LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 103
STENOGRAMA
2017 m. rugsėjo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai I. DEGUTIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 28 dienos rytinį posėdį. (Gongas)
Gerbiamieji, šį rytą netekome žmogaus, disidento, tremtinio, politiko, aktyvaus visuomenės veikėjo, kovojusio už Lietuvos laisvę, Kovo 11-osios Akto signataro, Tarptautinės taikos ir laisvės premijos laureato B. Gajausko.
Tylos minutė
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. rugsėjo 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėkoju. Dėl darbotvarkės. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu trumpą repliką pasakyti dėl B. Gajausko. Praeitais metais siūliau kartu su kitais kolegomis, kad jam būtų suteikta Laisvės premija. Žinojau apie jo silpną sveikatą ir iš Seimo tribūnos sakiau, kad jis kitos Laisvės premijos nesulauks. Tie, kurie pasirinko kitą sprendimą, tegu savo sprendimą sau ant sąžinės prisiima.
Dabar dėl darbotvarkės. Vakar aš klausiau gerbiamojo E. Jakilaičio laidą, kur dalyvavo V. Bakas, ir, žiūriu, darbotvarkėje nėra klausimo dėl sudarymo komisijos dėl partijų ryšių su verslo grupuotėmis ir daromos labai neigiamos įtakos. Kodėl to klausimo nėra? Kur V. Bakas? Gal pristatytų tą klausimą?
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, matau, kad Vyriausybės pusvalandis belikęs iš valandos. Tai reiškia, kad turėtų teisę klausinėti opozicinės frakcijos. Gal jūs galite atsakyti, kurios frakcijos šiuo metu yra opozicinės? Jeigu gerbiamasis A. Sysas, kuris, sakė, neremia Vyriausybės, norės paklausti, ar bus jam leista?
PIRMININKAS. Frakcijos nutarimas yra vienas, bendras ir nekvestionuokime jo. O dėl Vyriausybės valandos sutarta Seniūnų sueigoje, kad klausinės tik opozicinės – tos, kurios yra pasiskelbusios, ir mažumos.
Daugiau dėl darbotvarkės pasiūlymų neturite? Ačiū. Ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Balsuojame dėl darbotvarkės.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
10.04 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016 metų veiklos ataskaita
Darbotvarkės 2 klausimas – vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016 metų veiklos ataskaita. Pranešėja – E. Žiobienė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
E. ŽIOBIENĖ. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti 2016 metų veiklos ataskaitą. Šiandien jau yra 2017 metų III ketvirtis ir, matyt, neapsieisiu nepaminėdama 2017 metų, lygindama 2016 metus su 2017-aisiais.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad 2016 metus mes irgi pradėjome tragedija Kėdainiuose, kaip ir 2017 metus pradėjome tragedija Kėdainiuose. 2016 metai nebuvo tokie aktyvūs kaip 2017 metai. 2017 metais visuomenė buvo gana aktyvi po nelaimės su savo kreipimaisi, skundais, pranešimais, o 2016 metais, deja, nebuvo tokio išjudinimo nei visuomenės, nei politinės valdžios.
Prie Vaiko teisių pagrindų įstatymo projekto dirbome nemažai metų. 2016 metais tikrai tikėjomės jo priėmimo, tačiau ir pastabų buvo daug, ir diskusijų buvo daug, o kartu galbūt ir paskandino tas tobulybės siekimas, kuris iš esmės nedarė jokio postūmio.
Turbūt viena iš didžiausių problemų, kurią mes matėme tiek 2016, tiek 2017 metais, tiek ir dabar, tikimės šiandien jūsų sprendimo, pozityvaus sprendimo išsprendžiant problemą – tai yra vaiko teisių apsaugos sistema. Kiekviena valstybė renkasi savo sistemą, kokią ją turi ir kokia ji yra. Mūsų valstybėje vaiko teisių apsauga iš valstybės funkcijos buvo deleguota savivaldai. Ir delegavimas savivaldai, kaip vėliau paaiškėjo, ir, matyt, matėm metai iš metų, visiškai nepasiteisino. Efektyvumas buvo labai skirtingas, priklausomai nuo rajono, priklausomai nuo savivaldybės, kiek vietiniai politikai kreipė dėmesio, skyrė dėmesio vaiko teisėms. Todėl mes turėjome visiškai skirtingą Lietuvą, sakyčiau, 60 skirtingų Lietuvų su skirtingomis praktikomis. Sėkmė buvo labai skirtinga, kai kur galbūt didžiosios nelaimės parodė, kiek ta savivalda sugeba dirbti, iš kitos pusės, matėme tokių atvejų, kada vietiniams politikams vaiko teisės iš tikrųjų mažai terūpėjo.
Kitas labai svarbus dalykas, kurį mes labai tikimės išspręsti šiandieną Vaiko teisių pagrindų įstatymu ir visu paketu, tai yra vaiko teisių funkcijos perdavimas Vyriausybei, Vyriausybės institucijai, ministerijai ir Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie ministerijos. Kartu labai aiškus nustatymas darbo valandų, kaip ir kada dirbs vaiko teisių skyriai ir kada vaikai galės tikėtis pagalbos.
Šiandieną Lietuvoje, nors ir buvo sprendimas, kad savivalda turėtų susitvarkyti ir darbo valandas, praktika, deja, yra tokia, kad vaiko teisių skyriai dažniausiai darbą baigia 17 valandą. Kai kuriose savivaldybėse įvesta nauja tvarka, kad vaiko teisių skyriai dirba visą parą, tačiau darbas yra toks, kad naujų darbuotojų, deja, nėra. Žmogus, kuris naktį budėjo ir dalyvavo paimant vaikus, iš esmės rytą 8 valandą turėtų būti darbe. Apie kokią kokybę ir vaiko teisių apsaugą mes kalbame? Deja, yra gana liūdna ir sunku. Todėl šiandieną tikiuosi jūsų pritarimo Vaiko teisių pagrindų įstatymui ir kartu esamai reformai, kaip turėtų keistis vaiko teisių apsauga mūsų valstybėje.
Kitas labai svarbus dalykas yra, kada mes žiūrime į vaiko teisių įgyvendinimą vykdomosios valdžios ir savivaldos lygmeniu, būtent į vaiko teisių užtikrinimą skirtingose srityse. Visgi švietimo sritis mūsų valstybėje labai retai kada užkliūna, arba retai kada įsigilinama į vaiko teisių užtikrinimą švietimo srityje, dažniau tai yra suvokiama tik per socialinę sritį.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mūsų valstybėje nėra užtikrinamos vaikui geriausios sąlygos mokytis ne tik kalbant apie turinį, bet net ir patalpas, pastatus, kuriuose mokosi vaikai. Šiandieną labai nemažai mokyklų neturi higienos pasų, ir tai nėra tik formalus reikalavimų neatitikimas. Daug kur tiek sanitarinių mazgų, tiek laiptų apsaugos ir visų kitų dalykų nebuvimas lemia tikrai labai sudėtingas vaikų mokymosi sąlygas.
Lygiai tas pats pasakytina apie mikroklimatą mokyklose. Ačiū Seimui, kad mes šiandieną turime pagal įstatymą privalomas prevencines smurto ir patyčių programas, tačiau įgyvendinti tai yra pakankamai sudėtinga, nes tam nėra skirtas arba labai mažas finansavimas skirtas, arba faktiškai jo nėra mokykloje, ir atitinkamai programos vyksta tik arba paviršutiniškai, arba jų iš viso nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad patyčių problema mokyklose yra ypač didelė. Todėl darbas tiesiogiai su mokyklomis ir akivaizdus teisės aktų įgyvendinimas yra būtinas ir privalomas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų gana dažnai tik priimti įstatymą neužtenka. Yra labai svarbus įgyvendinimo procesas ir šiuo atveju ypatinga turbūt pastaba yra vykdomajai valdžiai dėl poįstatyminių teisių aktų vėlavimo, dėl jų kokybės, kas yra tuose teisės aktuose.
Pavyzdžiui, Švietimo įstatymas: taisant Švietimo įstatymą ir Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą atsiranda tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Ši Seimo priimta nuostata turėjo įsigalioti rugsėjo 1 dieną, poįstatyminiai aktai parengiami faktiškai tai pačiai dienai. Kartu poįstatyminiame teisės akte neatsiranda privalomumo savivaldai, kur ir kaip turėtų būti įsteigtas koordinatoriaus etatas, o iš esmės tik rekomenduojama, teisės akte yra parašoma: rekomenduojama po administracijos direktorių… Todėl turime visiškai skirtingą praktiką, kuriose savivaldybėse koordinatoriaus etatas yra steigiamas Švietimo skyriuje, kai kur Vaiko teisių skyriuje, kai kur dar kitokia pareigybė. Iš esmės ir vėl turėsime 60 skirtingų praktikų, kiekviena savivaldybė pasirinks savaip. Jeigu valstybė siekia vienodo, bendro rezultato, matyt, reikėtų visiškai kitaip.
Tas pats pasakytina apie ad hoc globėją. Seime Civilinis kodeksas buvo pakeistas labai sėkmingai ir gana greitai, o poįstatyminiai teisės aktai yra parengiami daugiau negu pusmetį vėluojant. Šioje situacijoje, deja, vaiko teisių padėčiai tai nieko gero.
Dėl smurto namuose ir ypač dėl kūno bausmių. Kadangi 2016 metais tai buvo gana didelė problema ir tą akcentavome savo ataskaitoje, dabar labai daug nenorėčiau išsiplėsti, nes tą klausimą iš esmės, ačiū jums, išsprendėme vasario 14 dieną, ir tikiuosi, kad šiandien priimant visą Vaiko teisių pagrindų įstatymą ta nuostata išliks.
Tačiau vėlgi yra labai svarbu poįstatyminiai teisės aktai ir jų įgyvendinimas. Mes matome daug ydingų problemų, tiriant smurto bylas, ir nors labai gerbčiau policijos generalinio komisaro nuostatą, kad policininkai turėtų dirbti visose srityse, ir nespecializuoti, manyčiau, kad nepilnamečių atveju specializacija yra būtina. Tai yra kiekvienas pareigūnas tikrai negeba sėkmingai ir gerai dirbti su nepilnamečiais, ypač skirtingo amžiaus nepilnamečiais, turint omenyje tiek nukentėjusius, tiek nusikaltusius vaikus. Šiuo atveju išmanymas jų psichologijos padėtų sėkmingiau dirbti, atliekant patį pirmąjį smurto pastebėjimą ir patį pirmąjį atvykimą ir vadinamąjį pasitikslinimą aplinkybių, o ne apklausą.
Esu dėkinga parlamentui už baudžiamojo proceso pakeitimus dėl vaikų apklausose psichologo privalomo dalyvavimo. Tikėkimės, kad tai, kas buvo paminėta 2016 metais šioje srityje, tas klausimas iš esmės jau kaip ir mažiau aktualus, dabar tik stebėsime įgyvendinimo procesą. Šiuo atveju vėlgi kreipiuosi į jus su prašymu, kad svarstant valstybės biudžetą vis dėlto būtų prisiminta, kad pakeistas baudžiamasis procesas, kad psichologai yra reikalingi kiekvienoje baudžiamojoje byloje, kada vaikai yra nukentėję. Svarstant biudžetą tai yra labai svarbu numatyti.
Lygiai taip pat yra labai svarbu priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą, nes be to įstatymo baudžiamąjį procesą įgyvendinti bus pakankamai sudėtinga.
Kita svarbi dalis yra mūsų vaikai, kurie yra paimti iš šeimos, jų globa. Lietuva pasirinko procesą, kuris vykdomas ir Europos Sąjungoje, tai yra deinstitucionalizacijos procesas. Vaikų iš institucinės globos perkėlimas globoti šeimoje. Šis procesas vyksta gana vangiai ir, mūsų supratimu, ydingai dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labiau sprendė savo institucijų, pavaldžių institucijų klausimą, o ne visos Lietuvos klausimą.
Priklausomai nuo savivaldos aktyvumo ir noro prisidėti, mes arba matome reformą, arba tos reformos faktiškai nėra. Jeigu mūsų valstybės pasirinkimas yra, kad vaikų globa būtų vykdoma bendruomenėse ir tai būtų bendruomeniškos paslaugos… Šiandien mes matome, kad daugumoje savivaldybių yra pasirinkta tiesiog perkelti vaikus į mažesnius namus, t. y. pirkti butus, namus, dėl to vaikams geriau dėl sąlygų, tačiau, matyt, tikslas mūsų valstybės, orientyras yra vis dėlto bendruomenė ir vaikų augimas šeimose. Matyt, visais atvejais mes visi turime pripažinti, kad vaikui šeimoje yra geriausia. Jeigu sava šeima negali auginti, vadinasi, augins kita šeima, bet tai turi būti šeimos modelis vaikui.
Taip pat norėčiau paminėti ir dėl įvaikinimo. Matome mes tam tikrų spragų ir ypač norėčiau atkreipti dėmesį, kad paprastai vaikų, net ir mažo amžiaus vaikų, jų įvaikinimo procese, dokumentai yra pateikiami būsimiems įtėviams. Juose yra surašytos didžiosios medicininės diagnozės. Paprastai tai yra tik dokumentinis fiksavimas, ir labai dažnai yra su įtėviais nedirbama tuo požiūriu, kad jiems nėra pateikiamos galimybės, kaip galėtų būti kompensuojami vaiko sveikatos trūkumai, kokiomis paslaugomis tai galėtų būti pataisoma, ištaisoma arba padedama vaikui, kokias paslaugas šeima galėtų gauti. Matyt, tokiu atveju įtėviai dažnai nepasiryžta globoti, ypač vaikų, turinčių didesnių sveikatos sutrikimų arba net ir tokių sveikatos sutrikimų, kurie abejotini galbūt konkretaus vaiko atveju, pavyzdžiui, alkoholinis sindromas ar panašūs dalykai, kurie paprastai nėra aiškiai tiriami, o tik labiau fiksuojami, pavyzdžiui, pagal mamos girtavimo atvejį.
Turėčiau pasakyti, kad nors 2015 metais buvo įtvirtintas įstaigų licencijavimo klausimas ir dabar negali jokia institucija dirbti be licencijos, vis dėlto pastebime tokių atvejų, kai įstaiga dirba be licencijos arba Socialinės priežiūros departamentas naikina licenciją, o įstaiga ilgą laiką bylinėjasi teismuose ir tas procesas iš esmės yra žalingas būtent vaikams. Tai nėra tik formalumas turėti licenciją ar neturėti. Vadinasi, ta institucija arba atitinka reikalavimus, tos paslaugos yra tinkamos vaikams, personalas yra tinkamas, arba ne.
Iš sveikatos srities norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų išlieka labai aktualus vaikų negydymo, neskiepijimo ir sveikatos paslaugų neužtikrinimo klausimas. Tada, kada tėvai atsisako gydymo, ypač svarbių ligų atveju, mūsų institucijos ganėtinai nesėkmingai bendradarbiauja arba dažnu atveju nebendradarbiauja, kad būtų pasiektas rezultatas, kad vaikas galėtų gauti paslaugas ir tos paslaugos būtų kokybiškos.
Matyt, galėčiau dar taip pat paminėti vaikus, turinčius įvairių sveikatos problemų, neįgaliuosius vaikus, vaikus, turinčius autizmo spektrą ir kitų susirgimų, emocijų sutrikimų. Visiems tokiems vaikams yra gana sunku integruotis į mūsų visuomenę, paslaugų sektorių, taip pat ir į švietimo sritį, nors mūsų švietimo sistema yra inkliuzinė ir, atrodo, mes visiškai visus priimame, realiai paslaugų trūksta. Trūksta paslaugų mūsų visuomenėje nuo elementarios raidos, sakykime, ar tai būtų logopedas, ar tai būtų psichologas, ar tai būtų socialinis, ar specialusis pedagogas – šios srities specialistų didelis trūkumas net didžiuosiuose miestuose, ne tik mažuosiuose.
Ir dar labiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad iš tikrųjų, matyt, tikėčiausi ir jūsų parlamentinės kontrolės srityje stiprinimo. Higienos normos, kurios mums atrodo visiška smulkmena, iš tikrųjų nėra smulkmena. Mes jaučiame, kad tam tikrose situacijose trūkstant, pavyzdžiui, vaikų darželių yra stengiamasi pasiekti, kad kuo daugiau vaikų galėtų lankyti tą patį darželį, t. y. kad jau dabar ne 22 vaikai priimami į vieną grupę, o 28. Tas pats yra daroma su pradinėmis mokyklomis. Iš tikrųjų negalvojame apie vaikų teises, apie jų mikroklimatą, kur ir kokiomis sąlygomis jie ugdomi, o tiesiog žiūrime, kaip užtikrinti elementarų dalyką, t. y. kuo daugiau jų pateks. Formaliai, politiškai gal gražiai atrodo, bet vaikui nuo to tikrai nėra geriau. Taigi apibendrindama viską, ką šiuo atveju pateikiau, remdamasi tiek 2016 metų veikla, tiek jau 2017 metų, kviečiu jus visus iš tikrųjų labai rimtai šiandien svarstyti Vaiko teisių pagrindų įstatymą ir visą įstatymų paketą, kuris yra pateiktas. Mums yra labai svarbu, kad reforma pagaliau įvyktų, kad vaiko teisių stiprinimas būtų vienas iš valstybės prioritetų, ir vieną kartą mes visi labai aiškiai ir tvirtai suvoktume – vaikai nėra mūsų valstybės ateitis, vaikai gyvena čia ir dabar. Mes turime priimti sprendimus dabar. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi M. Puidokas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už pristatymą. Iš tiesų labai svarbi jūsų veikla ir, aš įsivaizduoju, kiek daug darbo, ir su kiek iššūkių susiduriate. Suprantama, kai dešimtmečiais nebuvo sprendžiamos vaiko teisių apsaugos problemos ir klausimai, tai tų problemų daugėjo ir tas išsiveržė į dideles problemas, kokias tragedijas mes matėme dabar. Tačiau šiandien bus priimtas įstatymas, ir aš net neabejoju, kad bus pirmas ir labai svarbus žingsnis. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokie tolesni realūs teisėkūros žingsniai turėtų būti daromi? Jūs paminėjote Praktinį psichologų veiklos įstatymą. Neabejoju, kad ir jis bus priimtas, bet tai, matyt, nėra pats svarbiausias įstatymas, kurį turime priimti norėdami apsaugoti vaikus. Taigi prašau pateikti tris labai konkrečius įstatymų projektus ar idėjas, ką šis Seimas turėtų padaryti.
E. ŽIOBIENĖ. Matyt, vienas ir svarbiausias dalykas būtų psichologai, kurie yra visais atvejais labai svarbūs. Kitas dalykas, vėlgi grįžtu prie smurto. Manau, kad mes turime dar kartą peržiūrėti Smurto privačioje erdvėje įstatymą, ypač jo įgyvendinimą, kartu ir prie parlamentinės kontrolės turėtume sugrįžti, tai yra tais atvejais, kai įstatyme yra nustatyta, kad vaikas auka yra tada, kai jis yra liudininkas. Nėra tiesiogiai smurto auka, bet jis laikomas auka pagal įstatymą. Deja, baudžiamajame procese jis nėra laikomas auka ir dažnai teisėsaugos pareigūnai žiūri tik per baudžiamąjį procesą. Vadinasi, šių dviejų teisės aktų samplaika yra būtina ir būtina juos patikrinti.
Kitas dalykas. Manau, kad vaiko teisių užtikrinimas tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniame procese, o ypač vaiko dalyvavimas procese, kur jam reikalingas advokatas, būtina peržiūrėti. Tai yra baudžiamajame procese jūs, Seimo nariai, pasiekėte kompromisą, kad vaikas auka advokatą turi tik tada, kada teisėjas arba prokuroras nusprendžia. Praktikos tokios, deja, yra tik 8 % Lietuvoje. Patikėkite, tokių bylų yra kur kas daugiau. Lygiai tas pats yra civilinio proceso…
PIRMININKAS. Laikas.
E. ŽIOBIENĖ. …klausimas – tėvų skyrybos. Vaikui kartais reikia advokato.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys M. Puidokas. Ruošiasi D. Šakalienė. Primenu: klausimui – minutė, atsakymui – dvi.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Palaikau Vaiko teisių apsaugos pagrindų naująjį įstatymą, galvoju ir džiaugiuosi, kad turėtų įvykti tam tikras proveržis šioje srityje po ilgo laikotarpio, bet kartu turiu tam tikrų nuogąstavimų ir klausimų jums. Iš tikrųjų turėjome labai skaudų įvykį Šilalėje, kai 28 metų moteris, kuomet buvo atimta mažametė dukra, nusižudė. Natūralu, kad kyla klausimas, ar vėlgi tiek psichologai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai bus pasiruošę tinkamai įgyvendinti šį įstatymą? Jis suteiks daug daugiau galimybių ir priemonių saugoti vaikus, kartu atsiras daug didesnė tikimybė klaidoms, ar bus laikomasi vadinamosios minkštosios politikos, kad tikrai prioritetas būtų vaiko išlaikymas šeimoje ir kartu visokeriopa pagalba tiek vaikui, tiek jo tėveliams, kad visi tie dalykai būtų užtikrinti? Ar jūs esate pasirengę…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …šviesti visuomenę apie to įstatymo poreikį ir įgyvendinimą, kad tai nėra represinė priemonė, bet…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …būtinoji priemonė tam, kad būtų ši situacija daug geresnė?
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai nėra… Įstatymas nėra represinė priemonė ir institucijos nėra represinė priemonė. Labai tikimės šiuo atveju iš vykdomosios valdžios, kad socialinis darbas nebus tik rekomenduojamas, arba jo paslaugos iš esmės bus tik rekomenduojamo pobūdžio, o atsiras poįstatyminiuose aktuose labai aiškiai nustatyta, kokias paslaugas ir kada galima gauti. Kitas dalykas, labai akivaizdu, kad valstybei taip pat reikia galvoti, ką darome su tomis šeimomis, kai jos atsisako paslaugų. Tai nėra vien vaiko paėmimo klausimas, tai yra visos šeimos ir darbo su šeima klausimas ir, deja, neformalus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Šakalienė. Ruošiasi P. Urbšys.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Man atrodo, kad ir dėmesys, kurį mes šįryt skyrėme vaiko teisių apsaugos kontrolierei, kuriai tikrai turbūt buvo sunku kalbėti per mūsų pasitarimus kitais klausimais, rodo, kodėl tiek metų vaiko teisių apsaugos reforma buvo įstrigusi, nes iš tiesų nematėme, kodėl ji taip reikalinga, nematėme, kuo taip svarbi ši reforma. Aš noriu kontrolierės paklausti dėl pačios reformos principo. Kaip jūs matote to proaktyvumo principo įvedimą, valstybės pozityvios pareigos padėti šeimai nelaukiant krizės pagilėjimo? Kaip jūs galvojate, praktiškai tai veiks, ką mes dar kaip Seimo nariai turime padaryti, kad realiai tame pačiame žemiausiame lygyje ta pagalba taptų pagalbos ranka, ištiesta pagalbos ranka, o ne, kaip kolega Mindaugas baiminosi, represijomis?
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš manau, kad tiek vykdomajai valdžiai tenka labai didžiulė atsakomybė, tiek Vyriausybės, tiek ministerijų mastu darbas su savivaldybėmis, taip pat, manau, šiuo atveju biudžeto klausimas yra labai svarbus, kad savivalda gautų pakankamai lėšų teikti paslaugas.
Kitas labai svarbus dalykas – mes negalime orientuotis tik į socialinės rizikos šeimas. Daugelis šeimų, susidūrusių su bet kokia krize, turėtų gauti paslaugas. Turėtų būti aišku, kurios paslaugos yra mokamos, kurios nemokamos. Tada žmogui bus viskas aišku, kiek jis gali skirti tam, negali skirti ir ką galėtų gauti valstybėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys P. Urbšys. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Jūsų ataskaitoje teko išgirsti teiginį, kad 2016 metais visuomenė nebuvo išjudinta. Tada tenka jus supažindinti su vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis. 2015 metais buvo fiksuota smurtą patyrusių vaikų 1578, 2016 metais – 2474, t. y. 900 atvejų daugiau, ir jūs aiškinate, kad 2016 metais visuomenė dar miegojo. Bet klausimas dėl kitko. Šiaip ar taip, jūs formuojate strateginį požiūrį mūsų valstybės į vaiko teisių apsaugą, jūs prie šito turėtumėte prisidėti. Iki šios dienos nėra aiškiai pasakyta, kas yra saugi aplinka vaikui. Aš turiu omeny, kad tų smurto atvejų, kurie įvyksta, niekas nekaupia duomenų, ar smurtaujama santuokinėje šeimoje, ar tai yra sugyventinių gyvenimo pasekmė. Ar jūs nemanote, kad reikėtų vis dėlto detalizuoti, kokioje aplinkoje…
PIRMININKAS. Laikas!
P. URBŠYS (LVŽSF). …kyla tas smurtas.
Antras dalykas. Užsienyje, kai yra paimami Lietuvos piliečiai – vaikai, valstybė jau nebeprisiima atsakomybės spręsti jų likimo, kokiose šeimose gyvena, ar tai atitinka mūsų, sakykime, tam tikras tradicijas, papročius ir visa kita…
PIRMININKAS. Gerbiamas Povilai Urbšy…
P. URBŠYS (LVŽSF). …ar jūs nemanote, kad reiktų šitą dalyką daryti?..
PIRMININKAS. Čia yra klausimas, o ne pasisakymas.
E. ŽIOBIENĖ. Atsakydama į pirmąją dalį, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra kontrolieriaus veiklos ataskaita, tai nėra Lietuvos vaikų ataskaita, kaip yra užtikrinamos Lietuvos… Natūralu, kad tie duomenys nesutampa, nes vaiko teisių skyriai, dirbantys savivaldoje, pateikia kiekvienos savivaldybės duomenis. Tai tie duomenys iš tikrųjų gali nesutapti.
Iš kitos pusės, jūs pateikėte labai gerą pasiūlymą dėl saugios aplinkos. Manau, kad šiuo atveju Vyriausybei, ypač poįstatyminiu lygiu, tikrai reikėtų tai įtvirtinti.
O dėl mūsų vaikų paėmimo užsienio valstybėse, manau, kad reikėtų šiuo atveju labai stiprinti mūsų diplomatinę tarnybą, kad ji užsiimtų ne tik ekonomine sritimi, bet ir mūsų vaikais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas. Ruošiasi M. Navickienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Dėkoju jums už ryžtą ir atliktą didelį, milžinišką darbą. Klausimas būtų toks. Vaikai, sergantys Dauno sindromu, mažiukai, kūdikiai. Pirmenybė įsivaikinti yra lietuviams, o po pusės metų užsieniečiams. Tačiau mes turime kitą atvejį, kad lietuviai sunkiai tai daro, o didelis poreikis yra žmonių iš Vakarų Europos, nes jų sąmoningumas yra susiformavęs – mylėti tokius vaikus. Kaip jūs galvojate, gal būtų galimybė pagreitinti jų svajones būti mylimose šeimose, suvienodinti įsivaikinimo sąlygas lietuviui ir užsieniečiui? Dėkoju.
E. ŽIOBIENĖ. Iš tikrųjų iš esmės visose Europos Sąjungos šalyse yra nustatyta, kad pirmumas yra saviems piliečiams įvaikinti, kad vaikai liktų savo valstybėje.
Kita vertus, mes ne kartą diskutavome tiek su Raidos centru, tiek su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tiesiog pirmiausia reikia mūsų visuomenę informuoti, kas tai yra, kokie tai vaikai, kokias paslaugas tie vaikai galėtų gauti, kad visuomenė ir žmonės nebijotų tokių vaikų. Iš esmės tai yra mąstymas, mentalitetas. Galbūt vaikai iš tikrųjų galėtų augti mūsų lietuviškose šeimose. O jeigu ne, žinoma, tarptautinis įvaikinimas irgi yra tam tikras sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė. Ruošiasi R. J. Dagys. M. Navickienės nėra. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kontroliere, aišku, daug konkrečių ir visokių problemų mes sprendžiame. Aišku, mūsų norai visą laiką yra labai dideli. Bet jūs, kaip kontrolierė, susidurianti su mūsų realybe – savivaldybės, visa kita, kaip įvertintumėte tą administracinį gebėjimą, mūsų tarnybų pasirengimą, infrastruktūros išvystymą, atlyginimų ir visa kita? Mes galime labai daug ką suplanuoti, bet jeigu tos tarnybos yra nepakankamai tam pasirengusios (dabar mes susiduriame svarstydami įstatymą ir užkraudami joms visokias prievoles), tai geriausi mūsų norai gali būti tiesiog neįgyvendinti. Gal tada mums reikia tų norų truputį pamažinti ir padaryti, kad realiai veiktų, nes mes daug dėl ko įsipareigojame, o paskui nieko negalime padaryti, nes tiesiog nėra kam tai daryti. Kaip jūs vertinate tą būklę?
E. ŽIOBIENĖ. Labai sunkus klausimas. Iš tikrųjų, priklausomai nuo savivaldybės, vaiko teisių skyriai yra labai skirtingi, jų pajėgumai yra skirtingi, net ir išsilavinimas yra gana skirtingas. Didžiuosiuose miestuose specialistų yra gana daug – tiek teisininkų, tiek kitų sričių, mažesniuose rajonuose, kuriuose specialistų kiekis yra reguliuojamas pagal vaikų kiekį, specialistų iš tikrųjų mažėja. Tiesa, apkrovos nemažėja. Akivaizdu, kad administraciniai resursai gana prastai finansuojami – automobiliai iš esmės visų pasenę (čia vienu ypu visiems buvo duota ir dabar jau visi paseno) ir yra daug kitų dalykų, į kuriuos, matyt, vis tiek reikės investuoti. Bet aš labai tikiuosi, kad ministerija, galvodama apie centralizavimą, skaičiuoja tą poreikį. Šiandien jie tai įvardija 8 mln. Sunku pasakyti, ar tai yra tiek, matyt, jie patys turi jausti. Bet jeigu jiems pavaldi įstaiga, aš tikiuosi, kad jie užtikrins pajėgumus ir žiūrės, kiek tai galima finansuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi A. Maldeikienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ačiū už pranešimą. Aš manau, kad iš tikrųjų yra daug siekių daryti, bet man truputį trūko ataskaitoje (ir gal galima kitokia forma gauti) tokios gilesnės analizės pagal savivaldybes, pagal priežastis, kodėl taip yra, nes jūs pati paminėjote, kad gana skirtingai atrodo. Vadinasi, bendrieji teisės aktai lyg ir galioja visiems. Ar tai yra vietinio požiūrio ten, ar, kaip sakėte, žmonių pasirengimo?.. Gal mes galėtume gauti analizę, kaip atrodo regionai, savivaldybių apsirūpinimas ir darbas, kad būtų objektyviau, nes dažnai mes iš savo supratimo, galbūt iš vieno pavyzdžio pasakome, apibendriname, bet neturime jokios faktinės medžiagos. Ačiū.
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū už pastabą. Matyt, ateityje mes tikrai galime pažadėti bandyti teikti rajonais. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Jūsų iš tikrųjų labai įdomiame pranešime mažiausiai tris kartus užfiksavau siūlymą balsuoti už vaiko įstatymų paketą. Aš kol kas esu apsisprendusi balsuoti prieš ir niekaip manęs niekas negali įtikinti dėl vienos labai paprastos priežasties. Gerbdama vaiko teises, aš taip pat noriu gerbti ir sveiką protą, o sveikas protas man sako, kad jokių realių žingsnių, kaip tą situaciją keisti… Pavyzdžiui, perkrauti darbuotojai, kažkoks juokingas nurodymas mamoms ar tėveliams nepalikti vaiko iki šešerių metų vieno namuose. Nors, pavyzdžiui, jeigu jie bedarbiai ir draudimas pasiūlys jiems darbą, jie privalės eiti į darbą, kur jie tą vaiką dės? Kol kas nėra jokio ryšio tarp finansinių, materialinių, žmogiškųjų išteklių ir to įstatymo. Tikrai norėčiau jūsų argumentų, kodėl turėčiau keisti čia dabar staiga nuomonę.
E. ŽIOBIENĖ. Matyt, gana sudėtinga taip greitai per minutę pakeisti jūsų požiūrį, bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį – tai yra Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Tai nėra finansavimo įstatymas. Socialinių paslaugų įstatymas yra kitas ir t. t. Mes negalime viename įstatyme nustatyti visų paslaugų šeimai, kas bus. Lieka labai daug poįstatyminių klausimų, kuriuos jūs keliate. Natūralu, kad tai yra ir įgyvendinimo dalykai, bet į tą įstatymą vis tiek visko nesudėsi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama kontroliere, iš tikrųjų tas proveržis, sprogimas neįvyko, globa šeimoje vyksta vangiai ir nestovi už durų eilės globėjų, pasirengusių paimti vaikus, likusius be tėvų globos. Pasirinktas labai formalus būdas skaidyti į mažesnius bendruomenių namus arba šeimynas. Man atrodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai bus lygiai tas pats ir tai neduos tinkamo efekto, nes vis tiek tai yra galbūt šiek tiek artima šeimai forma, šeimynose galbūt tvarka, bet kitur įvairiai. Tačiau dar pasirenkamas būdas centralizuoti vaiko teisių skyrius ir dar daugiau nutolinti nuo bendruomenės. Jie veiks vienas vienas du principu: ateina, paima, palieka. Taip? Vaiko teisės. Man atrodo, kad kaip tik reikėjo išplėsti savivaldybių vaiko teisių skyrių funkcijas bendradarbiauti su bendruomene ieškant globėjų bendruomenėse. Pasakykite savo nuomonę tuo klausimu ir dėl palydimosios globos. Vis dėlto jūsų…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …darbas iki 18 metų ir paskui mes tuos globotus skirtas (…) vaikus…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …į pasaulį su keliais eurais ir nieko nedirbame šitoje srityje. Irgi norėčiau jūsų nuomonės tuo klausimu. Ačiū. Atsiprašau.
E. ŽIOBIENĖ. Aš manau, kad šitame klausime iš esmės buvo dvi sritys, kur dažnai nerandame takoskyros ir paklystame, kas yra vaiko teisių skyrius ir kas yra kitos paslaugą teikiančios institucijos savivaldoje. Vaiko teisių skyriaus funkcijos yra vienos, o visos paslaugos ir yra socialinės paslaugos. Tai yra visiškai kitas skyrius su kita veikla ir to skyriaus niekas nepajudina iš jokios savivaldos. Vaiko teisių skyrius paslaugų neteikia. Savivalda kartais mėgsta pasakyti, kad vaiko teisių skyrius yra tam. Jis nėra tam ir globėjų paieška, deja, ne tame skyriuje. Todėl akivaizdu, kad mes turime galvoti, nesuplakti tų institucijų kartu į vieną.
Kitas dalykas. Tai nėra tik vienas vienas du. Vaiko teisių užtikrinimas šiuo atveju yra visiškai kitas klausimas. Mes matėme neefektyvią vaiko teisių apsaugą, todėl mes ir siekiame, kad ji būtų efektyvesnė, sėkmingesnė ir vienodo standarto visoje Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkojame vaiko teisių apsaugos kontrolierei už pateiktą ataskaitą, už klausimus Seimo nariams. Diskusiją tęsime svarstydami įstatymų projektus. Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkę.
10.38 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A. Sysą. Priėmimas. Gavome po svarstymo pasiūlymų. Todėl juos visus: Seimo narių pasiūlymus ir Teisės departamento pasiūlymus, aptarsime.
Gerbiamieji kolegos, gal iš karto norėčiau susitarti dėl darbo tvarkos. Statutas reikalautų, kad 29 Seimo nariai leistų pateikti pasiūlymą arba neleistų. Gal sutarkime, kad mes leidžiame visiems pateikti (tai būtų greičiau) bendru sutarimu. Galime sutarti? Galime sutarti.
O dabar pradedame. Komiteto pirmininkas jau tribūnoje. 1 straipsnis. Dabar pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, konsoliduotą tekstą jūs turite. Teisės departamentas dėl projekto I skyriaus pateikė pasiūlymą, komitetas pritarė iš dalies. Taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio 10 dalies. Taip pat buvo dėl 1 straipsnio 1 dalies gautas Seimo narės D. Šakalienės ir R. Dagio pasiūlymas. Jie tarpusavyje susiję ir komitetas pateikė bendrą pasiūlymą.
Dabar iš eilės. Teisės departamento pasiūlymui „vaiko atstovai pagal įstatymą“ pritarta iš dalies. Galime pritarti. D. Šakalienė. Ar, kolege, pritariate komiteto?.. Jūs vis tiek labai trumpai turite pateikti savo poziciją.
A. SYSAS (LSDPF). Dovilė dalyvavo komiteto posėdyje. Ne už akių priimtas sprendimas.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Pritariu. Tikrai netrukdysiu kolegų laiko. Dėl to labai išsamiai diskutavome. Pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys taip pat siūlė papildyti dėl atsakomybės ir galimybės rūpintis vaiku. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, komitetas tam pritarė, aš nesiginčysiu dėl savo nuomonės.
PIRMININKĖ. Ar Seimas pritaria tiek D. Šakalienės, tiek R. J. Dagio pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė iš dalies? Taip. Ir prašau komiteto pirmininko pagarsinti ir pakomentuoti jūsų pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Mes pritarėme 1 straipsniui atsižvelgę į konsultacijas ir derybas su autoriais, kurie teikia pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Seimas gali pritarti tokiai komiteto pozicijai? Pritariame. Dėkoju.
4 straipsnis „Bendruomenėje teikiamos paslaugos“. Teisės departamentas teikia pasiūlymą, kuriam komitetas dėl bendruomenėse teikiamos paslaugos nepritarė. Komiteto pirmininko…
A. SYSAS (LSDPF). Čia iš Teisės departamento pastabų yra daug pastabų, kuriomis kviečiama toliau diskutuoti. Komitetas mano, kad bendruomenės teikiamos paslaugos jau įsitvirtino kaip tokios, tai priklauso nuo bendruomenių. Paprasčiausiai mes nenorėtume keisti pavadinimo, nes yra bendruomenės ir vienokią ar kitokią paramą bendruomenė teikia. Čia yra tik pavadinimo klausimas, o ne esmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime pritarti komiteto nuomonei.
Teisės departamentas dėl dėstomo įstatymo 2 straipsnio 4, 6, 7 ir 8 dalių teikia pasiūlymus. Komitetas pritaria ir dėl bendruomenėje teikiamų paslaugų, kompleksinės pagalbos ir pagalbos plano. Galime pritarti komiteto nuomonei?
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Galime. Dėl pasiūlymo dėl sąvokos „mobiliosios komandos“. Teisės departamentas iš 2 straipsnio 7 dalies kaip perteklinį siūlė išbraukti žodį „profesionalių“. (Balsai salėje) Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti.
Dešimta sąvoka „Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius“. Taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Pirmininko papildomi komentarai.
A. SYSAS (LSDPF). Aš galiu pakomentuoti. Visame įstatyme ir kalbininkai, ir Teisės departamentas pasiūlė atskirti, šiek tiek kitaip redakciškai pavadinti, todėl yra grynai redakcinių pataisų dėl kitų straipsnių, nes pasikeitė pavadinimas. Šiuo atveju yra išbraukiama, nesujungta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime priimti visą 2 straipsnį su pasiūlymais ir komiteto redakcija. Tas pat ir dėl 1 straipsnio, mes jį taip labai greitai pravertėme, bendru sutarimu galime jį priimti? Galime.
3 straipsnis „Smurto prieš vaiką formos“. Teisės departamento pasiūlymas dėl 3 straipsnio 1 punkto.
A. SYSAS (LSDPF). Mes pritarėme.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Galime pritarti. D. Šakalienė. Prašau, kolege.
A. SYSAS (LSDPF). Mes pritarėme.
PIRMININKĖ. Taip pat pritarėte, bet jūs gal norite dar akcentuoti? D. Šakalienė sutinka su komiteto pateiktu pasiūlymu.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Labai džiaugiuosi, kad buvo pritarta, nes tai buvo perteklinis terminas, kuris iš esmės suponuoja išvadą, kad gali būti teisėtas fizinis smurtas, dėl kurio vaikas buvo sužalotas ar mirė. Džiaugiuosi, kad pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komitetas, kaip ir sakiau, pritarė. Ar galime kartu pritarti D. Šakalienės ir jau naujai komiteto redakcijai? Galima.
Dėl viso 3 straipsnio. Galime jį priimti? Galime.
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. 4 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Pastabų nėra.
PIRMININKĖ. Pastabų nėra. Galime priimti 4 straipsnį? Galime.
5 straipsnis. Dėl jo buvo gautas redakcinio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Galime pritarti? Galime. 5 straipsnį galime priimti? Galime.
6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti. 7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritarė patobulintai komiteto redakcijai, todėl nepritarėme, nes vėl tai yra diskusija, ar kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną. Mes redakciją padarėme…
PIRMININKĖ. Ar Seimas sutinka bendru sutarimu su komiteto nuomone? Sutinka. Galime priimti visą 7 straipsnį? Galime.
8 straipsnis „Vaiko teisė mokytis“. Teisės departamento pasiūlymas dėl 8 straipsnio 8 dalies nuostatų, kurios buvo kaip perteklinės. Komitetas pritarė iš dalies. Pirmininke, turite dar argumentų?
A. SYSAS (LSDPF). Paprasčiausiai nauja redakcija, todėl pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Galime pritarti naujai Teisės departamento ir komiteto redakcijai? Galime. Taip pat buvo dėl 8 straipsnio 10 dalies teikiamas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Pirmininke.
A. SYSAS (LSDPF). Komentarų nėra. Pritariame, ir viskas.
PIRMININKĖ. Pritariame. Galime pritarti? Galime. Dėl viso 8 straipsnio. Galime priimti? Galime.
Dėl 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime priimti šiuos straipsnius? Galime.
12 straipsnis. Teisės departamentas dėl 4 dalies pateikė pasiūlymą. Komitetas nepritarė. Prašom komentuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Nepritarė todėl, kad sausio 1 dieną įsigalios Civilinio kodekso pataisos, kur kalbama apie vaiko bendravimo su giminaičiais, su kuriais juos sieja motiniški ryšiai, užtikrinimą. Netaisėme, nes nuo sausio 1 dienos, o mūsų įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 dienos, tai jau bus įsigaliojęs kitas Civilinio kodekso straipsnis, kuris reglamentuoja tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto argumentams? Galime pritarti ir galime priimti 12 straipsnį? Galime priimti.
Dėl 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime šiuos straipsnius priimti? Galime.
18 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas atsisakyti deklaratyvių ir blanketinio pobūdžio nuostatų. Iš dalies pritarta. Komitetas pataisė ir pasiūlė naujesnę redakciją. (Balsai salėje) Galime pritarti komiteto nuomonei?
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Galime. Ir visą 18 straipsnį galime priimti? Galime.
19 straipsnis „Vaikų su negalia teisės“. Buvo Teisės departamento pasiūlymas įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių“. Galime… Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime pritarti.
Taip pat Teisės departamentas į 19 straipsnio 14 dalį siūlo įrašyti sąvoką „Lietuvos Respublikos socialinės integracijos įstatymo“, ja pakeičiant „Asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas“. Komitetas tam pritarė. Galime pritarti? Galime. Dėl viso 19 straipsnio? Galime priimti.
20 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl 20 straipsnio 3 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinis čia.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio. Galime priimti? Galime pritarti komitetui ir galime priimti visą 20 straipsnį. Ačiū.
Dėl 21, 22 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl 23 straipsnio…
PIRMININKĖ. Dėl 23 straipsnio buvo redakcinio pobūdžio blanketinės nuostatos, bet komitetas nepritarė. Pirmininke, prašau paaiškinti.
A. SYSAS (LSDPF). Mes manome, kad vis dėlto naudinga. Yra paranku, kad tiems žmonėms, kurie vadovausis dirbdami savo darbą šiuo įstatymu, 23 straipsnyje yra numatytas vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose. Čia surašyti visi įstatymai, kurie vienaip ar kitaip sprendžia vaikų problemas, todėl išbraukus reikėtų ieškoti kituose teisės aktuose. Manau, kad šitas straipsnis negadina bendro įstatymo, tai yra blanketinės nuostatos, bet darbui bus naudingos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime pritarti. 23 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
24 straipsnis. Dėl jo buvo gautas D. Šakalienės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Dovile Šakaliene, prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Mes ilgai diskutavome komitete, tai dabar tik trumpai pasakysim, kad vis dėlto vaiko pareigos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, o yra Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Kai kurie punktai, kurie dabar yra, iš tikrųjų kelia abejonių, pavyzdžiui, abejotina nuostata, kad vaiko, įskaitant kūdikius ir mažamečius, pareigų nevykdymas automatiškai sukuria vaikui naujas pareigas ir taip toliau. Bet tausodama kolegų laiką ir nervus nebegrįšiu prieš šitos diskusijos, sutinku, kad pritarta iš dalies, tai gana gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininke, norite?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, aš nenoriu. Džiaugiuosi, ačiū Dovilei, kuri supranta, mes suradome kompromisą, nes daugelis reikalavo primygtinai, kad vis dėlto būtų ne tik teisės, bet ir vaikų pareigos. Aš manau, kad tikrai kūdikiui mes nekelsime reikalavimų išplauti indus pavalgius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto pasiūlymui, pritardami iš dalies D. Šakalienės siūlymui? Galime.
Dėl viso 24 straipsnio? Galime jį priimti? Galime.
25 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl 25 straipsnio 3 dalies. Komitetas pritarė iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, paprasčiausiai kalbama apie suteikimą nemokamo eterio viešinant ir šito įstatymo principus, ir apskritai vaiko teises.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto pozicijai ir pasiūlymui? Galime. Teisės departamentas dėl 25 straipsnio 3 dalies teikė formuluotės pakeitimą. Vietoj „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ rašyti „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Galime pritarti? Galime. Komitetas pritarė. Visą 25 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
26 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio 1 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Siūlo išbraukti. Mes sutinkame, išbraukiame.
PIRMININKĖ. Komitetas sutinka, išbraukiame. Galime pritarti? Galime pritarti. Teisės departamento pasiūlymas dėl 26 straipsnio 4 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinio pobūdžio. Pritariame.
PIRMININKĖ. Pritariame. Dėl viso 26 straipsnio. Galime jį priimti? Galime.
27 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Jis susisieja su 26 straipsniu. Mes 26 straipsnyje išbraukėme ir įrašėme į 27.
PIRMININKĖ. Galime priimti visą? Ne, pirmiausia pritariame Teisės departamento pasiūlymui? Pritarėme. Ir dar yra Teisės departamento pasiūlymas dėl 27 straipsnio 3 dalies, jam komitetas nepritaria.
A. SYSAS (LSDPF). Mes pateikėme kitokią redakciją ir manome, kad turėtų likti kaip įspėjamasis profilaktinis straipsnis, kuris aiškiai nusako, kad suaugusieji neturėtų skatinti, versti vaikus girtauti arba naudoti psichotropines medžiagas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime pritarti komiteto nuomonei, nepritardami Teisės departamentui. 27 straipsnis. Visą 27 straipsnį galime priimti? Galime.
28 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime jį priimti? Galime.
29 straipsnis „Vaiko apsauga ir atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus“. Teisės departamentas pateikė pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Pasiūlė pakeisti pavadinimą ir mes pritarėme.
PIRMININKĖ. Aš jį perskaičiau patikslintą. Galime pritarti? Galime pritarti. Teisės departamentas teikia pasiūlymą dėl 29 straipsnio 1 dalies sukeisti žodžius…
A. SYSAS (LSDPF). Patikslintas, redakcinis.
PIRMININKĖ. Redakcinis. Galime pritarti? Pritariame.
Teisės departamentas 29 straipsnio 3 dalyje siūlė padaryti tam tikrus pakeitimus. Komitetas jiems pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritariame.
Seimo narė D. Šakalienė. Pakeisti 24 straipsnio 3 ir 6 dalis. D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Atsiprašau, nelabai išgirdau. 29 straipsnio 3 dalis?
PIRMININKĖ. 24 straipsnio 3 ir 6 dalys.
A. SYSAS (LSDPF). Faktiškai tik 3 dalis.
PIRMININKĖ. O šio projekto bus 29 straipsnis.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Pritariu. Ką susitarėme komitete, pritariu. Dabar čia jau neįmanoma susigaudyti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Šiek tiek redakcija, atsižvelgiant į mūsų kolegės Dovilės siūlymus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritariame.
Teisės departamentas teikia pasiūlymą dėl 29 straipsnio 4 dalies. Komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinis. Be Baudžiamojo kodekso, dar ir Baudžiamojo proceso kodeksas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto pasiūlymui? Galime.
Teisės departamentas teikia pasiūlymą dėl 29 straipsnio 5 dalies. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame. D. Šakalienė teikia pasiūlymą, jis daugiau redakcinio pobūdžio. Komitetas pritaria. D. Šakalienė neprašo kalbėti ir sutinka. Galime pritarti? Pritariame.
7 punktas. Teisės departamento pasiūlymas dėl teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių teisių ir pareigų.
A. SYSAS (LSDPF). Tai yra pavadinimas. Jis pakeistas visame įstatyme. Vietoj „teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių“ įrašyti „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos įgaliotas teritorinis skyrius“ .
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pritarti? Galime. Gerbiamieji kolegos, per visą įstatymą toliau eis šis pasiūlymas, tai atskirai dėl jo neprašysiu, tiesiog pasakysime, kad mes dabar pritariame, ir tai bus ir kituose straipsniuose.
Dėl viso 29 straipsnio. Galime jį priimti? Galime.
30 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies – „įtvirtintas… kaltais“. Galime pritarti? Galime pritarti. Teisės departamento pasiūlymas dėl 30 straipsnio 5, 2 ir 7 dalių. Žodis „nusikaltimo“, terminas keistinas į „nusikalstamos veiklos“ terminą. Komitetas pataisė. Pritarė. Galime pritarti? Galime pritarti.
Teisės departamento redakcinio pobūdžio siūlymas išbraukti įstatymo 30 straipsnį, įrašą – „įstatymo 30“. Galime pritarti redakcinio pobūdžio siūlymui? Galime.
Teisės departamentas taip pat siūlė dėl 30 straipsnio 9 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio. Pritariame? Pritariame. Teisės departamentas dėl 30 straipsnio 10 dalies?
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio. Visam tam pritarėme. Dėl viso 30 straipsnio. Galime jį priimti? Galime.
31 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl 31 straipsnio 5 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme patikslintai redakcijai.
PIRMININKĖ. Pritarėme. Galime bendru sutarimu? R. J. Dagys siūlo pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnio 7 dalį. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia kaip tik šita pataisa aš mėginau išspręsti tam tikrą galimą neapibrėžtumą. Mes kalbame apie atvejį, kad vaikas iki šešerių metų turėtų būti prižiūrimas. Yra įrašytas tam tikras protingumo kriterijus dėl objektyvios būtinybės, bet liko toks diskutuotinas klausimas, ar pakankamai gerai sureguliuota tuo atveju, kai vaikas iki šešerių metų, bet jam reikia, mes jį mokome savarankiškumo, kad nesekiotų paskui, būtinai prižiūrėtų tėvai ir panašiai. Šitas klausimas. Iš esmės ta objektyvi būtinybė kaip ir paaiškina, bet, aišku, žmonės norėtų detalesnio aiškumo. Aš įrašiau nuostatą „ilgą laiką“, kas irgi nėra pakankamai aiški sąvoka. Kadangi įstatymas įsigalios vėliau, iki liepos 1 dienos, tai aš tikrai įsipareigoju ieškoti tos formuluotės šitoje vietoje, kad būtų aišku, ką mes turėjome čia pasakyti, kad nesukeltų… Kad įstatymas nevirstų absurdu, neįgyvendinamais tam tikrais dalykais. Nežinau, šiuo atveju galime ir pritarti jūsų sprendimui, bet…
PIRMININKĖ. Jūs pritariate komitetui, nes komitetas nepritaria?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galime ir nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Galime nebalsuoti. Galime pritarti tokiai pozicijai? Galime.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl viso 31 straipsnio. Galime jį priimti? Galime priimti.
32 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Pirmininke, norite komentuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, paprasčiausiai čia tikslinami Civilinio kodekso straipsniai, grynai redakcinis.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime pritarti ir priimti 32 straipsnį. Kolegos, ačiū.
33 straipsnis. D. Šakalienė teikia pasiūlymą dėl 33 straipsnio 3 dalies. D. Šakalienė. 33 straipsnio 3 dalis, jūsų pasiūlymas.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Vėlgi aš, kaip ir kolega R. J. Dagys, neprašysiu balsuoti dėl šio straipsnio. Tačiau norėčiau, kad būtų atkreiptas dėmesys į jį, nes tiek mano pasiūlymas, tiek Teisės departamento išaiškinimas labai aiškiai sako, kad mes sukuriame tokią įdomią koliziją, sakydami, kad biologinė šeima yra tai, kas suteikia vaikui jo pilietines teises. Tai galimai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Vaiko teisių konvencijai. Tačiau kolegos komitete yra įsitikinę, kad prieštaravimo nebus. Tai vėlgi, taupydama visų laiką, nereikalauju dabar balsuoti, tačiau norėčiau, kad šitą klausimą mes vis dėlto išsiaiškintume iki liepos 1 dienos.
PIRMININKĖ. Komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad straipsnis skamba, kad vaiko pilietinės teisės prasideda biologinėj… Tai jeigu nėra „biologinėj“, gali prasidėti ir kitur. Mes čia ilgai diskutavome. Ačiū Dovilei, kuri neprašo balsuoti. Manau, dėl šio įstatymo daugelio straipsnių reikės praktinio taikymo. Kai prasidės praktinis taikymas, aš manau, gali iškilti įvairių kolizijų, problemų, įvairaus traktavimo. Manau, mes grįšime. Nors teisininkai patys tarp savęs ginčijosi, nes šitas pasiūlymas yra pateiktas Teisės instituto teisininkų.
Labai ačiū, Dovile. Pritarkime komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti bendru sutarimu. D. Šakalienė siūlė… Jūs norite balsuoti dėl D. Šakalienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė? Jūsų valia. Prašom balsuoti dėl D. Šakalienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Pasižymėti nori? Cha! Kolegos, čia pasižymėti yra galimybė. Mes suprantame.
PIRMININKĖ. Balsavo 105 Seimo nariai: už pasiūlymą – 33, prieš – 45, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta. Galime pritarti komiteto išsakytai pozicijai nepritarti? Dabar jau aišku, kad galime.
Seimo narė D. Šakalienė teikė pasiūlymą dėl 33 straipsnio 4 dalies, siūlydama išbraukti „biologinėje šeimoje“. Ar D. Šakalienė nori kalbėti?
A. SYSAS (LSDPF). Mes suradome kompromisą, įrašėme „Vaikas turi teisę augti biologinėje…“, ir tada visos šalys liko patenkintos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti komiteto pateiktai redakcijai? Galime pritarti. Dėkoju.
Dėl to paties 33 straipsnio Teisės departamentas teikia ilgą pasiūlymą. Komitetas jam nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Tai yra diskusija apie biologinę šeimą. Todėl suprasdami, kad suradome po ilgų klausymų, svarstymų tam tikrą kompromisą, mes paliekame tą redakciją, kuri buvo priimta komitete, ir negrįžtame prie diskusijos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime pritarti? Galime. Visą 33 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 34 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas išbraukti perteklinius žodžius „principais ir“. Komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio. Galime pritarti? Pritariame. Teisės departamento pasiūlymas dėl 34 straipsnio 2 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinis, pritarėme.
PIRMININKĖ. Taip pat pritariame. Galime pritarti? Pritariame.
Teisės departamento pasiūlymas dėl 34 straipsnio 6 dalies. Galime pritarti? Komitetas pritarė iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Pritariame. Ir visą 34 straipsnį galime priimti? Galime.
35 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl pavadinimo. Pritarė iš dalies komitetas, ir mes visi sutinkame su komiteto pasiūlymu.
Teisės departamento dėl 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pakeitimo. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame.
D. Šakalienės čia jau techninio pobūdžio.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Ir aš nebesuteikiu žodžio. Pritariame? Galime pritarti.
Teisės departamento – 35 straipsnio 3 dalis. Komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Mes jau apie tai kalbėjome.
PIRMININKĖ. Pritariame. Čia jau ir kartojasi, nebereikia balsuoti. Seimo narė D. Šakalienė tikslina 35 straipsnio 3 dalį.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Galime pritarti, komitetas pritaria. D. Šakalienė kalbėti nenori. Dėkojame jai už pasiūlymą. Galime pritarti? Pritariame. Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Analogiškas.
PIRMININKĖ. Jau jį aptarėme, nebeteikiame balsuoti. D. Šakalienė siūlė pakeisti 36 straipsnio 1 dalį, išbraukiant žodžius „pagal…“.
O! Dėl viso 35. Galime jį priimti? Priimame.
36 straipsnis, dėl kurio, kaip minėjau, D. Šakalienė teikė pasiūlymą išbraukti žodžius „pagal poreikį“. Komitetas nepritarė.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Iš tikrųjų čia vienas iš tų liūdnų atvejų, kai turime atsiremti į skaudžią realybę. Mes stokojame, žiauriai stokojame psichologų paslaugų ir, nepaisant to, kad jeigu norėtume turėti tikrai idealiai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, labai svarbu aiškiai iš pat pradžių diferencijuoti, patyrė vaikas smurtą ar nepatyrė, ir tai turi padaryti profesionalas, žmogus, kuris turi kvalifikacijos ir kompetencijų apklausti vaiką. Bet sutarėme dėl to, kad šiandien mes turime tokią stoką psichologų, kad jeigu įtvirtintume šį reikalavimą, iš esmės sustotų įstatymo vykdymas. Aš tiesiog sutikau, kad komitetas nepritarė, tik dėl to, kad šiandien neturime praktinių galimybių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariame komiteto nuomonei. Nematau norinčių kalbėti. Galime pritarti? Pirmininke, jūs norėjote komentuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Aš tik norėčiau padėkoti Dovilei už supratimą. Vaiko teisių kontrolierė savo ataskaitoje, manau, kas įdėmiau klausė, parodė, yra teigiama perspektyva vaiko teisių klausimais. Aš manau, kad šis įstatymas priėmus irgi pasitarnaus. Ir tai yra mūsų visų siekiamybė užtikrinti, kad visais atvejais užtektų ir psichologų, ir socialinių darbuotojų, ir vaiko teisių, tikrai komitetas nebus nuošalyje įgyvendinant šitą įstatymą. Todėl dar kartą ačiū ir ačiū už supratimą.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. R. J. Dagys teikia pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Mes pritarėme.
PIRMININKĖ. Jam pritariame. R. J. Dagys su tuo sutinka. Galime pritarti? Galime.
Teisės departamentas. Mes jų pasiūlymą jau aptarėme, todėl nebediskutuojame. Dėl viso 36 straipsnio. Galime jį priimti? Galime priimti.
37 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl pirmojo jau aptartas, dėl vaiko teisių.
A. SYSAS (LSDPF). Ir antras irgi redakcinis.
PIRMININKĖ. O antras redakcinio pobūdžio. Galime pritarti? Galime.
Visą 37 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
38 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Įrašyti žodžius „lygio nustatymas“.
A. SYSAS (LSDPF). Visiems trims jų pasiūlymams dėl šio straipsnio pritarėme.
PIRMININKĖ. O vienas iš jų jau buvo aptartas. Ar galime visiems Teisės departamento pasiūlymams dėl šio straipsnio pritarti? Galime.
38 straipsnį galime priimti? Galime.
39 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinis.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies ir pakoreguota. Pritarta, jau kai ką aptarėme.
Kita Teisės departamento pastaba jau buvo mūsų aptarta. Teisės departamento pasiūlymas dėl 39 straipsnio 6 dalies. Komitetas pritarė, pasiūlydamas įrašyti „pagalbos plano peržiūros dalyviai“. Galime pritarti? Galime pritarti.
Visą 39 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
40 straipsnis. D. Šakalienė dėl šio straipsnio 1 dalies teikia pasiūlymą. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Labai džiaugiuosi, kad komitete buvo rastas kitas sprendimas, nes tai, dėl ko mes buvome susirūpinę, aš buvau susirūpinusi, kad jeigu teismas padarytų klaidą, priimdamas sprendimą leisti vaiką paimti iš šeimos, tai nepakeitus esamo teisinio reguliavimo mažiausiai du mėnesius vaikas vis tiek būtų atskirtas nuo šeimos, o remiantis vidutiniu tokių bylų nagrinėjimo laiku, iki šešių mėnesių nepagrįstai vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos. Tai džiaugiuosi, kad komitetas išgirdo tą susirūpinimą ir pasiūlė kitą pakeitimą per civilinį procesą, dėl to aš neprašau balsuoti dėl šito savo pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komiteto pirmininkas linksi galvą radęs bendrą sutarimą. Galime pritarti? Galime pritarti.
Teisės departamentas dėl 40 straipsnio 6 dalies. Techninio pobūdžio. Ar norite komentuoti dėl…
A. SYSAS (LSDPF). Ne, nenorime, viskas čia teisingai.
PIRMININKĖ. …„teismui atmetus ieškinį“? Pritariame.
Jau aptarėme pasiūlymą dėl vaiko teisių apsaugos pavadinimo. Teisės departamento pasiūlymas dėl mobiliųjų komandų. Taip pat pritarta iš dalies ir rastas sutarimas. Galime pritarti? Galime pritarti.
40 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Teisės departamentas dėl 41 straipsnio 1 dalies siūlė redakcinio pobūdžio.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Pritariame.
A. SYSAS (LSDPF). Ir kitiems pasiūlymams pritarėme.
PIRMININKĖ. 41 straipsnio 6 dalies 5 punktas. Redakcinio pobūdžio. Pritariame iš dalies. Tai yra komitetas pritarė, galime pritarti.
Kitas pasiūlymas, kurį mes jau aptarėme, dėl pavadinimo. Ir dėl 41 straipsnio 7 dalies R. J. Dagio pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, R. J. Dagys linksi galvą. Žodis „pagrįstumo“ įrašomas į sąvokas. Galime pritarti? Pritariame.
Visą 41 straipsnį galime priimti? Priimame.
42 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Vietoj žodžio „leidimas“ – „prašymas dėl leidimo“. Redakcinio pobūdžio. Pritariame.
Teisės departamento dėl 42 straipsnio 4 dalies, komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Visi kiti redakciniai.
PIRMININKĖ. Techninio pobūdžio. Pritariame kartu su komitetu.
D. Šakalienė, 42 straipsnio 4 dalis. „Teismui priėmus nutartį“ vietoj žodžių „įsigaliojus teismo nutarčiai“.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritariame iš dalies. D. Šakalienė pritaria, balsuoti neprašo.
Teisės departamentas. Jau priėmėme sprendimą dėl pavadinimo, Teisės departamento 43 straipsnio 1 dalyje taip pat būtų techninio…
A. SYSAS (LSDPF). Techninis pakeitimas.
PIRMININKĖ. Taip, mes prašokome visą 32 straipsnį, tai visą 32 straipsnį galime… 42 straipsnį galime priimti. 43 straipsnis, kaip ir sakiau, techninio pobūdžio. Galime pritarti. Komitetas pritarė. Dar vienas Teisės departamento naujos redakcijos pasiūlymas – „vaiko globos (rūpybos) institucijose“. Siūlo pakeisti „vaiko globos (rūpybos) institucijose“ vietoj „socialinės globos įstaigose“. Komitetas pritarė. Galime priimti? Pritarti ir priimti visą 43 straipsnį. Galime priimti. Teisės departamentas teikia pasiūlymą dėl 44 straipsnio 4 dalies. Komitetas nepritaria. Prašom, pirmininke, pakomentuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Paprasčiausiai tai buvo skirtingas įvairių teisininkų šito straipsnio traktavimas. Mes pasirinkome klausymuose ir svarstymuose Lietuvos teisės instituto siūlymą ir siūlome pritarti jam.
PIRMININKĖ. Nėra prieštaraujančių, galime pritarti? Galime. 44 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 45 straipsnis – „Pagalba teisę pažeidusiam vaikui“. Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio 2 dalies. Komitetas pritarė įrašydamas žodžius, atitinkančius Vaiko įstatymą, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Galime pritarti? Pritariame ir visą 45 straipsnį galime priimti.
46 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, mes jam pritarėme. Kitas pasiūlymas dėl 4 dalies. Komitetas pritaria.
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Įrašyti žodžius „tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą“. Galime pritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Visą 46 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 47 straipsnis. Dėl 1 dalies Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies, vietoj žodžio „formuoja“ įrašyti „dalyvauja formuojant“. Redakcinio pobūdžio, bet iš tikrųjų noriu pasidžiaugti ir padėkoti, kad Teisės departamentas labai akylai pataisė šį įstatymo projektą, pateikdamas daug pasiūlymų. Ir mes kartu dėkodami ir pritardami galime priimti su pasiūlymais 47 straipsnį? Galime priimti.
48 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl 59 straipsnio, nauja redakcija, įstatymo 48 straipsnio 1 dalies formuluotė. Šį kartą komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Tai yra esminis dalykas, dėl kurio buvo ginčų. Yra dar mūsų kolegos T. Tomilino įregistruota pataisa. Vis dėlto mes manome, kad Lietuvoje turi būti ministerija, kuri atsako už politiką, ne tik formuoja ją, bet ir atsako. Tokia ministerija yra Socialinės apsaugos ir darbo. Todėl dešimt metų mes stengiamės, kad tokia nuostata šiame įstatyme atsirastų, ir jeigu mes priimsime, manau, mes padarysime gerą darbą, kad vėl nebūtų skirtingai traktuojamas šis įstatymas ir kas atsako už tuos kraštutinius atvejus, kurie įvyksta Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Norinčių kalbėti nėra. Pritariame komiteto pozicijai bendru sutarimu. Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Viskas gerai, aš pritariu komitetui.
PIRMININKĖ. Pritaria ir komitetas mano, kad jūsų pasiūlymui nereikia pritarti. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Teisės departamentas siūlė tikslinti ir įrašyti žodžius „dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo užtikrinimo“.
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Mes bendru sutarimu pritariam. Galime priimti 48 straipsnį?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime priimti. 49 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas redakcinio pobūdžio. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 49 straipsnio 3 dalies 4 punkto Teisės departamento pasiūlymas…
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Galime pritarti redakcinio pobūdžio pasiūlymui. Dėl 49 straipsnio 4 dalies 5 punkto komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui. Pirmininke.
A. SYSAS (LSDPF). Mes manome, kad šios nuostatos praktinis taikymas bus apibrėžtas poįstatyminiuose aktuose. Teisės departamentas abejoja, ar reikia tokių formuluočių. Mes manome, kad tai tikrai nepagadins įstatymo, jeigu bus parašyta, o taikymas yra pagal poįstatyminius aktus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritariame. Teisės departamento pasiūlymas dėl 49 straipsnio 5 dalies – perteklinius žodžius išbraukti ir pakoreguoti. Pritariame bendru sutarimu. Kitas pasiūlymas, dėl kurio jau esame apsisprendę. Dėl viso 49 straipsnio. Galime jį priimti? Priimame. Dėkoju.
50 straipsnis. 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui. Galime pritarti? Galime. 50 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Komitetas Teisės departamento pasiūlymui pritarė iš dalies. Galime pritarti? Galime. Dėl 50 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Pritarėme. Komitetas dėkoja už pateiktas formuluotes ir teikia savo pasiūlymus. Galime pritarti. Visą 50 straipsnį galime priimti? Priimame.
51 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime priimti.
52 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl 5 punkto. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime pritarti Teisės departamento pasiūlymui dėl šio straipsnio 7 punkto.
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti. Visą 52 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
53 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Artėjame prie pabaigos. „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“. 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Teisės departamentas pateikė pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinio.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio. Galime pritarti? Pritariame.
