LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 114
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, prašom užimti vietas, pradėsime popietinį plenarinį Seimo posėdį. (Gongas) Pirmasis darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Prašau registruotis.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1003 (pateikimas)
Popietinio posėdžio darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1003. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis jau tribūnoje. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnį po vieną kandidatą į VTEKʼo narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. VTEKʼo nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEKʼo nario kandidatūrą. Toks teikimas buvo gautas įstatymo nustatytais terminais. Kadangi Teisininkų draugija nėra subjektas, kuris galėtų teikti teisės aktus, tai pagal tradiciją teikia Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju tai yra Teisininkų draugijos siūlymas, kad Seimas skirtų V. Kanapinską antrai VTEKʼo nario kadencijai.
PIRMININKĖ. Dėkojame, Seimo Pirmininke. Kviečiame į tribūną pretendentą tapti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu V. Kanapinską. Prašom, jums 10 minučių.
V. KANAPINSKAS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamajam Seimo Pirmininkui, kad pateikė atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Taip pat norėčiau padėkoti Lietuvos teisininkų draugijai už man išreikštą pasitikėjimą, nes jie jau antrą kartą teikia mano kandidatūrą į šias svarbias pareigas.
Galbūt savo biografijos faktų nekartosiu ir dešimties minučių šiandien neišnaudosiu, bet trumpai galiu paminėti, kad valstybei tarnauju nuo 2003 metų, o komisijos nario pareigas einu nuo 2012 metų pabaigos. Šių metų kovo 20 dieną man teko didelė atsakomybė laikinai vadovauti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, todėl trumpai pristatysiu šios komisijos pastarųjų metų rezultatus.
Kaip žinote, komisija atlieka tyrimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų. Komisija 2016 metais atliko 82 tyrimus, šiais metais beveik dvigubai daugiau – 142 tyrimus. Atlikusi tyrimus praeitais metais komisija nustatė 34 pažeidimus, šiais metais beveik tris kartus daugiau – 95 pažeidimus.
Komisija atlieka ne tik tyrimus, bet ir vertina kitų institucijų atliktus tyrimus dėl minėto įstatymo pažeidimo. Praeitais metais komisija vertino kitų institucijų atliktų tyrimų išvadas dėl 115 asmenų, šiais metais komisija įvertino beveik dešimt kartų daugiau asmenų, t. y. dėl 1003 asmenų buvo atlikti tyrimai ir vertintos išvados. Skiriasi dešimt kartų.
Taip pat komisija aktyviai veikia ne tik tyrimų srityje, bet veikia ir prevencijos srityje. Tas yra labai svarbu. Pirma, komisija du kartus per savaitę organizuoja mokymus įvairioms institucijoms, jų darbuotojams apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimą. Komisija nuolat teikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją apie asmenis, kurie pretenduoja eiti pareigas valstybės tarnyboje. Komisija teikia rekomendacijas, nuomones, išaiškinimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimo.
2016 metais komisija, kaip kolegiali institucija, pateikė 19 tokių rekomendacijų, nuomonių ir išaiškinimų, šiais metais beveik 12 kartų daugiau, t. y. 232 rekomendacijas, nuomones ir išaiškinimus. Kaip matote, praėjusių metų ir šių metų komisijos veiklos rezultatai skiriasi kaip diena ir naktis. Šiuo aspektu norėčiau padėkoti komisijos darbuotojams, kurie profesionaliai atlieka pareigas tėvynės labui.
Ačiū už dėmesį ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame jums už jūsų prisistatymą. Pirmas nori klausti J. Razma. Deja, nėra salėje. Tuomet klausia R. Tamašunienė. Nėra R. Tamašunienės, taip pat nematau. A. Palionis. Taip pat nėra. Bet yra V. Juozapaitis. Prašom klausti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, noriu paklausti jūsų nuomonės. Kaip jūs žiūrite į Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių panaudojimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos politiniais tikslais? Aš turiu omeny visiškai neseną kultūros ministrės kreipimąsi į VTEKʼą (jo aš dar jūsų puslapyje nepamačiau, kad jis egzistuotų) dėl vieno Seimo nario. Prašoma, kad jūs, t. y. VTEK, pateiktumėte rekomendacijas Seimo nariui, ką jis privalo daryti būdamas Seimo nariu, vykdydamas parlamentinę kontrolę.
Ar, jūsų manymu, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra ta institucija, kuri ir nustato Lietuvos Respublikos Seimo nariams parlamentinės kontrolės ribas, parlamento narių teises ir pareigas? Ačiū.
V. KANAPINSKAS. Gerbiamas Seimo nary, ačiū jums už klausimą. Šiuo metu negaliu pateikti jums išsamaus atsakymo į šį klausimą, kadangi dėl šio klausimo komisija priims sprendimą trečiadienį. Taigi, jeigu atsakyčiau jums į klausimą, kiltų abejonių dėl mano nešališkumo svarstant šį klausimą rytoj. Todėl negaliu plačiai komentuoti šio klausimo, bet komisija rytoj priims sprendimą ir informuos visuomenę. (Balsai salėje) Taip, aš kandidatas, bet, žinote, mano padėtis šiuo atveju, tada būsiu apkaltintas šališkumu, jeigu pateiksiu išankstinę nuomonę atsakydamas į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Išties mano klausimas būtų ne kandidatui, aš visiškai pritariu jūsų kandidatūrai. Aš norėjau paklausti Seimo Pirmininko, kuris pristatė jūsų kandidatūrą.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma iš penkių narių, vienas iš jų yra teikiamas Prezidento, kitas – Seimo Pirmininko, kitas – premjero ir du teikia Teisininkų draugija. Šiandien susidaro paradoksali situacija, kai paskirtų VTEKʼo narių turėsime tik tris. Taip pat esame priėmę pasiūlymą dėl įstatymo, kad jeigu už nutarimą nebalsuoja pusė VTEKʼo narių, t. y. trys nariai, sprendimas laikomas nepriimtu. Šiandien susidaro situacija, kad jeigu nėra visiškos vienybės balsuojant, apskritai jokio sprendimo priimti VTEKʼui nėra įmanoma.
R. Valentukevičius, kurį pasiūlė Seimo Pirmininkas, jau buvęs, jau aštuonis mėnesius nėra VTEKʼo narys. Man įdomu, kodėl Seimo Pirmininkas delsia pasiūlyti kandidatūrą naujo VTEKʼo nario, kuris būtų teikiamas Seimo Pirmininko.
Taip pat premjero teikiamas kandidatas, jo įgaliojimai, t. y. G. Imbrasienės, taip pat yra šiandien pasibaigę, nors įstatyme numatyta, kad trys mėnesiai iki kadencijos pabaigos turi būti pateikta nauja kandidatūra. Man tiesiog kyla klausimas: kodėl iš tikrųjų vėluojama pasiūlyti narius į tokią svarbią instituciją?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Klausimas, matyt, ne man, bet Seimo Pirmininkui ir tiems subjektams, kurie formuoja komisiją. Šiuo metu aš einu pareigas bendru komisijos ir Seimo vadovybės sutarimu ir lauksiu jūsų sprendimo dėl kitos kadencijos, jeigu jūs pritarsite. (Balsai salėje) Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašom. Atsiprašau, A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog turėčiau du klausimus. Vieną klausimą iš jūsų biografijos ir tų epizodų, kai jūs bandėte bėgti nuo policijos. Norėtųsi paaiškinimo.
Ir kitas klausimas susijęs su jūsų tiesioginėmis pareigomis. Kada stebi VTEK’o veiklą, natūraliai kyla klausimas, kodėl, tarkime, dėl Seimo narių A. Kubiliaus, A. Palionio buvo pradėti tyrimai dėl galimai netinkamai deklaruotų interesų, tuo tarpu dėl Seimo narių R. Žemaitaičio, M. Basčio, vėlgi tas pats įtarimas buvo – galimai netinkamai deklaruoti interesai, jūs tuos tyrimus tiesiog persiuntėte Etikos ir procedūrų komisijai? Gal galėtumėte paaiškinti, kokiu principu jūs diferencijuojate Seimo narius, kai tyrimo objektas iš esmės yra tas pats, tačiau vienu atveju priimate sprendimą patys, o kitu atveju to sprendimo priėmimas yra permetamas čia, į Seimą? Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausė A. Širinskienė, aš atsiprašau.
V. KANAPINSKAS. Ačiū už klausimą. Į pirmą klausimą atsakysiu taip, kad yra įsiteisėjęs teismo nutarimas, kuriuo pripažinta, kad aš to pažeidimo nesu padaręs.
Į antrą klausimą. Tai yra sudėtingesnis klausimas, galbūt ir teisinis reguliavimas nėra iki galo aiškus, nes dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo Valstybės tarnybos įstatyme numatytos tam tikros pareigos, apribojimai visiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, įskaitant ir Seimo narius. Bet jeigu perskaitysi Seimo statutą, ten numatyta, kad Seime veikia savireguliacijos principu veikianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri yra būtent kompetentinga vertinti Seimo narių elgesį. Klausimas labai sudėtingas: komisija siūlė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai įvertinti galimybę pakeisti teisės aktus taip, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija negalėtų svarstyti Seimo narių, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atskaitinga Seimui. Seimas sprendžia dėl šios komisijos biudžeto formavimo, narių skyrimo ir kitus klausimus ir parlamentinę kontrolę vykdo. Taigi tokia situacija yra dviprasmiška, kai komisija svarsto Seimo narius, o Seimo nariai sprendžia komisijos statuso klausimus ir narių klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis, kadangi sugrįžo, ir klausimai susiję su anksčiau klaustu.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės mano klausimą uždavė A. Širinskienė. Tai būtų antras klausimas, bet jūs vis tiek neatsakėte į šitą klausimą, jūs išaiškinote teisinį reguliavimą, bet Agnė klausė, kodėl jūs vienu atveju svarstote, kitu atveju nesvarstote. Jeigu jūs naudotumėte visą laiką tą patį metodą, visus svarstytumėte, toks klausimas nekiltų. Arba reikia svarstyti visus, arba nesvarstyti, jeigu kreipiasi į jūsų komisiją, čia toks klausimas yra.
V. KANAPINSKAS. Ačiū už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Komisija svarstė šiais metais penkis Seimo narius iš skirtingų frakcijų ir priėmė vienodą sprendimą dėl visų.
Dabar dėl tyrimų pradėjimo. Kartais būna pranešimas toks pateiktas, kad reikia svarstyti ne tik dėl galimo privačių interesų nedeklaravimo, bet ir plačiau, kai reikia vertinti, ar Seimo nario pareigos suderinamos su jo statusu, ar jisai nedarė poveikio, ar nusišalino nuo tam tikrų sprendimų priėmimo. Šiuo atveju komisija neturi kompetencijos ir tokiais atvejais perduoda pranešimą nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Tik ji gali įvertinti tokius atvejus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kandidate, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (aš nuo jūsų į kairę) buvo išaiškinusi savivaldybių tarybų nariams, kad iš tikrųjų jie, priimdami klausimus, kurie liečia jų interesus, ne tik negali balsuoti, bet turi visiškai išeiti iš salės. Ar nemanote, kad šita pozicija keistina, nes iš tiesų, tarkim, medikas, kuris dirba savivaldybės sveikatos įstaigoje, negali net klausyti, pavyzdžiui, savo vadovo ataskaitos? Suprantu, kad gali pritarti, nepritarti, balsuoti, nebalsuoti, bet būtinai turi fiziškai pasišalinti iš salės. Jeigu tai būtų Seime, tai mes visi vaikščiotume, kaip ir kai kuriose tarybose. Iš esmės ištisas vaikščiojimas: ateina, išeina. Ar nemanote, kad tai perteklinė pozicija?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Taip, yra susiformavusi teismų praktika tokiais atvejais, kad vien buvimas salėje gali daryti poveikį kitiems tarybos nariams, dalyvaujantiems posėdyje. Todėl teismo praktika yra tokia, kad jeigu asmuo ir nebalsuoja, bet yra salėje, laikoma, kad jis nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos, tinkamai neįgyvendino šios pareigos nusišalinti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, šiaip, kiek suprantu, ir komisijos nary, vis dėlto turiu tokį klausimą. Ankstesnis komisijos pirmininkas, iki jūsų, skundėsi, kad Seimo nariai, vykdydami parlamentinę kontrolę, pateikė per daug skundų ir dalies tų skundų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atseit nepavirtina. Nepatvirtinta, nes pritrūksta kokių nors pateikiamų duomenų. Jūsų požiūriu, kokios šiuo atveju būtų jau jūsų refleksijos į Seimo narių pareigų vykdymą, nes mes patys sprendimų dėl skundžiamųjų negalime priimti, patikrinti duomenų? Šiuo atveju žmonės, kurie pateikė mums duomenis, turi įtarimų, kad buvo pažeisti įstatymai.
V. KANAPINSKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Šiaip komisijai visiškai nesvarbu, kas pateikė pranešimą, skundą, svarbu, koks yra skundo turinys. Mes nagrinėjame ir anoniminius skundus, ir pranešimus, svarbiausia, kad yra pateikti duomenys apie galimą įstatymo pažeidimą, tada mes visada pradedame tyrimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau jūsų paklausti, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kaip jūs minėjote, svarsto ir kitų institucijų priimtus sprendimus. Jeigu savivaldybės Etikos komisija priima sprendimą, o jūsų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tą sprendimą kaip ir panaikina, kad jis yra neteisėtas, kaip reikėtų toliau elgtis? Ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įpareigoja savivaldybės Etikos komisiją panaikinti tą sprendimą, išimti apskritai iš interneto puslapių, išimti, kad buvo toks sprendimas priimtas, ar ji nieko neįpareigoja, čia tik rekomendacinio pobūdžio?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Šiuo jūsų minimu atveju galima dvejopai elgtis: arba komisija paprašo patikslinti išvadą, arba komisija pati imasi tyrimo. Yra du galimi tokie būdai, įtvirtinti įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Kodėl aš pabrėžiau šitą žodį? Ar jums neatrodo, kad iš tikrųjų mes esame truputį pasiklydę teisinėje bazėje, nes yra Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri žiūri Seimo narių etikos ar procedūrų pažeidimus, savivaldybėse irgi yra? Kiek atsimenu aš, kaip senbuvė Seimo narė, teisinė bazė buvo kažkada kitokia ir Valstybinė tarnybinės etikos komisija iš esmės sprendė tik valstybės tarnautojų etikos pažeidimo klausimus. Dabar viskas yra suplakta ir nebegali suvokti, priklauso nuo to, kas dirba būtent šioje valstybinėje tarnyboje, taip išeina, kad vienų, tarkim, Seimo narių, aš kalbu apie buvusį komisijos pirmininką, sprendžia klausimus, kitų nesprendžia klausimų. Valstybinė tarnybinės etikos komisija tapo politizuota institucija. Ar nereikia iš tikrųjų tikslinti teisinę bazę aiškiai atskiriant, nes politikai nėra valstybės tarnautojai. Mano galva, tai ne jūsų komisijos kompetencija turėtų būti spręsti etikos ar procedūrų pažeidimo klausimus. Kokia jūsų būtų nuomonė?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už jūsų klausimą ir nuomonę. Aš galbūt pritarčiau jūsų nuomonei, bet, žinote, pagal dabartinius įstatymus taip nėra, yra dvi sąvokos: valstybės tarnautojo sąvoka ir valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sąvoka, kuri yra daug platesnė. Į ją patenka ir jūsų minimi politikai, ir valstybės pareigūnai, ir teisėjai, ir t. t. Čia yra Seimo narių apsisprendimo reikalas pakeisti įstatymus ir nustatyti komisijai kompetenciją vertinti tik valstybės tarnautojus. Yra minčių pamąstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau paklausti. Šiandien skaitau „Alfoje“, apie jus rašo: „Etikos sargo ryšių voratinklis: žmona – „valstietės“ glėby, teta – VTEK kontrolę atliekančiame komitete“. Gal matėte? Čia apie jus rašo, kad jūs nesate deklaravęs tinkamai ryšių su giminaičiais ir panašiai. Gal galite paaiškinti, kaip jūs žiūrite į šitą tekstą?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už klausimą. Esu deklaravęs savo žmonos darbovietę ir pareigas, taip pat esu deklaravęs savo narystę Lietuvos teisininkų draugijoje. Tetos ir dėdės pagal įstatymą nėra artimi asmenys, todėl jų deklaruoti nereikia, juo labiau kad teta yra tik biuro padėjėja ir mes jokio pavaldumo santykių savo tarnyboje neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į salę yra sugrįžęs J. Razma. Prašom klausti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, jūs turbūt esat susipažinęs ir su ankstesne „Lietuvos ryto“ publikacija, kur kalbama apie patarėjo M. Siaurio atleidimo istoriją, kur minima, kad yra įrašyti pokalbiai, kur ir jūs dalyvavote, kuriuose užsimenama, kad yra jums duoti pirmininko (bent taip cituojama) nurodymai, tik iš konteksto negali suprasti, ar tai Seimo Pirmininko, ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko. Gal jūs galite patikslinti, kuris čia pirmininkas buvo tas nurodymų davėjas, kurio nurodymai buvo vykdomi?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už klausimą. Jokie nurodymai nebuvo vykdomi ir jokio spaudimo nebuvo daroma. Buvo išreikštas tik viešąjį interesą atitinkantis pamąstymas (tai buvo komiteto posėdžio metu), kad tokius pažeidimus padarę asmenys neišvengtų atsakomybės ir jų atžvilgiu būtų atliekami tyrimai. Šiuo metu yra atlikti du tyrimai dėl jūsų minimo asmens. Vienu atveju buvo paskirta pastaba, kitu atveju pripažinta, kad asmuo netinkamai deklaravo interesus, o šiuo metu įstaigoje atliekamas auditas, bus atliktas auditas ir tikriausiai bus nustatyti kiti pažeidimai. Aš iš anksto negaliu vertinti, nes po to gali kilti abejonių dėl mano nešališkumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kandidatas taip pat susitiks su frakcijomis. Yra sudarytas susitikimų grafikas. Papildomo komiteto nėra siūloma. Klausimo svarstymas numatytas lapkričio 9 dieną.
