LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2350 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-05-20 Nr. XIVP-3769

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2350 (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje dėstomo Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, kad biudžetinė įstaiga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba išmoka šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą, siūloma pripažinti netekusiu galios. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „tokia nuostata prieštarauja kitoms teisės aktų nuostatoms, nes funkcija mokėti kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus ir saugomų rūšių individų padarytą žalą yra perduota kitai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai (Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai)“. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad išbraukus minėtą nuostatą, būtų sudarytos sąlygos „įstatymą įgyvendinančiais teisės aktais nustatyti šias kompensacijas išmokančią instituciją“. Vertinant projekto nuostatą, visų pirma, pažymėtina, kad poįstatyminiais teisės aktais yra detalizuojamos įstatymų nuostatos. Iš keičiamo įstatymo išbraukus nuostatą, kad atitinkamą funkciją vykdo konkreti valstybės institucija, tame pačiame įstatyme reikėtų nurodyti kitą valstybės instituciją, kuri tokios funkcijos vykdymą perima. Kitu atveju įstatyme būtų palikta teisinio reguliavimo spraga, nes nebūtų nurodyta nei konkreti institucija, kuriai būtų suteikti įgaliojimai mokėti kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą, nei kokia tvarka tokia institucija būtų paskirta poįstatyminiu teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, manytina, pripažinus netekusiu galios keičiamo įstatymo 1 straipsnyje dėstomo Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatas, keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti kitą instituciją, kuriai būtų pavesta vykdyti minėtą funkciją.

Be to, pripažinus minėtą įstatymo nuostatą netekusia galios, susiklostytų situacija, kai viena valstybės institucija išmokėtų kompensacijas, o kita turėtų teisę pagal įstatymą išmokėtas kompensacijas susigrąžinti, nes projektu nėra siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnyje dėstomo Saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnio 12 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad „jeigu dėl žemės savininko kaltės sunaikinamos gamtos vertybės privačioje saugomoje vietovėje, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba imasi veiksmų dėl išmokėtos kompensacijos susigrąžinimo.“ Toks teisinis reguliavimas nėra pagrįstas, nes išmokėti ir susigrąžinti išmokėtas kompensacijas turėtų viena ir tapati valstybės institucija. Atsižvelgiant į projekto nuostatas bei siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnyje dėstomo Saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnio 12 dalies nuostatą.

2. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje prieš žodį „parengtuose“ įrašytinas žodis „dienos“.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos yra identiškos, todėl, siekiant aiškumo ir teisės aktų nuostatų glaustumo, siūlytina projekto 3 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nėra nurodytas subjektas, kuriam turėtų būti teikiami prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar data, iki kurios galėtų būti teikiami prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo neturėtų būti patikslinta, vietoj datos „2028 m. sausio 1 d.“ nustatant datą „2027 m. gruodžio 31 d.“, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas 2028 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas, kuriuos yra reglamentuojamas buvusių sodybų atstatymas, pripažįstami netekusiais galios. Kartu pastebėtina, kad nuostata „po 2028 m. sausio 1 d. buvusios sodybos atstatomos pagal iki 2028 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą dėl buvusių sodybų atstatymo“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar minėta nuostata būtų reglamentuojamas sodybų, dėl kurių atstatymo prašymai būtų pateikti iki 2027 m. gruodžio 31 d., atstatymas, ar visų buvusių sodybų atstatymas. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

5. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje po žodžio „galios“ įrašytina formuluotė „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo“. Ta pati formuluotė įrašytina ir projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje po žodžio „Pakeisti“.

Departamento direktorius                                                                                     Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt