image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

Vilniaus miesto savivaldybei

El. p. [email protected]

 

Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityje

El. p. vilnius@vaistaiga.lt

 

 

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮMOKOS MOKĖJIMO IR ATLEIDIMO NUO JOS, KRITERIJŲ, PAGAL KURIUOS NUSTATOMA, KADA SAVIVALDYBĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮMOKA NEMOKAMA ARBA MOKAMA DALIMIS, TVARKOS APRAŠO

 

2021 m. rugpjūčio 25  d. Nr.  4-01-6373

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atsižvelgdama į Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityje 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. S1-164(5.27E) „Dėl savivaldybės tarybos sprendimo antikorupcinio vertinimo“, savo iniciatyva atliko Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo tvirtinimo[1], (toliau – Aprašas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1.      Kritinės antikorupcinės pastabos:

              1.1. Pagal Aprašo 14 punkto nuostatas, Infrastruktūros rėmimo programos komisijos siūlymu gavus infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo infrastruktūros plėtros įmokos (toliau – įmoka) arba ją sumažinti tokiais atvejais: a) pastatai yra vystomi „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“ teritorijoje; b) Visuomeninės paskirties pastatams nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3 d. p. bet kurioje teritorijoje; c) Bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.

              Pagal Aprašo 15 punktą, konversijos teritorijoje statant didesnį nei 10 000 (dešimties tūkstančių) kv. m statinį, gavus statytojo motyvuotą prašymą savivaldybės plėtros organizatoriaus teikimu, remdamasi teritorijų planavimo dokumentais ir reikalingų investicijų į viešąją infrastruktūrą dydžiu ir statytojui apskaičiuotu įmokos dydžiu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali sumažinti teritorijai taikomą įmokos tarifą.

              Šių Aprašo punktų nuostatos antikorupciniu požiūriu svarstytinos šiais aspektais:

              1.1.1. Pagal Aprašo 14 ir 15 punktų nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimą dėl infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (statytojo) pateikto prašymo, kuriuo prašoma atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti, (toliau – prašymas) gali priimti tik jei yra trečiojo subjekto – Infrastruktūros rėmimo programos komisijos (Aprašo 14 punktas) arba savivaldybės plėtros organizatoriaus teikimas (siūlymas) (Aprašo 15 punktas). Apraše nedetalizuojama, nuo ko priklauso, ar Infrastruktūros rėmimo programos komisija ir savivaldybės plėtros organizatorius teiks Vilniaus miesto savivaldybės tarybai savo teikimą (siūlymą) ar neteiks. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes neužtikrina objektyvaus ir skaidraus prašymų vertinimo bei sprendimų dėl šių prašymų priėmimo. Siekdami sumažinti nesąžiningo elgesio galimybes ir nepagrįstų sprendimų priėmimo, siūlome nustatyti kriterijus (kurių atskleidimas ir yra Aprašo tikslas įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas[2]) ir pagrindus, konkretizuojančius Infrastruktūros rėmimo programos komisijos ir savivaldybės plėtros organizatorius siūlymų teikimo (Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (statytojo) prašymo) atvejus.

 Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 9 – 10 dalis pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos funkcijos – infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengto priemonių plano, savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos  lėšų panaudojimo plano ir  programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitos tikrinimas, savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų panaudojimo pagrįstumo įvertinimas, todėl šiuo atveju kyla abejonių, ar šiam kolegialiam organui pagal Aprašą galėtų būti suteiktos funkcijos, iš esmės nesusijusios su pagrindiniais Įstatyme nustatytais veiklos tikslais.

1.1.2. Pagal Aprašo 15 punktą, galimas teritorijai taikomo įmokos tarifo sumažinimas siejamas su investicijų į viešąją infrastruktūrą sąlyga, tačiau nei Apraše, nei kituose su Aprašu susijusiuose teisės aktuose nėra pateiktas viešosios infrastruktūros apibrėžimas, todėl yra neaišku, kas taikant Aprašo 15 punkto nuostatas laikytina viešąja infrastruktūra. Taip pat neaišku, koks subjektas ir kaip paskaičiuoja bei kokiais dokumentais pagrindžia investicijų į viešąją infrastruktūrą dydį. Aprašas nedetalizuoja, per kokį terminą turi būti įrengta viešoji infrastruktūra ir kokios pasekmės kiltų, jei pagal Aprašo 15 punktą būtų sumažinama įmoka, bet viešoji infrastruktūra būtų neįrengta arba įrengta tik iš dalies. Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant antikorupciniu požiūriu ydingų teisinio reglamentavimo interpretacijų bei galimų rizikos veiksnių pasireiškimo, siūlome minėtais aspektais patikslinti Aprašo 15 punktą.  Be to, manytume, kad svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant nepagrįsto (nederančio su Įstatymo nuostatomis) įmokos sumažinimo Apraše vartojamos „viešosios infrastruktūros“ sąvokos turinys neturėtų būti atskleidžiamas atsižvelgiant į Įstatyme vartojamų socialinės ir inžinierinės savivaldybės infrastruktūros sąvokų turinį (t. y. į kokius konkrečius savivaldybės socialinės ir inžinierinės infrastruktūros objektus nukreiptos investicijos pagal Aprašą prilyginamos investicijoms į viešąją infrastruktūrą).

