LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Pagrindinio komiteto IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-586
2017-05-18 103-P-25
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, L. Savickas – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja, D. Čeponas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, G. Noreika – Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, S. Bružaitė – Lietuvos verslo konfederacijos teisininkė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, J. Čyžiūtė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, A. Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos narys, R. Telinskytė – Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-26 |
|
|
|
Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. |
Pritarti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
R. Krinickienė; G-2016-8476; 2016-09-22 |
1 (6) |
(8) |
|
Po naujojo Darbo kodekso priėmimo suabejojau Lietuvos politikų sveiku protu. Jeigu konkrečiai, tai labiausiai nustebino, jog naujame kodekse numatyta, kad iki šių metų pabaigos sukauptos atostogos bus perskaičiuotos: už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų bus suteikiamos 5 darbo dienos kasmetinių atostogų. Kyla klausimas, kaip įmanoma teisėtai gautas atostogas imti ir perskaičiuoti vietoj 7 į 5 dienas? Juk įstatymas įsigalios nuo 2017 m.? Vadinasi iki 2017 m. sukauptų atostogų iš vis neturi teisės niekas liesti. Juk negalima įstatymų taikyti atgaline data. Tokiu atveju iki absurdo galima nukeliauti... Naujas Darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos turi būti skaičiuojamos atostogos, nes teisinėje valstybėje įstatymai atbulinės galios neturi! Tarptautinėje teisėje pripažįstama galimybė tam tikroms normoms suteikti atbulinio galiojimo galią. Tai normos, nustatančios atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui bei normos, švelninančios ar panaikinančios atsakomybę. Tačiau tai yra išimtinis atvejis ir jis turi būti būtinai aptartas specialiame įstatyme (pvz. BK). Jei aptarinėjame kitką, negali būti kalbos apie atbulinį galiojimą. Ar nemanote, kad toks DK bus pripažintas prieštaraujančiu ir įstatymui dėl įsigaliojimo tvarkos, ir Konstitucijai? Ar nemanote, kad su tokiu DK galima keliauti tiesiai į teismą? Lauksiu atsakymo su viltimi, jog tamstų politikų sveikas protas padės ištaisyti tas nesąmones, kurias patys ir sukūrė. |
Nepritarti. |
Atostogos bus perskaičiuojamos proporcingai ir darbuotojų teisės nebus pažeistos. |
2. |
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093; 2017-04-24 |
1 (6) |
(10) |
|
Argumentai: Techninis nuostatų suderinimas dėl siūlomo naujo DK 169 str. pakeitimo (grąžinant profesinėms sąjungoms nauju DK eliminuotas teises).
Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Darbdaviai,
kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo
dieną yra dvidešimt ir daugiau, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso
įsigaliojimo dienos įsakymu |
Nepritarti. |
Darbuotojų atstovavimo klausimas buvo išspręstas Trišalėje taryboje ir komitetas nesiūlo jo keisti. |
3. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas; G-2017-4701; 2017-04-13 |
1 (6) |
(11) |
|
Pasiūlymas: Papildyti DK įgyvendinimo įstatymo 6 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip: „11. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Pasibaigus šiam terminui, iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja tiek, kiek neprieštarauja šiame kodekse numatytoms taisyklėms dėl kolektyvinių sutarčių turinio.“ |
Nepritarti. |
Kolektyvinių sutarčių galiojimo po liepos 1 d. reguliavimo Trišalė tarybą keisti nesiūlo. |
4. |
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga; G-2017-5093; 2017-04-24 |
1 (6) |
(11) |
|
Argumentai: naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad iki šios redakcijos DK įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Manytina, kad ši nuostata yra per siaura ir nepagrįstai apriboja visų kolektyvinių sutarčių, sudarytų iki naujos redakcijos DK įsigaliojimo, galiojimo trukmę. Manoma, kad nepagrįstai neatsižvelgiama į tokių kolektyvinių sutarčių turinį, o vertinamas tik jų sudarymo laikas. Pažymėtina, kad naujos redakcijos DK 193 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ji negali būti taikoma, o taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose.“ Manytina, jog analogiškos taisyklės dėl kolektyvinių sutarčių galiojimo turėtų būti taikoma ir iki šios redakcijos DK įsigaliojimo sudarytoms kolektyvinėms sutartims. Juo labiau, kad prioritetas turi būti teikiamas socialinių partnerių susitarimų išsaugojimui, o ne jų pasibaigimui: (i) skatinant socialinės partnerystės šalis pačias pasiekti susitarimą dėl iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytų kolektyvinių sutarčių sąlygų suderinimo su Darbo kodeksu kolektyvinėmis derybomis; (ii) numatant pasekmes, kylančias nepasiekus susitarimo; (iii) leidžiant išsaugoti kolektyvines sutartys kartu užtikrinant jų suderinamumą su galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Pasiūlymas: Papildyti DK įgyvendinimo įstatymo 6 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip: „11. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Pasibaigus šiam terminui, iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja tiek, kiek neprieštarauja šiame kodekse numatytoms taisyklėms dėl kolektyvinių sutarčių turinio.“ Alternatyvi redakcija:
„11. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos
kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių
teisės aktų nuostatas. Tokių kolektyvinių sutarčių sąlygos,
prieštaraujančios Darbo kodekso nuostatoms, turi būti kolektyvinių sutarčių
šalių suderintos su Darbo kodekso nuostatomis
|
Nepritarti. |
Kolektyvinių sutarčių galiojimo po liepos 1 d. reguliavimo Trišalė tarybą keisti nesiūlo. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: -
7. Komiteto sprendimas:
7.1 Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
7.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-05-18 |
1 (6) |
(8) |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Nuo Darbo
kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir
papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso
įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias
kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių
atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už
kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę).
Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių
atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki
2020 m. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4, pirmininko balsas – už.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas
Komiteto biuro patarėja Regina Molienė