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XII-2542 „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1258 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1258. Kviečiu ministrą L. A. Linkevičių. Prašom, pateikite.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Sveiki, gerbiamieji Seimo nariai. Neįprastas rakursas. Kaip pirmininkė minėjo, noriu kiek įmanoma trumpai pristatyti klausimą. Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams pasiūlius, Prezidentė pateikė dekretu Seimo nutarimą. Tribūnoje esu aš šiuo atveju, nes kolega yra išvykęs minėtu klausimu, kaip minėjo pirmininkė.
Esmė ir tikslas šio nutarimo – padidinti Seimo jau nustatytą maksimalų NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir karių, siunčiamų dalyvauti tarptautinėse operacijose, skaičių nuo 450 iki 500. Kodėl 50 didėja? Tiesiog tai susiję su planuojamu Baltijos valstybių karo laivų eskadros, Lietuvos kariuomenės, Karinių oro pajėgų štabo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ priskyrimu. Tas aprūpinimo laivas, jo įguloje yra 50 karių. Regis, viskas labai aišku ir daugiau sunku ką nors pridurti. Tiesiog prašau Seimo pritarimo šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis. Salėje nematome. Tuomet prašome klausti A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, ministre. Iš tikrųjų norėjau paklausti dėl didėjimo pagrindų, bet kadangi pasakėte pateikdamas, tai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū už pristatymą.
Kolegos, po pateikimo prašome apsispręsti. Yra norinčių išsakyti motyvus.
Pirmasis už kalba E. Vareikis. Prašom.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Aš nematau motyvų prieš, tai pasakysiu labai trumpai. Reikia šitam dekretui pritarti, tik gal priminsiu, kad prieš 20 kiek metų, kai mes pradėjome savo žygį į NATO, viskas prasidėjo nuo to, kad Lietuva pradėjo dalyvauti taikos palaikymo pajėgose ir iki šiol lietuviai visada pasirodydavo aukščiausiu lygiu – jokių kritinių pastabų, priekaištų nebuvo. Tai aš manau, kad čia yra mūsų stipri vieta NATO struktūroje. Siūlau paremti Prezidentės dekretą.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašome apsispręsti po pateikimo dėl teikiamo Seimo nutarimo. Pritariantys balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
15.28 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(3), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3038(3), Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3039(3), Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3040(3), Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3041(3), Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3042(3), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3043(3), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045(3), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3046(3), Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3047(3), Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo Nr. XI-1550 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1022(2), Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1023(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 6, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(3). Kolegos, tai yra kompleksinis klausimas. Pradedame darbotvarkės 2-4a klausimu ir baigiame 2-4l. Svarstymo stadija.
Kviečiu pateikti komiteto išvadas. Pirmasis teikia Aplinkos apsaugos komitetas, pirmininkas K. Mažeika. Prašom į tribūną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsisprendė balsuodamas. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 4 kolegos. Kolegos, atskirų komitetų narių nuomonių negauta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Lydimuosius taip pat.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Visiems lydimiesiems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Išvadą Kaimo reikalų komiteto kviečiame pranešti P. Čimbarą. Kolegos, kas Kaimo reikalų komiteto? Petrai Čimbarai, ar turite išvadą dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir visų lydimųjų?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komitetas. Taip, sprendimas: pritarti iniciatorių pateikto įstatymo projektui Nr. XIIP-303(2) ir komiteto išvadai. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Lydimiesiems taip pat visiems pritarta?
Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas Z. Streikus. Prašom į tribūną.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir komiteto sprendimas toks: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Šiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje dalyvauti yra užsiregistravę trys Seimo nariai. Pirmasis diskusiją pradeda J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galima sakyti nieko naujo ir nieko išskirtinio šiandien mes nematome gavę svarstyti šį projektą. Tai dar vienas esamų struktūrų naikinimas ir etatų, ir būtent periferijoje naikinimas, ir kūrimas centralizuotos struktūros. Šiuo atveju kalbame apie regioninius aplinkos apsaugos departamentus, kurie veikė ir išliko gana ilgą laikotarpį, ir aš, tiesą sakant, negirdėjau, kad būtų kokių nors gilių sisteminių problemų dėl tokios struktūros, kai tai yra regioniniai padaliniai. Suprantama, kad ministrui visada bus patogiau turėti šalia savęs vieną centralizuotą struktūrą, vieną vadovą, kuriam pasakei ir jis ten kažką daro. Be abejo, kai yra regioninė struktūra, valdymas šiek tiek sudėtingesnis, bet ar jis yra blogesnis, ar jis tikrai yra netinkamas, jei mes mėginame svarstyti, kad turi būti Lietuvoje kažkokia regioninė politika. Štai neseniai pasirodė Baltoji knyga. Matyt, kažkokią regioninę politiką bus bandoma formuluoti, bet ar nereikės pradėti vėl nuo nulio, jeigu prieš tai bus viskas centralizuota, visi centrinių vyriausybinių struktūrų etatai periferijoje panaikinti? Gal tada atsikvošėsime ir pradėsime sakyti, kad gal geriau būtų turėti regionines struktūras, pagyvinti gyvenimą regionuose, sutelkti ten tam tikras galias. Šiuo atveju man atrodo, kad regioninių aplinkos apsaugos departamentų naikinimas daromas, siūlomas be gilesnės analizės. Ir mažiausiai turbūt pagalvojant apie subjektus, kuriuos paliečia tie dabar regioninių, o paskui centrinio departamento sprendimai. Nepagalvojama, kad vis dėlto važiuoti ir ką nors aiškintis į regiono centrą yra paprasčiau ir arčiau, negu visiems dabar važiuoti į Vilnių ir čia spręsti. Aš manau, jeigu norima atleisti ir pakeisti regioninių departamentų vadovus, tai yra gal paprastesnių būdų, negu gadinti visą struktūrą. Aš neprieštaraučiau, jeigu valdantieji nori pakeisti tuos vadovus, galbūt rasti energingesnius žmones, bet ar dėl to reikia taip naikinti etatus periferijoje, taip naikinti regionines struktūras? Aš siūlyčiau vis dėlto padaryti pauzę, pamąstyti ir galbūt tokius sprendimus daryti turint bendrą regionų politikos paveikslą. Dabar mes net dorai nesame išsiaiškinę paties regiono apibrėžimo, jų ribų, bet labai uoliai puolame viską centralizuoti manydami, kad tai yra panacėja.
Be abejo, jei būtų vadovaujamasi liberaliu efektyvumo principu, galima suskaičiuoti, kad viską sudėkime Vilniuje, tai gal bus efektyviau. Padarykime vieną ligoninę Lietuvoje su filialais kažkur periferijoje, padarykime vieną mokyklą su filialais atitinkamai periferijoje. Tikriausiai suskaičiuosime, kad čia sutaupysime kažkiek buhalterių, personalo etatų ir taip efektyviau valdysime. Ministras šalia savęs turės tą vadovą, kuris toliau vadybinius sprendimus perduos į visą jam pavaldžią struktūrą. Bet ar tai yra kelias, kuriuo Lietuva turi eiti? Ar yra tas regioninės politikos paveikslas, kurį norime matyti?
Aš kviečiu pagalvoti, ypač valdančiuosius valstiečius žaliuosius, kurie čia, Seimo salėje, yra atsidūrę kaip tik daugiausia regionų rinkėjų balsais.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu S. Gentvilą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiami valdantieji, aš norėčiau jus pasveikinti su prieš savaitę įvykusiu įvykiu, tai yra jūs įvykdėte savo rinkimų programą. Lietuva šoktelėjo „Doing business“ reitinge iš 21 į 16 vietą. Gaila, nėra buvusio premjero A. Butkevičiaus, kurį aš labai norėčiau pasveikinti, nes būtent jo Vyriausybės dėka šoktelėjo reitingas per penkias vietas. O ši Vyriausybė buvo numačiusi pakelti jį iki 15 vietos, o jau dabar esame 16. Iš esmės beveik įvykdyta programa.
Kodėl aš tai sakau? Kodėl aš tai kalbu? Paskutinį kartą per šešias vietas Lietuva šoktelėjo, kai Vyriausybėje buvo R. Šimašius teisingumo ministras ir D. Kreivys ūkio ministras. Ir tada jie užsibrėžė sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių nuo 130 iki kažkiek ir iš esmės padaryti taip, kad pas vieną kontroliuojamą asmenį ateitų maksimumas devynis kartus per pusę metų institucijos kontroliuoti. Kad ne visas 130 ateitų, bet maksimumas – devynios.
Tai kai šiandien kalbame apie aplinkosaugą, šalia ko aš čia esu, tai šiandien aplinkosaugos kontrolę vykdo penkios institucijos. Penkios institucijos, penki inspektoriai, kuriems būtina turėti šaunamąjį ginklą, gali teoriškai apsilankyti pas tą patį kontroliuojamą asmenį penkis kartus per mėnesį arba tame pačiame miške penkis kartus. Jeigu galvosime dabar apie, pavyzdžiui, tokią situaciją, kai išduotas miško kirtimo leidimas ir ateina inspektorius apžiūrėti kertamą plotą, tai jis ateina pažiūrėti, ar teisingai iškirsta, neperžengta, palikti sėkliniai medžiai. Bet kartu jis pamato, kad brakonieriai paspendę spąstus, ir jis pats kaip inspektorius negali kontroliuoti ir paimti tų spąstų. Jis turi skambinti kolegai iš Regioninio aplinkos apsaugos departamento. Jeigu tai yra saugoma valstybės teritorija, tai iš esmės jis turi skambinti ir to regioninio parko ar nacionalinio parko inspektoriui ir sakyti, kolega, ateik, pažiūrėk, čia yra nusikaltimai saugomose teritorijose daromi.
Šitais pasiūlymais, kurie eina šiandien, mes kalbame apie tai, kad iš penkių kontroliuojančių institucijų liks viena, tai yra Aplinkos apsaugos departamentas. Pokyčiai bus daromi dviem etapais. Dėl jų šiandien buvo iš esmės sutarta ir su ministru Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Žinoma, gerbiamas Jurgi Razma, kai jūs kalbate apie regionus, tai reikia kalbėti, kad iš esmės tų žmonių ir reikės regionuose. Inspektavimo būtent ir reikės ten, kur reikia kontroliuoti. O dėl sutelkimo į vieną instituciją, tai yra siūloma, reikia pateikti ir kitus pavyzdžius, kodėl to reikia. Pavyzdžiui, prieš trejetą metų Aplinkos apsaugos agentūra leido vienai airiškai bendrovei įvežti į Lietuvą atliekas, jas išrūšiuoti Panevėžyje ir po to tiktai sudeginti, kitaip tariant, pašalinti Latvijoje.
Kas nutiko su tomis atliekomis? Kadangi kontrolė yra išskaidyta per aštuonis RAAD’us, tos atliekos tiesiog atvažiavo į Klaipėdos uostą, buvo iškrautos ir nuvežtos tiesiai į atliekų deginimo jėgainę „Fortuma“ nesurūšiuotos. Aplinkos ministerija darė vidinį tyrimą ir jo rezultatų mes nematome. „Fortumas“, kaip skandinaviška korporacija, nušalino visus savo vadovus, o mes ar padarėme išvadas? Išvados yra tos, kad reikia vienos struktūros, kuri matytų ir kontroliuotų atliekų eigą. Tos atliekos turėjo būti ir išrūšiuotos, ir eksportuotos į Latviją sudeginti.
Žinoma, reikia atsakyti į klausimus, kokia bus regioninė politika, kokie darbuotojai bus regione, bet kai yra tokie nusikaltimai ir inspektoriai, kurie vienas kitą dubliuoja, mes negalime sakyti, kad negalime vykdyti reformos, nes tie, kurie sakys, kad reformos nereikia, turi pasakyti, kaip padaryti geriau. O aš šiandien šitų atsakymų negirdžiu. Kviečiu paremti projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis kalbantysis diskusijoje – K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, išties kalbame apie tikrai jautrią sritį, tai yra aplinkosaugą, kas mus visus liečia, kas liečia mūsų rajonus, mūsų gyvenvietes. Šiandien paskelbta Valstybės kontrolės audito ataskaita, kalbant apie gamintojų atsakomybės principo taikymą, labai iškalbingai pasako visus skaičius.
Valstybės inspektoriai, aplinkosaugininkai, kurie dirba su 15 tūkst. gamintojų importuotojų, juos kontroliuoja, tie gamintojai pagamina apie 1 tūkst. 374 tūkst. tonų pakuočių, tų pačių atliekų, kurias reikia tvarkyti, ir kalbame apie 278 mln. eurų, kurie sukasi tame, kur inspektoriai, žinome, kiekvieną dieną susiduria, kiek turi problemų, kiek bandoma daryti įtaką, papirkti visaip kitaip. Būtent pati sistema nepajėgia daugeliu atvejų susitvarkyti.
Labai akivaizdžiai rekomendacijose yra pateiktas įgyvendinimo planas. Valstybės kontrolė rekomenduoja ir mato, kad sujungus regionus į vieną departamentą, palikus tuos aštuonis padalinius, kurie ir toliau vykdys visas funkcijas, bus galima centralizuotai koordinuoti, apie ką jau kalbu, pakuotes, pakuočių judėjimų srautus, jų tvarkymo galimybes ir kaip jos yra sutvarkomos nuo pradžios iki pabaigos, atsakomybę ir visus kitus dalykus, susijusius su būtent šituo jautriu sektoriumi.
Taip pat iš tiesų galiu pasakyti, kad jau keletą kartų buvo bandoma reformuoti, reorganizuoti ar dar kaip nors kitaip pertvarkyti šitą tarnybą. Verbuotojai, specialistai yra demotyvuoti. Nemažai specialistų išeina, pasirenka kitą darbą, pakeičia vien dėl to, kad jie nežino, kas jų laukia rytoj, poryt ar po mūsų kokių nors sprendimų. Šiandien yra pateiktas išdiskutuotas, sutartas ir su profesinėmis sąjungomis be jokių prieštaravimų projektas, nuosekliai sudėlioti žingsniai, etapai, kas bus po pusmečio, kas po metų ir kas nuo 2019 m. sausio 1 d., kokia turėtų būti struktūra, kas už ką atsakingi.
