LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 24¹ IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto
Nr. XIVP-2740(2)

2023-06-20 Nr. 113-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Seimo nariai: Vilius Semeška.

Kviestieji asmenys: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Tyrimų skyriaus vadovė Areta Miškinienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-15	5				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Tikslintina projekto 5 straipsniu keičiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis dėl šių priežasčių. Pirma, jame vartojamos sąvokos nedera su Švietimo įstatyme ir Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija (Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tokios švietimo įstaigų ar studijų ir mokslo institucijų rūšies kaip aukštesniosios mokyklos; ne „dieniniai skyriai“, o „nuolatinės studijų formos programos“ ir tokios programos numatytos tik aukštosiose mokyklose; mokomasi pagal bendrojo ugdymo programas).	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. VTEK nariui, kurio kadencija pasibaigia (jeigu jis nepaskiriamas antrai kadencijai) arba įgaliojimai nutrūksta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, išmokama dviejų trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. VTEK nariui mirus jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, jeigu jis nurodytas VTEK nario privačių interesų deklaracijoje, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų dieniniuose skyriuose, pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei)) išmokama lygiomis dalimis VTEK nario dviejų trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-	5				Antra, siekiant vienodų socialinių garantijų visiems valstybės pareigūnams nustatymo ir atsižvelgiant į Seimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtuose Lygių galimybių įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme ir kt. įstatymuose nustatytas pareigūnams socialines garantijas, siūlytume tikslinti numatytos kompensacijos VTEK nariui mirus mokėjimo sąlygas bei dydį (pareigūnui mirus, jo šeimai turėtų būti išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka).	Pritarti iš dalies	Argumentai: Teisės departamentas pastaboje mini tik tai, kokio dydžio išmoka išmokama pareigūnui mirus. Tačiau Lygių galimybių įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme ir Seimo kontrolierių įstatyme 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka mokama ir tais atvejais, kai pareigūnas nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Taigi, siekiant vienodų socialinių garantijų visiems valstybės pareigūnams, įstatymo projektu keičiamame įstatyme turi būti numatyta, kad 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka mokama ir tais atvejais, kai VTEK nario įgaliojimai nutrūksta dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų. Pasiūlymas: Žr. pasiūlymą prie 1 pastabos. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-	5				Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I‑2044 pakeitimo įstatymu nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. išdėstytame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“. Todėl jeigu būtų nuspręsta palikti vardinti šeimos narius, kuriems lygiomis dalimis yra išmokama kompensacija VTEK nariui mirus, šios dalies pakeitimas (su nauja sąvoka ,,asmuo su negalia“) turėtų būti dėstomas atskirame straipsnyje ir numatytas jos įsigaliojimas 2014 m. sausio 1 d. (žr. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 140 punktą (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas).	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnį 3 dalimi: „3. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos  įstatymo 15 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. VTEK nariui, kurio kadencija pasibaigia (jeigu jis nepaskiriamas antrai kadencijai) arba įgaliojimai nutrūksta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, išmokama trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. VTEK nariui mirus jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, jeigu jis nurodytas VTEK nario privačių interesų deklaracijoje, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie yra asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei)) išmokama lygiomis dalimis VTEK nario trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Vilius Semeška, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas, Andrius Vyšniauskas, 2023-06-15	7				Argumentai: Projekto 7 straipsniu naujai išdėstomo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merus, jiems einat šias pareigas) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Svarbu pažymėti, savivaldybių merus ar tarybos narius, ar jie pažeidė viešųjų ir privačių interesų konflikto principą, tirs ir svarstys tik tos savivaldybės Etikos komisija. Šiuo įstatymo projektu iš VTEK kompetencijos iš dalies pašalinami savivaldybių merų ir tarybų narių pažeidimų pareiškimų nagrinėjimai. Didžiausia problema, jog dažniausiai, savivaldybės valdančioji dauguma ir sudaro Etikos komisijos sudėties branduolį, tai reiškia, kad savivaldybės Etikos komisija bus suinteresuota ginti savivaldybės merą ir daugumai priklausančius tarybos narius, priešingai opozicijos tarybos narius be objektyvaus tyrimo galės pripažinti pažeidusius viešuosius ir privačius interesus. Be to, tokiu būtų gali būti pažeidžiami teisingumo, objektyvumo ir sąžiningumo principai, bus sudaroma prielaida išvengti atsakomybės ir nebaudžiamumo už viešųjų interesų pažeidimą. Tuo tarpu, VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius, ir savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus, jiems einant šias pareigas) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą;“.	Nepritarti	Argumentai: Įstatymo projektu siekiama suderinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis. Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad savivaldybės tarybos sudaryta etikos komisija tiria ir priima sprendimus dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, t. y. kaip pirma instancija nagrinėja galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus. Tuo tarpu VTEK išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybės tarybos sudarytos etikos komisijos priimtų sprendimų. Skundą VTEK gali pateikti tiek pareiškėjas, tiek asmuo, dėl kurio veiklos buvo priimtas sprendimas. VTEK priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Taigi, priešingai, nei teigia pasiūlymo autoriai, savivaldybės tarybos sudaryta etikos komisija nebus vienintelė institucija, kuri vertins, ar savivaldybės tarybos narių ir mero veikla atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Siekiant užtikrinti savivaldybės tarybos sudarytos etikos komisijos sprendimų nešališkumą, Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo, o jos pirmininku skiriamas opozicijos arba mažumos atstovas (jei nėra opozicijos). Be to, Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyta, kad savivaldybių tarybų sudaromų etikos komisijų nariais yra ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai. Tai taip pat yra papildoma garantija, siekiant užtikrinti priimamų sprendimų nešališkumą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Ričardas Juška

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė