Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 322
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos Seimo nariai. Pradedame rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 117 Seimo narių.
Prieš pradedant svarstyti darbotvarkę, norėčiau jūsų visų vardu pasveikinti kolegą Z. Balčytį, jis šiandien mini gražų jubiliejų. (Plojimai) Tikėkimės, kad tokia pakilia, pozityvia dvasia tęsime ir visą mūsų posėdį.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Vyšniauskas dėl darbotvarkės. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės 2-7.6 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo projektą. Tai yra lydimasis projektas, tačiau norėtume dar truputį, savaitėlę, padiskutuoti, nes yra ir opozicijos pateiktų pasiūlymų, kurie verti diskusijų. Norime dar padiskutuoti. Tai tik dėl vieno, to viso paketo balsuojame.
PIRMININKAS. Taip, supratau. K. Mažeika, atrodo. Aš galbūt netiksliai pamačiau, kas…
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti 2-3 klausimą – Mėgėjų žvejybos įstatymą. Motyvai, kad yra užregistruota Seimo narių pasiūlymų, kurie dar nėra apsvarstyti, ir tikrai įstatymas vertas diskusijos, nes branginama tris kartus. Turbūt motyvas, kad prieš 11 metų paskutinį kartą buvo branginta, tikrai nėra motyvas. Siūlome pratęsti diskusiją.
PIRMININKAS. P. Gražulis dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, dėl mano klausimo. Aš prašyčiau leisti, kaip ir buvo leista R. Žemaitaičiui parodyti filmukus, ir man parodyti filmą. Ten viskas yra, kaip sakoma, jokių autorių teisių nepažeisime, daugiausia citatos iš Šventojo Rašto. Man atrodo, nors sakė, kad Šventojo Rašto negalima cituoti Seime, čia konservatoriai, bet, man atrodo, taip nėra, visur galima Šventąjį Raštą cituoti ir nėra nustatyta, kokiu laiku jį galima cituoti. Aš prašyčiau, kad leistumėte man pademonstruoti mano filmą. Jis truks 5 minutes. Net ir sovietmečiu jau paskutinio žodžio teisme neribodavo, galėdavai kalbėti, kiek nori. Gal ir mes, vis tiek dabar priėmimo stadija, tai gal leiskite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Gražuli, kai bus tas klausimas pradėtas nagrinėti, jūs ir pasakysite savo pageidavimus. Aš tikiuosi, Seimas sutiks, kad jūs galite išnaudoti visas čia turimas galimybes.
R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Aš kreipiuosi į jus, kolegos, dėl A. Vyšniausko pasiūlymo dėl Vietos savivaldos įstatymo išbraukimo iš paketo. Norėčiau prieš jums apsisprendžiant pateikti ir komiteto argumentus. Komitetas vieningai pritarė. Buvo pateikimo, svarstymo stadijos. Dabar priėmimo stadijoje reikia pasitarti ir apsvarstyti papildomai. Koks būtų svarstymas? Aš norėčiau, kad jums visiems būtų aišku.
Viešojo sektoriaus pertvarka, visas einantis paketas suteikia galimybę vadovams spręsti dėl darbo užmokesčio, kuris yra didinamas, etatų skaičiaus. Staiga norime pakeisti, kad jau spręstų ne vadovas, bet taryba, tarybos nariai. Mes puikiai žinome, rajonuose, savivaldybių tarybose, vienoje įstaigoje, organizacijoje, ypač biudžetinėse, tai vos ne pagrindinis darbdavys. Aš neapeliuoju nė į vieną partiją, bet bus taip, kad vienoje partijoje, toje įstaigoje vienos, kitos, trečios partijos, ir tas direktorius, ir viešojo sektoriaus pertvarka kuo pavirsta? Nuspręs tarybos nariai, atimdami galimybę direktoriui, gaunančiam tą mūsų nustatytą didelį atlyginimą, pačiam priimti sprendimus. Tai ko jis vertas? O kas atsakys? Kolektyvinė tarybos narių atsakomybė, kad jam nebūtų leista nustatyti etatų skaičiaus. Jeigu jau mes visą viešojo sektoriaus pertvarką rengėme taip, kad spręstų vadovas, tai jis tegul ir sprendžia. Ir siūlyčiau šito klausimo iš darbotvarkės neišbraukti.
PIRMININKAS. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Mes rytinėje darbotvarkėje svarstome paketą iš dviejų įstatymų, iš Atsinaujinančių išteklių ir Alternatyviųjų degalų, bet aš taip pat esu įregistravęs kitą Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą Nr. XIVP-3245, jis savo turiniu ir esme yra labai susijęs, ten viena tiesiog galėtų būti iš priemonių to paketo, kurį mes šiandien svarstome. Norėjau paprašyti jį įtraukti ir svarstyti šiandien darbotvarkėje. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Sekretoriatas paprastai rūpestingai surašo visus projektus. Šiuo atveju, jeigu jūs pasakytumėte tiksliai savo projekto numerį…
K. ADOMAITIS (LF). Projektas Nr. XIVP-3245.
PIRMININKAS. Gerai, apsispręsime dėl siūlymų. Tuomet eilės tvarka, kaip klausimai darbotvarkėje surašyti. Pirmasis būtų siūlymas Darbo frakcijos „Vardan Lietuvos“ išbraukti iš darbotvarkės įrašytą projektą Nr. XIVP-3108(2) – Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektą. Kas už siūlymą išbraukti, balsuoja už, kas tam nepritaria, – atitinkamai kitaip.
Balsavo 124: už – 54, prieš – 57, susilaikė 13. Projektas lieka darbotvarkėje.
A. MAZURONIS (DPF). Dėl vedimo tvarkos galiu pastabėlę? Labai trumpą.
PIRMININKAS. Dabar svarstome siūlymus. Tai kažkaip gal replikos po balsavimo būtų.
A. MAZURONIS (DPF). Bet po šito balsavimo repliką galiu?
PIRMININKAS. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tik tokią pastabėlę jums korektūrinę, gal labiau dėl protokolo, kad Darbo partijos frakcija yra Darbo partijos frakcija, o Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Tai ateičiai.
PIRMININKAS. Galbūt supainiojau kokį žodį, atsiprašau. Žinoma, kad čia yra frakcijos skirtingais pavadinimais.
Toliau siūlymas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos išbraukti projektą, įrašytą darbotvarkėje 2–7.6 klausimu, – Vietos savivaldos įstatymo pataisų įstatymo projektą Nr. XIVP-2839.
Už – 53, prieš – 34, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar liko K. Adomaičio siūlymas įrašyti Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-3245. Galbūt galime bendru sutarimu įrašyti? Nematau prieštaraujančių. Įrašome į tą darbotvarkės vietą, kur yra kitas projektas, tai yra rytiniame posėdyje prieš Vyriausybės pusvalandį.
Daugiau pasiūlymų, regis, nebuvo, nieko nepraleidau. Dabar balsuojame, ar pritariame visam darbotvarkės projektui su tais pakeitimais, kuriems ką tik pritarėme.
Balsavo 127: už – 103, prieš – 1, susilaikė 23. Darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3243 (antrasis svarstymas)
Pradedame nagrinėti darbotvarkės 1 klausimą, tiksliau, darbotvarkės 1-2 klausimą – 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3243. Antrasis svarstymas, tai specifinis svarstymas. Į tribūną kviečiu finansų ministrę G. Skaistę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia yra antrasis svarstymas 2023 metų valstybės biudžeto korekcijos, kur buvo kalbama apie skolinimąsi papildomų lėšų dėl to, kad yra pritrūkta lėšų šildymo kompensacijoms mokėti. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas projektui pritarė be pastabų. Seimo teisininkai taip pat pastabų neturėjo. Seimo narių pasiūlymų negauta. Todėl prašyčiau su šiuo procesu važiuoti toliau, patvirtinti datą ir tuomet jau priimti patį valstybės biudžeto korekcijos pritarimą kitame posėdyje.
PIRMININKAS. Patikrinsime, atrodo, klausti niekas nebuvo užsirašęs. Taip, nėra. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Dabar telieka mums apsispręsti dėl šio projekto priėmimo datos. Siūloma šį projektą priimti lapkričio 21 dieną. Ir matau, kad už nori pasisakyti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos. Sveikindamas šitą sprendimą suprantu, kad ir aiškinamajame rašte, ir niekur neparašyta, kokios sumos gali prireikti, bet galbūt ir neprireiks tos sumos. Bet į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį? Tai yra pasekmė, kai mes priėmėme siūlymą neatestuoti išlaidų, tai yra mokėti visiems, ar tas žmogus gali pats susimokėti, ar negali, turi ne vieną būstą, o keletą. Tai yra signalas ir pamoka mums visiems, visoms partijoms, kad švaistytis mokesčių mokėtojų pinigais nereikėtų. Reikėtų visada tikslingai priimti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą, kad to mes nekartotume ateityje, nes noras greitai spręsti problemą atsisuka ilgalaikėmis problemomis. Aš manau, kad mes šito įstatymo nesvarstytume, jeigu būtų buvę priimti apgalvoti įstatymai ir kompensacijas būtų gavę tiktai tie, kurie tikrai patys negalėjo susimokėti. O taip tai siūlau pritarti, nes tikrai nusiskundimų iš savivaldos yra ir joms pinigų gali pritrūkti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl datos balsuosime per balsavimo intervalą.
10.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jolitos Miliuvienės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektas Nr. XIVP-3285(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar pradedame nagrinėti kitą darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Jolitos Miliuvienės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektą Nr. XIVP-3285(2). Svarstymas ir priėmimas. Išklausysime komitetų išvadas. Pagrindinio komiteto išvadą pateiks T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labas rytas, gerbiami kolegos ir kolegės. Seimo Žmogaus teisių komitetas Seimo nutarimo „Dėl Jolitos Miliuvienės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektą svarstė lapkričio 15 dienos posėdyje. Už balsavus 5 komiteto nariams ir 1 susilaikius, Seimo nutarimo projektui komitete buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dabar numatyta diskusija, bet nėra užsirašiusių. Tai tada pereiname į priėmimo stadiją, nebent pati kandidatė norėjo pasisakyti? Nepageidauja.
Tai priėmimas. Čia vėl nematome… A, užsirašė P. Gražulis, kalbės už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš gal nenoriu kalbėti nei už, nei prieš. Kad galėtum kalbėti, turi pažinoti žmogų, pažinti jį. Aš jos nepažįstu, nežinau, bet apie pačią instituciją pasakysiu. Kažkada labai aktyviai nukreipdavau žmones į šią instituciją, kad apgintų jų teises nuo biurokratizmo ir kitų problemų, bet, deja, į jų raštus valdininkai nekreipė dėmesio. Jie ir nenori patys kreiptis į teismus toliau gindami žmogų, todėl šita institucija tapo visiškai tuščia, nieko nereiškianti ir nieko nesprendžianti. Aš manau, arba reikia šitai institucijai suteikti ir priversti juos, kad jie gintų žmogų iki galo – priverstų valdininką, arba juos reikėtų paprasčiausiai paleisti. Tai yra biudžeto lėšų švaistymas.
PIRMININKAS. E. Gentvilas už kandidatę pasisako.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš taip pat, kaip ir P. Gražulis, nepažįstu, nepažinojau kandidatės, tačiau tikrai atidžiai klausiausi Seime jos prisistatymo ir vakar – Žmogaus teisių komitete. Iš tiesų, iš vienos pusės noriu pasakyti, kad kolega Petras, manau, per daug radikaliai ir kategoriškai šneka apie Seimo kontrolierių įstaigą kaip bereikšmę. Aš manau, kad tikrai daug pasianalizavę mes matytumėme ir išspręstų problemų kreipiantis žmonėms. Tačiau, atėjus J. Miliuvienei į šitą įstaigą, aš tikrai tikiu, kad šitos įstaigos darbas bus dar efektyvesnis ir prasmingesnis Lietuvos piliečių akyse. Matyt, bendras teisinis išsilavinimas, teisinė erudicija leido kandidatei, niekada nedirbusiai šitoje Seimo kontrolierių įstaigoje, pademonstruoti visapusę savo kompetenciją ne tik pažadų lygiu, tačiau ir praktiniu supratimu, ką veikia šita institucija. Tai aš tikrai kolegas raginčiau slapto balsavimo metu nuoširdžiai ir drąsiai palaikyti J. Miliuvienės kandidatūrą.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Tai belieka mums sutarti dėl slapto balsavimo biuletenio. Jis įprastos formos – trys langeliai: už, prieš, susilaikoma. Paliekamas neužbrauktas tas langelis, kuris išreiškia jūsų valią. Bendru sutarimu patvirtiname tokį biuletenį. Primenu, kad slapto balsavimo pertrauka numatyta 13 valandą.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3287 (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3287. Priėmimo stadija. Tai kaip įprasta priėmime: 4 – už, 4 – prieš. Sutariame, kad iš karto apsisprendžiame dėl abiejų straipsnių.
P. Gražulis nori kažką pasakyti dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš jau sakiau, kai buvo tvirtinama darbotvarkė: tai yra paskutinė stadija – priėmimas. Taip, numatyta: 4 – už, 4 – prieš. Bet aš pasiruošiau, noriu pademonstruoti kai kuriuos epizodus iš Šventojo Rašto ir iš kitų, 5 minučių filmuką. Ir aš prašau būti tolerantiškiems, leisti, nes tai yra… Net, sakiau, ir sovietmečiu, kai teisiamas žmogus – paskutinis žodis suteikiamas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, man atrodo, jūs jau anksčiau motyvavote, tai viskas gerai. Jeigu techniškai susiderinote, tai per jums skirtas 5 minutes stovėdamas tribūnoje jūs galėsite komentuoti rodomą savo dokumentinę ar kokią kitą medžiagą.
Aprobuojame 1 ir 2 straipsnius ir tada kalbame dėl viso nutarimo projekto. Pirma turėtų kalbėti D. Asanavičiūtė, bet nematau salėje. M. Puidokas turėtų kalbėti prieš, bet taip pat nematau. Tada R. Petrauskienė – už.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kviečiu visus pamąstyti apie neliečiamybės naikinimą visiems Seimo nariams. Vis tik tai sugalvota ne dėl to, kad Seimo narys ramia sąžine darytų nusikaltimus ir po to ramia sąžine žiūrėtų teisėsaugai į akis. Seimo narys atėjo dirbti Lietuvos žmonėms, o ne nusikalsti. Jei P. Gražulis jaučiasi teisus prieš įstatymą, tai jam nėra reikalo slėptis už neliečiamybės. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Tuomet P. Gražulis. (Balsas salėje) Taip, galite iš tribūnos, jeigu komentuoti reikia, turbūt yra paprasčiau taip, matant prieš akis ekraną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi šiandien Tarptautinė tolerancijos diena, tai ačiū, kad jūs sutikote, kad aš taip pat galėčiau pasidalinti paruoštu videoįrašu. Videoįrašas parengtas iš tam tikrų Šventojo Rašto ištraukų, Naujojo Testamento ir Senojo Testamento, aš jį atsinešiau. Tai, ką aš pasakiau koridoriuje, Šventajame Rašte yra daug griežčiau pasakyta, kas susiję su homoseksualais ir jų santykiais. Šventajame Rašte iš viso 118 kartų paminėta apie homoseksualius nusikaltimus, jie yra smerkiami, jie nepateisinami. Todėl stovėdamas čia aš esu ramus, kad išsakiau tai, kas vyksta Lietuvoje. Mano mintis nėra skirta tiems suklaidintiems vaikams, bet jums, suaugusiesiems, propaguojantiems homoseksualius santykius kaip gėrį. O tai yra blogis. Dėl ko buvo sunaikinta ir Sodoma, ir Gomora? Ir sodomija yra kilusi iš to, kad yra homoseksualumo sinonimas. Jums taip pat linkiu daugiau ir plačiau paskaityti Šventąjį Raštą ir suprasite. Aš išrinkau tik keletą citatų. Bet prieš tai noriu parodyti prokuratūros dvejopus standartus, kaip jie elgiasi vienų politikų arba viešųjų asmenų atžvilgiu ir kaip elgiasi kitų. Prašau paleisti tą įrašą.
Rodomas vaizdo įrašas:
O. Šurajevas Seimo narius D. Kepenį, M. Puidoką, R. Žemaitaitį išvadino pedofilais, prorusiškais (…), V. Putino (…) ir siūlė čiulpti (…). Vilniaus policija už viešosios tvarkos pažeidimą O. Šurajevui skyrė 15 eurų baudą, o už politiko ar valstybės pareigūno garbės ir orumo pažeminimą skyrė 25 eurų baudą. (Garsinis signalas)
A. Valinskas „Delfi“ laidoje išreiškė neapykantą W. Tomaszewskiui sakydamas, kad tokius reikėtų šiaip jau šaudyti po vieną per metus, pradėti nuo W. Tomaszewskio. Prokuratūra neapykantos kurstymo raginant šaudyti žmones nematė. (Garsinis signalas)
A. Ramanauskas-Greitai savo jutubo kanale „Šeimų maršo“ dalyvius išvadino kaimo (…) ir kaimo (…). Gavo 12 eurų administracinę baudą už galimai žalingą informaciją nepilnamečiams. (Garsinis signalas)
A. Maldeikienė savo feisbuko paskyroje „Šeimų maršo“ dalyvius ir rėmėjus išvadino vagimis, šušeromis, melagiais, korumpuotais ir gašliais. Ieškinys A. Maldeikienei buvo atmestas. (Garsinis signalas)
A. Armonaitė pavartojo žodžius „(…) gabalas“ komentuodama A. Šimo balsavimo būdą. Etikos sargai išteisino A. Armonaitę dėl neetiško žodyno. (Garsinis signalas)
G. Vaitkevičius Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Upės gatvėje, netoli S. Skvernelio šeimos namų ant asfalto paliko užrašus „vagies namas“ ir „Skvernelis“ bei nupiešė rodyklę. Nors prokuratūra teigė, kad užrašai ant kelio buvo tikslinis asmens šmeižimas, akivaizdžiai peržengiantis civilinės atsakomybės ribas, tačiau teismas paskelbė, kad G. Vaitkevičiaus veiksmai nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris sudarytų pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę. (Garsinis signalas)
Buvusio Raseinių mero konservatoriaus A. Bautronio bendražygis R. Laugalis: „Sakiau, kad tikrai nepriims tų, kurie už mane nebalsuos, juos žydų kapinėse laidosime.“ Prokuratūra neapykantos kurstymo R. Laugalio žodžiuose nematė. (Garsinis signalas)
Andrius Skaistys, finansų ministrės vyras, protestuojančius mokytojus viešai išvadino komuniagomis ir broileriais. (Garsinis signalas)
Nesugulk su vyru kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėjimas. (Skaitant šį tekstą, girdima bažnytinė giesmė) Nesantykiauk su gyvuliu save suteršdamas. Ir moteris neturi stoti prieš gyvulį, kad su juo santykiautų, nes tai iškrypimas. Nesusitepkite minėtais būdais, nes taip susitepė tautos, kurias aš išvarau nuo jūsų. Kraštas buvo suteptas. Aš užtrauksiu jų nusikaltimus ant jų ir kraštas išvems savo gyventojus. Jūs ir tarp jūsų pasiliekantys ateiviai, laikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir nedarykite nė vienos minėtų bjaurysčių. Visas tas bjaurystes darė krašto gyventojai, gyvenę pirma jūsų, ir jį sutepė. Saugokitės, kad kraštas ir jūsų neišspjautų, jei jį suteršite, kaip išspjovė pirma jūsų buvusias tautas. Kiekvienas žmogus, kuris darytų bet kurią iš tų bjaurysčių, bus išnaikintas iš savo tautos.
