PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2868(2)

 

2023-12-08

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 1
(10)

 

 

Argumentai:

Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2868(2) (toliau – Įstatymo projektas) numatomas steigiamų privačių saugomų vietovių ir veiklos jose reglamentavimas.

1) Įstatymo projekte siūlomi tik du apsaugos sutarčių dėl privačių saugomų vietovių sudarymo terminai/galimybės – 30 metų arba neterminuotai. Tokia nuostata žemės savininkams beveik nepalieka galimybių rinktis norimo įsipareigojimo termino. Taip pat, siūlomas 30 metų laikotarpis apsaugos sutarčiai gali būti nepakankamas terminas saugoti gamtines teritorijas, siekiant išsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, atkurti pažeistas ekosistemas ir įgyvendinti kitus Įstatymo projekte numatytus tikslus. Todėl siūloma pakeisti Įstatymo projektą, numatant, kad apsaugos sutartis būtų galima sudaryti ne trumpesniam kaip 30 metų laikotarpiu, bet paliekant galimybę apsaugos sutartyse numatyti kitokį sutarties galiojimo laikotarpį (atitinkamai kitais siūlymais numatant motyvacines priemones sudaryti kuo ilgesnio laikotarpio apsaugos sutartis).

2) Privačiose saugomose vietovėse gali atsirasti aktyvios gamtotvarkos priemonių poreikis saugant gamtos vertybes (pavyzdžiui, miško retinimas, buveinėms tinkamos aplinkos palaikymas ir pan.). Tačiau, teritorijos savininkui neturint pajamų iš žemės, liktų neaišku, kas ir kokiomis lėšomis tai finansuotų. Siūloma patikslinti ir aiškiai nustatyti, kad valstybė finansuotų ir rūpintųsi gamtotvarkos planų paruošimu (t.y. nustatytų, kokios priemonės reikalingos) ir finansuotų plane numatytas priemones. Atskirais atvejais, pavyzdžiui, jei sudaromos santykinai trumpos sutartys, arba jei apsaugos sutartyse numatoma, kad savininkas vis tik vykdys ribotą veiklą (taip pat kitais neaptartais atvejais), paliekama galimybė apsaugos sutartyse susitarti ir kitaip.

3) Siūloma numatyti nuostatą, kad esant tokioms aplinkybėms, kai sudaryti apsaugos sutartį dėl privačios žemės, patenkančios į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, nori  daugiau nei vienas privačios žemės savininkas (t. y. daugiau nei yra įmanoma patenkinti prašymų pagal kompensacijoms skirti numatytus biudžeto asignavimus), pirmenybė būtų teikiama tiems privačios žemės savininkams, kurie sudaro sutartį ilgesniam laikotarpiui.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Privačios saugomos vietovės ir veiklos jose reglamentavimas

1. Privačios saugomos vietovės gali būti nustatomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas konservacinės apsaugos, atkuriamosios apsaugos prioriteto ar kompleksines saugomas teritorijas, privačios žemės savininkui ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sudarius apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Privačios saugomos vietovės ribų planas, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas, yra neatskiriama apsaugos sutarties dalis.

2. Privačios saugomos vietovės nustatymo tikslai:

1) užtikrinti reikiamą Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą arba atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšių buveines Europos Bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, ar jų dalyse, kurios nepatenka į valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas konservacinės apsaugos, atkuriamosios apsaugos prioriteto ar kompleksines saugomas teritorijas;

2) nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus atitinkančias apsaugos priemones buveinių apsaugai svarbiose teritorijose;

3) apsaugoti ar atkurti saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, ir jų buveines, atkurti pažeistas ekosistemas;

4) išsaugoti ar atkurti kitas 1–3 punktuose nenurodytas gamtos vertybes, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietos bendruomenėms svarbias vietoves.

3. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma ne trumpesniam kaip 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai.

31. Privačiose saugomose vietovėse gamtotvarkos planų parengimas ir gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimas finansuojami valstybės lėšomis, nebent apsaugos sutartyse susitariama kitaip.

4. Siekiant paskatinti tikslingą privačių saugomų vietovių nustatymą prioritetiniuose plotuose, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas patvirtina prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą (toliau – prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašas), į kurį įtrauktų žemės sklypų savininkams būtų siūlomos vienkartinės kompensacijos, apskaičiuojamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka, sudarius apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą nepatekusiose vietovėse gali būti nustatomos privačios saugomos vietovės, bet kompensacijos iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos.

5. Prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašas ir jų ribų planas sudaromi, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose išvardytais tikslais, aplinkos ministro nustatyta tvarka. Prioritetinių privačių saugomų vietovių sąraše įvardijamos siekiamos išsaugoti vertybės ir jų apsaugos principai.

6. Privačios žemės savininkas gali pasiūlyti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę arba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasiūlo privačios žemės savininkui jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę, jeigu ši žemė patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą.

61. Jeigu apsaugos sutartį dėl privačios žemės, patenkančios į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, sudaryti sutinka daugiau nei vienas privačios žemės savininkas, pirmenybė teikiama tiems privačios žemės savininkams, kurie sudaro sutartį ilgesniam laikotarpiui.

7. Juridinis faktas apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruojamas Nekilnojamojo turto registre, nustatyta privati saugoma vietovė registruojama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Jeigu nustatoma privati saugoma vietovė:

1) patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba;

2) nepatenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka žemės savininkas.

