LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 286
STENOGRAMA
2019 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, 14 valandų. Pradedame vakarinį šios dienos posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Manau, kad netrukus mūsų skaičius gerokai padidės.
14.01 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.).
Gerbiamas generalini prokurore, prašome į tribūną, jums 15 minučių. Po to pagal Statuto nustatytą normą 15 minučių bus suteikiama galimybė atsakinėti į klausimus. Prašom.
E. PAŠILIS. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalimi, teikiu atsakymus į Seimo nario M. Puidoko pateiktus klausimus.
Pirmas klausimas. „Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, vienas iš Prokurorų profesinės sąjungos lyderių J. Rėksnys viešai pareiškė, kad „tam tikriems tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardintas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. Vien informacija, kad prieš tokį asmenį buvo vykdomi tokie veiksmai, gali sutepti jo reputaciją. Kai kurie aukšti politikai gerai išmoko pamokas. Buvo paduotas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai.“ Prašau nurodyti, ar esate pats gavęs tokį sąrašą arba nurodymus? Jeigu taip, iš ko ir kieno pavardės jame buvo?“
Visų pirma turiu pabrėžti, kad šioje citatoje kaip tiesa yra pateikti keli niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie klaidina visuomenę. Atsakingai pareiškiu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami tik tuomet, kai yra tam rimtas pagrindas ir griežtai laikantis visų nustatytų procedūrų, ir tikrai tam nepakanka atskiro anoniminio pranešimo. Šiame procese yra ne vienas kontrolės mechanizmas, įskaitant ir teismo sprendimą, todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami be pagrindo, tiesiog kažkam to pageidaujant, negalima. Apie tai, kad tinkamai tvarkomi kriminalinės žvalgybos duomenys, yra konstatavusi ir Seimo kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija šiais metais.
Antra, atsakydamas į klausimą dėl sąrašų ir nurodymų davimo, dar kartą užtikrinu, kad tokios praktikos mano vadovavimo laikotarpiu nebuvo ir nebus.
Antras klausimas. „Viešai pareiškėte, kad dėl prokuroro J. Rėksnio kreipėtės į Etikos komisiją, tai yra siekėte jį nubausti už viešus jo pasisakymus, o ar buvo pradėtas tyrimas, siekiant išsiaiškinti jo teiginių pagrįstumą? Jeigu taip, koks ir kada?“
Tiesa yra ta, kad, atsižvelgdamas į turimą medžiagą ir gegužės 6 dienos vykusios prokuratūros kolegijos siūlymą, kreipiausi į Prokurorų etikos komisiją, pavesdamas ištirti ir įvertinti paskelbtus teiginius dėl neva vykstančio politikų kišimosi į ikiteisminius tyrimus, piktnaudžiavimo korupciniuose tyrimuose ir kitus. Kolegijos nuomone, su kuria aš visiškai sutinku, visos viešai paskelbtos abejonės, kurios sukėlė didelį atgarsį tiek visuomenėje, tiek prokuratūros bendruomenėje, turi būti išsklaidytos nešališku, išsamiu tyrimu. Etikos komisijai buvo perduotas ir prokuroro J. Rėksnio komentaras, kurį jis atsiuntė po prašymo pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir kitas konkrečias aplinkybes, kuriomis jis grindė savo teiginius apie prokuratūros veiklą bendraudamas su publikacijos autoriumi. Tyrimo metu komisija, tikėtina, surinks dar daugiau medžiagos ir tik surinktų duomenų visumos pagrindu pateiks savo išvadas, ar prokuroro vardu viešai pateikti teiginiai yra pagrįsti, ar ne, ir atitinkamą komisijos siūlymą. Priminsiu, kad šios komisijos sudėtyje yra trys visuomenės atstovai, todėl abejoti komisijos tyrimo nešališkumu bei sprendimo objektyvumu nėra jokio pagrindo.
Atsakydamas į antrą klausimo dalį apie tyrimą, siekiant išsiaiškinti teiginių pagrįstumą, galiu pakartoti viešai jau skelbtą informaciją. Susipažinęs su prokuroro J. Rėksnio atsakymu ir kita medžiaga bei atsižvelgdamas į Prokuratūros kolegijos nuomonę, pavedžiau Baudžiamojo persekiojimo departamentui įvertinti, ar prokuroro J. Rėksnio pateiktoje atsakymo dalyje apie galimai darytą įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių, ir priimti atitinkamą proceso sprendimą. Šiuo metu toks sprendimas dar nėra priimtas.
Trečias klausimas. „Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis viešai pareiškė, kad tiek buvęs generalinis prokuroras D. Valys, tiek jūs esate nurodę prokurorams siųsti bylas į teismą, net jei ten nėra pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui. Kaip pavyzdys pateikiamos korupcijos kategorijos bylos, kurių beveik 50 % žlugo teismuose būtent dėl minėtų priežasčių. Ar tokiu būdu prokuratūra siekia kažkokių politinių ar viešųjų ryšių tikslų?“
Visų pirma turiu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje citatoje pateikiami statistiniai duomenys visiškai prasilenkia su realybe. Pastarųjų ketverių metų duomenys rodo, kad korupcinėse bylose asmenys išteisinami itin retai, vidutiniškai keturi iš šimto. Pernai išteisinome… rodikliai šiose bylose siekė tik 3 %. Jei žiūrėtume per atskiras nusikalstamas veikas, didžiausias išteisintų asmenų procentas buvo prieš trejus metus, tai yra 2016 metais, bylose dėl piktnaudžiavimo. Tuomet iš 42 kaltinamųjų buvo išteisinti 16. Tai sudaro 38 % nuo visų, kaltintų piktnaudžiavimu. Per keletą metų pavyko pasiekti teigiamų pokyčių ir pernai iš 69 kaltinamųjų išteisinimo sulaukė tik aštuoni asmenys.
Dar noriu pabrėžti, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Demokratinėje valstybėje yra normalu, kai dalis nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų teismuose yra išteisinami. Taip pat mūsų valstybėje kiekvienas išteisintas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais ikiteisminio pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais atlyginimo. Tai yra sveikos baudžiamojo persekiojimo sistemos sudėtinė dalis.
2016–2018 metais asmenys, kurie buvo kaltinami korupcinių nusikalstamų veikų padarymu, pateikė iš viso 15 ieškinių dėl galimai padarytos žalos atlyginimo: 11 ieškinių buvo atmesti, keturi ieškiniai patenkinti iš dalies. Priteista bendra suma – apie 31 tūkst. eurų. Tai rodo, kad civilinio proceso tvarka nagrinėdami tokių asmenų ieškinius teismai dažniausiai nenustato neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų.
Ketvirtas klausimas. „Kas suteikė teisę generaliniam prokurorui ignoruoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, jei iš anksto žinodamas, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, vis tiek prokuroras verčiamas tokią bylą siųsti į teismą ir taip nekaltai persekiojamą asmenį bausti pačiu teismo procesu?“
Tokios teisės tikrai niekas nesuteikė ir negali suteikti, tačiau turiu pabrėžti, kad šis teiginys konstruojamas remiantis tik tendencingomis prielaidomis, o ne faktais. Priminsiu, kad atlikdamas funkciją, staigiai priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, prokuroras veikia savarankiškai ir vienvaldiškai, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos bei lygiateisiškumo principo, yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, organizacijų ar asmenų, klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų.
Turiu pabrėžti ir tai, kad bet kuris prokuroras, kuriam tapo žinoma apie galimai daromą kokį nors neteisėtą poveikį, neteisėtus pavedimus, įpareigojimus arba kitokį kišimąsi į jo ar kito prokuroro veiklą, turi ne tik galimybę, bet ir įstatymuose aiškiai nustatytą prievolę į tokią informaciją ir įtarimus reaguoti vienu ar keletu jam tinkamiausiai atrodančių būdų, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, turi pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro pareiga apie aukštesnio prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį įstatymams, pranešti generaliniam prokurorui, jo pavaduotojui yra numatyta Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatyta valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų pareiga pranešti apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas užtikrina galimybę pateikti informaciją garantuojant ją pateikusio asmens konfidencialumą.
Penktas klausimas. „Prokuroras J. Rėksnys pareiškė, kad vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje „kažkodėl teisiami vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami. Kodėl ne visi lygūs prieš įstatymą?“ Prašau nurodyti, ar buvo atliktas šios bylos patikrinimas ir išsiaiškintos aukščiau minimos aplinkybės?“
Atsakydamas į šį klausimą visų pirma turiu priminti, kad šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti ne vienai, kaip teigiama, bet dviem politinėms partijoms, bei tai, kad šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kalbėti apie šią bylą dabar man būtų tikrai nekorektiška.
Kalbant apskritai, hipotetiškai teismas, išnagrinėjęs bylą ir įžvelgęs kažkokių jos trūkumų, pavyzdžiui, įvertinęs baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti ir kiti asmenys, ką taip pat numato ir Baudžiamojo proceso kodeksas, įskaitant juridinius asmenis, turi teisę tai nurodyti savo nutartyje. Tuomet priimami atitinkami sprendimai. Tačiau šiuo metu panašaus turinio teiginiai vertinti tik kaip spekuliatyvūs, nepagrįsti ir neatsakingi.
Šeštas klausimas. „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėja R. B. viešame interviu pareiškė, kad buvę aukšti FNTT pareigūnai, o dabar įtakingi advokatai, galimai palaiko korupcinius ryšius su dabar veikiančiais aukštais FNTT pareigūnais ir daro galimai neteisėtą poveikį ikiteisminiams tyrimams. Teigiama, kad ji kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ji tai perdavė FNTT vadovams, kurie ją pradėjo persekioti. Prašau nurodyti, ar pradėjote tyrimą su tikslu išsiaiškinti minimas aplinkybes ir kokių veiksmų ėmėtės apsaugoti apie galimą korupciją pranešusią pareigūnę nuo susidorojimo?“
Šiame klausime teigiama, kad po to, kai asmuo kreipėsi į prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo, informacija apie šį kreipimąsi buvo perduota FNTT vadovams. Tai tikrai nėra tiesa. Apie asmenį, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pripažinti pranešėju, jokia informacija nebuvo teikta nei FNTT, nei kitiems asmenims ar institucijoms. Po viešų teiginių apie spėjamą informacijos perdavimą tokia prielaida prokuratūroje buvo patikrinta ir tuo buvo įsitikinta.
Pabrėžtina tai, kad pats asmuo dėl viešai skelbiamo tariamo informacijos nutekėjimo nėra pateikęs jokio oficialaus skundo. Išsamų atsakymą apie situaciją su šiuo darbuotoju viešai yra pateikusi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Septintą, aštuntą ir devintą klausimus sieja bendra tema, todėl juos pagarsinsiu kartu. „Buvusi FNTT tyrėja E. S., jos sūnus J. S. ir jo advokatas Erikas Pavlovičius viešai atskleidžia šokiruojančius faktus, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas bei jo pavaldiniai galėjo daryti galimai nusikalstamą spaudimą įtariamajam ir jo šeimos nariams, su kuriais jį ir jo pavaldinius siejo draugiški santykiai, duoti, kaip teigiama reportaže, melagingus parodymus prieš R. Urbonui neįtinkančius kitus FNTT pareigūnus mainais į ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba minimų aukštų FNTT pareigūnų atžvilgiu? Jei ne, kodėl?
Žiniasklaidos pranešimuose apie šią bylą minima ir tai, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas kalba Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus vardu, siūlydamas sprendimus įtariamiesiems, kokiomis aplinkybėmis jiems gali būti nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Ar buvo atliktas tyrimas, siekiant patikrinti šiuos faktus? Taip pat prašau nurodyti, jei taip yra, kokiu pagrindu tai vyksta? Kodėl sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose priima ne tyrimui vadovaujantys prokurorai, kaip numato Baudžiamojo proceso kodeksas, o FNTT teritorinio padalinio vadovas, veikdamas išvien su apygardos vyriausiuoju prokuroru? Kaip dažnai tai vyksta ikiteisminiuose tyrimuose ir kokiu teisiniu pagrindu?“
Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir šiose klausimų formuluotėse jau kaip nustatytas faktas pateikiami teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, todėl dar kartą turiu priminti apie nekaltumo prezumpcijos principą. Antra, turiu priminti ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, tiek 2015 metais priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas akcentuoja konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, kuris nesuderinamas su generalinio prokuroro viešu atsiskaitymu iš Seimo tribūnos apie veiksmus ir sprendimus konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose. Tad šiuo metu viešai galiu pranešti tik tiek, kad Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro tarnybinio pranešimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kurį pavesta organizuoti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams. Įtarimai šiame tyrime kol kas niekam nepareikšti. Šio ikiteisminio tyrimo eigoje bus siekiama ištirti ir tai, ar minimi teiginiai dėl FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų yra pagrįsti.
Dešimtas klausimas. „Ar šie minimi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose aukšti FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai siūlė sprendimus, siekiant objektyvaus tyrimo, buvo perimti iš FNTT Kauno padalinio ir Kauno apygardos prokuratūros į kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą ir kontroliuoti kitai prokuratūrai? Jei ne, kodėl iki šiol tai nepadaryta?“
Kaip jau minėjau, ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo yra pradėtas Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų iniciatyva, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo abejoti šio prokuroro objektyvumu ir jo organizuojamus tyrimus perduoti kitam prokurorui ar kitai teritorinei prokuratūrai. Taip pat galiu informuoti, kad minimuose tyrimuose yra padaryti sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo pakeitimo.
Vienuoliktas klausimas. „Ar po žiniasklaidos pranešimų buvo atliktas sisteminis tarnybinis tyrimas dėl veiklos Kauno apygardos prokuratūros prokurorų, kurie kontroliuoja ikiteisminius tyrimus FNTT Kauno apygardos valdyboje, siekiant objektyviai įvertinti susidariusią situaciją?“
Galiu užtikrinti, kad iki dabar jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas tokį tyrimą atlikti, aš neturiu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Skiriame 15 minučių atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia, kaip ir numato Statutas, iniciatorius M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamasis generalini prokurore, iš tikrųjų akivaizdu, kad klausti apie tyrimus, ar jie yra pradėti, ar ne, tai yra mūsų, kaip Seimo narių, parlamentinės kontrolės teisė. Vis dėlto norėtųsi žinoti, kalbant apie penktą klausimą, apie įžymiąją „MG Baltic“ korupcijos bylą, ar buvo atliktas šios bylos patikrinimas ir išsiaiškintos anksčiau minimos aplinkybės, nes, imkime situaciją, kai įmonė ir tos įmonės priimti sprendimai būtų neteisėti ir dalis akcininkų turėtų 30 %, vienas akcininkas, o kitas – 70 %? Ar gali taip būti, kai Liberalų sąjūdžio frakcija tuo metu turėjo 11 Seimo narių Seime, o konservatoriai turėjo 46, kad priimant sprendimus užteko vien tik tų, kurie turėjo daug mažiau balsų, kad tie sprendimai ir politinės korupcijos apraiškos Seime atsirastų? Aš manau, tai yra pakankamas pagrindas…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …tokius tyrimus pradėti, ir tą reikėtų išsiaiškinti. Galiausiai Kauno apygardos…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). (Labai trumpai, tik pabaigiu.) Iš tikrųjų Kauno apygardos prokuratūroje yra daug labai rimtų ir esminių problemų ir labai keista, kad jūs iki šiol jų nematėte. Tikrai objektyvu būtų, kad Kauno klausimus būtų pavesta tirti vis dėlto kitam padaliniui, kad ne tam pačiam miestui.
E. PAŠILIS. Ačiū. Aš minėjau, dėl kokių priežasčių. Manau, kad dėl objektyvių. Aš tikrai negaliu komentuoti teisme vykstančios bylos. Mes tikrai turime karčios patirties, žvelgdami į perspektyvą, dėl EŽTT sprendimų. O pačias ikiteisminio tyrimo ribas nustato bylą kontroliuojantis prokuroras. Aš minėjau, kad jeigu teismas matys, kad nusikalstamą veiką yra padarę kiti asmenys, jis nutartimi pagal Baudžiamojo proceso kodeksą informuos prokurorą ir bus galima atlikti papildomą tyrimą.
O dėl Kauno konkrečių tyrimų, tikrai proceso dalyviai gali pateikti prašymus ir aukštesniam prokurorui. Tikrai yra atvejų, kai byla yra perduodama iš vienos teritorinės į kitą arba į Generalinę prokuratūrą, bet tam reikalingi pagrindai. Mes negalime, nesant pagrindų, bylą mėtyti ir taip vilkinti patį procesą. Bet kurį prašymą tikrai sprendžiame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš suteikdama laiką ir galimybę paklausti… jeigu pageidaus, opozicijos lyderė. Nepageidaus. M. Majauskas. Matau, kad dėl vedimo tvarkos ponia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš tik norėčiau pasiteirauti, keli Seimo nariai yra pasirašę klausimus, nes Statute, aš bandžiau tikrinti, gal pas mus neatsinaujinusi informacija, bet yra tik vieno Seimo nario, o čia turime Statute daugiskaitą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Mes atkreipėme dėmesį į Statuto straipsnį, daugiskaita parašyta, tačiau, kaip diktuoja praktika, ir ne pirmos kadencijos, kiekvienas Seimo narys turi teisę paklausti. Jeigu jūs girdite, aš jums aiškinu, ponia Širinskiene, kad Statutas nepažeistas, ir šiuo atveju gali ir vienas Seimo narys formuluoti klausimus. Seniūnų sueiga šiai darbotvarkei pritarė, todėl tikrai nereikalingas jūsų prieštaravimas.
Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jeigu mes kursime tokį precedentą, tai įsivaizduokime – 141 užsimanys kviesti generalinį prokurorą. 140 dienų jis turės stovėti čia.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš nenoriu… pasakyti iki pabaigos. O ką veikia Seniūnų sueiga? Juk Seniūnų sueigai suteikta teisė sakyti, kad, mielas Seimo nary, arba Seimo narių grupė gali kviesti, ar ne. Ir, Seniūnų sueiga, prisiimkite atsakomybę, ko klausė komiteto pirmininkė.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamas kolega, būtent Seniūnų sueigoje ir nebuvo prieštarauta šio klausimo įtraukimui į darbotvarkę. Tuo ir rėmėmės. Tęsiame darbą toliau.
Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas generalini prokurore, buvo toks senovės Romos senatorius L. S. Katilina, kuris dar gerai žinomas dėl kelių sąmokslų, bandymų nuversti teisėtą senovės romėnų valdžią. Save gindamas jis bandė pasakyti, kad, žiūrėkite, aš nenuverčiau valdžios ir kodėl jūs mane bandote teisti? Aš tai bandyčiau pritaikyti Lietuvos šio meto situacijai, kai valdančioji dauguma savo veiksmais nuolatos bando kištis į nepriklausomų valstybinių institucijų veiklą, darydama spaudimą, bandydama daryti neleistiną įtaką. Čia mes turėjome nacionalinio transliuotojo pavyzdį, turėjome pasivaikščiojimus į Konstitucinį Teismą, šiandien matėme bandymą daryti spaudimą ir Lietuvos bankui.
Mano klausimas jums, ar nematote poreikio priminti Seimo nariams prevenciškai, kokia yra atsakomybė už kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, darant spaudimą ir neleistiną įtaką nepriklausomoms valstybinėms institucijoms, nelaukdamas, kol bus patirta reali žala?
E. PAŠILIS. Ačiū. Aš manau, preziumuojame, kad visi Seimo nariai žino ir Konstituciją, ir įstatymus. Tikrai aš nesu teisėjas, aš nevykdau teisingumo. Aš šiandien kalboje tik priminiau Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriame, be kita ko, kalbama apie tai, ką generalinis prokuroras gali pasakyti Seimo posėdžių salėje, nors ir labai norėtų galbūt daugiau ką nors kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi J. Olekas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas generalini prokurore, jūs grįžote iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tai aš tokį lyginamąjį klausimą norėčiau jums užduoti, nors jūs ir generalinis prokuroras, ne teisėjas. Rezonansinės bylos pas mus Lietuvoje tęsiasi nuo pradžios iki pabaigos kartais dešimt ir daugiau metų. Pinigai milžiniški išleidžiami, o Jungtinėse Amerikos Valstijose rezonansinės bylos pastarųjų, pavyzdžiui, praeitų, užpraeitų metų, per keturis, penkis mėnesius nuo pradžios iki cypės ir baigėsi. Kitaip sakant, neatsakomybė ir baudžiamumas iš karto sulaukia kokio nors rezultato ir įvertinimo. Pas mus tie procesai tęsiasi ir paskutinė byla MG, pavyzdžiui, jau pradeda eiti trečius metus ir dar pabaigos, atrodo, nebus. Išleidžiamos krūvos valstybės pinigų. Ar iš tikro atliekame tą funkciją – baudžiamumo už nusikaltimus? Toks klausimas. Jūsų nuomonė kokia galėtų būti? Ačiū.
E. PAŠILIS. Ačiū už klausimą. Tikrai negalėčiau prieštarauti, kad mes turime labai trumpus procesus. Mes turime tokį baudžiamąjį procesą ir, jeigu pastebėjote, kai byla nukeliauja į teismą, teismas viską daro, kad kuo greičiau nagrinėtų tą bylą. Yra paskelbiama byla tarp prioritetinių bylų, įtraukiama į sąrašą. Posėdžiai suplanuojami ne vieną mėnesį į priekį.
O kalbant apie ikiteisminius tyrimus, taip, tikrai mes turime pareigą, kad tie tyrimai trūktų kuo įmanoma trumpiau. Šiek tiek atsakydamas į klausimą aš galėčiau paminėti, kad dar 2015 metais vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė buvo 7,1 mėnesio, o jau pernai mes turime šiek tiek per tris. Daugiau nei dvigubai sutrumpėjo. Dedame visas pastangas, kad tiek ikiteisminiai tyrimai vyktų, tiek byla teisme nebūtų ilgai vilkinama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi P. Gražulis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas prokurore, jūs čia paminėjote daug lyg ir pradėtų vidinių patikrinimų ar tyrimų. Ar turite kokius nors laiko terminus, kada esate numatę, kad jie būtų pabaigti?
E. PAŠILIS. Kuriuos čia turite omeny?
J. OLEKAS (LSDPF). Tuos, kur jūs patys vykdote, kur sakėte, kad pas jus vykdomi vidiniai patikrinimai.
E. PAŠILIS. Dėl etikos?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
E. PAŠILIS. Konkrečiai. Tikrai jie nesitęsia ilgai. Patikėkite, mėnuo, kitas. Neturime uždelstų kažkokių, ar… Tikrai manau, kad visuomenė gaus atsakymą. O kaip minėjau, yra kreiptasi tiesiog išsiaiškinti. Turime tikrai neutralią demokratišką komisiją, kurią sudaro trys visuomenės atstovai, Prezidento, Seimo Pirmininko, premjero skirti asmenys. Taigi septyni nariai, du iš jų kolegijos, du iš jų mano paskirti, įskaitant profesines sąjungas, taigi tikėkimės objektyvaus sprendimo. Būtent vertins, ar tie teiginiai pagal Prokuroro etikos kodeksą, kur, be kita ko, paminėti padorumo, solidarumo, teisingumo, kiti principai, ar jie atitinka tuos principus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi R. Karbauskis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas prokurore, jūs sakote, kad nėra politinių bylų, bet matant, kas vyksta visuomenėje, jeigu nori, kad būtum išrinktas meru, tai turi būti tau pradėta byla – Visagino meras, Radviliškio meras, Lazdijų meras. Kodėl nepasitiki prokuratūra? Ar tai nėra persekiojimas?
Antras dalykas. Liberalų byla nepaaiškėjus jokioms naujoms aplinkybėms po to, kai E. Masiulis buvo pagautas su dėžute, kažkodėl Liberalų partijai už tuos pačius kaltinimus, už norus, kad būtų sumažinti įkainiai, panašiai, reklamos, būtų pareikšti įtarimai, o konservatoriams ne.
Trečias klausimas. Man sovietmečiu… vienąkart buvau teisiamas. Dabar tris bylas turėjau. Du kartus neleido manęs paimti, imuniteto nepanaikino teismas. Vienoje byloje dėl to, kad piketavome prieš jūsų, kaip žiniasklaida rašė, korumpuotą prokurorą I. Mikelionį, kad jo neskirtumėte dar vienai kadencijai. Išsiuntėte jį vogti mokyti į Moldovą. Ir bylas jūs pralošėte. Ar nemanote, kad tai ne politinis persekiojimas? Dar viena byla laukia atseit…
PIRMININKĖ. Laikas, Petrai Gražuli! Galimybė užduoti vieną klausimą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ar vis dėlto nesate kišeninis prokuroras?
E. PAŠILIS. Labai ačiū už klausimą. Kadangi visus klausimus jungia vienas, kad mes kažką persekiojame ir panašiai, tai aš jums galėčiau pacituoti praeitų metų statistinius duomenis. Iš beveik 22 tūkst. teisiamų asmenų 450 buvo išteisinti, tai sudaro 2 %, nuteista 90, 8 % – byla nutraukta taikant priverčiamąsias priemones arba nutraukta byla. Taigi iš 22 tūkst. išteisinti tik 450.
Šiandien aš paminėjau duomenis korupcinėse bylose. 92 % yra nuteisiama, išteisinama 3 %, 5 % yra nutraukiamos bylos. Taigi duomenys sako, kad nėra tikslas persekioti. Tai yra griežtas įrankis. (Balsai salėje) Tuo labiau žvelkime į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje yra sakoma, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti ultima ratio, ir mes negalime švaistytis ir kas antrą žmogų, kaip jūs sakote, persekioti.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Karbauskis išsibraukė. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi J. Razma.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, neseniai atėjęs viešojo intereso gynimo prokuroras, palikęs neseniai pareigas K. Vagneris, pažėrė išties daug šokiruojančios informacijos Seimo specialioje tyrimo komisijoje (čia prieš savaitę buvo), tai, kad Generalinėje prokuratūroje buvo stabdomi su energetika, tai yra su didžiąja korupcija, kaip galima manyti, susiję tyrimai. Aš turiu omeny Visagino atominės elektrinės uždarymą – šimtai milijonų iššvaistyta pinigų, aiškūs asmenys. Tai yra ne dėžutė su 100 tūkst. ar kiek ten tų eurų, tai yra šimtai milijonų iššvaistyta. Atominės uždarymas, išpumpuoti pinigai. Pinigai pumpuojami į Bermudų salyną, tai yra mūsų visų energetikos vartotojų pinigai pumpuojami į Bermudus. Įsivaizduokite, kiek yra įvairiausių schemų ir machinacijų, apie kurias Generalinė prokuratūra tyli, nors Seimas kreipėsi dar 2014 metais. Laikas nebeleidžia kalbėti.
E. PAŠILIS. Išties jūsų…
PIRMININKĖ. Jūsų laikas.
E. PAŠILIS. …minima informacija susijusi, kaip jūs sakote, su 2013, 2014 metais. Man pasidomėjus dėl atominės elektrinės, klausimas buvo patikrintas aukštesnio prokuroro. Nėra prokuratūroje, kad mes būtume neatsakę ar nuslėpę kokius nors duomenis. O ar tie faktai tikrai tokie įspūdingi ir stulbinantys, gal parodys laikas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas generalini prokurore, laikas taip sutapo, kad kaip tik šiuo metu įsibėgėja ta išskirtinė byla, kurioje įtariamaisiais yra paskelbti garsūs teisėjai, advokatai. Tokio masto bylos turbūt nebuvo? Na, yra ten, atrodo, ir politikų, tiesa, gal ne centrinio lygmens. Štai tas puolimas toks ir sustiprėjusi jūsų kritika. Aišku, gali būti atsitiktiniai sutapimai, bet gal jūs turite duomenų, kad čia yra kokių nors ryšių? Jeigu turite, gal galite pasidalinti?
E. PAŠILIS. Aš taip pat manau, kad čia galbūt atsitiktiniai sutapimai. Manęs tikrai niekas asmeniškai nespaudžia. Manau, kad mes dirbame sąžiningai savo darbą, kaip aš ir prisiekiau prieš tapdamas generaliniu prokuroru. Tikrai nieko, patikėkite, nė vienos politinės partijos mes nenorime kaip nors žlugdyti ar panašiai, ir tie klausimai tikrai atrodo man šiek tiek keistoki. O kokio nors spaudimo… Aš manyčiau, gal tai sutapimas, gal tikrai turime gana atsakingą ir rinkiminį laikotarpį, taigi mes dirbame savo darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu paklausti jūsų apie Europoje skambančią energetikos giganto „Alstom“ bylą, kuri kai kuriose Europos šalyse jau yra pasibaigusi teismo sprendimais, žmonės jau sėdi. Kaip čia yra Lietuvoje? Tuo labiau kad Lietuvoje tarp galimų įtariamųjų yra ir vienas politinės bendruomenės žmogus, tai yra politinės partijos vadovas. Koks čia procesas šiuo metu vyksta Lietuvoje, galėtumėte pasakyti?
E. PAŠILIS. Ačiū. Tikrai tą informaciją turime. Mūsų Organizuotų nusikaltimų tyrimo ir korupcijos departamento prokurorė, berods, kitą savaitę vyks į Didžiąją Britaniją gauti kiek įmanoma daugiau informacijos. Norėčiau priminti, kad turime skirtingas sistemas (anglosaksų) ir pats įrodymų vertinimas yra skirtingas. Bet mes tuos duomenis turime ir tikrai nesėdime vien žinodami, kad tie duomenys yra, ir nieko nedarydami. Taigi tikėkime, kad turėsime daugiau duomenų, kai, kaip minėjau, prokurorė grįš, ir kokio pobūdžio informacija bus suteikta, taip, žinome mes tą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia kolega R. Andrikis. Suteikiame žodį jums.
R. ANDRIKIS (MSNG). Gerbiamasis generalini prokurore, dėkoju jums už informaciją, bet noriu pasiteirauti jūsų, kodėl pasirinkote būtent tokį pateikimo turinį? Štai jūs paminėjote, kad išteisinami keturi žmonės iš šimto, taip? Tai mažas skaičius ir atrodo, kad čia nėra ko daugiau klausti, bet per metus jų susidaro 400, apie 400, įvairiai čia galima traktuoti. Negi 400 išteisintų žmonių byloja apie labai puikią prokurorinę priežiūrą? Ir ko trūksta, kad prokurorai nesiųstų tokių bylų – iš 100 tų 4 arba iš 10 tūkst. 400, kad po to žmogui nereikėtų kelerius metus eiti tokių labai subtilių išbandymų?
Antra. Jūs paminėjote…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
R. ANDRIKIS (MSNG). …informaciją, kitą informaciją. Labai trumpai iš to, ką prokuroras čia pranešė. Jūs paminėjote, kad per ketverius metus ten nieko neteisėto iš valdybos situacijos nebuvo padaryta. Bet juk tikrai pastaraisiais metais skambėjo Ligonių kasų vadovo bylos…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ANDRIKIS (MSNG). …vadovo išteisinimas. Nacionalinio kraujo centro vadovo išteisinimas, SGD terminalo statyba, čia juk penkmečio klausimai. Apie kitus jau aš nenorėčiau klausti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega!
R. ANDRIKIS (MSNG). Kodėl?
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. PAŠILIS. Ačiū už klausimą. Aš paminėjau apie išteisinimą korupcinėse bylose, beje, pasakiau ir koks bendras yra, tai sudaro 93 %. Kalbant apie 2018 metus, korupcinių veikų mažėjimas yra 26 %, tad priežastys vėlgi gali būti įvairios ir galbūt prevencija didelė, ir latentiškumas, tikrai daug priežasčių. Apskritai yra per 400 registruotų, tad 400 negali būti žmonių, tai sudaro tik 3 %, aš minėjau. 92 yra nuteisiama ir 5 % yra nutraukiama, o kalbant ne apie korupcines, apie bendrą statistiką, tik 2 % išteisinama. Tai liudija, aš manau, tikrai aukštą prokurorų darbo kokybę. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju gerbiamam pranešėjui. Ačiū, kad jūs atvykote į Lietuvos Respublikos Seimą ir atsakėte į jums užduotus klausimus. Ačiū, gerbiamasis generalini prokurore.
Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti ponios A. Širinskienės dėmesį, taip pat ir A. Salamakino, kadangi buvo užduotas klausimas, ar gali vienas Seimo narys? Gali. Praeitų kadencijų seimų praktika (štai statistika, kiek spėjau greitai suskaičiuoti): iš 43 paklausimų net 14 teikė po vieną Seimo narį. Tai viena.
Penkis kartus buvo kviestas generalinis prokuroras, taip pat po vieną Seimo narį. Ir P. Gražulis kvietė, ir daugiau galbūt STT vadovai, ponas V. Vasiliauskas, išties visas sąrašas. Todėl klaidinti Seimo nereikėtų. Siūlyčiau tiek A. Širinskienei, tiek mums visiems pasiskaityti Seimo statutą, vertinti seimų praktiką, nes tada išeitų formuluotė, kad Seimo statute daug straipsnių, pavyzdžiui, 136 straipsnis ir kiti, kur teigiama, kad Seimo nariai gali teikti įstatymų projektus. Pagal A. Širinskienę išeitų, kad vienas Seimo narys negali registruoti Seimo įstatymo. Tad jūsų kritika visiškai nepagrįsta, gerbiamoji kolege.
Dabar dėl vedimo tvarkos – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų labai trumpai. Dėkui, pirmininke. Kai kurie generalinio prokuroro atsakymai tikrai nustebino, kad nėra įžvelgiama problemų. Aš tikiu paprastais prokurorais, kurie turėjo pilietinės drąsos. Aš tikiu paprasta FNTT darbuotoja. Manau, kad į daugelį svarbių klausimų tikrai šiandien rimtų ir aiškių atsakymų neišgirdome.
PIRMININKĖ. Replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad tikrai, kiek prisimenu, vienas niekada nekviečiau. Praeitoje kadencijoje buvau frakcijos seniūnas ir frakcijos vardu vienas pasirašiau.
PIRMININKĖ. Ne, kolega, vis tik statistika rodo savo. Ačiū už jūsų visus pastebėjimus. Dirbame toliau. Tai, kas lieka statistikoje ir mūsų stenogramoje, iš tikrųjų yra pagrindas man taip teigti.
14.40 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2647(2) (svarstymas)
Iš vakarinės darbotvarkės mes nespėjome apsvarstyti, tai yra iš rytinės darbotvarkės, 1-10 klausimo – Teisėkūros pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2647(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Gerbiamasis S. Šedbaras. Prašau perskaityti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra ir redakcinio, ir šiek tiek turinio pataisa dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Vyriausybė nori šiek tiek keisti šį modelį, todėl yra keičiamos kai kurios Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos. Komitetas svarstė, darė klausymus ir 2019 m. balandžio 24 d. visų dešimties dalyvavusių komiteto narių balsais už buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai? Norinčių dalyvauti nėra. Balsuojame dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo po svarstymo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
14.42 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3148(2), Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3149(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3150(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3148(2). Svarstymas. Kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pranešėjas – V. Bakas, bet jo nematau salėje. Gal J. Jarutis? Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą perskaitys J. Jarutis. Gal galime prašyti kartu ir lydimuosius po svarstymo, nes tai buvo Branduolinės energijos įstatymo projektas ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jie, kaip lydimieji, taip pat buvo svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3148. Komitetas… Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip, ir lydimieji.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip pat svarstyta… Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė lydimąjį aktą – Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3149. Pasiūlymų negauta. Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3150. Pasiūlymų negauta. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs perskaitėte pagrindinio ir lydimųjų įstatymų projektų išvadas. Papildomas komitetas, svarstęs minėtus įstatymų projektus, buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu pranešėją L. Stacevičių. Taip pat prašau perskaityti išvadas ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimųjų įstatymų projektų.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 8 dieną svarstė įstatymų projektus. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3148. Komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti rengėjų pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
Dėl įstatymo lydimojo projekto Nr. XIIIP-3149 komiteto sprendimas buvo siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
Ir paskutinis lydimasis yra projektas Nr. XIIIP-3150. Komiteto sprendimas yra pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas. Balsavimo rezultatai: 10 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs perskaitėte išvadas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų dėl minėtų įstatymų projektų taip pat nebuvo gauta.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, galime balsuoti už pagrindinį – Valstybės sienos ir jos apsaugos ir lydimuosius – Branduolinės energijos ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymų projektus? Galime. Ačiū. Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4.
Gerbiami kolegos, dabar jau grįžtame prie vakarinės darbotvarkės, iš rytinės pasivijome nespėtus apsvarstyti įstatymų projektus.
14.47 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2587(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2587(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kviečiu perskaityti V. Bukauską.
V. BUKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2587(2). Komiteto išvada – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją S. Tumėną. Kultūros komiteto išvada.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, mūsų komitete posėdis vyko kovo 20 dieną. Dalyvavo 7 komiteto nariai ir kviestiniai svečiai, tarp jų Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu E. Gentvilą diskutuoti dėl minėto įstatymo projekto.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aukštai vertinu visas iniciatyvas, kai kalbama apie etninę kultūrą, apie regionus, regionų žmonių identitetą, susivokimą ir panašiai. Iš principo ir šitą iniciatyvą vertinu, gerai numatyti, kad atsirastų etninių regionų, etnografinių regionų simboliai, tokie kaip herbas. Man labai patiko kažkada Seimo paskelbti Lietuvos tarmių metai, kai tikrai išgirdome tarmes. Pats labai mėgstu ir neblogai pažįstu Lietuvos regionus ir man atrodo, kad tą identitetą etninį mes turime Lietuvoje stiprinti.
Esu kažkada minėjęs, kad Eurobarometro tyrimai klausė Europos Sąjungos valstybių piliečių, kuo jie save pirmiausia laiko. Yra žmonių, kurie save pirmiausia laiko europiečiais, kiti – pagal savo valstybę, treti savo identitetą apibrėžia pagal savo regioną. Tarkime, katalonai teigia, kad jie pirmiausia yra katalonai, po to yra ispanai kaip Ispanijos piliečiai ir tik paskui europiečiai.
Turbūt mes irgi savo gyvenime sutinkame, kad žmogus pirmiausia save identifikuoja kaip žemaitį, o ne kaip lietuvį. Ir štai čia yra skylė mūsuose, kai mes neturime aiškių etnografinių regionų ribų, jau nekalbant apie simbolius. Kokioje nors Švedijoje apskritys egzistuoja pirmiausia kaip etnografiniai regionai ir pagal juos yra atsiradusios apskritys, arba lėnai. Lietuvoje, deja, mes ir apskričių nebeturime, ir tos buvusios dešimt apskričių nebuvo susietos tiksliai su etnografiniais regionais.
Šitas dalykas tikrai padėtų papuošti Lietuvą, šita iniciatyva, parodant, kad štai yra Žemaitijos, Sūduvos, Dzūkijos, Aukštaitijos ar Mažosios Lietuvos etnografinis regionas. Todėl aš pasisakau už šitą projektą, tačiau mes turime suprasti, kad, kalbant apie etnografinius regionus, šiandien mes pasimesime, ir aš manau, kad Etninės kultūros globos taryba turės daug galvosūkių, kuriuos rajonus, kurias gyvenvietes priskirti prie kurio etnografinio regiono.
Tarkime, „Žemaičių vyskupystėje“ – savo dvitomėje knygoje M. Valančius rašo apie Žemaičių vyskupystę ir tą Žemaičių vyskupystę aprašo įskaitant Biržus, Anykščių, S. Jovaišos neaprašo, bet Biržus aprašo kaip Žemaičių vyskupystės teritoriją. S. Stanevičius savo eilėraštyje apibrėžia Žemaitijos ribą ties Nevėžiu.
Kur šiandien yra Žemaitijos riba, mes tiksliai nežinome. Lietuvos garbės reikalas išsiaiškinti, kaip šiandien traktuoti tuos etnografinius regionus. Aš dabar pateiksiu porą pavyzdžių.
Klaipėdos rajonas turės savo Klaipėdos rajono herbą, Gargždų miesto herbą, turės Mažosios Lietuvos herbą, galės naudoti, nes dalis rajono priklausė Mažajai Lietuvai ir dalis priklauso Žemaitijai. Gerai, tam tikra painiava, bet čia mažiau tos painiavos, nes tai bet kuriuo atveju yra tarp dviejų regionų.
Paimame Jurbarko – R. Juškos rajoną ir štai ką mes matome. Tarminiu požiūriu Jurbarkas yra Sūduva, sūduvių kraštas, tarmės požiūriu tai yra suvalkiečiai. Teritorijos požiūriu tai yra lyg ir Žemaitijai priklausantis rajonas, o dalis rajono, pradedant Smalininkais, – Mažosios Lietuvos.
Svarbiausia, kad atrastume, kur yra tikslios etnografinių regionų ribos. Mažoji Lietuva yra aiškiai apibrėžtas geografinis regionas, turėjęs savo sieną su apsaugos postais, muitininkais ir pasieniečiais, nes kartu tai buvo ir dviejų valstybių riba – Vokietijos ir Lietuvos pastarąjį šimtmetį, o Aukštaitija, Suvalkija, Dzūkija arba Žemaitija neturi aiškių regiono ribų ir tas regionų ribas, etninių regionų ribas, turėsime labai aiškiai išsiaiškinti, kas pirmauja – istoriniai šaltiniai, literatūros kūriniai, tarmės paplitimas šiuo metu, ar kaip A. Vanagas savo dvikalbiame žodyne rašo apie tarpukario tarmes ir pavardes. Štai koks didžiulis iššūkis laukia Lietuvos mokslininkų kultūrologų. O pats įstatymo projektas tikrai yra tinkamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū už tokį įvertinimą po svarstymo. Kadangi pasiūlymų nebuvo gauta, motyvai. S. Tumėnas. Mielas kolega, prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš trumpai. Kas čia kolegai kėlė daug abejonių, iš tikrųjų yra viskas daug aiškiau. Čia norėta atskirti, kas buvo iki 2016 metų ir kas po 2016 metų, nes iki 2016 metų nebuvo oficialiai įteisinti tie kolegos minėti regionai, o nuo 2016 metų tai atsirado įstatyme, tačiau nėra parašyta nei eiliškumas, nei tvarka, nei visos naudojimo sąlygos. O dabar visa tai atsiras. Kai kalbėjo kolega apie ribas, tai didžiausia problema, ko gero, tik Mažosios Lietuvos, ir visi suprantame tas istorines priežastis ir taip toliau. O visa kita, maždaug visos ribos yra tikslios ir aiškios.
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū jums. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame? Prašau, balsuojame. Valstybės herbo ir kitų herbų bei herbinių ženklų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo vyksta balsavimas.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
14.56 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 1, 2, 4 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2588(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 1, 2, 4 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2588(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją gerbiamą V. Bukauską. Komiteto išvada.
V. BUKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, minėtą teisės aktą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė ir nutarė bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam teisės aktui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomu komitetu buvo paskirtas Kultūros komitetas. Kviečiu gerbiamąjį S. Tumėną perskaityti Kultūros komiteto išvadą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komiteto posėdis vyko kovo 20 dieną. Šitam projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Gerbiami kolegos, dėl 3 straipsnio buvo gautas Seimo Kultūros komiteto pasiūlymas ir pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar Kultūros komitetas sutinka su… (Balsas salėje) Prašom įjungti pranešėjui S. Tumėnui. Sako, kad sutinka su pagrindinio komiteto formuluote, todėl nekviečiame į tribūną, pritariame tam. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Mes jau tai aptarėme ir motyvų taip pat niekas nenori išsakyti. Nori A. Vinkus. Prašom, gerbiamas Antanai.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šios pataisos yra pasiūlytos atsiliepiant į pasaulio lietuvių bendruomenių nuogąstavimus, įvairias pastabas, nes pasaulio lietuvių bendruomenių vėliavos nebuvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktais. Kai Lietuvoje vyksta kai kurios šventės, pasaulio lietuvių arba bendros mūsų šventės, jie atvažiuoja su savo tautinėmis vėliavomis ir tarsi jaudinasi, ar nebus baudžiami. Dabar po pataisų priėmimo, tikiuosi, jeigu bus priimta, Pasaulio lietuvių bendruomenė galės oficialiai ir legaliai naudoti savo vėliavas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatyta, kokia eilės tvarka vėliavos turės būti naudojamos, o naujas vėliavas, kurias norės registruoti ir naudoti naujos lietuvių bendruomenės, privalės derinti su Lietuvos heraldikos komisija ir su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba. Mes siekėme ir siekiame, kad tai būtų priimta ir padaryta šiais Pasaulio lietuvių metais. Kviečiu palaikyti šias pataisas ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Dėkoju.
15.00 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2817(2), Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2818(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 2-4.1 klausimą ir manau, kad lydimąjį 2-4.2 klausimą taip pat. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo ir lydimojo Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją S. Tumėną perskaityti išvadas dėl šių abiejų įstatymų projektų.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Komitete posėdis vyko praeito mėnesio 24 dieną. Noriu informuoti, kad tai jau antrasis posėdis. Prieš tai šį projektą svarstėme 2018 m. gegužės 5 d. posėdyje ir tada projekto sprendimas buvo atidėtas, nes norėjome daug ką išsiaiškinti, detalizuoti. Kreipėmės į Lietuvos konkurencijos tarybą, gavome STT išvadas. Ir dabar mūsų komitete praeitą posėdį buvo pritarta. Dalyvavo 5 komiteto nariai: už – 4, prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ir antrasis taip pat.
PIRMININKĖ. Taip, ir išvada dėl antrojo.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ir dėl antrojo lygiai taip pat – iš 5 dalyvavusių už – 4, prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Šurmulys salėje)
S. TUMĖNAS (LVŽSF). 1 susilaikė, taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Pasiūlymų dėl minėtų įstatymų projektų nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu po svarstymo.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais“ projektas Nr. XIIIP-3324(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais“ projektas Nr. XIIIP-3324(2). Kviečiu pranešėją A. Gumuliauską, Švietimo ir mokslo komiteto ir kartu Istorinės atminties komisijos… Gerbiamas pirmininke, prašom perskaityti ir Švietimo ir mokslo komiteto, ir jūsų vadovaujamos komisijos išvadas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Pradėsiu nuo komisijos. Komisija bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui. Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento keliems pasiūlymams, kurie buvo redakcinio pobūdžio, taip pat pritarė Kultūros komiteto ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymui ir pateikė du redakcinio pobūdžio pasiūlymus, kuriems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją R. Šarknicką. Kultūros komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Prašome perskaityti išvadą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl UNESCO?
PIRMININKĖ. UNESCO.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, 2020 metų. Kultūros komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame Seimo nutarimui bendru sutarimu po svarstymo.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Tautodailės metais“ projektas Nr. XIIIP-3320(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Tautodailės metais“ projektas Nr. XIIIP-3320(2). Kviečiu A. Gumuliauską, Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją. Tikriausiai taip pat jūs perskaitysite ir Valstybės istorinės atminties komisijos išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dar kartą ačiū. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė nutarimo projektui bendru sutarimu. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymams, taip pat pritarė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai, taip pat Kultūros komiteto pasiūlymams. Taip pat buvo pateikti du redakcinio pobūdžio pasiūlymai, jiems pritarta bendru sutarimu, kaip ir pritarta visam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją R. Šarknicką, nes jūsų komitetas taip pat buvo papildomas. Prašom perskaityti išvadą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai kolega A. Gumuliauskas jau viską pasakė. Mūsų Kultūros komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų? S. Tumėnas – motyvai už dėl Tautodailės metų. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Nėra abejonės, kad kviečiu pritarti šiam paminėjimui, nes tautodailė… Aš visada ieškau jungčių, kurios visas partijas, visus Lietuvos žmones jungtų. Tautodailė, manyčiau, ir yra toks segmentas. Tai yra mūsų tautos gyvastis, tai mūsų praeities ir dabarties šviesa. Kviečiu visus pritarti.
Džiaugiuosi, kad ši iniciatyva atėjo iš Šiaulių regiono, ir Seimo vicepirmininkė dalyvavo tame susirinkime, kai buvo surinktas pirmasis šimtas tautodailininkų parašų. Ta proga Šiaulių krašto bičiulių grupės vardu visus kviečiu šį savaitgalį į tautodailininkų šventę Kuršėnuose, kur dalyvaus apie 80 tautodailės meistrų, puodžių, dailininkų. Manyčiau, kad tai irgi yra simboliška. Kviečiu pritarti šiam mūsų paminėjimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę ir netgi pakvietimą. Motyvai prieš – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nesu kategoriškai prieš, bet kažko nesuprantu. Aš bandau skaičiuoti: mes per sesiją po du tris kartus metus paskelbiame. Anksčiau paskelbdavome vieną, maksimum du. Tai buvo iškilmingas dalykas, šventė. Dabar jau taip nuvertinome – kažkokio Paveldo metai. Paveldu mes Kaimo reikalų komitete samagoną vadiname, tai gal Samagono metai ar ko?! Tikrai jau perviršijame. Jeigu taip eisime, čia bus faktiškai viskam kiti metai paskelbti.
PIRMININKĖ. Tai jūsų nuomonė, dėkojame už ją. Apsispręsime ir balsuosime po svarstymo, ar pritarti Seimo nutarimui „Dėl 2020 metų paskelbimo Tautodailės metais“. Prašom balsuoti.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo.
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Mokyklų bendruomenių metais“ projektas Nr. XIIIP-3307 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3307. Štai ir vėl A. Salamakinas bars, bet mes skelbiame svarstyti Seimo nutarimą „Dėl 2020 metų paskelbimo Mokyklų bendruomenių metais“. Svarstymas. Kviečiu A. Gumuliauską perskaityti Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybės istorinės atminties komisijos išvadas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Algimantai, ne kažkokio UNESCO paminklai, bet unikalūs ir vieninteliai pasaulyje. O dabar prie nutarimo. Seimo Laisvės kovų valstybės istorinės atminties komisija pritarė bendru sutarimu. Švietimo ir mokslo komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir taip pat dar komitetas pateikė pasiūlymus – sukonkretino ir suaktualino datą, o tai yra 1990 metų sausio mėnuo, kai buvo paskelbtas Švietimo įstatymo projektas, kuriuo prasidėjo šiuolaikinės Lietuvos švietimo sistemos kūrimas, ir 2020 metais jam sukanka 30 metų.
Švietimo ir mokslo komitetas pritaria nutarimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nebuvo užsirašę. Pasiūlymų dėl šio Seimo nutarimo taip pat nebuvo.
Motyvai. G. Steponavičius – motyvai už. Prašom, gerbiamasis kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų kviečiu pritarti tokiam sprendimui ir atsiliepti į Lietuvos moksleivių sąjungos iniciatyvą atkreipti didesnį dėmesį mokyklų bendruomenėms stiprinti 2020 metais. Kartu, sveikindamas šią iniciatyvą, noriu atkreipti dėmesį, kad pats nutarimas ir visa argumentacija yra kiek siauroko pobūdžio. Jeigu būtų priimamas tokios redakcijos nutarimas, gali atrodyti, kad Mokyklų bendruomenių metai bus skirti iš esmės patyčių bei socialinės ir emocinės aplinkos gerinimo dalykams. Tuo tarpu mes puikiai suprantame, kad mokyklų bendruomenių gyvenimas vien tuo neapsiriboja. Todėl mano siūlymas būtų iki priėmimo stadijos, dar susitikus su iniciatoriais, ieškoti papildančių formuluočių, kurios leistų taip pat numatyti, kad minėdami šiuos metus kaip Mokyklų bendruomenių metus kalbėsime ne tik apie patyčias ir jų mažinimą, bet ir apie mokyklų savarankiškumą, tai yra įtraukta į Vyriausybės programą, apie tėvų įtraukimą ir mokyklų funkcijų, gebėjimų patiems spręsti klausimus plėtimą. Kitaip tariant, kad nebūtų toks vienpusiškas ir faktiškai tik vienos organizacijos iniciatyva minimas, o apimtų ir valstybės politikos sandus. Aš kviesčiau pritarti po svarstymo, bet kartu, kaip minėjau, parengti tam tikrus, ypač preambulės dalies, patikslinimus, išplečiančius mokyklų bendruomenių svarbos kontekstą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Nesu kategoriškai prieš, bet linkęs palaikyti A. Salamakiną, ką jis sakė. Klausykite, net ponas profesorius A. Gumuliauskas turbūt neįvardins, kiek progų… kiek kartų 2020 metai bus pavadinti kokia nors proga. Turbūt jau nebeišeina dviejų rankų pirštais suskaičiuoti. Aš galvoju, kad Seimas turėtų neapsikrauti šiuo darbu. Reikia ieškoti kokios nors kitos išeities, sistemos, kaip gal metų pabaigoje patvirtintume kitų metų minimas datas ir tuo pabaigtume. O dabar kiekvieną kartą vis tą pačią ir tą pačią procedūrą kartoti, kuri, atrodo, kitąsyk ir nelabai turi prasmę. Ieškokime kitos sistemos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame. O po to – replikos po balsavimo. Balsuojame, kolegos, po svarstymo. Dėl iniciatyvos komitetai pritarė, kad Mokyklų bendruomenių metais būtų pavadinti 2020 metai.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau atsakyti kolegai. Gal jis ne visai žino? Mūsų komisijos yra priimta metų skelbimo tvarka. Faktiškai galima skelbti tik iki birželio 15 dienos. Todėl gal susidaro toks vaizdas, kad pavasario sesijoje, atrodo, daug tų metų skelbimo. Rudens sesijoje jau jų nebus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, toliau.
15.14 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 16, 20, 21, 28, 32, 34, 37, 372, 78 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 373 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3430ES, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4, 23, 231 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 233 straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3431, Administracinių nusižengimų kodekso 590 ir 614 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 1191 straipsniu ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3432, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 88, 89, 90, 93 ir 102 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 411, 412, 413, 414 ir 891 straipsniais, Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3433 (pateikimas)
Projektas Nr. XIIIP-3430 ir lydimieji projektai – Nr. XIIIP-3431, Nr. XIIIP-3432 ir Nr. XIIIP-3433. Kviečiu pranešėją V. Sinkevičių. Pateikimas. Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir lydimųjų – Įmonių finansinės atskaitomybės, Administracinių nusižengimų kodekso ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Prašom, gerbiamasis ministre. Pateikimas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektus.
Teikiamų įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiamos buvusios direktyvos nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu. Direktyvos nuostatos nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendintos iki 2019 m. birželio 10 d. Direktyvos svarbiausias tikslas – skatinti akcininkų ilgalaikį dalyvavimą, palengvinant naudojimąsi akcininkų teisėmis, ir akcininkų dalyvavimą bendrovės veikloje bei didinti akcinių bendrovių, kurių akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, investuotojų, turto valdytojų ir institucinių investuotojų tarpusavio skaidrumą.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektu siūloma įgyvendinti direktyvos nuostatas, susijusias su akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, naudojimosi akcininkų teisėmis palengvinimu, taip pat akcininkų teisės gauti informaciją apie akcines bendroves išplėtimu bei akcinės bendrovės pareigos informuoti akcininką apie jo balsavimą elektroninių ryšių priemonėmis patvirtinimu, atlygio politikos ir ataskaitos parengimo bei tvirtinimo reglamentavimu.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo projektu siūloma įgyvendinti direktyvos nuostatas, susijusias su institucinių investuotojų ir turto valdytojų veiklos skaidrumo didinimu, akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, teise identifikuoti savo esamus akcininkus ir tiesiogiai su jais komunikuoti, informacijos perdavimo tarpininkų grandinėje bei akcininkų tapatybės nustatymo palengvinimu, įgaliotųjų konsultantų teikiamų konsultacijų patikimumo, kokybės, skaidrumo užtikrinimu.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti, kad akcinės bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į metinius pranešimus įtrauktų atlygio ataskaitą, taip pat įtvirtinti atlygio ataskaitos ir jos turinio reikalavimus.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekto tikslas – įgyvendinti direktyvos nuostatas dėl akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovo atsakomybės už reikalavimų, susijusių su atlygio politika ir atlygio ataskaitos parengimu ar paskelbimu nesilaikymą. Įstatymo nuostatos bus taikomos akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tokių Lietuvoje šiuo metu yra 27. Gerbiami Seimo nariai, prašau jūsų pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas. Prašome, paklauskite ministro.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš taip įsivaizduoju Ekonomikos ministerijos vieną iš funkcijų – vertinti, kokią biurokratinę naštą sukuria papildomi teisės aktai, žiūrėti, ar tai yra pakeliama, ar tai yra pateisinama biurokratinė našta. Norėjau paklausti būtent šiuo atveju, ar atlygio projektų rengimas, ataskaitų teikimas yra pateisinama biurokratinė našta toms organizacijoms, kurios tą turės daryti, ir kiek čia tokių organizacijų dabar pakliūtų į šį reikalavimą?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, geras klausimas. Taip, jūs esate teisus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija vertina administracinę naštą ne tik savo reguliavimo srityje, bet ir kitose reguliavimo srityse. Kiek įmonių šiuo metu patirtų šios direktyvos pakeitimus, tai yra 27 veikiančios įmonės Lietuvoje. Kokia kiltų papildoma administracinė našta, tai bendrovės, noriu pabrėžti, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, patirs 3 tūkst. 200 eurų per metus administracinę naštą dėl pareigos patvirtinti apie balsavimą elektroninėmis priemonėmis, atlygio ataskaitos patvirtinimo ir skelbimo. O kiti pakeitimai dėl Finansinių priemonių rinkų įstatymo siūlomo pakeitimo – instituciniai investuotojai, turto valdytojai ir įgalioti konsultantai, sąskaitų tvarkytojai per metus patirs per 1 tūkst. 800 eurų administracinę naštą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegų žiniai, mes buvom suderinę klausimą ir atsakymą, tai labai ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kaip?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš juokauju, kad buvome susiderinę klausimą ir atsakymą, nes jūs tiksliai atsakėt…
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių paklausti nebuvo…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Mes žinome klausimus, mums visada duoda…
PIRMININKĖ. Daugiau norinčių paklausti nebuvo. Diskusijas pratęsite kitoje vietoje, daugiau norinčių paklausti nebuvo. Ministras puikiai pristatė įstatymų projektus. Motyvai. Norinčių išsakyti motyvus niekas neužsirašė.
Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3430, Nr. XIIIP-3431, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3432 pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3433 pagrindiniu komitetu siūlomas taip pat Ekonomikos komitetas. Galime pritarti tokiems Seniūnų sueigos pasiūlymams? Pritariame. Papildomi komitetai nėra numatyti. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Galime pritarti? Pritariame. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
15.21 val.
Kelių transporto kodekso 4, 7, 8, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2513(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Kelių transporto kodekso 4, 7, 8, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2513(3). Kviečiu gerbiamąjį kolegą J. Razmą. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praėjusios kadencijos pačioje pabaigoje mes, manyčiau, gana skubotai įteisinome vadinamųjų pavėžėjų veiklą. Žinoma, tuomet buvo kalbų ir žinių, kad čia ateina didelės investicijos, kad galbūt Lietuvoje kursis net pasauliniai pavėžėjų centrai. Visa tai turbūt nelabai išsipildė, bet, kita vertus, gerai, kad atsirado alternatyvi taksi veiklai forma, tačiau vis dėlto skubotai įteisinus šią veiklą vis labiau ėmė ryškėti įvairios problemos.
Vienos iš tų problemų, aišku, yra mokestinės. Aš paprašiau informacijos iš Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ – deja, statistika atrodo prastai. Kai kalbame apie bendras įplaukas iš taksi bendrovių ir iš pavėžėjų, tai tos įplaukos yra mažėjančios, nors turbūt suprantame, kad vargu ar mažėja tomis paslaugomis besinaudojančių.
Kas dar? Daugiau kaip dvigubai sumažėjo pagal darbo sutartis dirbančių taksi vairuotojų. Vietoj daugiau kaip 800 nebeliko nė 400. Mažėja registruotų juridinių ir fizinių asmenų, vykdančių taksi veiklą, labai ryškiai. Aišku, tą rinkos dalį perima pavėžėjai. Kaip rodo spaudoje plačiai aprašytas Klaipėdos atvejis, labai nemaža dalis pavėžėjų veiklą vykdo nelegaliai, naudodamiesi nelegaliomis programėlėmis. Ten buvo pateikti skaičiavimai, kad vienas nelegalios programėlės kūrėjas yra uždirbęs gal apie 1,7 mln. eurų. Tai yra daugiau negu gauname mokesčių iš tų veiklų per metus.
Trečias dalykas yra konkurencijos tarp taksi vežėjų, taksi veiklą vykdančių, ir pavėžėjų sąžiningumas. Vis dėlto taksi veiklai reikalavimų yra nemažai. Tai ir reikalavimas apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakant už keleivį ir už automobilį, jeigu dėl vairuotojo kaltės kas atsitinka. Pavėžėjams to nėra. Techninės apžiūros skirtingas dažnumas. Pavėžėjui vairuotojui jokių reikalavimų dėl patirties, dėl stažo, jokių reikalavimų dėl paties automobilio ir taip toliau. Žinoma, tokioms aplinkybėms esant, tvarkingai vykdantiems taksi veiklą konkuruoti yra labai sudėtinga.
Aš teikiamu projektu ir siūlau šiek tiek detaliau reglamentuoti pavėžėjų veiklą, kartu ir taksi veiklą, kadangi yra teisininkų pastabų, jog visi reikalavimai tokioms veikloms turėtų būti ne poįstatyminių aktų lygio, o įstatymų lygio. Todėl čia ir yra siūloma numatyti, kaip išduodami leidimai tai veiklai, tiek pavėžėjų, tiek taksi, kaip jie gali būti sustabdomi, panaikinami ir taip toliau. Kokie tie… Keletą reikalavimų pavėžėjams aš paminėsiu. Tai būtų reikalavimas vairuotojo stažo dveji metai, čia nėra nieko ypatingo, pavyzdžiui, Latvijoje yra reikalavimas treji metai. Yra nustatomas reikalavimas, kad nebūtų pavėžėjų automobiliai apipavidalinami panašiai kaip taksi automobiliai, nes tokių bandymų būta. Manau, kad ir jūs esate pastebėję pavėžėjų firmų automobilius, kurie naudoja tuos šachmatų ženklus ar visokius pavadinimus, kur yra ir žodis „taksi“, ir tai, be abejo, gali klaidinti tų paslaugų užsakovus piliečius.
Taksi automobiliui yra, be abejo, privalomas taksometras, pavėžėjams to nereikia, jie turi keleivius susirasti naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis, tai čia ir yra tas esminis skirtumas. Ir, be abejo, pavėžėjai neturėtų keleivių gaudyti kur nors gatvėse ar šalia taksi stotelių. Svarbu, kad tos veiklos tvarkingai atsiskirtų, kad nebūtų tokių, kaip dabar yra, mišrių bendrovių. Be abejo, turi būti reikalavimas ir mokesčių inspekcijai tinkamu būdu teikti informaciją, kad būtų galimybė ir reikiamas priėjimas prie tų serverių, kur kaupiama finansinė informacija, ir taip toliau. Teikdamas projektą aš susirinkau informaciją, kaip ta veikla reglamentuojama kitose šalyse. Na, panašūs tokie reikalavimai, kuriuos aš surašiau, yra ir Estijoje, sakykim. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių paklausti daug. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi E. Pupinis. Prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mes matome konkurenciją tarp taksi paslaugas teikiančių įmonių ir pavėžėjų, ir panašu, kad iš tos aršios konkurencijos šiandien daugiausia laimi vartotojai, kurie naudojasi tomis paslaugomis. Ta nauda kyla iš tokio koncepto kaip dalinimosi ekonomika, kuri remiasi tuo, kad kartais turėdamas laisvų resursų pasidalini jais su kitais. Taigi tu nebūtinai kiekvieną dieną paveži kažką, bet turėdamas galimybę vieną dieną per mėnesį ar vieną dieną per savaitę paveži ir pasidalini tuo resursu su kažkuo kitu. Sakykite, ar šiuo atveju nebūtų perteklinis reikalavimas tiems, kurie kartais pasidalina tuo resursu, turėti geltoną numerį, turėti papildomą draudimą ir papildomą techninės apžiūros reikalavimą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ta mažesnė kaina, aišku, yra geras dalykas, bet vis tiek mes neturime pamiršti ir kitų svarbių faktorių. Vis dėlto mes negalime palikti taip, kad keleivio ir fizinio, ir finansinio saugumo, naudojantis pavėžėjų paslaugomis, yra daug blogesnės sąlygos. Aš suprantu iš tų jūsų pastabų, kad jautriausia galbūt yra ta vieta dėl privalomo draudimo, bet aš manau, kad diskutuojant dėl projekto komitetuose, kur galbūt dalyvautų ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių atstovai, galbūt tos bendrovės galėtų numatyti, taip sakant, dar vieną draudimo rūšį pavėžėjams, kuri galėtų būti pigesnė negu taksi automobilių, įvertinant, kad iš tikrųjų čia dažnis gali būti gerokai mažesnis. Jeigu draudimo bendrovės lanksčiai čia pažiūrėtų, tai, aš manau, gal būtų galima rasti išeitį. Dabar pasakyti žmogui, kad štai įvykus avarijai dėl pavėžėjo kaltės, jeigu yra stiprūs sužalojimai ir lieka kaltas tik tas vairuotojas, iš kurio, na, nežinia, kaip pavyks išsireikalauti tą žalą, nemanau, kad yra gera situacija, ir nemanau, kad tai yra civilizuota situacija.
Dėl to, kad dabar nėra skiriamųjų ženklų, na ir savivaldybių pareigūnai neturi net formalios teisės tikrinti pavėžėjų, aš manau, irgi nėra gera situacija.
Na, kaip dabar atskirti – važiuoja automobilių srautas, kuris čia pavėžėjas? Aš nemanau, kad brangiai kainuotų uždėti kokį nors ženklą, uždėti kortelę su vairuotojo pavarde. Tai yra tokie elementarūs dalykai, mes turime siekti tokių civilizuotų keleivių ir paslaugų teikėjų santykių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Kupčinskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs turbūt norite iš esmės, kad jie dirbtų pagal taksi sistemą, nes praktiškai taksi turi tam tikrų privalumų judėti mieste, pavyzdžiui, A juosta. Ar tokie žmonės galėtų pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis, kaip jūs manote? Ar vis tiek turėtų laikytis taisyklių, kurios taikomos daugiau asmeniniams automobiliams?
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, dėl naudojimosi juostomis galėtų išspręsti savivaldybės, kurios, pavyzdžiui, nustato, kad kai kur ir paprasti, asmeniniai automobiliai, jeigu veža keturis keleivius, gali naudotis tomis juostomis. Aš nežinau, ar čia reikia įstatymo lygiu tą galimybę suteikti. Asmeniškai aš būčiau nieko prieš šitoje dalyje sulyginti teises, bet, kaip minėjau, čia savivaldybės gali spręsti laisvai. Kai kur tų juostų iš viso nėra. Aš už tai, kad būtų sulyginta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi V. Ačienė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tenka naudotis ir pavėžėjų paslaugomis, ir taksistų paslaugomis. Ir, kaip jūs paminėjote, ta statistika, kad iš išduotų 800 licencijų beliko 400 ir su darbo sutartimis, rodo, kad rinka jau gerokai pajudėjusi į kitą pusę ir bus labai sudėtinga apsaugoti tų tradicinių ar senųjų taksistų interesus ir bandyti juos suvienodinti. Ar nereikėtų kaip tik tų tradicinių taksistų sąlygas, reikalavimus lengvinti, tiesiog pirmiausia atsisakyti geltonųjų numerių, nes jeigu pažiūrėsime į Registrų centrą, „Regitrą“, tai jų vis mažiau ir mažiau ir faktiškai visai neišduodama? O tie geltonieji numeriai sukelia iš karto aibę pasekmių – draudimas yra brangesnis, paskui apžiūras reikia vos ne kas pusmetį pereiti, ir tada, aišku, tiems tradiciniams taksistams kyla daug daugiau problemų negu pavėžėjams.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš gal nepritarčiau, kad mes visiškai panaikiname reikalavimus taksi paslaugų teikėjams. O tie numeriai, nežinau, ta numerių spalva, jeigu išlieka kiti reikalavimai taksi automobiliams – plafonas, vairuotojo kortelė ir taip toliau, – nežinau, dėl paties numerių skirtingumo gal ir diskutuotinas dalykas. Bet, kaip minėjau, aš nepritariu, kad mes pradėtume pro pirštus žiūrėti į reikalavimus taksi ir sakyti, kad ir juos nuleisime į tą žemesnį reikalavimų lygį, kaip dabar neretai matome pavėžėjų atveju.
Aš siūlau pamėginti surašyti civilizuotas sąžiningos konkurencijos sąlygas. Aš nesu už tai, kad čia kokias nors privilegijas taksi nustatytume, ir, matyt, mes tikrai nepasieksime, kad vėl į rinką sugrąžintume taksi verslą, ir nėra tokio tikslo. Tiesa, kur jūs minėjote ir aš sakiau, virš 800 buvo dirbančių pagal darbo sutartis. Aš manau, tai yra geras dalykas, kai žmonės dirba pagal darbo sutartis, yra rodoma bent ne mažesnė kaip minimali alga, yra „Sodros“ įmokos.
Beje, kai dirbama pagal individualią veiklą šitame sektoriuje, tiek taksi, tiek pavėžėjų rodomos labai mažos pajamos. Tikrai tų žmonių, kuriems šiandien tai yra vienintelis pajamų šaltinis, o taksi versle tokių yra trečdalis, tai yra atvirkščiai, taksi, kurių vienintelis pajamų šaltinis, yra du trečdaliai, o pavėžėjų veikloje trečdalis, dėl socialinio draudimo yra sudėtinga būsena. Ir jeigu jie ilgą laiką taip dirbs, iš tikrųjų tai bus vėliau ir našta valstybei, ir socialinių garantijų stoka jiems išeinant į pensiją. Čia vėl tikrai yra spręstinų dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ačienė. Ruošiasi K. Starkevičius.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik paminėjote, kad įstatymo projektas nėra orientuotas į taksi paslaugas ir nėra privilegijuotas būtent taksi paslaugas teikiantiems subjektams. Bet, anaiptol, kai perskaitau visas šio projekto nuostatas (ten nuo 13 iki 17), peršasi mintis, kad jis yra naudingas taksi paslaugas teikiantiems teikėjams. O dėl pavėžėjimo čia jaučiamas toks apsunkinimas. Ir pati gana dažnai naudojuosi „Uber“ paslaugomis, kurios yra populiarios visame pasaulyje, ir aš matau, kad vargu ar bus galimos tokios paslaugos priėmus šį įstatymą. Ką manote jūs?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nemanau, kad itin keistųsi tų paslaugų balansas. Sakykime, tas civilizuotas ir Lietuvoje veikiančias tarptautines pavėžėjimo paslaugų organizatorių bendroves mano projektas galbūt vieninteliu punktu paliečia – dėl draudimo. Visi kiti dalykai, sakykime, tos bendrovės ir dabar naudojasi tik programėlėmis, jos neleidžia grynaisiais pinigais atsiskaityti. Tai tiek „Uberis“, tiek „Boltas“ dabar pasivadinęs.
Dėl automobilio apipavidalinimo – taip, jie irgi tvarkingai prižiūri ir nėra tų taksi imitavimo. Mano reikalavimai paliestų nelabai tvarkingai toje rinkoje konkuruojančias pavėžėjų organizatorių bendroves. Ir aš manau, kad tai nėra blogai. O dėl draudimo galima diskutuoti. Jeigu vis dėlto matysime, kad tai būtų per sunki našta, aš nieko prieš, tai yra ne tai kad nieko prieš, bet sutikčiau šioje stadijoje dar tą nuostatą išbraukti. Ir tuomet jūs pamatysite, mano projektas toms civilizuotoms, kaip minėjom, tarptautinėms bendrovėms visiškai nieko naujo nekeis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas baigėsi, bet paskelbiau, kad klaus dar ir K. Starkevičius. Maloniai suteikiu jums žodį, galimybę paklausti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų, kokia patirtis yra kaimyninėse šalyse, kurios taiko šią paslaugą? Ar analizavote? Galbūt gerąsias praktikas galima perkelti ir pas mus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tų patirčių yra įvairių. Kai kuriose šalyse, kur veikia stiprios taksi darbuotojų profsąjungos, jos sugeba streikais politikus priversti nustatyti tokias sąlygas, kad ten pavėžėjų veikla tampa beveik neįmanoma. Mano siūlymai daugiausia remiasi Latvijos, Estijos patirtimi. Tai yra panašūs reglamentavimai, ką aš dabar siūlau. Beje, ir Vyriausybė yra pateikusi panašų projektą, tik kažkodėl ne šiandien jis įrašytas, o ketvirtadienį. Vyriausybėje, manau, yra suvokta, kad čia reikia ką nors daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas pagal darbotvarkę tikrai leidžia mums ilgiau kalbėti. Ačiū, kad pastebite, ačiū, kad kritikuojate, galite skųsti, kad… Kiek minučių? Penkiomis sekundėmis ar trimis ilgiau atsakinėjo J. Razma į labai atsakingą klausimą.
Gerbiami kolegos, motyvai. Prieš nėra. Bet E. Pupinis nori išsakyti motyvus už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Nesakyčiau prieš, tai yra už, jeigu tikrai visi balsuotų. Bet iš esmės yra šioje srityje problemų. Jeigu tai būtų tik toks socialiai solidarus pavėžėjimas – vienas dalykas. Bet jis paprastai pavirto į tam tikrą verslą, kur ne tik atsitiktinai paveža pakeliui žmones, bet iš tikrųjų kai kurie prisitaikė prie to, kad žmones paveža ir dirbdami vos ne kiekvieną dieną. Iš tikrųjų konkuruoti su tokiomis įmonėmis taksi paslaugas teikiančioms įmonėms faktiškai neįmanoma. Ir čia buvo kalbėta apie didesnį taksi paslaugų draudimą, tai ne tik draudimas didesnis, bet ir tam tikra atsakomybė didesnė. Nes žmones pavežančios įmonės, kurios dirba ne taksi forma, vis tiek veža daug žmonių, tai yra tam tikra atsakomybė ir draudimo kompanijoms.
Manau, kad svarstant šį įstatymą bus galima pasižiūrėti ir taksi paslaugas teikiančių įmonių reikalavimus, kurie kai kuriose vietose dabar yra per griežti. Vis dėlto tai, kad taksi paslaugas teikiančios įmonės moka visus mokesčius, iš tikrųjų nėra blogai, nes mes, gaudami pigesnes paslaugas ir negaudami tam tikrų mokesčių, vėlgi tam tikra prasme skriaudžiame save. O kai nėra tokios konkurencijos toje rinkoje, tai ateina momentas, kai visi prisitaiko prie lengvesnių sąlygų ir po to pradeda kilti kainos. Tas momentinis pigumas, na, gali mums patiems atsisukti kita puse. Siūlau pritarti, svarstyti komitete šį įstatymo projektą ir ieškoti lygesnių sąlygų, vienodesnių, nes tai vis dėlto yra verslas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdžiai dabar atstovaujame taksi įmonių paslaugų interesams. Na, jeigu jau Seimas apsisprendė padaryti tokį sprendimą, kad vartotojas galėtų rinktis iš paslaugos teikėjų, kuo įvairesnės paslaugos, tuo vartotojui yra geriau. Dabar, jeigu jūs atstovaujate taksi įmonių paslaugoms prisidengdami tuo suvienodinimu uždėti tam tikrą apynasrį pavėžėjams, be abejo, jūs sužlugdysite tą paslaugą ir faktiškai vėl įtvirtinsite vieną monopolį. Man atrodo, tikrai būkime nuoseklūs, ta pavėžėjimo paslauga vis dėlto dar nėra iki galo save parodžiusi. Man būtų gerai pažiūrėti, kad ir teikėjas pasakytų, kiek tų pavėžėjų yra atsiradę, kokį nuostolį patiria taksi paslaugų įmonės, kokią žalą tų pavėžėjų paslaugos daro valstybei, kiek valstybė tų mokesčių… Tokio dalyko nėra. Bet kad taksi paslaugų įmonės patiria, sakykime, kažkokį nuostolį, tai akivaizdu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Kelių transporto kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 30, prieš – 5, susilaikė 51 Seimo narys. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, spausdami mygtuką „už“, ar atmetame – „prieš“. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 78 Seimo nariai: už tobulinimą – 64, už atmetimą – 14. Grąžiname tobulinti.
Mielieji kolegos, ačiū už bendrą darbą. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkę.
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2155(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2155. Pranešėja – A. Kubilienė. Gerbiama Asta, prašom į tribūną pateikti nutarimo projektą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pagal Nacionalinės sveikatos tarybos suformavimo principus Socialinių reikalų ir darbo komitetas deleguoja atstovą į tarybą. Sveikatos reikalų komitetas nutarė pritarti ir siūlyti Seimui skirti R. Ilgūnę-Martinėlienę, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Pedagogikos psichologijos katedros lektorę, į Nacionalinės sveikatos tarybos narius vietoje atšaukto nario profesoriaus R. Lazutkos ir teikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektą svarstyti Seimui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas neužsirašė klausti.
Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Dėkoju. Skiriami komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra numatyta. Svarstymo data siūloma šių metų gegužės 30 diena.
15.46 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 5, 8, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3390 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3390. Pateikimas. Kviečiu pranešėją – Seimo vicepirmininkę R. Baškienę. Prašom, gerbiama Rima.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama kolege. Mieli Seimo nariai, išties dažnai įstatymų projektai gimsta tada, kada gyventojai ateina į priėmimus, ir jūs tą jaučiate taip pat. Šiuo priėmimo atveju gyventojos pasiūlymas buvo kaip tik toks, kad moteris, jau pensinio amžiaus žmogus, auginusi neįgalų vaiką daugiau kaip 15 metų, gauna tik šalpos pensiją. Šalpos pensijos, kaip jūs žinote, bazė yra 132 eurai. Tokių žmonių yra. Jie negalėjo dirbti, jie negalėjo užsidirbti didesnės pensijos ir šiandien jie patenka į tą skurdo ribą, kurioje yra tokio tikrai… Žmonės, kurie neatidavė savo vaikų į globos institucijas, kurie juos augino patys. Štai tokie atvejai ir skatina Šalpos pensijų įstatymo pakeitimus.
Kitas atvejis, kai daugiavaikė mama, pagimdžiusi penkis ir daugiau vaikų, irgi visą savo gyvenimą ir savo veiklą skyrė vaikams ugdyti, auklėti ir nesugebėjo tuo metu rasti darbo. Taip pat, aišku, yra tokių žmonių. Jos gauna tik vieną bazinį dydį šalpos pensijos, o tai yra 132 eurai. Todėl, su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke R. Šalaševičiūte diskutuodami ir jos išmintį pasitelkdami, pasitelkdami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų patarimus, siūlome Šalpos pensijų įstatymo pataisas – vietoje vieno šalpos pensijos dydžio taikyti bent jau du šalpos pensijos dydžius. Vietoje 132 būtų 264 eurai. Tokia būtų šalpos pensija. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju už klausimo pristatymą. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama, miela kolege, bet jeigu mes kalbame apie motinas, kurios išaugino penkis ir daugiau vaikų, tai joms skiriamos II laipsnio valstybinės pensijos. Mūsų įstatymai nepakeisti. Negalima kalbėti, kad jos gauna tiktai šalpos pensiją.
Mano klausimas būtų. Ar matėte Teisės departamento pastabas ir kaip į jas reaguosite? Labai ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, atsakysiu. Išties valstybinė pensija, deja, motinoms, užauginusioms penkis ir daugiau vaikų, taip pat reikalauja 15 metų minimalaus darbo stažo. O tos, kurios to neturi, patenka ne į valstybinių pensijų gavėjų ratą, o, deja, į šalpos pensijų gavėjų ratą. Taip, aš mačiau Teisės departamento pastabas. Iš tikrųjų galbūt šio įstatymo projekto teikimas yra siekiant surasti išeitį, rasti galimybę padidinti šiai jautriai sričiai ir tiems žmonėms, kurie patenka, ir, manau, mes Socialinių reikalų ir darbo komitete, įvertinę Teisės departamento išvadas, rasime geriausius sprendimus.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų labai prasmingas ir reikalingas siūlymas. Aš tik norėjau pasitikslinti, paprašyti jūsų patikslinti, kiek tokių asmenų būtų ir kiek tai kainuotų valstybei per metus bei kodėl nusprendėte penkis ir daugiau vaikų, o ne keturis ir daugiau?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kodėl keturis? Tai yra kodėl penkis, o ne keturis? Mes atkreipėme dėmesį į tas mamas, kurios yra daugiavaikės ir kurios gauna valstybines pensijas. Šiuo atveju užauginusios penkis vaikus, yra tik šalpos pensijos, vadinasi, 132, tai valstybinė pensija 58 bazė plius… tai yra 112 plius jos uždirbta pensija ir sumos yra tikrai ženklesnė išraiška. Taip, galima svarstyti, bet tai yra lėšos, apie kurias jūs tikslingai ir paklausėte. Skaičiavome, kad tai galėtų būti apie 4 mln. Aišku, reikia tikslinti. (Balsai salėje) Kiek tai sudarytų žmonių? Sudarytų apie 4 tūkst. žmonių.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų tikrai sveikintina idėja ir labai džiugu, kad atkreipėte dėmesį į mamas, kurios augina vaikus su negalia, bet turiu tokį klausimą. Ar negalvojate, kad vertėtų labiau orientuotis į paslaugų prieinamumą būtent tokioms šeimoms ir kad mamos galėtų atsikvėpti, o ne būtų skatinamos finansinėmis išmokomis? Ar nemanote, kad vertėtų paslaugų prieinamumą didinti? Aš kalbu apie asmeninio asistento paslaugą, apie atokvėpio centrus ir apie kitas, kurios būtų pagalba šeimoms?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, atsakysiu. Išties teisingai jūs atkreipėte dėmesį į paslaugų suteikimą, tačiau dabar kalbama apie tas mamas, kurios jau yra pensinio amžiaus. Taip, jos galbūt taip pat dar globoja savo neįgalų vaikelį, tačiau daugeliu atvejų yra taip, kad jos likusios vienos ir jų pensija dėl to maža. Taip, paslaugos. Mes už tai ir reikia galvoti kitais teisės aktais tai daryti.
O dėl dėmesio atkreipimo, tai čia reikia dėkoti tiems žmonėms, kurie ateina į mūsų priėmimus, susitikimus ir patys kelia problemas rodydami ir atkreipdami dėmesį į tai, kokios tos problemos, kokios jos jautrios, kokios jos svarbios. Tikrai dėkoju kolegei R. Šalaševičiūtei už taip pat šitos idėjos palaikymą ir pritarimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs iš tikrųjų atkreipėte dėmesį į labai aktualią problemą. Jūs minėjote, kad konsultavotės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Toms motinoms, kurios augina neįgalius vaikus, turbūt ir vieną užauginti yra problemų, taip pat ir stažo turi tam tikrų problemų, ir atsiduria tokioje situacijoje. Iš tikrųjų jos augindamos neima iš valstybės tų pinigų, kuriuos mes turėtume mokėti. Ar ministerija turi kokį nors platesnį planą, kaip spręsti šitas problemas, ar ne, jeigu jūs su jais esate diskutavę? Kol kas man neteko to matyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jūsų klausimas vertas labai išsamios ir tikslingos diskusijos, apie tai reikia kalbėti, nes tiek šalpos kompensacija, tiek šalpos neįgalumo pensija yra tokio apverktino dydžio, kad ieškoti sprendimų ir kelių mes turime. Aš tikiuosi, kad mūsų komitetas kartu su ministerija ras kelius. O tai, kad būtent jie prisidėjo prie šio įstatymo parengimo ir siūlymų, tai aš jau iš karto sakau – šauni mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai tie klausimai jau buvo pateikti jums iš opozicijos. Iš esmės labai seniai reikėjo šiuos dalykus daryti, ypač tiems žmonėms, kurie gauna 130…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). 132 eurus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …tą dydį ir jį reikia tikrai dvigubinti. Aš gal norėčiau paantrinti R. J. Dagiui, kad vis dėlto per pastaruosius dvejus su puse metų ekonomika auga, šešėlis po truputį traukiasi, tikrai yra galimybių, kad lėšų atsirastų, ir tie 4 mln. per bendrą valstybės biudžetą yra tikrai ne per dideli ir galima ateityje vėl galvoti apie didinimą. Dėkoju už šį projektą. Tiesiog tik retorinis čia buvo.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų mūsų, gerbiami kolegos, užduotis, jeigu yra jūsų apygardose, jums žinoma tokių žmonių, tiesiog padėti, patarti ir paskatinti, kad jie apie tai drąsiai kalbėtų, kokių yra problemų, o mes visi kartu tada galėsime priimti sprendimus ir padėti. O šiuo atveju dėl įstatymo įgyvendinimo, tai išties įstatymo įgyvendinimą ir visą tvarką nustatys poįstatyminiai teisės aktai, kuriuos prašysime parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvai. Už nori kalbėti R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kaip kilo mintis parengti šį projektą, nes kai kurie Seimo nariai, o ir mūsų komiteto, suabejojo projekto reikalingumu. Visų pirma mes Lietuvoje turime daugiavaikes devynias mamas, kurios išaugino penkis vaikus ir negauna absoliučiai nieko, negauna valstybinės pensijos. Neužmirškite, kad valstybinei pensijai gauti reikia 15 metų darbo stažo. Mes turime mamų, ir tų mamų yra 3,5 tūkst., jeigu kalbame apie daugiavaikes, kurios neturi viso 15 metų stažo, jos negauna valstybinių pensijų, jos gauna tik šalpos pensiją, šalpos pašalpą, kuri yra mažesnė, tai yra 122 eurai. Turbūt ne mamų kaltė, kad jos nedirbo, ypač jeigu kaimo vietovėse. Lygiai tas pats yra ir su mamomis, kurios užaugino neįgalius vaikus, ne mažiau kaip 15 metų atsidėjo jų priežiūrai, ir kitų, galbūt sveikų vaikų, gal ne penkių, gal trijų, keturių auginimui, tarp jų vieno neįgalaus, yra ir tokių mamų, kurios turėjo ir du neįgalius vaikus. Iš tikrųjų tie paskaičiavimai, kurie pateikti aiškinamajame rašte, labai aiškiai parodo, kad jų nėra daug, ir tų pinigų iš pradžių reikės mažiau negu 4 mln. Toliau suma gali didėti nuo to skaičiaus, kiek atsiras mamų, kurios augino neįgalius vaikus, nes skaičius yra progresuojantis. Todėl iš tikrųjų supraskite šito įstatymo projekto svarbą ir prašau jus pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tiesų, kaip ir klausiau, sakau, nesu kategoriškai prieš, bet vėl norėčiau šiek tiek atkreipti dėmesį. Akivaizdu, kad artėja rinkimai ir geriausias būdas užsitikrinti galimybę būti parlamente galbūt per kitus rinkimus, tai prieš rinkimus pabarstyti šiek tiek pinigėlių, ką socialdarbiečiai puikiai moka daryti. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad, deja, ar 400 eurų pensija, 500 eurų pensija, žmonės nuo to netampa laimingesni, ir ypač laimingesni netampa žmonės, šeimos, kuriose auga vaikai, turintys negalią. Ne pinigai čia esmė, o paslaugos esmė, tiksliau tariant, paslaugų nebuvimas. Man labai gaila, kad kai aš kreipiausi į Seimo valdybą su prašymu sukurti darbo grupę dėl asmeninio asistento reglamentavimo, tas klausimas buvo nugesintas būtent Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuris ir turėtų dėti pastangas, kad žmonės, pažeidžiami žmonės, gautų paslaugas ir pradžioje tai būtų reglamentuota. Todėl aš vertinu šitą įstatymą kaip populistinį, atsigręžiant prieš pat būsimus rinkimus į rinkėjus, kuriems iš tiesų reikia pagalbos kasdieniniame gyvenime, ir kviečiu nedalyvauti šio populistinio įstatymo priėmime, ir raginu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo teikiamam Šalpos pensijų įstatymui.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 72, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – šių metų birželio 13 diena.
Gerbiami kolegos, aš noriu grįžti prie praeito klausimo, atsiprašyti. Dėl Seimo nutarimo, keičiant Sveikatos tarybos sudėtį, paminėjau Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o turi būti Sveikatos reikalų komitetas pagrindiniu. Atsiprašau.
Replika. Per dešinįjį mikrofoną – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Justai, tikrai jūs nesate teisus, kai bandote Seimo narę R. Baškienę apkaltinti, kad ji teikia šį įstatymo projektą tik iš išskaičiavimo dėl būsimų rinkimų. Tikrai tai nėra ta Seimo narė, kuri teiktų įstatymų projektus, orientuotus į socialinį jautrumą, būtent dėl būsimų rinkimų. Bet Seimo narius paprašyčiau atkreipti dėmesį būtent į šią situaciją. Ir prisiminkite ją, kai svarstysite naują lobistinio įstatymo redakciją. Iš tribūnos Seimo narė pasakė, atėjo rinkėjai ir atkreipė dėmesį į įstatymo netobulumą. Pagal siūlomą redakciją gali tekti šį rinkėją pasiųsti ne kur kitur, o į VTEKʼą registruotis kaip lobistą.
PIRMININKĖ. Per kitą šoninį mikrofoną – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, kadangi šitas įstatymas, kuriam ką tik pritarėme po pateikimo, reikalauja pinigėlių, tai Vyriausybės išvada.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
Gerbiamas J. Džiugelis nori atsakyti į repliką. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš tikrai neturiu jokių priekaištų poniai Rimai ir puikiai suprantu jos gerą norą dėl šito įstatymo. Aš tiesiog atkreipiau dėmesį, kad ne išmokamų pinigų kiekis lemia žmonių gyvenimo kokybę, o paslaugų nebuvimas. Ir būtent atkreipiau dėmesį, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, kuriai buvo deleguota reglamentuoti asmeninę asistento paslaugą, šitą projektą gesina savo komitete, nededa pastangų į tai, o inicijuoja tokius projektus, kurie negerina gyvenimo kokybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytą nuomonę. Manau, kad komitete svarstydami jūs pasigilinsite, kas yra svarbiau, ar didinti pensijas, ar gerinti socialinių paslaugų teikimą.
16.03 val.
Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3436 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3436. Į tribūną kviečiame R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimą, kuris susijęs su tvarka, kurią… Mūsų kanclerė ir valdybos atstovai rekomendavo patikslinti Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, kad jis veiktų pagal tas pačias taisykles kaip ir Švietimo taryba, ir kitos tarybos, kurios dirba prie mūsų institucijos. Pataisos būtent su tuo ir susijusios, kad būtų galima jai veikti. Mes turime parašyti, kad tai yra biudžetinė įstaiga su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis, nes kitaip negalima užtikrinti jos veiklos. Tiek labai trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Beje, jūs pats užsirašęs.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, ne, dėl savęs aš neklausiu.
PIRMININKĖ. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gal galėtumėte patikslinti, kiek valstybės lėšų reikės ir ar šiandien galime būti tikri, kad visos organizacijos turės galimybę dalyvauti šioje veikloje ir kad tai nebus apribota vien tik, taip pavadinkime, radikalios dešinės organizacijoms?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu jūs laikote šeimų organizacijas radikalia dešine, man sunku suprasti, kas yra radikali kairė, nes šeimos susiduria su ganėtinai kairiomis problemomis visame mūsų gyvenime. Mes tų dalykų tikrai dabar nesvarstome, čia nesiūloma keisti. Mes tiesiog reglamentuojame taip, kaip pasiūlė kanclerė ir kartu Seimo Teisės departamentas, kaip mes turėtume sutvarkyti.
Atsiprašau, jeigu galima patikslinti pirmą dalį? Pinigai čia yra pirmininkui, jeigu jis bus atleistas, sumokėti, ir turbūt greičiausiai galimas vieno patarėjo klausimo priskyrimas prie šios šeimos tarybos. Čia viskas telpa į mūsų biudžetą. Per praėjusią stadiją tai numatyta, bet tiesiog neįrašyta, tokia tvarka mes tiesiog negalime jo realizuoti. Primenu, kad mes turime ją iki liepos 1 dienos suformuoti. Savivaldybių tarybos jau tai padarė, Vyriausybė padarė, o Seimas, inicijavęs šį įstatymo projektą, velkasi uodegoje, nespėjame to padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs žinote mano nuomonę apie šį įstatymą. Ar galite man pasakyti, kad kitais metais šiai institucijai išlaikyti bus skirta daugiau pinigų negu Šeimų stiprinimo įstatymui, šeimoms? Nebus taip?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūsų sarkazmas čia visiškai nereikalingas. Aš irgi ganėtinai kritiškas dėl pinigų skyrimo kitoms priemonėms, bet tikrai ne taip vertinantis, kiek ten yra skiriama pinigų šeimos kortelei, būstui ir kitiems dalykams…
A. SYSAS (LSDPF). Bent jau apie pirmininkus apmokamus nekalbėjote?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai sarkazmas ne vietoje net ir esant didžiausiam kritiškumui.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, aš prisimenu, kai jūs siūlėte, Šeimos įstatymą minėjote, kad nebus jokios papildomos biurokratijos ir papildomų didelių valstybės aparato įsipareigojimų, toks politinis dėmesys šeimai. Dabar mes čia jau matome tokią biurokratinio aparato plėtrą.
