|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-06-21
|
2
|
|
|
Įvertinę
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės
technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
Projekto 2 straipsniu keičiamo
Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldos
teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams
vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir
savivaldybių merus. Šių institucijų organizavimo ir veiklos
tvarka būtų nustatoma įstatymu (3 dalis). Administracinių vienetų teritorinių
bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos
valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė –
savivaldybės meras. Jų rinkimo tvarka, kompetencija, sprendimų įgyvendinimas
ir veiklos tvarka būtų nustatyta įstatymu. Vertindami šias projektu teikiamas
nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad:
- projekte šalia konstitucinės institucijos „savivaldybės taryba“
įrašoma „savivaldybės mero“ institucija. „Savivaldybės mero“ kaip
konstitucinės institucijos statusas aprašomas tik bendrais bruožais: tai
turėtų būti įstatymo tvarka į šias pareigas renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis; kadencijos trukmė 4 metai, savivaldybių merai dėl jų
teisių pažeidimo galėtų kreiptis į teismą ir kt. Jokių nuostatų, kurios
nurodytų „mero“ konstitucinę kompetenciją įgyvendinant savivaldos teisę,
principo, kuriuo būtų grindžiamas dviejų savivaldos teisę įgyvendinančių
vietos valdžios institucijų (savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero)
santykiai, įgaliojimų sudaryti institucijas, vykdančias įstatymus,
Vyriausybės nutarimus, taip pat savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero
priimtus sprendimus nesama. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūloma
patikslinti Konstitucijos 119 straipsnį 3 dalį ir nustatyti, jog savivaldos
institucijų (savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero) organizavimo ir
veiklos tvarką nustato įstatymas. Taip būtų sudaromos prielaidos Seimui
įstatymu įtvirtinti optimaliausią savivaldos institucijų sąrangą (savivaldos
institucijų įgaliojimus, kompetenciją, atskaitingumą bei tarpusavio
santykius). Atsižvelgiant į šį pakeitimą atsisakoma ir Konstitucijos 119
straipsnio 4 dalies kaip perteklinės (joje šiuo metu reglamentuojamus
teisinius santykius sureguliuos atitinkamas įstatymas, atsižvelgiant į
pasirinktą savivaldybės tarybos ir mero tarpusavio santykių, atskaitomybės
bei įgaliojimų modelį)“. Šiuo aspektu, atkreipiame dėmesį į tai, kad savivaldybių
kompetencija Konstitucijoje yra apibrėžta: 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje
nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje,
kurioje nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei
aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad
savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties
žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir
įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje
nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio
2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo
numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto
sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 31 d. nutarime konstatavo, kad priimti
sprendimus Konstitucijoje, inter alia jos 40 straipsnio 1 dalyje, 41
straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje
(teikiamos pataisos kontekste būtų neaktualų), 121 straipsnio 1 bei 2
dalyse ir 122 straipsnyje (teikiamo pataisos kontekste 122 straipsnyje
nurodytus sprendimus priimtų ir savivaldybės meras), nurodytais savivaldos
klausimais gali tik savivaldybių tarybos. Tai yra savivaldybių tarybų
išimtinė konstitucinė kompetencija. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas
negali nustatyti, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės
kompetencijos klausimais priima ne savivaldybių tarybos, bet jų sudaryti ir joms
atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos; pačios
savivaldybių tarybos taip pat negali nei savivaldybių taryboms atskaitingiems
vykdomiesiems organams, nei kitoms savivaldybių institucijoms perduoti teisės
priimti tokius sprendimus, o įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio
teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių taryboms būtų leidžiama teisę
priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems
vykdomiesiems organams arba kitoms savivaldybių institucijoms (Konstitucinio
Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas). Taigi šią išimtinę konstitucinę
savivaldybių tarybų kompetenciją galima pakeisti tik pakeitus minėtas
Konstitucijos nuostatas. Apibendrinant, galima teigti, kad Konstitucijoje
savivaldybės ir savivaldybės tarybos kompetencija yra apibrėžta, o mero ne.
Ji būtų apibrėžiama ne Konstitucijos, o įstatymo lygmeniu. Tai gali turėti
įtakos savivaldos modelio teisinio reguliavimo stabilumui ir šio modelio
įgyvendinimo tvarumui.
|
Nepritarti
|
Sistemiškai vertinant
esamą kontekstą (2021 m. balandžio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas) yra
svarbūs keli aspektai, t. y.:
1) Konstitucijos
pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, svarba (minėtas
Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia,
kad 2023 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo
atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos pataisos);
2) Konstitucijos
pataisų priėmimo, kuriam yra reikalinga itin sutelkta politinė valia,
procedūriniai ypatumai;
3) Konstitucijos
119 straipsnio trečiosios dalies nuostata, suteikianti teisę pačiam įstatymų
leidėjui nustatyti savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką
įstatymu.