              1.1.3. Aprašo 14 punkto c) papunktyje nustatyti kriterijai, kuomet nuo infrastruktūros plėtros įmokos gali būti atleidžiama arba įmoka sumažinama („bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą“) yra pernelyg abstraktūs ir vertinamojo pobūdžio, kas sudaro galimybę taikyti juos subjektyviai ir nevienareikšmiškai, taikyti nevienodai iš esmės analogiškais atvejais. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir užtikrinant priimamų sprendimų skaidrumą, manytume, kad Aprašu turėtų būti atskleidžiama (detalizuojama), kokie (pavyzdžiui, kokios konkrečios paskirties) pastatai suteikia „visuomeninę naudą“,sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą“.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

              2.1. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad „savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus negu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Taigi Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo, tačiau norėdamos įgyvendinti šią teisę pagal Įstatymą savivaldybės tarybos privalo nustatyti konkrečius kriterijus ir juos atitinkančius atvejus, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama.

              Šiuo atveju Aprašo 14 ir 15 punktų nuostatos šių uždavinių neįgyvendina, kadangi jomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteikiama pernelyg plati diskrecija savo nuožiūra priimti įvairius sprendimus dėl pateiktų prašymų: vienus infrastruktūros plėtros iniciatorius (statytojus) Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali atleisti nuo įmokos, kitų gali neatleisti, vieniems subjektams sumažinti įmoką minimaliai, kitiems – sumažinti itin reikšmingu dydžiu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir siekdami mažinti galimybes pasireikšti korupcijai, siūlome detalizuoti, kokiais atvejais atleidžiama nuo įmokos, kokiais atvejais įmoka mažinama ir kokiu dydžiu.

              2.2. Iš Aprašo 15 punkto nuostatų „remdamasi teritorijų planavimo dokumentais ir reikalingų investicijų į viešąją infrastruktūrą dydžiu ir statytojui apskaičiuotu įmokos dydžiu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali sumažinti teritorijai taikomą įmokos tarifą“ nėra aišku, kokiu dydžiu gali būti sumažinamas įmokos tarifas,  neaišku, ar teritorijai taikomas įmokos tarifas mažinamas tokiu dydžiu, kad jis kompensuotų reikalingas investicijas į viešąją infrastruktūrą, ar kitaip. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir užtikrinant priimamų sprendimų skaidrumą, siūlome šiuo aspektu patikslinti Aprašo 15 punkto nuostatas. 

              2.3. Iš Aprašo 15 punktu nustatyto teisinio reglamentavimo nėra aišku, kodėl iš konversijos teritorijose statančių subjektų išskiriami ir sudaromos palankesnės sąlygos subjektams, kurie konversijos teritorijose stato statinius, kai bent vienas toje teritorijoje statinys (nebūtinai jis turi būti pastatytas to paties statytojo[3]) yra  didesnis nei 10 000 (dešimties tūkstančių) kv. m.  Pažymėtina, kad nesant tokio reglamentavimo racionalaus pagrindimo, galimai sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos statytojams, vieni statytojai išskiriami ir kitų. Siekdami mažinti prielaidas išskirtinių sąlygų tam tikriems subjektams sudarymui, siūlome atsisakyti šios nuostatos.

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

              3.1. Aprašo 5 punktas nustato, kad „Teisės aktų nustatyta tvarka siekti, kad infrastuktūros plėtros įmoka prioritetiškai būtų mokama pinigais, o įmoka pagal Tvarkos 8 punktą būtų taikoma tik įvertinus teritorijos planavimo dokumentus bei svarbius savivaldybės interesus“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