Tačiau mano klausimas yra susijęs su tuo, kas gali tapti tarybos nariu, ir reikalavimai yra labai labai siauri. Aš atkreipsiu kolegų dėmesį: tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo laipsnį ir ne trumpesnę kaip penkerių metų darbo patirtį atstovaujant šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose. Klausimas. Ar yra jau konkretūs asmenys, kuriuos jūs numatėte į šią tarybą, nes man atrodo, kad nėra daug žmonių Lietuvoje, kurie atitiktų tokius reikalavimus?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūsų žinios tikrai neišsamios. Yra labai daug žmonių, kurie jau seniai tomis problemomis užsiima ir atitinka šiuos reikalavimus. Mes turbūt kalbame apie instituciją, kuri yra prie Seimo, ir turbūt nenorėtume, kad tai būtų žmonės visiškai be patirties, kad čia mes politiniais motyvais besiremdami juos paskirtume vadovauti šiai tarybai. Jie turi turėti tam tikrą bent jau minimalią patirtį. Svarstymo stadijoje bus galima įvairiausius dalykus pasiūlyti, bet, aš manau, šiuo atveju tarybos pirmininkas turi išmanyti, ką jis kalba, daro, patirties turi turėti, o ne šiaip būtų iš kur nors atkeliavęs atsitiktinis žmogus. O tokių seniai dirbančių šioje srityje žmonių įvairiausių, kurių ir politinė pakraipa, ir visokie įsitikinimai, tikrai yra daug, aš bent jau pažįstu tikrai ne vieną. Matysite, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasirinks teisingai. Jūs spręsite Seime, ar tas žmogus atitinka tą kvalifikaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už. Kalba R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Iš tiesų parašėme ir priėmėme Šeimos stiprinimo įstatymą ir nusprendėme, kad reikalinga Nacionalinė šeimos taryba. Šiuo įstatymo projektu mes įgaliname jos darbą.
Jeigu taryba yra šeimos politikos formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo patariamoji institucija, be abejo, ta institucija turi veikti, turi būti kompetentingi žmonės, kuriuos deleguos organizacijos, turinčios ir patirties, ir žmonių, kurie galėtų tą darbą atlikti. Iš tiesų Lietuvoje veikia ne viena taryba ir teikiamos ataskaitos tų tarybų. Manau, visiems mums svarbu žinoti, kas rūpi šeimoms ir kuria kryptimi mes turėtume priimti sprendimus Seime. Čia reikia tik pritarti ir net neabejoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš iš tiesų manau, kad labai kilniu šeimų stiprinimo tikslu šiuo atveju prisidengiama kuriant daug gyvybiškai tikrai nebūtinų institucijų, kurios tiesiog didins biurokratiją mūsų šalyje ir tokiu būdu mes imituosime daug veiklos, imituosime šeimų stiprinimą, užuot ėmęsi konkrečių veiksmų. Aš tikrai pasisakiau prieš Šeimos stiprinimo įstatymą, nes nepritariu tokiam metodui. Nepritariu ir nepritarsiu daugelio naujų patariamųjų ar nepatariamųjų institucijų kūrimui, nes nemanau, kad tai tas kelias, kurio laukia šeimos, kurioms reikalinga pagalba, parama ar valstybės dėmesys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo siūlymo, kad Nacionalinė šeimos taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 61, prieš – 7, susilaikė 8. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – birželio 13 diena.
Gerbiami kolegos, kadangi yra iš biudžeto, ar nereikėtų Vyriausybės išvados dėl teisinio reguliavimo? (Balsai salėje) Išsiskiria nuomonės. Prašau balsuoti dėl Vyriausybės išvados.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 44, prieš – 18, susilaikė 17. Tai yra pritarta, kad Vyriausybė pareikštų savo poziciją.
16.14 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3419, Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3420, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3421 (pateikimas)
Keliaujame toliau. Darbotvarkės 2-13 klausimas. Kompleksinis pirmas, antras ir trečias. Tai yra Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3419 ir lydimieji projektai – Statybos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3420 ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3421. Pranešėjas – ministras K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, labai trumpai. Iš tiesų šiuo Architektų rūmų įstatymo projektu suteikiama teisė rūmų tarybai priimti sprendimą dėl asmenų išbraukimo iš rūmų narių sąrašo. Rūmų statute numatyta, kai architekto kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas dėl nario mokesčio nemokėjimo ilgiau kaip dvejus metus, tačiau galiojančiuose Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymuose yra nurodytas baigtinis architekto kvalifikacijos atestato panaikinimo pagrindų sąrašas ir taip jų nenustatyta, kad architekto kvalifikacijos atestatas gali būti panaikinamas už rūmų nario mokesčio nemokėjimą ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais pagrindais. Iš tiesų siūloma nustatyti, kad būtent vienas iš architekto kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo pagrindų būtų, kai architektas nemoka nario mokesčio ilgiau kaip dvejus metus. Įstatymų projektais siekiama užtikrinti rūmų mokesčio mokėjimą ir numatyti teisines pasekmes nemokantiems nario mokesčio, kad rūmai galėtų tinkamai atstovauti savo nariams ir nariai galėtų naudotis rūmų teisinėmis ir kitomis paslaugomis. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trejetas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (MSNG). Gerbiamasis ministre, ar aš teisingai supratau, kad atestato nutraukimas arba pripažinimas negaliojančiu galės būti taikomas, šita priemonė, tada, kai nemokės daugiau nei dvejus metus nario mokesčio?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, dažnai įvairių profesijų savivaldos organai, pavyzdžiui, Odontologų rūmai, įvairiausi, ima metinius ar kitus mokesčius, tačiau jų teikiamos paslaugos ar veikla neteikia jokios mokamos sumos atitinkančios grąžos. Dažnai girdima kritika, kad sumoki tuos mokesčius, ir tai yra tiesiog atlyginimams, o realių paslaugų tie nariai negauna. Kaip čia užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolega, ačiū už klausimą. Iš tiesų Architektų rūmų įstatymas visai neseniai, turbūt prisimenate, buvo priimtas ir buvo įvairių nuomonių, tačiau savivalda turime pasitikėti, nes valstybė visų funkcijų atlikti lygiai taip pat negali, nes valstybės biurokratinis aparatas plečiasi, funkcijos. Vėlgi atsiranda žmogiškasis faktorius, kai dėl nedidelių atlyginimų arba suinteresuotumo ir taip toliau kyla įvairiausių interesų konfliktų. Mes norime ir turime pasitikėti savivalda ir būtent jai duoti tą įrankį. Jeigu matysime, kad bus kokių nors problemų, tada galėsime sėsti ir jas kartu spręsti, tačiau tą iniciatyvą Architektų rūmai kol kas turi, lūkesčius pildo, tai aš manau, kad reikia pasitikėti ir kartu diskutuoti, kartu spręsti problemas. Manau, tiktai bendradarbiaudami galime surasti atspirties taškus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ministre, jūs pasakėte, kad Architektų rūmai lūkesčius pildo, bet mes turime kitus rūmus – Žemės ūkio rūmus, kurie lūkesčių nepildo. Gal reikia ta gerąja patirtimi pasikeisti? Aš iš tikrųjų noriu paklausti – jie visiškai išsilaiko iš savo narių mokesčių? Kaip žinome, mes rūmus dotuojame ir dar per įvairias programas, tai gal šiek tiek nušvieskite, kaip?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų žinau ir Žemės ūkio rūmų veiklą. Iki tam tikro laiko jie irgi buvo tikrai progresyvūs ir buvo kaip pavyzdinė organizacija, telkianti. Vėliau, matyt, kažkas atsitiko, turbūt tas priežastis visi žinome, bet, kalbant apie Architektų rūmus, tai yra gana jauna organizacija, jie turi tikrai ambicingus tikslus ir iš savo nario mokesčio kol kas išsilaiko, taip. Bet norime kai kurias funkcijas ministerijos atiduoti. Tam tikra suma, manome, galėtų būti kaip garantas, nes yra problemų, kai regionuose kai kur, matome, gali kilti grėsmių, kad gali nukentėti kai kurie architektai dėl interesų konflikto ir taip toliau. Yra tarybų, kurios gana jautriai susijusios su sprendimų priėmimu, užduočių vykdymu ir pačiais projektais. Na, tam tikrų baimių turime ir tuos lūkesčius norime pasiekti, kad būtų pakankamai nepriklausoma ir saugi organizacija, kuria pasitikėjimas būtų geras.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti? Balsuodami apsispręskite dėl teikiamų įstatymų siūlymų. Prašome.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų nenumatoma. Svarstymo data – birželio 13 diena.
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3452(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, pagrindinę darbotvarkę mes baigėme, imsimės rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3452. Pranešėja – Seimo vicepirmininkė R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo vicepirmininke. Mieli kolegos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pateikė siūlymus keisti Antikorupcijos komisijos sudėtį: įrašyti R. Jušką, L. Stacevičių ir J. Varžgalį, išbraukti R. Martinėlį, K. Mažeiką, N. Puteikį. Čia yra frakcijų siūlymai, todėl prašau pritarti, kad Antikorupcijos komisija, kuriai šauniai vadovavo V. Gailius, galėtų dirbti toliau, išsirinkdama pirmininką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš norėjau atviro jūsų atsakymo, ar valdančioji dauguma diskutavo su frakcijomis, ką jos galėtų pasiūlyti, ar buvo palikta visiška laisvė teikti bet ką į komisiją ir tikėtis, jog tas atstovas bus išrinktas pirmininku?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsakysiu. Kvotos yra nustatomos kiekvienai frakcijai pagal frakcijos dydį. Seniūnų sueiga taip pat patvirtina pirmininkų ir pavaduotojų kvotas. Mieli kolegos, šiandieną ir ankstesnėse Seniūnų sueigose tie klausimai buvo aptarti ir laikomasi proporcingumo principo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarėme.
Seimo nutarimo priėmimas. Vienas straipsnis. Kaip gerbiama vicepirmininkė pristatė, yra įrašomas R. Juška abėcėlės tvarka, taip pat iš komisijos yra išbraukiami R. Martinėlis, K. Mažeika, N. Puteikis. Taip pat įrašomi L. Stacevičius ir J. Varžgalys. Nėra kalbančių. Priėmimas, prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-3452.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 72, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3452) yra priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1034 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3455 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3455. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo, atsiprašau, socialdemokratų partijos frakcijų siūlymas išbraukti S. Gentvilą, A. Kupčinską, K. Masiulį ir D. Šakalienę iš Sveikos gyvensenos komisijos ir pakeisti narių skaičių iš 10 į 6.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, priverstinis darbas draudžiamas ir tikrai negalima laikyti žmonių komisijoje, jeigu jie nenori. Bet skaičius lieka 6. Juk mūsų kolega gerbiamas D. Kepenis sakė, kad ta komisija pati pati svarbiausia Seime, o lieka tik 6, Sporto komisijoje net 18. Ar nereikėjo didinti skaičiaus iki 10? Dabar kvorumas 4. Mažokai kažkaip.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Viską leis padaryti bėgantis laikas, jeigu nuspręs frakcijos kitaip. Šiuo atveju buvo patvirtintos frakcijų kvotos. Tos frakcijos, kurios išsibraukė, tai tų frakcijų tokia valia. O tos, kurios neišsibraukė, įvykdė savo kvotas, ir tikime, kad tie šeši bus patys aktyviausi ir geriausi. Žinote, šeši komisijose gali būti, o jei tai būtų komitetas, jau mes komiteto neturėtume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvai už po pateikimo. Kalba J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielieji kolegos, kiekvieno žmogaus yra pasirinkimas gyventi sveikai ar nesveikai. Jeigu kolegos nutarė gyventi nesveikai, tai aš pritariu, kad jie būtų išbraukti iš šios komisijos.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau penkias kadencijas parlamente, bet taip išvadų nedarančios partijos frakcijos nesu matęs. Jūs matėte ir girdėjote, kokią poziciją išsakė dėl skiepų ir kitais klausimais gerbiamas komisijos pirmininkas D. Kepenis. Turite jau suprasti, kad tikriausiai problema yra ne mūsų, opozicinių frakcijų, noras nedalyvauti komisijos posėdžiuose ir daryti tautą sveikesnę, bet tiesiog problema tikriausiai yra komisijos pirmininko pozicija ir tinkamumas dirbti, vadovauti šitai komisijai. Buvo bandymas išvis panaikinti šią komisiją, nepritarėme. Tai turėjote susiorientuoti ir pasiūlyti komisijai išsirinkti kitą pirmininką, nes manau, kad šis žmogus tiek tymų epidemijos atveju, tiek kviesdamas į parlamentą įvairius asmenis, kurie ne tiek daug bendro turi su Lietuvos sveikatos sistema, su sveika gyvensena, akivaizdžiai kompromituoja šitos komisijos veiklą. Mano manymu, jūs turėtumėte pasiūlyti kitą žmogų ir tada tikriausiai ir opozicijos žmonės, kurie dabar parašė pareiškimus išeiti iš komisijos, nedalyvauti jos darbe, aktyviai dalyvautų ir ieškotų bendrų sprendimų. Gaila, kad jums pamokų dar nepakanka ir jūs toliau užsispyrę nematote, kas darosi visuomenėje ir kokią poziciją turėtumėte užimti ir bendrauti, kalbėti su opozicinėmis partijomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti ir apsispręsti, ar pritariate po pateikimo, kad Seimo sveikos gyvensenos komisiją sudarytų šeši Seimo nariai? Čia balsavimas po pateikimo.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 53, prieš – 8, susilaikė 15. Taigi po pateikimo Seimo nutarimo projektui yra pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Galima.
Priėmimas. Taigi du straipsniai. Dėl 1 straipsnio, kaip kalbėjome, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisiją sudarys šeši nariai. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
2 straipsnis. Yra išbraukiami Seimo nariai, kurie pareiškė nenorintys dirbti šioje komisijoje.
Priėmimas. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kai prieš gerus metus sudarėme tą komisiją, man atrodė, tai dirbtinis dalykas, Sveikatos reikalų komitetas galėjo tuo užsiimti. Na, savotiškai pasitvirtino, tik, mano manymu, dar blogesnis scenarijus pasitvirtino. Komisijos veikla tapo tokia labai egzotiška, aš daugiau nesakysiu, ir tapo tokia egzotiška, kad komisijos nariai pradėjo bėgti iš šitos komisijos. Dabar tos komisijos papudravimas, manau, nieko nereiškia.