Laikykitės mano nuostatų, nedarykite to, ką darė pirma jūsų gyvenusieji. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi, jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu, jie užsitraukė kraujo kaltę. Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu kentėdami amžinos ugnies bausmę. Jie nesirūpino pažinti Dievą, tai ir Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. Todėl jie pilni visokio neteisumo, piktybės, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų. Jie – Dievo nekenčiami šmeižikai, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Gražuli, jau 6 minutės, nors užsirašėte… (Balsas salėje)
…neklausantys tėvų, neprotingi, neištikimi, be meilės, negailestingi, nors žino Dievo sprendimą, jog visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.
Hebrajiškas žodis „pasibjaurėtinas“ yra pavartotas 118 kartų visame Senajame Testamente. Sodomos mieste labai didelė nuodėmė buvo homoseksualizmas, tai yra vyrai santykiaudavo su vyrais, o moterys – su moterimis. Štai iš kur kilo žodis „sodomija“.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū pirmininkui ir Seimo nariams už kantrybę. Taigi, aš daug švelnesnius žodžius vartojau kalbėdamas su jaunuoliais ir gindamas krikščioniškas vertybes. Manau, kad jūs turite kiekvienas, nes prisiekdamas beveik kiekvienas čia, kai tapote Seimo nariu, pasakėte: „Tepadeda man Dievas“, padėjęs ranką ant Konstitucijos, laikytis Dievo mokymo.
PIRMININKAS. D. Kepenis taip pat pasisako prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Visi Lietuvos piliečiai privalo laikytis Konstitucijos. 80 % Lietuvos gyventojų teigia, kad yra katalikai, kitaip sakant, jie klauso, kas yra parašyta Biblijoje, Šventajame Rašte. Petras ką tik citavo Šventąjį Raštą. Tai yra žmogus, turbūt vienas iš nedaugelio, kuris jo laikosi, kaip ir verta būtų laikytis visiems tiems, kurie deklaruoja esą katalikai. Jisai tikrai laikosi jos, stengiasi ir jeigu nesilaiko, tai atgailauja, ko negaliu pasakyti apie tuos, kurie Biblijos visiškai neskaitė, nors šiandien visame tame Vakarų pasaulyje Biblija yra stalo knyga. Visi matėme, kad jinai visuomet guli viešbučiuose, verta ją paskaityti. Niekas jos neatšaukė.
Man keista, kad tie žmonės, kurie bando pakeisti Bibliją, keičia iš kito galo. Jie nesiūlo keisti Biblijos, bet jie siūlo taip pakeisti įstatymus, kad maždaug jie prieštarautų Biblijai. Aš, kaip katalikas, taip pat esu prieš tai. Aš rekomenduoju tiems žmonėms, kurie čia siūlo šeimos iškraipymus, kad jie pirmiausia pradėtų kreiptis į tas instancijas, kurios gali pakeisti Bibliją. Nuo to darykime ir tada, gavę atsakymus, mes žinosime, ar verta tą daryti, ar ne. Aš esu prieš tai, kad gaištume laiką kaltindami, atiduodami, kaip jūs čia sakote, teisingumui suvaržyti laisvę P. Gražuliui ir pagalvotume apie tai, kas iš tikrųjų yra Šventajame Rašte parašyta. O jeigu mes nesame tie katalikai, tai išsibraukime. Jeigu mes pasakėme per gyventojų apklausą, kad mes katalikai, tai dabar pasakykime, kad mes nebe katalikai – mes už paleistuvystę, už ištvirkavimus – visa tai, kas griauna valstybės, šeimos pamatus. Tuo keliu mes negalime eiti. Kviečiu kolegas apie tai pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Asanavičiūtė – už.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Savo laiką aš panaudosiu ne kalbėdama už tyrimo komisijos sprendimą, nes tai išsakiau balsuodama ir komisijos valia akivaizdi, bet aš šiandien noriu kreiptis į rinkėją. Aš noriu kreiptis į rinkėją su pamąstymu, ar tokie Seimo nariai jums tinka? Ar tinka Seimo narys, dėl kurio sudaryta jau šešta tyrimo komisija? Ir netiesa, kad sudaryta tik per konservatorių valdymo laikotarpį – sudaryta ir per valstiečių, ir socialdemokratų valdymo laikotarpius. Ar jums tinka Seimo narys, kuriam gresia apkalta ne dėl to, kad jisai skelbia savo politines pažiūras ar krikščioniškas, katalikiškas pažiūras, bet dėl to, kad jisai, pasinaudodamas savo galia, savo įtaka, savo neliečiamumu, siekia naudos sau ir savo verslui, savo piniginei, savo kišenei? Ar jums patinka toks Seimo narys ir tinka toks Seimo narys, kuris… ir jūs įsivaizduojate, kad Seimo nario darbas yra žvakelių nešiojimas, gėlių nešiojimas ir saldainių nešiojimas? Ar jums tikrai tinka toks Seimo narys, kuris teikia įstatymų projektus kaip patyčias? Jeigu jisai šiandien tyčiojasi iš žmonių, kurie jam nepatinka, neįtinka, sakydamas ne švelnų žodį, kaip buvo teigiama iš tribūnos, o vadindamas išsigimėliais, tai reiškia žmonėmis, turinčiais fizinio arba psichinio išsigimimo požymių, tai kaip šitas žmogus rytoj vadins jus ir jūsų šeimos narius, ir jūsų bičiulius? Žmogaus akivaizdus elgesio modelis, mes jį matome Seime – aš, kaip naujokė, nuo pat pirmos Seimo kadencijos pradžios, o kiti, kurie jau čia seniai, jau ne pirmą kadenciją yra, mato tai nuolat.
Kadangi buvo cituojama Biblija, aš nesu katalikė, aš esu evangelikė sekmininkė ir skaitau Bibliją, man labai gaila, kad žmonės už jos slepiasi, nematydami jos prasmės, tai aš paskaitysiu iš Pirmojo laiško korintiečiams VI skyriaus. Pacituosiu, kas dar nepaveldės Dievo karalystės: tai ištvirkėliai, stabmeldžiai, svetimautojai, išmėtę savo vaikus po visus galus, vagys, gobšai, girtuokliai, keikūnai ir plėšikai. Taip pat Mato evangelijos VII skyrius sako: „Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo Tėvo valią, kuris yra danguje. Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nepadarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!“ Tada aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, piktadariai!“ Tai, gerbiamas Petrai, gal jums užtenka galvoti apie kitus ir apie kitų ateitį? Pradėkite galvoti apie savo ateitį čia, žemėje, ir apie savo ateitį dangaus karalystėje arba ne ten. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, reaguodamas į šį pasisakymą ir į kai kuriuos kitus, na, norėčiau, kad vis dėlto mes čia susiorientuotume. Mes nevykdome P. Gražulio teismo nei bažnytinio, nei kokio nors kitokio – tiesiog mes sprendžiame, ar pasitikime Generaline prokuratūra, teismais, kad jie tinkamai išnagrinėtų tuos įtarimus, kaltinimus, kurie šiandien yra mums pateikti. Tai yra tas klausimas.
Dabar prieš. Grįžo M. Puidokas, tai jam suteiksiu žodį. Gerbiamas Petrai, jūs ilgai kalbėjote, tikrai nėra numatyta, kad reaguotumėte į pasisakymus už ir prieš, tikrai jums buvo suteiktos net 7 minutės vietoj 2 minučių.
M. PUIDOKAS (MSNG). Ar jau galima kalbėti, nes jūs laiką įjungėte?
PIRMININKAS. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, kalbant apie Lietuvoje susidariusį gyvulių ūkį, kyla daug klausimų. Kaip dabar išeina, kad ateina į apkaltos komisiją Vilniaus apygardos prokuroras, jis asmeniniu įsitraukimu į tokią nereikšmingą bylą, kas įprastai nėra daroma, priima sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl O. Šurajevo ir atėjęs į apkaltos komisiją pareiškia, kad tokie kaip O. Šurajevas yra lygesni, o tokie Seimo nariai kaip R. Žemaitaitis ir P. Gražulis yra lygūs, nes jiems galioja kitokios taisyklės. Tai ką dabar daryti su mūsų šalies Konstitucija, pagrindiniu mūsų valstybės įstatymu, kuris skelbia, kad visi piliečiai prieš įstatymą turi būti lygūs, kad visų jų veiksmai turėtų būti lygiai traktuojami ir su jais visais turėtų būti vienodai elgiamasi? Tikrai yra labai didelė, rimta ir, manau, sisteminė mūsų valstybės liga, kai Seimas ir valdančioji dauguma nori į nebūtį nusiųsti, ir pasisakydama prieš tai konservatorė tą patį įvardino, kad nori tiesiog į amžiną poilsį išsiųsti P. Gražulį ir kitus aktyviausius Seimo opozicijos narius. Ar toks veikimo modelis demokratinėje valstybėje yra tinkamas?
Aš jau esu pasisakęs, kad jeigu mes esame demokratinė valstybė, kuo aš labai labai rimtai abejoju, tokiu atveju mūsų valstybėje turėtų būti galimos įvairios nuomonės ir neturėtų būti keliamas klausimas, ar Seimo salėje yra galima neteisinga nuomonė, ar galima kvaila nuomonė. Dabar mes padarome vieną teisingą nuomonę, kuri tinka valdančiajai daugumai, ir daugiau galimų nuomonių išeina, kad neturime. Ar taip turėtų būti?
Aš matau, kad jeigu ta situacija nesikeis, tai žmonės vis labiau ir labiau akivaizdžiai matys, kad taip yra kuriama visiška diktatūra. Ir mes tą patį matome Kinijos ir Taivano atveju, kad vieną dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kalba vienaip, kitą dieną jisai jau pripažįsta tarptautinius susitarimus, kurių Lietuva turi laikytis.
PIRMININKAS. Baigėsi laikas, nes jūs jau pradėjote nagrinėti…
M. PUIDOKAS (MSNG). Baigėsi laikas ir jūsų gerbiamai kolegei, tai dabar man irgi leiskite kalbėti 3 minutes, nes mano laiko dalį jūs dar sunaudojote diskutuodamas su ponu P. Gražuliu.
PIRMININKAS. Tai pridėjau pusę minutės.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš dar nespėjau Šventojo Rašto pacituoti. Tai, kalbant pagal Šventąjį Raštą, aš vis dėlto manyčiau, kad nereikėtų ieškoti, gerbiamieji konservatoriai, Laisvės partijos atstovai, krislo kito akyje, kai patys turite daug rimtesnių bėdų. Ačiū.
PIRMININKAS. Už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Daug girdėjome čia šventraščių citatų ir išklausęs jas suprantu, kad beveik niekas čia nepakliūsime į dangaus karalystę, nes nuodėmių visi turi. Bet, kolegos, man atrodo, žanras yra supainiotas. Lietuvos Respublikoje Seimo narys vertinamas ne pagal tai, ar jis laikosi Šventojo Rašto, o pagal tai, ar jis nusižengė Konstitucijai, ant kurios padėjęs ranką prisiekė. Jeigu koks nors Seimo narys nesilaikytų Šventojo Rašto tiesų, arba dogmų, jam nebūtų taikomas baudžiamasis persekiojimas.
Kodėl mes čia šiandien sprendžiame šitą klausimą? Todėl, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vertino kolegos P. Gražulio veiksmus ne pagal Šventąjį Raštą, kurį čia bando ir vieni, ir kiti pakišti. Ir aš net nesigilinu į tai, ar atitinka Šventąjį Raštą, ar ne. Čia kiekvieno apsisprendimas. Kiekvienas iš mūsų turime vertinti, ar Seimo nario veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
Šiuo atveju Generalinė prokuratūra mano, kad yra galimas nusižengimas Lietuvos Respublikos įstatymams, ir Seimas yra tik tarpininkas, kuris turi atlikti Generalinės prokuratūros pavestą darbą – spręsti komisijoje, ar sutikti su Seimo nario patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir galimu jo laisvės suvaržymu.
Aš tik šitaip ir traktuoju. O dabar jūs kokius norite šventuosius raštus cituokite, tai neturi jokios juridinės reikšmės. Savo rinkėjams paveikti, žinoma, tai gali būti instrumentas, tačiau aš manau, kad mes šiandien sprendžiame juridinį klausimą, dėl kurio į Seimą kreipėsi generalinė prokurorė.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė kalbės prieš.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai teisingai E. Gentvilas pastebėjo, kad šiandien mes sprendžiame juridinį klausimą. Vis dėlto matome, kad Seimas linkęs kreiptis šiuo atveju į Generalinę prokuratūrą ir paruoštas nutarimo projektas. Tai labai norėtųsi sulaukti teisingo Generalinės prokuratūros atsako, toks jis buvo panašiais atvejais, kuomet raginimas žudyti net nesulaukė generalinio prokuroro dėmesio ir nėra priimamas kreipimasis atlikti ikiteisminį tyrimą. Net nebuvo galimybės įvertinti, visiems prokurorams in corpore pasitarti, ar tokie žodžiai – raginti žudyti kitos tautybės Lietuvos piliečius – yra tinkami mūsų valstybėje, kai išsakytas žodis, neetiškas žodis, kitus žmones žeidžiantis žodis, yra vertinamas apkalta Seimo nariui.
Mano vertinimu, mes padėkime ant tų Temidės svarstyklių panašius atvejus. Ir labai linkėčiau Generalinei prokuratūrai įvertinti visa tai, kas buvo taip neseniai, įvyko, čia Petras parodė mums nemažai informacijos. Aš labai tikiuosi tikrai teisingo vertinimo. Nes niekaip negali jausti to teisingumo jausmo kalbėdamas ir vertindamas labai skirtingus, bet, mano vertinimu, dar baisesnius atvejus, kai net nesulaukiama prokuroro dėmesio. Ir tai buvo kalba taip pat politiko, labai aukštą rangą užėmusio žmogaus mūsų valstybėje, – raginti žudyti kitus žmones. Ir prokurorai nesiteikė panagrinėti šio klausimo.
Šiuo atveju vis dėlto vertindama, kad šiandien bus balsuojama už tai, kad P. Gražulis nusipelnęs apkaltos, aš labai linkėčiau prokurorei, buvo keliamas klausimas, kur yra prokuratūra, kur prokurorė, būti vienodai teisingai, kad būtų visiems žmonėms aiškus tas teisingumas pagal mūsų etines normas valstybėje, kas yra teisinga, o kas ne.
Tai mano pasisakymas yra toks. Aš vis dėlto nemanau, kad šiuo atveju reikėtų Petrui už jo pasisakymus… pasmerkti mes jį galime ir raginti taip nedaryti, bet bausmė yra nelygi padarytam nusižengimui.
PIRMININKAS. Aš dar kartą reaguoju į pasisakymus, kad nebūtų Seimo nariai ir visuomenė klaidinami. Mes šiandien nesprendžiame jokio apkaltos P. Gražuliui klausimo. Galbūt tokį klausimą spręsime kitą antradienį kitu pagrindu. Dabar mes sprendžiame, ar prokurorei leisti atlikti ikiteisminį tyrimą, ir net nežinome, ar to tyrimo išvadoje bus suformuluojami kaltinimai, ar bus kreiptasi į teismą. Tiesiog klausimas yra visai kitas.
Paskutinis V. Mitalas – už.
V. MITALAS (LF). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų, labai trumpai, nes pagrindinius argumentus pasakė prieš mane kalbėjęs E. Gentvilas ir pasakė labai tiksliai. Aš gal tiktai pastebėsiu, kad tie Šventojo Rašto skaitymai, kurie čia iš vienos ir iš kitos pusės pasipylė, Seimo salėje turbūt jiems nėra vieta. Lietuvoje nėra valstybinės religijos ir tai įtvirtinta pagal Konstituciją.
Tiesą sakant, sekmadienį aš pats buvau bažnyčioje, jeigu norite kas nors, galime nueiti ir kartu, bet šiaip jau Seimo salėje Lietuvoje valstybinės religijos, labai aiškiai, kad valstybinės religijos, įtvirtintos Konstitucijoje, nėra. Ir ši diskusija, tegul jinai neatrodo, nors bandoma padaryti, kad jinai atrodytų kaip kažkoks kovos prieš nuodėmes ar tų, kurie nenori kovoti prieš nuodėmes, kova, bet tai yra labai šaltas, labai aiškus Seimo leidimas nesislapstant po savo imunitetu, nesislapstant nuo teisėsaugos, leisti teisėsaugai Lietuvoje vykdyti savo darbą. Ji taip pat yra, sakykime taip, atskira valdžios rūšis, nepriklausoma, ir turi savo priedermę ir pareigą įvykdyti iki galo. Todėl aš manau, kad kiekvieno Seimo nario pareiga šiandien yra balsuoti už.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Dabar dėl to klausimo padarysime pauzę, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą. Atkreipsiu dėmesį, kad šiuo atveju nutarimui priimti reikia 71 balso.
Kitas klausimas turėtų būti dėl apkaltos iniciatyvos R. Žemaitaičiui, bet aš manau, kad tokiais jautriais klausimais svarbu laikytis darbotvarkėje nustatyto laiko, kad visi, kas planavo pasisakyti, galėtų tai padaryti, tai bus 11 valandą, kaip numatyta.
10.45 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3245 (pateikimas)
Dabar aš siūlyčiau išnagrinėti klausimą, kurį mes papildomai įrašėme. Tai dabar pagal mūsų darbotvarkę 1-8 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – K. Adomaitis. Pateikimas.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas pirmininke, šiandien mes svarstysime ir kitą savo turiniu labai panašų projektą, jis taikomas šitam pačiam Alternatyviųjų degalų įstatymui, kurį pristatau, ir Atsinaujinančių išteklių įstatymui. Tuo kitu įstatymu, kurį pristatys greičiausiai mūsų kolega R. Vaitkus, apibrėžiamas tikslas 41 % sumažinti naftos naudojimą. Šį įstatymo projektą, kurį pristatau aš, pristatyčiau kaip vieną iš konkrečių priemonių, ką mes galime padaryti, kad tas naftos sunaudojimas sparčiau mažėtų. Jo esmė yra paremti viešąjį transportą, elektrinį krovinių transportą ir nustatyti sąlygas, kad į Lietuvos rinką tiekiantys naftos degalų tiekėjai galėtų įgyvendinti jiems keliamus tikslus būtent remdami tokį viešąjį arba krovinių transportą.