A. SYSAS (LSDPF). Trys pasiūlymai…
PIRMININKĖ. Trys pasiūlymai ir visi trys redakcinio pobūdžio. Galime jiems pritarti? Galime priimti šios dalies 2 straipsnį? Galime priimti. Teisės departamentas pateikė pasiūlymą dėl pavadinimo.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinio pobūdžio, pritariame.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Keturi – už, keturi – prieš, o paskui eisime prie visų lydimųjų įstatymų. R. Šarknickas – nuomonė už. O gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nekalbėti ir bendru sutarimu? (Balsai salėje) Padarytas didžiulis darbas, puikus įstatymas, padėka… Balsuosime, balsuosime būtinai. Padėka visiems, kurie teikė pasiūlymus, ir komitetui, pirmininkui ir daug daug padėkų visiems. O dabar balsuojame, kad tas padėkas patvirtintume ir pasidžiaugtume tuo, ką padarėme, ko nepavyko padaryti ilgus metus. (Balsai salėje) Balsavimo rezultatai parodys.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nėra, susilaikė 1. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-354(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Trumpos replikos po balsavimo, bet, kolegos, trumpos, nes dar turime daug darbo. M. Majauskas atsistojo pirmas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkei, ačiū komitetui ir visiems, kurie prisidėjo. Tai tikrai labai rimtas įstatymo projektas, bet į vieną dalyką noriu atkreipti dėmesį, kad šis teisės aktas nesibaigia. Mes turime labai rimtai žiūrėti į jo įgyvendinimą, nes dirba tie patys žmonės tose pačiose vietose su tuo pačiu finansavimu. Iš to, kad padės atpažinti smurtą, na, niekas labai nepasikeis, nes pagalbos šeimai vis dar nėra, pagalbos vaikams, daugeliu atvejų patyrusiems smurtą, nėra. Taigi įgyvendinimas bus pagrindinis dalykas ir prie to mes visi turėsime daug prisidėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Majauskai. D. Šakalienė. Suteikiu žodį jums. Prašom. Replika po balsavimo.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš noriu labai labai padėkoti, nes iš tikrųjų 14 metų dirbau, kad šita reforma įvyktų. Ir šiandien mes padarėme tą žingsnį, kuris yra būtinas, kad galėtume padaryti kitus, turėdami aiškų įstatymą, kuris pagaliau šitą sistemą nuo gaisrų gesinimo gali perkelti į aktyvią pagalbą, kad pagaliau turėtume vaiko ir šeimos politiką, kuri yra skirta padėti ir pamatyti, kad tos pagalbos reikia. Dabar antras žingsnis, kurio jūsų labai prašau, svarstant Biudžeto įstatymą, padengti šitą politinį pažadą lėšomis, nes kitais metais susirinkę mes galėsime pažiūrėti į akis visuomenei ir žiniasklaidai ramia sąžine, padarę viską, kas nuo mūsų priklauso.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame D. Šakalienei ir visiems, kurie dirbo prie šio teisės akto. Gal, kolegos, tikrai sutarkime nekalbėti, nes kiti įstatymai… Du žodžiai.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Du žodžiai. Ačiū visiems – tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicijai.
PIRMININKĖ. Kalba gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Noriu visus pakviesti tikrai susitelkti, kad tie lydimieji aktai, kaip mūsų įsipareigojimas vaikams, tikrai būtų įgyvendinti, jie tikrai yra svarbūs ir juos kuo greičiau reikia priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū, Mindaugai. Dirbame, kolegos, toliau, nes mūsų laukia visas paketas įstatymų projektų, kurie eina šalia, kartu su vaiko teisių apsaugos.
11.20 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-355(2) (priėmimas)
Skelbiu – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-355(2). Priėmimas. Du straipsniai. Pasiūlymų čia nėra. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Norintys kalbėti. Gal galime nekalbėti, o balsuoti dėl viso įstatymo projekto? Balsuojame. Dėkojame už supratimą, nes iš tikrųjų jūsų pritarimas jaučiamas per balsavimą, o nuomonės prieš nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-355(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.22 val.
Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-356(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas – Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-356(2). Mes dabar turime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Redakcinio pobūdžio. Galime pritarti. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime pritarti. Dėkoju. Visą 3 straipsnį galime priimti? Galime. 4, 5 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Dar praleidote 5.
PIRMININKĖ. Prašau?
A. SYSAS (LSDPF). 4, 5 straipsniai.
PIRMININKĖ. 4, 5 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Mes jau aptarėme Teisės departamento pateiktus pasiūlymus ir komitetas pritarė. Pritarėme? Pritarėme. 6 straipsnį galime priimti. 7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarė. Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Taip pat kitas Teisės departamento pasiūlymas ir jam komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Papildėme.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime. Visą 7 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto. R. J. Dagys nori kalbėti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai trumpai. Iš tikrųjų manau, kad reikia kuo greičiau tuos dalykus priimti. Atkreipiu dėmesį dėl tos problemos, dėl kurios sakiau, – priežiūros vaiko iki šešerių metų. Turbūt dar reikės padirbėti ieškant formuluočių, kad nekiltų žmonėms abejonių ir netrukdytų auklėjamajam procesui. Čia turėsime dar tam laiko, jeigu iškils problemų taikant tą formuluotę, kuri dabar yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Civilinio kodekso įstatymo pataisų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-356(2) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Civilinio proceso kodekso 28, 404, 480, 481, 482, 483, 487 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-357(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų įstatymo projektą – Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių priėmimas, projektas Nr. XIIIP-357(2). Yra D. Šakalienės pasiūlymas. Yra du pasiūlymai. Jūs vieną iš jų, kiek žinau, atsiimate, pirmąjį dėl 8 straipsnio – 582 straipsnio pakeitimo. Komitetas pritarė iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Vėlgi negaišinsiu kolegų. Man atrodo, svarbiausias dalykas, kad mes sudėliotume aiškų procesą, kad tais atvejais, kai yra padaroma klaida (o kad ir kaip gerai veiktų sistema, vis tiek klaidų yra padaroma), šeimos jaustųsi ramios, kad be reikalo nepagrįstai ilgai vaikas nuo jų nebus atskirtas. Manau, kad to užtenka.
PIRMININKĖ. Dėkoju D. Šakalienei. Galime pritarti? Galime pritarti. Dabar 1 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dėl 2, 3, 4 straipsnių nebuvo gauta pasiūlymų. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime. Visą 5 straipsnį galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Taip pat pritarė ir kitam Teisės departamento pasiūlymui. Galime tam pritarti? Galime. Visą 7 straipsnį galime priimti? Galime. 8 straipsnis. Taip pat buvo D. Šakalienės pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Mes jam pritarėme.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė sutiko su komiteto pasiūlymu. Galime pritarti? Galime pritarti. Taip pat yra…
A. SYSAS (LSDPF). Daugiau nieko nėra.
PIRMININKĖ. Daugiau nėra. Visą 8 straipsnį galime priimti? Galime. 9 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. Galime jį priimti? Galime priimti. Kadangi dėl pavadinimo buvo keitimas, pavadinimą galime pakeisti ir suredaguoti taip, kaip buvo? Galima.
A. SYSAS (LSDPF). Įrašome dar vieną straipsnį.
PIRMININKĖ. Įrašant dar vieną straipsnį.
A. SYSAS (LSDPF). 582.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikė 1. Civilinio proceso kodekso įstatymas priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-358(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymas – Socialinių paslaugų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimas, projektas Nr. XIIIP-358(2). Vėlgi komiteto pirmininkas A. Sysas yra tribūnoje, pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio 13 punkto yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime pritarti? Galime pritarti. Teisės departamentas teikė ir redakcinio pobūdžio pasiūlymą dėl sąvokos „socialinė rizika“, rašant socialinės rizikos vaikas. Galime pritarti? Galime pritarti. Teisės departamento pasiūlymas taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė. Ar komiteto pirmininkas nori komentuoti? Nenori.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. 3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti. 4 straipsnis. Yra dėl šio straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Komitetas taip pat pritarė ir Teisės departamento pasiūlymui dėl 18 straipsnio 9 dalies. Dėl 91 dalies tarsimės atskirai. Ankstesniems pasiūlymams Teisės departamento komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Pritariame. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Noriu išgirsti komiteto pirmininką.
A. SYSAS (LSDPF). Tai yra du pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Taip, du pasiūlymai.
A. SYSAS (LSDPF). Jie analogiški. Yra kalbama apie globos centro veiklą. Mes manome ir nekeičiame, nepildome įstatymo, nes globos centrų veiklos priežiūra bus reglamentuota Globos centro veiklos ir budinčių globotojų veiklos organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše. Jis bus patvirtintas ministro įsakymu ir ta tvarka bus. Mes nemanome, kad reikia keisti visą įstatymą šitomis pataisomis. Abi šios pataisos siejamos su funkcijomis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto pozicijai? Galime bendru sutarimu. Visą 4 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime. 10 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas…
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. …įrašyti žodelį „iki“. Galime pritarti? Galime. Visą 10 straipsnį priimame? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Priėmimas, prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-358(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.31 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 18, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-359(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Šeimynų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-359(2). Pastraipsniui.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Mes jau ankstesniuose įstatymuose tam pritarėme. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime pritarti. Ir visą 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 4, 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? (Balsai salėje) Galime priimti.
6 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Pavadinimo klausimas.
PIRMININKĖ. Jis jau buvo aptartas ankstesniuose įstatymuose. Pritariame. 6 straipsnį galime priimti? Priimame.
7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai.
A. SYSAS (LSDPF). Tos pačios pataisos.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Priimame (ir net nebesvarstome) 7 straipsnį.
8 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Analogiška.
PIRMININKĖ. Taip, 8 straipsnis. Teisės departamento…
A. SYSAS (LSDPF). Pavadinimo klausimas.
PIRMININKĖ. Pavadinimas. Pritariame. Ir analogiškas pasiūlymas, kuriam jau pritarėme. 8 straipsnį galime priimti? Galime.
9 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Analogiška.
PIRMININKĖ. Jau taip pat aptarėme. Galime priimti visą 9 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu.
10 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Taip pat.
PIRMININKĖ. Taip pat. Yra tas pats pasiūlymas. Galime priimti 10 straipsnį? Galime.
11 straipsnis. Galime jį priimti? Pasiūlymų nebuvo gauta. Priimame. Atitinkamai dėl numeracijos buvo Teisės departamento pasiūlymas. Į tai galime atkreipti dėmesį ir sutvarkysime.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių ir vienbalsiai visi pritarė, pasisakė už šio įstatymo priėmimą. Skelbiu Šeimynų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-359(2) priimtą. (Gongas)
11.34 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 321 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-360(2) (priėmimas)
Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-360(2). Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio. Pritariame. Visą 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcija.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų nebuvo gauta. Priimame. 3 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Redakcinio pobūdžio pirmoji pataisa.
PIRMININKĖ. Ir antroji pataisa.
A. SYSAS (LSDPF). Irgi.
PIRMININKĖ. Taip pat. Galime pritarti Teisės departamento pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. Galime priimti visą 3 straipsnį? Priimame. Dėl 4 ir 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti P. Gražulis. Būtinai nori kalbėti Petras. Suteikiame galimybę.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, būtinai noriu kalbėti. Gerbiamieji Seimo nariai, priėmėme visą įstatymų paketą, susijusį su vaiko teisių apsauga. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniame įstatyme buvo gerbiamosios D. Šakalienės pasiūlymas, kad vaikas gali augti ir ne biologinėje šeimoje, tačiau Seimas apsisprendė ir atmetė šį pasiūlymą. Tačiau ponai konservatoriai, išskyrus R. J. Dagį, balsavo už šitą pataisą. Ne konservatoriai, o gal krikščionys demokratai. Todėl, manau, tikrai netoleruotinas dalykas, o jeigu tiesiogiai suprastume, įteisinama, kad vaiką galėtų auginti homoseksualios šeimos. Taip, kaip yra Vakaruose. Štai tokia yra „krikščioniška“ konservatorių pozicija.
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Jūs kalbėjote ne apie šį konkrečiai įstatymą, bet galbūt apie visą paketą. Dėkojame. Nesiginčydami balsuojame dabar turėdami savo nuomonę ir apsisprendimą dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. XIIIP-360(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 97, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-360(2) skelbiu priimtą. (Gongas) Vietos savivaldos įstatymą.
Dėkojame visiems. Priimtas iš tiesų svarbus įstatymų paketas. R. J. Dagys – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai padarytas didelis darbas. Jeigu pažiūrėtumėte pagal tekstą, nuo pirmo projekto pateikimo iki čia liko tik mažiau negu 10 % to teksto. Komitetas tikrai daug padirbėjo su visomis organizacijomis, tikrai visi geranoriškai ieškojo sprendimų. Aišku, tai yra kompromisinis variantas, kuris galbūt ne visus absoliučiai tenkina, bet tai yra tikrai mūsų sutelktas darbas.
Tai, ką kolega P. Gražulis minėjo. Čia klausimas susijęs ne visai su tuo, ką jūs dabar sakote, nes ginčas yra, kur prasideda pilietinės teisės. Čia yra teisininkų diskusija, o ne diskusija dėl objekto, homoseksualių santuokų.
Tik noriu atkreipti dėmesį, kad galbūt būtų buvę gerai ir buvo galima priimti tokį įstatymą ir praėjusioje kadencijoje, nes mūsų Konservatorių frakcija ir Šeimos grupė kartu buvo parengusi Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektą, kuris faktiškai dabar visas atgulė į šitą įstatymo projektą. Jis čia buvo integruotas geranoriškai su viskuo ir jeigu mes būtume ėję tuo keliu, būtume greičiau pasiekę tą esamą rezultatą, kuriame atsirado ir vaikų… balansas, atsirado ir klausimai, susiję su pareigomis, su šeimos narių pareigomis vienas kitam. Visa tai yra ir ačiū Dievui.
Aišku, vienas klausimas – tai jo įgyvendinimas, kaip pavyks tą padaryti. Aišku, derinant, įgyvendinant iškils tam tikrų netikslumų ir mes, kaip Šeimos pakomitetis, jį tobulinsime, dar ateisime su pasiūlymais. Kaip sakiau, viena tema iki galo dar neišdiskutuota ir įrašytas bendras principas, tam tikras protingumo kriterijus dėl vaikų saugojimo iki šešerių metų, kaip jis bus taikomas, kaip tam pasiruošta, galbūt reikės ką nors patikslinti, o galbūt ir nereikės tikslinti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Priklausomai nuo to tada spręsime. Labai ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam R. J. Dagiui. Jūs išties daug prisidėjote prie to. K. Masiulis. Jeigu galima, trumpai, nes laukia didelis darbas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Trumpai drūtai, aišku. Aš žinau, kad kartais brolis pavyduliauja broliui. Aš žinau, kad kartais žmona pavyduliauja vyrui, o P. Gražulis visada pavyduliauja Tėvynės sąjungai.
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Petrai, išdrįsk kaip ir mes būti drąsus!
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos! Tikrai nesuteiksiu žodžio.
P. GRAŽULIS (TTF). Vardas pasakytas.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė pasako labai trumpą argumentą.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Matote, čia, suprantu, yra tradicija, jeigu paminima tavo pavardė, reaguoti. Aš šiuo atveju tik norėjau pasakyti: žinote, pone Petrai, tiek to, aš jau nebereaguosiu!
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū už supratimą. Petrai, dirbame toliau.
P. GRAŽULIS (TTF). Net du kartus paminėjo, pirmininke, du kartus mano garbingą vardą paminėjo.
PIRMININKĖ. Trys žodžiai, viskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tikrai, gerbiamieji konservatoriai, išdrįstu jums pasakyti tiesą ir niekas kitas neišdrįsta tos tiesos pasakyti. Ačiū Kęstučiui, kad įvertino mane.
PIRMININKĖ. J. Narkevičius. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų mes stengiamės neįsivelti į beprasmišką diskusiją, tačiau kai kalbama apie vertybių supratimą arba jų interpretavimą, matyt, būtų tikslinga patikslinti. Taigi gerbiamasis ponas Jonas taip sušvelnino šitą pastabą, apie kurią kalbėjo ponas P. Gražulis, su kurio pozicija mes sutinkame. Būtent tame straipsnyje yra kur kas giliau užgriebta negu pilietinės ir teisinės kolizijos. Yra kalbama, kad būtent biologinėje šeimoje gali būti vaikui perteikiamas supratimas apie teises ir apie buvimą. Taigi kai kur plačiau negu teisinis supratimas. Visiškai remiu pono P. Gražulio pastabą. Gerbiamieji konservatoriai, priimkite tiesą tokią, kokia yra. Ačiū.
11.40 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4321(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dirbame toliau su labai dideliu užsidegimu. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4321(3). Priėmimas. Komiteto pirmininkas A. Sysas, mes jį kviesime arba pakomentuosime kartu. Pastraipsniui. Pirmininke, yra pataisų, vis tiek jūsų nuomonė bus svarbi.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 1 straipsnis „Įstatymo paskirtis ir taikymas“. Pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Nėra.
II skyrius. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 5 straipsnis. Nėra. Šiuos mano išvardintus straipsnius galime priimti? Galime.
6 straipsnis „Išmokų dydžiai“. Buvo gauti pasiūlymai dėl šio straipsnio 3 dalies. R. Karbauskis, M. Majauskas, R. Baškienė, T. Tomilinas ir daug kitų kolegų teikė pasiūlymą padidinti koeficientą iš 1,5 į 1,8, bazinį socialinės išmokos dydį. Komitetas?
A. SYSAS (LSDPF). Neprieštaravo.
PIRMININKĖ. Neprieštarauja. Seimo nariai su tuo sutinka. Kalbėti niekas nenori. Galime pritarti tokiai pozicijai ir tokiam pasiūlymui didinti išmokos dydį, buvo 57 eurai, dabar būtų 68,40 eurų? Visą 6 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Mano išvardintus straipsnius galime priimti? Galime priimti.
14 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Čia buvo praleista, mes visur pakeitėme „palūkanas“ į „delspinigius“, bet 14 straipsnyje per neatidumą liko. Grynai redakcinis pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio, bet svarbi pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime priimti 14 straipsnį? Galime.
15 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti šio įstatymo 2 straipsnį… Tada visą 1 straipsnį su anksčiau išvardintais mano straipsniais galime priimti. Ir „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Galime priimti? Galime priimti. Į Teisės departamento pastabą taip pat atsižvelgta. Ačiū komiteto pirmininkui.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų einame teisingu keliu, bet vis dėlto tas padidinimas, kuriam šiandien pritarėme, iš esmės nesprendžia skurdo problemos, nes ar 57, ar 68 eurai vienišų šeimų skurdo problemos neišspręs. Labai tikiuosi, kad čia nesustosime ir eisime toliau, nes kaimyninėse šalyse yra daug didesnės išmokos.
Antras dalykas, ko tai nesprendžia, tai smurto problemų šeimoje. Motinos bus vis dar priverstos gyventi smurtaujančioje šeimoje, nes alternatyva yra skurdas, ir vaikų skurdas. Tai nesprendžia dinaminės problemos, t. y. vėl bus didinama minimali mėnesinė alga, bet šita išmoka išliks susieta su bazine socialine išmoka, kuri šiandien nieko realiai nereiškia. Aš pritariu tam projektui, bet kviečiu čia nesustoti ir žiūrėti į tai, kaip mes galėtume spręsti šias problemas toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, be tam tikro išmokų didinimo, mes sprendžiame pagrindinį klausimą, tai šio įstatymo efektyvumo klausimą. Šiuo metu išieškojimas yra tokio lygmens – 4 %. Mes susigrąžiname atgal iš tų tėvų, kurie nenori, neatlieka savo pareigos savo vaikams. Iš esmės tai paverčia šitą įstatymą ne tam tikra pagalba išieškant alimentus, kas buvo pagrindinė jo mintis, kad valstybė aktyviau padės kovoti su tais, kurie vengia savo pareigos, prisiims bylinėjimosi naštą ir taip pagelbės nuskriaustai pusei, ypač vaikams, kol kas jis yra iš esmės paverstas pašalpos mokėjimo įstatymu. Perdavimas „Sodrai“ galbūt iš tikrųjų padidins išieškojimą, nes jie turi daugiau sankcijų ir mechanizmų, bet turbūt vargu ar to irgi dar pakaks. Išmokų didėjimas realiai gali būti, siekiant visų kitų išmokų reikalingumo ir t. t., siejamas su išieškojimo efektyvumu, jeigu mes labiau padidintume išieškojimo efektyvumą, o tai yra dideli pinigai, mes galėtume papildomai, be biudžeto nuostolių, pakelti išmokas. Ta linkme galėtų judėti, galbūt ir anksčiau grįžti prie šito įstatymo peržiūros, išmokų mokėjimo dydžio klausimo.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę už. Suteiksiu žodį, nors ir nėra prieš, A. Sysui, kaip vienam iš autorių kažkada gimusio šio įstatymo projekto, Vaikų išlaikymo fondo. Prašom, gerbiamas kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Rima, jūs irgi buvote ta autorė. Gyvenimas parodė, kad reikia koreguoti. Manau, kad šitas žingsnis buvo teisingas, nes mes, dažnai kalbėdami apie įstatymus, kalbame, kad reikia jį analizuoti remiantis kaštų ir naudos santykiu. Aišku, jeigu mes žiūrime grynai per finansinę… jis labai minusinis, reikėjo daryti tam tikrus žingsnius, kas ir daroma, kad jis eitų į pliusą. Bet jeigu mes žiūrime per psichologinį, moralinį dalyką, tai yra pagalba šeimai, kuri liko, dažniausiai mamai su vaiku, o tėvas kažkur kaip vėjas laksto po laukus, tai, aišku, valstybė turi padėti. Aš manau, morališkai jis yra teigiamas, todėl pritariu šitam žingsniui. Šiuo įstatymu tikrai nesirengiama spręsti smurto ir kitų problemų, kurių labai daug šeimose, artimoje aplinkoje arba šeimoje, bet aš manau, atiduodami administravimą socialinio draudimo valdybai, kuri pasižymi itin geru darbu surinkimo srityje, geriau Lietuvoje niekas nedirba iš institucijų, mes matysime proveržį po kelerių metų, kai biudžetas pradės pilnėti, mes ne tik remsime šeimas, bet skolininkai pradės grąžinti skolą valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: vienbalsiai – 107 pritarė įstatymo projektui. Skelbiu Vaikų išlaikymo fondo įstatymą (projektas Nr. XIIP-4321(3) priimtą. (Gongas)
N. Puteikis. Replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, aš naujos informacijos šviesoje raginu grįžti prie išmokų didinimo. Pataisa yra įregistruota M. Majausko ir I. Šimonytės. O nauja informacija yra tai, kad Automobilių kelių direkcijos vadovas turi 36 patarėjus. Tuos pinigus permetus į Vaikų išlaikymo fondą, mes galėtume itin padidinti išmoką vaikams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Svarbu padaryta pradžia, išmoką didinti pradėjome po 10 metų. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano balsas buvo už.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas, dėl protokolo – įrašome, kad balsavo už. Ačiū už sutelktą ir vienbalsį pritarimą šiam įstatymui.