Aš ir toliau laikausi nuomonės kaip ir 2016 metų pavasarį – ta komisija apskritai nereikalinga, nepaisant to, kad jos pirmininkas labai garsiai šaukia, kad ji yra svarbiausia komisija Seime. Seimas buvo be šios komisijos iki 2018 m. kovo 15 d., nieko baisaus Lietuvoje neįvyko, nematau pokyčių į pozityviąją pusę po tos komisijos atsiradimo. Pudruokite nepudravę, bet per pudrą vis tiek matosi tikroji dūšia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Antanai, jūs užsirašęs dėl motyvų už, bet, aišku, kalbėsite prieš. Gudraujate.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, aš negudrauju, aš irgi raginu balsuoti už, nes kolegos išreiškė valią, nenori dirbti, kiek suprantu, šioje komisijoje, vadovaujamoje pono D. Kepenio, bet išeitis, kaip sakiau, yra. Sveikatos reikalų komitete panaikintas pakomitetis, kuriam vadovavo profesorius A. Kirkutis. Tai išties profesionalas, turintis daug idėjų. Taigi pasiūlykime, paskirkime komisijos pirmininku profesorių A. Kirkutį ir, man atrodo, opozicijos žmonės, kurie dabar ruošiasi išeiti iš tos komisijos, mielu noru dirbs toliau. Dabar jūsų visi tie pažadai, kad tauta bus sveikesnė, čia prikursime komisijų, pakomitečių, visiškai sužlugo. Pakomitetyje lieka šeši daugumos žmonės, komisijoje, o pakomitečio nebeliko.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuojant… (Balsai salėje) Dar E. Pupinis prieš. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš šiek tiek abejoju dėl skaičiaus mažinimo. Jeigu kvotos yra, tai jos turi ir išlikti. Aš suprantu, kad asmenys išeina, tai juos galima išbraukti, bet žmonės visada turi turėti galimybę sugrįžti, nes kvotos išlieka, o kvorumas ir taip yra. Iš tikrųjų tiktai sunkiau bus komisijai susirinkti, vietoj 10 bus 6 dalyvaujantys, tačiau vis tiek kvorumas yra. Nemanau, kad būtų teisinga mažinti komisijos narių skaičių, kas buvo padaryta atsižvelgiant į kvotas. Aš nepritarsiu tam.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 56, prieš – 7, susilaikė 15. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3455) priimtas. (Gongas)
16.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3453 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3453. Vėl R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų pastaba buvo labai tiksli, kad Jaunimo ir sporto komisija auga, skaičius 18 gražus, didelis būrys norinčių sportuoti. Mes tikrai pritariame A. Mazuronio, sportiško, jauno, energingo kolegos, įrašymui į šią komisiją (skaičius, kaip sakiau, iš 17 į 18), o svarbiausia, jo, kaip Seimo nario, buvimui šioje komisijoje, ne tik buvimui, bet ir veiklai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti K. Smirnovas. Prašom.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gal ne klausti, aš tik norėjau pritarti, kad Andrius tikrai yra sportiškas, žino daug sporto šakų ir su jomis susidūręs. Tikrai pritariu šiam sprendimui ir kaip komisijos pirmininkas mielai priimsiu jį į komisiją.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Malonu girdėti tokius žodžius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininko pavaduotoja, mes jau seniai parlamente, tikriausiai ir jūs girdėjote anksčiau (prieš kelias kadencijas) tokias kalbas, kad Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariams dažnai atsiųsdavo kvietimus į įvairias sporto varžybas nemokamai. Gal ta praktika vėl yra tokia pati, kad čia jau netgi 18 narių Jaunimo ir sporto komisijoje? Turi, nežinau, sportas suklestėti. Gal jau grįžo ta praktika? Ar kaip jūs…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš neturiu tokios informacijos, kuria disponuojate jūs arba galimai disponuojate. Manau, į visus rūpimus klausimus jums atsakys labai šaunus šios komisijos pirmininkas K. Smirnovas. O tai, kad jie gina Lietuvos Seimo garbę, tikrai teko girdėti, džiaugiuosi, kad jie tai daro. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų klausimus.
Motyvai už – kalba J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Aš tik noriu pasakyti gerbiamam A. Matului ir pritarti šiam sprendimui, kad dėl 19 narių dabar priimsime sprendimą komisijoje, manau, kad Švietimo ir mokslo komitetas ir kiti komitetai, kurie svarstys mūsų klausimus, neturės teisės įjungti atbulinio bėgio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
Svarstymas. Ar norite kas nors kalbėti? Nėra norinčių.
Priėmimas. Yra du straipsniai. Kaip ir buvo pristatyta, yra didinamas Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narių skaičius – vietoj 17 bus 18. 2 straipsnyje 18 nariu įrašomas A. Mazuronis. Nori dar dėl motyvų už per priėmimą. Prašom, Kęstuti Smirnovai.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai noriu kolegą nuraminti, kad nevyksta taip, kaip jūs įsivaizduojate, o tikrai dar kartą pasisakau už kolegą. Aišku, mūsų komisija labai didelė, jau mes faktiškai netelpame savo patalpose, bet dirbame aktyviai ir stipriai, ir rezultatai puikūs. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom, gerbiami kolegos, balsuoti dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: 80 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3453) yra priimtas. (Gongas)
16.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3454 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3454. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, dėkoju jums už kantrybę ir už pakeitimus, kuriuos privalome padaryti. Kaip jūs žinote, Migracijos komisija… B. Markauskas – dabar jau meras – nebedirba toje komisijoje. Komisija vėlgi savo veikloje numato aktyvinti pozicijas ir V. Ačienę, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narę, yra siūloma įrašyti į šią komisiją padidinant komisijos narių skaičių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). 14.
PIRMININKĖ. Nori klausti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal galėtumėte atskleisti, ar naujoji komisijos narė numatoma ir į komisijos vadovo pareigas?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Negaliu atskleisti, tik galiu nujausti. Taip, tai yra valstiečių kvota, bet rinks komisija. Jūs žinote, kad komisijos rinkimai yra rinkimai, o rinkimuose rezultatus skelbiame po to. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš linkęs pritarti, ypač jeigu ponia V. Ačienė bus komisijos pirmininkė. Aš tada dėsiu viltis, kad J. Valančiūnas sugrįš į Lietuvą ir žais, pavyzdžiui, už „Žalgirį“.
PIRMININKĖ. Gražios viltys. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Vienas straipsnis. Kaip buvo sakyta, yra įrašoma V. Ačienė. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Taip. Prašom balsuoti dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3454) yra priimtas. (Gongas)
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-189 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3456 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3456. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, įvertinęs Statuto 47 straipsnio formuluotę, kad pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip penki nariai, o jau nebebuvo tokio skaičiaus… Kaip jūs žinote, puikiai veikia pakomitetis Ekonomikos komitete – Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos, vadovaujamas R. Miliūtės. Užsienio reikalų komiteto Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitetis, Ž. Pavilionis. Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis, R. J. Dagys. O Sveikatos reikalų komitete, sumažėjus narių skaičiui, komitetas siūlo panaikinti Sveikatos reikalų komitete veikusį Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetį. Štai tiesiog tokie siūlymai, ir taip pat išbraukti iš sąrašo pakomitečio pirmininką A. Kirkutį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nelikus pakomitečio, turbūt sutiksite, kad dėmesio sveikatos sričiai vis tiek kažkiek bus mažiau. Gal galite pasakyti, kas buvo iniciatoriai ar kaltininkai, kaip pasakyti, tokio sprendimo? Kas čia išėjo iš pakomitečio, kad jis sužlugo ir nelieka reikiamo narių skaičiaus? Ir kaip komitete balsavo komiteto nariai dėl šio klausimo pagal frakcijas?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš į tą klausimą negalėčiau atsakyti. Galėtų atsakyti komiteto pirmininkė. Manau, mes paprašysime jos mane patikslinti. O jūs puikiai žinote, kad turi būti penki nariai, kad veiklą vieni komitetai… Štai mane ir patikslina. Ne, čia yra tik bendra nuostata, bendras nutarimas, bet ne narių skaičius, kokie ir kur išėjo. Faktas tas, kad Sveikatos reikalų komitetas turės, o, manau, ir skyrė pakankamai daug veiklos ir darbo, kad sveikatos klausimai būtų jų nagrinėjami.
Yra, kaip jūs žinote, aš paminėjau sąmoningai, tik trys komitetai, kurie turi pakomitečius, kiti komitetai pakomitečių neturi. Galbūt ir Sveikatos reikalų komitete bėgant laikui bus pasikeitimų. Manau, mane papildys kolegė V. Ačienė.
PIRMININKĖ. Taigi prašom…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, A. Kubilienė.
PIRMININKĖ. …per centrinį mikrofoną patikslinti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Noriu patikslinti, kad išėjo gerbiamas R. Martinėlis ir gerbiamas K. Bartkevičius. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Tikrai galiu garantuoti, kad Sveikatos reikalų komitetas užtikrins šios srities kuravimą, ir mūsų išvažiuojamasis rytojaus posėdis yra sveikos gyvensenos klausimais. Tikrai bus…
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai A. Kubilienei, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei.
Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu?
Dėkoju. Per svarstymą norėsite kalbėti? Nėra norinčių. Dėkoju. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis – pripažinti 3 straipsnį netekusiu galios.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo. A. Matulas dar nori motyvus? Prašom. Iki balsavimo. Bet jūs neužsirašęs. (Balsai salėje) Visos paslaugos, tiesiog siūlome, net neužsiregistravus. Prašom, Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiprašau, buvau užsirašęs dėl motyvų svarstymo stadijoje, sumaišiau, jaunas esu, pasitaisysiu. Kolegos, kai buvo steigiamas pakomitetis ir komisija, mes jau tada sakėme, kad yra pertekliniai dalykai, ir akivaizdžiai matėme, kad tiek komisijoje, tiek pakomitetyje dalyvauja tie patys žmonės. Pamenu, gerbiamas mano kolega A. Vinkus sakė, kad pakankamai sunku surinkti kvorumą, jis dalyvavo vos ne vienintelis sąžiningai visuose posėdžiuose, bet temos buvo iš esmės tos pačios. Ir dabar, taip, išėjo opozicijos atstovai, bet, kiek aš žinau, čia gal neviešinsiu tų faktų, ėmėsi iniciatyvos, kad to pakomitečio neliktų, daugumos atstovai ir komiteto vadovybė. Dėl ko, nežinau. Galbūt profesorius A. Kirkutis labai dažnai iškeldavo teigiamas, geras iniciatyvas anksčiau negu ministerijos vadovybė ir tai tikriausiai tapo jau kliūtimi.
Tai dabar išeitis yra tokia, kad reikia pritarti ir panaikinti šitą pakomitetį, bet aš tikriausiai registruosiu pasiūlymą, nors žinau, kad pagal Statutą komisija pati turi rinkti pirmininką, bet išeitis ta, kad reikia poną A. Kirkutį siūlyti komisijos pirmininku, ir, man atrodo, išties tada mes galėsime nuveikti labai daug darbų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl siūlymo dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3456) yra priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vido Slapšinsko peticijos“ (projektas Nr. PNP-77) priėmimas
Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vido Slapšinsko peticijos“ projektas. Prašom gerbiamą komisijos pirmininko pavaduotoją jį pateikti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija šių metų gegužės 8 dieną iš esmės išnagrinėjo V. Slapšinsko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą sąvoka „savininko, kuris mirė, sutuoktinis – asmuo, su turto savininku buvęs santuokoje jo mirties dieną ir teismo nėra pripažintas kaltu dėl jo mirties.“
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų pateiktas nuomones ir dėl šių motyvų:
pirma, įvertinus tai, jog prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminai pasibaigė beveik prieš 20 metų, o pats atkūrimas vyksta jau beveik 30 metų ir praktiškai beveik baigtas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytos sutuoktinio sąvokos keitimas, iš esmės pakeičiantis susiklosčiusį šios nuostatos taikymą, nelaikytinas savalaikiu ir užtikrinančiu asmenų, dalyvaujančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrime, lygiateisiškumą, tai yra gali prieštarauti Konstitucijai;
antra, sprendžiant, kokie asmenys galėtų būti laikomi šiame įstatyme nurodytais sutuoktiniais, turėtų būti aiškinama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečios knygos, kurioje reguliuojama šeimos teisė, nuostatas, tai yra santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka;
trečia, yra išplėtota teismų praktika, pagal kurią buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Sudaręs naują santuoką, pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės atkurti nuosavybės teises į mirusio savininko turtą.
Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam E. Pupiniui. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti, ar pritariate Peticijų komisijos siūlymui V. Slapšinsko peticiją atmesti.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra ir susilaikė 4. Taigi mes pritarėme Peticijų komisijos siūlymui ir V. Slapšinsko peticija yra atmesta.
16.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Darbotvarkę baigėme. Seimo narių pareiškimai. Kviečiame gerbiamąjį A. Vinkų. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo referendumo. Rinkėjų – 2 mln. 461 tūkst. 706, referendume tuo klausimu dalyvavo 1 mln. 295 tūkst. 639 rinkėjai. 52,63 % pakako tam, kad de jure referendumas būtų laikomas įvykusiu. Už balsavo 9 mln… 311, o reikėjo 1 mln. 230 tūkst. 853. Lietuvos žmonės išsakė savo nuomonę ir ją turime gerbti. Džiugu, kad vyraujanti balsavusiųjų nuomonė – iš balsavusiųjų 72 % balsavo už, 26 % – prieš. Nemažai balsavusiųjų prieš, bet, kaip suprantu, 72 % yra kur kas daugiau negu 26 %. Tai yra ženklas visiems mums, tarp jų ir Seimui, kad turime veikti toliau.
Ateityje tikriausiai reikės svarstyti referendumo kartelės mažinimą, nes akivaizdu, kad tokios didelės kartelės įveikti faktiškai neįmanoma, ypač kai referendumas po Konstitucinio Teismo išaiškinimo gali vykti tik vieną dieną. Tarsimės ir su koalicijos partneriais, ir su visais kolegomis, čia esančiais. Prie šio klausimo grįšime. Yra dar pakankamai laiko priėmus Referendumo įstatymo pataisas ir sumažinus kartelę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir gauti tam tikrus išaiškinimus, ar toks keitimas yra suderinamas su Konstitucija. Antra vertus, balsavimo rezultatai – piliečių parama šiam klausimui yra ženklas ir Konstituciniam Teismui.
Nors referendume nebuvo priimtas privalomas sprendimas, tačiau referendumas atnešė daug pozityvių dalykų: pakvietė mus pamąstyti apie ryšį su pasaulio lietuviais, suprasti pilietybės svarbą, įvertinti mūsų norą išlaikyti pilietybę. Galiausiai mes, Lietuvos gyventojai, ir mūsų tauta, tie, kurie balsavo už, ir tie, kurie balsavo prieš, kiekvienas balsavo pagal savo sąžinę, vis dėlto reziumė parodėme, kad Lietuva nenusisuko nuo savo brolių ir seserų, jie jai rūpi, jie yra laukiami. Jie tą su dideliu džiaugsmu priėmė ir patys labai aktyviai mobilizavosi, prie užsienio valstybėse esančių ambasadų buvo didžiulės eilės nusidriekusios, ėjo kaip į šventę ir laukė tos minutės, kada galės atlikti savo pilietinę pareigą.
Galiausiai, jeigu ateityje bus rengiamasi kitam referendumui, jį vykdyti jau bus paprasčiau, visuomenė suaktyvinta, parengti teisės aktai. Nėra abejonės, kad pilietybės išsaugojimo klausimas ir referendumo klausimas liks ir kils vis iš naujo, nes jis be galo aktualus. Tą liudija ir tai, kad šis klausimas buvo pripažintas ir šimtmečio idėja Lietuvai.
Noriu iš visos širdies padėkoti Lietuvos žmonėms, kurie atvyko į referendumą, noriu padėkoti ir mūsų broliams, seserims, esantiems užsienyje, kurie pajuto, kad esame bendra tauta, esame visi, nors ir kur gyventume, ir čia esantys, ir už jos ribų, esame Lietuva. Labai dėkoju Seimo nariams, kurie taip pat labai mobilizavosi, ir paskutiniame etape visos partijos labai vieningai suspaudėme rankas. Kad ir kokie buvo debatai, kad ir kokio aštrumo, bet visada baigėsi inteligentiškai, pagarbiai, taip, kaip priklauso civilizuotai valstybei, kaip priklauso šiai aukščiausiai Lietuvos valstybės institucijai. Linkiu sėkmės ir nuoširdžiai dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Antanai, už jūsų apibendrinimą dėl referendumo. Daugiau pareiškimų neturime. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Dėkoju, gerbiami kolegos, už šios dienos darbą ir šios dienos, gegužės 14 dienos… (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Iš džiaugsmo, kad referendumas įvyko, pasakiau net 9 mln., o yra 900 tūkst.
PIRMININKĖ. Ačiū už patikslinimą. Taigi gegužės 14 dienos vakarinis Seimo posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.