Taip pat vėlgi vienoje organizacijoje atsiranda plačios galimybės visuomeniniams aplinkosaugininkams, kurie… Dabar žmogus, panorėjęs tapti visuomeniniu aplinkosaugininku, turėdavo važiuoti į tam tikro regiono departamentą, ten pildyti dokumentus. Jis turėdavo tam tikras ribas ir įrėminimus. Šiandien jam po šio sprendimo atsirištų rankos, jis tikrai galėtų veikti visos Lietuvos ribose ir padėti aplinkosaugininkams vykdyti tikrai sudėtingas funkcijas ir padėti neatlygintinai.
Taip pat kalbame apie tam tikrą sutaupymą. Sujungus bendrąsias funkcijas, tikrai numatyta, kad pinigai bus panaudoti tų pačių darbuotojų, specialistų atlyginimams kelti. Manau, mes visi esame suinteresuoti, kad žmonės, kurie dirba, gautų už tai ir atitinkamą atlygį, kad jie būtų motyvuojami, kad jie suprastų, kad jie yra gerbiami ir jų darbas duoda tam tikrą rezultatą.
Kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, šį paketą. Tikimės, kad rezultatas tikrai pateisins lūkesčius. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Baigėme svarstymo diskusijas.
Pradėsime svarstyti Seimo narių pasiūlymus. Tad pagrindinio komiteto pirmininką kviečiu vėl į tribūną. Yra svarstomas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 6, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(3). Dėl 1 straipsnio neturime, nėra gauta. Yra gauta dėl 2 straipsnio, 6 straipsnio pakeitimo, bet pasiūlymai yra gauti po apsvarstymo komitete. Siūlymo autorius yra S. Gentvilas. Visų pirma, ar yra 10? Yra. Užteks. Dėkoju.
Prašom, Simonai, pateikti savo pakeitimo esmę.
S. GENTVILAS (LSF). Pakeitimas iš esmės nusako tai, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas atliktų ne penkios įstaigos, kaip yra šiuo metu įstatyme numatyta, bet viena įstaiga. Šita konsolidacija įvyktų 2019 m. sausio 1 d. Visi pasiūlymai yra susiję su šita nuostata.
PIRMININKĖ. Ar čia yra iš karto už visus siūlymus kompleksu teikiama, ar kiekvienam…
S. GENTVILAS (LSF). Čia iš esmės yra apie visus. Jie eina kaip kompleksas ir konsolidacija įvyksta ir dėl įsigaliojimo datos, ir institucijų. Tai viename.
PIRMININKĖ. Tada… Susiję. Iš karto galima? Vadinasi, teikiami siūlymai visi kartu. Prašom, komiteto pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūlymui komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai buvo 5 – už, 4 – prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Už remia pasiūlymus V. Vingrienė. Prašau už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš tikrai palaikau kolegos S. Gentvilo pasiūlymą dėl funkcijų konsolidavimo, nes taip būtų kartu išvengta ir kontrolės funkcijų dubliavimo, taip pat sumažinta administracinė našta. Be abejo, visos institucijos tada… Ir nepadengtų tam tikrų kontrolės aspektų išvengimas. Čia tikrai labai svarbus pasiūlymas ir svarbus pakeitimas. Aš ir pasisakiau dar pateikimo stadijos metu, kad išties ši reforma turi būti vykdoma iš esmės. Vienas iš esminių aspektų, kad būtų užtikrinta aplinkosaugos kontrolė, taip pat ir vengiama funkcijų dubliavimo ir administracinės naštos mažinimo. Taigi, kolegos, kviečiu palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Motyvus prieš nori išsakyti A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš truputį nesupratau, ką mes čia darome. Yra kelios pataisos, jos yra skirtingos. Pirmoji pataisa, ar mes atimame valstybės kontrolę iš saugomų teritorijų, iš miškininkų, iš nacionalinių parkų? Dabar autorius, teikėjas sako tiktai datą. Gal balsuojame už visus (aš žiūriu į jus) ir einame paeiliui dėl tų pataisų, nes jos yra… Ypač kolegos S. Gentvilo pataisos labai skirtingos. Aš čia tai pataisai tikrai negaliu pritarti, nes mes, užuot naikinę RAAD’us, atimame kontrolę iš visus kitų institucijų. Liks Vilniuje, kaip sakė J. Razma, monstras, kuris atseit kontroliuos viską. Vadinasi, šitas monstras Vilniuje ir saugomas teritorijas, ir miškus, ir nacionalinius parkus, ir t. t., ir t. t., ir Gedimino kalną – viską kontroliuos šitas monstras. Tai aš tam negaliu pritarti ir prašau eiti pastraipsniui, kad komiteto pirmininkas būtų tribūnoje, kad jis argumentuotų, kodėl jie tą siūlo. Man nesuprantama. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, prašom atsakyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, išties, aš sakyčiau, jūsų nuogąstavimai nėra pagrįsti, nes tai yra tikrai susiję tarpusavyje. Mes kalbame apie funkcijas, kurias vykdys inspektorius, ir kalbame apie funkcijų konsolidavimą. Tai yra antrasis etapas, ką iš pradžių siūlė ir pati ministerija, pats ministras. Buvo pristatytas tik pirmas etapas, tačiau kolega Simonas pateikė įstatymo pataisą, kad iš karto tvirtintume Seime ir antrą etapą dėl funkcijų konsolidavimo.
Tai ir yra faktiškai projekto esmė, kad per tą pusmetį ministerija parengtų visus teisės aktus, ką inspektorius darys, kokias funkcijas atliks, kad nebūtų, kaip ir kalbėta, kad trys, keturi ar du, ar penki inspektoriai eina kartu ir vienas žiūri savo, kitas savo, o kad vienas inspektorius galėtų pažiūrėti, kur nupjautas medis, kur pastatyti, paspęsti spąstai ar ten kokie nors teršalai išpilti. Projekto pasiūlymo esmė yra tokia. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Balsuosime už kiekvieną pataisą atskirai, kad tikrai žinotume. Teikimo esmė yra tokia, kad S. Gentvilas siūlo 6 straipsnyje… teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio – 6 straipsnio pakeitimą dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymo, jog tą valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos apsaugos departamentas, išbraukiant Aplinkos apsaugos agentūrą, Valstybinę miškų tarnybą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžias parkų ir rezervatų direkcijas, Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos. (Balsai, triukšmas salėje)
Dėl vedimo tvarkos. Prašom. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Įjungėte, labai ačiū. Gerbiama pirmininke, iš tiesų dabar S. Gentvilas pastatė mūsų komiteto pirmininką į tokią keistą padėtį, nes įstatymai taip nerašomi. Aš tikrai čia nesu seniausiai dirbantis Seimo narys, na, bet įstatymų leidyba taip nevyksta, kad pristatome teoriškai, kaip mes įsivaizduojame kokią nors viziją, ir gal už viską in corpore. Tai yra įstatymas, yra straipsniai, yra dėl kiekvieno straipsnio pateikti atskiri pasiūlymai ir dėl kiekvieno reikia balsuoti ir diskutuoti. Tai čia vienas dalykas. Aš nebesuprantu, kur mes dabar šiuo procesu esame nuėję.
Antras dalykas, komitete lygiai taip pat buvo pristatytas neapsvarstytas faktiškai pasiūlymas. Mes urmu pabalsavome, vieni vienaip, kiti kitaip, ir šiandien Seimas yra pastatytas į tokią nedakeptą situaciją, nes mes tuoj iškepsime neaišku kokią hidrą, apie kurią kalbėjo ir kolegos, ir kas čia iš to bus.
Aš tikrai frakcijos vardu prašau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, yra siūlymas frakcijos vardu dėl įstatymo projekto svarstymo pertraukos. Prašau apsispręsti, balsavimas pradėtas. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Balsavimas pradėtas, kolegos!
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 41, prieš – 36, susilaikė 21. (Balsas salėje: „Pertraukai užtenka.“) Taigi svarstymą baigiame, šis klausimas atidedamas iki kito posėdžio. Visas kompleksinis klausimas.
15.55 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-995(2), Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-996(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5a klausimas – Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-995(2) ir lydimasis Maisto įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-996(2). Iš esmės du projektai. Svarstymo stadija.
Kviečiame į tribūną Kaimo reikalų komiteto išvadą pateikti J. Rimkų.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šį projektą svarstė 2017 m. spalio 18 d. Buvo gautos ir įvertintos šešios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, Seimo nario R. Žemaitaičio pateikti pasiūlymai ir Seimo paskirtų papildomų Sveikatos reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų išvados.
Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymui komitetas pritarė ir dviem pasiūlymams ne. Dėl papildomų komitetų išvadose pateiktų sprendimų siūloma. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Kaimo reikalų komitetas pritarė. Sveikatos reikalų komiteto sprendimui, kuriuo siūloma nepritarti iniciatorių pateiktam projektui, nes argumentai nebuvo pateikti, Kaimo reikalų komitetas nepritarė.
Įvertinęs visas gautas pastabas ir pasiūlymus, pagrindinis Seimo Kaimo reikalų komitetas 2017 m. spalio 18 d. nusprendė pritarti komiteto patobulintam Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-995 ir komiteto išvadai ir teikia Seimui komiteto patobulintą Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jo lyginamąjį variantą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
Atsižvelgdamas į tai, kad po svarstymo Kaimo reikalų komitete buvo gauti nauji Seimo nario G. Kindurio (analogiški R. Žemaitaičio) pasiūlymai, šiandien Kaimo reikalų komitetas juos svarstė ir jiems nepritarė, ir pateikė pagrindinio komiteto papildomą išvadą, kurioje siūloma Seimo nario G. Kindurio pasiūlymams nepritarti.
Siūlau pritarti Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimui pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-995(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pateikėte išvadą. Kviečiame Sveikatos reikalų komiteto vardu išvadą pateikti A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas spalio 11 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-995. Komiteto sprendimas yra nepritarti Veterinarijos įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui atmesti įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą prašome pateikti G. Kindurį.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-995, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario R. Žemaitaičio ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKĖ. Dėl abiejų projektų ta pati išvada?
J. RIMKUS (LVŽSF). Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą komitetas taip pat svarstė, nutarė bendru sutarimu pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-996 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komitetų išvados yra pateiktos. Pradėsime diskusiją svarstomu klausimu. Pirmas kalbės R. Žemaitaitis. Kviečiame į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad neteisingai perskaitėte Kaimo reikalų komiteto pozicijas, nes Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymams jūs nepritarėte, nors jie yra esminiai. Esminiai ta prasme, kad man kyla abejonių ir kyla klausimų vykdant reformą, kuri yra dabar.
Aš nekalbu apie tai, blogas ar geras direktorius, aš nekalbu apie tai, ar yra vykdanti institucija, bet man sunku protu suvokti, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri atsakinga už visos grandies priežiūrą ir kontrolę, aš kalbu – nuo pasodinimo, nuo pagaminimo, nuo purškimo, nuo pardavimo parduotuvėje ir suvartojimo, jinai yra visiškai atsakinga, o dabar mes norime pavesti Žemės ūkio ministerijai. Gink Dieve, nesu prieš ministrą, gink Dieve, nesu prieš kokią nors vykdomą politiką, bet aš kalbu apie atsakomybę. Nejaugi Žemės ūkio ministerija dar gali pavežti tokį garvežį ir gali užkabinti. Dabar sunkiai susitvarkoma su tam tikromis funkcijomis ir tam tikrais dalykais.
Bet, mieli kolegos, iš tikrųjų man gaila ir aš tiesiog esu šiek tiek šokiruotas kaimo reikalų atstovo pasisakymu čia, Seime, kad nesugebama išdėstyti, dėl ko Sveikatos reikalų komiteto pozicijai buvo nepritarta, nes, kaip žinote, Sveikatos reikalų komitete buvo ilgos diskusijos ir buvo išdėstyta labai daug argumentų. Teisingumo dėlei visus tuos argumentus reikėtų čia pateikti, kad kolegos Seimo nariai susipažintų.
Antras dalykas. Šiandien mes turime unikalią situaciją Europoje – Lietuvoje Maisto ir veterinarijos tarnyba aukščiausiu lygiu vertina ir aukščiausiu lygiu yra priskirta, tai yra institucija prie Vyriausybės, ir dabar ją nuleisti iki paskutinės, žemutinės grandies, padaryti kažkokio skyriaus, departamento lygio, na, mažų mažiausia man tai yra keista. Aš įsivaizduoju, kaip naujas Maisto ir veterinarijos tarnybos vadas nuvažiuoja į Kiniją ir prisistato kinų atstovams, kad yra kažkokios galimai Žemės ūkio ministerijos skyriaus viršininkas. Jūs įsivaizduokite, kai jis prisistato, kad yra Vyriausybės atstovas ir Vyriausybei atstovauja.
Kitas dalykas. Mano pasiūlymai ir mano pataisos, dėl ko aš prašysiu balsuoti. Nuo 2001 metų, kada yra priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, kiek man tenka čia dirbti, tokio, sakyčiau, ciniško požiūrio į valstybės tarnybą dar nesu matęs. Kur jūs esate matę, mielieji kolegos, kurie esate dirbę savivaldybėse, merai, vicemerai, administracijos direktoriai, arba biudžetinėse įstaigose, kad iš institucijos, iš įstaigos paima žmogų, perkelia į valstybės tarnybą ir jam netaiko Valstybės tarnybos įstatymo. Negana to, jam nereikia laikyti valstybės tarnybos egzamino, dar negana, trečias atvejis, jam nereikia vadovavimo egzamino laikyti. Tai kam tada reikalingas valstybės egzaminas? Gaila, kad nėra P. Urbšio, aš norėčiau paklausti, ką tada… Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė mano siūlymams.
Kitas dalykas. Jeigu mes sprendžiame dėl reorganizavimo, nes čia yra reorganizavimas, aš noriu pabrėžti, nes teisiškai tai bus reorganizavimas ir žmonės gaus įspėjimo lapelius, nes institucija yra naikinama ir tampa departamentu, absoliučiai visi veterinarijos darbuotojai gaus įspėjimo lapelį apie atleidimą iš pareigų, tą reikia fiksuoti.
Antras dalykas. Jeigu nusprendžiate, kad jūs norite šitaip dalyką daryti, mano galva, jūs darote reikšmingą strateginę valstybės valdymo klaidą šiuo atveju, naikindami Maisto ir veterinarijos tarnybą ir priskirdami kaip departamentui.
Trečias dalykas. Jeigu jau nusprendžiame, tai kodėl jūs bijote mano siūlymo, kad per tris mėnesius žmogus turi išlaikyti naują valstybės tarnybos egzaminą ir tada mes jį galime skirti.
Kitas dalykas. Dar nėra to buvę, kad kategorijas, klases ir koeficientą naujam įstaigos vadovui nustatytume (…) prieš tai dirbusį. Tai gal tada nustatykime tokią sąlygą, jeigu Seimo nariai šiandien dirba ir Seimo nario vidutinis atlyginimas yra 1950 eurų į rankas, tai baigęs kadenciją tas Seimo narys, kurio neišrenka, grįžta į savo pareigas su Seimo nario atlyginimu. Panašiai dabar bandoma daryti, nes šiuo metu esančio vadovo atlyginimas yra pusantro karto didesnis, nei bus departamento darbuotojo. Plius, neturint valstybės tarnybos stažo, plius neturint pirmos, antros ar trečios klasės. Bet įstatyme jūs nustatote, kad jis išliks.
Mielieji, o kaip jūs keisite Valstybės tarnybos įstatymą? Ar praeis dveji treji metai po kadencijos ir mes dėl valstybės tarnybos įrašysime tam tikrą nuostatą. Maisto ir veterinarijos tarnybos departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, jam taikoma išimtis iš visų kitų įstatymų.
