LIETUVOS RESPUBLIKOS
DRAUDIMO PROPAGUOTI TOTALITARINIUS, AUTORITARINIUS REŽIMUS IR JŲ IDEOLOGIJAS ĮSTATYMO NR. XIV-1679 2 ir 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 25 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Kai kurios Lietuvoje esančios Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinės įrengtos siekiant vienintelio tikslo – šlovinti okupacinio režimo kariuomenę. Karių palaikai perkelti į miestų, miestelių reprezentatyviausias vietas, žmonių santalkos ir traukos centrus tam, kad žmonių sąmonėse įsigalėtų dėkingumo ir moralinės skolos okupantams jausmas. Tokios kapinės sistemingai buvo įrenginėjamos visoje Lietuvos teritorijoje siekiant propaguoti totalitarinį režimą ir jo ideologiją. Kariais buvo pasinaudota kaip įrankiais. Palaidojus triukšmingiausiose ir judriausiose miestų, miestelių vietose, jiems neleista pagarbiai ilsėtis ramybėje.
1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) nustato, kad asmenų, nesančių šalies, kurioje jie mirė dėl karo veiksmų, piliečiais, palaikai turi būti gerbiami ir gerbiamos jų laidojimo vietos. Jie gali būti ekshumuojami tik esant ypatingai visuomeninei būtinybei. Draudimas propaguoti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas gali atitikti ypatingos visuomeninės būtinybės kriterijų, tačiau toks ypatingos visuomeninės būtinybės apibrėžimas nėra įtvirtintas įstatyme. Taip pat nėra nustatyta, kad visuomeninis objektas – kapinės, gali būti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas propaguojantis objektas.
Įstatymo projektais siūloma suderinti Žmonių paikų laidojimo įstatymo nuostatas su Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu. Pagal pastarąjį įstatymą, šiuo metu gali būti vertinami tik viešieji objektai, įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje. Tačiau klausimas, ar karių palaidojimo vieta ar kapinės (kompleksiškai) yra totalitarinį režimą propaguojantis objektas, nėra sprendžiamas.
Priėmus pakeitimus palaidojimo vietas ir kapines būtų galima vertinti kaip totalitarinio režimo ideologiją propaguojantį objektą. Pripažinus tokiu, būtų galima jas panaikinti, nepaisant to, kad kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Taip pat būtų sudarytos tinkamos sąlygos keisti nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro duomenis, kada yra atliktas karių perlaidojimas, tačiau senoji palaidojimo vieta yra likusi minimame registre, nors kariai perlaidoti į kitas kapines, kaip nutiko su Pasvalio rajono, Pumpėnų seniunijos, Pumpėnų miestelio Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta.
Kiekvienu konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teikimu sudaryta tarpinstitucinė komisija turėtų įvertinti, ar kapinės, palaidojimo vietos yra totalitarinio, autoritarinio režimo propagavimo simboliai.
Kadangi Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų, kaip kultūros vertybių, vertingosiomis savybėmis laikytini palaikai, siūloma nespręsti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos klausimų. Perkėlus karių palaikus, lemiančius kultūros paveldo objekto reikšmingumą, į kitą vietą – tikras kapines, karių kapai neprarastų kultūrinės vertės bei visuomeninės reikšmės ir išliktų Kultūros vertybių registre, pasikeistų tik kultūros vertybės vieta. Taip būtų užtikrinta mirusiųjų palaidojimo vietų apsauga.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
LR Seimo nariai – Domas Griškevičius, Stasys Tumėnas, Ieva Pakarklytė, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Gentvilas, Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Angelė Jakavonytė, Monika Ošmianskienė, Rūta Miliūtė, Rima Baškienė, Liudas Jonaitis, Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, Šiaulių miesto savivaldybė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą gali būti vertinami tik viešieji objektai įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje. Tačiau nėra aišku, ar vertinamos visos karių kapinės (kompleksiškai) kaip objektas propaguojantis totalitarinį režimą.
Žmonių palaikų laidojimo įstatyme yra nustatytas draudimas panaikinti įstatymų nustatyta tvarka į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines. Ši nuostata padaro Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių, palaidotų kapinėse, perlaidojimo procesą probleminį arba neįmanomu.
Taip pat nėra nustatyta jokia tvarka, kaip karių palaikai turėtų būti perkeliami, kaip turi būti pažymimos ir įamžinamos jų laidojimo vietos. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 761 „Dėl Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja tik atsitiktinai rastų, o ne į Kultūros paveldo registrą įtrauktose kapinėse esančių palaikų perkėlimą ir neaišku, ar gali būti taikomas okupantų – Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimui.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma papildyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymą nuostata, kad Vyriausybė nustato Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinamo, pažymėjimo tvarką bei numatyti išimtį – tais atvejais, kai pripažįstama, kad kapai ir kapinės propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, jas galima panaikinti, nepaisant to, kad jos įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
Taip pat siūloma praplėsti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme apibrėžtą „viešosios vietos“ sąvoką, įtraukiant naują objektą – „kapines“. Taip pat numatyti, kad Komisija, spręsdama dėl kapinių atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms, turi gauti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomonę.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai – bus sudaryta galimybė deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus iš miestų, miestelių reprezentacinių vietų į ramesnę ir kapinėms pritaikytą vietą.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymo projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymo projektai esminės įtakos verslo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, reikės juos suderinti su Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatymą įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais.
10. Ar įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte siūlomos nustatyti sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašą.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai: „kapinės“, „palaikai“, „Totalitarizmas“, „totalitariniai režimai“, „ideologija“, „propagavimas“, „viešasis objektas“, „draudimas propaguoti“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Seimo nariai:
Domas Griškevičius
Stasys Tumėnas
Ieva Pakarklytė
Dovilė Šakalienė
Eugenijus Gentvilas
Paulius Saudargas
Valdas Rakutis
Angelė Jakavonytė
Monika Ošmianskienė
Rūta Miliūtė
Rima Baškienė
Liudas Jonaitis
Ieva Kačinskaitė – Urbonienė