 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Kopija: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018 m. gegužės 14 d. Nr. 4-01-3687
|
|||
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto[1] Nr. XIIIP-1637 (toliau – Projektas), Darbo kodekso[2] 58, 104, 142, 146 straipsnių ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 12 straipsnio antikorupcinį vertinimą.
Antikorupcinio vertinimo tikslas – sustiprinti darbdavių galimybes vykdant pažeidimų prevenciją ir tyrimą bei sumažinti galimybes elgtis neobjektyviai skiriant darbuotojams įspėjimus apie darbo pareigų pažeidimus, mokant išeitines išmokas ir premijas.
Atliekant Projekto ir kitų susijusių Darbo kodekso straipsnių antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kuriomis nuostatomis siūlomas įtvirtinti ar nustatytas teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais gali būti suprantamas ar taikomas nevienodai. Atsižvelgdami į tai, teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Dėl Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto
1.1. Projekte siūloma papildyti 58 straipsnio 4 dalį, numatant, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą gali būti skundžiamas darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.“ (paryškinta – siūlomas nuostatos papildymas).
Įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui nebeliko ankstesnės redakcijos Darbo kodekse buvusių drausminių nuobaudų – pastabos, papeikimo ir atleidimo iš darbo. Dabar už darbo pareigų pažeidimą numatyta: 1) darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo ir išmokos; 2) įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pat pažeidimą; 3) premijų nemokėjimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Darbo kodekse nėra išsamiai atskleistas įspėjimo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą turinys, įspėjimo įforminimo, taikymo sritys ar apskundimo tvarka. Nėra aišku, už kokius darbo tvarkos pažeidimus toks įspėjimas, ateityje galintis sukelti darbuotojui neigiamų teisinių pasekmių, gali būti skiriamas.
Tokia situacija vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys, nes dabartinis teisinis reguliavimas darbdaviui suteikia akivaizdžiai pernelyg plačią diskreciją vienasmeniškai spręsti, už kokį darbo pareigų pažeidimą skirti įspėjimą ir kuriam pažeidimui pasikartojus darbuotojas galėtų būti atleistas, nemokant išeitinės išmokos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume patikslinti ir papildyti Projekto nuostatas numatant, kad:
a) darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos privalo darbuotoją apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą įspėti raštu;
b) prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytu pagrindu padaryto pažeidimo ar pažeidimų aplinkybes, sunkumą ir padarinius, darbuotojo kaltę, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo ir po jų įvertintų darbdavio įgaliotas subjektas. Sprendimą nutraukti darbo sutartį 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytu pagrindu darbuotojas galėtų skųsti darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams Darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais.
2. Dėl kitų darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės aspektų
Pagal galiojančios redakcijos Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kaltės padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą: 1) jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojas padaro antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą.
Palyginti su senosios redakcijos Darbo kodeksu, galiojančio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje pateikiamas šiurkščiais laikomų pažeidimų sąrašas ženkliai sutrumpėjo – nepateikiant baigtinio sąrašo darbdaviui palikta galimybė tam tikras veikas ar neveikimą įvardinti šiurkščiais pažeidimais vidiniuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse. Tokiu būdu lokaliniuose teisės aktuose šiurkščiais gali būti įvardinti labai skirtingo pobūdžio darbo pareigų pažeidimai, galimai ne visada proporcingi atleidimui iš darbo skirti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš dabartinio teisinio reglamentavimo nėra aišku, kaip būtų elgiamasi tuo atveju, jeigu darbuotojas per paskutinius 12 mėnesių padarytų ne du tokius pačius, bet kelis skirtingus ir / ar skirtingo sunkumo darbo pareigų pažeidimus, ir kurie Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalyje ar kituose teisės aktuose, susijusiuose su tam tikro juridinio asmens veiklos specifika, nėra įvardinti kaip šiurkštūs – kaip jie būtų fiksuojami, įvertinami, kokios būtų teisinės pasekmės pažeidimą padariusiam darbuotojui ir pan.
Siekiant teisinio reglamentavimo skaidrumo, visapusiškumo, išsamumo ir objektyvumo siūlome tikslinti Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas nustatant darbo pareigų pažeidimų tyrimo ir prevencijos tvarką, procedūras, atsakingus asmenis bei jų įgaliojimus.
3. Dėl premijų neskyrimo pagrindo
Darbo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad premija gali būti neskiriama, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą.
Pažymėtina, kad ši nuostata taikytina ir biudžetinių įstaigų darbuotojams. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 12 straipsnyje numatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Tačiau šiame įstatyme nėra reglamentuota, kokiais atvejais premijos negali būti skiriamos.
Siekiant teisinio reguliavimo išsamumo ir nedviprasmiškumo, siūlome patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 12 straipsnio ir Darbo kodekso 142 straipsnio 2 dalies ir nuostatas, numatant, kokiais atvejais biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriama arba neskiriama premija, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą.
4. Dėl išeitinių išmokų mokėjimo
Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.
Mūsų turimais duomenimis, pasitaiko atvejų, kai šalių susitarimu iš pareigų iš valstybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje, institucijoje atleistas ir išeitinę išmoką gavęs asmuo po labai trumpo laiko vėl pradeda dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje.
Siekiant sumažinti nesąžiningų susitarimų galimybes ir sumažinti korupcijos pasireiškimo riziką, siūlome nustatyti, kad nutraukiant darbo sutartį su iš valstybės biudžeto finansuojamos įstaigos, institucijos darbuotoju ar vadovu Darbo kodekso 54 straipsnio, 104 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu išeitinė išmoka būtų išmokama praėjus mėnesiui nuo darbuotojo ar įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų valstybės ar savivaldybės įstaigoje dienos. Išmoka nebūtų mokama, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą pagal darbo sutartį toje pačioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Pradėjus eiti minėtas pareigas ne nuo mėnesio pradžios, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje[3].
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti ne tik Darbo kodekso 54 straipsnio, bet ir 104 straipsnio 2 dalies, 146 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]