Mieli mano, aš tikrai nesu prieš, bet šitaip negali būti. Aš kreipiuosi į valdančiąją daugumą, į visus kitus: stabdykime draugiškai šitą procesą. Jis yra tikrai ne laiku teikiamas ir tikrai paskubėta. Gal trūksta kontrolės, gal ten kas nors neaišku, bet tą mes galime išspręsti, tam yra Vyriausybė, tam yra ministras, tam yra premjeras, tam galų gale yra trys ministrai, kurie yra atsakingi: sveikatos, ūkio ir žemė ūkio. Tikrai negali taip būti, kaip dabar yra. Aš tikiuosi, kolegos, kad tie argumentai buvo išgirsti, nes daugiau argumentų rasite prie išvadų, pateiktų komiteto. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame V. Vingrienę taip pat dalyvauti diskusijoje.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš dabar pasisakau kaip ilgametė Žemės ūkio ministerijos tarnautoja, turinti tikrai didelę patirtį su kontrolės institucijomis. Šiandien tikrai labai svarbus įstatymo pakeitimo projektas ir labai svarbi pataisa, kuri iš tikrųjų buvo svarstoma jau daugelį metų ir daugelį kadencijų, besikeičiant daugumai, galbūt ir keičiantis ministrams, nuolat buvo keliamas šitas klausimas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priskyrimo Žemės ūkio ministerijos pavaldumui. Nepamirškime, kad tai yra kontrolės institucija. Žvelgdami į kitų šalių patirtį mes tikrai nepamatysime pavyzdžių, kur tokia institucija būtų atskira, pavaldi Vyriausybei. Yra netgi sujungta su kitomis kontrolės institucijomis, tokiomis kaip Augalininkystės tarnyba ar panašios institucijos. Aš pasisakyčiau net už tai, kad visos kontrolės institucijos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, panašiai kaip ir buvo siūlymas dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų, būtų vieno pavaldumo ir kad nebūtų dubliuojamos funkcijos.
Klausimas dėl pačios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statuso. Visiškai nesutiksiu su gerbiamu R. Žemaitaičiu. Tai nėra atskiras Žemės ūkio ministerijos padalinys, tai būtų ta pati tarnyba, tik prie Žemės ūkio ministerijos, lygiai tokį patį statusą turinti kaip Valstybinė augalininkystės tarnyba ar Nacionalinė mokėjimo agentūra. Pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba faktiškai ir yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai, tik galbūt…. juo labiau kad užtikrina tas pačias kontrolės funkcijas ir galbūt dar yra netgi sudėtingiau paskirstyti tam tikrų sričių kontroles ar pasidalinti su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis tam, kad jos būtų padengtos ar nebūtų dubliuojamos, nes čia pakeitimai vyksta jau nebe žemės ūkio ministro įsakymu, o reikalingas Vyriausybės nutarimo pakeitimas.
Aš manau, kad šį kartą, siekiant išvengti tiek administracinės naštos, tiek funkcijų dubliavimo arba nepadengimo tam tikrų kontrolės aspektų, tiek užtikrinant patį kontrolės aspektą, o ne politikos formavimą, ši institucija turi būti kontroliuojanti institucija ir turi būti pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Aš tikrai labai norėčiau pasveikinti Žemės ūkio ministeriją, šį kartą pasiryžusią ir pateikusią šį pakeitimo projektą, ir einančią iki galo. Kviečiu kolegas palaikyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taptų Žemės ūkio ministerijos pavaldumo objektu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Visi, norintys dalyvauti diskusijoje, tokią galimybę turėjo. Imsimės svarstyti pataisas. Prašome gerbiamąjį Juozą grįžti į tribūną. Svarstome Veterinarijos įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-996(2).
Pirmoji pataisa yra Seimo nario R. Žemaitaičio pakeisti 3 straipsnio 3 dalį. Prašom, Remigijau, pristatyti.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Minutėlę. Ar yra R. Žemaitaitis? Prašom pristatyti savo teikiamą pataisą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš jau savo kalboje minėjau, kad mes iš tikrųjų turime atitikti Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrus reikalavimus. Jeigu mes kalbame, kad naujas įstaigos vadovas tampa, kaip jie kad siūlo, naujo departamento direktoriumi, tai bent jau siūlau, kad taip nebūtų, ir nuo šio įstatymo priėmimo per tris mėnesius turėtų būti skelbiamas konkursas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigoms užimti. Tokiu atveju tada laikykimės to principo irgi.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom, gerbiamas Juozai.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Pažymėtina, kad dabartinis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas yra paskirtas 2017 m. balandžio 19 d. ketverių metų kadencijai, todėl jo pagrįstas teisėtas lūkestis būtų toliau eiti pareigas iki 2021 m. balandžio 18 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo kadencija nepratęsiama, jos pradžia laikoma paskyrimo data – 2017 m. balandžio 19 d. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos!
J. RIMKUS (LVŽSF). Atkreiptinas dėmesys, kad ir papildomas komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pateikė pasiūlymą laikytis teisėtų lūkesčių principo.
PIRMININKĖ. Nori išsakyti nuomonę, remiančią siūlomą pataisą, K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiprašau, norėjau kalbėti prieš. Tada nekalbėsiu, ne ten…
PIRMININKĖ. Nekalbėsite?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisingai, čia R. Žemaitaičio pasiūlymas. Taip. Ko pasigendame, kai mes matome šį projektą, tai kompleksinio struktūros keitimo. Čia dabar daromi tam tikri kosmetiniai pakeitimai. Buvo institucija prie Vyriausybės, ji atitiko ir žemdirbių, ir maisto vartotojų reikalavimus, tarptautinius reikalavimus. Dabartiniu metu, kad būtų galima pasakyti: štai mes vykdome reformą, dabar bus prie ministerijos, o ne prie Vyriausybės, kad būtų užsidėtas tas pliusiukas, aš nematau jokio tikslo. O jeigu iš tikrųjų šis punktas dėl paties vadovo keitimo, tai turėtų būti ir procedūra dėl vadovo keitimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš nori kalbėti P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, tie, kurie ne pirmą kadenciją, prisiminkime – šita tarnyba buvo prie Žemės ūkio ministerijos, deja, A. Kubiliaus laikais buvo perkelta prie Vyriausybės. (Triukšmas salėje) Po to vėl buvo bandoma keisti ir dar kartą keičiama. Reikia valstybei šiek tiek stabilumo, nekaitaliokime, palikime situaciją, kokia yra. Institucija dirba teisingai, efektyviai, tikrai nemenkinkime ir nenuvertinkime šitos institucijos.
PIRMININKĖ. Kolegos, dėl balsavimo norėčiau patikslinti, niekas per diskusijas nekėlė klausimo dėl to, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Teikdamas pataisą R. Žemaitaitis taip pat nekelia tokio klausimo, tik kelia, kad po šio įstatymo įsigaliojimo dienos per tris mėnesius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka yra skelbiamas konkursas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įstaigos vadovo pareigoms eiti. Tai yra dėl vadovo paskyrimo, ne tai, kad buvęs vadovas ir tapus įstaigai prie ministerijos, kaip siūlo įstatymo projekto teikėjai, o tai, kad, tapus ta įstaiga, vadovas bus renkamas per tris mėnesius konkurso tvarka. Štai dėl ko reikia apsispręsti. Dėl vedimo tvarkos prašom gerbiamą A. Matulą per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Petrai, vis tiek turi būti kokia nors konkreti, aiški, tiksli informacija. Niekada nebuvo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei prie A. Kubiliaus, nei prie G. Kirkilo, nei prie kitų premjerų, prie Žemės ūkio ministerijos. Aš buvau komiteto pirmininkas, kai sprendėme, kaip ta tarnyba turi vadintis. Buvo pasiūlymas, kad vadintųsi Veterinarijos, bet nutarėme, kad turi vadintis Maisto ir veterinarijos, nes nuo maisto kokybės iš esmės daugiausia priklauso žmogaus sveikata. Iš karto buvo nutarta, kad dvi ministerijos turi kontroliuoti, ir mes tuo galime didžiuotis. Neklaidink žmonių, nes pats paprasčiausiai meluoji. O kolegė irgi pasakė netiesą, kad nėra daugiau šalių Europoje, kur ta tarnyba būtų prie vyriausybės. Sveikatos reikalų komitete mes tą informaciją gavome, yra trys ar keturios šalys, kai ta ministerija priklauso vyriausybėms. Taigi nemeluokite, gražioji ponia, ir jūs.
PIRMININKĖ. Kolegos, dabar prasidės replikos visai lygioje vietoje. Prašom, Petrai, per centrinį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Antanai Matulai, aš nieko neklaidinu ir nemeluoju. Ir iki A. Kubiliaus buvo Maisto ir veterinarijos tarnyba, jos tik pavadinimas buvo Veterinarijos tarnyba, bet ji buvo. Net sovietmečiu ji buvo! Ir buvo iki jūsų laikų prie Žemės ūkio ministerijos, bet jūs pakeitėte statusą!
PIRMININKĖ. Kolegos, dėl statuso diskusijų metu niekas nekėlė klausimo. Dabar svarstome ir balsuosime dėl pataisos, ar vadovas, pakeitus įstaigos statusą, lieka ir eina pareigas, ar, kaip siūlo R. Žemaitaitis, po įstatymo įsigaliojimo dienos per tris mėnesius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka yra skelbiamas konkursas vadovo pareigoms eiti, tarnybos vadovo pareigoms eiti. Kas remiate R. Žemaitaičio pataisą, balsuojate už, kas remiate Kaimo reikalų komiteto poziciją, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 35, prieš – 25, susilaikė 25, vadinasi, R. Žemaitaičio pataisai nėra pritarta. Replikas po balsavimo norima išsakyti. Visų pirma pats R. Žemaitaitis – per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų dar kartą nepasisakau nei prieš vieną asmenį, nei prieš ką, bet turi būti bendra, tvarkinga valstybėje sistema. Dabar imame vieną Maisto ir veterinarijos tarnybą, padarome įstaiga prie ministerijos ir jai išimtinai skirtingus teisės reglamentus taikome. Ar jūs suprantate, kad jūs darote precedento neturintį dalyką? Grynai precedento neturintis dalykas ką tik yra suformuotas.
Dabar teisėti lūkesčiai. Kolegai, kaip teisininkui, aš suprantu, sunku suvokti, kas yra teisėti lūkesčiai. Lengva perskaityti – teisėti lūkesčiai neuždraudžia tau dalyvauti konkurse, teisėti lūkesčiai negali uždrausti ir kitiems asmenims dalyvauti, jeigu yra įkurta nauja institucija. Tai prieš skirdami į pareigas žmogų ketveriems metams, ketverių metų kadencijai, jūs turėjote matyti ir tą įtvirtinti. Ką jūs čia dabar darote? Aš tikrai labai džiaugiuosi nauja Seime formuojama precedento neturinčia praktika. Tai iš tikrųjų, manau, geras dalykas jauniems teisės studentams, kad jie pastudijuotų ir paanalizuotų, kas dabar įvyko.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau ne pirmas įstatymas, kai mes visiškai ignoruojame bet kokią darbo teisę, visiškai, kaip nebūtų 25 metų nepriklausomybės. Mums taip nusišvietė ir mes taip turime daryti. Nebus taip, mes gyvename Europos Sąjungos erdvėje, tie ginčai vis tiek ateis čia. Kas mokės kompensacijas? Naują įstaigą steigiate. Nesvarbu, pavaldumą pakeitėte, vadinasi, nauja įstaiga. Vadinasi, visur nauji konkursai, jokių perkėlimų negali būti. Tai yra elementorius, jeigu jūs jo nesuprantate, geriau nelįskite ir nečiupinėkite darbo teisės.
PIRMININKĖ. Kolegos, dar yra norinčių. Prašom Seimo narį K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi mes keičiamės nuomonėmis, o iš tikrųjų faktiškai čia atliekame mokymus, tai apsimoka atlikti mokymus. Tai R. Žemaitaitis yra teisus ta dalimi, kur sako, kad mes sujauktį įvedame, įvesdami kažkokį naują pavaldumą, nedarydami konkurso. Jis yra visiškai teisus. Bet yra neteisus ten, kur sako, kad reikia įstaigų, kurios būtų pavaldžios Vyriausybei. Tai chaosas. Aš visiškai pritariu tai idėjai – neturi būti jokių įstaigų prie Vyriausybės. Jeigu bet kokį normalų politologijos kursą būtumėte išklausę, tai suprastumėte, kad tai yra anachronistinis mąstymas. Įstaigos, kurios neturi politinės atsakomybės arba vadovo, kuris politiškai atsakingas ir išrinktas, tai čia gali būti tik… (Balsai salėje) Ministras Pirmininkas nėra tos įstaigos vadovas, nėra…
PIRMININKĖ. Kolegos, trumpiname!
K. MASIULIS (TS-LKDF). … atsakomybės, deja. Tai čia posttotalitarinės valstybės tokių kazusų gali prisigalvoti, bet jūs nerasite senos demokratijos valstybėse tokių kazusų. Mes turėtume visas įstaigas, galbūt išskyrus Centrinį banką, ar dar…
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, svarstome kitą pataisą, kurią teikia Seimo narys G. Kindurys. Prašom, kolega, pristatyti pataisą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Dėkoju. Pasiūlymo priežastis yra ta pati. Kadangi įstaigos statuso keitimas suponuoja įstaigos vadovo statuso keitimą, bet vis dėlto asmens, paskirto Veterinarijos tarnybos vadovu, valstybės pareigūnu, tarnybos santykiai, pasikeitus tik šios valstybės įstaigos teisiniam statusui, negali būti savaime tęsiami, kaip ir čia daugelis kolegų minėjo, kaip įstaigos prie ministerijos vadovo, tačiau vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, kas buvo minėta ir kolegos pranešėjo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui tikslinga sudaryti prielaidas iki kadencijos pabaigos ir toliau eiti šios valstybės įstaigos vadovo pareigas ir gauti toms pareigoms priklausantį darbo užmokestį. O šios institucijos vadovu skiriant jau kitą asmenį, pasibaigus kadencijai ar kokiu nors kitu būdu išėjus iš šios pareigybės, turi būti vadovaujamasi tada jau Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Čia Kaimo reikalų komitetas siūlė nepritarti šitam, argumentuodamas, kad toks siūlymas neišspręs atsakomybės, pavaldumo. Tačiau atsakomybė, pavaldumas, funkcijos juk yra patvirtinamos pareigybės aprašyme ir dėl to nekiltų kokių nors neaiškumų. Pasiūlyme nes nekalbame apie atskaitingumą ministerijai ar Vyriausybei, ką argumentuoja Kaimo reikalų komitetas, bet apie įstaigos vadovo pareigų tęsimą ir darbo užmokesčio mokėjimą būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, bet jūs savo siūlymą pateikėte jau po komiteto išvados, todėl reikia 10 remiančių. Ar bus, kas parems jūsų išvadą? Deja, nematau. (Balsai salėje) Yra? Prašom balsuoti, ar yra remiančių. Minutėlę, kai bus balsavimo rezultatai, matysime, ar yra 10, tada bus komiteto nuomonė. Taip, yra pakankamai. Vadinasi, kolegos pataisa yra svarstoma.
Prašom komiteto nuomonę pristatyti, gerbiamas Juozai Rimkau.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Kaimo reikalų komitetas jau svarstė 2017 m. spalio 18 d. posėdyje panašaus pobūdžio pastabas ir pasiūlymus, teiktus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario R. Žemaitaičio, ir jiems komitetas nepritarė.