3.1.1. Atsižvelgiant į Aprašu nustatyto teisinio reglamentavimo kontekstą, nepakankamai aiškus minėtų nuostatų turinys ir jų paskirtis (pavyzdžiui: kas pagal minėtas Aprašo nuostatas privalo „siekti, kad infrastuktūros plėtros įmoka prioritetiškai būtų mokama pinigais“; kokie konkretūs teisės aktai nustato šio „tikslo“ siekimo tvarką ir pan.). Kita vertus, formuluotė „kad infrastuktūros plėtros įmoka prioritetiškai būtų mokama pinigais“ suponuoja nuomonę, kad galimas ir kitoks (t. y. ne pinigais) įmokos mokėjimo būdas, kas galimai nedera su Įstatymo nuostatomis (įmoką susiejančiomis su savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimu) ir, pavyzdžiui, jeigu pagal minėtas Aprašo nuostatas įmoka galėtų būti užtikrinama kitais būdais (pavyzdžiui, materialiu ar nematerialiu turtu), lieka neaišku, kaip ir iš kokių šaltinių ją atitinkanti finansinių lėšų dydžio suma turėtų būti įtraukta į savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programą.

3.1.2. Pagal minėtas nuostatas siekiama, kad „įmoka pagal Tvarkos 8 punktą būtų taikoma tik įvertinus teritorijos planavimo dokumentus bei svarbius savivaldybės interesus“, tačiau Tvarkos 8 punktas reglamentuoja atleidimo nuo įmokos principą atvejais, kada statytojas pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį savo lėšomis suprojektuoja, pastato ir (ar) įrengia savivaldybės infrastruktūrą. Taigi, lieka neaišku minėtų Aprašo 5 ir 8 punktų nuostatų santykis.

3.2. Pagal Aprašo 17.1 punkto nuostatas įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai: sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės.

Minėtos nuostatos suponuoja nuomonę, kad įmoka netaikoma visuomenei naudotis[4] skirtų aikštynų ar kitų aikštelių įrengimo atveju, tačiau minėtos nuostatos gali būti suvokiamos, kad nuo įmokos gali būti atleidžiama ir komerciniams tikslams įrengiamų aikštynų atvejams. Šiuo atveju atsižvelgdami į tai, kad komerciniams tikslams įrengiamų aikštynų naudojimas gali būti reikšmingas savivaldybės infrastruktūros plėtros požiūriu (pavyzdžiui, komercinių sporto renginių atveju esama savivaldybės infrastruktūra būtų naudojama intensyviau ir galimai atsirastų papildomos infrastruktūros įrengimo poreikis, tačiau statytojas vadovaujantis Aprašu galėtų būti atleidžiamas nuo tokios infrastruktūros įrengimo ar jos įrengimo finansavimo), siūlytume apsvarstyti minėtų nuostatų konkretinimo tikslingumą.

              3.3. Pagal Aprašo 11 punktą, tuo atveju, kai statytojui yra taikomas Vilniaus bendrojo plano projekto Reglamente Nr. 7 numatytas mokestis/investicija, tokiu atveju infrastruktūros plėtros įmoka yra nemokama.

Pažymėtina, kad teisės aktų projektai nesukuria asmenims privalomų pareigų. Šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis  planas yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atitinkamai pakoreguoti Aprašą.

Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Aprašo  nuostatos sudaro sąlygas galimai neskaidriam, neobjektyviam Vilniaus miesto savivaldybei pateiktų prašymų, kuriais statytojai prašo atleisti juos nuo infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti, vertinimui bei nepagrįstų sprendimų dėl šių prašymų priėmimui. Be to, Aprašo nuostatomis sprendimus priimantiems asmenims ir / ar kolegialiams organams suteikiamos diskrecinės teisės (veikti savo nuožiūra), nors pagal galiojančio Įstatymo nuostatas Aprašo tikslas yra reglamentuoti konkrečius atvejus, kuriems esant galėtų būti priimamas sprendimas dėl infrastruktūros plėtros įmokos sumažinimo arba atleidimo nuo jos.

Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[5]).

 

 

Direktoriaus pavaduotojas                                                                              Egidijus Radzevičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Andrius Kalesnykas, tel. 8 659 35075, el. p. [email protected]

 



[1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a33bc9e04f4e11eb9dc7b575f08e8bea/asr

[2] Įstatymo 4 straipsnio („Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija savivaldybių infrastruktūros plėtros planavimo ir įgyvendinimo organizavimo srityje“) 2 dalies 6 punktas nustato, kad savivaldybės taryba nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.

[3] pagal Aprašo 15 punkto nuostatas, gali būti mažinamas teritorijai taikomas įmokos tarifas

[4] Tokią išvadą darome ir vartojamų formuluočių „naudojami žaidimams“, „aktyviam sveikatinimuisi“.

[5] Prieiga internete: https://stt.lt/lt/doclib/ackw24e2fpyf3btnqcd3gwfx8zvaryav.