11.49 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-946(2) (priėmimas)
Dabar šio pagrindinio įstatymo projekto lydimasis – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-946(2). Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai ir vienbalsiai 102 pritarė lydimajam socialinės paramos įstatymo projektui. Skelbiu įstatymą priimtą. (Gongas)
11.50 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-947(2) (priėmimas)
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-947(2). Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Įsigaliojimo data. Galime priimti? Įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių. 100 vienbalsiai pritarė Socialinių paslaugų įstatymo projektui, kurį skelbiu priimtą. (Gongas) Dėkojame. Šių įstatymų paketą taip pat baigiame.
11.51 val.
Baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1066(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 1-5 – Baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1066(2). Svarstymas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Prašau komiteto pirmininką V. Baką pateikti komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rugsėjo 27 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Nutarta jam pritarti bendru sutarimu.
Pabrėžiu, kad komitetas posėdžiavo kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, tas sprendimas buvo priimtas kartu diskutuojant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu papildomo komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pateikti išvadą. J. Sabatausko nėra, gal, Laurai Stacevičiau, galėtumėte perskaityti? L. Stacevičius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys. Jums reikia perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto baigiamąją išvadą.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė kartu, kaip minėjo, klausimą ir… Palaukite, kur čia?
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto… Pasiūlymas yra pritarti.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Pritarti, taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. V. Bakas. Norite kalbėti diskusijoje? Dėkojame.
Nuomonė už, nuomonė prieš po svarstymo. Nėra. Galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Pastraipsniui. Prieš tai – taip, kadangi priėmimas ypatinga skuba, buvo toks pasiūlymas ypatingos skubos, ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Dėkoju. O dabar jau pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai. Pasiūlymų dėl šių straipsnių nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Ar norite kalbėti, kolegos? Galime nekalbėti ir balsuoti? (Balsai salėje) Pritarėme. Sutarėme. Prašau apsispręsti ir balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kad jį priimtume.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai. Vienbalsiai 95 Seimo nariai pritarė Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių priėmimui. Tad skelbiu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1066(2) priimtą. (Gongas)
V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tiesų norėčiau padėkoti. Tai buvo, nors tyliai priimtos, bet revoliucinės pataisos, kurios apskritai keičia bausmių politiką, kurios reiškia, kad, viena vertus, nusikalsti bus labai brangu, labai neapsimokės. O už ypatingas ir sunkias politines korupcines veikas žmonės negalės išvengti baudžiamumo, tai yra laisvės atėmimo bausmės. Aš džiaugiuosi, kad priimta tokiu bendru sutarimu kaip gynybos srityje. Ir tikiuosi, kad tai bus pirmas žingsnis einant ir darant kitus žingsnius, tai yra priimant kitus projektus, kurie laukia mūsų. Noriu padėkoti ir kairei, ir dešinei. Buvo daug diskusijų, bet, matyt, tai paneigė visus mitus, kad čia, Seime, vyksta chaosas ir suirutė. Tai kaip tik darna. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dirbame išties labai darniai, užtai aš taip pat nuoširdžiai dėkoju, bet prašau dar tokio pat susitelkimo svarstant, priimant kitus įstatymų projektus, kurių šiandien turime daug.
11.57 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7, 15, 17, 21, 23, 24, 30, 39 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-912(2)ES (priėmimas)
Aš skelbiu Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-912(2) priėmimą. Pasiūlymų dėl straipsnių, kuriuos išvardinsiu, nebuvo gauta – 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai. Ar visus šiuos straipsnius, dėl kurių, kaip aš jau minėjau, pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kad priimtume visą įstatymo projektą, prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai priimtas Branduolinės energijos įstatymas (projektas Nr. XIIIP-912(2) (Gongas)
11.58 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 ir 391 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-913(2)ES (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą, lydimąjį – Branduolinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-913(2)ES. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą A. Skardžių. Mes čia jau turime pasiūlymų. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti mano išvardintus straipsnius? Galime priimti.
9 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti? Visą 9 straipsnį galime priimti? Galime.
10 straipsnis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Čia redakcinė pataisa, pirmininke, buvo.
PIRMININKĖ. Taip, redakcinė pataisa. Ačiū už komentarą.
10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime šiuos straipsnius priimti? Galime priimti.
16 straipsnis. Buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Redakcinis taip pat.
PIRMININKĖ. Redakcinis. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio – taip pat redakcinio pobūdžio. Teisės departamento trečias pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė, – taip pat redakcinio pobūdžio. Ar galime pritarti? Galime. Ar visą 16 straipsnį galime priimti? Galime.
17, 18, 19, 20 straipsniai. Dėl 20 straipsnio jau buvo gauti pasiūlymai. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime šiuos anksčiau išvardintus straipsnius priimti? Galime.
20 straipsnis. Dėl 20 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Komiteto atstovas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Tai redakcinio pobūdžio, suderintos formuluotės. Galima pritarti? Galima. 20 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 21, 22, 23, 24 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 25 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas, dėl šio straipsnio 6 dalies. Komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Buvo nustatyta konkreti data, iki kada parengiami įgyvendinamieji teisės aktai, – iki 2017 m. spalio 31 d. Tai štai, buvo papildyta tuo. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. 25 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. Dėl viso norinčių kalbėti už, prieš nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai. Vienbalsiai 79 pritarė Branduolinės saugos įstatymui (projektas Nr. XIIIP-913(2). Skelbiu jį priimtą. (Gongas)
12.02 val.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-914(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-914(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio yra gauti Seimo narių D. Kreivio ir A. Kubiliaus pasiūlymai. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad būtų pateiktas pasiūlymas? Būtų. Leidžiame pateikti. Kuris iš kolegų? Nė vieno nėra. Tai gal komiteto pranešėjas? Pakomentuokite pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Patys autoriai galėtų pakomentuoti. Gerbiamas D. Kreivys ir A. Kubilius buvo pateikę pasiūlymus dėl 1 straipsnio, 71 straipsnio pakeitimo, kad Valstybinė atominės energetikos inspekcija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija suderina su Vidaus reikalų ministerija, tvirtina aprašą, kuriuo nustatoma branduolinės energetikos objektų (papildymas), „esančių Lietuvos Respublikoje ir kaimyninėse valstybėse“… Buvo toks papildymas ir komitetas jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo? Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ar galime pritarti komiteto pateiktai pozicijai? Galime. Galime priimti 1 straipsnį su pasiūlymu? Galime komiteto redakciją? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime 2 straipsnį priimti? Galime.
Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nematau. Apsisprendžiame balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai. Vienbalsiai 75 pritarė Radiacinės saugos įstatymo pakeitimui. Skelbiu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-914(2) priimtu. (Gongas)
12.05 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-915(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kitas įstatymas – Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-915(2). Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio gauti Seimo narių D. Kreivio ir A. Kubiliaus pasiūlymai. Noriu klausti komiteto. Čia analogiški pasiūlymai kaip dėl praėjusio, kurį priėmėme?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ne visai.
PIRMININKĖ. Ne visai.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gal patys autoriai galėtų pristatyti, tai aš pakomentuosiu.
PIRMININKĖ. Aš išlaikau procedūrinius dalykus. Pranešėjų nėra, todėl prašau komiteto atstovo pristatyti pasiūlymą ir atsakyti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 2 straipsnio, 30 straipsnio pakeitimo. Buvo pateikta pastaba, kad įvykus branduolinei radiacinei avarijai branduolinės energetikos objekte, esančiame Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėje valstybėje, kai į jo avarinės parengties zonas patenka dalis Lietuvos Respublikos teritorijos… Komitetas pritarė iš dalies, siūlydamas formuluotę, kad įvykus branduolinei radiacinei avarijai branduolinės energetikos objekte, esančiame Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėje valstybėje, kai jo avarinės parengties zonos ir (ar) avarinio planavimo atstumai patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją. Buvo pritarta iš dalies. Komiteto siūlymas buvo tas mano pastarasis, kurį aš jums ir perskaičiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti dėl kolegų D. Kreivio ir A. Kubiliaus pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies. 2 straipsnį priimti galime? Galime.
3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 81. Vienbalsiai 81 pritarė Civilinės saugos įstatymui, kurį skelbiu priimtu. (Gongas)
12.08 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo Nr. XIII-287 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1096(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas lydimasis šio įstatymo projektas – Branduolinės energijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1096(2). Svarstymas. Prašau Ekonomikos komiteto pateikti išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Mes atsižvelgėme į Teisės departamento pateiktą rugsėjo 14 dienos išvadą: „Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.“ Pritarėme tokiai išvadai, todėl sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už komiteto išvadą. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Svarstymas. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, kad šis įstatymas prisivytų šitą paketą, kurį jau priėmėme, ar galime pritarti Pirmininko siūlymui – ypatingai skubai? Galime pritarti. Dėkoju. Bendru sutarimu.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų, kaip jau minėta, nėra gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai. Vienbalsiai 78 pritarė įstatymo projektui – Branduolinės energijos įstatymui (projektas Nr. XIIIP-1096(2), kurį skelbiu priimtą. (Gongas)
12.10 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4688(4) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4688(4). Svarstymas. Kaimo reikalų komiteto išvadą prašau pateikti J. Rimkų.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū pirmininkei. Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų liepos 11 dieną pritarė komiteto patobulintam Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4688(4) ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
Šio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti valstybinės žemės racionalų naudojimą ir valstybinės žemės nuomos santykių tęstinumą. Komitetas šių metų rugsėjo 20 ir 27 dienomis posėdžiuose apsvarstė visus Seimo narių pasiūlymus. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui už komiteto išvadą. Skelbiu diskusiją. Pirmasis kalbėti nori S. Gentvilas. Prašau. Jums – penkios minutės.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėjau sutrukdyti žaliąją dieną. Žaliąja aš ją vadinu dėl to, kad beveik visi įstatymų projektai iki šiol priimti žaliai. Aš dėl šito įstatymo projekto balsuosiu prieš ir norėčiau keletą argumentų, kad įtikinčiau, kodėl reikėtų palaikyti mano nuomonę.
Šiandien paskelbtas Pasaulio ekonomikos forumo pranešimas, kad Lietuva nukrito pasauliniame konkurencingumo reitinge šešiomis vietomis. Vienos pagrindinių – trys identifikuotinos sritys, kodėl Lietuva smunka, tai yra: mokesčių dydis, biurokratija ir mokestinis reguliavimas. Šiandien mes šnekame apie valstybinės žemės apmokestinimą, ir šitas klausimas nėra vienareikšmis. Aš manau, kad šiandien šituo įstatymu valstybė elgiasi robinhudiškai – ateina, pasako: sumokėsite tiek, ir tikisi, kad sumokėjus mokestį ekonomika veiks toliau. Mes turime suprasti, kad politika, kurią mes čia darome šitoje Seimo salėje, neveikia atskirai nuo ekonomikos. Jeigu jūs turite valstybinės žemės nuomos sutartį ir planuojate investicijas ten, jūs įvertinate visus mokesčius, kurie bus apsunkinti. Šiandien pasiūlytas 20 % apmokestinimas keičiant valstybinės žemės paskirtį arba rekonstruojant statinį, kuriam yra išnuomota valstybinė žemė, 20 % yra keturis kartus aukščiau, negu Vyriausybė pati buvo apsisprendusi sausio mėnesį savo Vyriausybės nutarimo projekte, tai yra 5 %. Vyriausybė pati galvojo apie 5 %, Seimą pasiekė 20 % apmokestinimas, kas iš esmės sustabdytų tikrai didelę dalį investicinių planų, kurie yra. Šiandien matome atsigaunančią ekonomiką. Šiandien yra pigūs pinigai ir tikrai verslas pasirengęs investuoti. Valstybė tikrai daugiau pinigų susigrąžintų per ekonominę veiklą, o ne būdama apmokestinama nuo pat pradžios.
Kalbant iš esmės, kas dedasi su valstybine žeme, aš matau struktūrinę problemą, nes valstybinės žemės politiką įgyvendina, prižiūri Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerijai istoriškai šita sritis kaip kuruojama atiteko dėl to, kad buvo pavesta kuruoti valstybinės žemės reformą ir žemės grąžinimą. Tačiau žvelgiant iš kaimo perspektyvos, su kuo susiduria Žemės ūkio ministerija, iš esmės 20 % apmokestinimas kaimo vietovėje žemės nėra labai didelis, lyginant su kitomis investicijomis, kurias reikia padaryti užstatant sklypą. Tuo tarpu miesto teritorijoje 20 % yra dažnai mirtinas kai kuriems projektams. Žemės ūkio ministerija, iš esmės turėdama ryšį tiktai su kaimo vietovėmis, visiškai yra atitrūkusi nuo to, kas realiai vyksta ekonomikoje. Todėl aš iš esmės klausčiau, ar nevertėtų žemės ūkio politiką perduoti Aplinkos ministerijai? Tai yra urbanizuotų teritorijų užstatymo politiką kuriančiai Vyriausybės institucijai.
K. Grinius, kuris didelis įkvėpėjas buvo Valstiečių sąjungos, 1915 metais parašė tokį esė „Teisingas žemės valdymas“. Jis tada kalbėjo, kaip iš dvarininkų teisingai reikėtų atimti žemę ir perdalinti ją žmonėms, tiems, kurie iš tikrųjų užsiimtų, o paimtų iš dvarininkų, nes dvarininkai tiesiog turėjo lažo pavidalu baudžiauninkus. Šiandien vyksta panašus procesas. Valstybė jaučiasi atiminėjanti žemę iš planuojančių investuoti arba apmokestinanti juos neproporcingai. Ar iš to bus naudos? Šiandien matome, kad atvirkščiai – kils labai daug chaoso. Aš raginu Žemės ūkio ministeriją pagaliau pasiūlyti normalią viziją, kaip bus sutvarkyta Lietuvos žemės politika tiek valstybinės žemės, tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek kitų kuruojamų sričių. Raginu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Starkevičius maloniai kviečiamas diskutuoti. Penkios minutės. Ruošiasi E. Pupinis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ši istorija užsitęsusi. Kaip žinote, metų pradžioje kilo tam tikras skandalas (galbūt ten ir kokių nors dviejų verslo grupių vyksta kova) – tai „Hanner“, Žalgirio stadionas ir jų statybos. Jie nusipirko žemę iš Turto banko… ne žemę, o pastatus ir toliau rengėsi rekonstruoti didžiulį investicinį projektą. Kai pradėjo dirbti, prasidėjo karas ir čia įsitraukė ir Vyriausybė, ir Žemės tarnyba, tačiau tas mazgas ir po šiai dienai nėra atrištas. Aš manau, Vyriausybė galėjo jau ir anksčiau atrišti – 5 % ar 20 %, kaip dabar yra. Tuos 20 % gal verslas sugebės ir sumokės.
Tačiau kur yra didžiausia problema, kuri liks, jeigu mes priimsime tokį kaip šiandien ir nepatobulinsime? Čia mes išspręsime problemą tų, kurie šiandieną jau turi tas žemės nuomos sutartis, o tie, kurie neturi tų sutarčių, jos yra rengiamos (aš vėliau statistiką pateiksiu, kiek jų yra), jie turės tada ne 20 % sumokėti už daugiau negu 5 %, jei užstato žemės ir investuoja, bet turės jau tada visus 100 % ir turės tą visą žemę pirmiausia išpirkti ir paskui investuoti. Ką iš tikrųjų prieš tai kalbėjęs mano kolega minėjo, tai verslui būtų didelė našta ir nelygios sąlygos. Viena grupė, kuri turi sutartis, kitos, kurios rengiamos. Kuo jie kalti, kad ten dėl… bus daug priežasčių, kad ir dėl savivaldybių, Žemės tarnybos kaltės tos sutartys yra vilkinamos. Dėl ko prasidės teismo procesai, duos į teismą, kad ne dėl jų kaltės buvo vilkinta ta sutartis. Šitai mes tikrai turime išspręsti, nes kitaip įstatymas veiks labai blogai ir jis bus tikrai su visais korupciniais požymiais, nes galbūt kas nors ieškos būdų, kaip ta sutartis anksčiau būtų užregistruota, bet čia jau detalės.
Dabar aš šiek tiek statistikos, kad susiorientuotume, kiek Lietuvoje palies, kokį ratą palies. Kitos paskirties ir užstatytos žemės Lietuvoje yra 450 tūkst. hektarų. Iš jos jau privačios, kurie yra išsipirkę – 150 tūkst. 300 lieka, šitas ratas, apie kurį mes dabar diskutuojame. Iš viso iš tų 300 juridinių asmenų nuosavybė yra tiktai 15 tūkst. hektarų, kurių jau nelies. 200 tūkst. hektarų yra po pastatais. Nuomos sutarčių yra tiktai 50 tūkst. hektarų. 150 tūkst. dabar tvarkosi, tai mes juos paliekame už borto ir sakome: tu dabar privalai tą žemę būtinai pirkti. O šiandien dar statistikos: 80 % žemės yra nuomojama. Reikia pasakyti, kad ir Pirmojoje Respublikoje taip pat žemė daugiausia buvo nuomojama. Kaune visos gamyklos faktiškai stovėjo ant nuomojamos žemės. Dabartiniu metu, kaip minėjau, būtų apie 70 %, kurie gyvena ant nuomojamos žemės.
Pastatų Lietuvoje yra 2,5 mln., iš jų pusė naujos statybos, kita pusė – rekonstrukcijos. Būdo keitimai labai aktualūs 60 %. Kodėl, sakau, būdo keitimai? Jeigu dabartiniu metu yra garažas ir vers į gamybines patalpas, taip pat turės mokėti tuos 20 %. Bet verslas su šituo diskusijose sutinka, tik jūs išspręskite tą Gordijaus mazgą. Tačiau vėl, sakau, lieka tie, kurie šiandien neturi tų sutarčių arba jos nebūtinai dėl objektyvių priežasčių nėra sutvarkytos. Taigi prieš priimdami galvokime arba dar jį tobulinkime. Buvo užregistruota mūsų Seimo narių…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …pataisa, tačiau tikrai paskutiniu momentu komitete nepritarė, nors nesupratau, kodėl kolegos nepritarė. Bet dabar, kiek žinau, pataisų iniciatoriai jau irgi ruošiasi registruoti pataisą, kuri šiek tiek šią padėtį pataisytų.
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taigi judėti reikia, tačiau problemų dar mes turime su šiuo įstatymu.
PIRMININKĖ. Kviečiu E. Pupinį. Prašau, penkios minutės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turbūt čia nemažai skaičių buvo pateikta, daug nereikia kartoti. Turbūt iš esmės čia pasitikėjimo įstatymas tarp pačios valstybės ir verslo. Jeigu pastebėjote, nuo pirminio varianto pateikto įstatymo projekto labai daug ir kardinaliai pasikeitė, nes ten buvo paprastas variantas, faktiškai vos ne drausti toliau plėtrą, jeigu žemę išsinuomojai tam reikalui, tai turėk, nors yra tuščių žemės sklypų, tu gali juos turėti, mokėti nuomos ir žemės mokesčius, bet plėtra tau negalima.
Šiandien turime patys apsispręsti, ar vėl laikytis tokios politikos, kad nieko neleisim, nieko neduosim, ir kalbėsime, kaip čia yra, kad verslas generuoja mažai pinigų, nevyksta investicijos, niekas nevyksta. Galima laikytis tokios politikos, vienu žodžiu, kad nieko nevyktų, kad, neduok Dieve, kur nors kas nors, tada nieko neleidžiame ir tada viskas bus taip, kaip buvę. Šioje vietoje, aišku, tam tikras prieštaravimas yra, tačiau vis dėlto turime suvokti, kad ir biudžetus formuoja verslas, ir verslo apyvartos turi vykti, ir kuo didesnės vyksta, tuo geriau – žmonės turi tam tikrą užimtumą. Šiandien mes kaip tik ir svarstome tą galimybę, ar tikrai į tuos žemės sklypus, kuriuos nuomoja verslas, išlaikydamas savo kažkokius senus pastatus, senas verslo formas, apskritai seną paskirtį, galime pažiūrėti truputį liberaliau ir leisti vystytis toliau, nes gyvenime daug kas keičiasi. Galbūt kai kada ir verslo šaka keičiasi ir reikia pertvarkyti ją, tarkim, iš kokios nors patalpų nuomos į gamybą ir taip toliau. Jeigu šitas įstatymas būtų tiksliai reglamentuotas ir, svarbiausia, vienodas visoms verslo šakoms, tai jis atvertų nemažai kelių.
Šiandien mes ir priimsime sprendimą. Siūlau palaikyti pataisas, jos dar šiek tiek bus patobulintos po svarstymo stadijos, ir bandyti žengti tą žingsnį, kad nieko neleisim, nieko neduosim, nieko neklausysim, užkonservuosim viską ir sėdėsime, ir žiūrėsime, kaip niekas Lietuvoje nevyksta. Siūlau vis dėlto pritarti įstatymo projektui, o po to bus siūlomos pataisos, kai kurioms pataisoms taip pat pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai už išsakytas mintis. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Dabar aptarsime pasiūlymus, kurie yra pateikti dėl tam tikrų straipsnių. Norėčiau susitarti dėl bendro darbo. Kad kiekvieną kartą neklausčiau, ar yra dešimt pritariančių, gal bendru sutarimu galime sutarti, kad leidžiame visiems pateikti ir atskirai nebebalsuojame? Ar sutariame šitaip? (Balsai salėje) Sutariame.
Gerbiamasis komiteto pranešėjau, prašome į tribūną. Jums teks komentuoti pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas buvo dėl 1 straipsnio, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto. Seimo narys S. Gentvilas. Prašau pateikti pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Mano pasiūlymo esmė buvo tokia, kad ne įstatyme būtų įrašyti konkretūs mokestiniai procentai, bet taip, kaip buvo Vyriausybės sausio 25 dienos nutarime, kad per mėnesį būtų parengtas Vyriausybės nutarimas. Iš esmės aš siūlau, kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų reglamentuotas žemės nuomos sutarčių paskirties keitimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Už – 1, prieš – 7, susilaikė…
PIRMININKĖ. Argumentus sakykite, nesvarbu, kiek ten.
J. RIMKUS (LVŽSF). Argumentai. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 30 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turi būti įtvirtintos siūlomos išbraukti nuostatos.