Taip pat pažymėtina, kad priėmus pasiūlymą nebūtų išspręstas įstaigos prie ministerijos vadovų atsakomybės ir pavaldumo klausimas, kadangi pagal Vyriausybės įstatymą valstybės įstaigos vadovas iki kadencijos pabaigos liktų valstybės pareigūnas. Taigi atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei. Tuo tarpu įstaigos prie ministerijos vadovo veiklos pobūdis, jo statusas, atsakomybė ir atskaitomybė pagrindžia valstybės tarnautojo įstaigos vadovo pareigybės poreikį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai už – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kai ką tik išgirdau paaiškinimą, tai supratau, kad tikrai reikia pasakyti už. Nes jūs išverskite, ką jūs dabar pasakėte? Ne, jis ne pareigūnas, jis netampa pareigūnu. Visi yra pareigūnai. Valstybės tarnybos įstatymą paskaitykite. Tiesiog paskaitykite laisvalaikiu. Teisės departamentas tą patį rašė. Nėra kaip komentuoti. Kas kad jis pakeičia kitas pareigybes, jis vis tiek lieka valstybės tarnautoju, o tai yra pareigūnai. Pareigūno sąvoka yra tokia. Jeigu čia dar siūloma kaip nors reglamentuoti, įvesti didesnę tvarką, tai vis jau didesnė tvarka bus bent jau teisėtumo prasme, kodėl mes mokėsime atlyginimus. Jūs savo patarėjus iš komiteto, kurie jums patarinėja, pasvarstykite, ar jie gali toliau eiti pareigas šioje srityje.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš, prašom, K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu mes norime toliau jaukti, tai jaukime. Faktiškai dabar dėl kiekvienos įstaigos, jeigu jūs nutarsite reorganizuoti, dar prie Vyriausybės yra krūva visokiausių nereikalingų arba niekam nepavaldžių įstaigų, tai jas reikėtų reorganizuoti, ir dėl kiekvienos jūs kursite atskirą reorganizavimo tvarką. Vienas viršininkas jums patiks, tai jūs atlyginimus paliksite, ieškosite būdų, kaip palikti atlyginimą ir tą viršininką. Kitas nepatiks, tai ten organizuosite konkursą ad hoc. Kodėl reikia šitaip daryti, kai yra Valstybės tarnybos įstatymas? Man jis irgi nepatinka. Aš manau, kad Valstybės tarnybos įstatymą reikėtų panaikinti ir užtektų Darbo kodekso, bet jūs to nepadarote. Jeigu yra Valstybės tarnybos įstatymas, tai tegul galioja Valstybės tarnybos įstatymas visur visa apimtimi. Ir vadovaujamės Valstybės tarnybos įstatymu reorganizuodami šitą įstaigą ir antrą įstaigą, ir trečią, ir ketvirtą. Ir nereikia nieko kurti ir burti kiekvieną kartą. Dabar jūs kuriate ir buriate, kuriate ir buriate. Ir prikursite. O paskui bus galimybė bylinėtis.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame. Kas remiate G. Kindurio siūlomą pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 24, prieš – 12, susilaikė 36. G. Kindurio pataisai nėra pritarta.
Yra likusi paskutinė pataisa, ne, atsiprašau, priešpaskutinė, vėl Seimo nario R. Žemaitaičio. Prašom, Remigijau, pristatyti savo pataisą. (Balsai salėje) Ar atsisakote? Atsisakote. Prašom komiteto. Tai nereikia nei svarstyti, nei balsuoti? Nereikalauja. Tada grįžtame prie paskutinės pataisos Seimo nario G. Kindurio. Prašom pristatyti dėl 3 straipsnio 4 dalies, ką siūlote.
G. KINDURYS (LVŽSF). Čia lygiai tokia pati, tik pratęsta mintis, kad iki kadencijos pabaigos turi būti mokamas Vyriausybės įstaigos vadovui nustatytas darbo užmokestis. Jis yra susijęs su prieš tai teiktu siūlymu.
PIRMININKĖ. Iš esmės mes esame balsavę, ta pati esmė. Todėl nebalsuosime. Bendru sutarimu palaikome Kaimo reikalų komiteto išvadą, o komiteto išvada buvo nepritarti. Taigi diskusijos mūsų baigtos. Prašom dėl viso įstatymo. Motyvus už nori išsakyti V. Vingrienė. Prašom. Dėkojame, gerbiamas Juozai. Galite grįžti į…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš galbūt savo pasisakyme jau išsakiau visas mintis, kad tikrai palaikau šitą pataisą ir pasiūlymą ir kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrai būtų Žemės ūkio ministerijos pavaldumo, nes tai viena iš kontrolės institucijų, kuri išties atlieka su žemės ūkio sritimi susijusias funkcijas. Be abejo, būtų mažinama tiek administracinė našta, tiek išspręstas funkcijų nepadengimo klausimas, būtų valstybės kontrolės institucijų tarpusavio susišnekėjimas. Taigi siūlau kolegoms palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesuprantama, kam dar kartą trikdyti gerai veikiančią tarnybą, turinčią tikrai svarbias funkcijas. Jau taip ji yra sutrikdyta po buvusio vadovo atleidimo istorijos. Siūlymas padaryti ją pavaldžią žemės ūkio ministrui, manau, yra visiškai netinkamas, nes žemės ūkio ministras suinteresuotas, kad būtų kuo didesnė žemės ūkio, maisto pramonės gamyba. Žemės ūkio ministras džiaugsis, jeigu kokių nors „Judex“ koldūnų kuo daugiau bus išvežta į Rusiją, ir galės raportuoti, kad mūsų maisto pramonės eksportas auga. Bet žemės ūkio ministrui nėra taip svarbu, kiek ten bus kokių nors bakterijų tuose koldūnuose. Čia turi būti nepriklausoma tarnyba, kuri į visa tai pasižiūrėtų, o ne vykdytų ministro nurodymus dėl kuo didesnio augimo. Jeigu jau keistinas tos tarnybos statusas, ją reikėtų priskirti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad būtent ji iš vartotojo pozicijų galėtų kontroliuoti maisto pramonę, žemės ūkio produktus, bet nepadaryti pavaldžią žemės ūkio ministrui. Aš kviečiu, kolegos, pagalvoti ir nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame dėl Veterinarijos įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 40, prieš – 12, susilaikė 29. Vieno balso persvara nėra pritarta. (Balsai salėje) Yra siūlymas grąžinti… (Balsai salėje) Kaip komitetas? Ar keisime komitetą, ar… Nereikia? Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Sutinkame? Bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną. Prašom. E. Pupinis. (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Netyčia suklydau, nežinau, ką daryti, bet iš tikrųjų ne tą paspaudžiau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, yra nubalsuota ir gal negrįžkime. Tikrai Seimas priėmė protingą sprendimą. Jeigu norime padaryti reformą, tai kiek yra institucijų prie Vyriausybės? Sporto departamentas. Pateikite visą paketą ir vienodas sąlygas visiems. Štai pateikite visą paketą ir su tuo paketu grįžkite, kad nė vienos institucijos neliktų prie Vyriausybės. Visas grąžinkime prie ministerijų. Tai bus logiškas sprendimas. Mes tą sprendimą, man atrodo, ir iš dešinės, ir iš kairės palaikysime. Dabar, man atrodo, tik reikia tobulinti ir laukti viso paketo.
O dabar dar galiu prie to paties repliką? Taip, Veterinarijos tarnybai tikrai nerūpi, kokią produkciją išveža į Rusiją, bet rūpi specialiosioms tarnyboms, kad, neduok Dieve, koldūnais užnuodys Rusijos kariuomenę. Konservatoriai kažkodėl prieš rusus, bet Rusijos kariuomenę labai gina, kad tik nenutručytų koldūnais Rusijos kariuomenės. Kam jūs tarnaujate – Rusijai ar jūs Lietuvai tarnaujate?! Buvo surengtas specialus planas ištručyti visą… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame, kad bendru sutarimu grąžiname komitetui tobulinti.
Per šoninį mikrofoną – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, kadangi vieno balso skirtumas, gal galima perbalsuoti? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gaila, kad labai vėluojate. Jūs prašote frakcijos vardu? (Triukšmas salėje) Kolegos, ramiai!
Per šoninį mikrofoną – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau, kad kolega pacituotų ar perskaitytų Statutą, kuriame parašyta, kad jeigu yra vieno ar dviejų balsų skirtumas, reikia perbalsuoti. Tada viskas bus teisėta. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolega, kartais mes darydavome tokius… (Balsai salėje) Frakcijos… Gerai, kolegos, balsavome.
Dabar mes turime apsispręsti. Po balsavimo yra nepritarta. Yra du variantai: ar grąžiname projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, ar projektą tobulinti iš esmės grąžiname iniciatoriams – Žemės ūkio ministerijai? Pritariame, kad komitetui? (Balsai salėje) Ačiū. Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau. Kas už tai, kad gražintume tobulinti komitetui? (Balsai salėje) Cituoju Statuto 153 straipsnio 3 dalį.
Taigi balsavo 88 Seimo nariai: už grąžinimą tobulinti pagrindiniam komitetui – 54, prieš – 13, susilaikė 21. Sprendimas yra priimtas – grąžinti tobulinti pagrindiniam komitetui.
Tada mums liko klausimas dėl lydimojo Maisto įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-996(2). Taip pat grąžiname, mes grąžiname abu.
16.38 val.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1013(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1014(2) (svarstymas)
Imamės kito darbotvarkės klausimo – Žemės ūkio bendrovių įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1013. Svarstymo stadija. Kviečiame į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, kolegos.
PIRMININKĖ. Taip pat yra jo lydimasis (atsiprašau, pirmininke) Kooperatinių bendrovių įstatymo papildymo 61 straipsniu projektas Nr. XIIIP-1014(2). Prašom tada išvadą dėl abiejų įstatymų projektų.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerai. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1013(2). Šių metų spalio 11 dieną Kaimo reikalų komitetas svarstė šitą patobulintą projektą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
Taip pat spalio 25 dieną priėmė papildomą išvadą dėl įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai: už balsavo – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo. Buvo pritarta visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Kitų pasiūlymų nebuvo pateikta. Prašymas yra palaikyti šitą įstatymą.
Lygiagrečiai kitas, būtent Nr. XIIIP-1014(2). Taip pat spalio 11 dieną Kaimo reikalų komitetas svarstė ir priėmė patobulintą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 25 dieną taip pat svarstė papildomas išvadas dėl minėto įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo. Papildomų pasiūlymų nebuvo. Prašymas yra palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime pritarti projektui su Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė? (Balsai salėje) Galime? Abiem projektams? (Balsai salėje) Norinčių kalbėti šiuo klausimu taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima dėl abiejų projektų? (Balsas salėje: „Taip!“) Dėkoju už supratimą.
Po svarstymo dėl abiejų projektų – Žemės ūkio bendrovių įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1013(2) ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1014(2) po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1084(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1084(2). Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Prašom pateikti komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė nutarimo projektą. Bendru sutarimu pritarė. Ten yra kosmetiniai pakeitimai realiai sukurti specialią Narkotikų ir alkoholio prevencijos programą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame Sveikatos reikalų komiteto išvadą pateikti A. Kubilienę. Prašom. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas buvo kaip papildomas komitetas ir iš esmės pritarė Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui. Siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti Seimo nutarimo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti diskusijose nėra. Kolegos, po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tyla, vadinasi, yra bendras pritarimas. Po svarstymo Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui yra pritarta bendru sutarimu.
16.44 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209. Pateikimo stadija. Projektą pristatys K. Garuolienė, Sveikatos ministerijos viceministrė. Kviečiame ponią Kristiną į tribūną.
K. GARUOLIENĖ. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto esminis tikslas yra esmines gydytojų rezidentų apmokėjimo sąlygas nustatyti įstatymo lygiu. Iki šiol tai buvo nustatyta ne įstatymo lygiu. Atkreipiu dėmesį, kad šio projekto esmė būtų rezidentų darbo užmokesčio apskaičiavimą susieti su pareiginės algos baziniu dydžiu ir atitinkamai nustatyti koeficientą: jaunesniajam gydytojui rezidentui – 3, o vyresniajam rezidentui – 3,81. Šio įstatymo pakeitimas papildomų asignavimų iš biudžeto nereikalaus, nes tai yra tik techninis pakeitimas, kuris dabartines darbo apmokėjimo sąlygas nustato įstatymo lygiu. Siūlau šiam projektui pritarti.
Yra gautos Teisės departamento išvados, į kurias bus galima iš dalies atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų trumpą pristatymą. Deja, jūsų klausti nori net aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, iš tikrųjų apmaudu, kad čia šiandien jūs stovite, o ne ministras, ir kalbame apie, kaip jūs įvardinate, techninių klausimų sprendimą. Bet man atrodo, kad galbūt šiek tiek nejaučiame pulsuojančios visuomenės ir kylančios medikų revoliucijos Lietuvos Respublikoje. Yra daugiau kaip 20 tūkst. žmonių pasirašę peticiją dėl iš esmės visos sistemos reformavimo, o jūs paimate vieną klausimą iš konteksto ir ateinate jį čia pristatyti. Man iš tikrųjų labai apmaudu, kad mes nejaučiame visuomenės, nejaučiame situacijos ir nejaučiame labai rimtos bręstančios revoliucijos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.
Aš noriu paklausti, kodėl jūs ateinate su tokiu projektu, bet nekalbate apie iš esmės reikšmingą reformą: didinimą medikų algų, eilių formavimo klausimus ir Pacientų teisių žalos sveikatai atlyginimo klausimus ir gydytojų susijusios atsakomybės?
K. GARUOLIENĖ. Suprantame, be abejo, gydytojų, tarp jų ir gydytojų rezidentų, darbo užmokesčio klausimas turi būti sprendžiamas, tačiau šitas projektas buvo parengtas anksčiau ir jis įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, kurio tikslas yra, kad darbo užmokesčio sąlygos būtų reglamentuotos įstatymo lygiu. Tiesiog pagal planą atėjo eilė įstatymą svarstyti. Jeigu bus pritarta esminėms pastaboms ir bus nuspręsta, kad darbo užmokestis medikams turi didėti, tarp jų, be abejo, ir gydytojams rezidentams, tai atitinkamai bus parengtas kitas projektas.
Dar priminsiu, kad yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris įpareigoja darbo užmokesčio sąlygas nustatyti įstatymo lygiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žiūrėkite, atlyginimams kelti kitais metais galimybių yra išties, jeigu Vyriausybė nepasiimtų iš Privalomojo sveikatos draudimo rezervo 168 mln. ir nepadėtų į Finansų ministerijos sąskaitą… Tai tokia galimybė nuo kitų metų, nes biudžete dar šiais metais bus sukaupta apie 100 mln. papildomo rezervo. Patenkinti medikų lūkesčius ir reikalavimus, kad nebūtų tų revoliucijų, ką minėjo gerbiamas Mykolas, tikrai yra. Bet aš noriu paklausti, viceministre, tai dabar, jeigu vis dėlto Vyriausybė apsigalvos, suvoks, kad toliau taip žaisti su medikais negalima, nes tiesiog jų nebeliks po dvejų trejų metų išvažiuos visur kitur, tai po Naujų metų bandys keisti, didinti atlyginimus, tai jūs teiksite naują įstatymo projektą ir vėl siūlysite įstatymu numatyti tada kitus koeficientus, taip suprantu?
K. GARUOLIENĖ. Taip. Tai būtų tik koeficientų keitimas. Taip.
A. MATULAS (TS-LKDF). Bet įstatymu, taip?
K. GARUOLIENĖ. Įstatymo lygiu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai čia logiška yra?
K. GARUOLIENĖ. Nelogiška.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ai, nelogiška.
K. GARUOLIENĖ. Jeigu yra susieta su pareiginės algos didinimu, tai tie atlyginimai didėtų tiesiog didinant bazinį pareiginės algos koeficientą ir įstatymo keisti nereikėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama viceministre, vis dėlto pritariu projekto tikslui – esmines gydytojų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygas nustatyti įstatymo lygiu, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu ir galų gale taip užtikrinti gydytojo rezidento teisę gauti teisingą apmokėjimą. Čia siejama su kolegų replikomis ir pasakymais. Projekto uždavinys – Lietuvos Respublikos medicinos praktiko įstatyme nustatyti gydytojo rezidento bazinius darbo užmokesčio koeficientus, taikomus skaičiuojant vyresniojo gydytojo rezidento, jaunesniojo gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio dydį. Bet aš noriu paklausti, o kaip bus, jeigu, sakykim, rezidentas viename ar kitame rajone, kur gydytojai negauna, gydytojai rezidentai atlieka labai didelį darbą ir jų atlyginimas bus didesnis, negu jūs dabar nustatysite?
