Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 127
STENOGRAMA
2021 m. gruodžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Pradedame 2021 m. gruodžio 16 d. vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143(2) (priėmimas)
Teikiu popietinės darbotvarkės 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143(2).
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Nuomonės už ir prieš. Už nori pasisakyti L. Kasčiūnas. Prašom, kolega Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū jums, gerbiamas Jonai. Ir ačiū už tai, kad mes komitete buvome tie, kurie pasiūlėme naują idėją dėl Lietuvos kontribucijos į Kubos misiją, Prancūzijos vadovaujamą karinę misiją Malyje, kur yra kova su džihadistais, tai ir civilizacinis apsisprendimas. Labai gerai pamenu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas buvo tie pirmieji, kurie pasiūlė šią idėją. Ir tai yra pavyzdys, kad parlamente galima ne tik kelti klausimus, ne tik vykdyti parlamentinę kontrolę, bet ir keisti politiką, ją formuoti. Tuo labai džiaugiuosi pirmiausia, kad iš esmės yra parlamentinės diplomatijos tam tikras rezultatas.
O ką tai liudija? Tai, kad mes prisidėsime ir patobulinsime mūsų tarptautinių operacijų mandatą. Pirma, kad mes esame ne tik saugumo importuotojai, ieškantys saugumo garantijų, bet ir tie, kurie saugumą gali eksportuoti. Tai yra be galo svarbu. Tai liudija tai, kad mūsų santykis su Prancūzija iš tokios galbūt formalios strateginės partnerystės gali virsti realia, konkrečiu turiniu užtikrinta partneryste, kai mūsų interesai bus labiau vertinami ir Prancūzijos. Tai yra be galo svarbu.
Ir galų gale aš pabrėšiu tą civilizacinį dėmenį, apsisprendimą stoti į misiją, nukreiptą prieš džihadistus Afrikoje. Labai džiaugiuosi, kad mes turime platų įvairių politinių jėgų sutarimą tuo klausimu. Už užsienio ir saugumo politiką atsakingi žmonės remia šią idėją. Labai džiaugiuosi ir raginu visus palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Už pasisako D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tik galėčiau papildyti kolegą, kad tarptautinė partnerystė yra svarbi visose dimensijose. Šiuo atveju tai iš esmės labai aiškiai išreiškia Lietuvos Respublikos valią. Aš labai tikiuosi, kad šis projektas sulauks palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pasisako G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Aš taip pat kviečiu palaikyti šį sprendimą. Paantrinsiu Laurynui, kad Užsienio reikalų komitete mes priėmėme sprendimą besąlygiškai palaikyti Prancūzijos misiją. Kuo daugiau Lietuvos tarptautiniame saugume, tuo daugiau saugumo Lietuvoje. Aš džiaugiuosi, kad mes dar kartą parodome, kad Lietuva yra patikima strateginė partnerė. Taip pat džiaugiuosi, kad mūsų šios dienos balsavimas sutampa su Prancūzijos Senato pirmininko vizitu Lietuvoje. Taigi didelės sėkmės mūsų kariams! Bonne chance en France!
PIRMININKAS. Ačiū. Už pasisako A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos jau išsakė argumentus, kodėl svarbu balsuoti už šį nutarimo projektą. Nesikartosiu ir net nepildysiu, nes, kaip matau, agituojančių prieš nėra, tad visi vieningai, draugiškai paremkime ir balsuokime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už išsakytas nuomones. Balsavimas dėl šio ir kitų klausimų bus 16 val. 5 min.
14.05 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659(2)ES (priėmimas)
Teikiu darbotvarkės 2-2 klausimą – Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-659(2)ES. Prašom, komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų. Prašom, komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarėme 1 ir 2 straipsniams. 3 straipsnis. Yra irgi Seimo kanceliarijos Teisės departamento… Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip pat redakcinis. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip, pritariame 3 straipsniui. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. 5 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Dėl 6 straipsnio yra? Yra. Atsiprašau, yra Seimo nario R. Lopatos pasiūlymas. Kolegos nematau. Gal komiteto pirmininkas gali pristatyti kolegos pasiūlymą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega R. Lopata pateikė nemažai pasiūlymų. Komitetas nė vienam iš jų nepritarė. Šiuo atveju dėl 6 straipsnio buvo du pasiūlymai. Vienu atveju buvo siūloma papildyti 6 straipsnio 11 dalį 3 punktu, kad kompetentinga institucija gali priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso panaikinimo dar vienu pagrindu, kai nustatoma, kad pranešėjo pateikta informacija nepasitvirtino. Tokiu būdu mes atgrasytume pranešėjus, kurie dažnai būna žemiausio rango darbuotojai, kurie ką nors pastebi. Tokiu atveju, jeigu jie vien dėl to, kad nepasitvirtino informacija, prarastų statusą, jiems tikrai būtų galima nustatyti darbo tarnybos neigiamą režimą ir šito įstatymo tikslai nebūtų pasiekti. Todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dar vienas buvo…
PIRMININKAS. Ne, kolega, turbūt reikia po vieną pasiūlymą. Dabar aš…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet tai yra visiškai susiję. Kitas pasiūlymas yra lygiai toks pats.
PIRMININKAS. Gerai, įkalbėjote. Tvarka. Pristatykite ir aš paklausiu, ar… Gerai. Atsiprašau, tęskite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Lygiai taip pat dar viena dalimi nori papildyti iš eilės einančia, kad kompetentinga institucija, jeigu informacija nepasitvirtino, informuoja įstaigą, dėl kurios galimo pažeidimo pranešėjas teikia informaciją. Komitetas irgi nepritarė, nes tokiu atveju visiškai netenka prasmės pranešėjo apsauga, nes vien dėl to, kad informacija nepasitvirtino, pranešėjas būtų paliktas vienas su įstaiga, įmone arba organizacija, dėl kurios buvo pranešimas. Jie tarpusavyje yra susiję. Komitetas nei vienam, nei kitam nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie leistų svarstyti šituos pasiūlymus? Balsuojame dėl galimybės kolegai R. Lopatai pristatyti pasiūlymą.
Taip, nėra – 26. Deja, kolegos pasiūlymams nepritarta. Atsiprašau, nesvarstome. Pasiūlymas nesvarstomas.
7 straipsnis. Atsiprašau, 6 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame. Dėl 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). 11 straipsnio…
PIRMININKAS. …ir kolegos R. Lopatos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Dėl 4 dalies yra Teisės departamento redakcinė. Komitetas pritarė iš dalies, suredagavo sąvoką. Vėlgi yra dėl tos pačios dalies Seimo nario R. Lopatos. Jis neatsirado. Aš informuosiu, kad kompetentinga institucija, nustačiusi, kad pranešėjui daromas neigiamas poveikis, kreipiasi į įstaigą, nurodydama pranešėjams taikomas garantijas, ir jinai gali nurodyti terminą, per kurį turi būti pašalinti neigiamo poveikio padariniai. Čia kolega siūlo papildyti „jei kompetentingos institucijos išankstiniu įvertinimu pranešėjui neigiamas poveikis daromas dėl to, kad buvo pateikta informacija apie pažeidimą“. Tačiau šiuo atveju komitetas nepritarė, nes jeigu kyla ginčas, šitą ginčą sprendžia teismas, ne kompetentinga institucija, tai yra ne prokuratūra, ir į jos kompetenciją toks pavedimas neįeina. Todėl komitetas ir nepritarė šiai daliai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis. R. Lopata per šoninį mikrofoną.
R. LOPATA (LSF). Žiūrėkite, gal nevarkite, pirmininke, aš atsiimu pasiūlymus.
PIRMININKAS. Aš ir norėjau pasiūlyti. Pagal nutylėjimą nebuvo pritarta pirmiems dviem pasiūlymams, todėl visus pasiūlymus atsiima kolega, taip? Taip. Taigi dėl Teisės departamento – pritarta iš dalies. Dėl kolegos…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, visos Teisės departamento pastabos yra redakcinės. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti visoms Teisės departamento redakcinėms pastaboms bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip. 11 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Taip, ačiū. Dėl 12 straipsnio, 13 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 14 straipsnio yra Seimo nario V. Bako pasiūlymas. Prašom, kolega Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad pranešėjams būtų garantuojama aukšto lygio teisinė apsauga tais atvejais, kai jie pradedami persekioti. Pavyzdžiui, mes turėjome tokių pavyzdžių, kai pranešėjas praneša apie korupciją, apie viešojo intereso pažeidimus ir jisai pradedamas persekioti darbdavių, kokių nors suinteresuotų įmonių. Tokiu atveju aš siūlau, kad kai pranešėjui reikia teisinės pagalbos, ji galėtų būti kompensuojama valstybės. Čia pono S. Šedbaro buvo nekorektiški argumentai, kad tam reikės advokatams dešimčių tūkstančių eurų. Nieko panašaus nėra. Yra speciali teisingumo ministro patvirtinta tvarka dėl maksimalių įkainių. Tai yra normalūs, įprasti įkainiai, kurie yra atlyginami, priteisiami teismų.
Aš, gerbiami kolegos, noriu paprašyti pritarti šitam pasiūlymui ir tokiu būdu iš tikrųjų teikti tokias apsaugas, kurias numato tarptautiniai teisės aktai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Bet aš siūlyčiau (matau, kad nėra pakankamai Seimo narių salėje) visus pasiūlymus, kuriems komitetas nėra pritaręs, svarstyti tada, kai bus balsuojama dėl projektų. Tada galėsite pristatyti savo pasiūlymus ir balsuodami nuspręsime, ar pritarti, ar nepritarti.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 17 straipsnio nėra. Įgyvendinamasis Europos Sąjungos teisės aktas. Dėl bendro viso projekto 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu. Bus balsuojama 16 val. 5 min. ar šiek tiek vėliau. Ačiū.
14.14 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2). (Balsas salėje) Jau paskelbiau, po šito paskelbsime teisėjus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio nėra. Dėl 6 straipsnio nėra. Dėl 7 straipsnio yra. Nėra. Dėl 8 straipsnio nėra. Dėl 9 straipsnio nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip. Yra norinčių pasisakyti už. A. Vinkus. Prašom. Pone Antanai, prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip girdėjome iš ankstesnių pristatymų, šiuo projektu yra siekiama sukurti naują, tobulesnę kelių infrastruktūros saugumo valdymo sistemą, įgyvendinant atitinkamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Ši aplinkybė, žinoma, palengvina mums apsisprendimo pasirinkimą. Kadangi direktyvoje numatyti nauji reikalavimai ir papildomi įpareigojimai Europos Sąjungos valstybėms narėms, o jie šiuo metu neįgyvendinti, todėl suprantama, kad projektu siekiama nustatyti naujas funkcijas ir suteikti įgaliojimus Susisiekimo ministerijai ir Transporto kompetencijų agentūrai, įteisinant naujas arba patikslinant galiojančios kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras, tokias kaip poveikio kelių saugumui vertinimas, kelių saugumo auditas, reguliarus kelių saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas, viso kelių tinklo saugumo vertinimas ir taip toliau. Be to, numatomas ne tik procedūrų, kaip matome, reglamentavimas, procedūrų atlikimas, bet ir atitinkama atsakomybė. Šiam tikslui ir prognozuojami rezultatai nekelia man abejonių dėl pritarimo šiam projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsuosime taip pat numatytu laiku.
14.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Jakubonienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1152(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, noriu paskelbti slapto balsavimo, vykusio pietų pertraukos metu, rezultatus. Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Jakubonienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projekto Nr. XIVP-1152(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 106 biuleteniai, rasta 106 biuleteniai, galiojančių – 105, negaliojančių – 1. Už – 94, prieš – 3, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
14.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Almą Urbanavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1153(2) (priėmimo tęsinys)
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Almą Urbanavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projekto Nr. XIVP-1153(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota 106 biuleteniai, rasta 106 biuleteniai, galiojančių – 105, negaliojančių – 1. Už – 94, prieš – 5, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
14.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aleno Piesliako skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1154(2) (priėmimo tęsinys)
Ir balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Aleno Piesliako skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto Nr. XIVP-1154(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota 106 biuleteniai, rasta 106 biuleteniai, galiojančių – 104, negaliojančių – 2. Už – 99, prieš – 2, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai) Sveikiname gerbiamus teisėjus ir linkime teisingai tarnauti tėvynei. (Plojimai)
J. JAKUBONIENĖ. Ačiū už pasitikėjimą.
A. URBANAVIČIENĖ. Ačiū už pasitikėjimą. Kaip dirbau žemesnės instancijos teisme, taip stengsiuosi teisingai dirbti ir aukštesnės instancijos teisme. Dar kartą ačiū. (Plojimai)
A. PIESLIAKAS. Dėkui už pasitikėjimą. Aš lygiai taip pat, kaip dirbau teisingai, taip ir dirbsiu, kaip liepia Konstitucija. Ačiū. (Plojimai)
14.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių priėmimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2). Priėmimas. S. Šedbaras. Prašom.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra, dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu?
6 straipsnis. Yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tam tikrus sankcijų skirtumus, tačiau rengėjai nurodė, kad yra objektyviai pagrįsti tokie skirtumai, todėl komitetas šiuo atveju nepritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti tokiai nuomonei? Pritarta, ačiū. Visam 6 straipsniui galime pritarti su komiteto nuomone nepritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. 8 straipsnis – nėra. 9, 10, 11, 12 straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu, nes pasiūlymų nėra.
13 straipsnis. Taip pat yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, visiems kitiems Teisės departamento daugiau redakciniams pasiūlymams yra pritarta visiškai arba iš dalies. Taigi iki pat galo daugiau kitokių pasiūlymų, tik Teisės departamento, o su jais mes sutikome, nėra.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Galima 13 straipsniui pritarti? Ačiū.
14, 15 straipsniams galime pritarti, nes pasiūlymų nėra.
16 straipsnis. Jau buvo aptarta, kad visiems Teisės departamento pasiūlymams pritarta, galime pritarti. Ačiū, pritarta.
17, 18, 19, 20 straipsniams galime pritarti? Taip pat su Teisės departamento pataisomis.
21, 22, 23, 24, 25 straipsniams galime pritarti.
26 straipsniui taip pat su Teisės departamento pastabomis pritarta. 27, 28 straipsniams pritarta. Balsavimas bus numatytu metu. Taip pat ir 29 straipsniui. Ačiū, pritarta.
Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojama bus, kaip ir minėjau, 16 val. 5 min.
14.22 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954(2). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Už, prieš pasisakyti nėra norinčių. Balsuojama bus numatytu laiku.
Dabar paketas 2-6 klausimų – 2-6.1, 2-6.2. Po vieną. Taip.
14.23 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34, 35, 36, 45, 53, 55, 86, 88, 89, 97, 144, 157, 195, 207 ir 208 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-797(2) (priėmimas)
2-6.1 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 11, 33, 34, 35, 36 ir dar keliolikos straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-797(2). Tada visas šis projektas eis į balsavimo stadiją, nes už kiekvieną pasiūlymą reikia balsuoti ir surinkti 71 balsą.
14.24 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1058(2) (priėmimas)
Lydimasis 2-6.2 klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1058(2). Priėmimas. Vienas straipsnis, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų nėra. Bus balsuojama.
14.25 val.
Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-768(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-768(2). Priėmimas. Norėčiau pakviesti J. Sejonienę prie mikrofono kaip pranešėją. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, pakartotinai komitetas projektą svarstė gruodžio 15 dieną. Gautos keturios naujos Teisės departamento pastabos.
PIRMININKAS. Čia dėl 1 straipsnio.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėl 1 straipsnio gauta viena pastaba, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Antra pastaba taip pat yra Teisės departamento dėl 1 straipsnio. Irgi, matau, siūloma pritarti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. 2 straipsnis…
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Toliau – 6 straipsnis.
PIRMININKAS. Taip, dar dėl 1 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu su Teisės departamento pastabomis? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra.
6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gauta viena Teisės departamento pastaba. Komitetas siūlo jai pritarti.
PIRMININKAS. Galime 6 straipsniui pritarti su Teisės departamento pastaba? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Dėl 8 straipsnio nėra. 9 straipsnis. Nėra. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 11 straipsnio nėra. Dėl 12 straipsnio nėra. Dėl 13 straipsnio nėra.
Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip, Teisės departamento vienas pasiūlymas, bet komitetas siūlo jam nepritarti.
PIRMININKAS. Argumentų gal turite?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Argumentai. Nes projekto 3 straipsnio 1 dalyje įvesta… Tiesiog labai techninė pastaba, kur jau kartojasi, dubliuojasi sąvokos. Prašo leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis, ir ten jau vartojama santrumpa „leidimas“.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti 14 straipsniui su komiteto nuomone? Ačiū, pritarta. Dėl 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pasiūlymų nėra.
Yra norinčių pasisakyti. Už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiuo metu Lietuvoje turime sukaupę milžiniškus kiekius sveikatos duomenų, kurių didelė dalis taip ir nėra panaudojama. Pavyzdžiui, kaip atrodė ta statistika ir kaip daugėja tų duomenų. 2016 metais per mėnesį buvo tik apie 116 tūkst. dokumentų, 2018 metais – jau 2,3 mln. dokumentų, 2019 metais (čia vėlgi per mėnesį) – 3 mln. ir 2020 metų rugsėjį – daugiau nei 5 mln. dokumentų.
Matome, kad tų duomenų daugėja ir mes jų nepanaudojame tikslingai. Turbūt visi girdėjote pasakymą, kad duomenys yra šių laikų naujoji nafta, tai reikia tuo ir pasinaudoti. Tai padeda ir moksliniams tyrimams įvairiose srityse, eksperimentinei plėtrai. Atviri, nuasmeninti duomenys apskritai atveria naujas galimybes diagnostikos, mokslinių tyrimų ir analizės srityse.
Dar norėčiau paminėti kelis skaičius. Buvo atliktas nepriklausomų ekspertų tyrimas dėl sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo. Lietuvos kontekste galima teigti, kad sveikatos duomenų pakartotinis naudojimas, optimizavus sveikatos duomenų ekosistemą, suteiks šalies pacientams net 140 mln. eurų vertės naudą kasmet. Raginu palaikyti šį projektą ir panaudoti tuos nuasmenintus duomenis tiesiog dėl geresnės analizės, geresnio sprendimų priėmimo, naudotis tuo, ką turime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Ieva. A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš visiškai sutinku su kolege, kalbėjusia prieš mane. Iš tiesų kad ir kaip būtų keikiama galbūt kitąkart ir mūsų medikų elektroninės sveikatos sistema, bet visgi, kad ir kokia netobula būtų, jinai generuoja labai daug sveikatos duomenų, kurie tikrai galėtų būti panaudojami tiek sveikatos sistemos efektyvumui gerinti, analizuoti tam tikrus procesus, žiūrėti, kaip geriau padėti pacientams.
Taip pat tie duomenys galėtų dominti ir verslą, ir tuos žmones, kurie vysto įvairiausias technologijas – tiek IT technologijas, tiek kitus naudingus sprendimus. Iki šiol tie duomenys buvo neprieinami. Šie duomenys būtų svarbūs ir studijuojantiems žmonėms, tai yra tiems, kurie rengia magistro, daktaro disertacijas, analizuoja įvairius aspektus. Lietuva, rengdama šiuos teisės aktus, vertino kitų šalių gerąsias praktikas ir tam, kas yra dabar čia parengta Seime, mes, tikiuosi, pritarsime, balsuosime. Didžioji dalis pavyzdžių – Skandinavijos valstybių ir tikrai raginčiau visus balsuoti už. Kaip ir minėjo kolegė, tai būtų dar vienas žingsnis į priekį vystant mūsų sveikatos priežiūros sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojama bus numatytu laiku.
14.30 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-769(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-769(2). Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime pritarti. 2 straipsniui galime pritarti. 3 straipsniui galime pritarti. Ačiū. Bus balsuojama. Dėl motyvų pasisakančių nėra.
14.31 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-770(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-7.3 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-770(2). Priėmimas. Taip pat pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai. Išsakyti motyvų niekas nenori. Balsuosime 17 val. 5 min.
14.32 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(3). Priėmimas. Kolega A. Matulas. Prašom, komiteto nuomonė. Dėl 1 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pristatyti išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio buvo viena Teisės departamento pastaba, kaip redaguoti tekstą, kad neprieštarautų Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutarimui. Mes atsižvelgėme į šitą pastabą, todėl prašyčiau pritarti 1 straipsniui.
PIRMININKAS. Dėl šio straipsnio yra trys pastabos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip. Antros pastabos esmė ta pati, jai komitetas pritarė iš dalies. Ir trečia pastaba. Komitetas irgi pritarė šiai Teisės departamento pastabai, todėl prašyčiau pritarti ne tik straipsniui, bet ir visam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Argumentų už ir prieš nėra. Balsuosime, kaip ir minėjau, 16 val. 5 min. prasidės balsavimas dėl visų apsvarstytų projektų.
14.33 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2). Priėmimas. M. Danielė. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Ačiū. Nelabai ir reikia.
M. DANIELĖ (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu visiems trims straipsniams? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl motyvų. A. Veryga – už. Ne, atsisako. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu, balsuosime dėl šio įstatymo projekto.
14.34 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1081(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1081(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų yra? Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-11 klausimas. (Balsai salėje) Dėl motyvų. Atsiprašau. Labai skubu. Už nori kalbėti M. Danielė. Prašom, kolege.
M. DANIELĖ (LF). Dėkoju. Daugiausia naujų ŽIV atvejų tarp pažeidžiamų asmenų grupių. Itin maža ŽIV tyrimų, gydymo ir žalos mažinimo paslaugų aprėptis. Mažiausiai ŽIV gydymą gaunančių asmenų Europoje. Besikartojantys ŽIV protrūkiai įkalinimo įstaigose, faktiškai nevykstanti ŽIV prevencija laisvės atėmimo vietose. Jokio atsako dėl ŽIV strategijos, neįgyvendinti planai, planų vertinimai neatliekami. Koncentravimasis ne į tikslines žmonių grupes, negebėjimas bendradarbiauti su pacientų organizacijomis ir pilietine visuomene. Dešimtmečius nevykdomos PSO rekomendacijos. Duomenys, teikiami tarptautinėms organizacijoms, netikslūs ir neatitinka tikrovės. Duomenys, reikalingi Lietuvos specialistams, neprieinami arba teikiami ribotai, arba iš viso atsisakoma juos teikti. Tikslinės pastangos užkirsti ŽIV prevenciją vykdančių nevyriausybinių organizacijų veiklą, jas skundžiant ir jas persekiojant. Mažėjančios tymų, raudonukės vakcinacijos apimtys, negebėjimas atnaujinti metodinių rekomendacijų dėl legionelių ir tymų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės. Galima vardinti iki užkimimo, bet per tris dešimtmečius kai kurių įstaigų rezultatai, darbo rezultatai, yra katastrofa. Ir šią rezultatų katastrofą galima laikyti pagrindiniu įrodymu, kad jų veikla turi būti peržiūrėta, atsakomybės turi būti išgrynintos, o sutaupyti resursai skirti šiai katastrofai stabdyti. Mes nesame tokie turtingi, kad švaistytume finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir gyventume ant apleistos ir nevaldomos infekcinių ligų plitimo bombos. Mes laukiame per ilgai. Jeigu reikia kokio nors sveikatos sistemos pokyčio, tai būtent šio pokyčio ir reikia, ir jo reikėjo labai seniai. Kviečiu palaikyti įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. A. Veryga pasisako prieš. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nesu kategoriškai prieš, balsuodamas susilaikysiu. Pasakysiu, dėl ko aš taip padarysiu. Praėjusioje kadencijoje mes siūlėme labai detalią, išsamią šių ir daugiau įstaigų pertvarką. Tuo metu nebuvo jokios pandemijos, tai buvo ramus laikas. Buvo sudėliotas aiškus planas, kaip tai padaryti. Vyriausybė turėjo parengusi visus žingsnius, jie buvo aptarti su įstaigomis. Jeigu kalbėtume apie Psichikos sveikatos centrą, net skyrius ministerijoje buvo įsteigtas, rengiantis šiuos dalykus įvykdyti, įgyvendinti. Tai yra Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos.
Dabar šią pertvarką atneša atskiri Seimo nariai, Vyriausybės balso mes visai negirdime, ministras apie tai nepasisako, tai yra jo kuruojama sritis, jis šiuo metu yra šios sistemos vyriausiasis vadybininkas. Aš apskritai ne prieš pertvarkas, bet noriu paklausti, kas pasikeitė nuo praėjusios kadencijos? Tuo metu, taikiu, ramiu metu, siūlytos pertvarkos netiko, tuomet jos buvo visais įmanomais būdais stabdomos, vilkinamos, realiai ir neįvyko. Kolegė Morgana yra absoliučiai teisi dėl tos įstaigos, apie kurią ji kalbėjo. Bet aš manau, kad vadovai yra atleidžiami iš darbo ne įstaigas jungiant, jeigu jie nesusitvarko su darbu, o yra atleidžiami kitais būdais. Negalima argumentuoti institucijoje pertvarkos, siekiant atleisti vadovus. Kviečiu balsuoti ir susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Už pasisako J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš negaliu sutikti su A. Veryga, kad šis projektas yra su niekuo nederintas. Neabejotina, jis derintas, yra inicijuotas Sveikatos apsaugos ministerijos. Kaip žinome, reformos paraleliai įvyksta kelios – ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ir greitosios medicinos pagalbos, taip pat ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų. Aš kaip tik norėčiau pabrėžti, kad pandemija išryškino, kokie yra trūkumai tarp tų institucijų, kurios… Aišku, nedaug tų besidubliuojančių funkcijų, bet tos funkcijos yra labai tarpusavyje susijusios. Kai stringa elementarių duomenų perdavimas, kai nevyksta elementarus bendradarbiavimas tarp tų įstaigų, man atrodo, jokios naudos neatneša nei visuomenei, nei mums. Todėl manau, kad projektas yra labai laiku. Pritariu, kad jis jau, matyt, turėjo būti įvykdytas. Kadangi yra pateiktas dabar, tai kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako O. Leiputė. Prašom, gerbiama Orinta.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, nes pristatant įstatymo projektą nebuvo pateikta aiškių argumentų, kuo vadovaujantis šis sprendimas daromas. Nėra jokių kokybinių pertvarkos rezultatų rodiklių, jokios analizės. Neaišku, ar stebėsenos koordinavimo ir kontrolės suplakimas į vieną vietą nepablogins tiek šios pandemijos valdymo, tiek ir kitų problemų sprendimo. Panašiai teigia ir Nacionalinė sveikatos taryba. Jos nuomone, abstrakčiai ir neargumentuotai pateikto konsolidavimo esmė yra įstaigų funkcijų dubliavimas arba sveikatos prioritetų neatitinkančios, nebeaktualios įstaigų funkcijos, tačiau jokios detalios argumentuotos informacijos nepateikta.
Ilgą laiką nemaža dalis respublikinio pavaldumo ir čia minimų sveikatos įstaigų, kurios tiesiogiai dalyvauja ir yra strategiškai svarbios valdant pandemiją, buvo likusios be vadovų. Paklausus per Vyriausybės valandą tiek sveikatos ministro, tiek premjerės, atsakymas buvo toks, kad už tokius pinigus nerandama gerų vadovų. Tai galbūt šis jungimas yra Sveikatos apsaugos ministerijos apsileidimo ir prastos vadybos pavyzdys. Siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Už pasisako A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turiu svajonę, kad keičiantis valdžioms bus užtikrintas tęstinumas – politikos tęstinumas, veiksmų tęstinumas. Gerbiamas mano kolega, draugas A. Veryga teisus, kad buvusi Vyriausybė ir jis pats teikė įstatymų projektus, kuriais siūlė visą nomenklatūrą iš įstatymų išbraukti, visų įstaigų pavadinimus iš įstatymų išbraukti. Tai būtų sprendusios Vyriausybė kartu su Sveikatos ministerija. Taip, opozicija tada priešinosi, nes nebuvo jokio žmoniško paaiškinimo. Pavyzdžiui, Socialdemokratų frakcija kategoriškai pasisakė, kad būtų išbrauktas Radiacinės saugos centras, už tai, jie sakė, nebalsuosime. Mes nuogąstavome, ar tikrai išliks strateginės įstaigos, kaip Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir panašiai. Dabar pasimokėme iš klaidų ir palikome tas strategines institucijas: ir Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, ir Radiacinės saugos centrą, ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Dėl kitų institucijų, ką minėjo apie jų efektyvumą ir M. Danielė. Išties, kolegos, pasižiūrėkite jų ataskaitas. Kartais atrodo juokinga, o vis dėlto ministerijai pavaldžiose įstaigose šiandien dirba virš 2 tūkst. 600 žmonių. Ministerijoje apie 200 su trupučiu žmonių. Tai niekas tikrai netaupys, niekas žmonių neatleis, bus optimizuojamos funkcijos.
Toliau. Kalbėti apie tai, kad paslaugų optimizavimas būtinas, įstaigų tinklo optimizavimas būtinas tik regionuose, nieko nekalbant apie ministerijoms (bet kuriai ministerijai) pavaldžias įstaigas, kuriose jau 10–12 metų niekas nesikeičia, būtų nekorektiška. Todėl labai prašau, gerbiamas Aurelijau, gerbiamas ministre Antanai ir kiti, pritarti. Tikrai dėl to, kad mes optimizuosime šį įstaigų tinklą, veikla tik pagerės.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojama bus numatytu metu.
14.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1085(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1085(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Yra redakcinės Teisės departamento pastabos. Komitetas… Gerai, V. Rakutis. Komiteto nuomonę pasakykite. Atsiprašau, tuoj įjungsiu. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dvi pastabos redakcinio pobūdžio dėl pavadinimų pakeitimo, vieno perteklinio žodžio, tai viskam pritarėme ir pataisėme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū.
Už nori pasisakyti L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Jonai. Turbūt finalinis akcentas metų proceso, jį pradėjome mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Po naujojo Seimo rinkimų susirinkome ir manėme, kad kaip pirmą žingsnį Vyriausybei reikia pasiūlyti atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, atsižvelgiant į naujus dinamiškus iššūkius. Tai pavyko padaryti – Vyriausybė atsižvelgė į siūlymą. Mes turime naują dokumentą, jis remiasi visa apimančiu saugumo modeliu, o jo mintis labai paprasta – saugumas nėra tik Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ar Vidaus reikalų ministerijų reikalas. Krašto saugumas, nacionalinis saugumas yra visų ministerijų, visų institucijų reikalas, todėl ir krizių valdymas turi būti kuo labiau koordinuotas, kuo labiau tarpusavyje integruotas.
Kitas labai svarbus visa apimančio saugumo modelis yra tai, kad už saugumą atsakingi mes visi. Kitaip tariant, ne tik kariuomenė, ne tik atskiros institucijos ar tarnybos, bet mes visi: visuomeninės organizacijos, atskiri visuomenės segmentai. Būtent tokiais principais ir remiasi dabar mūsų naujas dokumentas. Iš tikrųjų labai tikiuosi visų kuo platesnio pritarimo jam, nes daug ir mes dirbome, ir Krašto apsaugos ministerijos žmonės dirbo, ir Vyriausybė išklausė visų pastabas, ir analitikus, ekspertus įtraukėme, reikia ir jiems padėkoti už darbą ir indėlį.
Kas yra labai svarbu? Visą laiką turbūt svarbiausia, ką mes darysime vėliau, kai ją patvirtinsime. Jinai negali gulti į stalčių, kaip buvo iki šiol. Jinai turi būti gyvas dokumentas. Tai reiškia, kad kasmet mes, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kviesimės Vyriausybę, Vyriausybės institucijas ir klausime, kaip įgyvendinamos strategijos nuostatos. Žinau, kad tą patį darys ir Valstybės gynimo taryba. Tik padarę šitą dokumentą gyvą mes pasieksime išsikeltus tikslus. Labai ačiū ir raginu visus pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Laurynai. Prašom, dar už nori pasisakyti V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasisakyti už ir kartu atkreipti Lauryno, gal kitų už Nacionalinio saugumo strategiją atsakingų žmonių dėmesį. Ta, kurią patvirtinome prieš kelerius metus, – iš tikrųjų pokytis įvyko, nes iš esmės pasikeitė krašto apsaugos sistemos finansavimas, tai yra modernizavome kariuomenę, specialiąsias tarnybas.
Aš noriu pakviesti kolegas laikytis patiems Nacionalinio saugumo strategijos. Pirma. Galų gale parengti indikatorių sistemą, kaip mes stebime pažangą. Antra. Kažkodėl užstrigo smegenų centrų stiprinimas, apie ką mes kalbėjome. Jūs, kolega, netgi buvote pateikęs projektą. Dabar staiga kažkaip keistai jie nėra teikiami, nors, pavyzdžiui, mums reikia žinių Artimųjų Rytų klausimais. Nauji iššūkiai. Neužtenka vien tvoras pastatyti.
Trečia, tas yra svarbiausia. Jūs gražiai pasakėte, kad nacionalinio saugumo dalyviai yra visi, ir visuomeninės organizacijos. Čia vėlgi elgiatės priešingai: kai ištiko krizė, jūs uždraudėte žurnalistams, nevyriausybinėms organizacijoms padėti valstybei susitvarkyti su krize ir nustūmėte žmones į paraštes. Aš linkėčiau, kad jūsų raštai nesiskirtų, atlieptų jūsų darbus.
PIRMININKAS. Ačiū. Už dar nori pasisakyti V. Rakutis. Prašau, Valdai.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Mano pasisakymas yra šiek tiek inspiruotas gerbiamo kolegos V. Bako. Manau, kad tikrai visuomeninių organizacijų nenustūmėme ir mano paties buvo pridėta ranka, kad visuomeninės organizacijos atsirastų šiame įstatyme. O kai tvirtinsime nacionalines darbotvarkes, išplėtosime būtent šitą punktą ir kaip tik kalbėsime apie tai, ką visuomeninės organizacijos galėtų nuveikti. Nors atrodo, kad viskas aišku šioje srityje, iš tikrųjų sistemos nėra sukurtos, neveikia taip, kaip turėtų veikti. Čia mes tikrai padirbėsime, bet jau su kitais dokumentais. Kaip tik vienas iš jų yra rengiamas.
Taip pat norisi pasakyti, kad šis mūsų dokumentas rodo išaugusią mūsų nacionalinės gynybos ir saugumo sistemą. Mes per šitas krizes gerokai sustiprėjome ir daug ką supratome, pajutome ir tapome stipresni. Manau, kad šitas dokumentas ateityje bus gerai minimas ir istorikų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už išsakytas nuomones. Dar dėl vedimo tvarkos L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną. Prašau, gerbiamasis. Tuoj, minutėlę.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū jums. Mes su Vytautu vis padiskutuojame. Gerbiamas Vytautai, žinote, reikia kai kuriuos dalykus tikrai matyti. Jau ruošiamos įstatymo pataisos dėl krizių valdymo sistemos. Ten ir indikatoriai, ten ir analitiniai pajėgumai, ten ir visa ta jėga, kuri akumuliuos visus tuos dalykus. Tam tikra prasme pavasarį mes turėsime praktinę išraišką. Namų darbai yra daromi.
Kai kalbame apie ekspertus nevyriausybininkus, analitinius centrus, aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė finansuoja Europos studijų centrą kaip pagrindinį net Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytą analizės centrą, kurį taip, galbūt reikia stiprinti, gerinti…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, čia ne dėl vedimo tvarkos. Diskusija.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai. Gerbiamas Jonai, noriu pasakyti…
PIRMININKAS. Nereikėtų perkelti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau, bet čia kartais pokštaujate. Gerai. Ačiū. Bus balsuojama numatytu metu.
14.49 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630(2) (priėmimas)
Toliau. Darbotvarkės 2-12 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630(2). Du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nei iš Teisės departamento, nei iš komiteto nėra gauta. Galime 1 straipsniui pritarti? Galime. Ačiū. 2 straipsniui pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Bus balsuojama numatytu laiku.
Nori pasisakyti dėl šio įstatymo projekto A. Vinkus. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Dalia Asanavičiūte, labai dėkoju jums ir džiaugiuosi, kaip buvęs pirmtakas jūsų darbo džiaugiuosi, kad Vyriausybės programoje prieš metus, pavartę nesunkiai prisiminsime, kad buvo įsipareigota skatinti naujų neformaliojo ugdymo lituanistinio švietimo mokyklų steigimą ir stiprinimą įvairiose pasaulio šalyse. Rašte nurodoma, kad užsienyje veikia 232 lituanistinės mokyklos, jose mokosi per 10 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba 1 tūkst. 200 mokytojų, tačiau, Statistikos departamento duomenimis, tik apie 16 % užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų lanko lituanistines mokyklas.
Įstatymo projektu siekiama padėti išspręsti lituanistinių mokyklų veiklos ir jose besimokančių mokinių pasiekimų pripažinimo bei praktinius finansinius šių mokyklų sunkumus, su kuriais susiduria išeivijoje gyvenantys lietuviai, Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, norėdami suteikti lietuvių kalbos ir kultūros pradmenis savo vaikams. Priėmę siūlomą Švietimo įstatymo pataisą mes padėtume užtikrinti lietuvių tautinio tapatumo išsaugojimą, platesnes išeivių vaikų galimybes mokytis lietuvių kalbos, išlaikyti ryšį su tėvyne ir paskatinti grįžti į Lietuvą. Agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Antanai. S. Tumėnas. Prašom. Taip pat už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Pritariu gerbiamo A. Vinkaus pasisakymui. Tai yra geras projektas, rodo dėmesį išeivijoje gyvenantiems lietuviukams. Akivaizdu, kad yra čia dar šiek tiek tų neaiškumų, kiek Lietuvai tai kainuos, tačiau pirmasis žingsnis yra geras ir pagirtinas. Aš manyčiau, kad jis turėtų parodyti ir dar vieną tokį svarbų dalyką. Dabar yra per 220 neformalių institucijų pasaulyje. Tačiau kai bendraujame su pasaulio lietuviais įvairiose šalyse, jie prognozuoja, kad šis įstatymas padės atskleisti, parodyti, kiek dar yra tų mokyklėlių, kurios dabar net neįregistruotos oficialiai. Manyčiau, tai irgi bus toks geras žingsnis, kad susižiūrėtume, kiek tų mokyklėlių yra iš viso pasaulyje. Ačiū. Kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Už dar pasisako V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš, pratęsdamas gerbiamo Stasio pasakojimą, norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tų mokyklų skaičius turėtų stipriai ūgtelėti, nes atsiradus paramai atsiras noras tokias registruoti, steigti ir dirbti. Iš tikrųjų kai kuriose bendruomenėse buvo be galo sunku įsteigti tas mokyklas dažniausiai dėl logistikos, dėl atstumų ir dėl kitų priežasčių. Šis žingsnis, manau, duos labai didelį postūmį į priekį.
Taip pat tikėkimės, kad ši sistema bus plėtojama toliau keliomis kryptimis. Viena iš tokių krypčių yra šių vaikų priėmimas Lietuvoje ir stovyklų organizavimas, nes būtent tokiose stovyklose jie turės galimybę prisiliesti prie savo protėvių žemės.
Kitas projektas, apie kurį mes dabar šnekamės su Nyderlandų bendruomene, tai yra paskatinti kurti naujas priemones, kurios įgalintų juos bendrauti panaudojant šiuolaikines formas. Yra ir idėjų, ir naujų projektų, kurie mezgasi jaunų žmonių galvose, mes apie tai kartais net nepagalvojame. Taigi Nyderlanduose yra konkrečių tokių.
Taip pat reikia nepamiršti lietuvių studentų, studijuojančių kitose šalyse. Mes juos palikome savieigai, manydami, kad jie kartu patenka su emigrantais į vieną grupę. Jokiu būdu, tai yra lietuviai, kurie studijuoja užsienio valstybėse. Mes turime su jais dirbti, juos telkti, įtraukti į lietuvišką veiklą, kad jie suprastų, kad yra svarbūs, ir kad grįžtų vienokia ar kitokia forma atgal į Lietuvą su savo naujomis žiniomis, su iniciatyvomis. Lietuva taip išlaikytų tą gerą padėtį, kurią šiandien užima Europoje, ir galbūt užimtų dar aukštesnę. Labai ačiū Daliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos, balsuosime numatytu laiku.
14.54 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 11, 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-882(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 11, 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-882(3). Priėmimas. Pranešėjas – A. Bagdonas. Prašom, kolega Andriau, į tribūną. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Yra gauta Teisės departamento pastaba, kad įstatymo projekte minimos laboratorijos gali būti ne tik atestuojamos, bet ir akredituojamos. Siūlyta šį aspektą aiškiai reglamentuoti. Komitetas įterpė žodžius „atestuotose ar akredituotose“ ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Galime pritarti komiteto nuomonei dėl 1 straipsnio. Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Komiteto nariai taip pat iš esmės pritarė ir antrai Teisės departamento pastabai ir išbraukė žodžius „atestuotų institucijų ir (ar) įmonių maisto produktų kokybės tyrimų“. Taip pat pritarė šitam pataisymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aišku. Galime pritarti 2 straipsniui su komiteto nuomone? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
A. BAGDONAS (LSF). Trečiai pastabai komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir 4. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 4 straipsnis.
A. BAGDONAS (LSF). Dėl 4 straipsnio Teisės departamento pastaba buvo ta, kad įstatymo įsigaliojimas yra numatytas kitų metų sausio 1 diena. Siūlymas yra, kad įsigaliojimas būtų nukeliamas – nuo gegužės 1 dienos. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Ir antra pastaba dėl 4 straipsnio.
A. BAGDONAS (LSF). Dabar jau paskutinė?
PIRMININKAS. Buvo dvi Teisės departamento pastabos dėl 4 straipsnio.
A. BAGDONAS (LSF). Taip, pirmininke, jūs visiškai teisus. Antra pastaba – Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.
PIRMININKAS. Čia ne tai. Čia pirma pastaba. Papildoma 2 dalimi, šio įstatymo projekto 4 straipsnis turėtų būti papildomas 2 dalimi, įsigaliojantis skaičius. Komitetas pritarė. Gerai, supratau. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsuojama bus numatytu laiku.
Yra nuomonių. V. Mitalas – už. Ruošiasi A. Veryga prieš. Atsiprašau, I. Pakarklytė. Atsiprašau. Prašom, Ieva.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, šiandien mes turime puikią galimybę atsisakyti perteklinio nereikalingo reguliavimo. Kodėl taip sakau? Šiuo metu egzistuojantis reikalavimas kiekvienai įmonei turėti nuosavą atestuotą kokybės tyrimų laboratoriją alkoholio produktų gamybos įmonėms yra perteklinė nuostata ir verslams sukuria tiek įėjimo kaštus, tiek reikšmingus nuolatinius kaštus, nes reikia išlaikyti laborantus ir į tai investuoti. Vien laboratorijos įrengimas gali kainuoti nuo keliasdešimt tūkstančių eurų. Tai, kaip suprantame, mažiesiems gamintojams yra milžiniška finansinė našta ir įėjimas į rinką taip yra apsunkinamas. Reguliavimo tikslas apskritai turėtų būti apsaugoti vartotojus, užtikrinant, kad rinkai pateikiami alkoholio produktai atitinka jų reglamentuose nustatytus saugos ir kokybės parametrus. Tyrimo rezultatai nepriklauso nuo to, ar laboratorija priklauso pačiam produkto gamintojui ar kitam juridiniam asmeniui. Bet kuri atestuota laboratorija gali užtikrinti patikimus produkto sudėties kokybės tyrimus. Aišku, kad tas testavimas yra būtinas, tačiau tai nebūtina daryti nuosavoje laboratorijoje. Tiesą sakant, gal net ir geriau, kai produktą vertina išorės laboratorija. Šis projektas tai yra vienu šūviu du zuikiai. Tai ir sumažina nereikalingą perteklinį reguliavimą, ir taip pat šiuo sprendimu mes atversime kelią smulkiesiems sidro gamintojams ir lietuviškam kraftiniam sidrui. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nesu ypatingai kategoriškai prieš ir susilaikysiu balsuodamas už šį įstatymo projektą. Man neaišku, ko yra iš tikrųjų siekiama, nes Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas yra vis dėlto mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Kolegė, kalbėdama už, kalbėjo apie tai, kaip reikia pagerinti verslui galimybes veikti, ateiti į rinką, tai reiškia, padidinti alkoholinių gėrimų pasiūlą, plėsti galimybes jį gaminti, vartoti.
Aš siūlau neužsiliūliuoti su tomis centralizuotomis laboratorijomis. Mes labai panašią sistemą Lietuvoje jau turime dėl tabako gaminių ir žinome, kiek yra daug bėdų, kai labai nedidelis kiekis tabako gaminių yra tikrinamas, testuojamas, vertinama jo kokybė. Matyt, kad panašūs dalykai atsitiks ir čia, kai verslas tuos savo gaminius veš testuoti kažkur į vieną laboratoriją. Kiek jis tą darys, kiek nedarys, yra labai sunku pasakyti. Tai aš manau, kad mūsų tikslas turėtų būti kitas – ne kurti palankias sąlygas alkoholio pramonei į Lietuvą ateiti, čia jai sėkmingai veikti, o vis dėlto ieškoti ir kurti paskatas, kad visuomenė būtų sveikesnė ir kuo mažiau vartotų psichoaktyvių medžiagų. Kaip ir sakiau, balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. A. Kupčinskas – už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau pratęsti kolegės Ievos išsakytas mintis. Šio projekto pirminė idėja buvo… Susitikus su obuolių augintojais, obelynų augintojais, ūkininkais, jie pirmiausia klausė, kodėl Lietuvoje galioja tokios keistos diskriminacinės sąlygos? Čia turbūt atsakant gerbiamam Aurelijui. Kodėl Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje obuolių augintojai gali spausti sidrą ar kitus natūralios fermentacijos produktus ir gėrimus, o Lietuvoje išskirtinai draudžiama? Ar nebuvo praeitos kadencijos metu sudarytos išskirtinės sąlygos importiniams sidrams su dideliu cukraus kiekiu importuoti ir skatinti, užuot leidus vietos gamintojams realizuoti produkciją ir užsiimti ne tik obuolių sūrių gamyba ar sulčių spaudimu?
Vėliau Ekonomikos komitetas patobulino projektą. Ir dėl tų perteklinių sąlygų ir verslo suvaržymų, būtent dėl akredituotų laboratorijų, tikrai, man atrodo, gali visos sertifikuotos laboratorijos, jeigu su jomis sudaroma sutartis, atlikti tą paslaugą. Ir smulkiems ūkininkams nėra jokio poreikio, ir tai yra biurokratinė našta patiems už 60, 70 tūkst. įsigyti laboratorijas. Šioje situacijoje iš tiesų vertinu, kokį darbą atliko Ekonomikos komitetas, ir labai džiaugiuosi, kad kartu su kolegomis radome sutarimą. Tikėkimės, iš to naujo derliaus, ar tai būtų vynuogių derlius, ar tai obuolių derlius, tikrai gausime šaunius lietuviškus produktus, kurie pranoks tuos nenatūralios fermentacijos produktus su dideliu cukraus kiekiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Už pasisako A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, pirmininke, už suteiktą žodį. Išties man labai keistai skamba, kad svarstant bet kurį Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą nuolatos yra sakoma, kad bus didinamas prieinamumas. Mes kalbame apie tai, kad rinkoje alkoholinius gėrimus gaminantys verslo subjektai turės galimybę arba turėti savo laboratoriją, kaip yra iki šios dienos, privalomai, o įstatymo projektas kalba apie tai, kad tokia laboratorija galėtų būti rinkoje ir rinkoje būtų galima pasirinkti, kuris rinkos žaidėjas pigesne kaina patikrintų to alkoholinio gėrimo partiją. Ir tai visiškai nesusiję su alkoholinių gėrimų prieinamumo didinimu. Aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius kalba už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Daug naujų parlamentarų, turbūt nepamenate tos istorijos, kai dar Lietuvos alkoholio įmonė buvo neprivatizuota. Tuokart mes su kolege D. Teišerskyte, grįžę iš Austrijos, registravome austriško įstatymo variantą. (Balsai salėje) Taip, tai yra prisiminimai, gerbiamoji kolege. Tuomet premjeras sakė: ne, negalima taip elgtis, kaip elgiasi austrai. Nė vienas obuoliukas ar kriaušytė, nukritę ant žemės, neprapuola. Jie paverčia tiesiog vienokiu ar kitokiu gėrimu Austrijoje. Taip elgiasi išmintingi žmonės. To moko žemės ūkio mokyklose. Savo akimis tuo įsitikinome. Mes pripratę viską švaistyti.
Tuokart premjero žodžiai buvo tokie, blokuojant šį įstatymą Vyriausybėje: neprivatizuotos įmonės neleis, niekas mums nesumokės geros kainos. Kas buvo po to? Privatizavo įmones, tada naujieji savininkai sako: ne, sako, jūs įsisteikite tokias laboratorijas kaip „Stumbre“, kaip alkoholio gamybos įmonėje „Alita“ ir štai tada konkuruokite, pasigamindami kibiriuką vienokio ar kitokio gėrimo.
Prabėgus dviem dešimtmečiams nuo to laiko, tikrai pasisakau už šį įstatymą, jis labai reikalingas. Ir tai negali būti jokia dirbtinai sukurta biurokratinė kliūtis, ribojant konkurencijos sveiką protą. Ir šioje žemėje negali būti niekas, nei koks krituolis obuoliukas, nei koks kitas daiktas, paverčiamas mėšlo krūva, o turi išlikti vartojamas produktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs tikslus kaip laikrodis. Nuomonės išsakytos.
15.06 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1029(2), Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1030(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 5, 6, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 25, 28, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1031(2), Bausmių vykdymo kodekso 18, 47, 48, 159 ir 183 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1032(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1033(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1034(2), Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1035(2) (svarstymas)
Dabar teikiu 2-14 klausimą, visą įstatymų paketą – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1029(2) ir lydimuosius: Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektą Nr. XIVP-1030(2), Probacijos įstatymo projektą Nr. XIVP-1031, Bausmių vykdymo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1032, Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1033(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1034(2) ir įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1035(2).
Prašom pranešėjus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto bus S. Šedbaras ir Žmogaus teisių komiteto – T. V. Raskevičius. Prašom, gerbiamas Šedbarai. Čia svarstymo stadija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį paketą svarstė 2021 m. gruodžio 8 d. Jis yra skirtas vienam veiksmui atlikti, tai yra įtvirtinti teisės aktuose, įstatyme ir kituose teisės aktuose, kad Probacijos tarnyba, kuri iki šiol buvo Kalėjimų departamento sudėtyje, būtų tiesiogiai pavaldi Teisingumo ministerijai. Pagrindinis šitame pakete įstatymas yra Pareigūnų veiklos įstatymas. Komitetas visą šitą paketą svarstė, kaip minėjau, 2021 m. gruodžio 8 d. Dėl pagrindinio įstatymo balsavimo rezultatai buvo tokie: už tai, kad pritartų komiteto patobulintam įstatymo projektui, 6 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
Dėl visų kitų čia išvardintų lydimųjų įstatymų projektų balsavimo rezultatai buvo tokie: 6 – už, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Taigi visam paketui buvo pritarta ir siūlome Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komitetas – gerbiamas kolega T. V. Raskevičius. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena. Žmogaus teisių komitetas šį įstatymų paketą svarstė šių metų gruodžio 1 dieną. Komitete penkiems komiteto nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir vienam susilaikius įstatymo projektui yra siūloma pritarti ir jį tobulinti pagrindiniam komitetui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Bendroji diskusija. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų bausmių vykdymo sistema yra įstrigusi praėjusiame amžiuje, su tuo reikėtų sutikti. Tai ne vienintelė institucija, kurios per dešimtmečius nepalietė reformos. Aišku, ministrė ir jos komanda, atnešdama šitą projektą, bandė įtikinti visuomenę, kad čia ateina kažkokios rimtos reformos, buvo įkvepiančios skaidrės pristatomos. Bet štai ką mes matome dabar.
Visa šita projekto ir paketo esmė, kad iš vienos įstaigos daromos dvi įstaigos, ir taškas. Iš esmės visa kita… Nors ekspertai, žinovai, patys pareigūnai įvardija keturias bausmių vykdymo sistemos tokias svarbiausias problemas, aišku, yra ir daugiau, kai kas siūlo dešimties žingsnių strategiją, bet štai pagrindinė problema yra perpildyti kalėjimai, subkultūra, menanti sovietmetį, įkalintų žmonių skaičius – esame viena iš daugiausiai įkalinančių šalių Europoje. Taip pat neveikianti integracija, kai žmonės iš kalėjimų grįžta iš esmės dezintegruoti, kai jiems iš esmės nėra pasirinkimo, labai sunku įsikabinti. Šios sistemos neveikia. Bet štai steigiama dar viena įstaiga. Kokie motyvai, aš svarstymo metu taip ir nesupratau. Aš tikiuosi, Probacijos tarnyba neturės dalinti kanapių arba narkotikų nuteistiesiems.
Supraskite, aš visgi norėčiau pakviesti ir valdančiuosius, ir ministrę atnešti rimtą paketą, kur būtų pertvarkyta ir modernizuota pataisos įstaigų sistema, kur vis dėlto mes galutinai nežlugdytume klaidų padariusių žmonių gyvenimų, o padėtume jiems pasitaisyti. Tiesą sakant, tai, kad po metų darbo sugebama atnešti įstatymą, kur daromos iš vienos įstaigos dvi, tai tas Teisingumo ministerijos darbas atrodo tikrai labai kukliai.
Be to, šis projektas priešina ir visuomenę. Jam nepritaria patys pataisos įstaigų pareigūnai, nes jie nesupranta, ko yra siekiama. Antra, jam nepritaria ekspertai. Mums teko frakcijoje susitikti su akademinės visuomenės žmonėmis. Jie taip pat nesupranta, mokslo žmonės, tiriantys tą sritį, kas yra daroma. Tiesą sakant, taip ir nėra aišku, ką šiuo įstatymu norima padaryti.
Todėl vis dėlto aš siūlyčiau Seimui nepritarti šiam įstatymo projektui. Nepritarimas būtų paskata Teisingumo ministerijai veikti aktyviau ir atnešti mums visą paketą, įskaitant ir biudžetą, kur būtų numatytas naujų kalėjimų pastatymas, kur būtų numatytas integracijos programų finansavimas, kur būtų, tarkim, Bausmių vykdymo kodeksas, kur būtų numatytos priemonės tam, kad išnaikintume subkultūrą. Tokio paketo reikia. Čia, aš bijau, mes galime padaryti klaidą, pritarę visiškai iš esmės nieko nekeičiančiam projektui, galime paskatinti, kad bus prarasta motyvacija dirbti toliau. Aš siūlyčiau nepritarti, nes tikrai visuomenėje pritariančių žmonių, pritariančių šalių nėra, išskyrus galbūt pačią Teisingumo ministerijos politinę vadovybę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Vytautai. J. Sabatausko nematau salėje. Tuomet M. Danielė. Prašom, kolege. Tribūna jūsų.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Mieli kolegos, taip pat gerbiamas kolega Vytautai Bakai, nežinau, gal posėdžius praleidote, aš jums galiu atsakyti į jūsų keliamus klausimus greitai ir paprastai. Pradėsiu nuo atsakymų, o po to pereisiu prie savo kalbos.
Ne, nedaromos čia jokios dvi įstaigos, nekuriamos čia jokios naujos įstaigos, negąsdinkime čia visuomenės kokių nors naujų aparatų kūrimu. Paprasčiausiai pavaldumas iš Kalėjimų departamento yra perkeliamas į tiesioginį Teisingumo ministerijos pavaldumą, kai kalbame apie Probacijos tarnybą. Dabar, kodėl svarstome, ar bloga kalėjimų reforma? Šiandien svarstome pirmąjį segmentą. Puikiai tai suprantate ir žinote, tik apie šitą klausimą šiandien kalbame. Tai nereiškia, kad Teisingumo ministerija nedirba ar kad ji ko nors neparuošia. Lygiai taip pat dėl sveikatos reformos. Irgi šiandien svarstėme vieną segmentą, tai apie NVSC, ULAC ir kitų įstaigų sutraukimą į vieną. Irgi tik vieną konkretų segmentą.
O dabar apie probaciją. Efektyvi probacija iš tikrųjų gali turėti stiprų ir labai palankų pokytį nusikaltusiųjų gyvenimams ir visai teisingumo sistemai. Tai mažina stigmą, tai prisideda prie sėkmingos reintegracijos, suteikia reikiamų įgūdžių daugiau nenusižengti ir taip nutraukiamas įkalinimo ir skurdo ciklas, mažėja pakartotinis nusikalstamumas. Tai suprasdamos šalys mato probaciją kaip baudžiamosios sistemos atskirą, stiprią ir savarankišką grandį. Kalėjimų ir paties uždarymo Europoje mažėja, alternatyvių bausmių ir bausmių, kurios orientuotos į pokytį, į įgūdžių įgijimą, taikymas auga visoje Europoje. Taigi mes nusigręžiame nuo izoliavimo, nuo ilgalaikio įkalinimo, nuo gyvenimo, apsigyvenimo, įsikūrimo kalėjimų sistemoje ir nuo visos šitos kultūros. Ir Lietuvoje per ketvirtį amžiaus, veikiant senajam paveldėtam modeliui, apie jį kalbėjo V. Bakas, neįvykus nė vienai sisteminei reformai per 30 metų (tiek, kiek maždaug yra man), mes nepadarėme jokios ženklios pažangos bausmių vykdymo ir ypač probacijos srityje. Nieko nebuvo pasiekta.
Dabar gyvename tais laikais, kai būtent Probacijos tarnyba tampa baudžiamosios sistemos pagrindine ašimi, kai ji turi ugdyti kompetencijas, kai turi diegti naujus darbo įrankius, visapusiškai stiprėti ir turi veikti kaip atskiras vienetas. Šiuo keliu žengia ir kitos Europos Sąjungos šalys, kai probacijos tarnyboms yra suteikiama daugiau autonomiškumo. Jos savarankiškai planuoja ir analizuoja savo veiklą, jos sprendžia aprūpinimo ir modernizavimo klausimus, bendradarbiauja su socialiniais partneriais vietos lygmeniu, priima sprendimus dėl nuteistųjų resocializacijos ir kontrolės priemonių, bendradarbiauja tarptautiniu lygmeniu ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Taigi su kitomis sistemos tarnybomis probacijos tarnybas jau sieja horizontalūs partnerystės ryšiai. Tai yra kelias, kuriuo seniai reikėjo eiti. Lietuvos bausmių vykdymo teisės, kriminologijos mokslininkai, Tarptautinės probacijos organizacijos ekspertai taip pat akcentuoja, kad probacijos tarnybos turi turėti autonomiją, kad jos turi turėti operatyvumą, kai priima sprendimus, nes probacijos tarnybų vaidmuo ir darbo apimtis nuolat didėja, o įkalintų asmenų skaičius mažėja. Taigi labai kviečiu palaikyti įstatymo projektą, nes būtent tiesioginis pavaldumas Teisingumo ministerijai ne tik leis Probacijos tarnybai augti kaip institucijai, tačiau ir užtikrins didesnį skaidrumą, tai yra didesnę tiesioginę atskaitomybę. Ją bus lengviau sekti ir ją tikrai galėsime monitorinti. Tai didesnė atskaitomybė už savo darbo rezultatus. Ačiū, kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji. Nuomonės išsakytos. Argumentai už ir prieš. Argumentų už ir prieš nėra. Balsuosime numatytu laiku.
15.19 val.
Civilinio kodekso 6.2281, 6.2283, 6.2284, 6.2286, 6.2287, 6.2288, 6.22810, 6.22811 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1026(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1027(2), Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1028(2) (svarstymas)
2-15.1 klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1026(2) ir du lydimieji – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1027(2) ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1028(2). Prašom, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. S. Šedbaras. Prašom. Ruošiasi D. Kepenis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas paketas yra skirtas perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Esmė yra stiprinti vartotojų apsaugą prekiaujant elektroninėje erdvėje. Civilinio kodekso pataisos yra pagrindinės šiame pakete. Komitetas šitą paketą svarstė 2021 m. gruodžio 8 d. ir pritarė komiteto patobulintam Civilinio kodekso pataisų projektui ir komiteto išvadoms. Visi septyni dalyvavę posėdyje balsavo už. Lygiai toks pats rezultatas buvo svarstant Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimus ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Žmogaus teisių komiteto atstovas D. Kepenis pristatys komiteto išvadą. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281, 6.2283, 6.2284, 6.2286, 6.2287, 6.2288, 6.22810, 6.22811 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1026(2), gruodžio 1 diena, Nr.112-P-37. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso jau mano minėtų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1026 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. Pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. O lydimuosius pristatėte? Tai kartu. Atsiprašau, aš praleidau. Tai yra Vartotojų teisių apsaugos ir Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymai.
D. KEPENIS (LVŽSF). Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1027(2), gruodžio 1 diena, Nr. 112-P-37. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1027(2). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ir dar dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projekto perskaitykite komiteto nuomonę ir išvadą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė, išvada. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1028(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. Bendru sutarimu balsuota už.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū, kolega. Diskusijoje dalyvauti nebuvo norinčių. Už, prieš pasisakyti taip pat nėra norinčių. Bus balsuojama 16 val. 5 min., balsavimo pradžia.
Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau patikslinti gerbiamą D. Kepenį. Ten kablelių nebuvo, ten straipsniai greičiausiai.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Visi supratome, kas ten buvo, taip. Gerai. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet jisai nesuprato.
PIRMININKAS. Manau, kad suprato. Viskas gerai.
15.24 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.224, 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.2541, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.2761 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820(2), Civilinio proceso kodekso 494, 4961, 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4821(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 363, 364, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4822(2) (svarstymas)
Teikiu 2-16.1 klausimą – Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820(2) ir du lydimieji: Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4821(2) ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4822(2). S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai paketas, kurio tikslas yra patobulinti vaiko globos organizavimo procesą. Pagrindinis šiame pakete yra Civilinio kodekso pataisų projektas. Visa grupė straipsnių tobulinama, pakeičiama. Komitetas gavo ne tik Teisės departamento, bet ir nemažai Seimo nario M. Lingės pasiūlymų. Šešis pasiūlymus, jiems visiems komitete buvo pritarta. Taip pat įvertino Socialinių reikalų ir darbo komiteto poziciją ir šiam pagrindiniam paketo įstatymui, kurį svarstė 2021 m. gruodžio 1 d., visų aštuonių dalyvavusių balsais už buvo pritarta.
Taip pat kartu svarstė ir lydimąjį Civilinio proceso kodekso keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra profesinės normos, kurios leistų taikyti Civilinį kodeksą. Vėlgi visų aštuonių dalyvavusių balsais už buvo pritarta šiam projektui.
Dar vienas pakete svarbus įstatymas buvo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia vėlgi buvo gauti keturi Seimo nario M. Lingės pasiūlymai. Komitetas jiems pritarė ir visam įstatymo projektui taip pat pritarė visų jau šiuo atveju septynių dalyvavusių komiteto narių balsais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė. Prašau. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso įstatymų pakeitimą mes svarstėme kaip papildomas komitetas. Atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas, į kitų organizacijų pastabas, pasiūlymus ir pritarėme joms bendru sutarimu siūlydami Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti atsižvelgiant į tas pastabas, kurias mes išsakėme.
Trečias svarstytas įstatymas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų. Čia mes buvome pagrindinis komitetas. Ką norėčiau pasakyti? Šis įstatymas ateina dar iš praeitos kadencijos. Pradžioje jis sukėlė tam tikrų nevyriausybinių organizacijų reakcijų, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad mums kartu svarstant šį įstatymą pavyko atsižvelgti ir į jų pastabas, jas suprasti. Dabar šis įstatymo pakeitimas, kuriam pritarta bendru sutarimu, manau, tiks visiems: ir tiems, kurie iš karto juo patikėjo, ir tiems, kurie abejojo. Dėl to aš labai džiaugiuosi ir linkiu, kad kuo daugiau būtų tokių mūsų svarstomų įstatymų, kuriems komitetas galėtų pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Bendrojoje diskusijoje niekas nepareiškė noro dalyvauti. Nuomonės už, prieš. Už pasisako R. Baškienė. Prašau, gerbiama…
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Išties man buvo garbė kartu su kolege V. Aleknaite-Abramikiene būti išvadų rengėja ir įvertinti, kad vaiko globos organizavimo paketas tikrai buvo labai reikalingas. Pasidžiaugti ir komiteto pirmininko M. Lingės gausybe pasiūlymų, kurie labai patobulino ir sustiprino šį įstatymo projektą, visą paketą, nes iš tikrųjų bendras mūsų tikslas – užtikrinti geresnius globojamo vaiko interesus. Tai, kad mes įtvirtinome laikinojo globėjo nušalinimo institutą, iš tikrųjų labai svarbu ir reikšminga, ir kad vertinome kartu, ir kad šie įstatymai – ir Baudžiamojo proceso kodekso, ir Civilinio kodekso, ir Vaikų teisių apsaugos – suteiks galimybę, kad vaiko globėjas, tie, kurie yra… Ne tik vaiko globėjas, bet ir tie, kurie yra vyresni kaip 16 metų, taip pat bus įvertinami, ar jie atitinka ir gali būti toje aplinkoje. Terminų sutvarkymas, suvienodinimas iš tikrųjų veda į tai, kad mes einame prie tobulesnių įstatymų parengimo, kad jie būtų naudingi ir teisingi. O dabar dar mūsų rūpestis ir bendras tikslas – sėkmingas jų įgyvendinimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Už dar pasisako R. Šarknickas. Atsiprašau, aš jau galvojau, kad priėmimas. Ačiū, kolegos. Vienas – už, vienas – prieš. Kitąkart, kolega… Balsavimas bus jau už gero pusvalandžio.
15.29 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1126(2), Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-135 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1127(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3309 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1128(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3310 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1129(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1130(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3031 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1131(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1132(2), Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3313 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1133(2), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-3314 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1134(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3315 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1135(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3316 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1136(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. XIII-3317 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1137(2), Administracinių nusižengimų kodekso 185 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3318 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1138(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Nr. XIII-3319 13 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1139(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. XIII-1212 221 ir 321 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1140(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 207 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1141(2) (svarstymas)
Teikiu įstatymų paketą, 2-17.1 klausimą ir dar 15 lydimųjų įstatymų projektų, tai yra Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1126(2) ir lydimieji įstatymų projektai: Nr. XIVP-1127(2), Nr. XIVP-1128(2), Nr. XIVP-1129(2), Nr. XIVP-1130(2), Nr. XIVP-1131(2), Nr. XIVP-1132(2), Nr. XIVP-1133(2), Nr. XIVP-1134(2), Nr. XIVP-1135(2), Nr. XIVP-1136(2), Nr. XIVP-1137(2), Nr. XIVP-1138(2), Nr. XIVP-1139(2), Nr. XIVP-1140(2), Nr. XIVP-1141(2). Pranešėja – R. Budbergytė. Svarstymo stadija. Prašau, Audito komiteto nuomonė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas gruodžio 8 dienos posėdyje bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti jungtiniam Audito komiteto patobulintam Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1126(2). Balsavimo rezultatai, kaip minėjau, bendru sutarimu: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ir taip pat dėl visų kitų, išvardintų posėdžio pirmininko.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių. Atsiprašau, dar papildomas komitetas. S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atsiprašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiame pakete dar buvo papildomai Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pataisų projektas ir dvi Statuto straipsnių grupės pataisos, kurias komitetas svarstė. Buvo kaip pagrindinis komitetas lydimuosius… Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pataisas mes svarstėme šių metų gruodžio 1 dieną ir visų dalyvavusių komiteto narių balsais, tai yra aštuoniais balsais, pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Taip pat buvo du atskiri Seimo statuto pataisų projektai. Čia vėlgi yra susiję su Audito komitetu ir kitomis procedūromis, kada veikia šis komitetas. Kaip pagrindinis komitetas abu šiuos projektus taip pat svarstėme gruodžio 1 dieną ir vėl visų aštuonių dalyvavusių balsais už buvo patobulinti šie projektai ir pritarta jiems ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, dar kartą atsiprašau, kad nepastebėjau.