PIRMININKĖ. Aišku. Nuomonė už pasiūlymą? Nėra. Nuomonė prieš – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Iš esmės komiteto pranešėjas ir pasakė tą pagrindinę priežastį, aš tik noriu priminti, kad šį pavasarį ir vasarą Vyriausybė rengė 260 nutarimą, kur ir norėjo įtvirtinti šiuos procentus. To nutarimo negalėjo patvirtinti, prieštaravo tam įsakymui… Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti dėl Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Nuomonės už, prieš buvo išsakytos.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 17, prieš – 25, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta. Dėl to paties straipsnio buvo pateikti Seimo nario K. Starkevičiaus ir J. Varkalio pasiūlymai. Kuris? K. Starkevičius. Minutėlę, tuoj jungiame. (Balsai salėje) Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi dar po to mes teikiame kitus pasiūlymus, mes šitą pasiūlymą atsiimame, nes kiti buvo patobulinti. Deja, paskui vėl diskutuosime, jiems taip pat nebuvo pritarta. Šitą mes atsiimame.
PIRMININKĖ. Šitą atsiimate. Ačiū. Kitas iš eilės einantis pasiūlymas dėl to paties straipsnio yra jūsų, A. Stančiko, E. Pupinio, J. Rimkaus, A. Gaidžiūno ir J. Baublio. Dėl šito reikia balsuoti? Jūs norite pateikti. K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai norėčiau jį pateikti ir balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašau pateikti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Daug skaičių paliečiau, kur yra esmė ir kodėl jį reikia priimti. Jeigu mes jį priimtume, tada tuos, kurie šiandien dar nėra sudarę sutarčių dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, o jų yra iš tikrųjų apie 70 %, kurie valdo žemę, taip pat ir gyvenamuosius pastatus, jeigu keis paskirtį, būdą, liečia, tai tokiu atveju būtų išspręsta ta problema. Jie nebūtų verčiami išsipirkti tos žemės ir po to daryti rekonstrukcijos darbus, daryti plėtrą, bet galėtų sumokėti tuos 20 %. Dabar jiems yra užkertamas kelias, nes visi tie, kurie dar neturi šiandien sutarčių, pateks į šį tarpą. Įsivaizduokite, kokią mes užkrausime naštą verslui, kai versime, nesvarbu, kad paimsime ir Skuodo rajoną, kur žemės vertė nėra tokia didelė, ten, kad ir kelios dešimtys tūkstančių bus, reikės mokėti tą mokestį, kad jis vėliau plėstų gamybą. Čia palies netgi tokius atvejus, kai norima pasistatyti. Buvo sandėliavimo pastatas, o dabar iš sandėlio daro gamybines patalpas, kur vyks gamyba. Taip pat nebus leidžiama 20 %, bet, sakysime, pirmiausia tu išsipirk žemę, o paskui vystyk gamybą. Šita dalis yra šiandien aktuali, ją reikia tobulinti. Čia Vyriausybę turime, matau ir ministrą, šiandien esantį, bet tada komitete nesugebėjome mes, komiteto nariai, kurie buvome parengę, įrodyti, nes vadovaujamasi tik Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomone.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komitetas, be abejo, svarstys šitą nuostatą, ir aš tikiu, kad jai bus pritarta.
PIRMININKĖ. Ne svarstys, komitetas jau turėjo svarstyti.
J. RIMKUS (LVŽSF). Šis pasiūlymas komiteto posėdyje buvo atsiimtas.
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamasis pranešėjau, ką tik K. Starkevičius…
J. RIMKUS (LVŽSF). A. Stančikas.
PIRMININKĖ. …teikė pasiūlymą ir jūsų komiteto nuomonė buvo nepritarti. Komiteto argumentai buvo tokie: siūloma laikytis komitete suderintos pozicijos, kuriai pritarė ir Žemės ūkio ministerija. Aš pagarsinau komiteto argumentus.
Dabar dėl Seimo nario K. Starkevičiaus ką tik išsakytos pozicijos nuomonė už, nuomonė prieš. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš principo norėčiau kalbėti. Jeigu vykdomas verslas, nebūtinai, ar tai yra Vilniaus miestas, ar regionas, bet kurį verslo planą rašydamas tu neturėtum gauti naudos iš valstybės ir tavo verslas turėtų uždirbti tokius pinigus, kad tu už tą žemę susimokėtum ir valstybė tavęs neturėtų sanuoti, ar tu keiti žemės paskirtį… Apie tai ne vieną dešimtmetį yra pasisakiusi Valstybės kontrolė, kad valstybė neefektyviai valdo savo turtą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę prieš. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš jau minėjau savo pasisakyme, kad tai yra pasitikėjimo įstatymas, ar tikrai skaičiuosime centukus, neduok Dieve, galbūt kur nors verslas, daugiau uždirbantis, turės didesnį pelną, o kas bus, jeigu verslas neuždirba tiek pelno, tai jam gyvybės klausimas, negali užsimokėti, tai ką, jam neplėsti gamybos ar iš tikrųjų nepriiminėti, nekurti naujų darbo vietų. Iš tikrųjų šiuo atveju, manau, turėtume žiūrėti šiek tiek plačiau ir sudaryti galimybes vis dėlto nuomoti, plėsti, daryti, o ne taip: neleisti, stabdyti, nes vėlgi pagrindinis klausimas šiuo metu valstybėje yra geriau apmokamos darbo vietos, migracijos stabdymas, o ne tai, kad, neduok Dieve, į valstybės biudžetą nepaklius keli centai, kuriuos galime tiesiogiai išlupti, nes yra ir netiesioginiai mokesčiai. Sukūrus darbo vietą, atsiranda pajamų mokesčiai, didėjant turtui – turto mokesčiai.
Iš tikrųjų, manau, turėtume žiūrėti plačiau ir atviriau. Siūlau pritarti šitai pataisai, o po to dar galėtume padiskutuoti, gal vieną kitą pataisą padaryti, kad iš tikrųjų būtų sumažintos tos baimės. Šiuo metu tikrai siūlau palaikyti K. Starkevičiaus iniciatyvą ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl Seimo narių K. Starkevičiaus, A. Stančiko, E. Pupinio, J. Rimkaus, A. Gaidžiūno, J. Baublio pateikto pasiūlymo dėl įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies.
Balsavo 79 Seimo nariai: už pasiūlymą – 24, prieš – 12, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Yra gautas Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalį išdėstyti kitaip. Gerbiamasis kolega, prašome pateikti pasiūlymą.
J. RIMKUS (LVŽSF). Seimo narys S. Gentvilas siūlo pakeisti įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, pranešėjau, Seimo narys pirmiausia turi pateikti pasiūlymą, o jūs pasakysite komiteto išvadą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį. Iš esmės pasiūlymas reglamentuoja žemės paskirties keitimą, kadangi pagrindiniame pasiūlyme ji yra apribojama ir neleidžiama žemės nuomos sutartyje. Aš vėlgi siūlau, kad žemės naudojimo paskirtis ar būdas būtų keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne įstatyme būtų įrašyta.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Nepritarti, nes pagrindinis argumentas, kad viskas būtų įtvirtinta įstatyme.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Dėl pasiūlymo prašome apsispręsti balsuojant.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 26, prieš – 21, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl tos pačios dalies pasiūlymą teikia K. Starkevičius ir J. Varkalys. Komitetas pritarė iš dalies. Ar K. Starkevičius sutinka, ar nori?.. Matau, K. Starkevičius sako, kad pritaria komiteto pozicijai, Jonas taip pat. Dėkojame. Galime pritarti? Galime pritarti.
Kitas pasiūlymas dėl 14 dalies. Jį kolegos atsiėmė ir savo nuomonės nepakeitė. 1 straipsnį baigėme.
2 straipsnis. Buvo Seimo narių S. Gentvilo, K. Starkevičiaus pasiūlymai dėl datos, bet komitetas pateikė savo nuomonę. Ar galime bendru sutarimu surasti kompromisą ir nereikia balsuoti? Ačiū, kolegos. Pritariame komiteto nuomonei. Taip pat komiteto nuomonei dėl įsigaliojimo, kad nuo 2017 metų gruodžio. Čia kalbu apie 2 straipsnio 2 dalį. Taip pat pritarta komiteto nuomonei.
Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas dėl 2 straipsnio 3 dalies. Simonai, prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės siūlau, kad dabar jau investavę investuotojai su lūkesčiais, arba tai būtų vietos investuotojas, užsienio investuotojas, kad tie investuotojų lūkesčiai būtų pateisinami, valstybė neatsidurtų teismuose su ieškiniais dėl pasikeitusių investicinių sąlygų ir vienareikšmiškai pakeistos sutarties, aš siūlau, kad visas šis reglamentavimas galiotų tik naujoms žemės nuomos sutartims. Toms, kurios jau yra sudarytos, tai negaliotų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes siūloma laikytis pozicijos, kuri buvo suderinta komitete – 2017 metų liepos mėnuo.
PIRMININKĖ. Už S. Gentvilo pasiūlymą nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Prašome balsuoti ir apsispręsti, ar pritariate pasiūlymui, ar komiteto argumentams.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 18, prieš – 18, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio 3 dalies yra gautas K. Starkevičiaus ir J. Varkalio pasiūlymas. Pristato kolega K. Starkevičius. Komitetas pritarė iš dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes sutinkame, nes iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate. Dėkoju. Gautas Seimo narių K. Starkevičiaus, A. Stančiko, E. Pupinio, J. Rimkaus, A. Gaidžiūno ir J. Baublio pasiūlymas dėl tos pačios dalies. Norite komentuoti? Kitas jūsų pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia jau buvo balsuota ir nepritarta, čia susiję.
PIRMININKĖ. Balsuoti jau nereikia. Ačiū. Aptarėme visus jūsų, kolegos, užregistruotus pasiūlymus. Dėl viso įstatymo projekto svarstymo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Už – K. Starkevičius. Prašom. Ačiū, pranešėjau, jūs galite atsisėsti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip jau ir minėjau, situacija dabartiniu metu yra dviprasmiška. Jeigu mes balsuotume už tokį, kokį dabar po svarstymo, po visų pateikimų priėmėme, tai lieka viena dalis, kurie šiandien rengia sutartis, tačiau dar jų nėra sudarę, nors nebūtinai dėl jų kaltės. Bet vyksta procesas visų tų sutarčių. Tai tada jie pateks į labai dviprasmišką situaciją, nes turės tą žemę, jei norės investuoti, plėsti gamybą, išsipirkti. O visa kita pusė, kuri šiandien turi sutartis, tačiau, kaip minėjau, statistika rodo, kad maža dalis, nedidelė dalis yra susitvarkę šiandien sutartis, tai jie galės mokėti tik 20 %.
Kas bus? Prasidės teisiniai procesai, nes bus duodama Žemėtvarkos tarnyba ar kitos tarnybos, kad ne dėl jų kaltės yra užtęstas tas sutarties sudarymas. Teismas, aišku, kokį sprendimą priims, bet didelė galimybė, kad priims nuomotojams palankų sprendimą. Tai kodėl mes einame tuo keliu? Galėjome nueiti, kad nesuskirstytume į dvi grupes, kurie jau turi sutartis, bet tie, kuriems rengiamos sutarys, kad šis įstatymas būtų visiems vienodas. Šiandien yra tokia situacija. Jeigu mes jo nepatobulinsime… bet matau jau dabar norą tobulinti, tada bus tikrai žingsnis į priekį. Taigi kiekvienas turime apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, papasakosiu tokią istoriją iš mano mylimo Klaipėdos miesto. Miestas, kuris kuriasi prie upės, paprastai pramonę kurdavo palei upę. Atsiradus keliams, atsiradus geležinkeliams, pramonė iš esmės išsikraustė iš miesto, bet miesto centre aplink upę liko labai daug pramoninių teritorijų. Miestas gyvybiškai nori atnaujinti šias teritorijas, todėl investuotojai, kurie privatizavo šias buvusias gamyklas, ar tai buvo grūdų fabrikai, ar tai buvo medienos cechai, jie privatizavo iš esmės pastatus, prie kurių susiformavo valstybinės žemės nuomos sklypus ir po to 2005, 2007, 2008 metais pardavė žemės nuomos sutartis, teisę į jas kitiems investuotojams. Vien šita transakcija buvo vertinama puse milijardo litų tais laikais. Vien Klaipėdoje. Tai valstybė iš šitos transakcijos tikrai nieko negavo. Valstybė buvo palikta nuošalyje. Mes kalbame apie tikrai didelius verslo pasipelnymus iš tokių transakcijų, kur valstybė iš esmės neįdėjo jokio mokesčio, bet šiandieninis reglamentavimas, kuris siūlo ir draudžia iš esmės kai kuriais atvejais keisti paskirtį ir apmokestinti ją 20 %, yra rizika, kad iš esmės tos gamyklinės ir apleistos teritorijos miestų centruose išliks nepakeistos ir ten liks gamyba, nors iš esmės mes turime kalbėti apie gyvenamąsias erdves ar dar ką nors. Šis įstatymo projektas išgąsdins bet kurį dėl plėtros miesto apleistose teritorijose. Ir tai yra ataka prieš miestus, kai yra akivaizdžiai nesuvokiama situacija. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame balsuodami. Svarstymo stadija. Žemės įstatymas.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 94: už – 66, prieš – 3, susilaikė 25. Po svarstymo Žemės įstatymo projektui pritarta.
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimo tęstinumo ir plėtros“ projektas Nr. XIIIP-844(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, turėjo būti Seimo nutarimas, bet kadangi nėra vieno iš pretendentų, tai gal truputėlį trumpą pertrauką padarome ir šituo metu aš kviečiu į tribūną pateikti… ne, šiuo atveju svarstymas.
Seimo nutarimo „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimo tęstinumo ir plėtros“ projektas Nr. XIIIP-844(2). K. Smirnovas, Švietimo ir mokslo komiteto išvada. K. Smirnovas tuoj pateiks išvadą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas gavo Seimo Teisės departamento ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, atsižvelgė į jų pasiūlymus, patikslino nutarimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu R. Tamašunienę pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Jos nematau. Gal komiteto pirmininkas galėtų?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą, pasiūlė išbraukti nutarimo projekto 3 straipsnį ir pagrindiniam komitetui priimti sprendimus dėl kitų aspektų. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Yra Seimo nutarimas. Dėl jo gauta Biudžeto ir finansų komiteto… Pritarta iš dalies. Prieštaravimų dėl 1 straipsnio nėra. Galime pritarti? Galime. Dėl 1 ir 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Jeigu nėra nuomonės prieš, gal, kolegos, nekalbame? Po svarstymo galime bendru sutarimu, nes pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti ir mielai šiandien priimtume.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Ir 3 straipsnis. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto. Dar prieš kalbant noriu pasakyti, kad yra gauta Teisės departamento išvada, ji redakcinio pobūdžio, siūloma įrašyti žodį „užtikrinti“, turi būti įrašyti žodžiai „siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti“. Tai redakcinio pobūdžio, turime omenyje.
Dabar priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Ar, kolegos, būtinai norite kalbėti? (Balsai salėje) Balsuojame, sutariame. Ačiū. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimo tęstinumo ir plėtros“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: 89 balsavo už, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimo tęstinumo ir plėtros“ priimtas. (Gongas)
A. Kubilius, prašom. Replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti Seimo Pirmininko, ar nebūtų galima analogiškai, remiantis štai šiuo nutarimu, pasiūlyti Seimui surengti prieš biudžeto pateikimą specialų posėdį, kur Seimo nariai galėtų į nutarimus surašyti visus savo pageidavimus, kas turėtų būti atspindėta kitų metų biudžete, nes dabar čia parašome, kad Vyriausybė turėtų skirti daugiau lėšų neformaliam ugdymui, nurodome ir sumą? Toks naujas žanras artėjant biudžetui siūlyti Vyriausybei tokius sprendimus specifiškai. Gal tada būtų galima sudaryti galimybę visiems pasiūlyti? Surašykime, kur mes ko pageidaujame, kas šeimos politikai, kas gynybai, kas švietimui, kas universitetams, kas dar kam nors.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pirmininkas nori, kadangi į jį kreipėtės, ir atsakyti.
V. PRANCKIETIS. Jūsų pasiūlymas labai laiku ir labai geras, kadangi biudžetas artėja. O dėl šito pasiūlymo konkrečiai, tai jis buvo labai labai išdiskutuotas, jo galimybės buvo sužinotos ir ateities biudžeto taip pat. Gerai, diskusiją surengsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Žinoma, vienintelio susilaikiusio A. Kubiliaus laikysena kelia nerimą dėl šio klausimo, bet aš tik noriu pasakyti kontekstą, kodėl buvo svarbu priimti šį nutarimą. Nes birželio 12 dieną Ministro Pirmininko lūpomis buvo pasakyta, kad šiais metais bus atrasta trūkstama suma – 2,6 mln. Deja, taip neatsitiko. Aš džiaugiuosi, nors buvo atrasta tiktai dalis trūkstamos sumos ir ne nuo rugsėjo 1 dienos, o iš tiesų tiktai nuo spalio tie pinigai pasieks vaikus ir savivaldybes. Natūralu, kad tokia vieninga Seimo pozicija žiūrint į priekį, kad sistema neformaliojo vaikų ugdymo ir jų popamokinio užimtumo nebūtų sugriauta. Aš sveikinu Seimą priėmus šitą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš eilės – Jaroslavas, o paskui iniciatorei suteiksime žodį. J. Narkevičius. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties vertėtų pritarti pono Andriaus pasiūlymui, nes ponas Andrius ir būdamas premjeru turėjo tokią gerą patirtį, kaip valdantieji būtent tada tvarkė ir formavo biudžetą pagal valdančiajai priklausančių Seimo narių pageidavimų koncertą. Taigi būtų galima praplėsti visiems. Ką gi, tada būtų galima pritarti. Ponas Andrius pasidalytų savo patirtimi. Priėmus šitą įstatymo projektą, su įdomumu stebėsiu, kaip bus formuojamas ir pateiktas Biudžeto įstatymo projektas ir kaip ten atsispindės prioritetas – skyrimas švietimo poreikiams. Jeigu mes gal atrasime ir pedagogams, mokytojams algoms, atlyginimams pakelti, ugdymo procesų poreikiams, šitas lėšų skyrimas netrukdys šituos poreikius realizuoti. Tikiuosi, kad taip ir bus.
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Mes taip pat tikimės, kad sutelktai dirbsime toliau.
Iniciatorė – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju, kolegos, už palaikymą. Suprantu A. Kubiliaus skepsį. Ko gero, reikėtų pažymėti, jog ši iniciatyva atsirado ne biudžeto svarstymo kontekste, o apskritai tada, kai buvo iškilęs klausimas, ar neformalaus ugdymo krepšelis, ar tos programos būreliams turi ateitį, ar apskritai dar bus tęsiamos. Matyt, Seimo pozicija čia yra labai svarbi, nes mes pasakėme ne tik apie finansavimą. Mes pasisakėme, jog tai yra pasiteisinusi priemonė, tai yra prasminga priemonė ir ji turi turėti tinkamą politinį dėmesį ne tik kitais metais, bet ir dar kitais ir ta sistema turi veikti tvariai. Labai jums ačiū. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji Aušrine.
12.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1141 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Skelbiu darbotvarkės 1-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1141. Kviečiu pateikti šį Seimo nutarimą Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, turime dar du pasiūlymus ir turime papildyti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. mes tokį nutarimą buvome priėmę ir dabar turime jį papildyti, nes yra dar skirti du kandidatai: vienas – Teisininkų draugijos, kitas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Taigi papildydamas turėčiau paskelbti, kad O. Kilkinova – Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu ir V. Semeška – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlymu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia P. Gražulis.
V. PRANCKIETIS. Nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. T. Langaitis. Prašau, kolega. Nenori klausti. Ir A. Sysas. Nori klausti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, ar išsprendžiame problemą… Aš nesusipažinęs su teikiama kandidatūra dėl buvimo politiku ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, nes praeitą kartą vienas kandidatas nebuvo patvirtintas grynai dėl šito. Tai aš atsiprašau, aš nesusipažinau su biografija, todėl aš klausiu jūsų, ar ta problema yra išspręsta, ar ne, ar toliau?..
V. PRANCKIETIS. Tas vienas kandidatas buvo nepatvirtintas ne dėl to, kad jis yra tarybos narys, o dėl to, kad jis neturėjo patirties rinkimų komisijoje. Dabar jis dalyvavęs rinkimų komisijoje ir tą patirtį yra įgijęs.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ačiū Pirmininkui. Jūs žinote Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką. Po pateikimo nebalsuojame.
Diskusija. Norinčių kalbėti nematau, niekas neužsirašė. Po diskusijos vėlgi atitinkamai noriu informuoti, kad dėl Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu (vadinasi, mes vieną jau turime, antrą pasiūlėme), bus skelbiamas slaptas balsavimas, nes frakcijos nenorėjo su pretendentais susitikti. Dėl partijų yra kita tvarka: „Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlyti kandidatų atmesti.“ Kandidatas atitinka šiuos straipsnius. Dėl jo slapto balsavimo skelbti nereikia. Išties mūsų pritarimas.
Dabar priėmimas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Bet prieš tai aš turiu dėl straipsnių. 1 straipsnis. Siūloma pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip. Čia bus slaptas balsavimas. O 2 straipsnį papildyti V. Semeška Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlymu. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnis – įsigaliojimo data. Čia, gerbiamieji kolegos, mums reikėtų apsispręsti. Jeigu šiandien mes organizuojame slaptą balsavimą dėl O. Kilkinovos ir atitinkamai turėdami jau pritarimą dėl 3 straipsnio, galėtume šiandien priimti kartu ir jų priesaikas. Galime bendru sutarimu rašyti įsigaliojimo datą nustatyti, kad komisijos nariai prisiekia rugsėjo 28 dieną vakariniame posėdyje besibaigiant ar pasibaigus Tėvynės sąjungos darbotvarkei? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Ačiū už tokį bendrą sutarimą.
Nuomonė prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų Vyriausioji rinkimų komisija turi daugybę iššūkių skaidrinti mūsų rinkimų sistemą. Tai yra ir papirkimai, dėl kurių buvo imtasi iniciatyvų, ir apskritai skatinimas, kad žmonės eitų balsuoti, nes labai daug rinkimai parodė, kad žmonės tiesiog kartais nesupranta, kaip balsuoti, tarkim, balsuodami už sąrašus, reitinguodami. Čia reikėtų aktyvesnės veiklos. Aš nesusitikęs su kandidatais, kai kuriuos iš jų pažįstu. Tikrai nesinorėtų balsuoti už katę maiše. Norėtųsi paskirti pačius kompetentingiausius. Pavyzdžiui, Teisininkų draugijos siūlymas man yra visiškai… Negirdėjau, kad būtų kokia nors diskusija ar pagrindimas. Norėtųsi išgirsti tuos argumentus. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, savo balsavimą išreikšite slaptu balsavimu. Todėl dabar mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jūs žinote, kaip balsuoti, kad paliekame tą poziciją, už kurią pasisakome. Primenu, kad slapto balsavimo grupėje yra A. Armonaitė, A. Gaidžiūnas, J. Imbrasas, G. Skaistė, I. Rozova ir A. Salamakinas. Balsavimą vykdysime pietų pertraukos metu nuo 14 valandos po Vyriausybės valandos. Kadangi jau paminėjau Rinkimų komisijos rinkimo tvarką, dėl V. Semeškos sprendimas priimtas. Dėkoju.