K. GARUOLIENĖ. Šiuo metu šis įstatymo projektas iš esmės dabar galiojančių atlyginimų nekeičia. Tiesiog keičiamas jo reglamentavimas, bet atlyginimo dydis nesikeičia. Jis nei padidės, nei sumažės. Tiesiog išlieka toks pats, tie koeficientai nustatyti tokie, kad jis nesikeičia. Kaip minėjau, tai papildomų asignavimų šiuo metu iš biudžeto nereikalauja. Jeigu keistųsi, didėtų atlyginimas, be abejo, tai pareikalautų papildomų lėšų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto nustatyti įstatymu apmokėjimą, kad tai yra pagrindinis motyvas, labai formalu. Nežinau, man taip neatrodo. Iš tikrųjų kalbant apie teisingą atlyginimą, kai atlyginimas rezidentams nesiekia 400, ar tai teisingas atlyginimas, galima pagalvoti?
Ir dar vienas dalykas. Dabar rezidento apmokėjimas už darbą bus kaip valstybės tarnautojų – įstatymu fiksuotas koeficientas. Tada kelti atlyginimus galimybė būtų apsunkinta. Ar jūs negalvojate, sakykime, kad reikėtų galbūt taikyti kokią nors metodiką? Gydytojų atlyginimai ateityje kils, o dėl rezidentų atlyginimų tada, ką, į Seimą kiekvieną kartą eiti su pataisomis dėl koeficiento kėlimo, ar tai logiška būtų?
K. GARUOLIENĖ. Kaip minėjau, vis tiek atlyginimas yra siejamas su pareiginės algos baziniu dydžiu. Keičiant pareiginės algos bazinį dydį, atlyginimas galėtų didėti nekeičiant šio įstatymo nustatytų koeficientų. Vienas iš būdų yra toks.
Be abejo, jeigu didės gydytojų atlyginimai, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl gydytojų rezidentų atlyginimų didinimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pratęsti gerbiamojo A. Vinkaus klausimą. Gal jūs netiksliai supratote, ne dėl biudžeto lėšų buvo klausimas. Esmė, kaip yra dabar, pagal darbo sutartį dirbantys rezidentai gauna didesnį atlyginimą negu paprastas rezidentas, kuriam jūsų nustatytas koeficientas yra trys, ar vyresnysis – 3,81, kas bus su tais rezidentais, kurie dabar turi didesnį atlyginimą, o jūs siūlysite sumažinti?
K. GARUOLIENĖ. Mes tikrai šio įstatymo pakeitimu nesiūlote sulyginti…
A. PALIONIS (LSDDF). Bet jūs panaikinate darbo sutartis.
K. GARUOLIENĖ. Ne, mes darbo sutarčių nepanaikiname, t. y. tiesiog jų… nenaikinamos darbo sutartys, yra tiesiog įtvirtinama atlyginimų skaičiavimo tvarka. Dar kartą priminsiu, kad tai yra 2015 metų rugsėjo 29 dienos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš dar kartą sakau – jūs pati sakote, kad jūs keičiate atlyginimo nustatymo tvarką.
K. GARUOLIENĖ. Metodiką.
A. PALIONIS (LSDDF). Kas bus tokiu atveju, kai rezidento atlyginimas sumažės?
K. GARUOLIENĖ. Tie koeficientai yra nustatyti tokie, kad atlyginimas nemažėja.
A. PALIONIS (LSDDF). Ką tik sakėte, kad nieko nekeičiate.
K. GARUOLIENĖ. Jis nemažėja, jis išlieka toks pats, kaip yra, tiesiog pakeičiamas jo skaičiavimas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu jūsų paklausti. Dabar, esant tokiai atlyginimų sistemai, ar rezidentai bus labai patenkinti šiuo sprendimu, ar jūs turite jų apklausą, kad jie veršis tiesiog į darbą ir bus užimtos visos gydytojų pozicijos, kurių trūksta, jie pradės dirbti, dings eilės ir labai bus visi laimingi, ir patenkinti šiuo sprendimu? Ar tikrai tai gali atsitikti, nes, sakau, čia net minimumo atlyginimo nesiekia, ar jam nevertėtų geriau uogų eiti rinkti miškan, užuot gavus tokį atlyginimą?
K. GARUOLIENĖ. Taip, yra problema ir mes sutinkame – kaip ir gydytojų atlyginimai, taip ir rezidentų atlyginimai turi būti didinami, tačiau tam vėlgi reikia papildomų lėšų. Jeigu bus nuspręsta, kad atlyginimai didės, be abejo, jie ir didės. Šio įstatymo tikslas, dar kartą pakartosiu, nėra keisti atlyginimų – nei jų didinti, nei jų mažinti, tiesiog pakeisti jų skaičiavimo tvarką, įtvirtinti įstatymu, kaip rekomendavo Konstitucinio Teismo nutarimas.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasijutau kaip stebuklų šaly. Gerbiamoji viceministre, nesupykite dėl to, ką dabar pasakysiu, bet jūs net nesusigaudote, ką jūs pateikėte. Pirma, jums kaip konsultaciją galiu pasakyti – jūs šiuo atveju kalbate apie valstybės biudžeto asignavimus ir pareiginę rezidento algą. Tačiau rezidentas gali bet kokioje gydymo įstaigoje pagal darbo sutartį gauti papildomą atlyginimą, ir jūs į šitą mano kolegų klausimą, kurį jums uždavė, nesugebėjote net atsakyti. Na, jūs iš tikrųjų arba ateinate nepasiruošusi į Seimą, arba išvis nesusigaudote, kokį jūs įstatymo projektą siūlote.
Antras dalykas. 2015 metų Konstitucinio Teismo nutarimas sveikatos apsaugai davė žymiai daugiau nuorodų – kompleksiškų, labai svarbių visuomenei. Jūs iš konteksto kažkodėl ištraukėte rezidentų stipendijas, pavadinkime, arba bazinius atlyginimus, kurie šiandien yra galiojantys, su tais pačiais koeficientais, jūs tik, kaip sakoma: ta pati panelė, tik kita suknelė. Rezidentų stipendijos, arba baziniai atlyginimai, nuo to nei padidėja, nei sumažėja. Man ir kyla klausimas, tą, ką sakė kolega M. Majauskas, ar jūs susigaudote, kokia šiandien yra sveikatos apsaugos būklė Lietuvoje? Kodėl sukilo sveikatos apsaugos darbuotojai, t. y. ir gydytojai, ir slaugytojos, ar jūs ir toliau tokias saulėgrąžas tiktai gliaudysite, o esmės ir nematysite?
K. GARUOLIENĖ. Taip, šis įstatymo projektas būtent ir kalba apie gydytojų rezidentų pareigines algas, t. y. apie tuos atlyginimus, kurie yra šiuo metu mokami per universitetus. Gydytojai rezidentai gali įsidarbinti papildomai dirbti ir dirbti gydymo įstaigose, kuriose atlieka praktiką, ir gauti didesnį atlyginimą, be abejo, tai yra taip, bet, suprantate, šis įstatymo pakeitimo projektas buvo suplanuotas ir teikiamas anksčiau. Siūlyčiau jam pritarti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia gal panašiai visi klausia to paties klausimo, tik kitais žodžiais. Iš esmės taip, jūs man atsakėte. Paskutinis jūsų pasakymas suteikė daugiau aiškumo. Kartu noriu labai paprašyti ir palinkėti sustiprinti prioritetus 2018 metams dėl slaugytojų ir gydytojų darbo atlyginimo. Dėkoju jums.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Kolegos, po pateikimo nori motyvus išsakyti V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kraupstu nuo to, ką kalba dešinė pusė. Ir aš noriu atsakyti ponui M. Majauskui, kodėl šiandien gydytojai sukilo? Dėl to, kad jūsų kolegos, anksčiau valdę daugybę metų, žemino gydytojus. Pirma, žemino juos, nes neskyrė nė cento jų kvalifikacijai, jie turėjo prašyti verslininkų, kad juos siųstų į kvalifikaciją, o už tai reklamuoti verslininkų vaistus.
Antra, kodėl jie sukilo. Todėl, kad jų algos buvo labai mažos, apverktinai mažos, ir čia yra paklausėjų atsakomybė.
Kita. Baikite tyčiotis iš viceministrės. Jinai atnešė įstatymo projektą, kuris įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą, gerbkime. Tai yra pradžia, kada gydytojų algos bus nustatomos įstatymu ir Seimas diskutuos dėl gydytojų algų kiekvienais metais, todėl kviečiu paremti šį projektą ir labai atsiprašau, gerbiamoji viceministre, už tokius kolegas, kurie čia vaidina nesuvokiantys po 27 metų, kur jie yra.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nėra daug ką papildyti greta to, ką sakė gerbiamoji I. Degutienė. Akivaizdu, kad mes šiandien nesuvokiame valstybės prioritetų ir turbūt nelabai suprantame, ką čia darome. Esame čia (…), panašu, kad Vyriausybė dirbs ir ką nors nuveiks. Mūsų reikalas ir atsakomybė čia matyti ir jausti karščiausias visuomenės vietas ir stengtis padėti išvengti, aš sakyčiau, tikrai revoliucinių situacijų, kurias dabar mes matome sveikatos apsaugos sistemoje.
Aš kviečiu grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti ir grįžti į Seimą su esminėmis sveikatos apsaugos sistemos permainomis. Įvardinčiau kelias. Viena, tai yra medikų algų klausimas. Antra, eilių klausimas. Man atrodo, turime grįžti prie to įstatymo, kuris buvo priimtas, nes taip, kaip dabar yra – baudomis, to neišspręsime. Ir trečia, dėl gydytojų atsakomybės, t. y. žalos klausimo ir atlyginimo klausimo. Kviečiu tuos tris dalykus spręsti, o šitą klausimą grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes akivaizdu, kad mes nesiorientuojame, kokie yra prioritetai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo Medicinos praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1209 yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 5 diena.
Replika per šoninį mikrofoną – I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir labai gerbiamas Bakai, kalbant apie tai, kad čia Tėvynės sąjunga kažkada vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai, teisybės dėlei cituoju: J. Galdikas, R. Alekna per 27 nepriklausomybės metus viso labo dirbo 2,5 metų, tai buvo mūsų partijos atstovai. Beveik 15 metų ministrai buvo socialdemokratai arba darbiečiai, arba Liberalų, Centro sąjungos žmonės, arba, tiksliau sakant, Naujoji sąjunga (socialliberalai). Taigi mūsų partijos atstovai viso labo per 27 metus buvo du: J. Galdikas ir R. Alekna, ir tai, sakau, dvejus su puse metų. Bet kita noriu pasakyti daug rimčiau.
Gerbiamieji kolegos, nereikia pirštais badyti, kas ką pasakė ar ką sakė, mūsų visų čia Seime turi būti bendras tikslas. Jeigu mes dar norime, kad mūsų Lietuvos medikai neišsivažinėtų, neišsivaikščiotų ir kad nebūtų tokia kritinė situacija, kokia šiandien yra mūsų rajonuose, kada vienas gydytojas anesteziologas dirba per tris keturis rajonas, o po to, kaip sakoma, nukenčia kokybė, kenčia mūsų pacientai, reikia ne pirštais badyti, o, pirma, reikia kompetencijos spręsti šiuos klausimus; antra, politikams susitelkti ir galų gale priimti ne tik teorinius, bet ir praktinius sprendimus, kad atlyginimai medikams padidėtų, nereikėtų žmonėms lakstyti per penkis keturis rajonus, galėtų gyventi oriai ir savo pareigas atlikti kompetentingai. Iš tikrųjų, aš manau, mūsų reikalas yra bendras, susitelkiame ir darome.
PIRMININKĖ. Dar replika per šoninį mikrofoną…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne replika, dėl vedimo.
PIRMININKĖ. …S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš taip pat kreipiuosi į labai gerbiamą V. Baką. Kartais išlenda loginės klaidos. Mes visi čia girdėjome, kad šiuo įstatymu atlyginimai nei padidės, nei pamažės. Teisingai? Kur jūsų ta mintis, kad čia bus kažkam geriau ir būtent jūs pagerinsite? Jeigu mes būtume to neišgirdę, galbūt galėtume ginčytis, o dabar vienas kitam priekaištaujame, o kas akivaizdu, pamirštame.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys, prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai norėjau dėl mūsų apsisprendimo. Šiaip Vyriausybė yra pateikusi ne vieną įstatymo projektą, kuris reguliuoja šakutes, atlyginimus ir visa kita. Tai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto kompetencija, vis tiek viskas yra čia pat. Šiuo atveju yra tam tikras techninis suvienodinimas, bet jis irgi turi būti toje pačioje sistemoje, negali būti atskirai draskomas. Juo labiau kad yra techninis perkėlimas, bet jis turi būti suderintas su visa sistema, todėl logiška, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes jis turi visą visumą. O Sveikatos reikalų komitetas savo ruožtu pateiks savo išvadas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Dagy, ar jūs siūlote balsuoti dėl komiteto?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, aš siūlau balsuoti, tai yra logiška, tai yra galų gale statutinė nuostata. Visą biudžeto paketą, susijusį su atlyginimais, kuruoja šis komitetas, negali būti vienas koeficientas kitame komitete, kai visa kita yra svarstoma kitame komitete.
PIRMININKĖ. Aš norėčiau paklausti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės. Seniūnų sueiga yra nusprendusi, jog dėl Medicinos praktikos įstatymo pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas, papildomu buvo skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. R. J. Dagys siūlo, kad pagrindinis taptų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kadangi uždarbio klausimas ir viena sistema, o papildomas liktų Sveikatos reikalų komitetas. Prašom. Per šoninį mikrofoną A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai nemanau, kad tikslinga, juo labiau kad komitete mes jau turime ir kitus pasiūlymus dėl gydytojų vadovų atlyginimų kaip pagrindinis komitetas. Tai ponios R. Šalaševičiūtės, Seimo narės A. Kubilienės ir D. Kaminsko pasiūlymus svarstome. Manau, tiesiog norėdami kompleksiškai svarstyti, mes turėtume ir šį klausimą turėti kaip pagrindinis komitetas. O, antra vertus, jeigu žiūrėtume formaliai, dėl Medicinos praktikos įstatymo visą laiką šis komitetas buvo kaip pagrindinis visose kadencijose.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar sutariame, paliekame, kaip yra? (Balsai salėje) Gerai, laikysimės Statuto. Prašom balsuoti dėl R. J. Dagio siūlymo alternatyviai. Kas už tai, kad pagrindinis liktų Sveikatos reikalų komitetas, balsuojate už, kas už R. J. Dagio pasiūlymą, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 72 Seimo nariai: už tai, kad pagrindinis liktų Sveikatos reikalų komitetas, balsavo 51 Seimo narys, už R. J. Dagio pasiūlymą – 21. Pagrindiniu komitetu lieka Sveikatos reikalų komitetas, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas šį įstatymą svarstant lieka papildomu komitetu.
Kolegos, mes taip pat turime apsispręsti, vėl reikia mums komiteto pirmininkės A. Širinskienės dėmesio.
Prašom, Petrai, netrukdyti komiteto pirmininkei. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, bet svarstymo data yra gruodžio 5 diena. Ar komitetas gebės anksčiau apsvarstyti, ar vis dėlto palikti gruodžio 5 dieną? Prašom per šoninį mikrofoną, pirmininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad komitetas tikrai sugebės anksčiau apsvarstyti, žinome, kad tai nėra didelės apimties teisės aktas.
PIRMININKĖ. Ir kada anksčiau?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Manyčiau, kad mums poros savaičių tikrai užteks su pasirengimu svarstyti ir su svarstymu.
PIRMININKĖ. Pora savaičių. Šiandien turime lapkričio 7 dieną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai, iki kokios realiai, aš nematau dabar kalendoriaus…
PIRMININKĖ. 21 diena.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 21 diena, manau, kad taip.
PIRMININKĖ. Kolegos, tai lapkričio 21 diena. Ar mes turėsime posėdį? Taip, yra.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mums reikėtų dviejų posėdžių.
PIRMININKĖ. Taip, lapkričio 21 diena, gerai. Taip ir sutariame, kad svarstymo data –lapkričio 21 diena, be skubos datos.