Bendroji diskusija. Nėra už, prieš pasisakančių? (Balsai salėje) Taip, K. Masiulis – už. Prašau. (Balsai salėje) Atsisako. T. Tomilinas – prieš. Nėra salėje. Sakykime, kad nuomonės išsakytos. Balsuosime numatytu laiku.
15.33 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1004(2), Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1005(2), Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 91, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1006(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1011(2) (svarstymas)
Teikiu darbotvarkės 2-18.1 ir lydimuosius klausimus – Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1004(2), taip pat Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1005(2), taip pat Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 91, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1006(2) ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1011(2). Svarstymas. Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Audito komitetas. Nuomonės. Prašom, gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pradedame svarstyti paketą, kuris buvo iš aštuonių įstatymų projektų, dabar mes turime tiktai keturis projektus. Dar keturi turėtų netrukus pasivyti, nes svarstant pagrindiniame komitete iškilo įvairių diskusijų, mes labai ilgai ginčijomės ir ieškojome sutarimo. Iš esmės iš tikrųjų ir opozicija, ir pozicija darniai dirbdamos, gilindamosi priėjo prie bendros išvados ir visiems įstatymų projektams buvo pritarta bendru sutarimu. Buvo ir įvairių kitų komitetų siūlymų, tai nežinau, kaip mes čia juos nagrinėsime. Mes ne visiems pritarėme.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymus mes nagrinėsime balsavimo metu, tai bus, dabar negalime svarstyti. Tada R. Lopata, Ateities komiteto nuomonė. Ne Ateities, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašom, pone Raimundai.
R. LOPATA (LSF). Ačiū, pirmininke. Seimo Ateities komitetas šių metų lapkričio 26 dieną svarstė minėtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė. Komiteto posėdyje dalyvavę 14 narių balsavo už ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į komiteto suformuluotus pasiūlymus. Susilaikiusių ir prieš nebuvo, nepaisant to, kad įstatymo pakeitimo įstatymo projekto iniciatoriai aiškiai nežino, kas yra politika, ir nesusigaudo, koks yra „valdymo“ ir „valdysenos“ sąvokų skirtumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs abiejų komitetų – ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto?
R. LOPATA (LSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė lapkričio 24 dieną ir nutarė siūlyti pagrindiniam Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Iš principo 10 buvo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito komiteto nuomonę pasakys R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas gruodžio 1 dieną posėdyje bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1004. Taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikiusių ir prieš nebuvo. Taip pat Audito komitetas pritarė ir visiems kitiems projektams – ir Regioninės plėtros ir investicijų įstatymo, ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo – ir pasiūlė atsižvelgti į pateiktas Audito komiteto pastabas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus siūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kolegos, dėl visų išvardintų įstatymų yra pasiūlymų ir pataisų, bet mes negalime dabar svarstyti, nes dėl kiekvienos pataisos reikės priimti sprendimus balsuojant. Pasiūlymai bus svarstomi balsavimo metu.
15.38 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 8, 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir 3, 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-895(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 8, 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir 3, 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-895(2). Pranešėjai: K. Starkevičius – Ekonomikos komitetas, M. Majauskas – Biudžeto ir finansų komitetas, J. Gudauskas – Kaimo reikalų komitetas ir B. Matelis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Čia yra svarstymo stadija.
Ponas K. Starkevičius. Prašom. Komiteto išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majausko nėra. Gal aš galiu įvardinti? Gal tada Kaimo reikalų komitetas, gal yra J. Gudauskas? Nėra. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – B. Matelis. Irgi nėra. Tada teks man. Biudžeto ir finansų komitetas. Kas gali perskaityti? A. Strelčiūnas? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, Algi, pristatyti. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Biudžetą, taip? Taip, Vytautai, prašom.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, mes Biudžeto ir finansų komitete svarstėme šį įstatymo projektą. Sprendimas iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Aš pristatysiu Kaimo reikalų komiteto sprendimą. Sprendimas pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 8, 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir 3, 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIVP-895(2) ir komiteto išvadoms. Pasiūlymų nėra. Balsavimas: už – 7, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Kaimo reikalų komitetas pritaria. Taip suprantu, visų komitetų nuomonės išsakytos.
Bendroji diskusija. I. Pakarklytė. Prašom. Ruošiasi L. Nagienė
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagalvokime, koks yra Kelių priežiūros ir plėtros atnaujintos programos ir šios pertvarkos tikslas? Ko buvo siekiama? Sukurti paprastą, aiškią ir skaidrią kelių plėtros ir priežiūros finansavimo sistemą. Finansuoti kelius ir keliukus ne pagal simpatijas ar antipatijas, ne pagal tai, kuris vienmandatininkas ar meras garsiau rėkia, ne pagal tai, kad bus keliukas, bus ir balsas už biudžetą (anksčiau buvo tokios tradicijos), o pagal aiškius kriterijus, tai yra eismo srautus, trūkstamas jungtis, kelių būklę. Tai yra visiems suprantami, aiškūs ir skaidrūs kriterijai. Susisiekimo ministerija nuo šių metų balandžio mėnesio rengia šį projektą, konsultavosi, tobulino, derino su visais įmanomais partneriais, su savivaldybių asociacija, taip pat su merais ir absoliuti dauguma savivaldybių siūlomam projektui pritarė.
2021 metų, tai yra šių metų, rugsėjo 29 dieną Vyriausybėje vieningai buvo pritarta šiai pertvarkai ir tada projektai atėjo į Seimą. Ir kas nutiko tada? Pasipylė Seimo narių pasiūlymai ir atsirado bandymų paneigti projekto esmę, paneigti tą aiškumą ir pripilti papildomų, prikurti papildomų kišenių, kad kai kurios savivaldybės taptų geresnės už kitas ir gautų papildomą finansavimą. Tai čia ne paslaptis, kalbu apie mistines žiedines savivaldybes.
Gal kas nors galėtumėte paaiškinti šio koncepto esmę apskritai, ką tai reiškia – objektyvų žiedinių savivaldybių sąvokos pagrindimą? Čia retorinis klausimas. Paaiškinsiu aš. Kiek apskritai tai kol kas naudojama, tai yra tiesiog papildomas būdas paprašyti kažkokio papildomo finansavimo. Dar viena kišenė, lesyklėlė, vadinkite, kaip norite, išsimušti tą didesnį finansavimą kitų savivaldybių sąskaita, pabrėšiu. Čia biudžetas yra bendras vienas.
Seimui priėmus Vyriausybės pateiktą projektą tokį, kokį jį siūlė Vyriausybė pradžioje be išimčių, be jokių žiedinių savivaldybių, tie baziniai krepšeliai, skirti visoms savivaldybėms ir visų keliams finansuoti, padidės. Bendras finansavimas didėja 35 mln. eurų. Ir tos pačios žiedinės savivaldybės irgi gaus vidutiniškai 10 % lėšų daugiau negu pernai, nei gavo šiais metais. Mažėjimų jokių nėra numatoma. Visi gauna daugiau – mes turime aiškius ir skaidrius kriterijus.
Ar dabar toks projektas, kuris sugrįžo į salę, atitinka esmę, koks jis buvo pateiktas Vyriausybės? Deja, jis nuo pirminio varianto yra išdraskytas ir yra prikurta papildomų kišenių, kažkokių privilegijuotųjų sąrašų. Ir paneigta projekto esmė. Tad, kolegos, balsuojant dėl viso šio paketo, aš kviečiu atkreipti dėmesį į Seimo narių pasiūlymus. Kviečiu palaikyti gerbiamo B. Matelio pasiūlymą, kur yra atsisakoma tos papildomos kišenės, turėti skaidrų, aiškiais kriterijais paremtą finansavimą visoms 60 savivaldybių ir neieškoti papildomų kišenėlių, lesyklėlių ir panašių privilegijų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. L. Nagienė kviečiama pasisakyti. Ruošiasi R. Tamašunienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiama Ieva tikrai daug ką pasakė. Gal galų gale mes pereisime prie normalaus lėšų skirstymo, padoraus. O ne kas artimiau prieis prie Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir gaus didesnį finansavimą. Pažiūrėjus savivaldybėms sudaroma galimybė ir planuoti, tai yra atsiranda trimetis biudžetas, kai galėtų jau savivaldybės iš anksto ruošti projektus. Tai yra labai labai svarbu. Būdavo taip, kad savivaldybės net nežinodavo, kiek joms bus paskirta, ir laukė, kovo mėnesį, vasario mėnesį dar nežinodavo, kiek lėšų gaus kiekviena savivaldybė. Tikrai galų gale mes prieiname prie normalaus planavimo, prie projektų parengimo, nes savivaldybės bus reitinguojamos ir lygiai taip pat turės paskelbti savo projektus ir savivaldybių internetiniuose puslapiuose. Irgi labai džiugu, kad tai bus vieša, nes kartais dar būna ginčų. Nežinau, kaip kitose, bet, kiek tenka man asmeniškai susidurti, kartais vėl būna taip, kad nesitariama su bendruomene. Tai vėl bus viešas paskelbimas.
Kitas momentas. Iš šių lėšų yra galimybė tvarkyti ir įvažiavimus, ir pravažiavimus kiemuose, to anksčiau tikrai nebūdavo galima ir savivaldybės tų lėšų negalėdavo skirti.
Dabar kitas momentas. Pažiūrėjau, turiu lentelę, kiek padidėja savivaldybėms pagal šį dabar parengtą projektą. Faktiškai biudžetas rajonams padidėjo 24,1 %, miestams padidėjo 30,9 %, tačiau dar kažkas vis tiek sugalvojo atidaryti vieną kišenę į žiedinę savivaldybę. Apie tai Ieva jau kalbėjo. Aš čia dabar visą dieną faktiškai diskutuoju šiuo klausimu. Ir kalbant su merais, ir Savivaldybių asociacija, aš manau, tikrai nepritaria. Tai yra kiekvienas… turi atsirasti infrastruktūros mokestis. Mes Švietimo ir mokslo komitete lygiai taip pat kalbėjome, o kodėl nėra darželio, kodėl nėra privažiavimo ir taip toliau. Kai kurios savivaldybės jau anksčiau yra nusistačiusios infrastruktūros mokestį, iš kurio gali tvarkytis – ir privažiavimus padaryti, ir vandentiekį nutiesti, ir kanalizaciją, ir panašiai, ir lygiai taip pat galvoti apie mokyklą ar darželį. Prisidėti ir savivaldybės yra reikalas, bet jau būtų bent kažkoks prisidėjimas. Todėl aš tikrai džiaugiuosi šiuo teisės aktu, pritariu jam ir kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Laima. Ir R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, pirmiausia atsakysiu kolegei Ievai. Nėra mistinio termino – žiedinės savivaldybės. Yra strateginis Lietuvos dokumentas, Lietuvos bendrasis planas, jame yra įvardintos žiedinės savivaldybės. Tai ypač svarbus dokumentas Susisiekimo ministerijai. Noriu pasakyti, kad rengiama Kelių priežiūros programa, jai skyriau ir laiko vasarą, dalyvavau viešuose svarstymuose, diskusijose. Labai džiugu, kad į daugelį pasiūlymų iš tikrųjų buvo atsižvelgta. Bet aš trumpai noriu pasakyti, kas iš esmės keičiasi, tų pokyčių tikrai yra gerų. Prisiminkime, koks iškeltas pagrindinis tikslas. Kuo skaidresnė Kelių priežiūros programa ir kuo aiškesni rodikliai, pagal kuriuos metų pradžioje bus skirstomas savivaldybėms finansavimas ir taip savivaldybės turės konkrečią eilutę, skirtą infrastruktūrai gerinti. Kaip minėjo kolegės, trimetis šių lėšų planavimas užtikrins darbų tęstinumą.
Kas teigiamo dar įvyko programoje? Tai, kad galimybė pasirašyti rangos sutartis yra jau ir antriems, ir tretiems rangos darbų paslaugų teikimo metams, kontraktuojant 80 % lėšų, – tai tikrai gera žinia visoms savivaldybėms. Taip pat lankstesnė privalomoji sąlyga dėl KPPP lėšų naudojimo, tai yra 50 % skirti turtui įsigyti ir ne mažiau kaip 10 % naudoti saugaus eismo ir darnaus judumo priemonėms finansuoti. Nebe po penkis, bet lanksčiai, į krūvą sudėjus – dešimt, nes vienais metais vienų priemonių galbūt reikia daugiau, kitais metais mažiau. Taip pat surastas teisinis mechanizmas, kaip galima būtų remontuoti, taisyti daugiabučių kiemus, nors tie kiemai nebūtinai turi priklausyti savivaldybei, o daugiabučių namų bendrijoms.
Bet, kalbant apie skaidrumą, apie kurį iš tribūnos skambėjo, savivaldybių lėšų sąskaitoje, tai 33 % yra iš visos programos, 9 % rezervas paliekamas, kad pati ministerija nuspręstų ir atrinktų projektus, kurie atitiks kriterijus. Pirma, kriterijų iki šiol nėra. Skirtas gražus pavadinimas vietinės reikšmės keliams, kurie taps… Vietinės reikšmės kelias – realiai gatvė, ji taps nacionalinės svarbos objektu, valstybei reikšmingu objektu. Tai sudaro virš 16 mln. kitais metais skiriamos sumos, ji galėtų būti sėkmingai padalinta visoms savivaldybėms iš karto, nepaliekant tos kišenės ministerijai. Bet kišenė paliekama, reikšminga savivaldybėms milijoninė suma, vadinama rezervu, lygiai taip pat, kaip buvo, taip ir lieka. Ta pati panelė, tik kita suknelė. Kriterijų nėra, rezervas paliekamas ne valstybinės reikšmės kelių daliai, bet būtent savivaldybių kelių lėšų daliai. (Balsai salėje) Aš manau, jeigu mes norime tokio didelio skaidrumo, nenorime jokių kišenių, tai ir nereikia kišenių, nes kišenėje yra kurortai, kišenėje yra rezervas. Dėl kurortų pritariu – tikrai toms savivaldybėms pagal bendrą rodiklį, gyventojų skaičių ir kelių ilgį reikėtų papildomų, nes visa Lietuva naudojasi infrastruktūra. Tegul ta grupė, be abejo, lieka. Bet lygiai taip pat neatsitiktinai buvo visada skiriamas didesnis finansavimas toms savivaldybėms, kuriose urbanizacijos plėtra yra virš 1 tūkst. naujų statybos objektų per metus, kur yra šimtai sodų bendrijų, kurios reikalauja specifinės infrastruktūros priežiūros, kur yra kelių apkrovimas labai didelis, nes didžiuosiuose miestuose koncentruojasi įmonės ir važiuoja per tas savivaldybes iš didžiųjų miestų, kur yra logistikos dideli centrai ir taip toliau, ir panašiai.
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Todėl mano siūlymas vis dėlto iš rezervo sąskaitos (ne iš kitų savivaldybių sąskaitos, bet iš rezervo) padidinti finansavimą žiedinėms savivaldybėms, paliekant daug mažesnį rezervą, kuris yra reikšmingas, mano vertinimu, ir per didelis 10 mln.
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Atsižvelgti ir pritarti Ekonomikos komiteto (jis mato prasmę išskirti žiedines savivaldybes) pasiūlymui ir skirti papildomą finansavimą. Ir taip taps ta programa tikrai gera ir labai skaidri.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ir ministerija turėtų būti patenkinta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Rita. Taip, dėl šio įstatymo projekto taip pat yra pasiūlymų. Jie bus svarstomi balsavimo metu, nes reikės dėl jų pasisakyti – pritarti arba nepritarti. Ir nuomonės už ir prieš. (Balsai salėje) Po šito, gerai, atsiprašau.
15.54 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, 29, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 193, 201, 202 straipsniais ir 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1095(2) (svarstymas)
Teikiu darbotvarkės 2-21 klausimą – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1095(2). Pranešėja – R. Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komitetas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, labai svarbus ir reikalingas Socialinių paslaugų įstatymo projektas. Nauja socialinių paslaugų rūšis. Labai trumpai primenu, tai prevencinės socialinės paslaugos. Reglamentavome kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, socialinio darbo suderinamumą, taip pat yra sampratų tikslinimas ir sisteminis socialinių paslaugų integravimas į šitą sistemą – neįgaliųjų paslaugas.
Teisės departamentas teikia nemažai pasiūlymų. Redagavome įstatymo projektą, teikiame antrąjį variantą ir daugeliui iš tų pastabų pritarėme. Taip pat esame dėkingi Nacionaliniam skurdo mažinimo organizacijų tinklui. Jis taip pat teikė pasiūlymų dėl įstatymo, iš dalies pritarėme, įvertinome. Ačiū Neįgaliųjų teisių komisijai, labai aktyviai komisijai, už pasiūlymus, už bendrą veiklą. Tikriausiai aptarsime ir komisijos teiktus pasiūlymus.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, įvertindamas visus pasiūlymus, patobulino įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Biudžeto ir finansų komitetas – M. Majauskas arba atstovas. Taip, kolega Mykolai, prašom pristatyti komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį klausimą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Mykolai. M. Ošmianskienė – komisijos nuomonė. Iš vietos. Gal galite įjungti. Tuoj, minutę. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Neįgaliųjų teisių komisija apsvarstė šį klausimą. Nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Neįgaliųjų teisių komisijos pasiūlymus. Neįgaliųjų teisių komisijos buvo penki pasiūlymai. Juos dabar reikia aptarti ar paskui?
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Nėra užsirašiusių. Dėl šio įstatymo projekto taip pat yra pasiūlymų ir pataisų, jos bus svarstomos balsavimo metu. Iki balsavimo dar yra 7 minutės. Gal iš rezervinių? (Balsai salėje) Statybos įstatymas yra su penkiais lydimaisiais, tai galime nespėti, nes balsavimas 16 val. 5 min. Gerai, sako, nėra pasiūlymų.
15.58 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-462 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1189(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591, 592 straipsniais įstatymo Nr. XIV-463 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1190(2), Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3621 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-464 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1191(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-465 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1192(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1193(2) (svarstymas)
Teikiu svarstyti 2-22.1 klausimą – Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-462 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1189(2) ir lydimieji: Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIVP-1190(2), Administracinių nusižengimų kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1191(2), Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1192(2) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1193(2). Pranešėjas – L. Kukuraitis. Prašom, komiteto išvada. Kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė visą jūsų įvardintą paketą. Svarstymo komitete metu buvo nutarta iš Statybos įstatymo išbraukti administracinę atsakomybę ir perkelti į Užimtumo įstatymą. Tai yra pagrindinis pakeitimas, kurį komitetas padarė, suderinęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ir visiems jūsų minėtiems projektams pritarė vienbalsiai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Biudžeto…
L. KUKURAITIS (DFVL). Ir dėl lydimųjų, išskyrus turbūt vieną, kurio mes nesvarstėme, ketvirtas lydimasis, kur, mano galva…
PIRMININKAS. Mokesčių administravimo…
L. KUKURAITIS (DFVL). Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis komitetas. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir M. Majauskas – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Komiteto išvadą, čia reikia į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį klausimą, priėmė sprendimą pritarti šiam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Mykolai. Bendroji diskusija. L. Nagienė. Atsiprašau, dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, pakete buvo Administracinių nusižengimų kodekso papildymo įstatymas, jis susijęs su statybvietėje dirbančių asmenų identifikavimu. Komitetas svarstė šių metų gruodžio 15 dieną ir visų septynių, dalyvavusių posėdyje, balsais buvo pritarta pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendroji diskusija. Kviečiu L. Nagienę. Bet noriu paprašyti kolegės trumpai, nes norime laiku pradėti balsavimą. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Iš tikrųjų koks šio įstatymo tikslas? Tikriausiai užkardymo priemonė, kad kuo mažiau nelegalų dirbtų statybose. Nelegalus darbas šiandien iš tikrųjų yra didžiausias šioje srityje. Tai neapsunkins, nebus papildomų išlaidų, yra tikrai jau seniai sutvarkyta ir gerai veikianti „Sodros“ sistema, kuri gali identifikuoti ir išduoti tokias korteles. Tai ir bus panaudota būtent šiai priemonei.
Dar kitas momentas, jau mes žinome, priėmėme ankstesnius įstatymus, kad už bet kokį subrangovą ar pasamdytus asmenis bus generalinio rangovo atsakomybė. Tai irgi labai svarbu, nes būdavo taip, kad generalinis rangovas sakydavo: man nepriklauso, kad ir esu aš čia, užsakovas mus pasamdė, čia ne mano darbuotojai. Manau, šiuo atveju tikrai susitvarkys, kai atsiras kortelės. O kaip aš visą laiką sakau, tobulumui ribų nėra. Gal ateityje, kaip sako, bus ir darbo laiko žymėjimas, ir identifikacija bus kitokia numatyta.
Tikrai sveikinu ir džiaugiuosi, kad šiuo atveju tikrai nebus nesusipratimų, nes nelegaliai dirbantys žmonės faktiškai praranda visas socialines garantijas. Jis nei darbo stažo, nei ligos atveju, nei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų netenka. Dažnai įvyksta įvykiai ir tada pagal laiką fiksuojame, o kada jis pradėjo dirbti. Dažniausiai būna – tik šiandien atėjo į darbą, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas. Iš tikrųjų taip dažnai pasitaikydavo. Todėl sveikinu ir džiaugiuosi šio įstatymo pateikimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Už, prieš? Už nori kalbėti M. Lingė. Prašom, kolega.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Matyt, labai svarbūs būtų du šio įstatymo aspektai. Pirma, verta priminti, kad mes politiškai esame apsisprendę jau birželio 29 dieną dėl principinių įstatymo nuostatų, kad turėtų būti kuriama skaidri sistema, leidžianti patikrinti ir užkardyti nelegalų darbą statybose. Tik buvo numatyta kurti naują sistemą, bet sprendimai dabar leidžia naudotis esamomis, sukurtomis, tai yra „Sodros“ sistema. Tam ir reikalingi tie įstatymo pakeitimai, kad būtų galima naudoti skaitmeninį kodą, jo patikrą ir naudotis šios platformos teikiamais privalumais.
Išties sektoriuje paplitęs nelegalaus darbo reiškinys yra sąlygotas to, kad tikrai labai sudėtinga nustatyti darbdavį, dėl to yra išplitusios šios veiklos. Todėl atsakomybės neišvengiamumo klausimas yra kitas svarbus šio įstatymo pakeitimo reguliavimas, kad tos atsakomybės išvengti būtų kuo sudėtingiau. Tai yra nei darbdaviams, nei savarankiškai dirbantiems. Ir būtų įtvirtinta juridinių asmenų atsakomybė, taip pat taikoma jau nustatytomis sankcijomis.
Taigi yra skaičiuojama ir nauda šių projektų. Tikrai juos bus galima tikrinti, stebėti, monitorinti, kad žiūrėtume, kaip veikia, kad galėtume startuoti jau nuo kitų metų, todėl būtini šie pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsakytos. Atėjo balsavimo laikas, bet prieš balsuojant, gerbiami kolegos, noriu pranešti, kad mes šiandien turime svečių.
Minint Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos diplomatinių santykių 100-metį, šiandien Seime vieši Prancūzijos Respublikos Senato pirmininkas mesjė Ž. Laršė. Esame dėkingi už nuolatinius Prancūzijos pajėgumus Lietuvoje ir jūsų vaidmenį stiprinant NATO rytinio flango saugumą. (Plojimai)
Taip pat simboliška, kad netrukus balsuosime už Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose֧“, tarp jų yra ir Prancūzijos lyderiaujama antiteroristinė misija „Takuba“ Sahelyje. Dar kartą. (Plojimai)
16.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, balsavimo raundas. Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143(2). Balsuojame. Kas už? (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 120, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
16.07 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659(2)ES (priėmimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-2 klausimą – Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-659(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Yra pasiūlymų. Yra kolegos V. Bako pasiūlymas. Vytautai, pristatykite savo pasiūlymą.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų dar kartą teikiu savo pasiūlymą priėmimo stadijoje. Jo esmė – padėti pranešėjams tuo metu, kai jie yra persekiojami dėl to, kad pranešė apie nusikaltimus, apie viešojo intereso pažeidimus, padėti apsisaugoti nuo žmonių, kurie daro jiems spaudimą, kurie daro ekonominį spaudimą, kurie atleidžia iš darbų. Tokių pavyzdžių mes turime. Mano pasiūlymas tokiais atvejais pranešėjui kompensuoti teisinės pagalbos išlaidas – advokato išlaidas. Ponas S. Šedbaras klaidino šitame Seime, kad kainuos ten vieno advokato paslaugos 50 tūkst. eurų ar komerciniai advokatai. Tai yra visiška nesąmonė, nes yra teisingumo ministro 2016 metų įsakymas, jame numatyti įkainiai, kuriuos teismai priteisia. Jokių ten dešimčių tūkstančių nėra. Normalūs įkainiai, kaip ir kiekvienas iš mūsų kreiptumėmės į teismą ir mums priteistų. Todėl aš prašau taikyti tuos pranešėjų apsaugos standartus, kuriuos numato ES direktyvos, ir tokiu būdu iš tikrųjų priimti tokį įstatymą, kad žmonės nebijotų pranešti ir kada reikia jiems pagalbos, tą pagalbą gautų iš valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar yra 29 kolegos, palaikantys, kad svarstytume šitą pasiūlymą? Balsuojame. Taip, yra. Komiteto išvada. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį pasiūlymą. Jis yra labai panašus, dėl kokio buvo nepritarta komitete svarstymo stadijoje, ir Seimas taip pat nepritarė, nepritarė štai dėl ko.
Visų pirma teisinė pagalba pranešėjams yra įtvirtinta šiame įstatyme, jinai yra teikiama pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos taisykles. Ir čia yra išimtis, lyginant su socialiai remtinais asmenimis, kad nereikia nei deklaracijos, nei pagrįsti turtine padėtimi, iš karto bet kurioje stadijoje automatiškai, tapus pranešėju, yra suteikiama teisinė pagalba.
Be to, dar dviejuose straipsniuose yra numatyta, kad pranešėjams yra mokamas atlyginimas už vertingą informaciją, ir kitame straipsnyje – iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacija mokama pranešėjui, jeigu jis turi papildomų išlaidų. Vadinasi, jeigu pranešėjo netenkina valstybės paskirtas ir valstybės apmokamas advokatas, jeigu jis nori primokėti, jis dar gauna papildomus bonusus, iš kurių jis gali susimokėti advokatui.
Ir dar vienas dalykas, ką komitete svarstėme, direktyva turi būti įgyvendinta jau kitų metų pradžioje. Kolegos siūloma nuostata, kad kompensacija skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka, o tokios tvarkos nėra, iš esmės žlugdytų Pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimą ir įgyvendinimą, todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto pirmininke. Dabar už pasiūlymą – T. Tomilinas. Už kolegos V. Bako pasiūlymą pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš eilinį kartą noriu tokio aiškumo. Kai mes kalbame, kad padedame socialiai remtiniems žmonėms, tai visada yra kalbama apie kelis procentus Lietuvos gyventojų. Ypač noriu kolegų kairėje, socialdemokratų, dėmesį atkreipti. Jūs puikiai žinote, kad dažnai yra taikoma manipuliacija, kad yra padedama socialiai remtiniems, o likę neva turi galimybę puikiai apsimokėti aukštos kokybės teisines paslaugas. Taip nėra, realybė tokia nėra. Realybėje, kaip rodo praktika, tos teisinės pagalbos kaštai gula būtent ant tų žmonių, kuriuos mes ir norime saugoti. Tai yra didelė socialinė problema.
Ir aš atkreipiu dėmesį visų tų, kas turi ypatingą socialinį jautrumą, kad šiam pasiūlymui reikia pritarti, nes mes darome pirmus tos realios pagalbos pranešėjui žingsnius ir kuriame sistemą. Jeigu mes ją pastatysime ant blogų, neteisingų bėgių, jeigu pasiųsime neteisingą signalą žmonėms, kad savo teisinėmis problemomis turėsite pasirūpinti patys su brangių advokatų pagalba, tai ir turėsime tokią kreivą, šleivą sistemą. Jeigu pasiųsime kitą signalą, nes biudžetinio klausimo čia akivaizdžiai nėra, čia nėra kokios nors ypatingos išlaidos, čia tiesiog reikia politinės valios, tai sistemai duosime tinkamą postūmį, kad ji pradėtų veikti. Todėl atkreipiu kolegų dėmesį, kad reikia tam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Pasisako S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, mane vis tiek stebina kai kurių mūsų Seimo narių šitame Seime bandymas bet kokiu atveju kažkiek pakenkti Pranešėjų apsaugos įstatymui, jo priėmimo terminams, modeliui ir taip toliau.
Dar kartą kartoju – trys apmokėjimo pranešėjui būdai. Pirmas – valstybės garantuojama teisinė pagalba bet kurioje stadijoje be jokios deklaracijos. Iš karto mes, mokesčių mokėtojai, jeigu tik nori, skiriame advokatą. Antras dalykas – atlyginimas pranešėjams už vertingą informaciją. Ir trečias dalykas – kompensavimas pranešėjams bet kokių papildomų išlaidų, jeigu nori, taip pat ir advokatui, iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio. Tai yra pakankami pinigai. Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl reikia dar ketvirto mechanizmo ir mokesčių mokėtojų pinigais dar sukurti kažkokį kompensavimo mechanizmą, kada jau yra trys modeliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas palaikote kolegos V. Bako pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 28, prieš – 34, susilaikė 58. Pasiūlymui nepritarta. Gal galime 14 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Kolegos, aš tik noriu priminti porą garsių bylų, kurias mes turėjome su pranešėjais, ir žmonės buvo priversti gintis patys. Tai yra ir Kalėjimų departamento garsi byla. Mane stebina pono S. Šedbaro toks nuolatinis bandymas lyg ir gražų įstatymą, gerą, reikalingą įstatymą paversti niekiniu. Būna įstatymų zombių, kurie neveikia, tad ponas S. Šedbaras šiandien kažkodėl stengiasi apsaugoti valdžią nuo pranešėjų. Aš manau, žmonės pasirengę mokėti pranešėjams, visuomenė, už pagalbą jiems. Jie pasirengę mokėti tiems, kurie apsaugo jų interesus. Man tenka apgailestauti, kad šiandien mes priimame iš esmės įstatymą, kuris pasmerktas neveikti vien dėl šios mažos pataisėlės, bet ji yra viso šito įstatymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų mane stebina bet kokie bandymai, kad šitas įstatymas nebūtų priimtas ir laiku neveiktų. Nes jeigu mes būtume pritarę kolegos pasiūlymui, būtų reikėję daryti pertrauką, prašyti pertraukos ir kurti dar vieną mechanizmą, nes jo nėra. Arba tobulinti įstatymą, pavedant Vyriausybei sukurti tokį mechanizmą, tai taip pat nėra pasiūlyta ir mes to nesprendėme.
Šiuo atveju, kolegos, mes tikrai turime visiškai Europos Sąjungos naują direktyvą atitinkantį dokumentą. Ir aš manau, kad jis kelis kartus geriau apsaugos pranešėjus negu iki šiol. Aš nežinau, ar kiti kolegos gavo, bet aš gavau ne vieną europinės asociacijos, kuri domisi tais reikalais, laišką ir iš tiesų išreiškiamas susirūpinimas, kad mes kuo greičiau šitą teisinį reguliavimą nustatytume. Prašom balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba L. Girskienė. Taip, Ligita, jūs.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Prieš kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Žinote, dėl ko norėtųsi dar kartą kalbėti? Vien dėl to, kad nepalaikėme šito pasiūlymo, kurį pateikė gerbiamas V. Bakas. Pirmiausia, kiek tokių atvejų buvo iš praktikos? Sakote, valstybės teisinė pagalba. Ar jis sugebės apginti šitą žmogų, kai jis kreipsis? Taip, galbūt jis paprastą tokį ieškinį ir surašys, bet čia reikės rimtesnės pagalbos ir rimtesnio advokato. Tokiais atvejais mes norime gero įstatymo ir būtent, kad šis teisės aktas būtų teisingas visų pranešėjų atžvilgiu, kad pranešėjas nebijotų ir žinotų, kad valstybė jam tiesia pagalbą lygiai taip pat, kai jis yra sąžiningas savo valstybėje ir tarnauja valstybei. Todėl tikrai prašyčiau šiandien nepritarti šiam teisės aktui.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū. Norėčiau paskatinti visus palaikyti šitą įstatymo projektą, nes užtikriname pranešėjų apsaugą, kuri yra žymiai platesnio lauko ir taikoma daugiau subjektų. Girdime kolegų, ypač iš Demokratų frakcijos, nuogąstavimų dėl teisinės pagalbos. Norėčiau informuoti, kad į pavasario sesiją mes ateiname su valstybės garantuojama teisinės pagalbos reforma su visomis išimtimis, kurios yra, kad galėtume jas išsigryninti, tikrai šito klausimo nepamiršime.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gal būčiau ir nekalbėjęs, jeigu nebūčiau išgirdęs tokio keisto apibūdinimo iš pono V. Bako, kad tai įstatymas zombis. Aš nežinau, ar įstatymas zombis, bet, mano supratimu, tai yra įstatymas, kuris gerokai pagerina ir pranešėjo situaciją, tik problema, kad kai kurios pataisos tikrai yra zombiškos: maskuojamos gerais ketinimais, o iš tiesų faktiškai sabotuoja visą įstatymo priėmimą.
Tikrai norėčiau visus padrąsinti balsuoti už šitą įstatymą, manau, kad būtent V. Bako pataisa būtų jį pavertusi kažkuo nežinau, apvaliu kvadratu. Ačiū Dievui, kad tai neįvyko.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 100, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėčiau į pono A. Navicko repliką sureaguoti. Žmogus, kuris prisistato, kad atstovauja krikščioniškoms vertybėms, šiandien elgiasi visiškai nekrikščioniškai, palieka pranešėjus likimo valiai. Beje, ką tik ir jūsų pačių ministrė pasakė, kad privaloma teisinė pagalba neveikia. Kitaip tariant, mes įstumiame pranešėjus į neveikiančią sistemą, o jūs čia dabar agituojate už tai balsuoti. Aš manyčiau, kad tai yra nekrikščioniška.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakomos, kai kalbame dėl motyvų. Susilaikykite, nes mūsų laukia tikrai ilgas balsavimo raundas.
