PASIŪLYMAS

DĖL Lietuvos RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 8, 9, 18, 21 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4678

2020-03-31

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2	2^1		Argumentai: Keisti LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 8, 9, 18, 21 ir 36 straipsnius (toliau – Įstatymo Projektas) siūloma atsižvelgiant į  COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau – COVID-19) plitimą ir su tuo susietos grėsmės. LR civiliniame kodekse nurodoma, kad priverstinė hospitalizacija gali vykti jei yra reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. Žvelgiant į LR civiliniame kodekse įtvirtintą analogija dėl priverstinio hospitalizavimo matome, kad medicinos įstaiga nusprendusi taikyti priverstinį hospitalizavimą per 48 val. turi kreiptis į teismą. Atsižvelgiant, kad įstatymo Projekto 2 straipsnio 2^1 dalyje į asmens laisvių ribojamą bei bendrą mąstą, t.y. karantino režimas taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, suprantama, kad 48 val terminas yra nerealus, tačiau valstybė turėtų užtikrinti, kad pacientų būklė būtų vertinama objektyviais įrodymais, o ne remiantis subjektyviu vienos asmens požiūriu į ligonį, todėl tikslinga yra keisti Įstatymo Projekto 2 straipsnio 2^1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2^1. Kai asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, dėl kurios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, ir Vyriausybė priima motyvuotą sprendimą, kad kitų taikomų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių neužtenka siekiant užkirsti kelią kilti šios užkrečiamosios ligos protrūkiui ir (arba) epidemijai, arba jau yra kilęs šios užkrečiamosios ligos protrūkis ir (arba) epidemija (toliau – protrūkis ir (arba) epidemija arba jų grėsmė), motyvuotą sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima gydantis gydytojas   komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų, iš kurių vienas turi būti šeimos gydytojas, o antras – infekcinių ligų gydytojas. Sprendimą taikyti būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą priėmęsusi gydantis gydytojas komisija apie šį sprendimą privalo informuoti asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas, o jei šis asmuo yra neveiksnus tam tikroje srityje arba nepilnametis, – vieną iš jo atstovų pagal įstatymą. Asmuo, kuriam taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, turi būti pasirašytinai supažindintas su dėl jo priimtu sprendimu dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo. Jei asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą dėl būtinojo hospitalizavimo, būtinojo izoliavimo turi patvirtinti gydantis gydytojas komisija sudaryta iš ne mažiau nei trijų asmenų. Apie būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo paskyrimą turi būti įrašoma į paciento medicinos dokumentus. Šioje dalyje nurodytu atveju asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas iki ankstesnės iš šių datų – tol, kol asmuo tampa nebepavojingas kitiems asmenims, tol kol asmeniui atliekami tyrimai ir gaunami neigiami rezultatai, bet be teismo sprendimo ne ilgiau kaip  1 mėnesį  2 savaitės, įskaitant būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo dieną, arba tol, kol asmuo arba jo atstovas pagal įstatymą duoda sutikimą dėl hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo.

Teikia

Seimo nariai                                                                                                              Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė- Nielsen

Eugenijus Gentvilas

Ričardas Juška

Virgilijus Alekna

Juozas Baublys

Kęstutis Glaveckas

Jonas Liesys

Gintaras Steponavičius

Gintaras Vaičekauskas

Jonas Varkalys