8. Privačios žemės, kuri patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, savininkams, su kuriais sudaryta apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės, išmokamos kompensacijos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Veiklos reglamentavimas privačioje saugomoje vietovėje nustatomas apsaugos sutartimi dėl privačios saugomos vietovės.

10. Privati saugoma vietovė panaikinama nutraukus apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės arba pasibaigus apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės terminui, jeigu toks buvo nustatytas. Jeigu apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nutraukiama žemės savininko iniciatyva, jis turi grąžinti išmokėtą kompensaciją, išskyrus šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais atvejais.

11. Pasikeitus privačios saugomos vietovės žemės savininkui, teisės ir pareigos pagal apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo pereina naujam žemės savininkui.“

 

2.

1 (34)

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma, kad apsaugos sutartys būtų sudaromos 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai. Sudarant sutartį 30 metų laikotarpiui mokama 50 proc. vienkartinės kompensacijos, o neterminuotai – 100 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo projekte pateiktomis nuostatomis. Toks numatomas kompensacijų mechanizmas neužtikrintų pakankamų paskatų sudaryti sutartis ilgesniam terminui.

30 metų laikotarpis, dažnu atveju, gamtinių teritorijų saugojimo atžvilgiu yra per trumpas, o neterminuotas laikotarpis gali atrodyti, kaip pernelyg didelis įsipareigojimas žemės savininkui (galima teigti, kad tokiu atveju lieka tik sentimentalus ryšys su žeme, nes esant neterminuotai apsaugos sutarčiai toje teritorijoje niekada nebus leidžiama žmogaus veikla).

Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad privačios žemės savininkui sudarant apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, ilgesniam laikotarpiui nei 30 metų, už kiekvienus papildomus 10 metų papildomai skaičiuojami 5 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo projekte numatytomis nuostatomis. Tokiu būdu bus įtvirtintos motyvacinės priemonės sudaryti apsaugos sutartį ilgesniam laikotarpiui, o sudarant 130 metų apsaugos sutartį, bus galima gauti 100% medienos vertės kompensaciją, tuo pačiu išvengiant neapibrėžto neterminuoto įsipareigojimo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus ir įsipareigojimus pagal apsaugos sutartis

1. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.

2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:

1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo, arba pradedamas taikyti aprojimas, dėl kurio reikia dalį kirstinų medžių palikti;

2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, valdantiems žemės sklypus, kuriems iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėti rengti ar parengti teritorijų planavimo dokumentai ar ūkinės veiklos projektai, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų ir ūkinės veiklos projektų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka).

3. Kasmetinės kompensacijos išmokamos:

1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų steigiant naują saugomą teritoriją, pakeičiant esamų saugomų teritorijų ribas arba nustatant naujus veiklos apribojimus; kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių, bet ne mažesnės kaip 3,5 proc. Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos;

2) žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie iš žemės sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų.

4. Kompensacijos nemokamos už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją ar nustačius privačią saugomą vietovę, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus.

5. Kompensacijų lėšų šaltiniai:

1) Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija, taip pat už apsaugos sutartimi nustatytas privačias saugomas vietoves pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį.

2) Kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia savivaldybės taryba.

3) Kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už „Natura 2000“ tinklo teritorijose nustatytus veiklos apribojimus.

4) Kompensacijos gali būti mokamos iš tikslinių juridinių, fizinių asmenų ir subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, tačiau turinčių civilinį teisnumą, lėšų, suinteresuotų aplinkos kokybės pagerinimu ir saugomų vertybių išsaugojimu.

6. Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos už tuos pačius veiklos konkrečiame žemės sklype apribojimus ir jų sukeltus praradimus negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų.

7. Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos išmokamos per vienus metus nuo administracinio sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos.

8. Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės, esančios valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, savininku ar valdytoju sudarant apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų.

9. Privačios žemės savininkui, sudarius neterminuotą apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, nustatytuose šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, išmokama 100 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.

109. Privačios žemės savininkui sudarius terminuotą 30 metų apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, nustatytuose 10 straipsnyje nustatyta tvarka, išmokama 50 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.

10. Privačios žemės savininkui sudarant apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, nustatytuose 10 straipsnyje nustatyta tvarka, ilgesniam laikotarpiui nei 30 metų, už kiekvienus papildomus 10 metų išmokami papildomi 5 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ne daugiau nei 100 proc.

11. Privačios žemės savininkas gali nuspręsti nutraukti apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Tokiu atveju žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą vienkartinės kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 proc. metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus.  

12. Jeigu dėl žemės savininko kaltės sunaikinamos gamtos vertybės privačioje saugomoje vietovėje, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba imasi veiksmų dėl išmokėtos kompensacijos susigrąžinimo. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nutraukiama ir žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 proc. metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus. 

13. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama šalių sutarimu dėl to, kad gamtos vertybės sunyko neatkuriamai dėl natūralių gamtinių procesų ir ne dėl privačios žemės savininko kaltės. Tokiu atveju privačios žemės savininkas neprivalo grąžinti jam išmokėtos kompensacijos.

14. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos administraciniu sprendimu, kai teritorija paimama visuomenės poreikiams. Tokiu atveju privačios žemės savininkas neprivalo grąžinti jam išmokėtos kompensacijos.

15. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai privačios žemės savininko sprendimu, jeigu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nesilaiko apsaugos sutartyje nustatytų sąlygų.“

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                    Kasparas Adomaitis