17.11 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 7, 11, 84, 88 ir 89 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1211 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 7, 11, 84, 88 ir 89 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1211. Pateikimo stadija. Kviečiu susisiekimo ministrą R. Masiulį. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti paminėto įstatymo pakeitimus. Teisės akto rengimo priežastys daugiausia tokios, kad nacionalinėje teisėje reikėtų atspindėti 2007 metų Ženevos Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje nuostatas, taip pat 2006 metų Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatas, taip pat 2014 metais padarytus pastarosios konvencijos pakeitimus, taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl Lietuvos jūrų laivų įgulų komplektavimo. Daugiausia tai yra tiesiog techninės korekcijos dalykai, kurie europinės teisės turi būti atspindėti, bet pas mus dar nebuvo atspindėti. Pavyzdžiui, tokie dalykai, kad žvejo sutartis turi būti laikoma laive ir turėtų būti žvejui prieinama bet kuriuo momentu. Taip pat tokios nuostatos, kad žvejai uždirbtas savo lėšas galėtų pervesti savo šeimoms nemokamai. Taip pat atspindėti dalykai, susiję su likimo valiai paliktais jūrininkais ir reikalavimais dėl žalos atlyginimo jūrininko mirties ir ilgalaikio neįgalumo, profesinės traumos atveju, kad laivo valdytojai tokiu atveju turėtų turėti draudimą, kuris užtikrintų šių veiksmų finansavimą. Čia vienas dalis, tokie techniniai pataisymai.
O kita susijusi su EBPO rekomendacijomis Lietuvai stojant į EBPO. Mes šiandien nesilaikome EBPO rekomendacijų dėl jūrininkų įgulų komplektavimo. Kol kas Lietuvos nacionalinėje teisėje numatyta, kad du trečdalius turi sudaryti Europos Sąjungos piliečiai, o EBPO, kaip mes žinome, yra ne tik Europos Sąjunga, todėl EBPO reikalauja, kad jūrininkų sudėtis būtų 50 % ir 50 %, kad reikalavimas būtų sumažintas Europos Sąjungos piliečiams. Dėl to turėtų atsirasti, bent jau būtų sudaryta galimybė kitų šalių jūrininkams taip pat dirbti mūsų laivuose.
Ši sritis gal kiek nepatinka mūsų jūrininkams, nes bijomasi padidėjusios konkurencijos iš trečiųjų šalių, bet reikia pasakyti, kad problema yra kitokia. Laivų savininkai jau kurį laiką indikuoja, kad jūrininkų ir taip Lietuvoje trūksta, jie priversti ieškoti kitose šalyse jūrininkų, o tai padėtų bent jau sukomplektuoti įgulas.
Kitas klausimas, kurį mes Susisiekimo ministerijoje svarstome, kad šį klausimą galbūt vertėtų spręsti atskirai, nes Lietuvos įstatymai, palyginti, pavyzdžiui, su mūsų kaimynų latvių įstatymais, jūrininkams nėra palankūs, nes jūrininkų apmokestinimas yra lygiai toks pat, kaip ir visų kitų Lietuvos piliečių, tuo tarpu Latvijoje jūrininkams yra daromos išimtys. Jie moka socialinį draudimą mažesnį, todėl Latvijoje jūrininkų yra kur kas daugiau nei Lietuvoje. Išeina, kad lietuviai, norėdami dirbti laivuose, registruojasi Latvijoje, nors ir mažesnius, bet mokesčius moka ten, užuot tuos mokesčius mokėtų Lietuvoje. To klausimo šiuo įstatymo pakeitimu mes nesprendžiame, jį planuosime spręsti atskirai ir diskutuoti su Finansų ministerija, kaip galima būtų stiprinti mūsų jūrininkų pozicijas, kad Lietuva irgi būtų jūrininkus ugdantis kraštas. Nelengva diskusija, bus diskutuojama apie tam tikras išimtis jūrininkams, bet nelabai matome kitų galimybių, kad Lietuvoje tų jūrininkų daugėtų, jeigu mokestinė situacija bus tokia, kokia yra.
O dėl techninių klausimų, dėl šių techninių įstatymo pataisymų, siūlau priimti svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų niekas nenori paklausti, tik Vyriausybė siūlo skubos tvarka. Ar čia tikrai per dvi savaites reikia padaryti tą darbą, ar galima, kaip ir siūloma, prašoma, skubos tvarka, bet tada, matau, yra siūloma iki gruodžio 12 dienos? Komiteto pirmininkas V. Sinkevičius kažkur buvo, staiga dingo. Ar čia tikrai, gerbiamas komiteto pirmininke, reikalinga skubos tvarka? Ar viską spėsime, kaip yra siūloma data, iki gruodžio 12 dienos?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Spėsime, nes, manau, pirmiausia reikia, kad visi tie įstatymai eitų kartu ir sėkmingai vyktų pertvarka. Komitetas apsvarstys.
PIRMININKĖ. Tai užtenka iki gruodžio 12 dienos?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Užtenka, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas nesiūlomas. Kolegos, pritariame bendru sutarimu? Dėkoju.
17.17 val.
Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1214, Civilinio proceso kodekso 275 ir 292 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1215, Civilinio kodekso 1.111, 1.116 ir 1.125 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1216 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1214. Į tribūną kviečiu teisingumo ministrę M. Vainiutę. Prašom. Ir taip pat dar du lydimieji įstatymų projektai – Civilinio proceso kodekso 275 ir 292 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1215 ir Civilinio kodekso 1.111, 1.116 ir 1.125 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1216. Ministre, jūs visus juos ir pristatysite. Prašom.
M. VAINIUTĖ. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę pristatyti, kaip jau girdėjome, iš esmės tris įstatymus.
Norėčiau pradėti nuo pagrindinio, t. y. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekto, ir atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad tai yra naujas įstatymas. Tiesa, įstatymas nėra labai didelės apimties. O dviejų kitų įstatymų, t. y. Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso, projektų pataisos yra susijusios su šituo įstatymu ir keičiamos atsižvelgiant į tai, kad reikia patikslinti šiuo metu nustatytą komercinės paslapties sąvoką ir taip pat tiksliau sureguliuoti kai kuriuos klausimus, kurie yra susiję su komercinės paslapties gynimu teisiniame procese.
Bet, jei kalbėčiau apie viską iš eilės, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad, aišku, visų šių trijų įstatymų tikslas yra užtikrinti komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo, taip pat sustiprinti komercinių paslapčių teisinę apsaugą civiliniame procese, kaip aš jau ir prieš tai minėjau.
Pagrindinė priežastis, dėl ko tas pirmasis įstatymas yra priimamas, yra ta, kad reikia į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą, kuri vadinasi „Dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ar atskleidimo“. Ir tai mes turėtume padaryti iki kitų metų birželio 9 dienos.
Kaip dabar yra reguliuojami šie teisiniai santykiai, kurie susiję su komercine paslaptimi? Iš esmės nacionalinėje teisėje reglamentavimas yra ganėtinai fragmentiškas, pavyzdžiui, kalbant ne apie pačią sąvoką, yra nustatyta Civilinio kodekso straipsnyje, tačiau tikrai labai lakoniškai. Taigi priėmus šitą įstatymą, kitaip sakant, šitą įstatymų paketą, pirmiausia būtų patikslinta, kaip aš ir minėjau, komercinės paslapties pati sąvoka. Tiesa, pati sąvoka šituo atveju yra nustatyta ne Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme, bet Civiliniame kodekse, kurį pirmininkė paminėjo, tame straipsnyje. Čia iš tikrųjų iš esmės lieka, kaip ir dabar esamas reguliavimas, tos pagrindinės, sakykim, požymiai nepakeisti, tai yra informacijos slaptumas, jos komercinė vertė ir protingos pastangos išsaugoti jo slaptumą, taigi tos pagrindinės nuostatos lieka. Žodžiu, tada mes jau nebesugrįšime.
Taigi, kaip aš sakiau, Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas ir yra pagrindinė esmė. Tas naujasis 101 straipsnis tai ir yra sąvoka, kuri, aišku, formuluojama atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiką. Tai būtų tokie pagrindiniai tie dalykai.
Tame pagrindiniame įstatyme, kuris, kaip jau minėjau, tai yra Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, būtų tokie pagrindiniai dalykai: numatyti teisėto ar neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo, atskleidimo pagrindai; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose dėl neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo ypatumai; reglamentuojami komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai, įskaitant taip pat ir žalos atlyginimą. Čia gal tokie svarbesni momentai. Norėčiau paminėti, kad iš esmės šitas Komercinių paslapčių apsaugos įstatymas neriboja konkurencijos, nesukuria išimtinių teisių komercinės paslapties turėtojui. Taip pat labai svarbu, kad komercinė paslaptis gaunama atlikus bet kokius veiksmus, kurie neprieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. Gal tokie svarbiausi momentai. Kaip aš jau minėjau, tikrai įstatymas nėra didelės apimties ir šitie momentai, kuriuos aš ką tik paminėjau, yra atspindėti.
Dabar toliau dėl Civilinio proceso kodekso. Tai irgi jau šiek tiek minėjau, kad iš esmės tai yra nustatyti komercinių paslapčių apsaugos ypatumai civilinėse bylose. Čia gal tokie svarbesni momentai, kad tokiose bylose asmenys turėtų teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija, dalyvauti uždaruose posėdžiuose. Čia suprantama, dėl kokių priežasčių. Taip pat gauti visus teismo sprendimus ar nutartis. Taigi tokie tikrai procedūriniai dalykai. Tokia būtų pagrindinė visų šitų projektų esmė. Be abejonės, iš tikrųjų juos priėmus būtų labai didelė įtaka ir verslo sąlygoms, ypač verslui, kuris susijęs su įvairiomis inovacijomis. Aišku, būtų didesnis teisinis tikrumas, aiškumas, kaip tokie dalykai turėtų būti ginami, sudarytos palankesnės sąlygos paslapčių turėtojams veiksmingiau ginti savo teises. Aišku, čia labai svarbu už tai, kad mes faktiškai jau esame įgyvendinę šitą dokumentą, tai turėtų tokias pačias sąlygas mūsų subjektai, kaip ir visų Europos Sąjungos valstybių narių.
Dėl šių projektų derinimo. Aišku, buvo kreiptasi į įvairias verslo organizacijas. Taip pat, pavyzdžiui, į Lietuvos pramonininkų konfederaciją, Lietuvos verslininkų konfederaciją. Taip pat, aišku, suderinta su tais subjektais, kurie turi tiesioginį santykį su teismų procesais – Teisėjų taryba, Lietuvos advokatūra.
Atkreipkite dėmesį, aišku, Teisės departamentas pateikė mums keletą pastabų. Šiandien kalbėjau su specialistais, kurie rengė šitą projektą. Taigi, kaip suprantama, rengėjas yra Teisingumo ministerija. Be abejonės, mes į tas išsakytas pastabas atsižvelgtume, bet, tiesa, jų taip pat nėra ypač daug, bet, kaip sakiau, atsižvelgtume į tas pastabas, ką mums reikėtų pataisyti. Ačiū. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už išsamų įstatymų projektų pateikimą. Jūsų nori klausti A. Skardžius. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji ministre, išties jūs kalbate apie labai rimtus dalykus, ką Europa reglamentuoja, ką reglamentuoja direktyvos. Bet aš norėčiau pažvelgti į mūsų valstybę, kas darosi mūsų valstybėje. Duomenis gali paimti bet kas, atsakomybės jokios. Nesvarbu, ar tai būtų eilinis pilietis, ar jo deleguotas į atstovaujamąją valdžią – į savivaldybę ar į Seimą – jo atstovas. Kas darosi mūsų valstybėje? Mes kalbame apie gražius tikslus. Lietuva yra valdoma pažymomis. Labai gaila, gerbiamoji ministre, bet aš manau, kad laikas baigti valdyti Lietuvą pažymomis. Ar jūs taip nemanote?
M. VAINIUTĖ. Labai jums ačiū už pateiktą klausimą. Aišku, tai, ko jūs klausiate, susiję su tais įstatymų projektais, kuriuos šiuo metu aš teikiu, bet, kita vertus, aišku, jūsų klausimas ir išeina už tų projektų ribų, ką jūs sakote. Tikrai klausimas, problema, galime pasakyti, tikrai yra aktuali, ką jūs paminėjote dėl pažymų ir panašiai, bet čia, aišku, turėtume šituo atveju turbūt atsigręžti į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kurios irgi taip pat, kaip mes visi žinome, laukia nauji iššūkiai, nes nuo ateinančių metų gegužės mėnesio turės taikyti reglamentą, kuris susijęs su asmens duomenų apsauga. Tikrai dideli iššūkiai. Kadangi Teisingumo ministerija šitą klausimą kuruoja, tai mes irgi ir aš pati esu dalyvavusi ne viename forume, kur šitie klausimai nagrinėjami.
O jeigu grįžčiau dėl pažymų, tai šituo atveju čia tas klausimas, ko gero, būtų susijęs su Korupcijos prevencijos įstatymu, jeigu tam tikram asmeniui siekiant užimti tam tikras pareigas iš tam tikrų struktūrų turi ateiti tam tikra informacija. Šituo atveju, nežinau, ar mes turime abejoti tų institucijų pateikiama informacija, bet čia, aišku, labai gili problema ir tikrai turbūt ne kelių minučių diskusija net.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre.
M. VAINIUTĖ. Būtų galima apie tai labai plačiai diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimą.
M. VAINIUTĖ. Ačiū. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, ar galime pritarti teikiamiems įstatymų projektams bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl visų trijų įstatymų projektų yra siūlomas kaip pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiktai dėl Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekto kaip papildomas yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Svarstyti yra siūloma pavasario sesijoje. Dėkoju.
17.27 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259 (pateikimas)
Liko dar du mūsų popietinės darbotvarkės klausimai. Žemės įstatymo 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259. Kviečiu žemės ūkio ministrą B. Markauską pateikti.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, labai trumpas ir aiškus įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu įgyvendinama Vyriausybės programos 71.7 papunkčio nuostata dėl teisės disponuoti valstybine žeme kaip instrumentu vietos plėtrai skatinti. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas įsipareigojimas supaprastinti valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti savivaldybėms tvarką.
Dabar pagal galiojančius Žemės įstatymo nuostatus valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais. Šiuo metu šis procesas paprastai užtrunka apie septynis mėnesius. Aišku, savivaldybės yra nepatenkintos taip ilgai užtrunkančiu valstybinės žemės perdavimo procesu, nes tai neigiamai veikia sąlygų verslo plėtrai sudarymą ir šios veiklos skatinimą, modernios miesto plėtros planų kūrimą, potencialių investuotojų pritraukimą.
Įstatymo projektu siūloma supaprastinti valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise procedūras, t. y. atsisakyti Vyriausybės dalyvavimo žemės sklypų perdavimo procese ir žemės sklypus perduoti valstybinės žemės patikėtinės, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, vadovo sprendimu, suderintu su Žemės ūkio ministerija. Tokiu būdu žemės sklypų, reikalingų savivaldybei investiciniams projektams įgyvendinti, perdavimo savivaldybėms procesas sutrumpėtų nuo septynių iki pusantro mėnesio.
Aš šiandien dar kalbėjau tiek su savo Teisės departamento specialistais, tiek su Nacionalinės žemės tarnybos žmonėmis ir jie tikrai garantavo, kad tas pusantro mėnesio procesas yra pakankamas laikas, kad pagal pateiktą prašymą reikalingas žemės sklypas savivaldybėms būtų patikėjimo teise skirtas. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, skamba iš tikrųjų labai patraukliai. Trumpinama procedūra nuo septynių mėnesių iki pusantro mėnesio, vykdomas Vyriausybės programos 71.7 punktas. Bet jūs galėjote kur kas geriau įvykdyti šitą Vyriausybės punktą, nes nereikėtų ir pusantro mėnesio, jeigu iš tikrųjų savivaldybėms būtų atiduotas žemės disponavimas. Jūs programoje įrašėte, kad atiduosite ir nereikės su Nacionaline žemės tarnyba derinti valstybinės žemės perdavimo klausimų. To prašė jūsų ir Savivaldybių asociacija, tą jūs įsirašėte ir savo politinėje programoje. Klausimas, kodėl jūs vis dar paliekate pusantro mėnesio, kai galite nepalikti?