16.21 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2). Prašom balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 123 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, 1 susilaikė. Priimta. (Gongas)
16.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2). Prašom balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124 Seimo nariai, vienbalsiai 124 – už. Priimta. (Gongas)
16.23 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 121 Seimo narys, už – 121. Priimta. (Gongas)
16.24 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34, 35, 36, 45, 53, 55, 86, 88, 89, 97, 144, 157, 195, 207 ir 208 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-797(2) (priėmimo tęsinys)
Kviečiu į tribūną kolegą S. Šedbarą. Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-797(2).
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ar galiu vieną frazę?
PIRMININKAS. Taip, prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi yra nemažai Statuto pakeitimų, šis pakeitimas, atkreipkite dėmesį, yra dėl nuotolinių darbų, dėl valdybos, kad čia nekiltų jokių emocijų. Normalus projektas.
PIRMININKAS. Balsuojame dabar dėl kiekvieno straipsnio. (Šurmulys salėje) Čia yra priėmimo stadija. (Balsai salėje) Kolegos, 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime balsuoti dėl 1 straipsnio? Prašom balsuoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, ne, čia reikia 71-o.
PIRMININKAS. 71-o balso reikia dėl kiekvieno straipsnio.
Užsiregistravo 120, balsavo 119 Seimo narių: už – 115, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta 1 straipsniui.
2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Užsiregistravo 120, balsavo 119 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta 3 straipsniui.
4 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už – 117, susilaikė 1. Pritarta.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Balsuojame dėl 5 straipsnio.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 118, susilaikė 1. Pritarta 5 straipsniui.
6 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Balsuojame. (Balsas salėje) Negalima.
Užsiregistravo 114, balsavo 114 Seimo narių: 113 – už, susilaikė 1. Pritarta 6 straipsniui.
7 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad įsivėlė klaidelė nurodant straipsnio dalių numeraciją. Redakcinė pastaba. Komitetas, žinoma, pritarė ir pataisė projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuojame dėl 7 straipsnio su Teisės departamento pataisomis.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 119, susilaikė 2. Pasiūlymui pritarta.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Balsuojame dėl 8 straipsnio.
Balsavo 120: už – 118, susilaikė 2. 8 straipsniui pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra kolegos S. Šedbaro pasiūlymas. (Balsai salėje)
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, po svarstymo, prieš priėmimą pastebėjome, kad Statuto dabartinėje 86 straipsnio 5 dalyje yra tokia keistoka norma, kad neeilinės sesijos programos patvirtinimo projektas po pateikimo yra svarstomas ir priimamas tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip. Mano siūlymas, jam komitetas pritarė, buvo nubraukti pabaigą „jeigu Seimas nenusprendžia kitaip“, nes gali būti, kad neeilinė sesija yra vienos dienos, kaip buvo per tą garsųjį rugpjūčio 10 dienos posėdį. Seimas privalo tą pačią dieną vykdyti pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Šiuo požiūriu komitetas mano pasiūlymui pritarė. Tai būtų aiškesnis Statuto tekstas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, aš truputį praleidau. Gal sutarkime, kad pagal nutylėjimą visiems pasiūlymams yra pritarta, yra 29 pritariantys, kad nebereikėtų? (Balsai salėje) Gerai. Galime pritarti S. Šedbaro pasiūlymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima, gerai, ačiū. Tuomet prašom balsuoti dėl 7 straipsnio, atsiprašau, dėl 9 straipsnio su pasiūlymu, jam mes pritarėme bendru sutarimu. Prašom balsuoti.
Balsavo 121: už – 120, susilaikė 1. Straipsniui pritarta.
Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 116, susilaikė 1. Straipsniui pritarta.
Dėl 11 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 115: už – 114, susilaikė 1. Straipsniui pritarta.
Dėl 12 straipsnio yra kolegos J. Razmos pasiūlymas. Taip pat manykime, kad 29 pritariantys yra. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega J. Razma taip pat pastebėjo po svarstymo, kad Statuto 97 straipsnyje yra irgi tokia iš senų laikų likusi norma, kad tada, kai Seimo narių (būtent Seimo narių) projektai yra įrašomi į darbotvarkę, pasitaiko, kad Seimo narys arba turi išvykti, arba suserga ir prašo atidėti jo klausimo pateikimą. Statute yra tokia kaip ir sankcija – tada jo projektas eina į eilės galą. Tai šiuo atveju faktiškai to nesilaikoma, pagal galimybes traukiama yra į kitą posėdį ar kai Seimo narys gali pateikti. Šita sankcija, kad į darbotvarkę jo projektas rašomas tik tada, kai vėl iš naujo ateina jo eilė nuo galo, aš manau, yra kaip ir neteisinga, nes gali būti visokiausių priežasčių. Komitetas pritarė Seimo nario J. Razmos pasiūlymui ir manome, kad tai yra teisingesnis Statuto straipsnis.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonių už ir prieš nėra, gal galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso 12 straipsnio su kolegos pasiūlymu.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 119, prieš nėra, susilaikė 1. 12 straipsniui pritarta.
13 straipsnis. Pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 115, prieš – 1, susilaikė 2. 13 straipsniui pritarta.
14 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 2. 14 straipsniui pritarta.
15 straipsnis. Balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. 15 straipsniui pritarta.
16 straipsnis. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. 16 straipsniui pritarta.
17 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. 17 straipsniui pritarta.
Dėl viso projekto. Motyvų už nėra. Balsuojame dėl viso Statuto pakeitimo projekto.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 118, susilaikė 2. Statutas priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1058(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1058(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 118, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.41 val.
Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-768(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-768(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 116, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.42 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-769(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-769(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.43 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-770(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.3 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-770(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 118, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.44 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: 114 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kolega Jurgis dėl vedimo tvarkos. Minutėlę, įjungsime. Taip, prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia mes ką tik priėmėme du Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus. Ar nebūtų galima fiksuoti, kad jie sujungiami pasirašyti, mes ir taip tą srautą didelį turime projektų?
PIRMININKAS. Jeigu įmanoma, tai Dokumentų skyrius gali tai padaryti turbūt. Taip? Tai patikrins Dokumentų skyrius ir įvertins galimybes sujungti. Ačiū.
16.45 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 116, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1081(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1081(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: 77 – už, prieš – 14, susilaikė 31. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1085(2) (priėmimo tęsinys)
2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1085(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123: už – 100, prieš – 7, susilaikė 16. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630(2) (priėmimo tęsinys)
2-12 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: vienbalsiai 120. Priimta. (Gongas)
16.49 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 11, 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-882(3) (priėmimo tęsinys)
2-13 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 11, 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-882(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 89, prieš – 8, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.50 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1029(2), Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1030(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 5, 6, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 25, 28, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1031(2), Bausmių vykdymo kodekso 18, 47, 48, 159 ir 183 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1032(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1033(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1034(2), Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1035(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.1 klausimas ir nemažai lydimųjų. Svarstymo stadija. Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1029(2), taip pat Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1030(2), taip pat Probacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1031(2), taip pat Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1032(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1033(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-1034(2), įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1035(2). Svarstymas. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip – kitaip.
Balsavo 121: už – 101, prieš – 2, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
16.52 val.
Civilinio kodekso 6.2281, 6.2283, 6.2284, 6.2286, 6.2287, 6.2288, 6.22810, 6.22811 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1026(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1027(2), Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1028(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15.1, 2-15.2 ir 2-15.3 klausimai – Civilinio kodekso daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1026(2), taip pat Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1027(2) ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1028(2). Svarstymas.
Balsavo 122: už – 121, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
16.53 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.224, 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.2541, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.2761 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820(2), Civilinio proceso kodekso 494, 4961, 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4821(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 363, 364, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4822(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2. 2-16.3 klausimai – Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820(2), taip pat lydimieji – Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4821(2) ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4822(2). Svarstymas.
Balsavo 125. Vienbalsiai 125 balsais už po svarstymo pritarta. Ačiū.
16.54 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1126(2), Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-135 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1127(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3309 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1128(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3310 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1129(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1130(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3031 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1131(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1132(2), Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3313 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1133(2), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-3314 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1134(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3315 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1135(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3316 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1136(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. XIII-3317 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1137(2), Administracinių nusižengimų kodekso 185 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3318 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1138(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Nr. XIII-3319 13 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1139(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. XIII-1212 221 ir 321 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1140(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 207 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1141(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas ir nemažai lydimųjų – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1126(2), taip pat lydimieji įstatymų projektai: Nr. XIVP-1127(2), Nr. XIVP-1128(2), Nr. XIVP-1129(2), Nr. XIVP-1130(2), Nr. XIVP-1131(2), Nr. XIVP-1132(2), Nr. XIVP-1133(2), Nr. XIVP-1134(2), Nr. XIVP-1135(2), Nr. XIVP-1136(2), Nr. XIVP-1137(2), Nr. XIVP-1138(2), Nr. XIVP-1139(2), Nr. XIVP-1140(2), Nr. XIVP-1141(2). Svarstymo stadija. Balsuojame. Svarstymo stadija.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121. Po svarstymo vienbalsiai pritarta.
16.56 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1004(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18.1 klausimas – Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1004(2) ir lydimieji – Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr. XIVP-1005(2), Investicijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1006(2) ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1011(2). Pagrindinis yra Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo projektas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Pranešėjas į tribūną, tai yra K. Masiulis. Prašom, kolega Kęstuti.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Atsiprašau, svarstymas. Dėl 2 straipsnio yra Ateities komiteto pasiūlymų. Gal galime sutarti, kad visada yra 29, kurie pritaria, kad būtų greičiau? (Balsai salėje) Galime. Gerai, Ateities komiteto siūlymas. R. Lopata, Ateities komiteto nuomonė. Raimundas atsiėmė savo pasiūlymus. Ar dėl šito? Galite įjungti. Atsiprašau, čia ne tas. Ten pranešėjų apsauga buvo.
R. LOPATA (LSF). Apie kurį straipsnį kalbate?
PIRMININKAS. Gerai, pristatykite Ateities komiteto pasiūlymą. Gerai, tada pagrindinis komitetas. Pone Kęstuti, pasakykite esmę.
R. LOPATA (LSF). Mes čia apie 3 ar apie 2 straipsnį? Dėl 2 straipsnio mes nieko nesiūlėme, mes siūlėme dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Pone Kęstuti, gal jūs galite pristatyti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, jeigu galite, nes neranda.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tada aš pabandysiu pristatyti. Čia buvo siūloma įgalinti Ateities komiteto ir susijusius analitinius pajėgumus sudaryti prielaidas institucionalizuoti ir Seimui vystyti analitines kompetencijas, pasitelkiant Martyno Mažvydo biblioteką ir taip toliau.
Mes manome, kad būtų netikslinga. Gerbiami kolegos, noriu pabrėžti, kad mūsų pagrindinio komiteto išvados buvo vieningos – tiek pozicijos, tiek opozicijos. Labai gilinomės ir vieningai sutarėme dėl jų, čia nebuvo skirtumų. Mes atmetėme šitą siūlymą. Manome, kad būtų netikslinga vieną biblioteką išskirti, gali būti ir kitokių tokių įstaigų. Kaip strateginio valdymo dalyvis ši įstaiga gali būti pasitelkta, bet gali būti pasitelktos ir kitos. Tai čia tikrai nebūtų tikslinga tai įstatyme įrašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Už ir prieš pasisakančių nėra. Mes turime balsuoti. Kolega Raimundas neatsiima pasiūlymų? Neatsiima. Gerai, tada balsuojame dėl Ateities komiteto pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Kas palaikote Ateities komiteto pasiūlymą, balsuojate už, kas už komitetą, balsuojate prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taigi mūsų komiteto siūlymas, prieš, nepalaikyti. Valdemarai! Posėdyje pats dalyvavo.
PIRMININKAS. Nediskutuokime tarpusavyje.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Balsavo 100: už komiteto pasiūlymą – 32, prieš – 6, susilaikė 62. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau dėl 6 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. Kas įgarsins komiteto pasiūlymą? Ir taip pat Raimundas. Prašau, nes ten bendras buvo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tada įgarsinu. Čia Nacionalinio saugumo, ar…
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti, Raimundas nori pats. Gerai, prašom. Dėl 6 straipsnio.
R. LOPATA (LF). Mes kalbame apie 6 straipsnio 2 punktą.
PIRMININKAS. Negirdime, kolega.
R. LOPATA (LF). Kalbame apie 6 straipsnio 2 punktą ir siūlome jį išdėstyti taip: „Nacionalinio saugumo strategija – dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu ir atnaujinamas pasikeitus saugumo aplinkai arba pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mes pritariame iš dalies.
PIRMININKAS. Tenkina iš dalies?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Pritarta. Taip pat dėl 8 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. Prašom, pone Raimundai.
R. LOPATA (LF). Mes siūlome jį papildyti papunkčiu ir išdėstyti taip: „Plėtros programos nerengiamos tais atvejais, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio reikalavimais yra rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė ir argumentai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nepritarti. Mes manome, kad šita nuostata yra vertintina kaip perteklinė. Pažymėtina, kad visi aukštesnio lygmens planavimo dokumentai, tiek valstybės strategijos, tiek strateginio lygmens planavimo dokumentai, yra įgyvendinami per nacionalines plėtros programas, kurios, vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, yra trijų tipų: plėtros programos, ilgalaikės saugumo stiprinimo programos, regionų plėtros programos. Vadinasi, įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategiją gali būti rengiamos visų trijų tipų nacionalinės plėtros programos.
PIRMININKAS. Ačiū. Esmė suprantama. Pasisakančių už pasiūlymą nėra. Balsuojame. Kas palaikote komiteto pasiūlymą, balsuojate už, kas…
Balsavo 99: už – 45, prieš – 3, susilaikė 51. Komiteto siūlymui nepritarta.
Taip pat dėl 14 straipsnio yra du Ateities komiteto pasiūlymai. Prašau. Vėlgi Raimundas.
R. LOPATA (LF). Kuris čia straipsnis?
PIRMININKAS. 14 straipsnis. Valstybės pažangos…
R. LOPATA (LF). Taip, supratau. Siūlome 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „Bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu…“ ir taip toliau, ir panašiai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mes pritariame iš dalies.
PIRMININKAS. Čia parašyta nepritarti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir kaip mes siūlome…
PIRMININKAS. Minutėlę, pone Kęstuti. Čia yra trys pasiūlymai. Yra Seimo Ateities komiteto pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Taip pat Ateities komiteto yra „Rengiant ir įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją skirtingas…“, taip pat nepritarti. Ir kitas Ateities komiteto – „Pažangos stebėsena ir vertinimas atliekami…“, pritarti iš dalies. Tai čia yra tas?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, teisingai.
PIRMININKAS. Gal dėl to, dėl ko nepritarėte.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kur nepritarėme.
PIRMININKAS. Taip, dėl pirmo nepritarėte. Gerai. Kolega Raimundai, prašom. Dėl pirmo pasiūlymo, kur nepritarė komitetas.
Dabar balsuojame dėl šito. Motyvų už, prieš nėra. Balsuojame dėl pirmo pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Užsiregistravo 99, balsavo 97 Seimo nariai: už pasiūlymą – 32, prieš – 6, susilaikė 59. Komiteto pasiūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas, jam taip pat (aš jau įgarsinau, gal nebevardinkime) komitetas nepritarė. Argumentų už, prieš nėra. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 101, balsavo 100 Seimo narių: už – 29, prieš – 3, susilaikė 68. Komiteto siūlymui nepritarta.
Paskutinis siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Ar tenkina komiteto formuluotė? Gerai, ačiū. Pritarta. Ačiū, pone Kęstuti. Daugiau pasiūlymų nėra.
Argumentai dėl viso projekto. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties nėra kaip kalbėti prieš Strateginio valdymo įstatymą, bet tos strategijos nėra per daug. Nuolat kalbame apie valstybės valdomas įmones. Aš norėčiau paklausti autorių. Kur čia valstybės valdomos įmonės, kaip jos dera su ta strategija, ar ir toliau mes vadovausimės lūkesčių laiškais, o valstybės valdomas įmones valdys tas, kas nori, ale nepriklausomos valdybos, galbūt turinčios visai ne tokių strateginių tikslų ar turinčios apskritai kitokių tikslų? Todėl aš manau, kad negali uodega vizginti šuns. Tai jau pamatėme su valstybės valdomomis įmonėmis – „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos jūrų uostas. Valstybė nevaldo ir nesiruošia jų valdyti. Jas valdo interesų grupės, turi savo tikslų ir visai jiems nesvarbu. Todėl nereikėtų elgtis taip, tarsi valstybę valdytų premjeras, ministras ar dar kuris nors asmuo. Todėl reikia išgyvendinti tai, kad verslo interesų grupės nesėdėtų ant mokesčių mokėtojų kupros ir nebūtų papildoma našta. Tuomet jie galbūt ir neemigruos. Galbūt bus galima ir susigrąžinti emigravusius asmenis, sudarius jiems tinkamas sąlygas čia, Lietuvoje, vystyti verslą ir mokėti mokesčius.
PIRMININKAS. Prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš ne prieš įstatymą, aš prieš A. Skardžiaus kalbėjimą. Jis užsirašė kalbėti už, bet iš esmės daužė pastangas pagerinti strategijų rašymą ir panašiai.
Kas čia yra padaroma, kolegos? Iki šiol mes valstybėje turėjome nelabai gerą, taip švelniai pasakysiu, situaciją, kai buvo daugybė strategijų, nebuvo jų hierarchijos, nebuvo santykio tarp jų, tos strategijos buvo lygiavertės. Nedidelės strategijėlės buvo lygiavertės labai svarbioms strategijoms, orientuotoms į nacionalinį saugumą, regionų plėtrą ir panašiai. Dabar yra padaroma hierarchija, atsiranda septynios svarbiausios, atsiranda programos ir panašiai. Čia yra pastangos pagerinti. Tos pastangos gimsta iš mūsų neigiamos patirties, nes valstybė bando savo strateginį valdymą tobulinti ir tas pastangas deda jau maždaug nuo 1999 metų. Per daugiau nei 20 metų mes patobulinome savo gebėjimus ir nereikėtų taip šaipytis iš savęs. Čia daug vyriausybių dėjo pastangas. Lygiai taip pat mūsų komitete ir pozicija, ir opozicija vieningai balsavome, vieningai diskutavome. Keturis įstatymų projektus iš šito paketo išbraukėme, nes mums kėlė abejonių, dar diskutavome dėl jų ir jie ateis dar vėliau. Nereikėtų kaip nors apie tas įmones šnekėti, nes tai nieko bendro neturi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nors nuomonės ir išsiskyrė, bet gal galiu pasiūlyti bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.10 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1005(2), Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 91, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1006(2) (svarstymo tęsinys)
Taip pat siūlau pritarti bendru sutarimu dviem lydimiesiems – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1005(2) ir Investicijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1006(2), nes čia jokių pasiūlymų nėra. Gal galime bendru sutarimu šitiems dviem pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta po svarstymo.
17.11 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1011(2) (svarstymo tęsinys)
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1011(2). Dėl 1 straipsnio yra kolegos L. Kasčiūno pasiūlymas. Komiteto, kaip pagrindinio, pranešėjas – K. Masiulis, aš taip suprantu. Lauryno nėra. Esmė yra. Gal galite pasakyti, Lauryno kolegos?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tuoj, man pačiam reikia susirasti.
PIRMININKAS. Yra trys jo pasiūlymai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atrodo, aš ne visai tą pasiėmiau. Taip, mes iš esmės atsižvelgėme į tą siūlymą.
PIRMININKAS. Pirmas kolegos pasiūlymas yra dėl 5 straipsnio. Tekste paryškinta: Nacionalinės saugumo strategijos įgyvendinimas, nacionalinės darbotvarkės ir nacionalinių darbotvarkių. Jūs nepritarėte.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nepritarėme. Taip, bet…
PIRMININKAS. Ir kadangi nepritarėte pirmai, tai kituose pasiūlymuose taip pat tos pačios formuluotės. Irgi nepritarta.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mes nepritarėme dėl to, kad labai susmulkina strateginį planavimą. Manome, kad jisai neturėtų būti taip detalizuotas ir taip susmulkintas, jeigu bendrąja prasme pasakytume. Nacionalinio saugumo strategijos irgi yra strategijos ir joms turėtų galioti tie patys dėsniai.
PIRMININKAS. Ačiū. Argumentų už ir prieš nėra. (Balsai salėje) Reikia balsuoti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Komitetas tiems pasiūlymams siūlė nepritarti, o pačiam įstatymo projektui siūlė pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip taip, suprantama. Balsuojame dėl kolegos L. Kasčiūno visų pasiūlymų, jiems komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 20, prieš – 2, susilaikė 80. Pasiūlymams nepritarta. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Argumentų nėra. Taip, pritarta bendru sutarimu. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
17.14 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 8, 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir 3, 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-895(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-20 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 8, 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir 3, 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-895(2). Yra pasiūlymų dėl projekto. Prašom, Kazy Starkevičiau, į tribūną. Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių R. Tamašunienės, J. Pinskaus, V. Valkiūno, V. Gapšio ir kitų 2021 m. spalio 19 d. registruotas siūlymas. (Balsai salėje) Prašom pristatyti. R. Tamašunienė, atsiprašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mūsų su kolegomis siūlymas yra išskirti savivaldybių grupes. Tai yra žiedines savivaldybes ir taip pat pasienio zonų savivaldybes arba tas, kurios turi poligonus, nes gyventojai patiria daug nepatogumų, nuolat važiuoja karinė technika, o jokių kompensacinių priemonių infrastruktūrai pagerinti taip pat nenumato KPP programa. Tai mūsų pasiūlymo esmė yra, kad ir pasienio savivaldybės, ir žiedinės savivaldybės gautų papildomą finansavimą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti. Siūloma pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymui, kuriuo žiedinės savivaldybės kelių priežiūrai siūloma papildomai skirti ne 2 %, bet 1 %. Ir aš tikrai noriu kolegų prašyti, kas yra įstatymuose, nekalbėti apie kažkokią mistinę… kad žiedinių savivaldybių nėra. Deja, atsiverskite Savivaldos įstatymą, jūs jas rasite. Kai nuvyksite į tas žiedines savivaldybes, kurios yra, tikrai jums bus šiek tiek nejauku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasiūlymą kalba K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Visų pirma aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad nereikia ieškoti lygių ir lygesnių. Panašu, kad ministro J. Narkevičiaus neliko Vyriausybėje, bet jo dvasia vis dėlto vis dar sklando kažkur Seime. Nepradėkime mes ieškoti jo naujų išimčių, naujų kišenių, naujų galimybių atskiroms savivaldybėms. Galima sugalvoti dėl kiekvienos savivaldybės, kodėl jai reikia išskirtinumo. Bet vis dėlto šitos kadencijos šitos koalicijos tikslas ir principai yra tokie, kad panaikinkime išskirtinumus ir leiskime pačioms savivaldybėms spręsti, kaip jos nori finansuoti savo kelius.
Aš netgi nepritarčiau ne tik padidinimui iki 2 %, su kuo susijusi šita pataisa, bet ir apskritai nepritarčiau Ekonomikos komiteto siūlymui įvesti 1 %, kažkokią atskirą kišenę šitam kelių finansavimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba A. Kupčinskas. Andriau? Ne? Tada A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Tai kam tada gerbiamas Andrius užsirašė kalbėti už.
Aš manau, kad nėra Lietuvoje vienodai eksploatuojamų kelių. Pinigų yra mažai, tos pataisos yra teikiamos ne iš gero gyvenimo, o iš biednumo, nes neįmanoma net kelių būklės palaikyti, kad jie nenusidėvėtų. Net palaikymui neužtenka lėšų, nes Kelių priežiūros programa nuolat buvo apčiulpiama įvairiausių prielipų ir nuolat buvo nukarpomos lėšos nuo akcizų atskaitymo. Taip, tokia yra realybė per pastaruosius dešimtmečius.
Todėl aš manau, kad esant tokiai situacijai ir nematant, kad Susisiekimo ministerija turėtų realią viziją, kaip būtų galima užtikrinti kelius, tai yra ekonomikos variklį, nes jais vežamos prekės, Lietuva tranzitinė valstybė, o dar tapome pusiau militarizuota, neužtenka sovietmečio poligonų, kuriame naujus… Atvažiuoja mūsų partneriai iš NATO su sunkiąja technika ir, be abejo, labiausiai kenčia tos vietos, tos savivaldybės, kuriose sukurta ta infrastruktūra, poligonai. Todėl aš labai palaikau šią pataisą, nes kitas kelias yra apskritai rasti būdą per RRF, per kitas finansavimo programas, išeinant iš ekonominės krizės, ne tik akumuliatorius pirkti, taškyti šimtus milijonų niekam nereikalingiems dalykams, turint Kruonį, bet susitvarkyti infrastruktūrą, kelius ir tiltus. Pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Teikiu balsuoti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė šiuo atveju yra prieš.
PIRMININKAS. Supratome. Premjere, prašom. Minutėlę, aš įjungsiu. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš labai mažą komentarą, atsižvelgdama į tai, ką kolega neseniai pasakė. Jūs supraskite, kad visi šitie skirstymai ir perskirstymai yra kitų savivaldybių sąskaita. Jūs kalbėjote, kad kažkas yra apčiulptas, tai jūs siūlote tiesiog apčiulpti kitas savivaldybes.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš siūlyčiau susilaikyti nuo replikų. Pavardė nebuvo paminėta, pone Artūrai, nebent aš… Trumpą repliką.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš noriu pasakyti, kad nuolat, ir puikiai žino premjerė, kadangi dirbo Finansų ministerijoje nuo neatmenamų laikų, kad visą laiką KPPP tie atskaitymai nuo akcizų būdavo apčiulpiami įvairiausių programų, ir tikrai ne viso būtinumo.
PIRMININKAS. Galbūt vartokime leksiką, susijusią su keliais ar kažkuo panašiu. Gerai, kolega Kazys. Taip, taip, komiteto nuomonė – nepritarti. Siūlau balsuoti. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komitetui, balsuojate kitaip.
Balsavo 100: už – 32, prieš – 48, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario K. Starkevičiaus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šis siūlymas yra, kad savivaldybės, norėdamos gauti lėšų, įsivestų infrastruktūros mokestį. Dabartiniu metu kai kurios savivaldybės jau yra įsivedusios. Tai Kauno rajono, ir jis yra ženklus. Čia būtų paspartinimas, kad visos savivaldybės turėtų infrastruktūros mokestį.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime ar balsuojame? Balsuojame. Na, gerai, balsuojame.
Balsavo 101: už – 79, prieš – 6, 16 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Atsiprašau, kad nebedaviau pasisakyti, nes visi buvo kalbantys už. Dėl vedimo tvarkos K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš repliką po balsavimo. Iš tiesų labai gera pataisa, nes daugelis savivaldybių, skirstydamos savo kelių lėšas, dabar bent jau privalės turėti prioritetines ir ne prioritetines zonas. Įtvirtina savo infrastruktūros plėtros mokestį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kitas pasiūlymas Seimo narės R. Tamašunienės yra dėl 5 straipsnio. Pašom, kolege Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Po ilgų svarstymų ir kad ne atimtume iš kitų savivaldybių, o padarytume skaidresnę visą KPP programą, aš siūlau mažinti rezervą, kurio skirstymo kriterijų ministerija taip ir nesugebėjo parengti ir argumentuoti, kaip bus 9 % nuo viso finansavimo, skirto savivaldybėms, paskirstyta iš rezervo. Taigi rezervas – didžiausią neskaidrumą sukeliantis elementas KPP programoje, todėl aš jį siūlau mažinti iki 5 % paliekant realiai šiais metais virš 9 mln., beveik 10, ir paskirstant proporcingai 2 % visoms savivaldybėms, kad nebūtų kitų savivaldybių sąskaita, o rezervo sąskaita 2 % – žiedinėms savivaldybėms. Taip išlaikysime Ekonomikos komiteto pasiūlytą modelį: kurortai, žiedinės, visos savivaldybės, miestai ir kaimai pagal bendrus kriterijus – kelių ilgį ir gyventojų skaičių. Pats racionaliausias pasiūlymas. Labai kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, bet ne visi komiteto nariai. Kiti dalyvavo kituose posėdžiuose. Čia irgi mano skirtinga nuomonė, bet aš pasakau komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Čia yra: 9 komiteto nariai dalyvavo, tai 6 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė, taip? Tai taip ir reikia įgarsinti. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Gerai, balsuojame.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Išklausykime argumentų. Gerai, balsuojame.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Andrius, atsiprašau, Audrius Petrošius prieš. Prieš pasiūlymą. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pirmiausia turime atkreipti dėmesį į tai, kad pats rezervas nuo buvusio reglamentavimo jau ir taip mažėja. Rezervo mes neturime laikyti kažkokiu baubu šiuo atveju, nes jis užtikrina ministerijos tam tikrą laisvę veikti ir lankstumą. Tai yra pinigai, kurie yra skirti jungiamiesiems keliams, įprastai didesniems projektams, nei savivaldybės pačios pajėgios įgyvendinti. Kas šiandien yra siūloma, tai yra siūloma sumažintą rezervą dar labiau išskaidyti. Čia aš nematau iš tikrųjų jokio racionalaus pasiūlymo, nes šitoje vietoje yra skatinama, kaip kabliukas užmetamas tam tikriems politikams ir vienmandatininkams, kad, žiūrėkite, esą finansavimas šiek tiek jūsų savivaldybėse kils, mes jums skyrėme bendrai per visą Lietuvą 2 %, pasidalinkite ir štai dar 2 % įskaitant ir žiedines savivaldybes, jeigu apie tai kalbame, ir dar 2 % paskirkime jau žiedinėms savivaldybėms. Tai tikrai nėra teisingas pasiūlymas ir nuoširdžiai prašau kolegų balsuoti prieš. Turime Vyriausybės parengtą pasiūlymą, kuris tikrai atspindi savo kriterijais maksimaliai sąžiningą variantą, ir siūlau tos linijos laikytis.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Negaliu, deja, jums suteikti žodžio, nes jūs pasiūlymo teikėjas.
Balsuojame. Kas palaikote kolegės R. Tamašunienės pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 100, balsavo 98: už pasiūlymą – 31, prieš – 46, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – R. Tamašunienė. Prašau. Per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš reaguoju į kolegos iš mano komiteto sakymą, kad pabalsuokime už lankstumą. Tai dabar buvo tikslas iškeltas šios programos skaidrumas, o mes palikome 9 % lankstumą. Palankstysime jį taip, kad šiais metais, mieli kolegos, aš galiu pasakyti, kriterijų nėra, rodiklių nėra, bet gaus Klaipėdos prospektas šį finansavimą. Jeigu mano žodžiai nepasitvirtins, aš tikrai labai norėčiau, kad ministras paneigtų, kad taip nebus, bet išvardinti yra du projektai. Pagal eiliškumą pirmas gaus Klaipėdos prospektas, antras – Vilniaus ir Trakų jungtis, kelias. Rezervas paliktas, suma aiški, rodiklių nėra, bet projektai jau yra. Vadinasi, ką mes padarome – iš pradžių randame objektą, paskui pritaikome KPP programą. Tiek bus skaidrumo. Aš visai naikinčiau tą rezervą ir žiedinėms nereikia, bet atiduokime savivaldybėms pagal aiškius kriterijus ir bus aišku. Nebus ministerijai jokių skirstymų pagal meilę, nemeilę, politines pažiūras ar dar kažką, o tiesiog keliui.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Jeigu mes nusiurbiame, jau vartosiu kelių terminus, lėšas, tai būtinai nusiurbiame savivaldybių sąskaita sukurdami ten rezervo kišenę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Rita. Gal, kolegos, kaip pareiškėja tai galėjo išreikšti savo nuomonę? Siūlyčiau nebediskutuoti šituo klausimu. Gal galite, kolegos? (Balsai salėje) Gerai. K. Masiulis. Po to M. Majauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos…
PIRMININKAS. Bet pasistenkite trumpai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Trumpai. Be abejo. Dama gali ilgai. Aš sutinku, kad džentelmenai turi trumpai.
Dabar problema yra reali tai, ką čia kažkaip vadina žiedinėmis savivaldybėmis. Reikėtų vadinti ne žiedinėmis savivaldybėmis, o priemiesčiais. Priemiesčių problema yra reali ir ne tiktai Vilniui, Kaunui, bet ir Šiauliams, ir netgi didesniems miestams. Jinai nesprendžiama niekaip. Mūsų statistika yra iškreipta. Statistika sako, kad 33 % lietuvių gyvena kaimuose. Tai yra melas, nes Avižieniai yra kaimas su 14 tūkst. gyventojų. Tada negauna atitinkamai finansavimo ir panašiai. Reikėtų šitą dalyką spręsti, bet ne taip, kaip čia dabar siūloma. Komitete aš irgi kritikavau, Rita, siūlymą ir sakiau, kad tegul rajonai susitvarko infrastruktūros mokestį, nuo kurio atleidžia, tegul nelaiko minimalių kitų mokesčių, o paskui tada ištiesę ranką tegul eina. O čia dabar rezervas visur reikalingas. Rita, juk ir šeimoje reikia rezervo jūsų biudžete. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, neįsivelkime į…
M. Majauskas. Tikiuosi, labai trumpai. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš balsavau prieš gerbiamos Ritos pasiūlymą, bet tik todėl, kad mažindama rezervą jinai siūlo atidaryti dar vieną kažkokią nišą, kišenę, kur tie pinigai galėtų būti skirstomi. Man atrodo, kad gerbiamos Ritos mintis apie tai, kad apskritai rezervą reikėtų mažinti, nes rezervas pats savaime neatitinka mūsų tokių deklaruojamų skaidrumo standartų, kaip bus skirstomos lėšos, nes iki šiol mes nematėme tvarkos, pagal kokius kriterijus bus paskirstyta. Tai labai svarbu, mano irgi supratimu, kad ilgainiui tas rezervas mažėtų, o tvarka būtų labai aiškiai deklaruota, kaip bus skirstomos tos lėšos.
PIRMININKAS. Gerai, išsiaiškinome viską, kas kaip turi būti. Turbūt ateityje taip ir bus.