Kodėl gimė tokia projekto idėja, kodėl jinai atsirado? Šiuo metu mes turime Alternatyviųjų degalų įstatyme numatytus konkrečius tikslus, jie siekia, rodos, 7,2 % sunaudoti alternatyviųjų degalų šiais metais, 7,8 % – kitais ir laiptais tas naudojimas didėja kiekvienais metais. Šiuo metu tą savo užduotį naftos degalų tiekėjai gali įvykdyti tiktai privalomai įmaišydami biodegalus, tiekdami biometaną arba labai nedidele apimtimi įkraudami viešosiose įkrovos stotelėse paprastai lengvuosius automobilius. Tačiau mes naudojame troleibusus, elektrinį geležinkelį, taip pat galbūt krovinių vežėjai turi net ir kažkokį elektrinių sunkvežimių parką, nors jų tikrai yra kol kas tiktai simbolinis kiekis. Mes žinome, kad, pavyzdžiui, Tauragė yra tokia gana maža savivaldybė, bet jinai jau turi bent 11, man atrodo, elektrinių autobusų. Ir kadangi visi šie autobusai, troleibusai, geležinkeliai gauna savo elektrą ne iš viešųjų įkrovos stotelių, jie turi savo privačias įkrovos stoteles arba kaip troleibusai turi kontaktinį tinklą, arba, tarkime, geležinkeliai turi vėl savo kontaktinį tinklą, iš kurio gauna elektrą, jie niekaip negali savo sunaudotos elektros, savo sunaudotos energijos perleisti naftos degalų tiekėjams ir taip leisti naftos degalų tiekėjams įgyvendinti savo keliamus tikslus, tai yra pasiekti tuos rodiklius, kad jie sunaudotų 7 %, 8 %, 10 % – kiekvienais metais vis daugiau, kaip numatyta įstatyme, tų procentų alternatyviųjų degalų. Tai šitas įstatymo projektas tą leis, paprasčiausiai jis tą leis, tai yra troleibusų parkas galės užsiregistruoti, pirkti atsinaujinančią elektrą, visų pirma, antra, užsiregistruoti tų vadinamųjų DAEI vienetų tiekėju ir tuos DAEI vienetus galiausiai perleisti naftos degalų tiekėjams, kad jie galėtų įgyvendinti savo tikslus. Taip jie galėtų gauti papildomų pajamų, taip troleibusai, elektrinių autobusų parkus turinčios savivaldybės, geležinkeliai… Mes žinome, kad visas viešasis transportas yra iš esmės nuostolingas, mes žinome, kad savivaldybės renkasi, ar joms naudoti daugiau dyzelinių ar daugiau troleibusų, ar daugiau elektrinio transporto. Tai būtų parama ne tiktai už transporto priemonės įsigijimą, ką mes dažnai turime iš europinių priemonių, bet tai būtų parama už tai, kad naudoja, už tai, kad naudoja energiją, kuri yra iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Aš padariau apklausą rengdamas šį įstatymą, paskaičiavau, kiek šiuo metu sunaudoja didžiausi tokie elektrinio parko turėtojai, tai yra Vilniaus, Kauno troleibusai, Tauragę įskaičiavau, geležinkelius. Tai sudaro maždaug 0,2 % nuo visos transporto energijos Lietuvoje. Tai yra ganėtinai nedidelis kiekis, bet, tarkime, naftos degalų tiekėjai vis tiek galėtų bent tokią dalį, tokiu mastu įgyvendinti jiems keliamus tikslus. Manau, tai nesudarytų kažkokios konkurencijos, ko, tarkime, buvo bijoma (girdėjau ir tokių pasakymų), kad nesusidarytų kažkokia didelė, reikšminga konkurencija kitiems alternatyviems degalams, kuriais irgi galima įgalinti tuos pačius tikslus, – tai kaip mano pačioje pradžioje minėti biometanas, biodegalai, pažangieji biodegalai ir kitos priemonės.
Kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą. Tai bus dar vienas būdas, kaip finansuoti mūsų viešąjį transportą, kaip motyvuoti rinktis viešąjį transportą, varomą atsinaujinančiais elektros ištekliais. Aišku, gal ko neužakcentavau, bet trumpai paminėjau, kad šitas įstatymo projektas, taip, kaip jis suformuluotas dabar, galėtų padėti ir krovinių transportui, tai yra elektriniam krovinių transportui taip pat gauti tas pajamas už tai, kad padeda siekti Lietuvai atsinaujinančios energetikos tikslų. Tikiuosi, jog aiškiai pristačiau. Paaiškinau įstatymo motyvus, tikslus. Jeigu yra klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai aš esu už tai irgi. Kaip sakote, tarša mažėtų ir panašiai. Bet ar mes taip galėtume išspręsti, o gal dar yra ir kitų priemonių, kaip galėtume skatinti, kad atsirastų kuo daugiau elektrobusų? Tauragė dalyvauja viename iš projektų, kuriam yra kitas finansavimas. Kaip paskatinti kitas savivaldybes perorientuoti viešąjį transportą? Ar tas variantas, kurį jūs teikiate dabar įstatymu, taip, jis kažkiek padės mažinti, bet ar tai išspręs tą klausimą? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Aš manau, kad atpigins elektrinio viešojo transporto naudojimą ir atitinkamai papildys tas kitas finansavimo priemones, kurias mes turime, tas subsidijas, kurias mes steigiame iš Europos Sąjungos lėšų. Reikia pasakyti, kad tos subsidijos iš europinių lėšų, iš kitų priemonių, yra vis dėlto viešosios lėšos ir mes jų turime ribotą kiekį – tiek, kiek mums pavyksta susitarti su Europos Sąjunga, kiek iš biudžeto ištraukiame, tiek pavyksta. Čia nebebūtų lėšos, gaunamos iš biudžeto, bet iš naftos degalų tiekėjų. Tai būtų tvarus, ilgalaikis finansavimas.
Tarkime, dėl ko aš nerimauju, tai gali įsigyti savivaldybės arba, pavyzdžiui, Vilnius renkasi, ar jam daugiau paleisti troleibusų ta pačia gatve važiuoti, ar jam daugiau paleisti dyzelinių autobusų. Čia bus labai konkreti papildoma motyvacija leisti būtent elektrinį švarų transportą, kai yra tokia alternatyva. Be abejo, per ilgą laiką, nes daugės ir elektrinio transporto, ir keliami tikslai didės, tas finansavimas, kurį gaus viešasis elektrinis transportas, mano nuomone, irgi tiktai augs per šitą priemonę.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate tik apie elektrinį transportą, bet norėčiau klausti, kaip biodegalai, kaip gamtinės dujos įsipaišo į jūsų tą teikiamą įstatymo projektą? Matome, kad diskusijos vyksta Europoje ir dėl gamtinių dujų, kad jas, kaip mažiau taršų kurą, pripažintų, taip pat galbūt kaip ir tarpinį kurą. Lietuva, žinote, neturi tokio dujų vartojimo, jis nuolat mažėja, būtinai reikia dabar ilgą laiką vartoti tas dujas ir nuo dujų adatos mes negalime nulipti. Norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte šitą aspektą ir biodegalus (gamyba taip pat plečiasi tiek bioetanolio, tiek visų aliejų, kurie maišomi į dyzeliną). Būkite mielas.
K. ADOMAITIS (LF). Kaip ir minėjau, geras klausimas, nebegaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Neskubėkite, dar daug turime laiko.
K. ADOMAITIS (LF). Kas susiję su biodegalais, dujomis, biodujomis, reikia pabrėžti, kad pagal šitą galiojantį Alternatyviųjų degalų įstatymą (aš tikiuosi, gerai girdite) jau dabar šitie degalai gauna finansavimą iš naftos degalų tiekėjų, jie privalo įsigyti šiuo metu pažangiuosius biodegalus, biodegalus, biometaną. Ta schema veikia.
Paradoksalu tai, kad jeigu turi elektrinį autobusą, tai tu šiuo metu negali gauti jokio finansavimo, jokių pajamų iš tų naftos degalų tiekėjų, kad padėtum jiems įgyvendinti tikslus, bet jeigu naudoji biometano autobusą, tuomet gauni tą finansavimą, bent jau teoriškai gali gauti, jeigu naftos degalų tiekėjas pasirenka iš tavęs įsigyti tuos DAEI vienetus. Čia toks kaip ir sulyginimas, kad galės dalyvauti ir elektra varomas transportas šioje schemoje, ir gamtinėmis dujomis arba biodegalais. Ir aš noriu… Labai ačiū. Labai atsiprašau. O, šiltas! (Balsai salėje)
Labai svarbu, kad čia yra sulyginamos teisės. Kartais bijoma to, kad čia dabar prasidės konkurencija tarp elektros ir biodegalų. Bet aš noriu pabrėžti, aš paskaičiavau, tiktai apie 0,2 % elektra papildomai įlies alternatyvų į visą šitą schemą, o per metus tikslai padidėja 0,6 %. Tai yra erdvės užteks visiems. Tiesiog bus sulygintos teisės. Jeigu mes palaikysime tą kitą įstatymą, kuriuo mes siūlome 41 % mažinti naftą, tai turbūt irgi šitos schemos tikslai tiesiog dar labiau padidės. Tikrai čia nesusidarys, kaip sakyti, visos priemonės turės lygias teises vystytis.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, nelabai norėčiau kankinti jus, todėl trumpą klausimą užduosiu. Prie tų kitų įstatymų, kuriuos mes dar svarstysime, iniciatorių yra kokia nors Energetikos konfederacija, aš matau, aiškinamajame rašte parašėte, kad šitą įstatymą jūs teikiate vienas. Ar visgi buvo lobistų, kurie darė įtaką, kad šitas įstatymas atsirastų posėdžių salėje? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Atsakymas galėtų būti labai platus. Iš tiesų šiuo metu yra Europos Sąjungoje priimta direktyva dėl alternatyviųjų degalų, atrodo, R3 jinai trumpinama. Joje yra kur kas ambicingesni tikslai, dar daugiau priemonių numatyta. Iš tiesų šita iniciatyva yra mano. Mano pradinė mintis buvo kur kas plačiau pasiūlyti elektros naudojimą, įtraukti ir privačius asmenis, ir tuos, kurie kraunasi elektrą savo namuose, ir dar kitas priemones numatyti. Tai ateina ir iš Europos Sąjungos direktyvų, ir Lietuvoje iš tiesų yra tiek jūsų minėta konfederacija, tiek visokių kitų nevyriausybinių organizacijų, turinčių tų tikslų. Kur kas platesnis įstatymo projektas buvo aptartas labai plačiame rate, dalyvaujant ir „Mažeikių naftos“ atstovams, ir trijų ar keturių lobistinių, pavadinkime, organizacijų atstovams, ir Energetikos ministerijos atstovams, ir viešojo transporto atstovams, ir įkrovos rengėjų atstovams. Tas įrašas yra. Beje, manau, jeigu tik turite laiko, labai prasminga būtų jį pasižiūrėti, ten buvo platesnė diskusija. Bet iš tiesų suprantame, kad ateina europinė direktyva, joje bus daug daugiau pakeitimų, ji apims daug daugiau pokyčių, tikrai reikalinga ta didesnė diskusija. Aš apsiribojau tik šia idėja, elektrinio viešojo transporto parėmimu, tai yra grynai mano iniciatyva, mano noras, neįvardinau tų kitų papildomų dalykų, kurie tikrai ateis su direktyva.
PIRMININKAS. Dėkui, daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kaip tik beveik ir pasiekėme 11 valandą. O dėl šio projekto balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
11.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti“ projektas Nr. XIVP-3288 (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti“ projektas Nr. XIVP-3288. Priėmimo stadija.
Vėl yra du straipsniai, sutarėme, kad apsisprendžiame dėl kiekvieno straipsnio bendru sutarimu ir galime kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Turime omenyje redakcinius Teisės departamento pasiūlymus, pastabas, į juos Dokumentų skyrius atsižvelgs, jeigu bus nutarimas priimtas, ir tada kalbame dėl nutarimo projekto iš esmės. Kaip įprasta, 4 – už, 4 – prieš. R. Petrauskienė – už.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Holokaustą išgyvenusioje šalyje, kur tūkstančiai lietuvių kolaboravo su naciais ir tapo jų ideologinės mašinos žudymo įrankiais, šalyje, kur beveik visi žydų tautybės lietuviai išžudyti, Seimo narys skleidžia akivaizdžiai antisemitinę propagandą. Jeigu jums tai toleruotina, tai jūsų sąžinės reikalas. Jūs tikriausiai remiatės tokiu elektoratu ir, užuot švietęs žmones, pataikaujate tamsai ir neapykantai. Tai jūsų teisė. Bet primenu, kad tie patys jūsų rinkėjai, degantys neapykanta žydams, pajus savo kailiu, ką reiškia dėl gėdingo antisemitizmo ar homofobijos, kuria garsėjama, kai taps gėdinga investuoti tokioje šalyje kaip, pavyzdžiui, dabar Rusijoje. Tada prasidės verkimas tų pačių antisemitų, kurie už jus balsuoja, kad nėra darbų. Tai gerai, kad šiandien dar esame už tos zonos, tačiau, nereaguodami į tamsą, galime smigti labai greitai, todėl pagalvokite labai atsakingai prieš balsuodami.
PIRMININKAS. M. Puidokas – prieš. Nėra. Tada prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Šitame Seime jau, matyt, nereikia klausti, ar dar bus apkaltų, greičiausiai aktualus klausimas, kada kito Seimo nario iš opozicijos apkalta, nes jau ir taip pirmaujame apkaltų skaičiumi. O dabar tos apkaltos prasidėjo įvairių pasisakymų pagrindu, kurių, net jeigu skaitai patį apkaltos išvados tekstą, ir atrinkti yra neįmanoma. Jeigu Konstitucinio Teismo doktrina aiškiai reikalauja, kad apkaltos tekstuose būtų įvardinti konkretūs žodžiai ir veiksmai, dėl kurių asmuo yra kaltinamas, tai tiesiog apkaltos tekste yra sudėti visi R. Žemaitaičio postai, kuriuose jisai kalba apie tai, kad yra pats kremlinis, ir ironizuoja. Tai ar dabar ir už saviironiją mes darome R. Žemaitaičiui apkaltą?
Kitas dalykas, kuris vėlgi labai stebina, tai nematome jokių ekspertų išvadų. Buvo pakviesti žmonės, pačių atsirinkti ekspertai, bet, tarkime, kodėl nebuvo užsakyta kalbos ekspertizės išvada, duodant tuos pačius R. Žemaitaičio postus ir gaunant teismo eksperto išvadą, nuomonę? Kodėl nebuvo sulaukta prokurorų sprendimo? Kodėl nebuvo netgi sulaukta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, nes ir ten R. Žemaitaitis buvo apskųstas? Bet šitų atsakymų iš tikrųjų nėra.
Kitas dalykas, kuris, matyt, yra akivaizdus, kad šitomis apkaltomis, kurios čia buvo, iš tikrųjų nutarimai galėjo būti priimti per trumpesnį laiką, jos buvo ištęstos iki begalybės, yra bandoma kažką pridengti. Tai dabar, kaip suprantu, biudžetą priimant bus antra P. Gražulio apkalta? Kažkaip mes apkaltas iš tikrųjų nuvalkiojome tiek, kad jeigu kažkada žodis „apkalta“ priminė R. Pakso apkaltą su visais argumentais, su tarnybų išvadomis, su įslaptinta medžiaga, tai dabar žodis „apkalta“ primins P. Gražulį ir kels natūralią šypseną, nes taip jūs sugebėjote per šitą kadenciją nuvalkioti apkaltas.
O pabaigai, tai tikrai, matyt, R. Žemaitaitis jums turėtų padėkoti už stiprią paramą ir partijos sukūrimo reklamą. Tai vienintelis dalykas, ką jūs su šita apkalta pasiekėte, kad padėjote susiburti žmonėms ir sukurti partiją.
PIRMININKAS. D. Šakalienė – už.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, šiose diskusijose mums tikriausiai reikia suprasti vieną dalyką, kad saviraiškos laisvė ir antisemitizmas nėra tapatūs. Priminsiu Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, kurioje yra nedviprasmiškai įvardinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, įskaitant tautinės neapykantos kurstymą. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje yra įgyvendinta šita Konstitucijos norma numatant baudžiamąją atsakomybę ir tokius veiksmus įvardinant kaip nusikaltimą. Tiek Lietuvos teismų praktika, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika konstatuoja, kad toks naratyvas, kuomet tikrų ar išgalvotų nusikaltimų padarymu kaltinama visa tauta ar etninė grupė, yra priskiriamas prie neapykantos kalbos. Ekspertai komisijai išsakė nedviprasmišką poziciją, kad šiuo atveju dėl Seimo nario tai vertintina kaip Konstitucijos pažeidimas ir kartu priesaikos pažeidimas. Tiesiog pacituosiu vieną iš komisijos apklaustų teisės profesorių, manau, išvada yra visiškai aiški: „Vis dėlto tais atvejais, kai Konstitucijoje yra įvardinti konkretūs nusikaltimai expressis verbis (o tas nusikaltimas yra įvardintas – būtent tautinės neapykantos kurstymas), tokiu atveju, manyčiau, nėra didelio pasirinkimo nei komisijai, nei Seimui in corpore, nei šiuo atveju Konstituciniam Teismui nevertinti tokio pažeidimo kaip šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. Būtent tas atvejis toks ir yra.“
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, melo viršūnė tai, kuo kaltinamas yra R. Žemaitaitis. Jis neapkaltino visos žydų tautos – jis pasakė, kad buvo žydų, kurie kolaboravo su NKVD ir KGB. Ir tai nepaneigiamas faktas. Daug yra istorinių įrodymų ir šaltinių, kad žydai kolaboravo. Aš jau jums kalbėjau – kas nužudė Kristų, žydą? Žydų tauta. Žydai nužudė. Ir kas dabar kursto antisemitines nuotaikas? Ar ne jūs? Ar pastaruoju metu ne žydų Gazos Ruože užkariautos ligoninės, žudomi vaikai? Kas sukėlė šimtus tūkstančių demonstracijų visame pasaulyje? Jungtinės Tautos reikalauja paliaubų. Dabar R. T. Erdohanas padavė Izraelį už karo nusikaltimus į teismą. Dž. Baidenas, Prancūzijos prezidentas, Jungtinės Tautos pasakė, kad karas. Ligoninė – tai ne karo laukas. Gerbiamieji, kaip jūs nematote, kad šitie veiksmai kursto antisemitines nuotaikas? O mes reikalaujame taikos, kad nenusistatytų pasaulis… žydai prieš pasaulį. Mes už taiką, už tiesą. O jūs vienpusiai esate, jūs esate padlaižiai ir pataikūnai. Daugiau nenoriu nieko apie jus kalbėti.