Be to, atkreiptinas
dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. sprendime,
konstatuodamas savivaldybių institucinės sąrangos ypatumus, vadovavosi tuo
metu galiojančiomis Konstitucijos nuostatomis. Konstitucinis Teismas yra
pasisakęs, kad „Įgyvendinti savivaldos teisės neįmanoma be demokratinio
atstovavimo. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra
atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios
kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje
nėra nurodytos (pabraukta TTK) (Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d.,
2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai)“.
Jeigu
Konstitucijos pataisos būtų priimtos, meras taptų konstitucine institucija ir
tokio konstitucinio reguliavimo pakeitimas galimai keistų ir konstitucinę
doktriną dėl savivaldybių tarybų išimtinės konstitucinės kompetencijos,
kadangi konstitucinės nuostatos jau būtų kitokios.
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-06-21
|
2
|
2
|
|
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomoje
Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldybių
tarybų narius – Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius
administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merus – Lietuvos Respublikos
piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos
piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi
visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Palyginus
šias nuostatas matyti, kad jose siūloma įtvirtinti skirtingus pasyviosios
rinkimų teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti
„savivaldybės tarybos nariais“ ir „savivaldybių merais“. Savivaldybės
tarybos nariais galėtų būti renkami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti
nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, o asmenims, kurie galėtų
būti renkami savivaldybės meru yra nustatytas papildomas Lietuvos
Respublikos pilietybės reikalavimas (kuris nenustatytas asmenims, kurie gali
būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais) ir nenustatomas nuolatinio
gyventojo administraciniame vienete reikalavimas (kuris nustatomas asmenims,
kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais). Taigi, asmens,
kuris galėtų būti renkamas savivaldybės meru pasyviosios rinkimų teisės
turėjimas būtų siejamas tik su „Lietuvos Respublikos pilietybės“ turėjimu
(konstitucinė išimtis vienasmenei savivaldos institucijai). Atsižvelgiant į
tai, kad tiek savivaldybės taryba, tiek ir savivaldybės meras yra savivaldos
institucijos, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru (taip pat
kaip ir savivaldybės tarybos nariams), taip pat turi būti nustatomas iš
savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas - asmens
nuolatinis gyvenimas atitinkamame administraciniame vienete.
|
Nepritarti
|
Konstitucijoje
šiuo metu nuostatų dėl savivaldybių merų, o taip pat ir dėl jų rinkimų
tvarkos, nėra. Jeigu būtų priimtos siūlomos Konstitucijos pataisos
savivaldybių merai būtų konstituciškai institucionalizuoti, kas iš esmės keičia
jų statusą, o tuo pačiu gali nustatyti ir skirtingus pasyviosios rinkimų
teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti (lyginant su
savivaldybių tarybų nariais).
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-06-21
|
6
|
|
|
Projekto 6 straipsniu keičiamo 143
straipsnio nuostatoje dėl
eilinių rinkimų rengimo karo metu ir Seimo ar Respublikos Prezidento
sprendimų priėmimą pratęsti šioje nuostatoje nurodytų institucijų įgaliojimus
rašoma apie savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimų
pratęsimą. Nuostata „pratęsti <...> savivaldybių tarybų ar
savivaldybių merų įgaliojimus“ suformuluota taip, kad ji suponuoja Seimo ar
Respublikos Prezidento galimybę pasirinkti kurios iš dviejų nurodytų vietos
valdžios institucijų įgaliojimus pratęsti ir kurios nepratęsti:
„savivaldybės tarybos“ ar „savivaldybės mero“. Iš šios nuostatos, taip pat iš
aiškinamojo rašto neaišku kuo būtų grindžiamas Seimo ar Respublikos
Prezidento pasirinkimas. Šios išvados 2 pastaboje minėta, kad Konstitucijoje įtvirtinta
išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o įstatymu draudžiama nustatyti
tokį teisinį reguliavimą, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės
kompetencijos klausimais priimtų ne savivaldybių tarybos. Taigi,
diskutuotina, kaip karo metu būtų įgyvendinama išimtinė savivaldybės tarybos
kompetencija, jeigu jos įgaliojimai nebūtų pratęsti.
|
Pritarti
|
Atsižvelgiant į
pastabą nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties siūlytina
tikslinti taip:
6 straipsnis.
143 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„143 straipsnis
Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami
eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą
pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų
įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų
mėnesių karui pasibaigus.“
|