Seimo narys B. Matelis turi kitą pasiūlymą dėl 5 straipsnio. Prašom, kolega, gal galite pristatyti.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, mano pasiūlymas yra toks, kad iš tiesų dar praėjusioje kadencijoje buvusi dauguma pradėjo rengti skaidrią tą programą, kurią mes dabar čia esame pristatę. Tačiau kadangi baigėsi kadencija, nebespėjo. Na, čia, galima sakyti, yra bendras dviejų vyriausybių projektas, kurio tikslas yra skaidriai, pagal du aiškius kriterijus padalinti lėšas asfaltavimui.
Yra pasiūlymas, kurį priėmė Ekonomikos komitetas, matyt, netyčia. Ką jis reiškia? Jis reiškia, kad atims 1 % iš visų didelių, mažų, vidutinių savivaldybių ir tą 1 %, 1,6 mln., atiduos šešioms žiedinėms savivaldybėms. Ką reiškia šešioms žiedinėms? Vadinasi, liūto dalis atiteks Vilniaus rajono savivaldybei. Vilniaus rajono savivaldybė pati infrastruktūros mokesčio nerenka ir jinai yra įpratusi ateiti į Seimą ir pasakyti: duokite man pinigų. Tarkime, Kauno rajono savivaldybė renka tokį mokestį, tai yra pagirtina ir pavyzdys visiems kitiems.
Todėl siūlyčiau pritarti mano pasiūlymui, o ne tam, kuriam pritarė Ekonomikos komitetas, kad iš tikrųjų panaikintume tą gyvulių ūkį ir sukurtume iš tiesų skaidrią, skaidrią programą, skirstant lėšas kelių priežiūrai ir plėtrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Argumentai už tai, kad pritarė siūlymui nustatyti papildomą finansavimą vietinės reikšmės keliams priemiestinėms savivaldybėms. Taip pat siūloma nustatyti, kad minėtas papildomas finansavimas būtų skiriamas toms priemiestinėms savivaldybėms, kurios yra nustačiusios infrastruktūros įmoką. (Balsai salėje) Štai toks yra siūlymas jums apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia mes ginčijamės dėl 1,6 mln., tačiau supraskime, kad tai yra…
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Nuomonė už – K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Labai palaikau B. Matelio pasiūlymą. Iš tikrųjų nematau jokių argumentų, kuo žiedinės savivaldybės yra kitokios negu bet kuri kita savivaldybė Lietuvoje. Galime skirstyti pagal gyventojų skaičių, pagal kelių ilgį, pagal ką tik norime, bet tik ne pagal tai, ar savivaldybė yra žiedinė, ar kvadratinė, ar trikampio formos. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išgirstos. Siūlau balsuoti dėl B. Matelio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Prieš.
PIRMININKAS. Dar bus vienas pasiūlymas. (Šurmulys salėje)
Balsavo 96: už – 68, prieš – 9, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta. (Balsai salėje)
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 7 straipsnio yra komiteto pasiūlymas, susijęs su įsigaliojimo data turbūt. Pritarta bendru sutarimu. Gal kolegos Kazio jau nebekankinsime. Taip, dėl viso projekto.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, pritariame bendru sutarimu komiteto pasiūlymui. Ačiū. Ir A. Petrošius – už. (Balsai salėje) Gal nekalbame? (Balsai salėje) Kalbate?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Jeigu nekalbame, tai nekalbame.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kupčinskas turbūt irgi taip pat? (Balsai salėje) Nekalbame. (Balsai salėje) Gerai. Gal galime teikti balsuoti? Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 89 (grąžinkite truputį, nemačiau), prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.
17.36 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, 29, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 193, 201, 202 straipsniais ir 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1095(2) (svarstymo tęsinys)
Aš paskelbsiu svarstomą projektą ir mane pakeis kolega J. Sabatauskas. (Triukšmas salėje) Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, 29, 34, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1095(2). Yra pasiūlymų. Noriu pakviesti R. Baškienę į tribūną išsakyti komiteto nuomonę.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke, dabar bus pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė, tai Neįgaliųjų teisių komisijos. Tikriausiai suteiksime galimybę jai ir pristatyti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl 1 straipsnio yra Neįgaliųjų teisių komisijos pasiūlymas. Prašom komisijos pirmininkę pristatyti.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju, pirmininke. Neįgaliųjų teisių komisija svarstė projektą, pateikė penkis puikius siūlymus. Du iš jų susiję su socialinių paslaugų kokybe ir poveikio matavimu, nes šiandien realiai nežinome, kiek tiksliai pokyčio mes pasiekėme investuodami ir investuodami pinigus, reabilituodami ir reabilituodami žmones. Ar mes juos išties reabilituojame, ar tiesiog tuščiai suteikiame užimtumą.
Kiti trys siūlymai buvo susiję su oriu paslaugų teikimu žmonėms su negalia, bet kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasižadėjo pirmuosius du siūlymus integruoti į įstatymą kitais metais pati, o kitus siūlymus įtraukti į poįstatyminius aktus, sutinku su komiteto išvada ir balsuoti dėl kiekvieno siūlymo neprašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Aš nuoširdžiai dėkoju kolegei ir visai jūsų komisijai. Išties Socialinių reikalų ir darbo komitetas… Kaip išvadų rengėja galiu antrinti, sakydama, kad su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutarta, kad rengiant įgyvendinamuosius teisės aktus išties dėmesys bus atkreiptas į tai, ką siūlė Neįgaliųjų teisių komisija. O dabar labai maloniai prašau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ar kolegė Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė sutinka su komiteto išvada?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, sutinkame su komiteto išvada.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. 2 straipsniui yra pritarta iš dalies. Jūs sutinkate? Ačiū.
Dėl 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl 7 straipsnio taip pat. Dėl 8 straipsnio yra Neįgaliųjų teisių komisijos, atsiprašau, dėl 9 straipsnio yra komisijos pasiūlymas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Sutinku su komiteto išvada.
PIRMININKAS. Atsiimate visus? Supratau. Tai ir dėl kitų taip pat, taip? Ačiū, kolegos.
Dėl viso projekto motyvai už – L. Kukuraitis. Nematau. Daugiau nėra. Galime balsuoti, kolegos? Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, dabar norėčiau jums pristatyti darbotvarkės 2-29 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aušrą Bielskę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas. (Triukšmas salėje) Praleidau balsavimą. Atsiprašome, kolegos. Labai atsiprašau. Kadangi ką tik pradėjau pirmininkauti, tai…
17.41 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-462 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1189(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591, 592 straipsniais įstatymo Nr. XIV-463 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1190(2), Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3621 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-464 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1191(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-465 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1192(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1193(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-22 klausimas, visas blokas. Statybos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1189(2). Svarstymo stadija. Lydimieji – Užimtumo įstatymo pakeitimo, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo įstatymų projektai. Galime dėl jų balsuoti? (Balsai salėje) Dėl visų kartu? Neprieštaraujate? Balsuojame.
Užsiregistravo 85, balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3.
17.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Jūratę Varanauskaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1186 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi, gerbiami kolegos, dabar darbotvarkės 2-28 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Jūratę Varanauskaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1186. Pranešėja – J. Šovienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
J. ŠOVIENĖ. Labas vakaras. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, atsižvelgdami į tai, kad teisėja J. Varanauskaitė buvo paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, prašome gerbiamo Seimo pritarti J. Varanauskaitės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome… Po pateikimo galime pritarti? Klausimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti 1 straipsniui.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 62, balsavo 61 Seimo narys: už – 61, prieš ir susilaikiusių nėra.
17.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aušrą Bielskę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1201 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aušrą Bielskę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1201. Atsiprašau, kadangi prieš tai nutarimas buvo priimtas dėl ponios J. Varanauskaitės atleidimo… (Gongas) Taigi prašome Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę pristatyti pretendentę į Apeliacinio teismo teisėjus.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatę į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus A. Bielskę. Pretendentė 12 metų eina teisėjo pareigas. Teisėjos karjerą pradėjo 2009 metais Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nuo 2016 metų iki šiol eina Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas – pirmąja ir apeliacine instancija nagrinėja baudžiamąsias bylas. Iki paskyrimo teisėja pretendentė teisinio darbo patirtį kaupė dirbdama teismų sistemoje. Nuo 1993 metų iki 2001 metų dirbo teismo posėdžių sekretore apylinkės teisme, 2001–2009 metais teisėjo padėjėja Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos A. Bielskės 2018–2020 metų veiklą įvertino kaip labai gerą, o asmenines savybes – atitinkančias teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus. Kolegos išskiria teisėjos A. Bielskės profesionalumą, sąžiningumą, įžvalgumą. Pažymi, kad tai konstruktyvi, komunikabili, iniciatyvi ir pareiginga asmenybė. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija teisėją A. Bielskę įvertino kaip vieną tinkamiausių užimti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, teisėjos A. Bielskės sukaupta ilgametė ir įvairiapusė teisinio darbo patirtis išties būtų naudinga Lietuvos apeliaciniame teisme. Prašau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai teisėjos A. Bielskės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Prašom pretendentę ponią A. Bielskę į tribūną, trumpai prisistatykite.
A. BIELSKĖ. Dėkoju pirmininkui. Labai dėkui už išsamų pristatymą. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Teismų sistemoje dirbu 28 metus – iš esmės visą savo profesinį gyvenimą. Tai ilgas laikotarpis, kurį labai vertinu, jis man davė daug patirties.
Savo kaip teisėjos kelią aš pradėjau 2009 metais. Visada mačiau jį kaip nuoseklų, pakopišką darbą, pradėdama nuo žemiausios instancijos teismo. Vilniaus miesto apylinkės teisme dvejus metus vykdžiau ikiteisminio tyrimo teisėjo darbą. Tikrai turiu daug patirties šioje srityje. Vilniaus apygardos teisme vėliau nagrinėjau pirmosios instancijos teismo bylas, administracinių nusižengimų bylas. Vilniaus apygardos teisme dirbu nuo 2016 metų, nagrinėju sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka nagrinėju skundus.
Apygardos teismo kompetencija yra labai plati ir leido man sukaupti nemažai patirties. Ją gilinu ir įvairiuose mokymuose, ir dalyvaudama projektuose. Dirbant Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose teko susidurti su vienu didžiausiu darbo krūvių Lietuvoje. Šitų iššūkių aš nebijau. Kiekvienai bylai skiriu daug dėmesio – bylas nagrinėju kruopščiai, sąžiningai, atidžiai, dėdama maksimalias pastangas, kad byla būtų išnagrinėta kokybiškai ir per kiek įmanoma trumpiausią laiką.
Tikiu, kad mano įgytos žinios, kompetencija, patirtis, pasiryžimas ir toliau vykdyti funkcijas leis man sėkmingai eiti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Šį darbą vertinčiau kaip didelį įvertinimą, garbę ir didžiulę atsakomybę. Dėl to prašau jūsų leisti man dirbti šį darbą ir pritarti mano kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, jūs tiek metų dirbote ir turbūt nepavargote ar pavargote, teisėja, baudėja. Kodėl jūs į tą kitą etapą norite pereiti? Ar pavargote? Būna, kad žmonės pavargsta, sako, nebedirbsiu toje vietoje: arba einu į kitą, arba išvis išeinu. Kokia priežastis?
A. BIELSKĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai turiu sukaupusi nemažai patirties ir tikiuosi, kad ji būtų naudinga Apeliacinio teismo darbo veikloje. Norėčiau realizuoti šią savo patirtį. Iš tikrųjų karjera – natūralus siekis tobulėti ir praplėsti mano pačios akiratį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Ačiū jums.
A. BIELSKĖ. Dėkui.
PIRMININKAS. Kitas projektas. Tiesa, kolegos, pagal grafiką bus susitikimai frakcijose ir svarstymas bus pratęstoje rudens sesijoje. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
17.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Laimą Ribokaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1202 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Laimą Ribokaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1202. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kitą kandidatę į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus L. Ribokaitę. Pretendentė teisinį darbą dirba jau 24 metus. Iš jų dešimt metų eina teisėjo pareigas. Teisėjo karjerą L. Ribokaitė pradėjo 2011 metais Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nuo 2018 metų sausio iki šiol yra Vilniaus apygardos teismo teisėja, pirmąja ir apeliacine instancija nagrinėja civilines bylas. Be to, teisėja L. Ribokaitė yra ir teismo mediatorė. Iki paskyrimo teisėja L. Ribokaitė 14 metų dirbo teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos L. Ribokaitės 2018–2020 metų veiklą įvertino labai gerai, o asmenines savybes – atitinkančias Teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus. Teismo, kuriame dirba L. Ribokaitė, kolegos pabrėžia, kad teisėja pasižymi itin aukšta profesine kultūra, visada geba išlaikyti teisėjui deramos savigarbos ir pagarbos proceso dalyviams, advokatams, kitų teismų bei institucijų darbuotojams pusiausvyrą.
Teisėja yra profesionali, darbšti, dirba greitai ir produktyviai. Yra gerbiama ir vertinama viso teismo kolektyvo. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija teisėją L. Ribokaitę įvertino kaip vieną tinkamiausių užimti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai L. Ribokaitės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kviečiu į tribūną pretendentę L. Ribokaitę.
L. RIBOKAITĖ. Labą vakarą, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju Respublikos Prezidento patarėjai, pristačiusiai pagrindinius mano profesinio kelio faktus. Pati pridurčiau tai, kad teisėjaudama dešimt metų jaučiu didelę šio darbo prasmę ir misiją susiklosčiusiose sudėtingose gyvenimiškose situacijose ieškoti teisingo ginčo sprendimo būdo ir, svarbiausia, apginti sąžiningą ginčo šalį.
Kaip didelį savo profesinį privalumą vertinu tai, jog baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą pirmuosius žingsnius kaip teisininkė žengiau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuriame, kaip minėjo Respublikos Prezidento patarėja, vėliau dirbau 14 metų teisėjo padėjėja. Dirbdama su aukščiausios teisinės kvalifikacijos teisėjais įgijau tvirtus ir teisingus profesinius pamatus. Darbas kasaciniame teisme, kuriame priimamais procesiniais sprendimais ne tik vykdomas teisingumas konkrečioje byloje, bet ir formuojama vienoda teisės aiškinimo bei taikymo praktika, išugdė platų teisinį požiūrį ir mąstymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai diegė man esminius darbo principus – teisės normas taikyti ne formaliai, bet taip, kad kiekvienas konkretus ginčas būtų išspręstas teisingai, apginant sąžiningą teisinių santykių šalį. Būtent šie principai yra kertiniai mano kasdieniame darbe.
Savarankišką teisėjo darbą pradėjau nuo apylinkės teismo. Dirbdama didžiausiame Lietuvoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, įgijau vertingos tiek teorinės, tiek praktinės patirties, taip pat ir gyvenimiškos išminties, nes teko nagrinėti itin įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo ginčų. Teko išnagrinėti nemažai bylų, sudėtingų ne tik dėl teisinių subtilybių, bet ir žmogiškuoju aspektu. Iki šiol prisimenu vardą ir pavardę kiekvieno vaiko, kurio sveikatos sužalojimo bylą nagrinėjau.
Dabartinis mano darbas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant bylas tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija yra dar kitokia profesinė patirtis, reikalaujanti kasdienio mokymosi ir tobulėjimo. 2018 metais pradėjusi dirbti apygardos teisme priėmiau iššūkį specializuotis darbo ginčų bylose. Kadangi vos prieš pusmetį buvo įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas, ginčus teko spręsti vadovaujantis naujomis darbo teisės normomis, dėl kurių aiškinimo ir taikymo dar nebuvo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Džiaugiuosi tuo, kad teisėjų kolegijos posėdžiuose išdiskutuotą naujų teisės normų taikymą vėliau patvirtino kasacinis teismas.
Šiais metais nagrinėtoje apeliacinėje byloje teko kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant patikrinti Vilniaus universiteto statuto nuostatų, ribojančių vyresnių kaip 65 metų mokslininkų ir dėstytojų teisę dirbti universitete, atitiktį Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir iš jo kylančiam draudimui diskriminuoti asmenį dėl amžiaus. Džiugu tai, kad šioje apeliacinėje byloje iškėlus konstitucinio lygmens klausimą Konstitucinis Teismas pateikė autoritetingų išaiškinimų, svarbių ne tik nagrinėtos apeliacinės bylos šalims, bet aktualių ir gana plačiam akademinės bendruomenės narių ratui. Taip galbūt išvengta kitų panašaus pobūdžio ginčų.
Kaip savo darbo kokybės pripažinimą vertinu tuos atvejus, kai išnagrinėtose sudėtingose civilinėse bylose abi ginčo šalys sutinka su teismo sprendimu, jį įvykdo, nepasinaudoja teise apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Atvejus, kai bylą pralaimėjusios šalies advokatai vėliau kreipėsi į mane kaip į teismo mediatorę prašydami būti nešališka tarpininke sprendžiant kito kliento ginčą, perduotą nagrinėti teisminės mediacijos būdu, suprantu kaip pripažinimą, kad esu objektyvi, nešališka. Manau, taip vertinama ir mano profesinė kvalifikacija. Dirbant Vilniaus apygardos teisme įveikiami iššūkiai man diena iš dienos patvirtina pasirinkto kelio prasmę. Lietuvos apeliacinis teismas būtų man dar vienas nuoseklus profesinis žingsnis ir puiki galimybė panaudoti įgytą gyvenimišką patirtį, sukauptas profesines žinias, taip pat jas gilinti ir plėsti, nagrinėjant sudėtingas bylas, suplaukiančias į šį teismą iš penkių Lietuvos apygardos teismų.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs išreikšite pasitikėjimą manimi, esu pasirengusi sąžiningai, atsakingai ir pasitelkusi visus profesinius ir asmeninius gebėjimus dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, jus gražiai pristatė ir jūs pati… kad teismo mediatorius, taikinamasis tarpininkavimas sprendžiant ginčus. Kodėl mūsų Lietuvoje nepopuliaru? Ar čia nuo charakterio bruožų, ar kaip, kaip jūs turite, ar kokią nors sistemą parengę, ar ką, kad ta situacija dar pagerėtų? Ačiū.
L. RIBOKAITĖ. Iš tiesų tai yra labai pažangus ginčų sprendimo būdas, turintis daug privalumų, taupantis tiek ginčo šalių laiką, tiek lėšas, kartu ir galintis turėti teigiamą įtaką teismuose nagrinėjamų bylų krūviui. Kodėl kol kas mūsų visuomenės nariai ne itin aktyviai renkasi šį ginčų sprendimo būdą, sudėtinga pasakyti, bet iš tų mediacijos procesų, kuriuos aš esu turėjusi, galėčiau daryti tokį pastebėjimą, kad labai dažnas iš mūsų nuolaidų darymą, kompromiso ieškojimą vertina kaip savo silpnumo arba savo kažkokios kaltės pripažinimą. Siekdama paskatinti žmones spręsti ginčus būtent mediacijos būdu, aš labai stengiuosi pabrėžti, kad nuolaidų darymas ir kompromiso ieškojimas nėra silpnumo pripažinimas. Priešingai – tik stiprus žmogus gali daryti nuolaidas ir užbaigti ginčą taikiai, remdamasis į kitus aspektus. Svarbiau yra laikas, svarbiau yra greičiau išspręsti ginčą. Be to, iš tiesų pabrėžiant mediacijos privalumus yra sakoma, kad išsprendus ginčą mediacijos būdu atkuriama ne tik teisinė taika, bet ir socialinė taika. Tai yra visiška tiesa. Žmonės, mediacijos procese pasiekę abiem pusėms priimtiną susitarimą, iš tiesų išsiskiria draugiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pretendente, norėčiau jūsų paklausti klausimo, susijusio su jūsų užsiminta byla dėl mokslininkų, vyresnių negu 65 metai, kompetencijų ir galimybių dirbti savo darbą toliau. Kokiais argumentais daugiausia rėmėtės priimdama sprendimą? Ar palyginamąja medžiaga, ar kokia nors, sakykime, profesine patirtimi, kuri jus lydėjo iš Vilniaus universiteto? Ar remdamasi tik teisinių normų, sakykime, kokiu nors sulyginimu? Kokie jūsų argumentai būtų patys svarbiausi priimant sprendimą?
L. RIBOKAITĖ. Aš norėčiau pasitikslinti, ar priimant sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar priimant sprendimą iš esmės jau gavus Konstitucinio Teismo išvadą?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Priimant iš esmės.
L. RIBOKAITĖ. Sprendžiant iš esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Vilniaus universiteto statuto nuostatos, nustatančios ribojimą vyresniems kaip 65 metų mokslininkams ir dėstytojams dirbti universitete, savaime nereiškia asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, bet statute esant įtvirtintai nuostatai, kad Vilniaus universiteto senatas turi teisę vyresniems kaip 65 metų amžiaus mokslininkams, dėstytojams du kartus pratęsti darbo sutartį trejų metų laikotarpiui, pasakė, kad šiuo požiūriu statutas turi tam tikrų trūkumų, nes nėra įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis senatas nusprendžia, kuriam 65 metų amžiaus sulaukusiam dėstytojui pratęsti tą sutartį, o kuriam ne.
Šia apimtimi Konstitucinis Teismas statuto nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, bet mano nagrinėtoje byloje šiuo aspektu ginčo nebuvo, nes mano bylos dalyviui senatas du kartus buvo pratęsęs sutartį pirmą kartą trejiems metams ir antrą kartą buvo pratęsta taip pat trejiems metams. Taip galėčiau atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pretendente.
18.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Neringą Švedienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1203 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Neringą Švedienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1203. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatę į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus N. Švedienę. Pretendentė 26 metus eina teisėjo pareigas. Teisėjo karjerą pradėjo 1995 metais Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme. Nuo 2001 metų iki 2003 metų ėjo specializuoto Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas. Nuo 2003 metų iki šiol darbuojasi Vilniaus apygardos teisme, pirmąja ir apeliacine instancija nagrinėja civilines bylas. 2015–2020 metais buvo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė.
Iki paskyrimo teisėja N. Švedienei teko dirbti teismo kurjere, teismo vykdytoja, Valstybės kontrolės Kauno apygardos skyriaus kontroliere, prokuratūroje – stažuotoja, prokurore bei Lietuvos policijos akademijoje asistente. Teisėja N. Švedienė yra aktyvi teismų savivaldos darbe. 2015–2016 metais buvo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narė, o 2016–2020 metais buvo Teisėjų tarybos narė. Dalyvavo įvairiose tarybos darbo grupėse dėl įstatymų įgyvendinimo. Teisėja yra aktyvi ir dalinasi patirtimi su kolegomis bei teisėkūroje. Dalyvavo kuriant bei tobulinant Hipotekos registrą.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, atlikusi teisėjos N. Švedienės 2015–2017 metų veiklos vertinimą, konstatavo, kad teisėjos profesinė veikla bei asmeninės savybės atitinka Teismų įstatyme, Teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus. Teisėja N. Švedienė yra užsitarnavusi kolegų pagarbą ir pasitikėjimą. Kolegos ją apibūdina kaip kruopščią, dėmesingą, pareigingą, ypač atsakingai žiūrinčią į einamas pareigas. Nurodo, kad teisėja N. Švedienė pasižymi aukšta profesine kultūra, yra pagarbi, santūri ir dalykiška. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija įvertino teisėją N. Švedienę kaip vieną tinkamiausių užimti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, teisėjos N. Švedienės ilgametė ir įvairiapusė patirtis neabejotinai sustiprintų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų korpusą. Prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai N. Švedienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kviečiame į tribūną pretendentę į Apeliacinio teismo teisėjus N. Švedienę.
N. ŠVEDIENĖ. Labas vakaras, posėdžio pirmininke ir gerbiami Seimo nariai. Dėkoju Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai J. Šovienei už mano biografijos išsamų pristatymą, todėl nesikartosiu. Kaip jau buvo minėta, teisėja dirbu 26 metus. Iš jų 18 metų nagrinėju Vilniaus apygardos teisme sudėtingas civilines bylas tiek pirmąja, tiek apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylas kolegialiai galima diskutuoti įvairiais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais ir priimti kolegialų sprendimą užbaigiant bylą apeliacinėje instancijoje. Turiu tvirtas civilinės teisės ir civilinio proceso žinias. Efektyviai moku paskirstyti darbo laiką ir dirbti esant dideliam darbo krūviui. Taip pat turiu gerus organizacinius gebėjimus ir komunikacinius įgūdžius, kurie padeda efektyviai dirbti kolegijose. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja civilines bylas kolegijose apeliacine tvarka, manau, mano įgytos žinios ir patirtis būtų naudingos dirbant Lietuvos apeliaciniame teisme.
Kreipiuosi į jus, gerbiami Seimo nariai, dėl palaikymo ir pritarimo mano kandidatūrai dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme. Jeigu jūs, gerbiami Seimo nariai, palaikysite mano kandidatūrą, ir toliau nagrinėsiu civilines bylas sąžiningai, profesionaliai, kruopščiai, taip užtikrindama žmonių teises ir teisingumą civilinėse bylose. Dėkoju už jūsų dėmesį. Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, jūsų labai solidi patirtis ir Policijos akademijoje, tačiau nėra regioninės patirties, darbo regionuose. Ar turi įtakos, kad turi (neturi) patirties regionuose, kaip yra, jūs jaučiate (nejaučiate) ir ką kitiems pasakytumėte, ar reikia tos patirties, nereikia, yra skirtumas, nėra skirtumo?
N. ŠVEDIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kadangi regioninė patirtis gali būti išskirta pagal Vilniaus apskritį, Kauno apskritį, aš esu dirbusi Kauno apylinkės teisme kurjere, teismo antstole, esu dirbusi Kauno valstybės kontrolėje kontroliere. Aš manau, kad šiuo metu mano įgyta regioninė patirtis pagal apskritis būtų tinkamai panaudota nagrinėjant bylas civiline tvarka Apeliaciniame teisme, kadangi ir iš Kauno apygardos išnagrinėtos sudėtingos bylos apeliacine tvarka būtų peržiūrimos atitinkamai šioje instancijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau nėra norinčių jūsų klausti.
N. ŠVEDIENĖ. Dėkoju.
18.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Tomą Venckų Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1204 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Tomą Venckų Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1204. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę. Pateikimo stadija.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus T. Venckų. Pretendentas turi 18 metų teisinio darbo patirties, iš jų dešimt metų eina teisėjo pareigas. Teisėjo karjerą T. Venckus pradėjo 2011 metais Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nuo 2018 metų vasario iki šiol yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas, pirmąja ir apeliacine instancija nagrinėja civilines bylas. Iki paskyrimo teisėju pretendentas aštuonerius metus dirbo teisininku privačioje įmonėje bei teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, atlikusi teisėjo T. Venckaus 2018–2020 metų jurisdikcinės veiklos vertinimą, jo profesinę veiklą įvertino puikiai. Komisija pažymėjo, kad ir asmeninės teisėjo savybės atitinka Teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus.
Teisėją T. Venckų kolegos apibūdina kaip kolegišką, darbštų, įsiklausantį ir gerbiantį kitų nuomonę, išsiskiriantį aukšta profesine kultūra, imlumu naujovėms. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija teisėją T. Venckų pripažino vienu tinkamiausių eiti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai teisėjo T. Venckaus kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kviečiu į tribūną pretendentą į Apeliacinio teismo teisėjus T. Venckų. Prašom.
T. VENCKUS. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Taip pat dėkoju Prezidento patarėjai už pristatymą. Trumpai norėčiau prisistatyti ir pats. Kaip ir buvo minėta, nuo darbo Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėju dirbu jau dešimt metų. Anksčiau prieš tai dirbau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, irgi jau teisinio darbo patirtis. Darbo pradžioje trumpą laiką dirbau ikiteisminio tyrimo teisėju, o vėliau nagrinėjau civilines bylas, jas nagrinėju ir iki šiol. Dirbdamas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje tiek vienasmeniškai nagrinėju bylas, tiek ir kolegijose. Civilinėse bylose susiduriu su įvairiais civilinės teisės klausimais: sprendžiu daiktinės teisės, prievolių teisės, sutarčių teisės, šeimos bylas, taip pat nemokumo bylas ir kitas bylas.
Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo bylų specifiką, įvertinęs nūdienos europinių teismų, taip pat Konstitucinio Teismo praktiką ir jurisprudenciją, galėčiau įžvelgti tokius tikslus vykdant teisingumą. Pirmiausia užtikrinti teismo sprendimų motyvuotumo išsamumą, siekti išvengti ir mažinti paralelinių teisminių procesų galimybę, efektyvinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir taip pat užtikrinti greitesnį užsienio teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Teisėjas savo darbe turėtų būti atsakingas prieš save, bylos šalis, visuomenę ir valstybę. Kiekvienoje byloje turėtų įvertinti visas bylos aplinkybes ir taip užtikrinti teisingumo vykdymą. Jeigu man suteiktumėte galimybę, tikiu, kad pateisinčiau jūsų lūkesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmas klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pretendente, mes girdime, kad viena iš priežasčių, kodėl lietuviai palieka savo šalį, ieško laimės kitur, yra teisingumo stoka. Kaip jums atrodo, kokioje grandyje stringa tie teisybės suradimo procesai? Kaip jūs galvojate, štai penkti metai negalima surasti tiesos, bylos stringa teismuose, rezonansinės bylos, kokių jūs turėtumėte pasiūlymų, palinkėjimų Lietuvos Seimui, kokioje vietoje stringa? Kokių trūksta įstatyminių normų? Ką galėtumėte šia prasme pasakyti? Ačiū.
T. VENCKUS. Norėčiau atsakyti, kad pirmiausia užtikrinant teisingumą kaip ir didžiausias pagrindas yra pirmosios instancijos teismai, jų kasdienis darbas. O apeliacinės instancijos teismas turėtų būti, mano įsivaizdavimu, kaip ramstis, kaip tvirtovė, kuri užtikrintų būtent nuoseklią teismų praktiką, raidą, taip pat užtikrintų ir užkirstų galimybę bet kuriai teisinei klaidai, vykdant teisingumą, kokiam nors netinkamam teisės aiškinimui ir taikymui. Aš manau, kad tokiu atveju galėtų po truputį tas visuomenės pasitikėjimas teismais, teismų sistema didėti, taip būtų kaip nors mažinama ta, kaip ir jūs minėjote, žmonių emigracija.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, jeigu teisingai supratau, jūs privačioje įmonėje ir teisėjo padėjėju tuo pačiu metu dirbote. Ar nebuvo interesų konflikto?
T. VENCKUS. Taip, norėčiau patikslinti, kad baigęs 2005 metais Vilniaus universitetą trumpą laiką dirbau draudimo bendrovėje, o nuo 2006 metų pradėjau dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Dirbdamas teisėjo padėjėju, įgijęs pagal įstatymą reikiamą teisinio darbo stažą, pretendavau ir dalyvavau atrankoje į teisėjus. Nuo to laiko, 2011 metų, buvau paskirtas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėju. Tokio, kaip jūs minėjote, darbo dubliavimo privačiame sektoriuje ir teisme nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys Seimo nariai. Gerbiami kolegos, po pateikimo dėl visų projektų, tarp jų ir dėl nutarimo projekto dėl L. Ribokaitės paskyrimo Apeliacinio teismo teisėja, dėl N. Švedienės paskyrimo Apeliacinio teismo teisėja, dėl T. Venckaus paskyrimo Apeliacinio teismo teisėju, kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūloma svarstyti pratęstoje rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.22 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 112, 12, 28, 30, 301, 302, 351 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309 straipsniais, septintuoju1 ir septintuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4988(2) (svarstymas)
Grįžtame, kolegos, prie darbotvarkės 2-23 klausimo – Atliekų tvarkymo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4988(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto narys K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Komitete svarstėme gruodžio 8 dieną. Balsavimo rezultatai: 6 – už, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kartu gal ir papildomą pristatykite, lydimąjį – Mokesčio už aplinkos teršimą projektą Nr. XIVP-1092(2).
K. ADOMAITIS (LF). Dar buvo siūlymas dėl Atliekų tvarkymo įstatymo, o dėl aplinkos teršimo… Čia kitas įstatymas, čia nėra lydimasis. Jis irgi buvo svarstytas tą pačią dieną ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Kviečiu papildomo komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, narį A. Strelčiūną. Nėra. Kas… Gal komiteto pirmininkas R. Juška galėtų pristatyti komiteto, kaip papildomo, išvadą dėl Atliekų tvarkymo įstatymo?
Per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, jūs pasakėte – čia lydimasis. Čia yra visai kitas įstatymas – naujo mokesčio įvedimas, tarifo didinimas. Tai reikėtų atskirai kaip nors svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Prašom, kolega A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė, priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Už tai balsavo 9. Buvo pateiktas alternatyvus pasiūlymas atmesti, jam komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskusijos. Yra užsirašę trys Seimo nariai. A. Skardžius. Dėl pasiūlymų balsuosime. Bus po diskusijų, kolega.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Kalėdos kitą savaitę, tačiau jau šiandien gyventojams pateiktos dovanėlės – didėja akcizas degalams, akcizas krosnių kurui didėja ir štai atėjo laikas apmokestinti papildomai ir atliekų tvarkymą. Tai išties ilgai lauktas dalykas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Diskusijos dėl Atliekų tvarkymo įstatymo.
A. SKARDŽIUS (DPF). Prašom man pridėti minutę laiko, gerbiamas pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, aš kalbu apie dovanėles. Reguliavimas… (Balsas salėje) Kolegos!
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininke, prašau pridėti laiko. Aš grįžtu prie dovanėlių. Ačiū, valdantieji, ir tikrai tauta per Kalėdas jums pasakys didelį ačiū už pateiktas dovanėles. Atliekų tvarkymo reguliavimas vėl lieka nepaliestas. Dešimtmetį laukėme po pirmos atliekų deginimo įmonės atidarymo Klaipėdoje, kad tuometinė Kainų ir energetikos kontrolės komisija (dabar VERT) galėtų pradėti reguliuoti šią itin korupcinę sritį ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tačiau šis įstatymas, ilgai lauktas, nereguliuos kai kurių sričių, o reguliuos fragmentiškai tik dvi: RATC’ų – regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų deginimo įrenginių tvarkymą.