PIRMININKAS. A. Žukauskas – už.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, mes visi pažįstame R. Žemaitaitį kaip aktyvų, perspektyvų politiką, turintį iškalbą, turintį gerą išsilavinimą, tinkamą politikui. Ir mes visi esame liudininkai, kaip jis bando daryti politinę karjerą. Tačiau jo pasirinktas kelias, manau, nėra tinkamas, nes ir tyrimo komisijos metu mes atskleidėme, kad jis antisemitinę retoriką, tai yra neapykantos kalbą, vartoja. Turime rimtų prielaidų manyti, kad jis ją vartoja sąmoningai, sistemingai ir vartoja pritaikydamas politinės propagandos technologijas. Todėl akivaizdu, kad mūsų kolega siekia aplink save sutelkti politinę jėgą neapykantos kalbos pagrindu. Šis principas ne tik prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, kas jau buvo minėta, tačiau jis iš principo prieštarauja demokratinėms vertybėms ir tokia veikla, kuri žadina žmonėms neapykantos jausmus, prieštarauja pačios demokratijos sąrangai ir mūsų valstybės demokratinei sąrangai.
Todėl aš siūlau vis dėlto leisti gerbiamam Remigijui pailsėti, permąstyti savo politinės karjeros perspektyvas kažkokį laiką ir grįžti į politiką su pozityviomis ir mūsų valstybei naudingomis idėjomis.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas vyskupe, eminencija arkivyskupe, Jurgi Razma, nes prieš tai Petrą jūs čia šventinote ir darėte. Gerbiamam kolegai A. Žukauskui aš galiu pasakyti: „neapykantos kalba“ tai nėra teisinė sąvoka ir tokių dalykų nėra, kaip akademikas profesorius neturėtumėte vartoti. Bet iš tiesų labai gerai – jūsų argumentai man bus Konstituciniame Teisme, nes jūs ką tik pripažinote, kad apkalta ir visas šitas dalykas tai yra daugiau politinis susidorojimas (ir politinis siekis) su manimi.
Kolegei Rasai norėčiau pasakyti. Jos, matyt, ir teisinės, ir istorinės žinios yra tokios skurdžios, tokios biednos, todėl aš tikrai galiu pasakyti, kad holokaustas pirma vyko ne žydų tautos atžvilgiu, bet romų tautos atžvilgiu vyko holokaustas. Tiesiog dėl istorinės tiesos reikėtų tuos dalykus žinoti.
Kitas dalykas. Gerbiami kolegos, aš esu ne vieną kartą sakęs ir savo poste – agresija gimdo agresiją. Aš pamėginsiu pacituoti jums R. T. Erdohano žodžius praėjusio sekmadienio, tai yra po ketvirtadienio praėjus 3 dienoms: Izraelis tučtuojau turi nutraukti bet kokius vykdomus humanitarinius, civilinius nusikaltimus Gazos Ruože. Ir šiandieną Turkijos prezidentas, tesėdamas savo žodį, paduoda būtent B. Netanjahu į teismą, į Hagos teismą.
Ispanijos ministras pirmininkas P. Sančesas pasakė: nutraukite agresiją prieš civilius žmones, civilių žudymą, civilinius objektus ir viešosios paskirties objektus. Italijos ministrė rengia peticiją dėl kreipimosi irgi į Hagos teismą. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas vakar ryte atsiribojo nuo Izraelio premjero vykdomų nusikalstamų veikų ligoninėse. Kanados premjeras Dž. Triudo pasakė, kad Izraelį reikia apkaltinti dėl vaikų žudymo.
Penktas dalykas. JAV atliko tyrimą – 68 % Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų pasisako prieš Izraelio vykdomus veiksmus Gazos Ruože.
Kolegos, aš pacitavau penkis šešis faktus, kur visos tautos, valstybių politikai kalba tą, ką aš ir kalbėjau, kad vieno ar kito politiko veiksmai kelia antisemitinį elgesį arba antisemitinius jausmus prieš visą valstybę. Kiekviena valstybė turi stengtis, kad politikų veiksmai nekeltų neapykantos jos visai tautai. Tai, ką daro šiandieną, ir tai, ką padarė gegužės mėnesį B. Netanjahu duodamas nurodymą nugriauti Palestinoje pastatytą mokyklą, yra ta pasekmė, kad jie visą ugnį nukreipė prieš savo tautą.
Šiandien jūs mane… Aš esu tik mažas lakmuso popierėlis ir esu labai dėkingas, kad šiandien iš tikrųjų ta apkalta vyksta, nes mes galime labai plačiai visuomenei paskleisti ir parodyti, kas iš tikrųjų yra holokaustas, kokie baisūs nusikaltimai buvo įvykdyti. Kartu aš jums leisiu priminti praėjusio ketvirtadienio Jungtinių Tautų sprendimą. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino Izraelį ir „Hamas“ vykdant karinius nusikaltimus, apie Palestiną neužsiminė nė žodžiu.
Gegužės mėnesį savo kalboje aš aiškiai parašiau, kad tokie Izraelio veiksmai sukels didelę neapykantą būtent Izraelio gyventojams, Izraelio žydams, žmonėms. Tai yra aiškiai, tiesiog tik bėgimas, nemokama skaityti.
Šiandien man yra keista, kur dingo konservatorių pinokis, kuris prieš metus, prieš dvejus sakė, kad reikia su Kinija nutraukti santykius, išeiti iš „17 + 1“, kuris aiškino, kad Taivanas yra nepriklausomas, o praėjusią savaitę sako, kad čia viskas tvarkoje, viskas yra labai gerai. Tai klausimas, ar šiandien pinokis kreipsis į Turkijos ambasadorių, išmes Turkijos ambasadą vien todėl, kad į Hagą padavė B. Netanjahu, ar pinokis kreipsis į Kanados ambasadorių, išmes Kanados ambasadorių vien todėl, kad Kanada pasmerkė Izraelio premjerą, ar jisai kreipsis dėl Ispanijos ministro pirmininko ir Prancūzijos E. Makrono, kuris pasakė…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …kad dvigubi standartai naikinant civilinius objektus, ir tą jisai palygino su Rusija, ką aš pasakiau savo kalboje. Vienas barbaras V. Putinas griauna Ukrainoje civilinius objektus, kitas barbaras griauna Palestinoje. Dar kartą perskaitykite mano postą prieš balsuodami dėl šitų nesąmonių. (Balsai salėje) Daryk.
PIRMININKAS. V. Semeška – už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, na, ką tik išgirdome – nuo Kanados iki Turkijos, nuo Kinijos iki Taivano, tačiau labai aišku, kad komisija, sudaryta ne tik iš daugumos, bet ir iš opozicijos atstovų, bendru sutarimu nutarė pradėti apkaltos procesą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškiai pažymi, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ypač visuomenės išrinktų atstovų, jie turi vengti netoleranciją skatinančių pareiškimų. Kito proceso, kaip pradėti apkaltos procesą, Seimo nariai neturi, kitaip jie pritartų arba toleruotų tai, kas buvo išsakyta. Todėl, be jokių abejonių, kviečiu visus palaikyti, balsuoti už ir atiduoti svarstyti šią bylą į Konstitucinį Teismą. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi, kurie pageidavo dėl motyvų pasisakyti, pasisakė. Balsuosime dėl šio nutarimo projekto per numatytą balsavimo intervalą, jis prasidės 11 val. 30 min.
11.16 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2391 (pateikimas)
Dabar, kadangi dar iki to momento yra likę laiko, aš žiūriu, yra A. Bagdonas, jis gali pateikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2391. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, kodėl vėl grįžtame prie Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo? Su kolegomis matome tai kaip galimybę ištaisyti padarytas klaidas ir nebestabdyti tvarios energetikos vystymosi Lietuvoje.
Ne paslaptis, kad praėjusį birželį tvirtinant Energetikos proveržio paketą paskutinėje, priėmimo, stadijoje buvo priimtos ir pataisos įvesti 2 gigavatų lubas komerciniams saulės parkams. Dėl to jau pradėti nauji projektai, vystantys tvarios, švarios ir Lietuvoje gaminamos energijos generavimą, buvo priversti tiesiog sustoti.
Prieš gerą savaitę Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš esmės yra padarytas Konstitucijos pažeidimas ir projektų, kurie jau buvo pradėti vystyti, pralaidumo apribojimas iki 2 gigavatų yra prieštaravimas Konstitucijai, nenustatant, ką toliau tokiems investuotojams reikėtų daryti. Tą patį nustatė Valstybės kontrolė.
Kartu su kolegomis esame įsitikinę, kad 2 gigavatų kvota smarkiai sulėtino Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekimą. Sunkiai paaiškinama, kodėl norima taikyti tokias kvotas išimtinai vienam energijos tipui – saulės energijai, nes kitų tipų elektros energijos gamintojams tokių kvotų nustatyta nėra.
Mes, įregistravę šį įstatymo projektą, manau, ir daugelis kitų, iš tiesų esame pasiryžę ištaisyti padarytas klaidas. Būkime ta šalimi, kuri yra patraukli investuotojams, nekeisdami taisyklių, kai jau yra pradėtos įgyvendinti investicijos Lietuvoje. Ačiū. Jeigu turėsite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Klausiančių tikrai yra. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, vis dėlto Konstitucinis Teismas savo sprendimu aiškiai konstatavo, kad Seimo ir Vyriausybės nuostatos dėl saulės elektrinių plėtros ribojimo prieštarauja Konstitucijai. Kažkaip valdančioji dauguma neišgirdo. Buvo per prievartą atneštas įstatymo projektas iš Energetikos ministerijos. Kalbama, tai paties ministro buvo iniciatyva, kaip apriboti atsinaujinančių išteklių plėtrą.
Išteklius yra ribotas, tai yra prieiga prie perdavimo tinklų. Tai yra bendrasis gėris buvo atiduotas dar kovo mėnesį, išdalintas po šimtus megavatų galbūt draugams, nežinau, kaip ten pasielgė „Litgridas“ su VERTʼu, tačiau po to atsirado ribojimas, kad visiems kitiems piliečiams tas ribotas išteklius būtų apribotas.
Kaip jūs įžvelgiate čia, na, sakykime, to riboto ištekliaus tokį nesąžiningą dalybų procesą – atiduota tam, kuris pirmesnis, tai gudresnis? Valstybėje taip neturėtų būti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Išties jūsų pastebėjimai yra gana taiklūs. Dar metų pradžioje matydami tą neteisingą paskirstymą organizavome konferenciją tiek su investuotojais, tiek su ekspertais ir po jos, po konferencijos, gimė iniciatyva būtent įregistruoti tokį įstatymo projektą, kad neturėtų būti toks ribojimas taikomas būtent vienai sričiai – saulės energetikos sričiai. Šis projektas taip ir nepateko į posėdžių salę, bet akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas ir Valstybės kontrolė nustatė, kad toks reglamentavimas nebuvo tinkamas, ir šiandien aš stoviu čia prieš jus ir pristatau su kolegomis kartu dar metų pradžioje parengtą įstatymo projektą. Labai tikiuosi, kad mes, jeigu jam bus pritarta po pateikimo, komitetuose tikrai jį tobulinsime ir sieksime, kad tie prieštaravimai, kuriuos išsakė Konstitucinis Teismas, būtų ištaisyti.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sprendžiat šitą problemą, yra ir kitų, didesnių, problemų, tai yra tinklų pralaidumas. Todėl mano klausimas būtų, kodėl bėgate priekyje garvežio, nes garvežys, tai yra dabartinė Vyriausybė, turėtų pateikti išsamų šito Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą, keisti ne vieną įstatymą, leisti tiktai plėstis daugiau negu 2 gigavatai. O kaip bus su tinklais? Na, mes galime leisti, bet kieno sąskaita tai bus padaryta? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Visų pirma, aš nebėgu pirma traukinio ir nepriimu sprendimų nei už Vyriausybę, nei už ministrą. Pasakysiu kodėl. Šis įstatymo projektas įregistruotas dar metų pradžioje, o Konstitucinis Teismas sprendimą priėmė prieš gerą savaitę. Akivaizdu, kad mes buvome teisūs įregistruodami tokį įstatymo projektą, nes negali būti vienų sąskaita tinklų pralaidumas perduotas kitiems, tačiau vieniems visiškai sustabdomos investicijos – asmenims, kurie jau buvo pradėję įgyvendinti projektus. Vadinasi, jūs investuojate į tam tikrą sritį, o paskui jums valstybė pasako, kad, deja, jūs negalėsite tos veiklos vykdyti, nes jums neužtenka pralaidumo. Tą pasakė tiek Valstybės kontrolė, tiek Konstitucinis Teismas, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Tokia įstatymo leidyba.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ir vėl energetika, kaip kiekvieną kartą. Aš esu Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė ir man net labai keista, kad komisija iš viso net nežinojo šito pateikimo ir jis buvo pateiktas paskutinėje stadijoje, įregistruotas tų 2 gigavatų ribojimas. Tai vienas niuansas, iš tikrųjų apeinant… nežinau, kaip balsuota komitete, bet gal ir komitete nebuvo svarstoma.
Mano klausimas dabar toks konkretus. Būtent kiek buvo jau išduota leidimų ir šiandien buvo pakliuvę vystytojai, kurie norėjo vystyti ir nebuvo galimybės toliau vystyti, turėjo stabdyti savo projektus? Ir kitas, galbūt numanyti reikėtų, kodėl išskirtinai visą laiką yra vėjo jėgainės, sakysime? Žinome, dabar vienas projektas pateiktas yra netbilingui, mes vėl ribojame, jiems netaikome įstatymo, o taikome tiktai saulei, čia irgi lygiai taip pat buvo taikyta tiktai saulei. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimus ir įžvalgas. Koks tiksliai kiekis leidimų ir koks noras buvo investuoti, aš tikrai nepasakysiu, bet jūsų pastabos yra teisingos. Apskritai įstatymų leidybos yra trys stadijos: pateikimo, svarstymo, kai yra įtraukiami visi suinteresuoti asmenys, ekspertai, čia turėtų vykti pagrindinės diskusijos, bet tikrai ne priėmimo stadijoje paskutiniu momentu turėtų ministras įregistruoti vieną siūlymą, kuris iš esmės griauna vienos grupės asmenų, užsiimančių saulės energija, investicijas.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, vis dėlto aš norėčiau čia jūsų paklausti apie tai, ką jūs galvojate, kaip bus elgiamasi su saulės energijos vystytojais? Juk kai kurie saulės energijos vystytojai yra sudarę ketinimų, kaip sakyti, pasirašę ketinimų protokolą su ESO arba „Litgridu“, taip pat jie yra įšaldę tam tikrus pinigus komerciniuose bankuose, savas lėšas, arba per draudimo kompanijas, kurį laiką jau vystytojų projektai yra sustabdyti, bet jie, vystytojai, moka ir tam tikras palūkanas. Jeigu tu gauni garantiją, jeigu dar savo pinigus įšaldai, tai tik tiek – negali naudotis pinigais. Tai jau dabar matome, kad vystytojai yra patyrę tam tikrus finansinius nuostolius. Tai gal yra jau Vyriausybės lygiu ar valdančiojoje daugumoje galvojama, koks bus pritaikytas mechanizmas ir kaip bus elgiamasi su vystytojų projektais?
A. BAGDONAS (LSF). Labai geri jūsų klausimai ir įžvalgos. Man atrodo, kad, visų pirma, mes turėtume atsiprašyti tų žmonių, kurie suplanavo savo investicijas Lietuvoje, tačiau jų veikla buvo iš esmės sustabdyta.
Antra. Aš labai tikiuosi, kad mes kuo skubiau ištaisysime tas klaidas ir vystytojai, kurie jau prarado, kaip jūs sakote, nemažai lėšų ir savo investicijų, nesikreips, remdamiesi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, dėl žalos atlyginimo, nes tokią teisę jie dabar jau turi. Tai aš labai tikiuosi, kad mes kuo operatyviau ištaisysime tas padarytas klaidas ir visi investuotojai, kurie investuos į atsinaujinančią energetiką, turės vienodas galimybes.
PIRMININKAS. Klausia A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamas kolega, yra žinoma, kad saulės energetikai mūsų platumose yra būdingas labai didelis sezoninis svyravimas kitaip nei vėjo energetikai. Dar blogiau, kad tas svyravimas yra priešfazėje su mums ateityje reikalingų poreikių energija, nes žiemą mes žadame šildytis atsinaujinančios energijos sąskaita ir tuomet, kai būtent saulės energijos mažiausiai generuoja. Tai dėl šitų priežasčių, toliau augant atsinaujinančios energetikos daliai mūsų balanse, saulės energetika pradės kelti labai rimtas problemas dėl tos energijos saugojimo. Saugojimas yra nepaprastai brangus ir jis brangsta, kuo ilgesnį laiką reikia saugoti. Tai ne paros svyravimai, tai yra sezoniniai svyravimai, kurie vėjo energetikai būtent yra amortizuojami tuo, kad mūsų vartojimas žiemą bus didesnis. Ar jūs iš principo nemanote, kad vis dėlto reikėtų riboti saulės energetiką mūsų platumose? Mano paskaičiavimais, iki 10 gigavatų instaliuotos galios. Bet leisti jai vystytis be jokių apribojimų turbūt nebūtų racionalu? Ką jūs manote?
A. BAGDONAS (LSF). Aš manau, kad galima kalbėti apie tam tikrus galios ribojimus, bet mes negalime jau pradėtiems projektams nustatyti galios ribojimo, kaip čia pasakyti, iš esmės atgaline data. Investuotojai gavo tokią žinią, kad jie iš esmės negali vystyti projektų, į juos jau investavę gana daug lėšų. Tą konstatuoja ir Konstitucinis Teismas. Apie šitą ribojimą mes jau kalbėjome metų pradžioje, kad jis nėra teisingas, žiūrint į tuos investuotojus. Tai iš esmės, kad reikėtų kompleksiškai žiūrėti į visos atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, sutinku. Bet taisyklės turi būti surašytos iš anksto, aiškios visiems, bet ne investicijų tam tikroje stadijoje pasakyti vienai grupei, kad jums yra įvedamas apribojimas. Tikiuosi, atsakiau į jūsų klausimą. Pritariu, kad ateityje reikėtų galvoti apie tam tikras kvotas.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Gerbiamas kolega Andriau, tai ir kompleksiškai žiūrėkime – tai nei vieni teisūs, nei kiti. Net Konstitucinis Teismas galimai neįsigilino į esmę ir sprendžia valstybei svarbius klausimus. Tai irgi klausimas apie jų kompetenciją. Visos investicijos numatomos Lietuvos valstybės, tautos sąskaita, nes dabar žiūrime tiesiogiai, ir aš galiu pasakyti, pakomentuoti. Atsinaujinančios energetikos iš 2 tūkst. megavatų tik 143 megavatai dabar vykdoma. Tai kas, gerbiamas Andriau, jus užsakė? Iš viso, šita veikla… Jau pakankamai yra tos atsinaujinančios energetikos, kad dar pakabintų valstybę ir visą tautą, kad paskui kompensuotų visokiems tariamiems investitoriams, kurie nereikalingi.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Nesutinku su jumis. Manau, kad Konstitucinis Teismas ir Valstybės kontrolė būtent išsamiai pažiūrėjo į šio klausimo esmę. Ką aš galėčiau daugiau pasakyti į jūsų pasakymus, kas mane užsakė? Mane turbūt užsakė Bagdonas Bagdonienei, kreipėsi į ją ir užsakė mane. Daugiau nežinau, kaip atsakyti.
PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus, dėkui. Dabar motyvai dėl projektų. Gerbiamas Andriau, jūs galite tribūnoje nebestovėti. L. Savickas nori pasisakyti už. Seimo nariai užstoja jo vaizdą.
L. SAVICKAS (DFVL). Bet, tikiuosi, girdi. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū Andriui už padarytą pristatymą. Girdime, kaip susidomėję Seimo nariai renkasi, net pats savęs negirdžiu. Kolegos, šią kadenciją daug kartų esame diskutavę dėl elektros kainų šuolių ir ieškoję reikiamų sprendimų, siekdami suvaldyti situaciją ir norėdami išvengti panašių energetikos krizių ateityje. Tačiau reikia pripažinti, kad pernai ministro D. Kreivio skambiai pristatytas proveržio paketas, turėjęs uždegti žalią šviesą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, iš tikrųjų virto ne kuo kitu, o akmeniu po kaklu mums visiems. Iš tiesų šiandien matome, kad būtent dėl pakete įtvirtintos 2 gigavatų normos ribos Lietuvoje elektra yra brangesnė, nei galėtų būti atsisakius šio perteklinio ribojimo. Tą iš esmės patvirtino ir paskelbta Valstybės kontrolės ataskaita. Be to, šis ribojimas atitinkama dalimi jau pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Matome, kad „proveržis“ dar labiau sulėtino (tas proveržis, žinoma, kabutėse) saulės elektrinių parkų plėtrą, o patys atsidūrėme ganėtinai užburtame rate.
Primenu, kad patys negeneruojame pakankamai elektros energijos, pasigaminame tik 35–40 % reikiamo kiekio. Todėl siūlome panaikinti dirbtinį ribojimą, pagal kurį saulės šviesos energijos elektrinių ir gaminančių vartotojų elektrinių suminė įrengiamoji galia negali viršyti 2 gigavatų. Privalome skatinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Kviečiu kolegas susikaupti, palaikyti šį svarbų projektą, jis iš tikrųjų gali išspręsti sudėtingą situaciją, kurioje atsidūrėme po visai neseniai paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Dabar pasiekėme balsavimo intervalą. Kaip tik galėsime pirmiausia ir balsuoti dėl ką tik diskutuoto projekto, tai yra projekto, kurį pateikė A. Bagdonas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo šiam projektui.
Balsavo 122: už – 63, prieš – 9, susilaikė 50. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl šio projekto būtų siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas.
A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau pasiūlyti dėl Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, siūloma Vyriausybės išvada. Ar Ekonomikos komitetas nepageidauja svarstyti šio projekto? Nepageidauja.
A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nesupratau, kodėl kaip pagrindinis įrašytas Aplinkos apsaugos komitetas? Pagrindiniu komitetu turėtų būti Ekonomikos komitetas. Čia daugiau yra būtent apie ekonomiką, o ne apie kažkokią aplinkosaugą.
PIRMININKAS. A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pagal Statutą atsinaujinančios energetikos klausimai priklauso Aplinkos apsaugos komitetui, tai prašau palikti kaip pagrindinį Aplinkos apsaugos komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar yra…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Siūlau balsuoti, apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Galbūt Ekonomikos komitetą skirkime kaip papildomą? (Balsai salėje) Ar A. Kupčinskas pagrindiniu siūlo Ekonomikos komitetą? (Balsai salėje) Tai ar A. Kupčinskas siūlo Ekonomikos komitetą pagrindiniu? L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau siūlyti ir apsispręsti dėl Ekonomikos kaip pagrindinio.
PIRMININKAS. Yra jau oficialiai pateikti du siūlymai, tai balsuosime alternatyviai. Kas už, tai palaiko Aplinkos apsaugos komitetą, jam, kaip pirmininkė minėjo, pagal Statutą priklausytų, bet nėra uždrausta Seimo nariams siūlyti ir kitą, aišku. Kas prieš, balsuos už Ekonomikos komitetą. Už – aplinka, prieš – ekonomika.
Už – 42, prieš – 81.
Ekonomikos komitetas – pagrindinis. Ar Aplinkos apsaugos komitetas pageidauja būti papildomu? (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Tai tikrai skirkime Aplinkos apsaugos komitetą kaip papildomą, nes pagal Statutą, kolegos, yra šiam komitetui priskirta sritis, jau visiškai izoliuoti komiteto tikrai netiktų. Manau, kad visi sutarėme dėl to.
J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). …parašyti, kad komisija taip pat apsvarstytų.
PIRMININKAS. Energetikos ir darnios plėtros komisija taip pat papildomo komiteto teisėmis. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Replikos teisė po balsavimo. Aš tikrai nieko asmeniško neturiu prieš Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Tai nereikia čia mums aiškintis. (Balsai salėje)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad yra pramiegota, aplinkosaugininkai pramiegojo biodegalų skaičiaus procento įskaičiavimą į degalus. Ir būtent pamatė Ekonomikos komiteto nariai.
PIRMININKAS. Tai nebediskutuokime dėl turinio ir kas ką padarė. Dėl komitetų apsisprendėme. Dėl Vyriausybės išvados, tikiuosi, bendru sutarimu galime? Nematau prieštaraujančių. Priimame bendru sutarimu Vyriausybės išvados reikalavimą. Svarstymo data būtų pavasario sesija.
L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes kalbame apie Konstitucinio Teismo sprendimą. Ministras yra pasakęs, kad sieks dar šiemet jį išspręsti, tai tikrai ištiesiu atvirą ranką, siūlau, kad su šituo įstatymo projektu susitvarkome šiemet, kaip ministras žadėjo, ir pasitiksime Kalėdas šventiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai yra galimybė viską svarstyti greičiau. Tas parašymas dėl pavasario sesijos neįpareigoja, kaip sakant, neuždraudžia apsvarstyti anksčiau. Ministras D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Reikėtų truputėlį atskirti 2 gigavatus nuo Teismo sprendimo. Konstitucinis Teismas nepanaikino ir nepasakė, kad apribojimai yra neteisėti, labai aiškiai pasakyta, kad ribojimus valstybė gali ir turi teisę daryti, nes to reikia tinklo saugumui, patikimumui ir panašiai. Tai čia yra vienas dalykas. Pataisos dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, nes turėjo būti daromas sprendimas, kaip toliau yra vystoma energetika po 2 gigavatų įstatyme, o ne Vyriausybėje. Tą mes atnešime per ateinančias kelias savaites ir tą sutvarkysime.
O dabar pasakysiu dėl 2 gigavatų. Šiandieną nėra nei 2 gigavatų, nei 0,5 gigavato, viskas yra išdalinta. Klausimas yra baigtas.
PIRMININKAS. Tai mes jau pradėjome diskusiją dėl Konstitucinio Teismo nutarimo. Tikrai aš manau, kad čia reikia panaikinti tą įtampą. Na, fiksuokime, kad svarstymo data – gruodžio 19 diena, pavyzdžiui, tai iki Kalėdų galės būti ir priėmimas, jeigu čia taip viską greitai suspėsime. Ar tinka?
A. Skardžius vis tiek nori dar kažką pasakyti.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, aš noriu pasakyti, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, ministras pasakė, kad iki įstatymo priėmimo viskas jau buvo išdalinta. Įstatymas buvo priimtas vasaros pradžioje, o kovo mėnesį buvo viskas išdalinta. Kam išdalinta? Kodėl?..
PIRMININKAS. Turėsime progą diskusijos metu dėl šio projekto viską aptarti. Tai apsisprendėme dėl šio projekto visų aspektų.
11.39 val.
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3243 (antrojo svarstymo tęsinys)
Dabar eilės tvarka apsispręsime dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3243 – nedidelės 2023 metų valstybės biudžeto įstatymo pataisos. Mums reikia antrojo svarstymo stadijoje apsispręsti dėl priėmimo datos. Priėmimo data. Yra siūlomas kitas antradienis – lapkričio 21 diena. Balsuojame, ar patvirtiname šią datą.
Už – 128, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Data nustatyta.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3287 (priėmimo tęsinys)
Dabar spręsime dėl tų projektų, kur reikia, kaip minėta, 71 balso. Pirmasis – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3287. Priėmimas. (Balsai salėje) Stabdome balsavimą, nes Sekretoriatas nepakeitė rodomo klausimo. Pradedame dabar balsavimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti“ projektas Nr. XIVP-3288 (priėmimo tęsinys)
Kitas nutarimo projektas. Čia patikslinu, kad užtenka paprastos balsų daugumos. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti“ projektas Nr. XIVP-3288. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82: už – 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3245 (pateikimo tęsinys)
Dar vienas balsavimas. Balsavimas dėl projekto, kurį pateikė K. Adomaitis – Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3245. Pateikimas.
Balsavo 125: už – 119, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta. Pagrindiniu komitetu būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstyti numatytume pavasario sesijoje. Priimame bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Balsavimai kol kas baigti.
Toliau, manau, bus dar balsavimų iki pat Vyriausybės pusvalandžio pradžios.
Dabar pirmininkaus kolega P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Ačiū. Sveiki, gerbiami kolegos, ko nemačiau. Tęsiame darbotvarkę.
11.45 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2938, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2939 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2938. Kviečiu gerbiamą R. Vaitkų pateikti mums šį projektą.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į kreipimąsi, pasirašytą dabar jau daugiau kaip šimto asociacijų, mokslinių tyrimų institucijų, įvairių organizacijų, verslo įmonių, dirbančių būtent transporto dekarbonizacijos sektoriuje. Įstatymą teikiame kartu su kolegomis K. Adomaičiu, S. Gentvilu, A. Gedviliene ir L. Savicku.
Lietuvos valstybės duomenų agentūros duomenimis, naftos produktų: degalų, benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų, naudojimas Lietuvos transporto sektoriuje nuo 2005 iki 2021 metų išaugo daugiau kaip 45 %. Proporcingai išaugo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas transporto sektoriuje. Pernelyg didelis naftos degalų naudojimas turi daug neigiamų pasekmių: auga Lietuvos energetinė priklausomybė nuo iškastinio kuro importo, vis aktualesnė tampa transporto sukeliamos taršos problema, be to, naudodami naftos degalus netiesiogiai remiame naftą eksportuojančias valstybes ir režimus, kurie pajamas iš naftos pardavimo naudoja karams finansuoti, demokratiniams judėjimams savo šalyse malšinti.
Paradoksalu, bet įstatymuose iki šiol nebuvo įrašyta naftos degalų naudojimo mažinimo tikslo ir kriterijaus, todėl teikiu siūlymą pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyviųjų degalų įstatymus, prie jų tikslų numatant tikslą iki 2030 metų sumažinti naftos degalų naudojimą 41 %, lyginant su naftos degalų naudojimu 2021 metais. Taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją iki 2024 m. birželio 30 d. parengti ir patvirtinti naftos degalų naudojimo sumažinimo 41 % priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Šį manifestą pasirašiusių, kaip sakiau, yra šimtas, jau dabar, šiuo metu, virš šimto įmonių ir įvairių organizacijų, didelių viešojo transporto sektoriaus, logistikos kompanijų. Taigi tikrai visuomenės pritarimas šitam projektui, tikiuosi, ir kolegų palaikymas bus. Teisės departamento išvadoje esminių pastabų nebuvo. Dėkoju, kad išklausėte. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pranešėjui. Prieš užduodant klausimus atkreipiu dėmesį, kad vis dar yra balsavimo langas, taigi faktiškai iki Vyriausybės pusvalandžio ir balsuosime po pateiktų projektų, nes posėdžio pirmininkas niekaip kitaip nepaskelbė.
Dabar pirmas klausia gerbiamas L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Sveiki! (Šurmulys salėje) Salėje triukšmas. Bet klausimas labai svarbus.
PIRMININKAS. Aš galiu šiek tiek atkreipti… Gerbiami kolegos, salėje labai triukšminga, net klausėjas atkreipė dėmesį. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Klausimas iš tikrųjų paprastas. Tikslas yra teisingas, tikslas yra sveikintinas ir jisai grįstas tuo, kad jau privatus sektorius indikuoja, kad yra pasiruošęs įgyvendinti šį pokytį. Gal jūs galėtumėte įvardinti kelias esmines priemones, kurias jūs matytumėte, kad viešasis sektorius galėtų savo iniciatyva irgi rodyti tą pavyzdį ir atsakyti? O bendras projektu keliamas tikslas yra, mano akimis, tikrai sveikintinas.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Tikriausiai ir savo klausime pasakėte esmę, kad reikia būtent visų sektorių bendrų pastangų šitiems tikslams pasiekti. Girdėjau, prieš tai pasisakęs, kalbėjęs, teikęs Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą Seimo narys K. Adomaitis buvo paminėjęs Tauragę kaip vieną iš pavyzdžių, kur būtent šiuo metu turime 16 elekrobusų, apie 20 elektromobilių įkrovimo stotelių. Tai jeigu mažas miestas, mažas regionas gali padaryti, tai gali padaryti ir kiti miestai, ir visa Lietuva ir būtent pasiekti dekarbonizavimo tikslą kartu. Tai būtent visų priemonių paketo taikymas, platesnis sunkiojo transporto biometano naudojimas, pažangiųjų antros kartos biodegalų iš atliekų gamybos ir naudojimo plėtra, logistikos kompanijų, pervežančių prekes, mažo CO2 pėdsakų skatinimas, dviračių takų plėtra ir taip toliau. Visų priemonių yra didelis paketas ir, manau, galima tai integruoti į bendrą tikslą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, gal galite įvardinti pagrindines priemones transporto sektoriuje, kokiomis priemonėmis mes galėtume įgyvendinti šitą išsikeltą uždavinį? Konkrečiai. Priemonių planą jie turėtų pateikti. Aš kalbu ne apie tai, kad dviračių takai ir panašiai, bet transportas. Kokios būtų pagrindinės priemonės? Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Geras klausimas. Tai būtent dėl transporto, manau, mažesnio litražo, mažiau degalų vartojančių automobilių įsigijimo skatinimas taikant mokestines lengvatas, biometano platesnis naudojimas, ypač sunkiojo transporto, tų pačių geležinkelių elektrifikavimas, man atrodo, taip pat būtų vienas iš tikslų. Ir pažangiųjų, taip pat antrosios kartos biodegalų sunkiojo transporto naudojimas ir apskritai transporto, šito sektoriaus plėtra. Tai, manau, būtų vieni iš tokių esminių. Ir būtent apskritai elektromobilumo plėtra, elektromobilių tiek sunkiojo transporto, tiek lengvojo transporto plėtra ir subsidijų taikymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties sveikinu jūsų siūlymą, bet ar tai nesikerta su strateginiais Lietuvos tikslais? Juk Lietuvos strateginis tikslas buvo, sukūrus tokią milžinišką infrastruktūrą, dujų infrastruktūrą, tai yra naftos produktas, mus laikyti ant tos dujų adatos. Tai dabar kaip jūs su savo iniciatyva į tą energetikos ilgalaikį strateginį tikslą įsipiešiate?
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą, geras klausimas. Būtent dujų adatą mes visi pajutome ir manau, kad turime puikią galimybę, puikų šansą keisti ir transformuoti būtent transporto sritį. Kaip ir minėjau, pats pirmasis dalykas būtų būtent daugybės kompleksinių priemonių taikymas visų ministerijų, kartu bendros sinergijos suradimas – tiek Aplinkos, tiek Energetikos, tiek Susisiekimo ministerijų. Kartais matome, kad taip, yra daroma, siekiama užsibrėžtų tikslų, bet nėra to bendro rezultato. Tai būtent Seimas 2021 metų birželio mėnesį, visi čia esantys, iš esmės dauguma iš jūsų balsavote už parengtą Klimato kaitos programą, už ten esančius tikslus. Bet matome, kad kai kurių tikslų tiesiog nepasiekėme. Tai kuomet mes turėsime konkretų procentą, užsibrėžiama mažinti 41 %… Jis čia būtent toks todėl, kad nuo 2025 iki 2030 metų sumažinant 14 % ŠESD, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, procentą, būtent išeina, kad 41 % reikia siekti. Tai tokia siekiamybė yra, ir manau, kad tai įmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, dabar naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, tai vis dėlto, ar kaina galėtų būti mažesnė degalų vartotojams? Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Biodegalų vartojimas šiuo metu nėra tiek išsivystęs, kad jie būtų pigesni. Kaip matome, dešimtoji dalis degalų yra maišoma į dabartinius degalus, tikėtina, šitą sektorių reikia plėsti, turime įmonių, kurios daro šitą veiklą, kurios gamina biodegalus. Manau, jeigu Lietuvoje turėtume daugiau tokių pavyzdžių, kokių dabar yra įmonių, faktiškai veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžiu, gaminančių bioetanolį ir biometaną, žodžiu, tai tikrai, man atrodo, Lietuvoje, jeigu būtų daugiau tokių įmonių, dvi trys per visą Lietuvą pasiskirsčiusios pagal regionus, mums būtų labai didžiulis pliusas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų turbūt mes ir riedėsime ta linkme. Aišku, tik neaiškus tempas. Kaip žinoma, visos gražios idėjos tikrai nepigiai kainuoja. Šiuo atveju ar nemanote, kad reikėtų šiokio tokio preliminaraus bent skaičiavimo, kiek tas galėtų kainuoti? Nes iš esmės ir šiuo metu jau žmonės susiduria su įkrovimo stotelėmis, kitais dalykais.
