacijos, kurias mes jau patyrėme. Iš tokių gyvenimiškų situacijų ir kilo šitas projektas.
Gerbiamam ponui A. Skardžiui, kuris čia taip bijo visokios kontrolės, nesuprantu, dėl ko bijo, gal turi argumentų, kad bijo, aš noriu pasakyti, kad Lietuva niekaip neišsiskiria Europos Sąjungoje pagal kriminalinę žvalgybą. Kitos Europos Sąjungos valstybės nė kiek ne mažiau kontroliuoja negu Lietuva, Lietuva netgi gal mažiau. Be to, šita tendencija dėl kriminalinės žvalgybos tik mažėja, mažėja ir mažėja. Tokių skaičių… Mažėja. Tai čia tie, kas labai bijo, kas yra persekiojamas teismų, nes yra korumpuoti asmenys, ir panašiai, daro nusikaltimus, tai tie klykia ir šaukia, kad taip yra. Bet tai netiesa.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Giraitytė.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Dėkoju. Šiandien įdėmiai klausiau diskusijos, vykstančios Seime, ir prisimenu, kaip kolegą E. Zingerį papiktino tai, kad Kinija diegia technologijas ir medijas, kuriomis atpažįstami žmonės iš veido bruožų. Šiuo atveju mane liūdina Užsienio reikalų ministerijos noras gauti visą informaciją apie lietuvius, išvykstančius į užsienį, ir ypač prisidengti ypatingomis aplinkybėmis. Kas gali garantuoti, kad rinkimai netaps ypatinga aplinkybe? Siūlau šio įstatymo projekto nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Tai paskutinis iš balsuotinų darbotvarkės klausimų. Dabar noriu skelbti balsavimą. Kolegos, iš papildomų diskusijų ratelių prašau grįžti į savo darbo vietas. Balsuosime.
Kadangi dabar nuomonės išsiskyrė konkrečiai dėl šio klausimo, tai skelbiu balsavimą dėl darbotvarkės 2-16 klausimo – Elektroninių ryšių įstatymo projekto Nr. XIIIP-5108. Skelbiu balsavimą. Balsavimas dėl ką tik pristatyto klausimo. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 78, prieš – 4, susilaikė 22. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 27 dieną.
16.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“ projektas Nr. XIVP-174(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Nemažai projektų priėmėme bendru sutarimu. Dabar skelbiu balsavimą dėl atmintinų metų. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“ projektas Nr. XIVP-174(2). Svarstymo stadija. Balsavimas pradedamas.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 103, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo iniciatyvai pritarta.
16.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Gyvūnų gerovės metais“ projektas Nr. XIVP-186(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Gyvūnų gerovės metais“ projektas Nr. XIVP-186(2). Balsavimas pradedamas.
Užsiregistravo 107, balsavo 104 Seimo nariai: už – 80, prieš – 3, susilaikė 21 narys. Svarstymo stadijoje dėl Seimo nutarimo yra pritarimas.
17.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos universitetų metais“ projektas Nr. XIVP-195(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos universitetų metais“ projektas Nr. XIVP-195. Balsuojame. Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 102, balsavo 99 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 11. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
Tai buvo paskutinis balsavimo reikalavęs klausimas šiandieną. Ačiū už konstruktyvų darbą.
17.01 val.
Seimo narių pareiškimai
Pereiname prie Seimo narių pranešimų. Yra du norintys pasisakyti: pirmasis R. Lopata, tada kolega V. Valkiūnas.
R. LOPATA (LF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ponios ir ponai, poryt, balandžio 24 dieną, šeštadienį, Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio valstybių, minės Armėnų genocido dieną, pažymint 1915 metais pradėtą pirmąjį sisteminį XX amžiaus genocidą tuometėje Osmanų imperijoje. Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupė parengė pareiškimą, su kurio tekstu aš norėčiau jus supažindinti.
Pareiškimas dėl armėnų tautos genocido. Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės nariai, minėdami armėnų tautos genocido 106-ąsias metines, reikšdami solidarumo ir teisingo dvasia grįstą pagarbą nekaltoms šio genocido aukoms, primindami, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2005 m. gruodžio 15 d. pripažino armėnų tautos genocidą, ragina visas to dar nepadariusias valstybes pripažinti šį istorinį faktą. Ačiū už supratimą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, už prasmingą pranešimą. Ir kolega V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Mieli Seimo nariai, man, kaip Mišrios grupės atstovui, skauda širdį, kai kairieji nesugeba susivienyti ir darniai dirbti Lietuvos rinkėjams. Kaip ir bičiulis A. Sysas pamiršo, kad jau du mėnesiai kaip Europos Sąjunga leido žymiai padidinti minimalųjį atlyginimą. Kur jis? Nei A. Syso, nei atlyginimo. Nebekovoja, kad tai taptų realybe Lietuvoje, nors tiek padarytų.
Briuselis paleido virusą, kad ilgins pensinį amžių iki 72 metų, – tai pasityčiojimas ir nemokėjimas ūkininkauti. Turbūt pensijų fondai nebeturi pinigų, lėšų, nori legaliai apiplėšti tautas. Kas gali tai paneigti ir gal kas išdrįs sustabdyti šiuos sukčius? Žadinu visus, pabuskite, nemiegokite – būsime apiplėšti!
Kur mūsų kovotojai už tautą ir žmogų, kurie gali padėti suvaldyti finansinius srautus?! Kas atsakys už valdininkų klaidas ir nemokšiškumą? Kodėl taip vyksta? Teisingai Lietuvos premjerė šiandien išreiškė priekaištus kairiesiems. Kviečiu visus socialdemokratus ir valstiečius susikaupti ir aktyvinti pastangas dirbti Lietuvos tautai. Lietuvos tauta nusipelnė gyventi geriau. Daug geriau!
Šešėlini premjere Sauliau Skverneli, išeikite iš šešėlio, organizuokite kairiuosius rimtai dirbti, nebijokite kovų karščio! Nesėdėkite šešėlyje, nepavarkite, bijokite nuskurdinti tautą, mobilizuokite žmones. Darykite naudingus ir gerus darbus Lietuvos tautai. Padėkime valdantiesiems susitvarkyti su savo darbais ir psichine būsena.
Mišri grupė, aš manau, rimtai padės ir kairiesiems, ir kitokiems. Dirbame kartu dėl gerų rezultatų. Ačiū, jeigu sutiksite. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū kolegai V. Valkiūnui už pasisakymą, tik, man atrodo, šešėlinis premjeras yra R. Karbauskis, kuris yra turbūt šešėlyje ir ne šiame Seime. Tik toks faktinis niuansas. O kolega A. Sysas turbūt išgirs visas pastabas.
Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 46. Skelbiu popietinį balandžio 22 dienos posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.