Kur dingsta pagrindinė savivaldybių gyventojų diskusijas kelianti problema dėl komunalinių atliekų tvarkymo, lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo? Tai didžiulė našta patiems atliekų turėtojams. Tačiau užsimerkiama ir einama viena kryptimi, kaip padidinti RATC’ams tarifą, kad atliekų deginimo įmonės galėtų gauti kuo didesnį deginimo tarifą.
Ar to nori Lietuvos žmonės? Lietuvos žmonės nori, kad būtų sukurta skaidri sistema, kuri leistų jiems patiems įdėjus pastangų ir realizavus savo aplinkosaugines žaliąsias idėjas susirūšiuoti tas atliekas ir nemokėti kiekvienam lupikautojui – vežėjui, RATC’ams, MBA, degintojams. Kiekvienas nori nulupti nuo to atliekų turėtojo.
Štai laukta sistema ateina tokia visa išdarkyta, nevientisa. Dešimtmetį kalbame, kad Lietuvoje turi būti vieninga atliekų sistema, skatinanti atliekų turėtoją pačiam susitvarkyti ir už nieką nemokėti. Tokią sistemą galbūt man teko keliaujant matyti tik Japonijoje, kurioje nėra šiukšliadėžių. Kiekvienas nuo vaikystės žino, ką reikia daryti suvalgius ledų ar saldainį, ar dar kažkokį kitą daiktą, kur pasidėti, parsinešti namo, kaip susirūšiuoti savo mažame 18 kv. metrų vidutiniame bute. Mes to dalyko nekuriame, o tiesiog leidžiame atliekų degintojams pasididinti kainas.
Kitas įstatymo projektas ir bus, apie jį kalbėsime, pamatysime penkis kartus išaugusį tarifą sąvartynams. Į sąvartynus negalima vežti nerūšiuotų atliekų. O degintojai nori deginti tai, kas geriausiai dega. Valstybėje neišspręsta problema – kodų problema. Važiuoja visa tara, plastikinė, medinė, viskas važiuoja, kas gerai dega atliekų degintojams. Net importuoja iš Lenkijos ar iš kitų valstybių. Todėl aš manau, kad pritardamas iš esmės pačiai idėjai, kad reikia reguliuoti visą, aš nematau, kad būtų tas klausimas išspręstas. Matau grynai lobistinį projektą. Aš tikrai nekaltinu ministro. Yra lobistų, kurie, sakykime, seniai mina slenksčius, kad būtų padidinta atliekų deginimo kaina. Vadinasi, kils kaina visiems ir degins tai, kas dega geriausiai. (Balsai salėje)
Todėl manau (yra dar minutė laiko, gerbiamieji, prašau man netrukdyti, nes išeisiu dar kalbėti ir kitu klausimu), todėl aš noriu pasakyti tai, kad šiandien mes galbūt ir pritarkime šiam siūlymui, bet nedarykime skubotų galutinių pusinių sprendimų, nes kalbos apie žiedinę ekonomiką ir liks tik kalbos, nes mes deginsime tai, ką galime perdirbti, nes to nori degintojai.
Neminėsiu šiandien lobistų pavardžių, jūs puikiai žinote, jie iki šiol dar dirba buvusioje „Lietuvos energijoje“ (dabartinis „Ignitis“), vadovauja departamentams, kurie statė šias gamyklas dėl vieno tikslo, kad galėtų pasipinigauti, o atliekų deginimo įmonės turi būti grandis atliekų tvarkymo, o ne savarankiškas subjektas. To nesprendžia jokia ministerija, jokia Vyriausybė. O reikia spręsti, nes lėšų, europinių, būtent Vilniaus atliekų deginimo vieninteliam projektui buvo gauta dėl to, kad tai atliekų deginimas, tai yra atliekų tvarkymo grandinės dalis.
Gerai, kolegos, aš tikrai neužimsiu jums laiko. Ateisiu dar dėl kito klausimo 5 minutes pakalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kitas diskusijos dalyvis – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų greičiausiai reikalingas projektas ir aš pasisakau už šį projektą, tačiau noriu atkreipti dėmesį į kelis niuansus.
Metodika, kaip bus skaičiuojama reguliavimo kaina, iš tiesų kelia klausimų. Ji nebuvo dabar pristatyta aiškiai ir konkrečiai, prisidengiant tuo, kad dabar nėra pakankamai duomenų, bet mes sureguliuosime viso labo gal penkis ar šešis objektus, kurie visiškai priklauso RATC’ams. Dalis mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių priklauso ne RATC’ams, priklauso privačiam operatoriui. Tos dalies mes nereguliuosime, todėl kyla daug klausimų, kaip mes surasime teisingą įkainį kiekvienai reguliuojamai daliai.
Kas kelia iš tiesų klausimų papildomai, būtent tas atliekų deginimo įkainis, apie ką kalbėjo ir A. Skardžius, tačiau man jis kelia klausimų iš kitos pusės. Mes nustatome maksimalų atliekų deginimo įkainį šiuo sprendimu, tačiau niekaip nekalbame, kaip tai bus susiję su šilumos kainomis. Atliekų deginimo jėgainės buvo visų pirma statytos kaip atliekų deginimo, ne šilumos gamybos įmonės. Jeigu mes nustatome, o mes turėtume nustatyti maksimalią… tokius įkainius, kurie galėtų visiškai padengti atliekų jėgainės savikainą. Šilumos kaina turėtų likti minimali. Šilumos kaina apskritai net neturėtų turėti jokių sąnaudų.
Šiandien reguliavimas yra ne toks. Šiandien šilumos kaina yra nustatoma pagal biokuro kainą. Vilniečiai šiandien iš atliekų deginimo jėgainės šilumos požiūriu neturi jokios naudos, ji atitinka tą patį, biokuro katilo kainą. Kam statyti Vilniuje atliekų jėgainę, jeigu ji moka šilumos kainą tokią, lyg ten būtų biokuras?
Aš manau, dar gali atsirasti ir pataisų. Būtų visai logiška dėl šio įstatymo, kad kai kalbėsime apie atliekų deginimo įkainį, jis turėtų būti visiškai dengiantis jėgainės savikainą, o šilumos kaina miestiečiams būtų minimali.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas diskusijos dalyvis A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties palaikau šį įstatymo projektą ir mes pirmiausia Ekonomikos komitete kaip papildomame svarstėme šį pakeitimą. Šiek tiek užtruko, kol atėjo iki pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto. Bet labai sveikinu, kad buvo pritarta. Atliekų sektorius yra turbūt paskutinis sektorius, kuris nėra valstybės reguliuojamas ir nėra vertinami įkainiai, ar jie konkurencingi, ar jie neužkelti. Turime situaciją, kai atskiruose regionuose atliekų deponavimo kainos skiriasi vos ne tris kartus, nes paprasčiausiai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neįpareigota peržiūrėti tarifų, neįpareigota juos vertinti, ar jie atitinka rinkos lūkesčius, ar tenkina gyventojų poreikius. Šioje situacijoje aš tikiu, kad jeigu mes priimsime atitinkamą įstatymo projektą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba operatyviai imsis darbų. Prieš keletą mėnesių Ekonomikos komitete mes pritarėme, kad būtų 40 etatų didinama Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir būtent septyni etatai būtų skirti atliekų sektoriui Lietuvoje ir dedamąsias vertinti.
Aišku, galima sutikti, ką prieš tai kalbėjo kolega tribūnoje, kad nesukurta kol kas metodika. Bet kol nėra priimtas įstatymas, sukurti kažkokią teorinę metodiką būtų ir sudėtinga. Tačiau įvertinkime tai, ką ir sakė gerbiamas Kasparas, kad atliekų sektorius dabar daro reikšmingą įtaką bent jau kol kas dviejuose didžiuosiuose miestuose – Klaipėdoje ir Kaune šilumos sektoriui. Čia atsiranda daugiau rinkos iškraipymų, kai kaimynai moka už kaimynų pigesnę šilumą, tai yra kai kitos mažesnės savivaldybės moka už atitinkamą dedamąją šilumos kainos būtent didžiuosiuose miestuose. Didieji miestai greičiausiai dėl to džiaugiasi. Kas nesidžiaugtų, kai jų šiluma yra pigesnė, o kaimynas apmoka. Bet vis dėlto tai yra nesąžininga. Ir šiuo įstatymo projektu būtent būtų sprendžiama situacija, vertinamas ne tik atliekų įkainis, ar jis yra pagrįstas, bet kartu vertinama būtent dedamoji šilumos kaina. Nes biokuro gamintojai iš karto į savo šilumos kainos dedamąją įtraukia biokuro kainą, įsigyto biržoje biokuro kainą, o atliekų sektorius niekaip nereguliuojamas ir nevertinama ta įtaka šilumos kainai.
Vertindami visus tuos aspektus neseniai mes su kolega taip pat kreipėmės į Konkurencijos tarybą dėl koncentracijos atliekų tvarkymo rinkoje, nes mes ją matome, realiai konkuruoja atskiros savivaldybės, savivaldybių įmonės su viena įmone, kuri vis labiau įsigali Lietuvos atliekų sektoriuje. Vien dėl to dar yra papildomas argumentas, kad vis dėlto Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų vertinti tuos įkainius ir žiūrėti, ar nėra jais piktnaudžiaujama. Ačiū ir siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Visi, diskusijoje norėję kalbėti, pasisakė. Gerbiami kolegos, dėl šio įstatymo projekto yra keletas pasiūlymų. Aš matau, kad komiteto išvados yra neigiamos. Pasiūlymo autoriai nesutinka su komiteto išvada, tai tada dėl jų diskutuosime ir apsispręsime, kai bus balsavimas. Balsavimo preliminarus laikas 19 valandą, tik nežinau, ar mes iki to laiko spėsime.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsas salėje) Per šoninį mikrofoną A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Prašom pasakyti, posėdžio pirmininke, o bus pristatomos tos pataisos?
PIRMININKAS. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Tie pasiūlymai bus pristatomi?
PIRMININKAS. Bus pristatomi, bet tada, kai bus balsavimo laikas, kadangi dėl jų iš karto reikės balsuoti.
18.39 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092(2). Svarstymo stadija. Taip jau išėjo, kad pagrindinio komiteto pranešėjas K. Adomaitis pristatė komiteto išvadą. Kaip papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą turėtų pristatyti M. Majauskas, bet jo nematau. Galbūt pristatytų A. Čepononis. Ačiū. Prašom, kolega.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Sveiki, mielieji kolegos. Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Nori kalbėti trys Seimo nariai. A. Skardžius – pirmasis diskusijos dalyvis. Prašom. 5 minutės.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke, tikrai aš tiek neužtruksiu. Aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį – sąvartynų mokestis didėja penkis kartus. Tikrai esu prieš šalinimą sąvartyne. Ir sąvartyne negalima šalinti, ką kolegos ne kartą kalbėjo praėjusioje kadencijoje ir čia, posėdžių salėje, ir Aplinkos apsaugos komitete, nerūšiuotų atliekų.
Antras pagal prioritetą po sąvartyno yra deginimas. Bet deginimas nelaikomas mūsų Europos Sąjungoje atliekų sutvarkymu, tai yra joks atliekų sutvarkymas. O rūšiavimas, kurį atlieka MBA, kuriems išleidome milijardą litų prieš keletą metų, na, nežinau, koks jų likimas bus. Aš neįsivaizduoju žiedinės ekonomikos be MBA. Todėl labai siūlau fiksuoti, pareiti į namučius, pasižiūrėti savo sąskaitas už atliekų tvarkymą ir jas palyginti, kai susirinksime į kitą sesiją ar po tam tikro laiko ir pamatysime, kaip sumažins mokesčius, kaip atliekų tvarkymą motyvuos ši neišbaigta, arba fragmentiška, nauja tvarka, kurią neišbaigtą bandoma priimti dar šioje sesijoje.
Tai tiek ir norėjau pasakyti. Patikrinkite sąskaitas ir pamatysite, tai padidins ar sumažins kiekvienos šeimos kaštus tvarkant atliekas.
PIRMININKAS. Kitas diskusijos dalyvis – K. Adomaitis. Prašom. (Balsai salėje) Čia diskusija. Dėl motyvų bus paskui, taip. Po vieną.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, yra begalė argumentų, kodėl šitas mokestis galėtų didėti tiek lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, tiek su sąvartynų daroma žala, todėl tikrai kviečiu palaikyti sprendimą. Tačiau, keldami aplinkosauginį mokestį sąvartynams, mes iš tiesų ne iki galo pasirūpiname savo sąvartynų aplinkosaugine būkle. Ir čia noriu pasakyti kelis dalykus.
Pirma, tai yra sąvartyno metano dujų išsiskyrimas. Metano dujos išsiskiria nuo biodegraduojančių, nuo maisto atliekų, kurios patenka į sąvartynus, ir jos išsiskirs ten dar ateinančius dešimt metų nuo to, kas jau buvo sukaupta, nepaisant to, kad dabar, po mokesčio padidinimo, gali ir sumažėti tie srautai į sąvartynus. Mes Lietuvoje esame įsivedę reikalavimus, kad turi būti tokios dujų surinkimo sistemos, tačiau mes nesame įsivedę jokių aplinkosauginių tikslų, jokių rodiklių, kiek jų turi būti surinkta. Mes nuvažiuojame į klimato kaitos konferenciją, sutariame dėl metano dujų surinkimo, bet nepadarome reikiamų žingsnių čia, Lietuvoje. Čia yra vienas dalykas, kad keldami mokestį už sąvartynus turėtume pasirūpinti savo sąvartynuose metano dujų surinkimu, bet turėdami konkrečius tikslus, kiek procentų jų galima surinkti.
Antras dalykas – tai yra sąvartynų filtratas, kuris yra išplaunamas iš sąvartynų palijus. Taip, mūsų sąvartynai yra įrengti pagal visus Europos Sąjungos reikalavimus. Tas filtratas, kuris yra išplaunamas, yra tvarkingai surenkamas į tvenkinius, tačiau bėda Lietuvoje yra ta, kad tas filtratas, surinktas į tvenkinius, nėra tinkamai išvalomas ir mes neinvestuojame į technologijas, kurios padėtų tą padaryti. Šiandien ką daro sąvartynai? Aš apvažiavau šešis ar septynis jų Lietuvoje, pasižiūrėjau, kaip tai vyksta. Šiandien mes tiesiog praskiedžiame tą filtratą ir išleidžiame į nuotekų valyklas už didesnį arba mažesnį mokestį priklausomai, kokia ta filtrato būklė. Ką tai reiškia? Kad anksčiau ar vėliau tas filtratas, tie sunkieji metalai, kurie išsiplauna iš sąvartynų, ta visa mikrobiologinė tarša nusėda arba į nuotekų valyklų dumblą ir tas dumblas tampa nebetinkamas naudoti, arba vienaip ar kitaip išplaunama į mūsų vandenis.
Aplinkos apsaugos komitete mes kalbėjome su Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriumi, jie aiškiai pasakė, kad Lietuvos vandenų būklė blogėja ir kietųjų metalų randama daugiau nepaisant anksčiau buvusio gerėjimo. Palaikydamas šitą mokestį labai kviečiu tiek ministeriją, tiek atsakingus regioninius atliekų centrus pasirūpinti ne tiktai tuo, kad būtų kuo mažiau laidojama sąvartynuose, bet ir tuo, kad tai, kas ten yra atsidūrę, turėtų kuo mažesnį aplinkosaugos poveikį Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Trečio diskusijos dalyvio neliko. Kolegos, dėl balsavimo motyvų už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, abudu projektai yra labai kompleksiniai. Kainų reguliavimas apima paskutinę monopolinę viešąją paslaugą, tai yra tiek sąvartyno operavimo veiklas, tiek deginimo įrengimų. Čia klaidingai kolega A. Skardžius sakė, deginimo įrengimų vartų mokestis taip pat įeis į reguliavimo apimtį, todėl A. Kupčinskas patikslindamas buvo teisus, nes iš tikrųjų bus numatytos atliekų deginimo tarifo lubos. Taigi tikrai nebus pasipinigavimo arba piktnaudžiavimo tuomet, kai atliekų tvarkymo sąvartyno taršos mokestis padidės.
Antrą mitą norėčiau paneigti, kad gyventojų sąskaitos turėtų augti. Šiandien mes matome, kad valstybinis aplinkos taršos sąvartynų mokestis už šalinimą sudaro kartais tiktai 0,6 % viso dvinarės rinkliavos tarifo. Teisingai tvarkantis ir pereinant prie didesnio pakuočių rūšiavimo, kitais metais – prie maisto rūšiavimo savivaldybėse, panaudojant šlaką keliams tiesti, iš esmės matome, kad dvinarė rinkliava neturėtų augti. Šalinimo tarifas kai kur jau sudaro mažiau negu 1 %. Tad čia net ir penkis kartus padidinę mes būsime pigiausia šalis tarp Baltijos šalių ir Lenkijos pagal sąvartynų taršos mokesčius. Estija planuoja daryti 90 eurų tarifą, Lenkija turi 61 eurą, Latvija – 65 eurus, o mūsų padidinimas būtų tik iki 50 eurų. Kviečiu pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš. A. Skardžiaus nematau. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai nesiruošiau kalbėti ir galbūt netgi būčiau pasisakęs už, bet tai, ką išgirdau, ką kolega Kasparas diskusijoje kalbėjo, man iš tikrųjų sukėlė nerimą. Manau, kad klaidinti žmonių nereikia. Bet kuriuo atveju šitame projekte nėra to, kad tas filtratas, kurį šalino, kažkaip bus atskirai išvalytas. Lygiai taip pat jis bus pilamas į tuos pačius valymo įrenginius, tiktai už tai galbūt bus daugiau sumokama. Ar tai jau yra žingsnis į švaresnę aplinką? Manau, kad tikrai ne, kolegos.
Aš suprasčiau, kad tame projekte būtų nuostata, kad įmonės… Netgi kalbame ir apie tuos pačius sąvartynus, ir apie bet kurią įmonę, kuri išskiria kokius nors taršius šalutinius produktus, kad tik po pirminio valymo galėtų išleisti į bendrus nuotekų valymo įrenginius jau apvalytas nuotekas. Turbūt tai būtų vienas iš galimų sprendimo variantų ir tai turbūt paskatintų pačias įmones investuoti ne į skiedimo procesą, o būtent į realų teršalų valymą.
Šiuo atveju, manau, tai tikrai nesprendžia esminės problemos, o man iš tiesų šiandien klausyti apie tas rožines svajones, kad skiedimas tampa būtent proceso dalimi ir tai vadinama nuotekų valymu, tikrai keista. Tikrai norėtųsi, kolegos, tų principinių sprendimų ir, kaip minėjau, teršėjas moka tiesiogine prasme, kad jis moka už tų savo išleidžiamų teršalų išvalymą. Tikrai man kelia abejonių šio projekto efektyvumas, bet kad pabrangs visiems gyventojams, greičiausiai yra faktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taigi, jau negaliu pasakyti, kada balsuosime. Turėjo būti 19 valandą. Per šoninį mikrofoną… (Balsai salėje) Palaukite, kolegos. Dėl vedimo tvarkos? Taip, prašykite. (Balsai salėje)
V. BAKAS (DFVL). Aš pirmas atėjau, aš pirmas atsistojau.
PIRMININKAS. Gerai, prašykite. (Balsai salėje) Palaukite, palaukite. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Norėčiau frakcijos vardu paprašyti pertraukos dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo. Įstatymas sprendžia konceptualius žmogaus teisių klausimus ir mes tokioje pustuštėje salėje negalime priiminėti tokių sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, aš dar nepaskelbiau projekto. (Balsai salėje)
18.50 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018(3).
Dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Prašom. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau pusvalandžio pertraukos. (Balsas salėje: „Nesąmonė.“)
PIRMININKAS. Įtariu, balsuosime alternatyviai. Prašom. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tiek atsistojau pirmas prie mikrofono, tiek paprašiau pirmas, tai prašyčiau ne alternatyvaus balsavimo, o balsuoti dėl mano pasiūlymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašome. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, klausimas buvo paskelbtas ekrane, mes visi matėme. Jeigu jūs miegojote… Mes visi matėme. Buvo parašyta – Užsieniečių teisinės padėties. Jeigu jūs miegojote, tai čia jūsų problema. Tikrai čia yra labai svarbus klausimas. Suprantu, kad noras jį nustumti į pabaigą jums yra labai palankus, bet kai Seime nėra žmonių tokiems fundamentaliems klausimams, susijusiems su mūsų tarptautine reputacija, priimti, tikrai yra neatsakinga. (Balsai salėje) Todėl labai prašome balsuoti dėl pertraukos. Jeigu nebus to reikiamo penktadalio Seimo narių, ar koks tas skaičius, tai ir nebus, ir svarstysite.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, vis dėlto jūs pasielgėte procedūriškai labai teisingai. Iš tikrųjų klausimas nebuvo paskelbtas, tai nebuvo paskelbtas. Lygiai… (Balsai salėje) Ne, nebuvo. Lygiai taip… (Balsas salėje: „Buvo, buvo.“) Jūs tą pavadinimą, gerbiamas kolega, galėjote perskaityti ir kai mes svarstėme darbotvarkę, irgi ten buvo viskas išvardinta.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, sutiksite, kad posėdžiui kol kas vadovauja ne Sekretoriatas, uždėdamas kokius nors užrašiukus ekrane, o posėdžio pirmininkas, žodžiu paskelbdamas, kada kokį klausimą pradedame svarstyti. Dėl to aš tikrai, gerbiamas Tomilinai, siūlau nesiginčyti. Ne pagal tai fiksuojama klausimo svarstymo pradžia, kada atsiranda ekrane. Kartais būna, kad ekrane ir supainioja, bet dėl to nesutrinka klausimo svarstymas. Šiuo atveju viską mes turime fiksuoti nuo posėdžio pirmininko paskelbimo. Tam, kad nebūtų čia kokių nors didelių dramų, aš siūlau balsuoti alternatyviai dėl tų dviejų pasiūlymų dėl pertraukų. Čia mes galime iki nukritimo ginčytis, kas pirmas priėjo prie mikrofono ir taip toliau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, jūs dar norite kalbėti? V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Jo. Gerbiamas ponas J. Razma visiškai negarbingai elgiasi. Aš priėjau pirmas prie mikrofono, paprašiau žodžio. Jeigu jūs nenorite skaičiuoti, aš siūlau tuomet daryti mažą pertraukėlę, pasižiūrėti filmuotą medžiagą ir jūs viską pamatysite. Pone Razma, prašau nepiktnaudžiauti savo valdžia, savo galia, o elgtis taip, kaip numato Statutas. Jeigu jūs priimsite įstatymą pažeisdami Statuto reikalavimą, jūs žinote, kokios pasekmės.
PIRMININKAS. Dar kartą T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau taikos, ramybės, sutarimo. Pertraukos mechanizmas reikalingas tam, kad opozicija turėtų galimybę susipažinti su naujausiomis pataisomis, tam, kad opozicija turėtų galimybę sureaguoti, – tai yra opozicijos įrankis. Bet kokiu atveju tas stovėjimas prie mikrofono, ką opozicija tegali padaryti, buvo atliktas. Vytautui buvo suteiktas žodis posėdžio pirmininko prerogatyva, jis suteikė tą žodį.
PIRMININKAS. Kolegos, frakcijos vardu dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto buvo paprašyta pertraukos. Dviejų frakcijų vardu, tačiau pirmas pasisakė V. Bakas, bet aš dar buvau nepaskelbęs projekto. Po to paprašė ponas A. Ažubalis, kai aš jau buvau paskelbęs projektą. Aš labai atsiprašau, bet taip išėjo, kad balsuosime dėl pusvalandžio pertraukos. (Balsas salėje: „Mes balsuosime balsavimo metu.“) Pagal procedūrą turėtų balsuoti tuo metu, nes… Gerai. 4 minutės iki balsavimo, dabar luktelsime.
18.57 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1236 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1236. Pateikimo stadija. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausimas yra labai paprastas. Tai kaip ir lydimasis to projekto, dėl kurio čia dabar yra prašoma pertraukos. Jame yra atsisakoma mūsų dar rugpjūčio mėnesį neeilinėje sesijoje numatytos ikiteisminio bylų nagrinėjimo arba prašymų nagrinėjimo procedūros Migracijos departamente. Pagal tai buvo numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme tam tikra procedūra. Dabar, kadangi pagrindiniame įstatyme yra atsisakoma ikiteisminio ginčų nagrinėjimo, vadinasi, turi būti iš Administracinių bylų teisenos įstatymo išbraukta ir tolesnė procedūrinė norma – dėl užsieniečių skundų nagrinėjimo. Štai ir viskas. Tam, kad būtų tarpusavyje suderinti du įstatymai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Dėl vedimo tvarkos V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Kadangi šitas įstatymas yra susijęs, noriu frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, kito balsavimo laiko aš nebuvau paskelbęs, darbotvarkėje numatytas 19 valandą. Dar galbūt rezervinį iki balsavimo? Dar liko pora minučių.
18.59 val.
Seimo savaitės (2021-12-20–2021-12-24) – 2021 m. gruodžio 21 d. (antradienio) ir 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu pranešėją – Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą dėl Seimo savaitės, prasidedančios gruodžio 20 dieną, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kita mūsų posėdžių savaitė – paskutinė savaitė šiais metais. Turbūt nenustebsime, kad darbotvarkės netrumpos, bet nėra jos tokios ilgos, kaip šią savaitę. Antradienio darbotvarkė turėtų baigtis apie 18 valandą, o ketvirtadienio gal net valanda anksčiau. Žodžiu, dirbsime įprastu ritmu, turbūt neprireiks kokių nors neplanuotų posėdžių, kas neretai atsitikdavo paskutinę besibaigiančių metų savaitę. O projektai, kurie įrašyti, tai daugiausia yra priėmimai tų įstatymų, kurie turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos dėl vienų ar kitų aplinkybių.
Atkreipsiu dėmesį, kad antradienį per Vyriausybės pusvalandį mes čia tribūnoje turėsime Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį. Jis atsakys į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Manau, nemažai diskusijų sukels tą dieną po to svarstomi Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymų projektai, taip pat kiti svarbūs projektai, su kuriais šiandien mes susipažinome ankstesnėse stadijose.
Taip, yra ir vienas kitas pateikimas, nes vis dėlto turi būti palikta komitetams šiek tiek veiklos ir laikotarpiu tarp sesijų, o tuo labiau numatome sesijos pratęsimą, tai galbūt kai ką komitetai apsvarstys ir iki tos pratęstos sesijos, jeigu sutarsime, kad priimame nutarimą dėl sesijos pratęsimo. Toks nutarimo projektas ketvirtadienio darbotvarkės rezerve yra įrašytas.
Gal tiek trumpai. Nevardinsiu konkrečių projektų, nes jų čia labai daug ir ką nors ypatingai išskirti, matyt, netiktų.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų niekas nenori paklausti. Galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
19.02 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4636(3) (svarstymas)
Kolegos, iki balsavimo dar vieną klausimą, jeigu galima, apsvarstysime. Rezervinis 3 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4636(3). Pagrindinio komiteto pranešėjas – K. Starkevičius. A. Kupčinskas – Ekonomikos komitetas, pagrindinis komitetas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, posėdžio pirmininke, Ekonomikos komitetas svarstė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymų nebuvo. Bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą nagrinėjo lapkričio 3 dieną. 6 balsavo už ir 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Kolegos, diskutuoti užsirašė L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš teikiamo Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo projekto 1 straipsnio siūloma išbraukti nuostatas, kuriomis laisvosiose ekonominėse zonose veiklą vykdančioms ir besiruošiančioms vykdyti įmonėms buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba ir deginimas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad naujoje įstatymo redakcijoje siūloma nustatyti supaprastintus reikalavimus, kad LEZ’ų teritorijose galėtų įsikurti įmonės, kurios savo gamybos procesuose naudoja pavojingas ir radioaktyvias chemines medžiagas. Šias medžiagas įmonės galėtų atsivežti, laikyti, jei jos būtų sunaudojamos gamybos procesuose. Manau, kad tokie pakeitimai pablogins gyvenimo sąlygas šalia LEZ’ų esančiose gyvenvietėse.
Negaliu pritarti šioms pataisoms, nes, pirma, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio lengvatos, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną. Vadinasi, leidus LEZ’uose įsikurti labai taršią veiklą vykdančioms įmonėms, jos pasinaudotų mokesčių lengvatomis, o visas pasekmes, susijusias su tarša, paliktų likviduoti savivaldybėms visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Man atrodo, nelogiška leisti LEZ’uose įsikurti taršioms, pavojingas medžiagas gamybos procesuose naudojančioms įmonėms, leisti naudotis mokesčių lengvatomis ir kitomis nustatytomis garantijomis.
Trečia. Taip pat kyla abejonių, ar pavojingų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas ir panašiai prisidėtų prie naujų investuotojų į tas laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tokia veikla būtų vykdoma, pritraukimo. Kartu atkreipiu dėmesį, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimu ir laikymu, taip pat deginimu. Manau, kad siūlomi pakeitimai sudarys problemų jau anksčiau šitose zonose įsikūrusiems subjektams, kurie vykdo galbūt maisto pramonės veiklą ir panašiai.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Klaipėdos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos yra įsikūrusios visai šalia gyvenamųjų rajonų, o tai reiškia, kad leidus tokią taršią veiklą pablogės šitų žmonių, šalia gyvenančių, gyvenimo kokybė ir aplinkos kokybė. Aš išsakiau savo motyvus ir siūlau nepritarti šiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Dėl balsavimo motyvų R. Miliūtė. Nėra. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, šis projektas suderintas tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir atspindi laiko dvasią, nes pats LEZ’ų pagrindų įstatymas kurtas tuomet, kai nebuvo nė žodžio kalbama apie žiedinę ekonomiką. Dabar atliekų perdirbimas į naują pramoninę žaliavą yra vienas iš pagrindų, kad mes kuo daugiau žaliavų sugrąžintume atgal į pramonę ir gamintume naujus produktus.
Jeigu nepriimtume šių pakeitimų, negalėtų kurtis tokios pramonės šakos, pavyzdžiui, kaip baterijų gamyba, sudėtingų medicinos produktų gamyba. Čia tikrai nuosekliai peržiūrėta, kad pavojingos atliekos atitiktų Europos reglamentus. Tikrai noriu nuraminti, kad kiekvienos įmonės, kuri kurtųsi, būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tikrai noriu nuraminti, kad pavojingų atliekų tvarkymas būtų toliau neleidžiamas, pavojingų atliekų deginimas taip pat nebūtų leidžiamas bei radioaktyvių medžiagų naudojimas ar gamyba taip pat nebūtų leidžiami LEZʼuose.
Kviečiu pritarti šiam dviejų ministerijų suderintam kompromisiniam variantui. Tikrai reikia nežiūrėti pro šalį, jeigu yra problemų dabartinėse LEZ’ų veiklose, ir tikrai audituoti jas, bet tikrai neužkirskime kelio žiedinės ekonomikos šakoms vykdyti veiklą laisvosiose ekonominėse zonose. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, taigi nors dar liko projektų… Ai, dar yra svarstymo stadijoje prieš. L. Girskienė. Prašau, motyvai.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ministras vėl vardina visus burtažodžius, susijusius su žiedine ekonomika ir taip toliau, bet iš tiesų nepasako, kad įstatymas galbūt yra koreguojamas vienos įmonių grupės prašymu. Aš manau, kad tokie dalykai neturėtų vykti ir LEZʼe neturėtų būti vykdoma tarši veikla, nes jie naudojasi mokesčių lengvatomis ir naudojasi kitomis privilegijomis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Taigi, noriu pasitarti, gerbiami kolegos. Dar yra likę nemažai projektų: tiek Seimo statuto, jeigu žiūrėtume iš eilės, tiek Pinigų plovimo įstatymo pateikimas. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto pateikimas, Akcinių bendrovių įstatymo pateikimas ir Užimtumo įstatymo svarstymo tęsinys. (Balsai salėje) Kolegos, balsavimo laikas atėjo. Turbūt balsuosime nuo paskutinio klausimo. (Balsai salėje)
19.11 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018(2) (svarstymo tęsinys)
Gerai, kolegos, atėjo balsavimo laikas. Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto. Buvo procedūrinis klausimas. Prašyta pusės valandos pertrauka. Balsuojame. (Triukšmas salėje) V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad buvo klaidingai pristatytas klausimas. Aš pirmas atėjau prie mikrofono, pirmas paprašiau pertraukos iki kito posėdžio. Bus šiurkštus Statuto pažeidimas, jeigu jūs jo nepaisysite. Aš prašau balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš dar kartą kreipiuosi į gerbiamus valdančiuosius, šita procedūra yra reikalinga tam, kad demokratinėje valstybėje apgintume opozicijos teisę įsigilinti, išreikšti savo nuomonę dėl papildomo komiteto išvadų, kurios pasirodė vakar. Ne viena išvada. Tokia teisė egzistuoja tam, kad mažuma galėtų pareikšti savo nuomonę. Tuo mes ir skiriamės nuo nedemokratinių valstybių, jūs ne kartą pažeidėte, reikalavote iš ponios A. Širinskienės praeitoje kadencijoje, kad tokių bajerių nedarytų, tai šiandien jūs darote ir einate per savo pačių principus buldozeriu. (Balsai salėje: „Balsuojame, ir viskas.“)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, taip jau buvo, kad paskelbiau projektą ir kolega Vytautas paprašė anksčiau, dar nepaskelbus, balsuosime dėl pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje: „Taip!“) Balsuojame dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 49, prieš – 22, susilaikė 6. Pusės valandos pertrauka. (Balsai salėje)
19.14 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1236 (pateikimo tęsinys)
Yra siūlymas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pertraukos iki kito posėdžio. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.15 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 112, 12, 28, 30, 301, 302, 351 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309 straipsniais, septintuoju1 ir septintuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4988(2) (svarstymo tęsinys)
Taigi balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4988(2). Atsiprašau, čia yra pasiūlymų. Pasiūlymų autoriai. Dėl 1 straipsnio yra du pasiūlymai A. Gedvilo ir M. Puidoko, dėl 1 straipsnio 11 dalies. Prašom, kolega Aidai, pristatyti pasiūlymą.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi nėra pritarta, tai noriu pasakyti, kad yra buvę precedentų, kad pakeitus įstatymą nutrūko sutartys. O aš turiu kelis pavyzdžius, kai pakeistas įstatymas padaro ilgalaikes sutartis, pasirašytas iki įstatymo įsigaliojimo, negaliojančias, jeigu jos neatitinka naujo įstatymo.