Jūs sakėte, kai kurios savivaldybės pirmauja, tačiau vėlgi nepakankamas tas pirmavimas. Mes dabar turime mažus automobilių parkus, elektromobilių, jeigu jis atsiras didesnis, tai, savaime suprantama, reikia kokių nors sprendimų, ir greitų sprendimų. Tai ar nemanote, kad reikėtų paskaičiuoti, kiek tas visas perėjimas iki 40–41 % galėtų mums kainuoti? Nes iš esmės, iš kitos pusės žiūrint, mažindami iškasamas degalų rūšis, automatiškai mes mažinsime ir akcizą. Iš tikrųjų valstybei ir mažiau pinigų, ir daug darbų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik aš gerbiamo… Vieną sekundę, tik atkreipiu dėmesį, kad čia sirenos, nesibaiminkite, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patikrinimas yra vykdomas, tai nesiblaškykite. Prašau atsakyti į klausimą.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Klausimas taiklus ir geras, bet turime suprasti, kad vis tiek mes turime eiti dekarbonizavimo kryptimi. Jeigu CO2… nemažinsime išmetimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai tuos mokesčius… kurios šalys įgyvendins tuos tikslus, žodžiu, nemokės CO2 mokesčio. Dabar nuo 2027 metų Briuseliui į Solidarumo fondą bus mokami mokesčiai, jeigu mes nepasieksime tų įgyvendinamų tikslų. Tai turime suprasti, kad turime to siekti. Kaip tą pasiekti, kaip tą padaryti, kaip subalansuoti netenkamų nuo akcizo pajamų dalį? Tai būtent, kaip ir minėjau, Vyriausybės būtų darbas – programą parengti ir nustatyti.
Nepasakiau dar, prašoma taip pat Vyriausybės išvados. Manau, kad bendromis pastangomis tą būtų galima tikrai padaryti ir rasti išeitį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Greičiausiai paskutinis klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai idėja labai puiki, bet, kaip ten sako, iš svajonių grįžkime į realybę. Turbūt kad tas siūlymas virstų kokiu nors rezultatu, norėtųsi išgirsti apie galimybes jūsų pamąstymus, iš kur visa tai turėtų būti padengta pinigais.
Jūs minėjote labai gerą pavyzdį ir savo gimtojo miesto dėl autobusų, bet ir šiandien viešojoje erdvėje matome apskritai, kad susisiekimo autobusu galimybė žmonėms mažėja arba visai dingsta, nors turime tikrai puikius darnaus judumo planus ir visas kitas galimybes. Tas pats būtent traukinių elektrifikacija. Tai galbūt galite nurodyti šaltinius?
Supraskime, turbūt žinote ir Tauragės atvejį, kiek kainuoja įgyvendinti tuos projektus. Tai galbūt galite keletą idėjų, pasiūlymų, kaip, iš kur paimti tuos būtent resursus, reikalingus bent kažkiek didesnį žingsnį žengti ta kryptimi? Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Klausimas geras. Ačiū, kad paminite vėl Tauragę. Aš ir pakartosiu šiek tiek, kad jeigu viena savivaldybė sugeba, vienas regionas galbūt čia šiuo atveju, spręsti tuos klausimus ir rasti išeitį, kaip tą padaryti, padaryti taip, kad viešasis transportas būtų patogus visuomenei ir faktiškai visiškai… 12 eurų per metus tik tekainuoja važinėti po visą regioną… Jeigu viena savivaldybė, vienas regionas randa fondų, randa galimybių, randa išeitį, kaip tą padaryti, taigi yra Savivaldybių asociacija, yra, žodžiu, daug kolegiškų santykių, galite pasitarti, pasikalbėti ir visos savivaldybės tą gali daryti, tik, man atrodo, galbūt vienos nori labiau, kitos mažiau. Aš visą laiką už tuos, kurie randa galimybių, randa fondų, randa išteklių ir būtent žiūri į ateitį, į žaliąją mūsų ateitį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
R. VAITKUS (LSF). O konkrečiai pasakyti būtų sunku.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Numatytas laikas baigėsi. Dabar motyvai už. Gerbiamas L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū. Gerbiami kolegos, kad ir kaip ambicingai skambėtų tikslas 41 % sumažinti iškastinio kuro, naftos sunaudojimą mūsų pramonėje, gamyboje, iš tiesų tai yra mūsų tikslas, kuriam pasiekti turi susitelkti ir verslas, ir politikai, ir visuomenė – ir tai yra kiekvienas, na, mūsų namų ūkis. Svarbiausia, kad šį pokytį reikia pradėti ne kitąmet, ne dar po kelių metų, o jau dabar.
Man, kaip Seimo nariui, labai džiugu dėl to, kad tokia iniciatyva nėra nuleista iš viršaus, kuriai verslas turi tiesiog paklusti ir atrasti būdą, kaip įgyvendinti pokyčius. Atvirkščiai, ši iniciatyva yra atėjusi iš privataus sektoriaus, iš verslų, iš verslo bendruomenės ir tai rodo, kad esame subrendę, apsisprendę, kuriuo keliu norime žengti kaip valstybė. Lietuvos įmonių iniciatyva rodo, kad mūsų verslas nori imtis iniciatyvos, nori prisidėti prie klimato kaitos pokyčių mažinimo, prie energetinės nepriklausomybės augimo ir prie to, kad mes visi kvėpuotume švaresniu oru, gertume švaresnį vandenį, gyventume švaresnėje aplinkoje. Kartu visais lygmenimis turime numatyti konkretų veiksmų planą, generuoti idėjas, kaip kuo sklandžiau iškastinį kurą keisti žalia energetika, kad 2030-aisiais jau drąsiai galėtume save vadinti energetiškai nepriklausoma valstybe. Kviečiu šį projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už motyvus. Taigi, dabar, kolegos, turėsime apsispręsti. Atkreipiu dėmesį, kad vis dar balsavimo langas, tai iki pareiškimų taip ir balsuosime – kai apsvarstysime, tai ir balsuosime. Tai ir dabar balsuojame dėl projekto, kuris ką tik buvo pateiktas. Tai prašome grįžti į savo vietas ir balsuoti už projektą. Atsinaujinančių išteklių ir Alternatyviųjų degalų įstatymai (projektai Nr. XIVP-2938 ir Nr. XIVP-2939). Balsuojame dėl ką tik pateikto projekto.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 93, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2.
Tai dabar pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti? Ne?
Gerai, tada gerbiama L. Girskienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Na, mes visi ką tik gavome pranešimus į savo mobiliuosius telefonus, kad reikėtų įsijungti LRT ir klausyti, kas toliau, kokie veiksmai seka. Aš labai tikiuosi, kad Seimo kanceliarija yra parengusi veiksmų planą, kaip toliau mums visiems reikėtų elgtis, ir mes būsime su tuo planu supažindinti ištikus tokiai situacijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ką tik informavau jus, kad tai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vykdomas sirenų patikrinimas. Tai, gerbiami kolegos, ir veikime pagal šią schemą, tai yra mūsų pasitvirtintą darbotvarkę.
Gerbiamas L. Savickas per šoninį mikrofoną. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Tai kaip ir dėl praėjusio, visai neseniai balsuoto klausimo siūlome Ekonomikos komitetą kaip pagrindinį komitetą frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Taigi, aš suprantu, kad yra įvairių nuomonių, bet nematau kito kelio kaip balsuoti alternatyviai. Vadinasi, dabar, gerbiami kolegos, buvo du pasiūlymai: Aplinkos apsaugos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Taigi, balsuojame alternatyviai: pirmasis pasiūlymas – Aplinkos apsaugos. Vadinasi, už – Aplinkos apsaugos, prieš yra Ekonomikos komitetas. Balsuojame dėl komitetų. Kas balsuoja už – Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis, kas balsuoja prieš – Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis. Balsuojame alternatyviai.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 45, prieš – 57. Taigi Ekonomikos komitetas yra pagrindinis.
Tai Aplinkos apsaugos komitetą kaip papildomą tada tvirtiname? Be abejo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstyti siūloma VIII (pavasario) sesijoje. Ar tinka? Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Ir pats pranešėjas yra išreiškęs pageidavimą dėl Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu?
Dėkoju, pritarta. Gerai, kolegos, apsisprendėme.
Dabar kitas klausimas. Dar turime laiko. (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas V. Valkiūnas. O jūs repliką po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos? Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Replika po balsavimo. Už įskaitykite, kai prieš tai buvo balsavimas.
PIRMININKAS. Už. Gerai. Prieš tai jūs balsavote už.
Kadangi dar yra kelios minutės iki pareiškimų, siūlau apsvarstyti labai trumpus rezervinius.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3308 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3308. Pirmasis Pirmininko pavaduotojas J. Razma mums pristatys nutarimą dėl Seimo seniūnų sueigos. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visiškai formalus nutarimo projektas. Vykdant Socialdemokratų frakcijos valią, nes ši frakcija išsirinko naują seniūnę, tai yra R. Budbergytę, keičiama Seniūnų sueigos sudėtis – vietoj O. Leiputės įrašoma R. Budbergytė.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kaip aš suprantu, nėra klausiančių. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Nėra diskutuoti užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Ir priėmimas. Gal pabalsuokime tada dėl priėmimo? Prašom. Balsuojame. Matau, kad apsisprendimas teigiamas, pozityvus nusiteikimas, tai, matyt, balsų bus nemažai. Klausimų nesukėlė.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 93, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Seimo savaitės (2023-11-20 – 2023-11-24) – 2023 m. lapkričio 21 d. (antradienio) ir 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar aš dar paprašysiu gerbiamą J. Razmą pristatyti savaitės, prasidedančios lapkričio 20 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę. Rezervinis 3 klausimas. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę galima pavadinti biudžeto klausimų savaite, nes antradienį numatytas 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pirmasis svarstymas, o ketvirtadienį – antrasis svarstymas. Taip pat numatyta, kad priimsime „Sodros“, Sveikatos draudimo fondo, Pensijų anuitetų fondo biudžetus. Žinoma, yra daug ir kitų klausimų.
Kad ir kaip gaila, mes toliau turėsime svarstyti ir klausimus, susijusius su apkaltos iniciatyvomis. Vieną nutarimo projektą nulėmė neseniai priimtas Aukščiausiojo Teismo nutarimas, jį visi Seimo nariai gavo. Seimo Pirmininkė teiks projektą apsispręsti, kuriame posėdyje bus vykdoma apkalta Seimo nariui P. Gražuliui dėl minėto Aukščiausiojo Teismo nutarimo. Taip pat kitas nutarimo projektas – dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl apkaltos Seimo nariui R. Žemaitaičiui. Na ir įvairūs kiti mokslo, švietimo srities, viešųjų pirkimų projektai. Tai antradienį.
Ketvirtadienį, kaip minėjau, svarbus biudžeto antrasis svarstymas, sulaukus Vyriausybės pateikto patikslinto biudžeto projekto. Taip pat svarstysime rinkimų į Europos Parlamentą datą, įvairius kitus daugiausia priėmimo stadijos klausimus, keletą atskirų Seimo narių projektų, kaip reikia pagal Statutą, pagal jų registracijos eilę.
Abiejų dienų posėdžiai normalios trukmės, jų pabaiga planuojama apie 17 val. 30 min.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Niekas neužsirašė jūsų paklausti. Galbūt galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Gerai, balsuojame. Jūsų teisė prašyti balsavimo. Balsuojame dėl darbotvarkės, tai rezervinis 3 klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 20 diena, Seimo posėdžių darbotvarkė.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 96, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Darbotvarkę patvirtinome.
Gerbiami kolegos, liko 4 minutės, iš esmės mes rezervinio 1 klausimo turbūt nespėsime, nes ten yra nemažai pranešėjų ir dar yra pataisa.
12.11 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3083(2) (priėmimas)
Galbūt mes galime spėti 2-1 klausimą, jeigu yra gerbiamas Ž. Pavilionis. Nematau aš jo. Bet čia gal jo ir nereikia, čia priėmimas. Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektas. Iš Užsienio reikalų komiteto kas nors greitai nepristatytų išvados? Nes čia yra priėmimas ir mes galime spėti šitą…
Gerai, nėra jokių pasiūlymų, tik Teisės departamento dėl 3 straipsnio. Man atrodo, galime ir patys įveikti. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui įveikta.
Dėl motyvų yra užsirašęs gerbiamas V. Semeška, bet atsisako. Daugiau niekas nenori kalbėti nei prieš, nei už.
Tada apsispręskime balsuodami, gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės 2-1 klausimo – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3083. Balsuojame dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 99, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2989(2) (priėmimas)
Ir dar vienas trumpas įstatymas. Per likusias 2 minutes galbūt spėsime? Darbotvarkės 2-2 klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2989(2).
Vėlgi priėmimas. Čia yra tik du straipsniai, dėl jų nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės 2-2 klausimo – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2989. Matyt, po balsavimo jau lieka laiko tiktai pareiškimams ir Vyriausybės pusvalandžiui. Toliau, matyt, dirbsime taip.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105 – ir visi 105 balsavo už. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, pareiškimai. Dėl pareiškimų yra užsirašę trys Seimo nariai. Dabar tiktai pasižiūrėsiu, koks eiliškumas. M. Puidokas buvo pirmas. Prašau. Tiesiog mums sistema ilgai sukosi, kol pamatėme, kad jūs pirmas. Prašau, pareiškimas.
12.14 val.
Seimo narių pareiškimai
M. PUIDOKAS (MSNG). Lietuva yra išskirtinė valstybė ir mūsų užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tiktai visai neseniai prisiminė, kad 1991 metais Lietuva tarptautinėje sutartyje, pasirašytoje su Kinija, pripažįsta vienos Kinijos politiką, tai yra Lietuva nepripažįsta, kad Taivanas yra atskira valstybė.
Vadinasi, sprendimas, kuriuo buvo atidaryta Taivano atstovybė, vienintelė Europos šalyse, buvo nesilaikant šios tarptautinės sutarties. Bet staiga ministras praregėjo, išgirdo mano ir kitų kritiką ir nutarė, kad Lietuvai būtina laikytis tarptautinių sutarčių. Jau seniau buvau iškėlęs aiškų klausimą, ar ministras ketina atšaukti vieną Kiniją pripažįstančią tarptautinę sutartį? Kaip matome, atsakymas, kad vis dėlto pasitarus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kur jų prezidentas Dž. Baidenas susitiko su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu, įvyko praregėjimas. Bet kiek tas praregėjimas kainavo mūsų valstybei Lietuvai? Noriu pasakyti truputėlį statistikos, kad įsivaizduotumėte, kokia situacija. Pavyzdžiui, Taivano tiesioginės investicijos Lietuvoje 2022 metais siekė vos 0,14 mln. eurų – 100-oji vieta pagal tiesioginių investicijų dydį. Kinijos – daug sykių didesnės, siekia dešimtis milijonų. Kinijos importo svarba siekia 1,99 mlrd. eurų, beveik 2 mlrd. eurų yra Kinijos importas į mūsų valstybę. Akivaizdu, kad šiuo atveju Taivanas vėlgi niekaip negali rungtyniauti ir konkuruoti su Kinija, nes jų importas – vos 140 mln. eurų.
Manau, matant šiuos skaičius yra akivaizdu, kad Lietuvos priimtas sprendimas, kai jinai vienintelė iš visų Europos valstybių nutarė susipykti su Kinija, kai kitų šalių lyderiai, tokie kaip O. Šolcas – Vokietijos, kaip E. Makronas – Prancūzijos, Europos Komisijos pirmininkė U. fon der Lejen vyko į Kiniją tartis dėl ekonominių ir politinių ryšių vystymo… Tai ar gali tokia maža valstybė kaip Lietuva vadovautis tokia žalinga politika, kuri kenkia visai šalies ekonomikai, pramonei, kriziniais laikais, kai visos valstybės išgyvena labai sudėtingą geopolitinę ir ekonominę krizę? Aš manau, kad po tokios nenuoseklios politikos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis turėtų atsistatydinti, nes negalima praėjus metams demonstruoti 180 laipsnių pasikeitimo ir staiga Taivano mesti per bortą, ir prisiminti, kad Lietuvai galioja tarptautinės sutartys.
Galiausiai, Kinija kaip valstybė, nes jų kultūrinė specifika, civilizacinė specifika yra tokia, visą laiką, dešimtis metų prisimena tokį elgesį, kokį atliko mūsų Lietuvos valdžia. Vadinasi, mūsų šalies įmonėms, mūsų šalies gyventojams ir piliečiams teks kentėti bent dešimtmetį šito veiksmo pasekmes, kurį atliko dabartinė Vyriausybė ir jos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Aš keliu klausimą, ar pakaks ministrui tiek pat drąsos praregėti ir atsistatydinti iš užsienio reikalų ministro posto? Toks ministras, kuris yra nekompetentingas, kuris blaškosi, kuris nesilaiko tarptautinių sutarčių, negali eiti savo pareigų ir privalo trauktis, nes taip būtų kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau dėl pareiškimo užsirašė gerbiama L. Girskienė. Prašom į tribūną.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Vienas vadovėlių komplektas visai klasei – tokia liūdna situacija šiandien susidarė mūsų ugdymo įstaigose. Jau įpusėjo trečias mokslo metų mėnuo, tačiau ne visi mokiniai per pamoką dar turėjo galimybę atversti atnaujintą vadovėlį. Nuo 2022 metų, kaip žinome, atnaujinus švietimo programą, vadovėlių parengimas, spausdinimas ir pristatymas į ugdymo įstaigas labai stringa. Šie mokslo metai – nemenkas iššūkis mokykloms ir jų bendruomenėms. Iš situacijos mokyklos sukasi, kaip išmano, iššūkių daug ne tik pedagogams, bet ir mokiniams, ir jų tėveliams. Pedagogams pamokose tenka pasitelkti vaizduotę: vieni naudoja senus vadovėlius, kiti naudojasi skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, treti naudojasi vieninteliu klasėje esančiu nauju vadovėliu ir kopijuoja puslapius mokiniams. Kada vadovėlius gaus visi mokiniai ir nereikės mokymosi medžiagos nusirašinėti, nežinoma. Leidėjai tikina, kad didžiausia problema – finansavimo trūkumas, o ministerija atkerta, kad sklandus mokymasis gali būti ir be vadovėlių, esą galima naudotis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis. Tačiau pažymėsiu, kad šių mokymo priemonių kaina yra taip pat didelė. Mokyklos neįstengia pačios jų įsigyti, todėl prašo pagalbos iš tėvų. Čia svarbu paminėti, kad ugdymo įstaigos tėvams nurodo pirkti skaitmeninę ugdymo medžiagą iš vienos įmonės. Įdomu, ar ji nėra vėl susijusi su kokiu politiku, kaip garsiai nuskambėjusiu kolegos L. Slušnio atveju?