Tęsiame mūsų darbą toliau. Kviečiu į… Atsiprašau, gerbiamoji kolege, jūs labai garsiai kalbate. Mes tęsiame posėdį toliau.
12.59 val.
Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1061 (pateikimas)
Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1061. Pranešėjas – A. Sysas. Prašom, kolega. Pateikimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, susitikimuose su savivaldybių darbuotojais, su skyriais, įvairių profesijų žmonėmis, kai paprašai užduoti klausimus, pirmas klausimas visada yra atlyginimai. Praeitą savaitę mes su kolege buvome Elektrėnuose ir Kaišiadoryse, buvome susitikę su administracijos darbuotojais ir socialiniais darbuotojais, buvo jų daug – tai ir dirbantys seniūnijose, ir skyriuose. Aišku, pagrindinis klausimas yra, kada parlamentas ir valstybė įvertins šitų žmonių darbą. Devynerius metus biudžetinėse įstaigose bazinis dydis šitų darbuotojų yra įšaldytas.
Aš manau, kad tai yra pirmas dalykas, ką mes turime padaryti kitiems metams, – padidinti, t. y. grąžinti, aš nesakau padidinti, padidinsime mes biudžetininkams, nes jų dydis tikrai buvo mažesnis, dabar tas dydis yra visiems vienodas ir valstybės, savivaldybių įstaigų darbuotojams, ir valstybės tarnautojams, politikams, pareigūnams.
Nuvertinome ne tik tuos darbuotojus, kurie dirba šitą darbą, mes nuvertinome patį darbą. Žmogus eina į darbą tikėdamasis atlygio už padarytą darbą, ir jeigu devynerius metus yra įšaldytas atlyginimas, tai aišku, kad ir darbas, ir darbuotojai yra nuvertinami. Kainų pasiutpolkė, kuri ypač prasidėjo užgrojus Europos maršui, yra tokia didelė, kad pusę darbingo amžiaus gyventojų varo į neviltį.
Šios dienos „Delfyje“ galite pažiūrėti, ten yra tyrimas apie mūsų viduriniąją klasę, bet pažiūrėkite, pusė žmonių gyvena gaudami labai mažas pajamas. Aišku, ir ta pusė, turėkime omenyje, kad biudžetiniame sektoriuje dirba 300 tūkst. žmonių. Ir pasigirsta spekuliacijų viešojoje erdvėje, kad čia Seimo nariai pirmiausia sau nori padidinti atlyginimą. Na, yra bendras dydis. Aš manau, yra išeitis ir šioje situacijoje. Neturi būti visi kiti darbuotojai mūsų įkaitais.
Yra tokia rašyta taisyklė, kad tiesiogiai pasididinti atlyginimo Seimo nariai negali, jis gali įsigalioti tik nuo kitos kadencijos. Kadangi tai yra bendras dydis, aš manau, kad taip negalima pasielgti, vėl rašyti keletą bazinių dydžių, bet mes galime į įstatymą įrašyti, kad politikams, kad galutinai visi džiaugtųsi, kurie labai nenorėtų, kad Seimo nariams didėtų atlyginimas, tik Seimo nariams, t. y. 141, kad jiems bazinis dydis padidės tik nuo kitos kadencijos, t. y. po trejų metų. Tada mes išspręstume šitą problemą, kuria spekuliuojama viešojoje erdvėje, ir 300 tūkst. žmonių paliekama įkaitais ir apie tai nekalbama. Aš manau, tai būtų tam tikras siūlymas. Jo nėra įstatyme, bet aš matau, kas vyksta aplink, ir aš pats pasižadu tą įrašyti, jeigu reikės. Aš manau, na, daugiau čia ir nėra ko diskutuoti.
Aš parašiau aiškinamajame rašte, taip, reikia pinigų. Suprantu, kad pinigų suma yra gana didelė, bet, gerbiamieji kolegos, manau, kad atėjo laikas. Aišku, kiti paprieštaraus vėl – buvote valdžioje, nepadarėte. Na, reikėjo grąžinti šimtus milijonų nusavintų pensijų. Reikėjo grąžinti. Grąžinome. Reikėjo… (Balsai salėje) Ne iš savų, iš jūsų, gerbiama finansų ministre. Reikėjo pagaliau pradėti finansuoti krašto apsaugą – pradėjome, įveikėme, kitais metais – 2 %. Kodėl mes negalime grįžti į 2008 metų darbo užmokesčio lygį? Visi kiti rodikliai seniai viršijo 2008 metų rodiklius, išskyrus darbo užmokesčio bazinį dydį, ir antra problema yra socialinės išmokos, kurios irgi yra to paties 2008 metų lygio. Taigi atiduodu jūsų teismui, mūsų teismui, atsiprašau, priimsime sprendimą ar ne.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prieš atidavimą teismui dar reikės atsakyti į klausimus. A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, čia kad visi suprastų, ką jūs siūlote. Siūlote bazinį atlyginimą visiems – ir tarnautojams, ir Seimo nariams, ir visiems kitiems politikams, ir teisėjams – didinti nuo 130,5 euro, kaip yra dabar, iki 142. Kaip pats rašote, tam reikės 210 mln. eurų visiems valstybės ir savivaldybių, biudžetinių įstaigų darbuotojams ir 42 mln. eurų politikams ir teisėjams. Kitaip sakant…
A. SYSAS (LSDPF). Ir pareigūnams.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). 260 mln., 252, na, tai yra tikrai didelė suma. Kaip aš matau, jūs tai pateikėte rugpjūčio 25 dieną, jūsų partijoje vykstant intensyviai diskusijai, kaip jums reikia tapti naujais kairiaisiais ir galbūt opozicija. Dabar pateikėte šitą įstatymo projektą kartu su A. Palioniu. Sakykite, jūs kur dabar esate – opozicijoje abudu pareiškėjai ar valdantieji? Jeigu valdantieji, tai gal galite pasakyti, kokia yra Vyriausybės nuomonė apie šį projektą?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Andriau, aš dabar esu tribūnoje, o Vyriausybės nuomonės mes tikrai paklausime, kreipsimės į Vyriausybę įvertinti ir pareikšti nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi… Nėra. Yra Ingrida. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Man turbūt laiko užteks tiek, kiek man liko. Gerbiamasis pranešėjau, anksčiau būdavo toks žanras, kad šitą įstatymą paprastai pateikdavo Vyriausybė su biudžeto projektu, bent jau taip, kaip aš mačiau tai pastaruosius, nežinau, gal dešimt metų. Vyriausybė garsiai giriasi, kad yra rezervavusi kitais metais 600 mln. skurdui mažinti. Jūs taip imate ir nujojate iš jų 250. Ar jūs su Vyriausybe apie tai esate diskutavę, nesate diskutavę? Kaip jūs čia ruošiatės visas problemas vienu metu išspręsti?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji buvusi finansų ministre…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Buvusių nebūna.
A. SYSAS (LSDPF). …gerbiamoji Ingrida, tikrai diskutavome ir su Ministru Pirmininku, ir su finansų ministru. Aišku, jų nuomonė turbūt būtų panaši kaip ir jūsų, kai buvote ministre, jeigu aš ateičiau su tokiu pasiūlymu, jūs turbūt nebūtumėte labai nudžiugusi. Aišku, jie labai rezervuotai į tai žiūri, bet aš manau, kad mūsų, parlamentarų, reikalas paraginti, o galbūt padrąsinti Vyriausybę vis dėlto padaryti šituos žingsnius, jeigu mes gerbiame tuos žmones, kurie dirba valstybiniame, savivaldybiniame lygmenyje. Kodėl mes juos taip nuvertiname?
Aš suprantu, galbūt gali būti variantas, galbūt 142 iš karto negalima, gal per dvejus metus. Noriu priminti, kai buvo mažinamas bazinis dydis, nesakysiu, kada ir kas tą darė, tai buvo pirma 5 litais, o po to 9 litais, ne, atsiprašau, nuo 480 iki 450, o po to dar žemiau, buvo toks per du etapus. Galbūt per du etapus galima tą suskaičiavus padaryti, bet mes turime pasiųsti žinią šitiems žmonėms, kurie dirba, pirmiausia visiems Lietuvos žmonėms, nes jie dirba viešajame sektoriuje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, na, šiaip jau aš pritariu šiam įstatymo projektui, esu įregistravęs analogišką, tačiau, kad ir keista, keturis kartus mažesnis didinimas, ir tas projektas bus svarstomas po pietų.
A. SYSAS (LSDPF). Sujungsime.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Svarsčiau ir žiūrėdamas į jūsų projektą galvoju apie įgyvendinimą. Galima kiekvienais metais tam tikrais gabalais didinti, neužkraunant didelio krūvio biudžetui, bet kokį vis dėlto būdą, realų būdą jūs dabar matote įgyvendinti savo siūlymą? Suma, jeigu neklystu, sudaro trečdalį to vadinamojo pokyčių krepšelio. Aš sutinku, kad viešojo sektoriaus darbuotojai per ilgai yra nuskriausti, jiems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad Vyriausybė galėtų vis dėlto rimčiau pažiūrėti į mokesčių reformą, ne į mokesčių pokyčius, nes tai leistų, jeigu mes pakeistume tam tikrus mokestinius įstatymus, gauti papildomai pajamų ir spręsti tai greitesniais tempais. Jeigu mokesčių rimtų pokyčių nedarysime, tai, aišku, tada lauksime Vyriausybės nuomonės. Aišku, parlamentas turi tokią galią, kad svarstydami biudžetą mes galime priimti tokį sprendimą ir padaryti 142. Nežinau, ar nuo to bus geriau, ar blogiau, mes, politikai, turintys ilgesnę praktiką, žinome, kad tai gali sukelti labai neprognozuojamų pasekmių. Aš manau, tai yra diskusinis dalykas, bet apie tai reikia kalbėti.
Aš džiaugiuosi, kad ir jūs buvote užregistravę. Mano skirtumas, kad kai mes parašome, kad pirmiausia politikai, tai tik apie tai ir kalbame. Mes kalbėkime apie tai, kad 250 tūkst. valstybės ir savivaldybių darbuotojų patenka į visą šitą mėsmalę, kalbėkime apie juos. Aš sakau, kaip eliminuoti 141, yra galimybė, galime eliminuoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Liesys. Ruošiasi I. Degutienė.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes dažnai girdime, kad dabar biudžetas yra viršplaninis, surenkama daugiau lėšų, nežinau, kiek šiuo metu yra surinkta virš plano. Gal kartais būtų galima pasinaudoti ir šita fraze, kurią dabar sako Vyriausybė, nebūtinai skiriant iš naujo biudžeto. Vis dėlto tikrai atkreipiu dėmesį į savivaldybininkus, kadangi jie tikrai gauna mažus atlyginimus ir darbo vietos jų nėra labai aktualios ir populiarios, kaip atrodo, kad ten visi veržiasi. Jūs žiūrėkite, kokie sprendimai yra priimami savivaldybėse ir kaip ten sunku dirbti žmonėms, nes vis dėlto visi žiūri. Mes savivaldybininkus… arba priverčiame jų vadovus tai priedus skirti, tai dar kitus… O čia dabar būtų vienas atlyginimas, didesnis, mažesnis, ir būtų galima tai išspręsti. Aš noriu paklausti, jeigu dabar viršplaninis biudžetas renkamas, ar nebūtų galima įskaičiuoti į tai atitinkamą jūsų sprendimą?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Jonai, ačiū už žodžius ir klausimą. Aš manau, kad procedūra vis tiek bus tokia, kad Vyriausybė svarstys. Mes gausime atsakymą iš Vyriausybės, nes manau, kad iki biudžeto priėmimo vis tiek bus aiškumas. Galima bet kokius šaltinius panaudoti, jeigu jų yra ir leidžia judėti, mūsų neriboja Fiskalinės drausmės įstatymas ar dar kas nors, ta kryptimi. Aš nematau problemos. Aš sakau, jūs visi iš savivaldybių, turite savo rinkėjus, su visais bendraujate ir šita problema yra visos Lietuvos. Čia nėra vienos savivaldybės ar vienos įstaigos problema.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš tikrai palaikau jūsų teikiamą įstatymo projektą ir šiandien turbūt kaip niekada mes visiškai pamiršome, kad yra tokie valstybės tarnautojai, nepagrįstai niekinami ir žeminami. Iš kitos pusės, visuomenė nori iš tos pačios valstybės tarnybos tikrai gerų rezultatų.
Bet man kyla kitas klausimas. Vyriausybė yra numačiusi didinti minimalią mėnesinę algą. Dabar, jeigu mes pritariame jūsų teikiamam projektui, tai kiek čia bendra suma išeis iš viso, man dabar nelabai aišku pasidarė. Ar nebūtų geriau šiek tiek mažiau didinti? Aišku, čia turi būti Vyriausybės skaičiavimai, kad ir MMA būtų galima didinti, ir bazinį dydį pareiginės algos didinti. Gal tada būtų šiek tiek aiškiau.
Ir dar lygiagrečiai klausimas. Jūs pats akcentavote, kad kai tik apie šį įstatymą kalbame, tai iš karto užkliūva politikai ir teisėjai ir aiškinama, kad čia mes tik sau darome. Ar negalime vieną kartą taip sutvarkyti šitą įstatymą, kad jisai būtų tik valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio įstatymas, o politikams ir teisėjams sukurti visiškai kitą įstatymą ir ten numatyti kitas gaires? Gal būtų daugiau skaidrumo ir nebūtų spekuliacijų. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Irena, už visus pasiūlymus, bet aš labai skeptiškai žiūriu į tai, nes jeigu paliktume tik teisėjus ir politikus, pasakysiu nuoširdžiai ir atvirai, teisėjai iš karto Konstituciniame Teisme priimtų sprendimą, kad jiems taip reguliuoti negalima, ir reguliuoti reikia nuolat, kad augimas būtų, o politikai liktų ant ledo. Mes jau nueinanti politikų karta, bet prieš akis kitos kartos, kurios turės dirbti, ir jų darbas turėtų būti normaliai įvertintas. Jau buvo atsieta ir buvo blogai. Prisimenate, buvo paslaugiečiams mažesnis bazinis dydis, jis neaugo. Specialiai padarėme vieną bazinį dydį.
Nereikia gėdintis, kad tu politikas, tu irgi turi gauti atlyginimą. Aš nematau čia jokios… Todėl aš labai abejoju tokiu naudingumu. Man atrodo, visi atliekame darbą, kuris reikalingas valstybei. Jeigu nereikalingas, tada reikia naikinti parlamentą, galbūt teismus reikia naikinti, nes sėdi tinginiai, dykaduoniai, kelnes trina ir nieko nepasiekia. Man atrodo, mes patys turime pasistengti, kad mūsų darbas būtų šiek tiek kitaip vertinamas.
O dabar dėl minimalaus ir bazinio dydžio didinimo. Aišku, nepasisakau prieš minimalaus didinimą, bet prisiminkime – mes priėmėme Darbo kodeksą, jame įrašėme, kad minimalus mokamas tik už nekvalifikuotą. O jau 20 % biudžetininkų patenka į minimalaus atlyginimo darbo užmokesčio spąstus. Jeigu mes pakeliame ir nekeliame biudžetininkams, tai ką daro? Jiems sumažina etatus, jie dirba tiek pat, tik etatas užrašomas mažesnis. Todėl mes privalome padidinti pirmiausia šitą atlyginimą, tik po to minimalų, tada bus išlaikytas tas tarpas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nors atsakėte per nustatytą laiką, bet A. Maldeikienė dar norėjo paklausti, jeigu trumpas klausimas.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš iš tikrųjų noriu visą laiką paklausti. Čia visi politikai turi pritarti, kad jie nieko neveikia ir jiems algos negali kilti? Ar jie nevaikšto į tas pačias parduotuves, kaip žmonės, jie turi kažkokį atskirą gyvenimą? Aš aiškiai ir tiksliai laikausi Konstitucijos, jokių papildomų pajamų neturiu.
A. SYSAS (LSDPF). Aš irgi.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Bet jūs mane stumiate tiesiog dar rašyti knygas apie jūsų darbą, kad aš turėčiau papildomų pajamų, ką aš, tiesa, ir ketinu daryti. Suprantate, iš tikrųjų aš kategoriškai manau ir aš norėčiau jūsų poziciją šiuo klausimu sužinoti, kodėl politikai turi būti išbraukti. Arba tegu tie politikai, kurie balsuos, kad politikus iš to sąrašo reikia išbraukti, tiesiog pasirašys, kad jie nieko neveikia ir jiems iš viso algos nereikia. Arba tegu tie politikai, kurie gauna pajamų iš savo ūkelių, kokių nors saulės elektrinių ar dar ko nors, irgi be algos sėdi.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Aušra, tikrai nesiūlau, jeigu jūs skaitėte įstatymo projektą. Aš tik garsiai… (Balsas salėje) Atsiprašau, supratau, kad jūs man sakote. Siūlau, kad tai yra bendrinis dydis ir jis turi būti didinamas visiems. Net Konstitucinis Teismas pasisakė, kad bendrą dydį galima ir didinti, ir mažinti. Negalima mažinti atskiriems piliečiams atskirais dydžiais. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, atsakyta į visus užduotus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Palionis. Prašom, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nenorėčiau pritarti Aušros nuomonei, nes jeigu mes taip ir toliau kalbėtume, tai iš viso nepritartume šiam įstatymui po pateikimo. Aš manau, kad dėl politikų mes apsispręsime svarstymo stadijoje, ar tai turi būti, ar neturi būti. O iš principo žiūrint tuos devynerius metus ir kiek mes kėlėme minimalią algą, kokia susidariusi situacija, kai žmonės su aukštuoju išsilavinimu realiai susilygino darbo užmokesčiu su minimalia alga, tai yra tikrai būtinas sprendimas šiandien. Mes turime stiprinti savo visą biudžetinį sektorių žmonių, kad jie už savo atliekamą sunkų darbą gautų atitinkamą atlyginimą. Aš tikrai skatinu visus Seimo narius pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atskirai paėmus, visi mes galime pasakyti, kad tikrai seniai reikia didinti atlyginimus viešajam sektoriui. Čia galime dėl to net nerungtyniauti. Bet mane stebina keli paprasti dalykai.
Pirmas dalykas yra tai, kad Vyriausybė biudžetą pagal Statutą ir Konstituciją turi atnešti spalio 17 dieną, t. y. už nepilnų trijų savaičių. Kai pamatysime visą vaizdą, tada ir suprasime, ką reiškia pasiūlyti Seime biudžete atrasti 250 mln. eurų. (Balsas salėje:„210.“) Tai arba jūs visiškai naiviai čia dabar siūlote ir įsivaizduojate, kad biudžete tokie pinigai guli ir juos lengva atrasti… Prieš tai ką tik buvo sprendimas priimtas dėl vaikų neformalaus ugdymo. Per pietus susitiksime su kultūros ministre, kuri jau aiškino ir premjerui, ir finansų ministrui, kad jie turėtų išeiti kultūros pradžiamokslį ir duoti kur kas daugiau pinigų. Apie ką mes šnekame, likus trims savaitėms iki biudžeto pateikimo? Aš suprantu, kad čia galbūt socialdemokratai kovoja už savo kažkokį identitetą ir bando parodyti, kaip jie dabar rūpinsis visais mažai uždirbančiais. Bet yra biudžetas ir atsakomybė. Aš tiesiog raginu, jeigu yra tokių daug norų iš tikrųjų padidinti atlyginimus, tai dabar valdančioji dauguma yra suformuota, ji turi įtikinti Vyriausybę ir atnešti projektą, ir mes dėl jo tada svarstysime.
O dabar aš, tiesą sakant, nuogąstauju, kad tai, dėl ko mes labiausiai nuogąstavome, kad valdančiosios daugumos kaip ir nėra, net A. Palionis tą parodo dabar savo pasiūlymu, todėl atsiveria labai plačios durys, kaip paprastai su mažumos vyriausybėmis, visam fiskaliniam populizmui. Aš tam negaliu pritarti. Atneškite biudžetą ir parodykite, kad jame tikrai yra pinigų, numatytų atlyginimams didinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskam savas laikas. O dabar laikas balsuoti. Apsisprendėme ir balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną ir reikia Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, kolegos.
R. J. Dagys – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti iki tam tikro laiko egzistavusią tvarką, kuri, mano galva, buvo protingai sugalvota anuo laiku dar mūsų su kolega A. Rudžiu, kai mes buvome politikų darbo užmokestį prijungę prie vidutinio darbo… VDU. Dabar liko mums… iš to liko tik parlamentinėm išlaidom. Bet tai buvo normalus, racionalus siūlymas, nes priklausomai nuo mūsų valstybės būklės ir jos darbo, jeigu kyla atlyginimas, kyla ir mums, politikams, atlyginimas, jeigu krenta, krenta ir politikams. Ir tai žmonėms buvo suprantama tvarka. Dabar mes savo algomis tampame įkaitu. Aš siūlau, čia vienas iš tokių dalykų.
Bet šiaip aš manau, kad mes turime gerbti visus, kurie gyvena iš savo uždarbio, ir nereikia čia savęs niekinti labiau negu kiti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Gal iš tiesų diskusiją paliksime, kai bus diskutuojama.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ypatingą skubą siūlau.
PIRMININKĖ. Nereplikuokime.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, čia yra biudžeto klausimai. Jūs Biudžeto ir finansų komitetą skyrėte papildomu komitetu. Tokių dalykų nebūna. Tai skirkite Kaimo reikalų komitetą arba Žmogaus teisių. Biudžeto klausimai, patys kalbate apie biudžetą…
PIRMININKĖ. Čia ne tik biudžeto klausimai. Seimas apsisprendė bendru sutarimu.
K. GLAVECKAS (LSF). Niekas nebalsavo. Jūs tik pasakėte, ir viskas. Tai pabalsuoti duokite.
PIRMININKĖ. Tai kodėl jūs neprieštaravote?
K. GLAVECKAS (LSF). Kad jūs negirdite, gerbiama pirmininke, tai kaip mes…
PIRMININKĖ. Girdžiu!