Ir antras dalykas, dabar jūs paliekate teisę Nacionalinės žemės tarnybos vadovui derinti vienasmeniškai savo parašu. Mes žinome, kad pastaruoju metu jūs net nesuvaldote šitos Nacionalinės žemės tarnybos, tai kaip jūs suvaldysite tuos keturis vadovus, kurie buvo įtariami korupcija? Tai ar ne geriau būtų patikėti savivaldybėms, kur yra bent 30 savivaldybės taryboje akių?..
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Simonai, tu puikiai žinai atsakymą į savo klausimą. Iš tikrųjų buvo daug kartų diskutuota apie tai. Žinote, kad yra ne vien Vyriausybės nuomonė, kad tai yra ir Valstybės kontrolės, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir prezidentūros, Prezidento institucijos, nuomonė. Iš tikrųjų eisime tuo keliu. Kai bus baigta žemės reforma, yra galvojama apie tolesnius žingsnius, kaip perduoti savivaldybėms, kaip daugiau perduoti tų funkcijų, bet šiandien, aš manau, tai yra teisingas ir geras žingsnis ir tam reikia pritarti. Svarbu procesą pradėti.
O dėl tarnybos žinote, kad yra paskelbtas konkursas. Man atrodo, kitą savaitę įvyks konkursas, yra pakankamai pretendentų. Paskyrus arba laimėjus konkursą naujam tarnybos vadovui, mes labai tikimės, kad turėtų reikalai gerėti šitoje tarnyboje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti porą klausimų. Ar paklausa dabar savivaldybėse sklypų didžiulė? Kiek žinau, kam reikėjo, pasiėmė. Dar vienas klausimas, ar tas kontroliavimas, kuris bus Žemės ūkio ministerijoje, bus formalus, ar bus kruopščiai tikrinama, nes, kaip matome, čia jau buvo pasakyta, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje kai kada būna problemų. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ar daug sklypų? Patirtis darbo Vyriausybėje rodo, kad maždaug kiekvieną savaitę būna po vieną, jeigu vidutiniškai paimtume. Daugiausia tai investicijoms arba rekreacijai skirti sklypai. Aišku, žinote, procedūra, kai projekto rengėjas yra Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra rengia pažymą, tai formaliai ir iki šiol tas procesas buvo toks pat. Ir dabar tik atsisakoma perteklinių tų… Jeigu eina į Vyriausybę, derinama su visomis ministerijomis, tikrai ne visoms ministerijoms tas yra įdomu, atsisakoma tos formaliosios pusės.
O dėl kontrolės, manau, kontroliuoti tikrai reikia. Aš tikiuosi, kad tada, kada Nacionalinė žemės tarnyba pradės dirbti taip, kaip jinai turėtų dirbti, gal mažiau ir tos kontrolės reikės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Į mano klausimą jūs beveik atsakėte. Dėl korupcijos Žemės tarnyboje. Pagal apklausas tai viena korumpuočiausių mūsų institucijų. Tik nuogąstavimai, ar tikrai bus viskas daroma skaidriai ir jūs užtikrinsite to proceso skaidrumą. Šiaip tai reikia pritarti. Nenoriu atsakymo, tiktai prašymas, kad iš tikrųjų būtų garantuotas skaidrumas ir tas procesas, aišku, vyktų kuo greičiau.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Viktorai. Dėl korupcijos. Turbūt irgi puikiai žinai, ir tai nėra mano nuomonė, tai yra oficiali statistika, kad, deja, deja, bet savivaldybės šiuo atveju, kalbant apie korupciją, daugiau turi problemų. Pats žinai, einame tuo keliu, kad būtų kuo mažiau tų reikalų. Aš labai tikiuosi, kad tie procesai tikrai bus skaidresni.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, atkreipsiu dėmesį, kad jūs esate ne žemės ministras, bet žemės ūkio ministras. Ar nemanytumėte, kad su jumis turėtų būti derinama, kai perduodama žemės ūkio paskirties žemė? O kai perduodama žemė miestuose, gal vis dėlto tai labiau tiktų spręsti aplinkos ministrui, o ne jums?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Čia vėl procedūrinis klausimas. Aš girdėjau jūsų pamąstymus dėl Maisto ir veterinarijos tarnybos, kad maistas yra Sveikatos apsaugos ministerijos, tai galbūt irgi, ką galima būtų kvestionuoti… (Šurmulys salėje) Tai šiuo atveju kas kam priklauso pagal pavadinimą… Yra registras, yra Nacionalinė žemės tarnyba. Mes nepradėkime kvestionuoti kuruojamų sričių. Na, dabar daug kas kalba, kad Aplinkos ministerija neturėtų miškų ūkinės funkcijos kontroliuoti, bet čia yra tokie dalykai, kurie ne šio įstatymo.
PIRMININKĖ. Baigia klausimus A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, yra sveikintinas Vyriausybės noras paspartinti žemės sklypų perdavimą, bet aš manau, kad yra dar viena problema, su kuria susiduriama, tai yra paties žemės sklypo suformavimas. Paprastai savivaldybėms suformuoti tą sklypą kainuoja tris keturis kartus brangiau negu NŽT, o NŽT suplanuoja vieną ketvirtį pinigus, kada skelbia viešą konkursą dėl sklypų formavimo. Būtų prašymas, kad ministerija pažiūrėtų, kad tie pinigai būtų kiekvieną ketvirtį išskirstyti, nes tai irgi ilgina tų sklypų perdavimo laiką. Tai čia toks klausimas-pasiūlymas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Nacionalinė žemės tarnyba žemės reformai vykdyti gauna tuos pinigus ir konkursą skelbia. (Balsai salėje) Gerai, gerai, Andriau, pasižiūrėsiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvus už nori išsakyti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, gerbiamas ministre, aš žinau atsakymą, bet aš nesu patenkintas tempu, kurį jūs diktuojate, ir programinėm nuostatom, kurių jūs nevykdote. Ir nepasitikėjimo kaip senam… (Balsai salėje)
Gerbiamas ministre, aš čia jums irgi apeliuoju. Kaip senas savivaldybininkas, jūs neturėtumėte savivaldybėms priekaištauti dėl korupcijos, nes jūsų viceministras buvo VTEKʼo pripažintas pažeidęs etiką dėl žemėtvarkos ir nušalintas nuo pareigų. Gerbiamas ministre, prisiminkite savo laiką savivaldybėje ir tikrai bent pasistenkite patikėti. (Šurmulys salėje)
O iš esmės žingsnis tolyn, procedūrų trumpinimas yra gerai. Bet aš vis dar turiu faktų, kai Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl aukcionų paskelbimo, kur tiktai Nacionalinė žemės tarnyba turi vykdyti, ir tai užtrunka metus du mėnesius. Net ir su vienu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo parašu nėra garantijos, kad tai užtruks pusantro mėnesio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo?
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 3 Seimo nariai. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – gruodžio 12 diena.
Replika per šoninį mikrofoną. V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tai ne replika, dėl vedimo tvarkos mano pasisakymas.
Ne pirmą kartą gerbiamojo žemės ūkio ministro kalba pasižymi ypatingu familiarumu ir tokia, sakyčiau, labai jau „draugiška“ atmosfera. Aš noriu priminti ir pirmininkei, kad turėtumėte vis dėlto pareikšti tokią pastabą, juolab kad ministras dabar vis tiek neklauso. Jau ne pirmame posėdyje yra tokia pastaba – tujinimas Seimo plenarinių posėdžių salėje yra netoleruotinas. Aš tikrai nemokau, kaip reikia gyventi, bet vis dėlto, kolegos, gerbkime instituciją, jeigu savęs negerbiame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už siūlymus. (Balsas salėje: „Dar, dar!“) Ir atkreipiame žemės ūkio ministro dėmesį – būdamas tribūnoje nepereikite į familiarų bendravimo lygmenį.
Dar replika per šoninį mikrofoną. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ministro čia išsakyti terminų palyginimai, kiek trunka tokio projekto patvirtinimas Vyriausybėje, ir tuo atveju, jeigu tai darys ministras su tarnybos vadove, iškelia negerų minčių, kad Vyriausybėje be galo lėtai vyksta procesai. Nes šiaip, atrodytų, koks skirtumas, ar ministras pasirašys, ar ten per savaitę Vyriausybės darbotvarkėje atsidurs klausimas.
Dabar, jeigu skirtumas yra keturi su puse mėnesio, tai ką ten daro tokie projektai, jeigu jie jau parengti Nacionalinės žemės tarnybos, ar kokie nors kiti? Tiek biurokratiškai yra užlaikomi ir taip klausimai nesprendžiami? Tai čia, gerbiamieji valdantieji, tikrai susirūpinkite, kaip dirba jūsų Vyriausybė, jeigu yra tokie vilkinimo dalykai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visos pastabos, siūlymai išsakyti šiuo klausimu. (Šurmulys salėje)
17.41 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1274 (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1274. Pateikimas. Pranešėjas – V. Sinkevičius. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, labas vakaras. Iš tiesų neteikiau aš ko nors naujo ir stebuklingo čia. Taisau šiokį tokį nesusipratimą, nes tai yra įstatymas, kurį pateikia šalies Prezidentė, kuriam Seimas jau yra iš tiesų pritaręs, tačiau įvyko tai, kad vienu iš projektų – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8 ir 9 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu buvo keičiamas ir Seimo priimtas, tačiau dar neįsigaliojęs Viešųjų įstaigų įstatymas, kuris įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d., ir jo nuostatos yra perkeltos į aktualią Viešųjų įstaigų įstatymo redakciją.
Būtent atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į Teisės departamento pastabas, taip pat Vyriausybės pastabas buvo pasiūlyta Ekonomikos komitetui atmesti Viešųjų įstaigų įstatymo projektą dėl anksčiau išvardintų priežasčių ir teikti pagal Vyriausybės pasiūlymą po 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojančio įstatymo pakeitimo projektą, taip pat į tai, kad šis projektas yra sudėtinė Prezidentės inicijuotų anksčiau minėtų projektų paketo dalis, šie įstatymai turi būti svarstomi kartu su lydimaisiais, todėl aš prašysiu, žinoma, ir ypatingos skubos tvarkos.
Trumpai priminsiu įstatymo projekto uždavinį, t. y. nustatyti, kad juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus būtų teikiami neatlygintinai valstybės institucijoms bei įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms valstybės perduotoms joms funkcijoms vykdyti. Ačiū. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti niekas neužsiregistravo. Kolegos, dėl motyvų. Taip pat niekas nenori išsakyti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 67 Seimo nariai: pritarė 64, susilaikė 3, prieš nėra. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniai komitetai. Yra siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. O dabar su jūsų tuo prašymu… (Balsai salėje) …ir svarstymo data. Prašau siūlykite. Per šoninį mikrofoną – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Galbūt nereikia papildomo komiteto, nes iš tiesų reikėtų, kad visi įstatymai keliautų bendrai, jau yra dalis pajudėjusi į priekį, ir mes čia bandome pasivyti, jeigu būtų galimybė ir pritartų tiek opozicija, aš prašyčiau palikti šį įstatymą tik Ekonomikos komitetui.
PIRMININKĖ. Ar pritariame, kolegos? (Balsai salėje) Pritariame, taip. Būkite geras komiteto pirmininke, pasakykite svarstymo datą. Pasiūlykite svarstymo datą. Iki kada komitetas apsvarstytų?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gruodžio 12 dieną.
PIRMININKĖ. Iki gruodžio 12 dienos?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, iki gruodžio 12 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymo data – gruodžio 12 diena. Dėkoju.
Darbotvarkės klausimus baigėme.
17.45 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Turime vieną pareiškimą. Kviečiame jį perskaityti Seimo narį A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties nelabai čia malonu stovėti šioje tribūnoje, bet man labai skaudu tai, kad pažymos, kurios valdė visą valstybės sektorių, persikėlė ir į Seimą. Dėl ko aš taip kalbu? Kalbu dėl to, kad komisija… Neva A. Skardžius prekiauja įstatymais, antikorupcinius priima įstatymus, už tai gauna pinigus tiek Seime, tiek pačiam Seimui nedaro garbės, be abejo, man pačiam. Tačiau iki šios dienos nė vienas posėdis (man prašant, komisijos nariams prašant) nebuvo suorganizuotas ir kalbėdamas prieš kokius du mėnesius iš tos tribūnos taip pat įteikiau Seimo Pirmininkui pareiškimą suorganizuoti nors vieną Antikorupcijos komisijos posėdį ir ištirti A. Skardžiaus teiktus korupcinius įstatymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. 1375, priimto 2011 m. gegužės 12 d. Ir ką? Nė vieno.
Todėl aš šiandien turiu jums pasakyti, kas aš esu teikęs tris pasiūlymus. Pirmiausia visai neseniai dėl įstatymo Nr. 4444, reglamentuojančio vėjo energetiką jūroje, kuris įsigalios 2021 ar 2025 metais, tai, kad tik konkurso būdu galima būtų gauti valstybei priklausiančią išskirtinę teritoriją.
Antra, kad verslininkai apsimokėtų už prijungimo ir balansavimo kaštus, t. y. išskirtinai ginantis viešąją interesą. 2013 metų liepos mėnesį teikiau įstatymo projektą, kad būtų sumažinta iš VIAPʼo biodujų remiama kvota nuo 355 megavatų iki 105, kas 750 mln. per 12 metų taupo VIAPʼo lėšas.
2013 m. gegužės 30 d. teikiau pasiūlymus, kad būtų sutramdytos didžiosios elektros jėgainės, kad joms tarifai būtų mokami leidimo gavimo gamybai metu. 42 megavatai buvo konservatorių išduoti iki įstatymo priėmimo. Kai įstatyme buvo įrašyta 10 megavatų, valstybė realiai sutaupė 220 mln. eurų.
Galų gale nerado mano įstatymų, sugalvojo tokią procedūrą: paimkime R. Žemaitaičio pasiūlymus ir nagrinėkime tuos pasiūlymus, ir tada priimkime sprendimą, kad jie korumpuoti, kur buvo teikti prieš penkerius metus, jie galiojo tik vieną dieną. Niekada Seimo narių pasiūlymai nesukelia jokių pasekmių. Juos svarsto komitetai, priima Seimas dviejuose posėdžiuose. Todėl tokios procedūros, kuri nenumatyta Korupcijos prevencijos įstatyme, pateikti nuomonę, o ne korupcijos išvadą, tokio žodžio kaip „nuomonė“ nerasite Korupcijos prevencijos įstatyme.
Antras dalykas. Negalima manipuliuoti tokiais dalykais. Antikorupciniu vertinimu vertinamas tiktai projektas arba priimtas įstatymas ir pateikiamas iniciatoriui: leidžiama jam pasitaisyti, jis pasitaiso ar ne. Ar tai būtų Seimas, ar savivaldybė. Bet staiga atsiranda Seime tokia Antikorupcijos komisija ir toks pirmininkas, kuris nerengęs nė vieno posėdžio, pusę metų viešojoje erdvėje su savo draugais žaidžia ping pongą, įrodinėja, kad žemė yra dėžės formos.
Tai štai, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis parlamento pirmininke, apibendrindamas aš noriu pasakyti, kad visuose mano teiktuose pasiūlymuose dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1375, galiu drąsiai konstatuoti, nėra nė vieno, kuris galėjo sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Jie buvo ginantys tik viešąjį interesą, dėl to ir nenori svarstyti komisijoje ir rengti posėdžių. Tenka apgailestauti, kad komisija per visą pusės metų laikotarpį trukusį tyrimą nerado laiko, kad tuo įsitikintų, nebuvo surengtas nė vienas posėdis, kurio metu būtų nagrinėjami mano teikti pasiūlymai. Šitą norėčiau įteikti gerbiamajam Seimo Pirmininkui, kad vis dėlto parlamentas demokratinėje valstybėje yra parlamentas, o ne kažkokia kontorėlė, piešianti pažymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau pareiškimų šiandien neturime. Gerbiamieji kolegos, skelbiu šios dienos popietinį… (Balsai salėje) Registracija. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
Skelbiu šios dienos popietinį posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.