Ir čia pavyzdžiai. Dėl šilumos ūkio 2007 metais priėmus naują reakciją buvo nustatyta, kaip bus vykdomos senos sutarys ir kada jose bus keičiami tarifai. Jos buvo sudarytos per skelbtus konkursus. Kitas pavyzdys. 2018 metais Seimas įstatymu įpareigoja keisti komunalinių atliekų sutartis, bet ne tik su vartotojais fiziniais asmenimis.
Kitas pavyzdys. 2021 metai, iš prekybos reguliavimo žemės ūkio produktais. Čia tiesiogiai nurodė keisti visas sutartis taip: iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, kurių galiojimas, įsigaliojus šiam įstatymui, dar nėra pasibaigęs, per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti peržiūrėtos ir patikslintos bei užtikrinta jų atitiktis šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms. Skirtingų kadencijų pavyzdžiai, kaip minėjau, 2007, 2018 ir 2021 metai, ir tai yra pavyzdžiai iš sektorių, susijusių su kainų ar atsiskaitymų reguliavimu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Pagrindinio komiteto nuomonė.
K. ADOMAITIS (LF). Buvo gautas A. Gedvilo ir M. Puidoko pasiūlymas dėl mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių reguliavimo kainų. Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai. Kai mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatoriai yra laimėję viešuosius pirkimus, ta kaina buvo nustatyta per viešuosius pirkimus, reguliuotojas reguliavimo mechanizmais tokių kainų nereguliuoja.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl pasiūlymo. S. Gentvilas dėl pasiūlymo? Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, problemos, kurias kelia A. Gedvilas ir M. Puidokas…
PIRMININKAS. Palaukite, pranešėjau.
S. GENTVILAS (LSF). …yra realios, bet siūlomas sprendimo būdas yra juridiškai netvarkingas, nes kai yra skelbiamos operavimo sutartys, atsiranda operatorius, koncesininkas 10, 20 metų, tai įvyksta konkurencingo viešojo konkurso būdu ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tiesiog negali iš tikrųjų paneigti įvykusio viešojo pirkimo, nes tai yra ir investiciniai lūkesčiai, ir sutartiniai santykiai, ir viešieji pirkimai, kurie negali būti keičiami retrospektyviai. Todėl problemos, kurias kelia kolegos, yra teisingos, bet sprendimo būdas visuose penkiuose pasiūlymuose yra siūlomas neteisingas, nes jis įveltų valstybę į begalinius ginčus ir tikriausiai tektų atlyginti neaišku kokią žalą. Kviečiu nepritarti visiems būsimiems penkiems pasiūlymams.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvai dėl pasiūlymo už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tikrai manęs neįtikina komiteto argumentai ir tai, ką sako ministras. Tikrai yra pavyzdžių ir precedentų, kai būtent operatorius, pasinaudojęs savo galiomis, per tuos metus nustekena ne valstybę, o nustekena tos savivaldybės gyventojus, kurie sumoka už viską ir iš tikrųjų permoka. Tie pavyzdžiai, kurie buvo, ir tos savivaldybės, kurios yra laimėjusios teismus prieš operatorius, iš tiesų padarė lūžį ir šiandien tų savivaldybių gyventojai moka mažiausius tarifus.
Su tais pasiūlymais galbūt reikėjo atidžiau padirbėti, bet jie tikrai nėra nelogiški ir nėra kažkokie iš piršto laužti. Nes turbūt gyvenimiška praktika rodo, jeigu yra tarpininkas, tai tarpininkas tikrai ne iš geros valios yra tenai, jis tikrai nori pasiimti savo dalį. O šiuo atveju iš tų pavyzdžių, kurie buvo pasakyti, dažniausiai jis pasiima turbūt tą didžiausią dalį ir paprastai už visa tai sumoka vartotojai. Iš tikrųjų aš siūlyčiau pritarti ir diskutuoti toliau. Manau, kad mes galime rasti tą protingą sprendimą, kad šiuo atveju, dėl ko mes čia visi esame, gyventojai iš tiesų išloštų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos dėl balsavimo motyvų pasisakė. Balsuojame dėl Seimo narių A. Gedvilo ir M. Puidoko pasiūlymo dėl 1 straipsnio 11 dalies – papildyti bazinį 2 straipsnį 584 dalimi.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 22, prieš – 29, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiami kolegos, analogiškas pasiūlymas, jeigu aš teisingai suprantu, yra dėl 12 dalies. Visiškai pažodinis. Ar pasiūlymo autoriai sutinka, kad čia toks pat ir balsuoti dėl jo nebereikia, nes jam nepritarta?
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašau ministro neklaidinti, kad yra prieštaravimų su Viešųjų pirkimų įstatymu. Pateikiau labai aiškius argumentus, nurodydamas konkrečius pavyzdžius. Tie, kurie balsuoja, prašyčiau turėti tai omenyje.
Pirmiausia komitete, kai buvo svarstomas šis klausimas, buvo žadėta detali informacija iš ministerijos. Jos taip ir negavau. Ir nesuprantu kodėl.
Todėl ministerijai siūlau ne politikuoti, o dirbti konstruktyviai. Ministerija nepagrįsdama argumentais, akivaizdu, nenori įvesti sąžiningos kainos reguliavimo visoje grandinėje. Keista, kad ministerija pripažįsta, kad degintojų kainą reikia reguliuoti, o MBA privačių operatorių kažkodėl ne, bet nepaaiškina, kodėl nereikia. Kai kurių privačių MBA operatorių kaina, ją reguliuojant, priėmus šią pataisą, galėtų sumažėti mažiausiai 30 %, o kalbant apie Vilnių, jei galiausiai operatorius dirbs nuostolingai ir bankrutuos, funkcijas perims RATCʼas, ir kaina vis tiek bus reguliuojama VERTʼo galutiniame etape.
Keliaujame toliau. Ministras neva nuogąstavo, kad gali atsirasti viršpelnis. Ministre, tai panašu į gudravimą. Problema yra ne minimalaus normatyvinio pelningumo užtikrinimas, kuris yra tiesiog bet kokios veiklos būtinybė, o dabartinis Šiaulių MBA operatoriaus viršpelnis, kuris yra ir išliks, jei nebus priimti mano pasiūlymai.
Ministras sako, kad nėra buvę precedento, aš juos įvardijau. Tad prašau, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra norinčių? Komiteto nuomonę prašau, pranešėjau.
K. ADOMAITIS(LF). Komiteto nuomonė yra nepritarti dėl tų pačių motyvų ir atkreipiu dėmesį, kad čia jau buvo susiję pasiūlymai. Tai vienam pritarus būtų keistai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių A. Gedvilo ir M. Puidoko pasiūlymo dėl 1 straipsnio 12 dalies.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 24, prieš – 33, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, galime po svarstymo 1 straipsniui pritarti? Atsiprašau, čia ne priėmimas.
Dėl 2, 3 straipsnių nėra pasiūlymų. Dėl 4 straipsnio yra taip pat Seimo narių A. Gedvilo ir M. Puidoko pasiūlymas. Prašom, kolega.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, kolegos, kad palaikote. Tik noriu dar atkreipti dėmesį, to galbūt neakcentavau, kad tos įstatymo pataisos yra teiktos turint tikslą subalansuoti grandinę, ji suteiks aiškumo gyventojams. Tai labai svarbu. Gyventojai mokės sąžiningą kainą, kurią patvirtins valstybinė institucija – VERTʼas. Būtent tokiai funkcijai atlikti ji ir yra įsteigta. Tam ir yra VERTʼas, kad nustatytų, ar logiškas paaiškinimas kainą kelti ar mažinti. Kolegos, įvertinkime, kad kalbame apie monopolines sąlygas turinčias įmones, kuriose veikia privatūs operatoriai. Tad kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, truputį paradoksalu, kai A. Gedvilas pats pasiūlyme yra nurodęs, kad šį pasiūlymą gavo iš MBA operatorių. Aš nežinau, gal, gerbiamas Aidai, paneigsite, bet kaip galima šitą interesą stumti ir sakyti – sureguliuokime sutartis. Faktiškai vyksta tai, kad sutartys, pasirašytos dešimtmečiui ar dvidešimtmečiui, kartais yra objektyvios, kartais neobjektyvios. Patys MBA operatoriai norėtų, kad jas išgelbėtų kai kas ir numatytų normatyvinį pelną, pakeistų sutartines sąlygas. Man atrodo, kartais pasiūlymų teikėjai patys net nesuvokia, kur įsivėlė.
Aš tiesiog kviečiu šitą projektą atmesti. Pats įstatymo projektas yra registruotas prieš pustrečių metų dar K. Mažeikos. Mes pustrečių metų diskutuojame su VERTʼu, su prezidentūra, su visomis ministerijomis, yra Vyriausybės išvados. Kviečiu subalansuotą projektą palikti pirminės stadijos ir neiškreipti dabartiniais pasiūlymais. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė. Pranešėjas – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Pasiūlymas yra susijęs, argumentai tokie patys.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų ar dėl vedimo tvarkos?
A. GEDVILAS (DPF). Galima? Norėčiau paprašyti ministro, kad nesisvaidytų kokiais nors kaltinimais.
PIRMININKAS. Čia yra replika.
A. GEDVILAS (DPF). Pasirengęs esu atsakyti būtent remdamasis įstatymu.
PIRMININKAS. Tik kažkodėl ministras ragino nepritarti projektui. Bet mes dabar balsuosime dėl pasiūlymo, yra pasiūlymas. Balsuojame dėl pasiūlymo dėl 4 straipsnio, jį pateikė A. Gedvilas ir M. Puidokas.
Užsiregistravo 77, balsavo 77 Seimo nariai: už – 23, prieš – 31, susilaikė 23.
Kolegos, dėl 5, 6 ir 7 straipsnių nėra pasiūlymų. Dėl 8 straipsnio taip pat yra kolegų A. Gedvilo ir M. Puidoko pasiūlymas. Prašome pristatyti. Kolega Gedvilai, pristatykite pasiūlymą dėl 8 straipsnio.
A. GEDVILAS (DPF). Argumentai yra tie patys. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai.
A. GEDVILAS (DPF). Kreipiuosi į ministrą ir prašau neklaidinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra. Pranešėjau, komiteto nuomonė.
K. ADOMAITIS (LF). Siūlymas susijęs. Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai tie patys.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo dėl 8 straipsnio.
Užsiregistravo 79, balsavo 78 Seimo nariai: už – 24, prieš – 28, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiami kolegos, dėl straipsnių nuo 9-o iki 18-o imtinai pasiūlymų nėra. Dar yra tų pačių kolegų, A. Gedvilo ir M. Puidoko, pasiūlymas dėl 19 straipsnio. Ar, kolega, norėsite pristatyti?
A. GEDVILAS (DPF). Ne.
PIRMININKAS. Ne, nenorėsite. Nereikalaujate balsuoti? Komiteto nuomonė – nepritarti.
K. ADOMAITIS (LF). Taip, komiteto nuomonė – nepritarti. Susijęs pasiūlymas.
PIRMININKAS. Pasiūlymo autoriai nereikalauja balsuoti. Po svarstymo dėl balsavimo motyvų už – A. Kupčinskas. Atsisako. S. Gentvilas. Atsisako. A. Skardžius. Nėra.
Balsuojame, kolegos, dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto po svarstymo. Užsiregistravo 78, balsavo 78 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 21. Po svarstymo projektui pritarta.
19.32 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 74, balsavo 74 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 19.
19.34 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4636(3) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, dar vienas projektas, rezervinis 3 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4636(3). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 75 Seimo nariai: už – 59, prieš – 2, susilaikė 14. Po svarstymo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, tęsiame darbą. Dar mums liko keletas projektų.
19.35 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 121 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1157(2) (svarstymas)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 121 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1157(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Statuto pataisa, pagal kurią Seimo narys į Seimo rūmus galėtų patekti tik su galimybių pasu. (Šurmulys salėje) Komitetas šį projektą svarstė 2021 m. gruodžio 7 d. ir sprendimas toks: pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui. Už balsavo 4, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto nėra. Diskusija. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš būčiau iš viso nekalbėjęs, jeigu komiteto pirmininkas, kai priėmėme kitą Statuto projektą, nebūtų pasakęs, kad tas projektas normalus, o kiti, suprask, nelabai normalūs. Aš noriu pasakyti, kad ir šitas projektas yra normalus. Manau, jis ypač normalus, jeigu į jį pažvelgtume piliečių akimis. Jeigu yra pandemijos atveju, ekstremalios situacijos atveju, tam tikri nepatogumai žmonėms neišvengiami, nustatyti teisės aktais, siekiant stabdyti užkrečiamas ligas, žmonės pagrįstai tikisi, kad Seimo nariai taip pat turi laikytis tų reikalavimų ir rodyti pavyzdį. Kaip žinote, mums dėl įėjimo į Seimo rūmus yra likęs tam tikras neapibrėžtumas. Tą neapibrėžtumą ir siūlome išspręsti atitinkamomis Statuto pataisomis.
Dar noriu papildomai paaiškinti. Nereikėtų įsivaizduoti, kad Seimo nariams tai bus koks nors didelis formalus apsunkinimas. Kalbėjome su Seimo kanceliarija – techniškai išspręstų, kad to apsunkinimo nebūtų. Užtektų, turint galimybių pasą, parodyti jį atsakingai Seimo kanceliarijos darbuotojai, tai būtų užfiksuota informacinėje sistemoje. Einant su Seimo nario pažymėjimu, tai būtų automatiškai žinoma ir jokio galimybių paso fiziškai nereikėtų rodyti. Žinoma, tie, kurie neturi ilgalaikio galimybių paso, turbūt ta galimybe mažiau galėtų pasinaudoti, galbūt jie pasirinktų rodyti kiekvieną kartą. Bet būtų tas pliusas, kad einant į kavinę tikrai nereikėtų rodyti galimybių paso, kas dabar vyksta. Šiandien Seimo nariai yra labiau apsunkinti, nes kiekvieną sykį eidami į kavinę turi rodyti galimybių pasą. (Balsai salėje) Ačiū, tikiuosi palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl balsavimo motyvų už – I. Pakarklytė. Nematau. Prieš – T. Tomilinas. Atsisako. Prieš – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes pripažįstame faktą, kad Seimo narius įleis į Seimą balsuoti, sakė, padarys būdeles. Negi ten statysime naktipuodžius? Kaip nors vis tiek reikės vaikščioti tais koridoriais. Nedarykime cirkų iš savęs. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, per šoninį mikrofoną L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Prašom pertraukos iki kito posėdžio. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašote pertraukos iki kito posėdžio. Frakcijos vardu prašote? Frakcijos vardu. Kolegos, teisėtas prašymas. Balsuojame dėl pertraukos dėl Seimo statuto 121 straipsnio pakeitimo projekto. Dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Užsiregistravo 73, balsavo 73: už – 25, prieš – 42, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio.
19.40 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 12 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226 (pateikimas)
Taigi, kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 12 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226. Pateikimo stadija. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pamėginsiu trumpai pristatyti projektą. Šiuo metu galiojantis įstatymas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatant naudos gavėjo tapatybę numato prievolę naudotis JADIS. Šiuo metu dar nėra sukurta JADIS. Šiuo metu įgyvendinti šią prievolę nėra sudaryta techninių galimybių.
Įstatymo projektu siūloma, pirma, nustatyti, kad finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatant naudos gavėjo tapatybę prievolė tikrinti duomenis JADIS ir draudimas pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį įsigaliotų tik tada, kai bus sukurtas JADIS Naudos gavėjų posistemis, tai yra 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Taip pat įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad laikinai nuo kitų metų rugpjūčio 1 dienos iki kitų metų gruodžio 31 dienos, kol bus sistemiškai peržiūrėtos duomenų teikimo atlygintinumo ir sąnaudų kompensavimo nuostatos dėl visų valstybės registrų informacinių sistemų ir priimti atitinkami sprendimai valstybės lygmeniu, JADIS naudos gavėjų duomenų teikimo sąnaudos bus dengiamos Registrų centro lėšomis. Įstatymo projektas yra suderintas su valstybės įmone Registrų centru.
Taip pat norėčiau paprašyti Laisvės frakcijos vardu skubos, kaip buvo įprasta mūsų rytiniame posėdyje. Trumpa argumentacija.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato prievolę, kurios įgyvendinti nėra techninių galimybių. Tam, kad mes galėtume tai išspręsti, turime atidėti iki kitų metų rugpjūčio 1 dienos. Šiandien Registrų centras jau kuria, pasamdė papildomų žmonių ir žinau, kad yra jau pirmoji algoritmo testavimo dalis. Taip pat ką sakė ir suinteresuoti asmenys dėl išimčių, kam yra teikiami duomenys neatlygintinai, tai nuo kitų metų rugpjūčio 1 dienos iki kitų metų gruodžio 31 dienos tie duomenys būtų teikiami neatlygintinai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Jūsų klausti nori vienas Seimo narys. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš turiu du klausimus. Vienas, kam reikalinga skuba, jeigu jis galės įsigalioti tik kitų metų rugpjūčio mėnesį?
Kitas dalykas, kas tikrins tuos, kurie tikrina? Ta prasme ar tikrina? Jūs sakote: jie turi patikrinti. Tai kas atliks jų kontrolę? Ar čia mes tik įrašome į įstatymą, kad kažkas pats save tikrina ir padeda į stalčių arba padeda pliusiuką? Ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už jūsų klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį. Kadangi šiandien jau yra įstatyminis reguliavimas, kuris numato pareigą tikrinti, subjektai neturi galimybės įvykdyti šitos pareigos, atitinkamai jie gali sulaukti ne tik sankcijų, bet taip pat ir daro pažeidimą. Kadangi mes matome poreikį pakeisti šią įsigaliojimo datą, tai yra tikrai turime ir priežiūros grupę, yra galutinis įsivertinimas, kad nuo kitų metų rugpjūčio 1 dienos tai galėtų įsigalioti. Tikrai turime prielaidas, kad tai veiks, jau nuo kitų metų sausio 1 dienos dalis suvedimų turėtų startuoti ir veikti. Atitinkamai mes prašome skubos, kad jau dabar galėtume atidėti tą dalį, kur prievolės įvykdyti tiesiog neįmanoma.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime, kai bus apsvarstyti visi projektai. Balsavimas buvo numatytas 19 valandą, bet mes iki 19 valandos nesuspėjome visų apsvarstyti.
19.44 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(2) (pateikimas)
Kiti du darbotvarkės klausimai kaip vienas paketas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(2) bei Akcinių bendrovių įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymų projektais siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos atitiktų EBPO korporatyvinio valdymo principus ir būtų įgyvendinta Bendrovių valdysenos komiteto rekomendacija Lietuvai.
2018 metais EBPO paskelbtoje apžvalgoje apie Lietuvos bendrovių valdymą viena iš EBPO Bendrovių valdysenos komiteto rekomendacijų – atsisakyti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, nustatančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimą. Galiojantis reguliavimas nepagrįstai riboja galimybes tinkamų kompetencijų valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vadovams eiti pareigas.
Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės vadovas, kaip ir bendrovės valdyba, yra valdymo organas, tačiau Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalis aiškiai nustato, kad valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas, todėl bendrovių vadovams kadencijų skaičius turi būti neribojamas taip pat. Valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse ir jų dukterinėse bendrovėse bus galima išlaikyti aukščiausių kompetencijų profesionalius vadovus. Ypač tai aktualu regionuose, mažesnių savivaldybių valdomose bendrovėse.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatoma vadovų kompetencija, jų skyrimo ir atstatydinimo tvarka atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus, ir pagal juos atliekamas vadovo vertinimas ir jo tinkamumas. Todėl kadencijų skaičius neturėtų būti ribojamas. Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į šiuo metu vykdomų projektų, finansuojamų ES, Finansų ministerijos ir kitomis lėšomis, mastą, jų svarbą, rajonų savivaldybėms siekiant prioritetinių tikslų sukurti saugią ir sveiką aplinką jų gyventojams įgyvendinimo, bus užtikrintas projektų vykdymo tęstinumas, susitelkta į didesnį vandentvarkos ir vandenvalos, daugiabučių renovacijos ir kitų projektų vykdymą, jų užbaigimą laiku. Prašau pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras. Pone Varžgaly, jūs jau antrą kartą bandote pateikti šį įstatymo projektą. Tai keletas tokių trumpų klausimų.
Ar yra kokia nors specifinė bendrovė, įstaiga, kuriai beprotiškai būtų naudingas šis jūsų įstatymo pakeitimas? Ar jūs čia įsivaizduojate, kad apskritai ką nors norite pagerinti, nes šiek tiek nesisieja su valstybės pozicija, kad kaip galima daugiau įstaigų turėtų vis dėlto tas vadovų kadencijas. O jūs dabar šast ir bandote pasiūlyti visiškai priešingą, tokį nesisteminį sprendimą. Gal yra kokių nors konkrečių interesų šiuo atveju? Čia pirmas klausimas.
Antras klausimas. Ką konkrečiai patobulinote savo pirminiame teiktame projekte, kai jums buvo suteikta galimybė dar patobulinti projektą? Dėkoju.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Į jūsų pirmą klausimo dalį galiu atsakyti – tai yra visos Respublikos mastu ir kokių nors konkrečių dalykų, kuo aš būčiau suinteresuotas, tikrai nėra.
Dabar kas buvo patobulinta, palyginti su ankstesniu projektu: buvo valdybų, tarybų sprendimu, o dabar akcinėms bendrovėms Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybių UABʼams savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Turiu pasakyti, kad Teisės departamentas pastabų dėl šio projekto neturėjo.
PIRMININKAS. Kitas klausiantis Seimo narys – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Juozai Varžgaly, jūs teikiate šį pasiūlymą, bet yra pasipriešinimas. Ypač regionuose, kuriuose nėra resursų ir labai sunku žmonėms bus važinėti ir keisti tas kadencijas į kitas vietas. Kodėl tai vyksta? Ar nežinojimas regionų gyvenimo, kur gyvena vadinamieji miesčionys ir nenori nieko žinoti apie rajonus, regionus? Kodėl tas pasipriešinimas?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Aš galiu tik pasakyti, tik tiek, kad praeitoje kadencijoje buvo priimtas toks įstatymas, bet mes realybę matome kitokią. Ne taip lengva rasti tuos vadovus, tas pats buvo ir su mokyklų vadovais, dar šiandien trūksta apie 150 vadovų, nerandama po metus, po dvejus. Taigi aš manau, kad profesionalius vadovus reikia saugoti. Tuo labiau kad jie galės dalyvauti konkurse ir užimti pareigas kitoje kadencijoje.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt reikėtų apsvarstyti šį įstatymo projektą, nes tikrai kai kur yra absurdų, kai vienas direktorius eina į šilumos tinklus iš vandenų palikęs savo postą, iš vandenų eina į kitą. Šiuo atveju ar tikrai tie vaikščiojimai duoda kokią nors naudą toje pačioje savivaldybėje. Iš tikrųjų reikėtų panagrinėti, galbūt ieškoti kitokių sprendimų, nes šiuo atveju manau, kad kai kurie sukaupė kompetenciją, bet vis tiek jie tam tikrus ryšius, jeigu ir norėtų, išlaikytų, nes vienos savivaldybės direktorius nevažiuos direktoriauti į kitą. Tam tikrų problemų yra, tikrai reikėtų panagrinėti ir vis dėlto pagalvoti dėl geresnių sprendimų.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, akivaizdu, kad šitas įstatymo projektas nėra sisteminis ir apimantis visą Lietuvą. Jisai galbūt yra aktualesnis mažesnėms savivaldybėms, o ne didesnėms savivaldybėms, kaip kolega ir minėjo, tas vaikščiojimas ratu. Kita vertus, akivaizdu, kad nuo pirminio pateikimo prieš kelias savaites projektas, na, nepatobulintas tikrąja to žodžio prasme. Tai yra tiktai kosmetiniai pakeitimai, jie iš tikrųjų neatliepia konkrečių šios srities problemų. Dar norėčiau pridurti, kad vis dėlto dauguma įstaigų juda ta linkme, kad mes turėtume tas kadencijas. Tai yra sveikintinas aspektas demokratinėje valstybėje, todėl siūlyčiau ir kviesčiau nepalaikyti šio įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai negaliu sutikti su kolega Kristijonu, kuris turbūt, nežinau, atstovauja kokiai… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Du projektai, kolegos. Prašome netriukšmauti. (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kultūringi žmonės, Kultūros komiteto pirmininkas ir taip iš tikrųjų nekultūringai, atsiprašau, kolegos, tikrai. Norėčiau paprieštarauti, nes tikrai, kai žmogus yra nesusidūręs su situacija regionuose, o turbūt ypač vienmandatininkai tikrai diskusijoje, manau, patvirtins, kad ta problema regionuose yra ypatinga, tai yra sisteminė problema ne vieno kaimo, ne vienos kokios nors įmonės. Turbūt labai panašus pavyzdys yra mokyklų, kai buvo mokyklų vadovų būtent kadencijų problema, turbūt išryškino tai, kad ne taip paprasta surasti vieno ar kito miestelio mokyklose ir tikrai gerose mokyklose vadovų. Tos diskusijos pradžios turbūt reikia, o, manau, komitete ir turbūt iki galutinio projekto tikrai galima rasti tą konsensusą. Manau, tikrai vertas dėmesio pasiūlymas. Tie, kurie savo apygardose praktiškai turbūt kiekvienas yra susidūrę su šia problema, manau, galės tam pritarti ir leisti tos diskusijos eigą. Ačiū. Kviečiu pritarti. (Balsai salėje)
19.54 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Kolegos, kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129(2). Svarstymo stadija. Svarstymo tęsinys po pertraukos. Pagrindinio komiteto pranešėjas – M. Lingė. Užimtumo įstatymo projektas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas gruodžio 8 dieną svarstė minėtą įstatymą ir bendru sutarimu pritarė, kad šis įstatymas būtų svarstomas, ir pritarė komiteto išvadoms. Įstatyme kalbama apie savanorystės amžiaus eliminavimą norint atlikti savanorišką praktiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto pranešėjas. Mykolo nėra. A. Čepononis gal išgelbės situaciją ir Biudžeto ir finansų komiteto vardu pristatys išvadą?
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir šiam projektui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra.
19.56 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, atėjo laikas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ papildymo ir pakeitimo projektui po pertraukos. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto išvada. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įstatymo projektą svarstė šių metų gruodžio 8 dieną ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Taip pat dėl Seimo narių pasiūlymų ir papildomo Žmogaus teisių komiteto formaliai neapsvarstyto pasiūlymo priėmė sprendimus vakar, gruodžio 15 dieną, ir priėmė papildomas išvadas. Komiteto sprendimai atsispindi suvestiniame dokumente Nr. 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Žmogaus teisių komiteto pranešėjas – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kaip papildomas, Žmogaus teisių komitetas įstatymo projektą svarstė šių metų lapkričio 17 dieną. Komitete bendru sutarimu buvo nuspręsta pritarti siūlomam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Seimo kontrolierių įstaigos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Seimo narių bei Žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Žmogaus teisių komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – V. Bakas. Galite pristatyti išvadą, nes pranešėjo L. Kasčiūno nėra. (Triukšmas salėje)
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, aš nesu komiteto narys.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Teisingai. Labai atsiprašau. Kolega R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Komiteto pasiūlymas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pagrindinio komiteto pranešėją prašom į tribūną. Atsiprašau, diskusija. Nori dalyvauti V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, prieš tris dienas Danijos vidaus reikalų ministrė I. Stojberg buvo nuteista už didelį aplaidumą dėl politikos, pagal kurią 2016 metais buvo atskirtos pabėgėlių poros, ir jai teks kalėti 60 dienų. Europoje vyksta dar vienas teismo procesas, Italijos vidaus reikalų ministras M. Salvinis teisiamas už tai, kad davė neteisėtus nurodymus, esant pabėgėlių krizei 2015 metais. Ministrės, kuri nuteista Danijoje, elgesys patiko tam tikrai visuomenės daliai, tuo metu ji garsėjo aštriais ir priešiškais pasisakymais, tačiau, praėjus šešeriems metams, teisingumas pasivijo ir yra įvykdytas.
Gerbiami kolegos, šiuo įstatymu, kurį teikia mūsų vidaus reikalų ministrė ir mūsų Vyriausybė, iš esmės siūloma Seimui įtvirtinti ne vieną priemonę, kuri savo esme galėtų būti pripažinta ir prilyginta nežmoniškam elgesiui ir aplaidumui, apie kurį kalbėjo Danijos teismas.
Šiurkščiausia šio įstatymo priemonė yra siūlymas įkalinti žmones be teismo taikant formulę „šeši plius šeši“, tai yra iki vienerių metų visiškai juos izoliuoti. Tai įstatymo projekte vadinama gana rafinuotai, tai yra apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti. Bet įvertinant, kad užsieniečiai laikomi buvusiuose kalėjimuose, juos saugo Kalėjimų departamento pareigūnai arba apsirengę Kalėjimų departamento uniformą, iš esmės tai yra įkalinimo sąlygos. Jei nuvažiuotumėte į tas vietas, jūs patys tuo įsitikintumėte. Tai matė Žmogaus teisių komitetas.
Kitas siūlymas, kurį teikia mūsų ministrė, pati auginanti vaikus, yra vaikų įkalinimas. Ne tik nepilnamečių, bet ir mažamečių vaikų įkalinimas. O tai yra nesuderinama su Vaiko teisių apsaugos konvencija ir ji draudžia tokius veiksmus. Bet pažiūrėkite, kokius argumentus dėsto išvadų rengėjai. Jie sako, kad užsieniečių vaikai yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, todėl jų laisvės apribojimas atitinka jų pačių interesus. Absurdas. Konvencija sako, kad negalima įkalinti vaikų. Apie tai kalba mūsų vaiko teisių apsaugos kontrolierė, ne vieną kartą pakartojusi tai komitetuose.
Apie tai, kad VRM parengtos pataisos nesuderinamos su teisės viršenybės principais ir tarptautiniais įsipareigojimais, įspėja Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybė Lietuvoje, apie tai kalba žmogaus teisių organizacijos, apie tai kalba Lietuvos teismų atstovai komitetų posėdžiuose. Pripažindama ypatingą padėtį Lietuvoje Jungtinių Tautų žmogaus teisių pabėgėlių agentūros vyriausiojo komisaro tarnyba reiškia susirūpinimą dėl teisėkūros sprendimų ir apgyvendinimo sąlygų. Apie tai ji kalbėjo komitete.
Apie su teisės viršenybe ir tarptautine teise nesuderinamas įstatymo nuostatas kalba Lietuvos teismų vadovai. Kalbėdamas apie pabėgėlių krizę gruodžio pradžioje popiežius Pranciškus pasmerkė (cituoju) „siaurą savanaudiškumą ir nacionalizmą“ dėl to, kaip Europos šalys elgiasi su migrantais. Cituoju toliau: „Europoje yra tokių, kurie atkakliai traktuoja šią problemą kaip dalyką, kuris jiems nerūpi. Tai tragiška“, – sakė popiežius, viešėdamas vienoje iš pabėgėlių stovyklų Europoje. Istorija mus moko, kad siauras savanaudiškumas ir nacionalizmas sukelia pražūtingų pasekmių.
Gerbiami kolegos, jeigu jūs pasižiūrėtumėte didžiausių Europos įvykius nušviečiančių kanalų reportažus, kuriuose kalbama apie situaciją prie Lietuvos–Baltarusijos, Lenkijos–Baltarusijos sienų, jūs išgirstumėte tokias žinutes. Pirma: „Vyrai ir moterys, vaikai įstrigę tarp dviejų valstybių sienų be maisto ir vandens“, – tai buvo vasarą. „Lietuvoje užsieniečiai, ieškantys prieglobsčio, laikomi kalėjimuose“, – tai buvo prieš porą savaičių. Trečia: „Šeimos su vaikais, esant minusinei temperatūrai, įstrigę Lietuvos pasienyje ir jiems kyla grėsmė sušalti.“ „Baltijos šalyse ir Lenkijoje draudžiama dirbti žurnalistams.“
Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau išgirsti tarptautines bendruomenes, dvasininkų, mūsų pačių žmogaus teisių organizacijų raginimus ir bent jau neleisti įkalinti žmones ir laikyti mėnesių mėnesiais be jokio teismo sprendimo. Aš kviečiu suderinti saugumo ir žmogaus teisių klausimus, kad mes netaptume galimų nusikaltimų bendrininkais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
Diskutuoti taip pat kviečiu į tribūną T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš labai prašau jūsų išgirsti Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimus. Kalbu ne savo asmens ar kelių Seimo narių vardu šiuo atveju, bet viso komiteto.
Tie pasiūlymai niekaip negriauna tos nuoseklios migracijos politikos, mūsų visų kartu vykdomos, bet ją humanizuoja.
Kam to reikia? Vasarą mes išsigandome, padarėme nemažai klaidų. Tai natūralu. Baimės akys visada didelės. Niekada žmonijos istorijoje nebuvo kitaip. Visada žmogaus teisių pažeidimai, jeigu jų atsiranda, yra daromi vardan kažko, kariaujant su tariamais ir tikrais priešais, esant vienoms ar kitoms ekstremalioms sąlygoms. Visos diktatūros visada prisidengia karu ir moraliai pateisina savo klaidas. Mes tokie nesame. Džiaugiuosi Seimo komitetuose vykstančia diskusija dėl užsieniečių teisinės padėties. Po diskusijos Užsienio reikalų komitete, ypač po diskusijos Žmogaus teisių komitete aš dar kartą įsitikinau, kad mes esame tikrai liberalios demokratijos šalis, kur nedominuoja militaristinės nuotaikos, o vyksta normali, demokratiška diskusija ir ieškoma kelių, kaip išvengti žmogaus teisių pažeidimų. Niekas šioje salėje nėra nusiteikęs kaip nors pakenkti saugumo politikai, bet hibridinė ataka, kolegos, yra kur kas daugiau negu fizinis sienos kirtimas. Kariauti hibridinį karą vien tik pasieniečių rankomis ir pajėgumais yra tas pats kaip gaudyti muses su šaukštais. Ne pasieniečiai, o mes privalome išvengti tų hibridinių spąstų, kuriuos paspendė mums A. Lukašenka. Jis labai nori, kad mes sukluptume, pažeistume žmogaus teises. Jam to labai norisi. Ir tik mes galime atskirti pelus nuo grūdų, išgirsti ne tik baimės balsą, bet ir popiežiaus pastabas, žmogaus teises ginančių organizacijų – Jungtinių Tautų, Europos Komisijos – pastabas mums, nesuplakti visko į vieną kiaušinienę, viso musulmoniško pasaulio į vieną grėsmingą masę, net nebandant ieškoti tarp migrantų pabėgėlių, o galiausiai taikyti labai griežtas jų laisvės apribojimo sąlygas.