Kita problema, kad mokyklos nenori pirkti labai brangių vadovėlių, kurių turinio jos nematė. Jos nori atidžiai pasižiūrėti ir išnagrinėti vadovėlių turinį, nes paskubomis parengti ir išleisti vadovėliai gali neatitikti mokytojų ir mokinių lūkesčių. Štai vienos mokyklos direktorė sako, kad nupirkti lietuvių kalbos ir literatūros dalyko 5 klasės mokiniui knygų komplektą, tai yra vadovėlį ir pratybas, kainuoja apie 80 eurų. Ir čia tik vieno dalyko komplektas mokiniui. O mieste mokyklos turi po 900 ir daugiau mokinių. Iš kur mokykloms gauti tuos šimtus tūkstančių eurų? „Apskaičiavome, kad vienos lietuvių kalbos, matematikos, biologijos klasės vadovėlius galime nupirkti tik 11 klasei, – sako kitos mokyklos direktorius. – Viskas, daugiau pinigų mes neturime.“
Mokyklų vadovai teigia, kad bijo pagalvoti, kaip reikės įsigyti antras mokymosi priemonių dalis. Bijoma, kad jei nebus ženkliai padidintas finansavimas vadovėliams įsigyti, gali susiklostyti tokia padėtis, kai iš naujo vadovėlio pradėję mokytis septintokai 8 klasėje turės į rankas imti pagal senas programas parengtą vadovėlį.
Ypač kebli padėtis dėl vyresnių klasių vadovėlių. Vienuoliktokai ir dvyliktokai jau turi ruoštis brandos egzaminams. Kaip žinome, vienuoliktokams pasikeitė ne tik bendrojo ugdymo programos – jų laukia ir dar viena svarbi naujovė, tai yra tarpiniai patikrinimai jau šiais mokslo metais. Dvyliktokų laukia kitokie brandos egzaminai. Kai kurios leidyklos net neleido vadovėlių jiems. „Per daug klausimų kyla, dar nesustyguota naujoji tvarka“, – atsako jos.
Žinių perdavimas neabejotinai yra viena didžiausių žmonijos socialinių vertybių. Kokybiškas švietimas – vienas darnaus valstybės vystymosi įrankių. Kokybiškas išsilavinimas yra labai reikalingas bet kurios tautos augimui. Tačiau mūsų atveju per 30 nepriklausomybės metų nesugebėjome sustyguoti savo švietimo sistemos. Susidaro įspūdis, kad iki šiol nesame identifikavę konkrečių švietimo sistemos problemų ir nežinome, kur norime nueiti. Kiekviena valdžia į švietimo variklį pila jai patinkančią alyvą, tačiau aš turiu blogą nuojautą, kad šiuo metu garsiai burzgiantis ir su trikdžiais veikiantis švietimo sistemos variklis greitai gali ir visai neužsivesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trečiasis į tribūną – gerbiamas P. Gražulis. Pareiškimą išklausysime ir jūsų. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, ponai Seimo nariai, kurių čia nėra. Šiek tiek iš opozicijos sėdi. Ką tik įvyko balsavimas dėl mano… mano klausimu, kad galėtų prokuratūra pradėti ikiteisminį tyrimą, kad aš citavau Šventąjį Raštą. Žinote, esu paskutinis sovietinis politinis kalinys sovietų lageryje. Labai daug pažinojau politinių kalinių ir teko pastarosiomis dienomis kalbėtis su kunigais, disidentais, politiniais kaliniais ir vyskupais. Jie pasakė: nė vienos bylos sovietmečiu nebuvo dėl to, kad buvo cituojamas Šventasis Raštas. Mes jau… ta diktatūra daug stipresnė.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti. Koks stiprus ryšys, tas pantis 2K. Pažiūrėkite, G. Kirkilo ir A. Kubiliaus tos vienybės, sąjungos gija eina ir toliau. Visi socialdemokratai, išskyrus Kęstutį, balsavo už.
Aš visiškai ramus, bet aš noriu jums pasakyti, vėl pacituoti iš Šventojo Rašto, tai yra Mato evangelijos 10 skirsnio 16, 17, 18, 19 ir 20 eilutes. Apaštalams Kristus sako: Štai aš jus siunčiu kaip avis tarp vilkų. Čia mane siunčia kaip avį tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai. Saugokitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams. Ką jūs šiandien padarėte. Plaks savo sinagogose. Va, šioje Seimo salėje visi konservatoriai, valdantieji plakė mane. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims. Kaip ir aš buvau vedžiojamas. Ar ne tas pat šiandien vyksta? Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite (tai yra svarbiausia), nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis. Štai duoda Dievas stiprybės. Esu visiškai ramus. Ir kadangi aš ginu krikščioniškas vertybes, tai aš kalbu tai, kas yra Šventajame Rašte.
Dabar tai pasakė ir V. Mitalas, ir kiti, kad ir aš buvau bažnyčioje. Bet, pone Mitalai, ponai konservatoriai, tikėjimas be darbų yra miręs. Ne tas įeis į dangaus karalystę, kas sako: Viešpatie, Viešpatie! O kas vykdo mano valią. Taip kalba Kristus.
Dėl mano nuodėmių. Popiežius Pranciškus per dieną… per savaitę eidavo kelis kartus išpažinties. Popiežius, kuris paskelbtas šventuoju. Jūs, deja, neinate išpažinties, nes jūs šventi. Popiežius ėjo kelis kartus per savaitę išpažinties. Jis klydo.
Aš noriu jums dar porą minčių iš Evangelijos pasakyti. Kai Paskutinės vakarienės metu susirinko apaštalai, Kristus jiems sakė: Vienas iš jūsų pabučiavimu išduos mane. Apaštalas Petras sako: Viešpatie, reiks, aš eisiu, už tave numirsiu, aš tavęs neišduosiu. Jis pasakė Petrui: Petrai, Petrai, ką kalbi? Dar gaidžiui nepragydus tu tris kartus manęs išsiginsi! Ir Petras išsigynė Kristaus. Bet jis gailėjosi ir Dievas jo ne nubaudė, o paskyrė apaštalų vadovu. Štai ką reiškia klupti, bet ir keltis su gailesčiu.
Aš noriu, jau kalbėjau, dar priminti jums, šalia Kristaus buvo nukryžiuoti du piktadariai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės. Ir iš kairės piktadarys sako Kristui: Jeigu tu Dievas, tu nuženk nuo kryžiaus ir mane nukelk! Koks tu Dievas? O dešinysis sudraudė aną sakydamas: Mes abudu kartu kenčiame kaltai, o jis nė nuodėmės nėra padaręs. Ir kreipėsi į Kristų: Dieve, kai tu būsi rojuje, prisimink ir mane! Ką jam atsakė Kristus? Dar šiandien tu būsi su manimi rojuje.
Gerbiamieji, aš klystantis žmogus, savo nuodėmes išpažinau…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …ir ne kartą jūs mane terorizavote, konservatoriai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, jau pusę minutės ištęsėte laiką, labai atsiprašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet aš pripažįstu tas kaltes, skirtingai nei jūs. Fariziejai jūs esate.
PIRMININKAS. Dėkoju už pareiškimą. Tikrai sutinku su jumis, kad labai yra vertinga ir naudinga cituoti Šventąjį Raštą, o dar naudingiau yra jo laikytis kiekvienam iš mūsų. Tai dabar, gerbiami kolegos, keletas informacinių pranešimų. Dabar bus Vyriausybės pusvalandis, o po jo 13 valandą prasidės slaptas balsavimas. Aš pagarsinsiu ir priminsiu slapto balsavimo grupę, jeigu kartais kas pamiršote, nes reikės jūsų darbo. Taigi gerbiama R. Baškienė, J. Baublys, V. Bukauskas, D. Gaižauskas, S. Lengvinienė, A. Palionis, G. Paluckas ir A. Pocius. Balsavimas prasidės 13 valandą ir baigsis 13 val. 20 min. Slaptas balsavimas.
Dabar, prieš prasidedant Vyriausybės pusvalandžiui, galime pasidžiaugti, kad Seime apsilankė Garliavos neįgaliųjų draugija, jie taip pat stebi mūsų posėdį (sveiki, sveiki gyvi) ir turės galimybę matyti Vyriausybės pusvalandį, nes būtent taip sutarėme Seniūnų sueigoje, kad klausinėja tiktai opozicija, o valdantieji paklausti galimybių neturės. Vyriausybės pusvalandyje nedalyvauja tiktai gerbiamas A. Dulkys, visi kiti ministrai, man atrodo, yra.
12.29 val.
Vyriausybės valanda
Taigi pirmą klausimą užduos gerbiama A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, šiandien visuomenė su tokiu pasipiktinimu ir susirūpinimu stebi miškų kirtimą, regioninių parkų kirtimą ir kitų želdynų. Iškirstas Verkių regioninis parkas. Aš žinau, kad vyksta diskusijos ministerijoje, žiniasklaidoje, bet aš norėčiau jūsų paklausti labai labai konkrečiai, kas yra padaryta pirmiausia dėl Verkių regioninio parko, bet ir dėl kitų želdynų, kas ir kaip yra nubaustas? Ar jūs rengiatės šituos iškirstus želdynus atsodinti, kada tai bus padaryta ir kas tai finansuos? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Neveikia.
PIRMININKAS. Mikrofonai neveikia? O, staiga pradėjo.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama Asta, už klausimą. Mes kovojame su klimato kaitos pasekmėmis. Lietuvoje prasidėjo masinės spygliuočių – eglynų, pušynų ligos, kas jau indikuoja, kad iš tikrųjų ligos, kuriomis prasirgo Čekijos, Vokietijos miškai, pasislinko į šiaurę. Dėl šiltų žiemų prisidaugina nemažai vabalų, vabzdžių, jie nualina medynus, kurie dėl sausų vasarų negali apsiginti. Mes nedidiname kirtimų. Griežtai ir atsakingai pasakau – kertama yra tiek pat medienos, kiek ir kiekvienais metais, tačiau šiemet trečdalis medienos bus iškirsta sanitariniais kirtimais. Tai yra ligų židinių suvaldymas. Tai labai svarbu suprasti. Tai nėra malonios intervencijos. Priešingai – nei urėdijai, nei privatiems miškų savininkams šitie kirtimai nėra malonūs dėl to, kad kertama ne ten, kur suplanuota, kertami nebrandūs, kertami gal kai kur net ir ekologiškai jautriose teritorijose medynai. Tų kirtimų metu kartais yra iškertama per daug grynai praktiškai, kas buvo ar Santariškėse, ar Verkiuose, ar kitur, nes paliečiami ir lapuočiai, bet tai nėra taisyklė. Tai nėra taisyklė, nes serga spygliuočiai. Lietuvoje greičiausiai eglės išnyks, nes Lietuva yra pietinė eglių zona, jos pasislinks į Latviją, nes eglės Lietuvoje nebeatlaiko klimato kaitos, kenkėjų antpuolių. O kad mes atidėtume šitą eglių išėjimą, židiniai šiuo metu yra valdomi. Tai nėra malonus dalykas miškininkams. Tokių žievėgraužio antpuolių yra buvę 1996 metais, 1960 metais. Aš atsiprašau, bet kaip aplinkos ministras prisiimu atsakomybę stabdyti šitai, nes Lietuvos medienos turtas yra vertinamas labai labai labai dideliais visuomenės lūkesčiais. Jeigu mes nesustabdysime šito plitimo, nudžius Lietuvos miškai. Nudžius taip, kaip, jūs nuvažiuokite ar slidinėsite Aukštuosiuose Tatruose, ištisi Tatrai pietinėje pusėje yra nudžiūvę. Nuvažiuokite į Sudetus, nuvažiuokite į Bavarijos miškus, pamatysite išdžiūvusius miškus. Tai yra neprisiėmimas laiku atsakomybės, kad kažkur židiniai yra nepanaikinami. Ko visuomenė labai nori, tai nekirsti nė vieno medžio, bet jeigu mes neįsikišime, tai iš tikrųjų bus masinė Lietuvos miškų žūtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia…
S. GENTVILAS (LSF). Aš patikslinu dėl atsodinimų. Visada yra ir įstatyme galiojantis reikalavimas atsodinti per tris sezonus, tai yra per tris miškasodžio sezonus. Nesvarbu, ar privatus miškas, ar valstybinis miškas, per tris miškasodžio sezonus kiekvienas miškas yra atsodinamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Pirmadienį Vilkaviškyje turėjau susitikimą su mokytojais. Jie atliko labai išsamią analizę viso rajono mokytojų, dirbančių įvairiose mokyklose, turinčių įvairiausius darbo krūvius ir pagal mokymo dalykų sritį, vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir mokytojų darbo užmokesčio palyginimą. Pagrindinis pasipiktinimas buvo išsakytas dėl to, kad jūs ir kai kurie kiti Vyriausybės nariai sakote, kad mokytojai uždirba daugiau negu vidutinis darbo užmokestis. Aš jums galiu pasakyti, kad daugiau kaip vidutinis darbo užmokestis yra mokamas mokytojams, kurie yra išdirbę 30 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, dorinis ugdymas, 32 metų darbo stažas, turi būti 1,17 etato, tai jo bruto atlyginimas 2 tūkst. 125 eurai. Ir toliau galėčiau: mokytojas metodininkas, kalbų mokytojas, 1,13 etato, 25 metai darbo stažo, irgi truputį virš 2 tūkst. Visi, kurie dirba praktiškai vienu etatu, ir jeigu yra net mokytojas metodininkas, negauna 2 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Laikas!
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Tai kaip galėtumėte atsakyti į šitą klausimą?
PIRMININKAS. Dėkojame.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia, negalime lyginti skaičiuojamų dalykų pagal skirtingas metodikas. Ką mes darome, mes, kaip ministerija, neskaičiuojame nei šalies vidutinio darbo užmokesčio, nei mokytojų vidutinio darbo užmokesčio, – tą daro Lietuvos statistikos departamentas, tapęs dabar Valstybine duomenų agentūra. Tokia pačia metodika apskaičiuoja ir šalies vidutinį darbo užmokestį, ir mokytojų vidutinį darbo užmokestį. Ką mes matome kalbėdami su mokytojais, matome, kad neretai yra painiojamas ir darbo užmokestis su pareigine alga, neretai yra nepaimami visi metai, nes negalime lyginti tik atskirų mėnesių. Suprantame, kad neretai mokyklose vis dar yra mokamas ir 13 atlyginimas, tad lyginti reikėtų visų metų darbo užmokestį su šalies visų metų darbo užmokesčiu, apskaičiuotu pagal vienodą metodiką.
Jeigu skaičiuojame pagal skirtingas metodikas ir sakome, kad netinka, kaip Valstybinė duomenų agentūra apskaičiavo mokytojų darbo užmokestį, tai kodėl sakome, kad tinka, kaip apskaičiavo vidutinį šalies darbo užmokestį? Tai siūlyčiau, jeigu norima lyginti kaip nors kitaip, apskaičiuoti tiek skaitiklį, tiek vardiklį pagal tą pačią metodiką. Mes esame bandę, dar dirbant man MOSTAʼoje, tai padaryti – skaičiuoti taip, kaip dabar, matome, skaičiuoja mokytojai. Gauname gerokai mažesnį ir vidutinį šalies darbo užmokestį, jeigu taip skaičiuosime, ir tas santykis išlieka toks pat, apie kokį mes kalbame, koks yra nustatytas tiek Vyriausybės programoje, tiek partijų susitarime, tiek su profesinėmis sąjungomis dėl įsipareigojimų mokytojams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą toliau užduos gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus Ministrei Pirmininkei, galbūt finansų ministrei. Šiandien Vilniuje pradėjo statyti „Bio City“. Ryte buvo toks reportažas su profesoriumi V. A. Bumeliu. Jis toks diplomatas, bet iš jo kalbos akivaizdžiai buvo tokie priekaištai, kad valstybė arba valdžia, na, taip pro pirštus žiūrėjo ir niekuo nepadėjo, jie susirinko sklypus kaip dėlionę. Mano klausimas būtų… Aš norėčiau girdėti ir ar tai buvo, ar nebuvo, ir ar gali (aš nesakau, kad numatyta), ar šita įmonė gali pasinaudoti europinėmis lėšomis per kokius nors projektus apskritai? Daug kalbama apie investicijas, darbo vietų kūrimą – 7 mlrd. investicijų, 2 tūkst. naujų vietų planuojama ir bent jau profesorius visada tesi savo žodžius ir padaro darbus iki galo. Teko dalyvauti ne vienos įstaigos ir pradžioje, ir pabaigoje. Tai norėčiau Vyriausybės nuomonės, buvo kokie nors kreipimaisi, buvo pagalbos ar nebuvo? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Paprašysiu, kad tiksliai į šitą klausimą atsakytų A. Armonaitė, nes tikrai čia nėra kas nors naujo ir profesorius V. A. Bumelis daro daug visokių įdomių dalykų, bet gal, sakyčiau, kritika nėra iki galo pagrįsta.
A. ARMONAITĖ (LF). Profesoriaus V. A. Bumelio įmonė galės pretenduoti į jai svarbiausią ir aktualiausią priemonę, tai yra į RRF paskolas. Ne palūkanos ar rinkos sąlygos, jiems aktualus yra laikas, per kurį jie galės atiduoti šitas paskolas, kurias pasiskolins įmonės plėtrai, augimui ir taip toliau. Man atrodo, tai yra svarbiausia. Apskritai įmonė yra investavusi ir investuoja ne tik į „Bio City“, bet ir į Vilniuje, Vismaliukų gatvėje, esantį technologijų parką, kurį taip pat vysto. Čia jau gal valstybės indėlis į paties parko išvystymą yra didesnis.
O kalbant konkrečiai apie šitą projektą, taip, įmonė jį vystė savarankiškai. Aš nemanau, kad tai yra blogai, jeigu įmonė gerai laikosi ir yra pajėgi išvystyti tokios apimties projektą. Noriu pabrėžti, kad šis projektas (šiandien kaip tik dalyvavau renginyje, jo statybų pradžioje) bus vienas didžiausių Europoje biotechnologijų miestelių, moksliniai tyrimai (R&D) ir gamybos infrastruktūra. Tai yra priemonių, į kurias gal ir negali pretenduoti įmonė, nes projektas vyksta Vilniaus regione, yra apimties ir kitų apribojimų, bet bus priemonių, į kurias įmonė galės pretenduoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos apsaugos ministrui. Komunalinių atliekų auditas teigia, kad daugiau negu pusė atliekų sudeginama Lietuvoje arba tiesiog šalinama sąvartyne. Tačiau Audito komitete buvo pateikti duomenys, kad kiekvienais metais daugiau negu 200 tūkst. tonų yra importuojama į Lietuvą neva perdirbti, deginti ir šalinti importuojamų komunalinių atliekų negalima, iš jų 21 tūkst. tonų yra drabužiai. Mane labai nustebino, kad importuojamos ir pavojingos atliekos. Tai elektronikos atliekos, elektrotechnikos ir visos kitos, galbūt kineskopai. Atliekos yra importuojamos iš Rusijos ir Baltarusijos. Imant pastaruosius 2022 metus, 2023 metus, kurie dar nesibaigė, iš Rusijos ir Baltarusijos importuota 30 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Paaiškinkite, kas čia darosi?
S. GENTVILAS (LSF). Paaiškinu, kas čia darosi. Toks griežtas prašymas. Lietuva veikia europinėje erdvėje ir ne visos Lietuvos atliekos turi pajėgumų būti perdirbtos Lietuvoje. Ir atvirkščiai, ne visos Baltijos šalys, tarkime, turi pajėgumų apdirbti savo atliekas. Į komunalinių atliekų pavadinimą patenka, pavyzdžiui, kartonas. Lietuva turi didžiausią kartono perdirbimo gamyklą, tai yra Klaipėdos kartono fabriką, dabar valdomą „Grigeo“. Kaip pavyzdys.
Toliau. Galima imti elektronikos pavyzdžius. Šalia Vilniaus yra atsidaręs didelio perdirbimo elektronikos taškas, 7–8 tūkst. tonų pajėgumo. Importuojami įmonių nurašomi kompiuteriai, telefonai ir taip toliau. Jiems pakeičiamos mikroschemos ar atmintis ir jie parduodami kaip naudota produkcija, ir taip toliau, ir taip toliau.
Pasaulis turi eiti perdirbimo link. Atliekų importas yra dalis, bet, man atrodo, jūsų klausimas yra labiau apie atliekų deginimą, kad į Lietuvą negali būti importuojamos atliekos deginti. Taip, tai yra tiesa. Jeigu bus tokių atvejų, mes griežtai juos užkardysime. Ar yra importuojamos Rusijos ir Baltarusijos atliekos, reikia susižiūrėti, tikrai pasitikslinsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, nepereikime į diskusiją. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Fiodorovas. (Balsas salėje: „Diskusijoje gimsta tiesa.“)
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Aš galbūt ir neužduočiau šiandien klausimo, nes jis yra paprastas, visiškai techninis, mano įsivaizdavimu, bet, kaip matau dabar viešojoje erdvėje, išėjo didelė problema. Yra tokia Transporto kompetencijų agentūra, kuri šią savaitę dar kartą atidarė žaliųjų rodyklių nuėmimo ir sugrąžinimo atgal į Lietuvos kelius istoriją. Turėjome istoriją prieš kokius ketverius ar penkerius metus, kai buvo nuimta ir sugrąžinta. Šių metų pradžioje nemažai savivaldybių miestų vėl buvo liepta nuimti žaliąsias rodykles, iš esmės padedančias eismui judėti. Tai, ministre, galbūt imsitės atsakomybės, kaip šitą klausimą sutvarkyti, kad vis dėlto miestų, rajonų vadovai turėtų galimybę patys apsispręsti, kaip reikia organizuoti savo miesto gatvėse eismą? Ne kokia nors Transporto kompetencijų agentūra, kuri yra įsikūrusi Vilniuje ir kuri, panašu, sprendimus priima pagal Google Maps, nežinau, ar dar naujausias versijas, sukelia tikrai daug nepatogumų. Aš skaitau šiandien – šią savaitę Vilniuje jau grįžta, Klaipėdos meras tikisi, kad jis kokiu nors būdu įrodys kažkam iš Transporto kompetencijų agentūros…
PIRMININKAS. Laikas!
V. FIODOROVAS (DPF). …kad taip reikia padaryti, o daug kitų miestų tokios galimybės neturi. Ar galima būtų šitą klausimą vienąkart imti ir išspręsti?
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Man atrodo, kai yra susėdama vietoje, bet tikrai ne pagal Google Maps žiūrima, tai tikrai tie sprendimai randami kiekviename mieste. Aš papildomai tikrai pasižiūrėsiu į šį klausimą, kodėl ypač pastaruoju metu viešojoje erdvėje jisai tapo aktualus, nors, atrodytų, jau seniai turėjo būti išspręstas ir tie sprendimai vienokie ar kitokie rasti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašęs ir kolega iš koalicijos, bet mes sutarėme, kad… Ar jūs jau perėjote į opoziciją? Mes sutarėme, kad pusvalandis ir klausia opozicijos atstovai. Tai tada gerbiamas D. Kepenis, prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Kasdien girdime kvietimą skiepytis nuo gripo, nuo kovido, tik nematyti, kas čia tos reklamos davėjai. Visiškai negirdėti apie tai, kaip reikia paprastu būdu įveikti peršalimo ligas, kaip grūdintis, kaip maitintis. Nė žodžio neišgirsite. Bet kadangi nėra sveikatos ministro, tai aš noriu paklausti susisiekimo ministrą. (Juokas salėje)
Žiūrėkite, jeigu važiuotumėte tamsiu paros metu iš Kauno į Vilnių ar atvirkščiai Žemaičių plentu, ten reikia spręsti ne vienoje vietoje rebusus. Jau įvyko nelaimė kelyje. Ir šiandien, jeigu girdėjote radiją, didžiulė pasipiktinimo banga – ar ten vyrukai iš po nakties po baliaus statė tuos ženklus, ar kaip nors kitaip? Jeigu dar įvyks nelaimė, tai jau, gerbiamas ministre, čia bus jūsų sąžinės reikalas. Reikia pasidomėti, kas darosi kelyje tamsiu paros metu Žemaičių plente. Ačiū.
M. SKUODIS. Vienas dalykas, kiek žinau, dar automagistralei Žemaičių plento pavadinimo nesame suteikę ir su Žemaičių grupe diskutuojame kitam keliui suteikti pavadinimą. Tai čia yra viena atsakymo dalis.
Antras dalykas, aš vakar kaip tik buvau toje vietoje ir turėjau pokalbių su atsakingais žmonėmis. Tikrai jie vertina ir tą situaciją, ir visas kitas, ar yra kokios pamokos ir taip toliau. Tai tikrai atsakingi žmonės į tai žiūri labai labai rimtai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš teisingumo ministrei. Ar yra suderinta su Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėmis, aišku, ir bendruomenėmis Probacijos tarnybos ir pusiaukelės namų kūrimas Šakėnų kaime… Šakių kaime, atsiprašau, Domeikavos, vienu žodžiu, seniūnijoje, juk Šv. Kazimiero progimnazija yra 260 metrų nuo to pastato? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Miela kolege, dėkoju už tikrai aktualų klausimą. Norėčiau turbūt aktualizuoti ir priminti visą informaciją. Turbūt tai yra trečioji Vyriausybė, kuri įgyvendina pusiaukelės namų plėtrą ir iš esmės steigimą. Geroji praktika yra perimta iš Norvegijos kolegų. Viešojoje erdvėje tikrai neseniai matėme straipsnių ir pavyzdžių, nes Norvegijoje, netgi pačiame Osle (ten pusiaukelės namuose tikrai lankėsi tiek iš Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, tiek iš Teisingumo ministerijos ir aš asmeniškai) pusiaukelės namai yra bendruomenėje. Kitaip sakant, šalia daugiabučių, kai kuriais atvejais ir daugiabučiuose tam, kad integracija būtų tiesioginė, nes tai yra visiškai kita nuteistųjų kategorija tuo metu, kai nuteistasis jau grįžta į visuomenę, dirba, atsiskaito, susimoka ne tik savo mokesčius, bet ir skolas.
Kalbant apie pusiaukelės namų tinklą, šiandien jau įvyko susitikimas su Domeikavos bendruomene, kurioje dalyvavo probacijos pareigūnai, Kalėjimų tarnybos pareigūnai. Šiandien vakare įvyks susitikimai Plungėje, nes Plungėje taip pat yra planuojama įsteigti pusiaukelės namus. Kiekvienu atveju visada susitinkama su bendruomene, kalbamasi tiek su tarybos nariais, tiek su meru. Puikiai suprantame, kad socialiai pažeidžiamoms grupėms steigiant institucijas yra visada sudėtinga. Bet ką mes vėlgi matome iš tos statistikos? Ja pasidomėjome, nes tema aktualizavosi. Tai, kad šiandien veikia septyni pusiaukelės namai Lietuvoje. Nė vienoje teritorijoje, kur yra jau pusiaukelės namai atidaryti ir veikia, nė vienas iš mūsų klientų nepadarė nusikalstamos veikos ten būdamas – tik dėl pažeidimų buvo grąžintas atgal ir tai buvo mažiau negu 10 %. Ypač ką mes matome iš tų pasiteisinančių atvejų, pati bendruomenė, suprasdama, sutikdama ir, na, turbūt bendraudama tiesiogiai su pareigūnais ir klientais, suvokė, kad tai yra neatsiejama dalis. Visada Kalėjimų tarnyba mėgina užtikrinti, kad ne tik pats pusiaukelės namų tinklas regioniniu požiūriu Lietuvą apimtų, bet ir klientai būtų būtent tie, kurie iš ten yra kilę. Tikėtina, kad ten ne tik prieš tai gyveno, bet gyvens ir atlikę laisvės atėmimo bausmę, kitaip sakant, ta integracija bus nuosekli. Tai labai tikėtųsi ir norėtųsi palaikymo prašyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų užduos gerbiama O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas taip pat teisingumo ministrei apie tą patį dalyką, nes jūs faktiškai į klausimą neatsakėte. Buvo užduota, ar buvo derinta su savivaldybe, aš papildysiu – ir su bendruomene, nes apie tai, kad susitiko jau po įvykusio fakto, kaip aš suprantu, jau buvo nupirktas iš privataus asmens pastatas, kurį ketinama įveiklinti kaip pusiaukelės namus… Ar nemanote, kad susitikti po įvykusio fakto yra ne tas pats, kas susitikti ir kalbėti, ir aiškinti bendruomenei, kaip viskas vyks, kas tenai gyvens, kokie bus rezultatai, nes jau dabar viskas yra įvykę? Tai ar buvo suderinta prieš įsigyjant konkrečioje vietoje pastatą su savivaldybe ir su bendruomene? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už papildomą klausimą. Turbūt reikėtų dėl viso įsigijimo proceso, nes visų pusiaukelės namų, jeigu mes kalbėtume apie pastatus, nesvarbu, ar tai yra Tauragė, Plungė, Kaunas ar Panevėžys, ar kitur, algoritmas yra tas pats. Visada iš pradžių yra kreipiamasi į Turto banką ir į vietinę savivaldybę klausiant, ar yra viešųjų pastatų, kad tais atvejais galima būtų ne pirkti, o perimti, pavyzdžiui, iš Turto banko, atitinkamos paskirties, kur galima užtikrinti, kad ten būtų ir asmenys apgyvendinami, ir būtų taip pat tam tikros administracinės patalpos, jeigu mes kalbėtume ir apie probacijos dalį. Tas pats vyko, jeigu mes kalbėtume ir apie Kauno rajoną arba Plungę. Patikrinus, kad tinkamų pastatų, kurie, na, atlieptų tarnybų poreikį, nėra, yra žiūrimas privatus sektorius, kokių tame regione arba apskrityje pastatų yra, kokie galėtų atliepti poreikius. Tada vertinamos alternatyvos, nes yra puikiai suprantama, kad tiek miestuose, miesteliuose yra tų alternatyvų, visada vertinama, kokia yra kvadratūra, nes visų pusiaukelės namų standartas yra iki 25 vietų. Mums per didelio pastato nereikia, jis bus neišnaudojamas, per mažas pastatas vėlgi neatlieps to, kas yra planuojama. Tiek Plungėje, tiek Tauragėje, tiek kituose miestuose lygiai taip pat yra vertinamos alternatyvos. Šiuo atveju, kai yra pastatas, nes procedūros užtrunka, visas reglamentavimas tiek pirkimų, kitų, nes tai yra ne iš nacionalinio biudžeto – iš Norvegijos fondų, o su papildoma priežiūra ilgiau trunka procedūros… Kai mes matome, kad pastatą turime, yra tinkama vieta, atitinkamai įrengtas arba reikalingas papildomas įrengimas, dar prieš atidarymą visada yra susitikimas su bendruomene.
Suprantame bendruomenės abejones, suprantame abejones, klausimus. Man vienas geriausių turbūt pavyzdžių – labai panašią situaciją mes turėjome ir Tauragėje, ir kitoje situacijoje, taip pat bendruomenė kėlė klausimų, taip pat mes supratome, kad dėl tų abejonių ir galbūt baimių yra ir nepritariama, tai irgi turbūt svarbu įvardinti. Bet tai, ką mes matome kalbėdami su tomis pačiomis bendruomenėmis, kur jau veikia, jau atidaryti pusiaukelės namai, bendruomenių yra visiškai kitoks suvokimas suprantant, kad tai yra ta institucija, kur klientai yra labiausiai prižiūrimi. Priešingai negu dabar, bet kurioje kaimynystėje turbūt grįžęs kaimynas išgėręs, na, niekas nėra tikrinama – šie klientai negali grįžti girti, jie negali grįžti ne laiku iš darbo, jie negali nedirbti. Suvokime, kokį tikslą turi šita institucija ir kad tų žmonių, kurie dažniausiai yra įkeliami, kurie ir prieš tai gyveno, ir gyvens po to, nusikalstamumas, jų grįžimas į laisvės atėmimo vietą, ką rodo jau septynerių metų statistika, mažina kriminogeninę situaciją.
Suprantu, kad jautru. Visa procedūra pagal teisės aktus. Aš suprantu nepritarimą, suprantu, kad šitas kelias nėra lengvas nei bendruomenei, nei institucijai, bet vėlgi norėtųsi judėti toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų užduos gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas susisiekimo ministre, jūs tvirtinate, kad numatytas kelių finansavimas neleis pagerinti jų būklės. Taip pat jūs teigiate palaikantis prezidentūros planuojamą siūlymą perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat perduodant joms dalį kelių. Citata: „Savivaldybės keliais, kurie yra arčiau jų, galėtų rūpintis geriau ir greičiau.“ Ir dar suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos kelių direkcijai. Be to, pasak jūsų, paruošti teisės aktus pagal Lenkijos pavyzdį. Tačiau numatytas finansavimas matant visus galimus šaltinius yra mažesnis, negu yra šiemet. Ar nėra tinkamo finansavimo ir jūs tai pripažįstate? Vis dėlto turite prisiimti ir sau atsakomybę, nes turite pripažinti, kad tas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …delegavimas funkcijų – savotiškas pademonstravimas ir nesugebėjimo susitvarkyti savo ūkyje.
M. SKUODIS. Ačiū, nežinau, čia už komentarą. Atsakomybę visi prisiimsime už bendrą situaciją. O kalbant, kokius pasiūlymus konkrečiai palaikau ar ne, tai labai nenorėčiau atskiro išimti apie tai, apie ką diskutuojama Ekonomikos komitete, apie ką diskutuojama ministerijoje ir su kitomis institucijomis. Tai galėtų būti paketinis pasiūlymas tiek išlaisvinant Automobilių kelių direkciją, tiek daugiau perduodant turto savivaldybėms. Natūralu, kur per savivaldybes eina valstybei priklausantys keliai, savivaldybės yra apribotos dėl elementarių perėjų įrengimo ir panašiai, savivaldybės pačios kelia tuos klausimus, kad norėtų perimti daugiau turto natūraliai su didesne valstybės pagalba.
Klausimų yra daug, yra ir įsisenėjusių klausimų. Tikrai darome ir padarysime, kas yra įmanoma tų apribojimų kontekste tiek dėl kelių būklės, tiek dėl kitų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Klausimą norėčiau užduoti socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Iš tikrųjų mes esame Seime ir Vyriausybė, manau, pritaria tam puikiam instrumentui, kai yra galimybė tėvams gauti mamadienius. Tačiau susitikimuose teko išgirsti tokią liūdną žinią, kad vienas iš prekybos tinklų praktikuoja priimdamas darbuotojus į darbą pasakyti, kad pas juos mamadienių nėra. Tai yra toms moterims, galbūt ir vyrams, tiesiog duodama iš anksto suprasti, kad jūs tiesiog nesinaudokite jums numatyta teise. Natūralu, kad jie greičiausiai ir nesinaudoja. Galima sakyti, kad jie tiesiog turi galimybę, bet faktiškai jos kaip ir nėra. Nesiskundžia. Suprantama, dažniausiai tai yra mažose gyvenvietėse, kuriose darbų pasirinkimas nėra didelis.
Tačiau gal yra galimybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai imtis iniciatyvos turbūt padaryti darbuotojų apklausą, gal pavesti kažkokiai institucijai išsiaiškinti situaciją? Kadangi tokia situacija naudojasi gerai žinomi prekybos tinklai, aš manau, jiems tiesiog patiems sąžinė prabiltų žinant, kad jų rodikliai yra keistai nukrypę nuo normų, ir galbūt jie sutvarkytų tą situaciją net ir be baudų, o galbūt reikia ir įsikišimo jau rimtesnių institucijų.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolega. Aš, naudodamasi proga, ir jūsų, ir savo, ir visų kolegų vardu norėčiau priminti visiems darbuotojams, kad mamadienis yra teisė, o visiems darbdaviams – suteikti mamadienį yra pareiga, ir siūlyčiau jos visiems laikytis.
Dabar turbūt negalėtume išskirti, tiksliau, neatkreipti dėmesio į vieną svarbią aplinkybę, tai yra profesines sąjungas, kurios irgi galėtų būti kaip mūsų socialinis partneris papildomai įgalinant kiekvieną darbuotoją kovoti už savo teisę į mamadienį. Bet aš girdžiu, ką jūs sakote. Turėsiu omenyje, atkreipsime dėmesį, ieškosime sprendimo. Mes pagalvosime, ar tai bus kažkokia apklausa, ar kiti metodai, bet tikrai noriu daryti viską, kad ir darbuotojai būtų tinkamai informuoti, kad turi tokią teisę, o darbdaviai maksimaliai laikytųsi savo pareigos suteikti. Privačiame sektoriuje dar vis dėlto stebime, kad nėra galbūt norimas rezultatas ne tik šioje srityje, kurią jūs paminėjote, bet ir kitose. Tai dirbsime ta kryptimi. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, numatytas laikas baigėsi. Dabar skelbiu posėdžio pertrauką, nes turime eiti į slaptą balsavimą ir tik paskui baigsime rytinį posėdį. Slaptas balsavimas nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min. Dėkoju visiems ministrams ir gerbiamai premjerei už atsakymus ir visiems klausėjams ir dalyvavusiems posėdyje. Iki pasimatymo!
Pertrauka
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jolitos Miliuvienės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektas Nr. XIVP-3285(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, kadangi įvyko slaptas balsavimas, turime balsų skaičiavimo komisijos protokolą. Aš jį noriu perskaityti ir po jo pabaigti rytinį Seimo posėdį ir pradėti vakarinį.
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Jolitos Miliuvienės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 88, rasta biuletenių 88: galiojančių – 86, negaliojančių – 2. Už – 82, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinimai naujai Seimo kontrolierei. (Plojimai)
Ir taip baigiame Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.