A. Lukašenkos organizuojamas prieglobsčio prašytojų stūmimas į Lietuvą nesukėlė Vyriausybės krizės, opozicija ir valdžia elgiasi išmintingai. A. Lukašenkai nieko nepavyko. Aš, tiesą pasakius, nedarysiu analogijų su trąšų skandalu, nieko asmeniškai nekritikuoju. Tik pasakysiu, kad esu ir visada buvau nuoseklios, griežtos politikos A. Lukašenkos atžvilgiu šalininkas. Aš stengiuosi įtikinti savo rinkėją, kad mes dėl užsienio politikos turime būti absoliučiai vieningi. Galime kritikuoti atskiras asmenybes, sprendimus, tačiau žmogaus teisių vertybę… Jūs daug kalbate apie vertybinę politiką šiomis dienomis, bet aš pabrėžiu, tai yra žmogaus teisių vertybe grįsta užsienio politika, išskirianti mūsų šalį tarptautinėje arenoje. Mes giname baltarusių opoziciją ir saugome ją nuo kankinimų ne todėl, kad norime atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, ne todėl, kad norime, jog mūsų užsienio reikalų ministras taptų žvaigžde Niujorke ar Vašingtone. Ne todėl. Mes giname Baltarusijos opoziciją todėl, kad giname fundamentalias žmogaus teises į gyvybę, į teisingą individualų teismą, į teisę būti renkamam ir panašiai. O A. Lukašenka stengiasi atimti iš savo žmonių šias taisykles. Dabar jis laukia, kad mes, baimės vedami, jas atimtume iš pabėgėlių.
Kolegos, čia yra hibridinės atakos esmė. Žmogaus teisių doktrina yra mūsų Vakarų civilizacijos esminė vertybė. Jei kam nors labiau patinka žodis „tradicija“, tvarka. Aš pasakysiu, kad žmogaus teisių tradiciją mes kildiname ne tik iš Renesanso, Apšvietos, bet iš esmės apskritai iš krikščionybės. Tai mus skiria nuo A. Lukašenkos.
Pabėgėliai iš Sirijos, Irako, Afganistano, Jemeno, ten dabar išvis karas vyksta, tapo šio režimo aukomis ir įrankiais. (Šurmulys salėje) Taip, jie nėra šventi. Kolegos, leiskite man dar, labai svarbus klausimas, neleidote pertraukos, leiskite keletą minučių dar pasakyti. Taip, kolegos, pabėgėliai nėra šventi, bet tarptautinė migracija niekada nebuvo lengvas procesas. Net tada, kai niekam nežinomų žydų pora keliavo iš Galilėjos miesto Nazareto į kitos valstybės Judėjos miestą Betliejų, o paskui, gimus visiems žinomam žmogui Jėzui, bėgo į Egiptą, kirto sieną, kolegos, gal net nelegaliai. (Balsai salėje) Per Antrąjį pasaulinį karą, kolegos, tūkstančiai Lenkijos civilių ir karių…
PIRMININKAS. Užbaikite mintį.
T. TOMILINAS (DFVL). …bėgo į Iraką ir Iraną, tarp jų buvo vilniečių, kolegos. (Balsai salėje) Aš labai jūsų prašau – išgirskite tai, ką kalba komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, užbaikite mintį.
T. TOMILINAS (DFVL). Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, posėdžio laikas formaliai baigėsi, tačiau siūlau pratęsti posėdį, kol užbaigsime apsvarstyti ir pabalsuoti dėl likusių projektų, jų ne tiek daug. (Balsai salėje) Dirbame toliau. Kviečiu į tribūną pagrindinio… Tiesa, dar… Dėl motyvų kalbėsime vėliau. Dabar prašom pagrindinio Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Ažubalį. Dėl 1 straipsnio yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dėl šio pasiūlymo komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Tai daugiau stilių patikslinanti formuluotė.
PIRMININKAS. Ar Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sutinka?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kadangi pagrindinis komitetas pritarė iš dalies, tokia pasiūlyta formuluotė tenkina ir balsuoti neprašome.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Prašom pristatyti pasiūlymą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Keičiama įstatymo nuostata dėl įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teisės. Apibrėžiant teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, numatyta, kad ji galima ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymo priemonę nagrinėjimo teisme metu. Grąžinimo direktyvos nuostatos rodo, kad teisinė pagalba neteisėtai esančiam užsieniečiui neturėtų apsiriboti teisine pagalba sulaikymo, alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjimo teisme metu, todėl komitetas siūlo numatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, skųsti ir sprendimus, susijusius su jų grąžinimu.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes būtų išplėsta įstatymiškai neteisėtai esančių asmenų kategorija, tai yra tų, kurie net neprašo prieglobsčio. Kita vertus, patektų ir tie asmenys, kurių vizos yra pratęstos.
Dar daugiau, VSAT yra sudaręs teisinių paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, ji, be kita ko, numato ir nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams, pageidaujantiems apskųsti sprendimus, susijusius su grąžinimu. Taigi šis visas dalykas yra išspręstas.
PIRMININKAS. Kolega iš Žmogaus teisių komiteto, nepritariate, prašote balsuoti? Taip, kolegos, balsuojame dėl Žmogaus teisių komiteto… (Balsai salėje) Atsiprašau, dėl pasiūlymo yra motyvų, taip? Dėl pasiūlymo? T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai raginu gerbiamą pranešėją neminėti, kad viskas yra išspręsta. Aš suprantu, kad dauguma nesigilina į šitą gana sudėtingą įstatymą – ir mažuma, ir dauguma nelabai gilinasi, kai Seimo komiteto vadovas sako, kad ne, neišspręsta, ir žmonės, apeliuojantys į pabėgėlio statusą, turėtų galimybę gauti teisinę pagalbą. Mano galva, yra teisingas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Aš tik primenu, didžiuliai procentai prieglobsčio prašytojų pernai iš tų šalių, dėl kurių mes visiškai atmetėme faktiškai visus prašymus, yra gavę prieglobstį Europos Sąjungoje: 43 % Irako piliečių Europos Sąjungoje gavę prieglobstį (praėjusių metų statistika), 85 % – Sirijos. Nėra taip, kad viskas išspręsta.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvai prieš dėl pasiūlymo – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kreipiuosi į globalistus, jie čia svieto lygintojai, nes labai jau aršiai nori sunaikinti, kaip minėjo, ir Danijos, ir Lietuvos valstybę. Ponai, neklaidinkite, ne pabėgėliai, o neteisėti migrantai (jūs čia visokius pavyzdžius pateikiate), kurie neteisėtai kirto sieną, kurie turi sėdėti kalėjimuose už neteisėtą veiklą. Taip, sėdėti šiltai ir pavalgę, aš sutinku. Čia yra tiesioginės atakos valstybingumui ir saugumui. Todėl aš manau, kad jums laikas nusiraminti ir nedirbti prieš Lietuvos valstybę. Šį pasiūlymą… Vyriausybė, pasieniečiai dirba savo darbą, teisingą darbą, kad Lietuva (yra šiandien, buvo vakar) būtų ir ateityje.
Kaip rodo užsienio valstybių pavyzdžiai, jos daro tą patį. Mes esame čia kaip avangardas, kad sustabdytume valstybingumo ir valstybių sunaikinimą. Todėl tęskime šitą darbą, o globalistai ir svieto lygintojai, nusiraminkite, suraskite kitų užsiėmimų, o ne trukdykite valstybės tarnautojams, pasieniečiams ir kitiems daryti savo darbą, nekelkite destrukcijos, nusiraminkite.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Bet neklaidinkite – kad sėdėtų kalėjime, reikia teismo sprendimo. Balsuojame dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo dėl 2 straipsnio.
Užsiregistravo 69, balsavo 69 Seimo nariai: už – 23, prieš – 6, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Redakcinis pataisymas.
PIRMININKAS. Žmogaus teisių komitetas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Tenkina pagrindinio komiteto pasiūlymas.
PIRMININKAS. Pasiūlymas tenkina?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Taip.
PIRMININKAS. Pritarimas iš dalies. Kolegos, einame toliau. Dėl 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra. 9 straipsnis. Kolegų V. Bako, A. Butkevičiaus, T. Tomilino, Z. Balčyčio, L. Nagienės, L. Savicko, L. Kukuraičio, D. Griškevičiaus, A. Stončaičio, toliau vadinsime Seimo narių grupe, pasiūlymas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Šito pasiūlymo esmė – įgyvendinti bazinę konvencijos dėl pabėgėlių teisės nuostatą. Tai yra tuomet, kai pabėgėlis, užsienietis sulaikomas (užsienietis sulaikomas), jam būtų suteikta bazinė informacija apie jo teisinę padėtį. Šiandien Lietuvos stovyklose yra daugybė žmonių, kurie yra pakabinti pilkojoje zonoje, kurie vadinami taip, kad jų nėra Lietuvoje, jie net neturi informacijos apie tai, kokiomis elementariomis teisėmis jie gali naudotis. Kitaip tariant, ta informacija jiems neprieinama. Mūsų grupės Seimo narių siūlymas tiesiog įgyvendinti tas bazines konvencijos dėl pabėgėlių teisės nuostatas ir suteikti bent jau būtiną informaciją užsieniečiams.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti, ji vieninga, nes visos procedūros, kuomet institucija gauna prašymą suteikti prieglobstį, jau yra nustatytos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisės yra nustatytos ir šitame įstatymo projekte – 71 straipsnio 1 dalyje. O institucijų veiksmai – minėtame apraše.
Kartu reikėtų atkreipti dėmesį, kad komitetas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, kuriuo nustatoma, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat turi kitų teisių, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, kolegos, čia yra laužimasis pro atviras duris. Ir dar pasakysiu, kad UTPĮ 69 straipsnis, dėl kurio teikiamas pasiūlymas, įstatymo projekte visa apimtimi yra pripažįstamas netekęs galios, nes visa tai išdėstyta kituose teisės aktuose… straipsniuose.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. T. Tomilinas už pasiūlymą.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tik atkreipiu dėmesį, kad tarp esminių pastabų žmogaus teisių institucijų, tai yra Seimo kontrolierių, taip pat Jungtinių Tautų įvairių direktoratų, Europos Komisijos, yra teisės į tikrovišką ir aiškią informaciją išskyrimas. Mes tikrai nepagadintume įstatymo šia norma. Čia yra tik apie informavimą, tik apie bazinių savo teisių suvokimą. Visas šias teises turi patys žiauriausi nusikaltėliai, kurie sėdi kalėjimuose.
Mes šiuo atveju turime didelę bėdą, nes nuo rugpjūčio taikome vadinamąjį atstūmimą, tai tie žmonės net nėra prieglobsčio prašytojai. Jie yra ilgai Lietuvoje, jei jie tarp tų, kurie pateko po tos datos, tiesiog net prašyti prieglobsčio negali fiziškai, juridiškai to neįmanoma. Mes uždraudėme vasarą, aš tik primenu. Todėl jiems suteikimas adekvačios informacijos, jiems suteikimas papildomos informacijos tik pagreitins jų išvažiavimą, nes bent suvoks, kokioje yra padėtyje. Aš manau, kad tikrai niekam nekenkia ši pataisa ir galėtume ją priimti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš matydamas savo laikrodį noriu pasakyti trumpai: nereikėtų įrašyti į įvairius įstatymus tų garantijų, kurios jau yra įrašytos kur nors kitur. Baikime tokią abrakadabrą. Ir taip jau yra sudėtingos mūsų įstatymų džiunglės.
PIRMININKAS. Kolegos, neturiu teisės taip sakyti, bet vis dėlto mano pastebėjimas: viskas, kas susiję su žmogaus teisėmis, turi būti įstatyme.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Bet visa tai įrašyta, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai yra įrašyta.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Mano tik tokia replika, daugiau nesakysiu jokių replikų. Ačiū. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 68, balsavo 67: už – 19, prieš – 3, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl to paties, ne, atsiprašau, dėl kito, dėl 71 bazinio straipsnio pakeitimo. Seimo narių grupės pasiūlymas. T. Tomilinas, L. Kukuraitis, D. Griškevičius, L. Savickas. T. Tomilinas. Prašom. (Balsai salėje) Atsiprašau, praleidau, taip. V. Bakas ir Seimo narių grupė dėl to paties 10 straipsnio, tai yra bazinio 71 straipsnio.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, viena iš, sakyčiau, didžiausių vidaus reikalų ministrės klaidų yra ta, kad ji apriboja visuomenės informavimo priemonių veiklą. Ši pataisa į tai nukreipta, kad neleistume tokių ribojimų. Dėl tos priežasties, kad buvo apribota, Baltarusijos valstybinė televizija tapo vieninteliu informacijos šaltiniu visam pasauliui apie tai, kas vyksta prie mūsų rytinių sienų, prie Europos rytinių sienų. Ir tai buvo strateginė klaida, leidusi A. Lukašenkai gauti daug dėmesio ir taip pat skleisti dezinformaciją. Mūsų pasiūlymas nustatyti įstatyme teisę skleisti informaciją, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis, kaip ir turėtų būti normalioje valstybėje.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto pranešėjas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagrindinio komiteto nuomonė – nepritarti šitam siūlymui, nes prieglobsčio prašytojo teisės nustatytos šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje ir šios teisės, kolegos, yra perkeltos iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, o joje teisė automatiškai susitikti su žurnalistais nėra nustatyta. Tačiau prieglobsčio prašytojams leidžiama susitikti su asmenimis, įskaitant ir žiniasklaidą, jų apgyvendinimo vietose pagal tų vietų nustatytą tvarką ir gavus leidimą. Prieglobsčio prašytojams nėra draudžiama laisvai reikšti savo minčių ir įsitikinimų, rinkti, gauti ir skleisti informaciją, o asmenų apsilankymai gali būti ribojami tik laikinai dėl ypatingai susiklosčiusių aplinkybių.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tik atkreipiu dėmesį, kad Vytautas sprendžia esminę problemą, nes ekstremaliosios situacijos pagrindu mes apribojome žurnalistų patekimą į pasienį. Paskui tai buvo net įvedus nepaprastąją padėtį, tai buvo tęsiama, paskui pakoreguota ekstremaliosios situacijos metu. Aš tik primenu, kad mes svarstome teises tų žmonių visais šitais režimais, trimis režimais – ekstremalioji situacija, karo padėtis ir nepaprastoji padėtis. Tai bet kokiu atveju visi šitie reguliavimai, kai baigsis nepaprastoji padėtis, vis tiek galios. Labai aiškiai buvo draudžiama žurnalistams lankytis stovyklose, tai yra centruose. Vytautas sako, kad tebėra tas draudimas. Aš suprantu, kad gali būti atskiras centro reguliavimas ar vidaus reikalų ministro kažkokia išimtis daroma, bet iš principo mes atrodome labai blogai tarptautinės bendruomenės akyse, kai mes kažką lyg ir slepiame. Aš klausiau premjerės per Vyriausybės valandą, ar mes ten kažką slepiame, tai buvo pasakyta, kad nieko neslepiame, viskas atvira. Tvarka. Tai ir įtvirtinkite tai įstatyme. Kodėl jūs bijote?
O jeigu ponas V. Valkiūnas čia jums atstovauja, tai aš tikrai raginčiau kolegas irgi pasisakyti dėl kitų motyvų, ne tiktai komitetų vadovų, nes jeigu pono V. Valkiūno pozicija yra esminė ir jo retorika yra tai, ką jūs bandote apginti, tai, žinote, labai labai gaila.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, pirmininke. Man T. Tomilino labai negaila, nes jau matyti, kad jis jau tiek perprogramuotas, kaip jis sakė, tarptautinių bendruomenių, kad netarnauja Lietuvai. Šioje situacijoje vidaus reikalų ministrė pasielgė labai teisingai. Mes turime net opozicijoje ar kur būdami palaikyti, nes ji išlaikė rimtį, tvarką, kad nebūtų chaoso Lietuvoje. Buvo labai gerai pasielgta, teisingai. Ponai globalistai ir Tomilinai, ir jų komanda, baikite balamūtyti, klaidinti mūsų visuomenę ir dirbti prieš Lietuvą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių grupės pasiūlymo dėl 10 straipsnio, dėl papildymo straipsnio naujuoju 9 punktu. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 62, balsavo 62: už – 16, prieš – 5, susilaikė 41.
Kitas T. Tomilino, L. Kukuraičio, D. Griškevičiaus, L. Savicko pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pasiūlymo esmė yra labai paprasta. Tie žmonės, kurie yra laikomi neįleistais į Lietuvos teritoriją, mėnesių mėnesius, o gal net ir metus sėdės tose laisvės apribojimo vietose, bet pagal šį reguliavimą, kaip mes supratome ir kaip suprato nevyriausybinės organizacijos, jiems bus atimta teisė į tą varganą 12 eurų per mėnesį išmoką, mokamą žmonėms, kurie turi mažiausiai teisių, tai yra tiems, kurie netapo tikrais prieglobsčio prašytojais, kurie turi teisę tik į tuos 12 eurų, pačią pačią mažiausią, kokia tik įmanoma, išmoką.
Aš tikrai, kolegos, noriu patikinti, ir ministrė neduos pameluoti, tai tikrai niekaip neprilygsta toms sumoms, kurias gauna Lietuvos piliečiai, kai jie visai neturi pajamų, ir tos sumos yra šimtais eurų didesnės. Mes kalbame apie 12 eurų per mėnesį žmogui kažkokių bazinių poreikių tenkinimui. Jeigu jūs norite įrodyti, kad tai nėra sulaikymas, tai nėra įkalinimas ir teismo sprendimo nereikia dėl to laisvės apribojimo, tai aš visiškai nesuprantu, kodėl jūs atimate iš žmonių galimybę nusipirkti, nežinau, kokių nors higienos priemonių moterims ir panašiai. 12 eurų per mėnesį – tai nėra tie pinigai… Tai yra tam tikra prasme paskutinis šansas užtikrinti žmogaus orų egzistavimą ir tikrai tų sąlygų neprilyginti visiškai kalėjimo sąlygoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nepritarti, nes piniginė pašalpa mokama tik teisę likti Lietuvos Respublikoje turintiems prieglobsčio prašytojams. Tačiau prieglobsčio prašytojai, kurie dar negavo tokios teisės, nėra palikti likimo valiai, nes jiems suteikiamas maistas, apranga, higienos reikmenys. Taigi, viskas yra suteikiama. Nėra taip, kad jie paliekami likimo valiai laukti iki tol, kol gaus leidimą čia pasilikti.
Dar daugiau pasakysiu, kad Europos Komisija gruodžio 1 dieną pateikė pasiūlymus ir ten labai aiškiai buvo pasakyta, kad šalims laikinai ekstremalios ir nepaprastosios padėties sąlygomis leidžiama nustatyti kitokias materialines priėmimo sąlygas, negu numatytos tokioje ir tokioje direktyvoje, jeigu tai tenkina prašytojų pagrindinius poreikius, o pagrindiniai poreikiai yra tenkinami.
PIRMININKAS. Ačiū. Per centrinį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, man iš tikrųjų labai apmaudu, kad mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kai tokį kompleksinį įstatymo projektą turime svarstyti taip vėlai, tikriausiai nuovargis irgi daro savo. Mūsų dar laukia iš tikrųjų nemažai pataisų dėl esminių įstatymo nuostatų, kurios lems mūsų migracijos politiką ateinančiu laikotarpiu, susijusiu ne tik su šia migracijos krize, bet gal kokį gerą dešimtmetį į priekį. Todėl aš labai norėčiau, nežinau, ar tai įmanoma, remiantis Statuto nuostatomis, bet bendru sutarimu sutarti šią tikrai svarbią diskusiją perkelti šviežia galva į artimiausią posėdį. Nes aš jaučiu, kad mes vienas kito negirdime, nors galbūt išsakome ir gerų, ir argumentuotų dalykų. Norėčiau, kad tokią galimybę Seimas kartu apsvarstytų. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi kolega neprašo pertraukos… (Balsai salėje) Aš negirdėjau, kad būtų prašoma pertraukos, nes pertraukos prašyti antrą kartą tame pačiame posėdyje negalima. (Balsai salėje) Todėl pagal Statuto 98 straipsnio „Seimo posėdžių laikas“ 3 dalį „Seimo posėdžio pirmininko sprendimu arba Seimo narių frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, Seimo posėdis gali būti pratęstas, jeigu Seimas nesuspėjo išnagrinėti visų patvirtintos darbotvarkės klausimų.“ posėdį mes pratęsėme. (Balsai salėje: „Dirbame toliau!“) Labai apgailestauju, bet mes negalime. Dėl šio pasiūlymo balsavimo motyvų – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų pirmininkas, kuris stovi tribūnoje, greičiausiai net nebuvo nė vienoje stovykloje. Jeigu jis būtų buvęs, būtų pamatęs, arba jeigu jis paskambintų Raudonojo Kryžiaus, „Carito“ organizacijų vadovams, sužinotų prašymą paaukoti higienos priemonių, paaukoti aprangos, paaukoti maisto. Ta 12 eurų parama, kuri vėlgi galėtų būti skiriama iš Europos Sąjungos paramos, nes Europos Sąjunga skyrė beveik 40 mln., dar apie 200 mln. trims valstybėms, tai 12 eurų parama padėtų ne tai kad patenkinti, bet parodytų bent mūsų politikų žmogiškumo užuomazgas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Netiesiogiai kaltinate.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, jūsų žmogiškumo užuomazgas, deja, sunku pamatyti, jūs turėtumėte nuvažiuoti, gal jūs klystate, nuvažiuoti ir pažiūrėti, bet netgi ir dabar nevyriausybinės organizacijos skelbia akcijas padėti užsieniečiams, kurie yra laikomi stovyklose.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, esu nė kiek nepavargęs, o kas pavargę, gali išgerti kavos. Aš tikrai norėčiau, kad nesisvaidytume vieni kitiems kaltinimais, kad ir vakare mes sėdime. Ne visi važiuojame į stovyklą, o kai kas ir nuvažiuoja gal, bet nebūtinai fotkinasi ir eksponuoja savo foto. Kiti eksponuoja nusifotkinę ir paskui rodo didelį gailestingumą. Įvairiai čia mes elgiamės ir nereikia savo elgesio aplikuoti kaip geriausio. O dabar tiek, kiek Lietuva gali, padeda. Ir tų visų atvažiavusių žmonių yra – ir žmonės padeda, ir aplinkiniai padeda, jie yra aprūpinti. Nereikėtų jau taip tragiškai visko vaizduoti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau reaguoti į gerbiamojo kolegos pasisakymą. Nevyriausybinės organizacijos šioje situacijoje yra didžiausias valstybės partneris ir ne tik partneris, dorojantis su krize, bet ir partneris aprūpinant, pasirūpinant. Mes tikrai turime labai daug projektų, daug finansavimo, tos pačios Europos Sąjungos paramos. Čia taip dramatizuoti ir pasakyti, kad nėra žmogiškumo apraiškų, dovanokite, yra tikrai ciniška.
PIRMININKAS. Kolegos… (Balsai salėje) Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo dėl 71 straipsnio, tai yra 10-ojo projekto, bazinio 71 straipsnio.
Užsiregistravo 64, balsavo 64 Seimo nariai: už – 12, prieš – 6, susilaikė 46.
Kolegos, kitas pasiūlymas yra dėl projekto 20 straipsnio. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Komiteto vardu pristato T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Keičiamo įstatymo straipsniu numatoma, kad iš esmės išnagrinėjus prieglobsčio prašymą skubos tvarka prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui apeliaciją per septynias darbo dienas. Tos septynios darbo dienos praktikoje reiškia, kad iš tikrųjų yra penkios darbo dienos, per kurias praktiškai galima ne tik suorganizuoti teisinę pagalbą, bet ir pateikti apeliaciją teismui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, komitetas siūlytų numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos teismui terminą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti. Galiu tik pasakyti, kolegos, kad mes labai rimtai konsultavomės su teismais. Pakvietėme Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoją ir klausinėjome, kaip dėl tų terminų. Atsakymas vienareikšmis – užtenka septynių dienų. Dar daugiau, pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, skundžia net 90 % Migracijos departamento sprendimų. Vadinasi, laiko užtenka. O terminas sutrumpintas yra tam… Tai yra kompleksinė priemonė, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras. Europos Sąjungos valstybėse narėse toks terminų diferencijavimas taikomas nemažai valstybių, būtent kovojant su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra. Pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje. Taigi, kolegos, čia nėra jokios diskriminacijos. Kalbėta su profesionalais, su tais dalykais užsiimančiais teismais.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu nėra už, nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo dėl 20 straipsnio.
Užsiregistravo 63, balsavo 63 Seimo nariai: už – 18, prieš – 4, susilaikė 41.
Kitas pasiūlymas, papildymas X2 skyriumi, – Seimo nario A. Ažubalio. Komitetas pritarė, turbūt nereiks balsuoti. Ne, vis dėlto mane pataisė, kad Seimas turi balsuoti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia yra redakcinio…
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kitas pasiūlymas yra Žmogaus teisių komiteto. Dėl 1408 straipsnio. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Minimu įstatymo straipsniu numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinus izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti straipsnio 3 dalį sakiniu – teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas joms suteikti už laikinos apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikinos apgyvendinimo vietos rizika.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų galimybes, Lietuvoje jos nėra visos tokios, kaip mes norėtume, diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ir įstaigoms. Nors tai ir nėra UTPĮ reguliavimo dalykas, tačiau vis dėlto šio straipsnio 3 dalyje yra aiškiai parašyta, kad jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ar kitos paslaugos, psichologinė pagalba, tai prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti. Tiesiog mes turime tokias realijas, kokias turime. Ne visi šie mūsų centrai kompleksiškai gali teikti visas paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad šis pasiūlymas yra tiesiogiai paimtas iš vaiko teisių kontrolierės, čia jos turbūt labiausiai gintas pasiūlymas. Be jokios abejonės, absoliučiai daugumai vaiko teisių kontrolierės pasiūlymų nebuvo pritarta pagrindiniame komitete. Šis pasiūlymas paprasčiausiai išskiria vaikus iš bendro konteksto ir pasako imperatyvią nuostatą, kad pageidautina, kad jų socializacija vyktų ne laisvės atėmimo vietoje. Aš tiktai atkreipiu jūsų, kolegos, dėmesį, kad turime kontrolierius, kurių darbas – ne griauti politiką, ne trukdyti, bet koreguoti ten, kur ją būtina koreguoti. Labai gaila, kad tam pasiūlymui nepritarta. Siūlau pritarti ir nebijoti kokių nors ypatingų pasekmių. Kolegos, kalbame apie vaikus.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra. Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Posėdis baigėsi prieš gerą valandą pagal mūsų darbotvarkę, ją patvirtinome ryte. Matau, yra kolegų, kurie ne tik snūduriuoja, bet ir miega salėje, yra ir žindančių mamų. Galbūt laikykimės darbotvarkės? Bendru sutarimu siūlau baigti. Galime pratęsti turbūt normaliu laiku šviežiomis galvomis. Netrukdykime to, ką padarėme ryte. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, dar T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Noriu dar kartą pakartoti savo siūlymą grįžti prie šito klausimo šviežiomis galvomis, nes šita diskusijos kokybė tikrai manęs, kaip vieno iš komiteto, rengusio šitą įstatymo projektą… netenkina. Tikrai, kolegos, labai prašau. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pasižiūrėkite į kitų šalių parlamentus – dirba ir iki 24 valandos ir niekas dėl to problemų nedaro. Aš manau, geriau padirbėkime šiandien, kad kitą savaitę būtume mažiau apkrauti ir galėtume turėti trumpesnius posėdžius. (Balsai, juokas, plojimai salėje)
PIRMININKAS. K. Masiulis. Kolegos, kuo mažiau kalbėsime per šoninį mikrofoną…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, netrukdykime vieni kitų laiko nestatutiniais siūlymais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Bet čia, kolegos, gal ne todėl, kad negalime padirbėti. Gal yra todėl, kad niekas nesigilina, niekam neįdomu ir lekia visi pasiūlymai per šoną. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Mažeika paskutinis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Siūlau statutinį siūlymą – pasibaigus normaliam darbotvarkės laikui (jau mes viršijame) balsuoti, ar pratęsiame svarstymą šio klausimo ir darbą, ar tiesiog baigiame ir perkeliame į kitą posėdį. Tai yra normalus statutinis siūlymas. Pirmininke, prašau paskelbti siūlymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš pratęsiau posėdį, bet jeigu norite balsuoti, galime balsuoti. (Balsas salėje: „Frakcijos vardu.“) (Balsai salėje) T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Mano galva, gerbiamas pirmininke, net jūs tokią teisę turite, bet jeigu abejojate (tai normalu), žiūrite į Statutą, bandote laikytis jo preciziškai, tai Seimas tikrai gali bendru sutarimu arba balsuodamas nuspręsti dėl savo darbotvarkės pratęsimo arba sustabdymo.
PIRMININKAS. Kolegos, aš jau citavau Statuto normą dėl posėdžio pratęsimo. Ten yra: jeigu frakcijos prašymas pratęsti posėdį… Yra pozityvi nuostata, ne negatyvi. Jeigu pusė Seimo pritaria, gali būti pratęsiama. Aišku, turbūt galima preziumuoti, kad jeigu pusė nepritaria, gali būti ir nepratęsiama. Aš prieš tai vienas priėmiau sprendimą, bet dabar norėčiau pasitikrinti, ką galvoja Seimas, ar toliau tęsti posėdį.
Skelbiu procedūrinį balsavimą dėl tolesnio posėdžio tęsimo ar netęsimo. Kas balsuoja už, balsuoja už posėdžio pratęsimą toliau, kas balsuoja prieš ar susilaiko, nepritaria pratęsimui. (Triukšmas salėje) Ne, už posėdžio pratęsimą. Kas balsuoja už, tęstų posėdį, kas balsuoja prieš ar susilaiko, netęstų. (Triukšmas salėje)
Užsiregistravo 64, balsavo (…): už – 23, prieš – 31, susilaikė 8. Pagal Statutą už pratęsimą turėtų būtų pusė, pusės nėra. (Balsai salėje)
Kolegos, aš siūlau baigti balsavimus dėl tų projektų, dėl kurių nėra pasiūlymų, ir baigti posėdį. (Balsai salėje)
20.51 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 12 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, darbotvarkės 2-33 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226. Pateikimo stadija. (Balsai salėje) Aš sakiau, baigsime dėl trijų projektų, dėl kurių nėra siūlymų, balsavimą ir tada baigsime posėdį. (Triukšmas salėje) V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimas prieš jums tai paskelbiant nubalsavo, kad baigiamas posėdis, nepratęsiamas. Viskas, nebegalima toliau įkelti jokių klausimų. Seimas priėmė sprendimą besąlyginį, be jokių „jeigu“. Gerbiamas posėdžio pirmininke, čia jau Seimo valia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad visi jau pavargę, mes turime… (Balsas salėje) V. Valkiūnas. Atsiprašau, išskyrus V. Valkiūną, jis nepavargęs. Reikėtų balsuoti už tuos įstatymus, kuriuos mes jau perėjome, tik nebalsavome, ir baigti posėdį. Jokių naujų įstatymų svarstymo nepradėti.
PIRMININKAS. Kolegos, aš tą ir pasiūliau. Yra likę trys projektai, dėl kurių nėra siūlymų. (Balsai salėje) Tik balsavimas. (Balsai salėje) Aš paskelbiau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsavimas pradedamas.
Užsiregistravo 60, balsavo 60: už – 58, prieš nėra, susilaikė 2. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Tiesa, ministrė frakcijos vardu (ne Vyriausybės vardu, o frakcijos vardu) siūlė skubą, bet iš tikrųjų vienas kolega pastebėjo, kad įsigaliojimas numatomas tik rugpjūčio 1 dieną. Ar yra skubos prasmė? Balsuojame, prašymas frakcijos vardu. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 61, balsavo 61: už – 45, prieš – 9, susilaikė 7. Skubai pritarta. Galime paankstinti pratęstoje sesijoje. Tinka? Bendru sutarimu pritarta.
20.54 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(2) (pateikimo tęsinys)
Toliau. Buvo dviejų įstatymų paketo pateikimas. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(2), Akcinių bendrovių įstatymo 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(2). Balsuojame. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 63, balsavo 63 Seimo nariai: už – 23, prieš – 8, susilaikė 32. Nepritarta po pateikimo.
Kolegos, mes turime apsispręsti, ką toliau daryti. Per centrinį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, tikrai labai nuoširdus pamąstymas. Salėje liko 60 žmonių, tai nėra kokia nors kvalifikuota dauguma. Mes čia atmetinėsime dabar…
PIRMININKAS. Bendru sutarimu siūlau grąžinti tobulinti.
E. GENTVILAS (LSF). Bendru, taip. Tai vienas dalykas. Nes atmetėme, o jeigu būtų 80 Seimo narių, būtume neatmetę. Aš siūlau vis dėlto stabdyti posėdį, baigti.
PIRMININKAS. Viskas, kolegos, liko vienas projektas. Bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
Paskutinis įstatymo projektas. (Balsai salėje) Jūs norite atmesti? Ką tik E. Gentvilas sakė, kad… Balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 60, balsavo 60 Seimo narių: už – 27, prieš – 33. Grąžintas iniciatoriams tobulinti, nes atmesti mažiausiai reikia 36 balsų.
20.57 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129(2) (svarstymo tęsinys)
Paskutinis įstatymo projektas – Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129(2). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 60, balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, pareiškimų nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Kolegos, 2021 m. gruodžio 16 d. popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro visiems! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.