K. GLAVECKAS (LSF). Dabar girdite, o pirma negirdėjote.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis K. Glaveckas teikia siūlymą, kad atsispręstume, koks komitetas bus pagrindinis – ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ar Biudžeto ir finansų komitetas. Bet Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas nori taip pat pasakyti…
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis profesoriau, jūs tikrai taip nesijaudinkite. Jeigu Biudžeto ir finansų komiteto bus neigiamas, mes jį svarstysime, mes nepadėsime į stalčių. Aš tai tikrai…
K. GLAVECKAS (LSF). Čia ne žodžio klausimas…
A. SYSAS (LSDPF). Aš suprantu, gerbiamas profesoriau, bet jūs paskaitykite Statutą. Statute parašyta: atlyginimų ir kiti dydžiai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Taip, tai yra biudžetinis klausimas, aš neabejoju. Todėl jūs ir esate papildomas.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad susitarsime, bet jeigu yra reikalavimas balsuoti, ar?.. Keliu klausimą, ar yra reikalavimas balsuoti? Ne. Dauguma sako, kad nereikia.
Baigiame šį darbotvarkės klausimą ir kviečiu į tribūną L. A. Linkevičių, kad pateiktų Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-998.
Aš tik atsiprašau gerbiamojo ministro. Dėl prieš tai svarstyto klausimo dar kaip papildomas buvo užrašytas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Neprieštaraujate, kad jis, kaip ir buvo numatyta Seniūnų sueigoje, taip pat būtų papildomas? Ačiū.
13.25 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-998 (pateikimas)
Gerbiamasis ministre, žodis jums, pateikimas.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, teikiu Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-998. Esmė yra ta, kad mes iš tikrųjų dabar pritaikome savo teisinę bazę pagal EBPO organizacijos, į kurią mes integruojamės, reikalavimus, kartu ir Europos Komisijos rekomendacijas. Visa tai vyksta labai intensyviai, galiu pasakyti, ten yra 21 komitetas, jau liko mažiau negu pusė. Kitų turime teigiamus vertinimus. Galbūt intensyviausias darbas vyksta trijose srityse – Investicijų komitete, Bendrovių valdymo komitete ir Kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu darbo grupėje. Šiuo atveju, ką aš dabar kalbu, tai yra Bankų įstatymo pataisos, teikiamos įgyvendinant Investicijų komiteto rekomendacijas, ir šios srities peržiūrą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, todėl aš šį projektą ir teikiu.
Šių dviejų straipsnių esmė. Siūloma atsisakyti nustatyto abipusiškumo reikalavimo nuostatų laikymosi, kaip nesuderinamo su vienu pagrindinių EBPO principų reguliuojant investicijas, kuris įrašytas organizacijos Liberalizavimo kodekse. Taip paprastai paaiškinus, tai reikštų, kad atsisakytų ne Europos Sąjungos valstybė, kuomet steigia banką, kad reikalavimai būtų papildomi ar griežtesni, negu tokie, kurie reikalaujami pagal Lietuvos teisinę bazę. Kitaip tariant, kad Lietuvoje paslaugas teikiantys bankai veiktų vienodomis konkurencinėmis sąlygomis, siūlomas šis pataisymas.
Ir kitas yra labai paprastas ir aiškus – banko vadovo nuolatinis gyvenimas Lietuvoje. Kol kas yra reikalavimas bent vienam banko administracijos vadovui nuolat gyventi Lietuvoje. Bet čia ne tik EBPO, bet taip pat ir Europos Komisija yra pateikusi savo raginimą naikinti nacionalines kliūtis kapitalo judėjimui. Šalys narės skatinamos atsisakyti perteklinių reikalavimų, kad kitų įmonių narių, teikiančių paslaugas jų teritorijoje, vadovai arba kiti darbuotojai privalėtų nuolat gyventi mūsų teritorijoje. Tokie išankstiniai reikalavimai laikomi neproporcingais, ribojančiais tarpvalstybinių įmonių veiklą ir todėl reikalauti galima galbūt kitokių dalykų, kaip, tarkime, kad bent vienas administracijos atstovas mokėtų lietuvių kalbą, nes jam vis tiek reikia dirbti su teisine baze, dirbti su institucijomis. Tokie dalykai yra galimi. Bet tas privalomas gyvenamosios vietos nustatymas, matyt, yra perteklinis. Todėl daug neplėtodamas ir sakau, tie du dalykai: atsisakymas abipusiškumo principo ir reikalavimo liberalizavimas, reikalavimo, kad būtinai gyventų bent vienas Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų, gerbiamas ministre, nori paklausti keturi Seimo nariai.
Pirmasis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikro nustebęs esu, kad jūs – tokio lygio žmogus ateinate pasakyti, kad reikia išbraukti vieną sakinį arba pakeisti vieną žodį. Kitaip tariant, kas nors kitas galėjo taupydamas jūsų brangų laiką pasakyti tą dalyką.
Bet aš, naudodamasis ta pačia proga, jums noriu rimtesnį klausimą. Mūsų komerciniai bankai 80 % yra skandinaviški. O Skandinavija, kaip žinote, tiek Norvegija, tiek Švedija, nėra euro zonos narė. Tai jie yra pagrindiniai savininkai, jų filialai yra čia, Lietuvoje. Sakykite, jeigu ten, kaip dabar rašo mūsų spauda, Skandinavijos šalyse kyla tam tikras burbulas, jis gali vienaip ar kitaip paveikti ir Lietuvą, tai kaip tame fone atrodo jūsų ta korekcija dėl kalbos, kai yra kur kas svarbesnių dalykų, kurie yra ir mūsų Lietuvai svarbūs? Nes jeigu paprasčiausiai bankas nepereis streso testo ar dar ko nors, koks nors Skandinavijos, kuris Lietuvoje, patirs nuostolių, tai mes irgi patirsime, mūsų indėlininkų pinigai.
PIRMININKĖ. Jūsų laikas paklausti baigėsi.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Supratau.
K. GLAVECKAS (LSF). Toks platesnis klausimas, nes jūs labai…
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Viską supratau. Pirmiausia noriu paaiškinti, kad, kad ir koks būtų lygis, sakinys ar ne sakinys, mes labai nuosekliai dirbame. Mūsų ministerija koordinuoja šį stojimo procesą. Minėjau komitetus. Tam reikia įdėti ir darbo, ir dėmesio, ir visko. Vienas sakinys ar du, bet jeigu yra rekomendacijos, mes į jas žiūrime labai atidžiai. Todėl aš, kaip Seimo narys, užregistravau tą projektą ir jį teikiu. Aišku, be abejo, aš suderinau su kolegomis. Čia dėl to, kodėl aš.
Dabar dėl to, ką jūs sakote. Jūs visiškai teisus, bet čia objektas yra būtent atsiliepiant į tas pastabas, kurias išsakė Investicijų komitetas.
Dabar, jeigu kalbėtume apie bankų veiklą, tai jūs turbūt geriau už mane žinote, be jokios abejonės, šitoje srityje, kad Lietuvos bankas vykdo visų bankų priežiūrą, nepriklausomai nuo šalies, ar tai būtų Skandinavija, ar tai būtų kokia nors kita šalis. Vykdo kompleksinę patikrą akcininkų reputacijos, pinigų kilmės ir panašių dalykų, kaip jūs sakote, tuos burbulus. Čia yra banko kompetencija tai daryti. Aš nežinau, ar ko nors trūksta teisinėje bazėje, kad bankas tai galėtų daryti. Čia kalbama apie tuos du aspektus, kuriuos aš paminėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi E. Zingeris.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, įstatyme siekiama įtvirtinti, kad banko administracijos vadovas privalo mokėti lietuvių kalbą. Neaišku, kada bus laikoma, kada kalbą moka, o kada ne. Galbūt siekiant užtikrinti tinkamą banko vadovybės lietuviškos teisinės bazės išmanymą ir efektyvų bendradarbiavimą su priežiūros institucija reikėtų įtvirtinti, kad vadovo gimtoji kalba būtų lietuvių arba kad būtų išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą, jeigu gimtoji kalba yra ne lietuvių?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš supratau. Pirmiausia yra įstatymas ir yra įstatymą realizuojantys tam tikri aktai, kuriuose konkrečiai ir detaliai apibrėžiama, kas turima galvoje. Mes nenorime pernelyg suvaržyti viso to, ko nereikalauja tarptautinė praktika, ko nereikalauja Europos Sąjunga, ko nereikalauja mano ta minėta organizacija. Jeigu žmogus moka kalbą ir nustatysime, ką reiškia, kad moka kalbą, tai dabar reikalauti, kad būtinai būtų gimtoji, aš nežinau, ar tai yra būtina sąlyga. Todėl tiesiog diskutuojant galima, aišku, tai aptarti, bet, manome, tikrai tai nėra būtina. Mums svarbu, kad administracijos atstovas galėtų bendrauti su vietos institucijomis, susikalbėti, galėtų perskaityti lietuvių kalba, nes ji Lietuvoje yra valstybinė. Manome, tai yra labai suprantama ir pakankama sąlyga. Mūsų tokia nuomonė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas kolega, stebint mūsų šalies atsilikimą stojant į šią vieną iš svarbiausių mums organizacijų, į normalių, pajėgių valstybių klubą, gal jūs galėtumėte bičiuliškai ir kolegiškai paaiškinti, kodėl mes narstome po vieną kauliuką, kodėl mes vienu smūgiu, žinodami, kiek mes jau atsilikome EBRD procese nuo kitų savo kaimynų (aš jų visų nenoriu minėti)… Žinote, kodėl mes po vieną svarstome? Kodėl mes nepaskiriame Seimo kokio nors laiko jūsų pasiūlymui? Jūs turėtumėte pasiūlyti, kaip užsienio reikalų ministras, pusdienį ir daugmaž pabaigti tuos visus klausimus, kuriuos galima suderinti. Yra keletas, kurių, žinau, negalima, bet šiaip daugumą baigti ir viskas, nes mes kaip kokią raziną jį po vieną per metus išskirstome į kokias aštuonias razinas. Kodėl mes negalime pagreitinti to proceso? Aš labai pritariu jūsų šiandieniniam pasiūlymui, bet aš…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …stebiuosi, kad jis yra vienetinis. Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Labai sveikinu jūsų paskutinę mintį, kad pritariate. O dabar paaiškinsiu, kad tikrai nevėluojame, labai sparčiai dirbame, nes procesas trunka porą metų. Jis negali labai trumpiau trukti, nes yra procedūros ir jos atima laiko. Tai darome labai nuosekliai. Įsivaizduokite, yra 21 komitetas. Vyksta visos teisinės bazės peržiūra nuo norminių aktų, pateikiamos konkrečios pastabos. Jums kaip pavyzdį pateiksiu, spėju, vyksta karštos diskusijos dėl žemės ūkio reikalų, dėl žemės pardavimo, Konstitucinio Teismo pataisų. Per vieną kartą tokių dalykų tikrai nepateiksi. Viskam ateina laikas. Čia tiesiog vienas iš įstatymų, kuris reikalauja mūsų dėmesio, ir tai yra natūralu. Visus įstatymus vienu paketu (yra labai įvairūs, įvairių sričių) vargu ar verta pateikti.
Tik noriu patikinti ir nuraminti – mes tikrai neatsiliekame. Mes galbūt atsiliekame dėl pačios pradžios stojimo. Tai yra tiesa, gal galėjome suspėti kartu su latviais, jeigu jūs apie tai kalbate. Bet to nebuvo. Mes spėjome padaryti tai, ką galėjome. Čia dabar taupydamas laiką nepasakosiu, kaip daug visko padarėme. Dabar, patikinsiu, viskas vyksta gana sklandžiai ir tikimės, kad tokiu tempu įveiksime viską, ką turime numatę, ir kitų metų pavasarį mūsų tikslas, kad mus pakviestų į tą organizaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, visų pirma jūs parodote nepagarbą Lietuvai. Nejaugi Lietuvoje nėra bankininkystės specialisto, kuris galėtų tuo užsiimti? Dabar taip išeina, mąstau: jūs žmogų užsienyje suradote, jam taikote įstatymą, nes jis šiek tiek moka lietuvių kalbą, ir bandote jį šiandien pramušti.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Jūs taip nesikarščiuokite. Mes labai gerbiame ir Lietuvą, ir aš asmeniškai gerbiu Lietuvą. Čia ne apie tai kalbama. Aš tiesiog pasakiau, kad mes sumažinome pernelyg griežtus perteklinius reikalavimus, ir paaiškinau kodėl. Manau, tai yra būtinas koks nors labai praktinis dalykas. Mano tokia nuomonė. Jeigu jūsų kita nuomonė, aš ją irgi gerbiu, bet drįstu vis dėlto įtikinti, kad mūsų pasiūlymas yra labiau optimalus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Gal, jeigu nuomonė tik už… Ar, Mindaugai, norite trumpai? Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kadangi tiek Lenkija, tiek Latvija, tiek Estija jau yra prisijungusios prie Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir tuos visus reikalavimus turėjo įvykdyti, aš manau, tikrai turime palaikyti, kad tas procesas būtų intensyvus ir kitų metų pavasarį Lietuva taip pat būtų pakviesta. Kviečiu visus kolegas palaikyti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Prašom balsuoti.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo komiteto nenumatoma. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.
13.37 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašome, kad užtęsėme laiką. Prašysime tą laiką pridėti, kad jūs galėtumėte suspėti paklausti. Skelbiame pradžią Vyriausybės valandos, kuriai pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Primenu, kad slaptas balsavimas prasidės 14 valandą, kaip ir skelbėme, ir tęsis iki 14 val. 30 min.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkojame ministrams, kad susirinkote. Pirmasis frakcijos vardu klausia A. Kubilius. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš norėčiau jūsų paklausti apie tokią aktualiją, kuri ką tik įvyko šitoje Seimo salėje. Nežinau, ar jūs su finansų ministru esate informuotas, kad ką tik absoliuti Seimo dauguma ir valdančiosios koalicijos dauguma pritarė A. Palionio ir A. Syso projektui po pateikimo dėl bazinės algos didinimo iki 142 eurų. Tai yra 250 mln. papildomų eurų, papildomų išlaidų kitais metais.
Aš jau čia nesakysiu, ką pasakiau salėje. Bet mane domina paprastas procedūrinis klausimas: ar jūs aptarėte biudžeto projektą su savo koalicija? Tai viena klausimo dalis.
Antra klausimo dalis. Ar jūs tikrai turite valdančiąją koaliciją, jeigu dalis koalicijos narių siūlo tokius projektus?
Paskutinis klausimas. Ar apskritai valdote situaciją Lietuvoje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena. Pradėsiu nuo trečio. Manau, kad Vyriausybė, kiek yra jos kompetencija, atlieka savo pareigas ir valdo situaciją, kas yra susiję su vykdomąja valdžia. Net neabejoju įstatymų leidžiamąja valdžia. Taigi viskas čia yra gerai.
Antra, ar mes turime koaliciją? Turime koaliciją.
Pirmas klausimas, kuris šiuo atveju pavirto į trečią. Taip, yra po pateikimo, bet yra paprašyta Vyriausybės išvados, ir natūralu, kad mes iki spalio 17 dienos pateiksime, kaip ir numatyta, biudžeto projektą. Iki to laiko yra diskusijos ir sprendimai dar nėra priimti net ir Vyriausybėje. Be abejo, kas susiję su finansiniais įsipareigojimais, galima našta, tiktai laikantis bendrų griežtų principų, kas susiję su finansinės drausmės laikymusi ir su papildomo finansavimo atsiradimu ir skatinimu, vykdant struktūrines reformas. Be abejo, tiek teikiant išvadą dėl šito įstatymo, tiek ir valstybės biudžeto projektą bus atsižvelgta, kokia yra galimybė ir kokia apimtimi tą bazinį dydį bus galima atkurti, ir tai Vyriausybė siūlys.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Dumbrava.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamasis premjere, jūs, kaip buvęs aukštas kelių policijos pareigūnas, prašom pasakyti. Kelių eismo taisyklės tobulėja, kelių policija modernėja, bausmės už nusižengimus rūstėja, o girtų keliuose daugėja, žūčių, deja, taip pat. Šiandien Klaipėdos apskrityje jau žuvo du žmonės. Koks būtų matymas šiuo klausimu? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, kad geriausiai tobulėjo kelių policija tuomet, kada aš buvau aukštas kelių policijos pareigūnas. (Juokiasi) Tikiuosi, kad ir dabar jinai tobulėja lygiai taip pat sėkmingai. Tai nėra visiškai taip, kalbant apie neblaivius vairuotojus. Jeigu aš dar prisimenu iš savo tos tolimos praeities, jūs vis dar bandote mane grąžinti į tuos laikus, tai sulaikydavome po 30 tūkst. neblaivių vairuotojų. Dabar tikrai nebūsiu visiškai tikslus, bet apie 12 tūkst., man atrodo, dabar yra tokie skaičiai. Iš esmės tie įstatymai ir tobulėjimas, ir modernėjimas veikia ir, matyt, tos bausmės, kurios yra už labai sunkius pažeidimus, yra adekvačios. Ar tobulėja Kelių eismo taisyklės, taip irgi negaliu čia dabar pasakyti, manau, kad taip.
Jeigu visiškai rimtai, tai tikrai sustoti prie to, ką daro Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, negalima, nors jeigu mes prisimintume skaičius, per metus žuvusius 1 tūkst. 200, 1 tūkst. 300 žmonių, kaip mes taip normaliai reaguodavome, tai dabar 250 yra daug. Aš sutinku, kad tai yra labai daug, bet matau, kas vyksta, ir techninė įranga statoma yra, ir greičio sistemos tobulinamos yra, įranga įsigyjama. Galiausiai vairavimo kultūra tikrai yra visiškai kito lygmens ir čia visų bendrų pastangų dėka. Faktas, kad tai yra problema ir prie jos tikrai nesustojame. Manau, kad mes turime siekti tos nulinės vizijos, ko siekia ir Skandinavijos valstybės – nulio žuvusiųjų keliuose.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu klausia A. Dumbrava, ruošiasi G. Steponavičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sveikatos apsaugos ministro norėčiau paklausti. Gerbiamasis ministre, vakar Priklausomybių prevencijos komisija lankėsi Kauno priklausomybių centre. Patiko mums, kaip dirba kolektyvas, kokie specialistai, kokios sąlygos, tačiau kolektyvas yra nusivylęs, kad ministerija pamiršo juos. Sako, ministras žadėjo atvažiuoti prieš gerą mėnesį ar pusantro, sako, neatvažiuoja, labai daug klaustukų yra dėl finansavimo, dėl struktūros, dėl paslaugų teikimo. Kaip jūs žinote, šiame Priklausomybių centre dviem mėnesiams į priekį yra užsirašiusių žmonių eilė, na, turi paklausą šis centras, kaip mes supratome. Labai prašo ir nori, kad jūs ar galbūt viceministras, kuris kuruoja šią sritį, atvyktų, kad tikrai žmonėms paaiškintų, kas jų laukia, nes pasimetimas yra didžiulis. Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai dėkoju už klausimą. Tikrai šitą centrą labai gerai žinau ir pažįstu turbūt absoliučią daugumą darbuotojų asmeniškai, tikrai jie gali bet kada, jeigu jiems neramu, paskambinti, paklausti. Viceministrė labai aktyviai bendrauja, jiems tikrai yra didelis aiškumas duotas, kad iki lapkričio 1 dienos reorganizacija turi baigtis, centrai jungiami į vieną Priklausomybių ligų centrą. Vienodės metodikos, tai tikrai darbuotojams nuogąstauti dėl ko nors tikrai nėra ko. Juo labiau kad trūksta darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų srityje. Tai jų kokios nors baimės dėl darbo, jeigu tokių ir yra, visiškai nepagrįstos. Kai tik bus baigtas jungimas, tikrai yra numatytos ir europinės lėšos, dar yra skirta ir papildomai pinigų, ten yra ir apie atlyginimus kalbama, tai jiems tikrai nėra dėl ko nuogąstauti. Tikrai jie turi progą visada pasiklausti, pasidomėti. O nuvažiuoti, žinoma, kad nuvažiuosiu, kai tik rasiu galimybę, mielai apsilankysiu.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi V. Kernagis.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministrui Pirmininkui noriu užduoti klausimą, susijusį su aukštojo mokslo tinklo ruošiama pertvarka. Gerbiamas Ministre Pirmininke, smagu, kad ir ministrė yra ir girdi, nuo 2009 metų dėl demografijos studentų skaičius Lietuvoje mažėja, nuo 200 tūkst. tas skaičius turbūt yra sumažėjęs iki 120 per paskutinius septynerius aštuonerius metus. Akivaizdus rezultatas, kad aukštojo mokslo infrastruktūra fizine prasme yra akivaizdžiai perteklinė ir tinklo konsolidacija yra vienas iš jūsų ambicingų tikslų, bet jau šiandien jūsų Vyriausybės sprendimai sugriežtintų kartelės pakėlimu priimant… Dalis aukštųjų mokyklų turi akis badančio perteklinio turto, kurio išlaikymas jau šiandien kainuoja brangiai. Ministerijos skaičiavimu, tokio turto vertė gali siekti 100 mln. eurų. Aukštosios mokyklos, pavyzdžiui, Šiaulių universitetas, aiškiai sako, mes prašome Turto fondo perimti mums nereikalingą ir brangiai kainuojantį turtą, bet institucijos valstybės mastu, Vyriausybei pavaldžios institucijos nenori to daryti. Kitas būdas yra perduoti arba suteikti teisę…
PIRMININKAS. Laikas!
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …parduoti tą turtą pačioms aukštosioms ir vėl čia nėra iš Vyriausybės pasitikėjimo. Ministre Pirmininke, ar galime iš jūsų tikėtis padrąsinimo institucijoms, kad tie procesai pajudėtų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai nėra Turto banko, dabar jau taip reikėtų kalbėti, kokio nors pasipriešinimo arba nenoro paimti turtą. Turtas yra, reikia konkrečiai žiūrėti, dėl kokių priežasčių, nes viena iš pagrindinių misijų, mes padarėme nekilnojamojo turto, valstybės turimo, inventorizaciją, labai aiški kryptis yra pasakyta ir ministerijos tą žino – per Turto banką turi būti realizuojama. Tik, aišku, nori pačios mokyklos, ir ne tik mokyklos, biudžetinės įstaigos pardavinėti, bet yra priimtas sprendimas per centralizuotą instituciją tą daryti ir tikrai ieškoti būdų, nes pinigai visi grįžta į biudžetą, kad tą grąžą pajustų ta institucija, kuri efektyviai savo turtą sutvarkė. Tai per biudžetą atgal tas yra padaroma. Dėl ko konkrečiai, jeigu Šiaulių siūlo ir nenori priimti, tai finansų ministras girdi, jis, kaip Turto banko steigėjas, tikrai, matyt, pasidomės ir…
PIRMININKAS. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Laba diena, aš norėčiau kultūros ministrės paklausti. Ministerijoje vykdomos autorinių ir gretutinių teisių apsaugos ir kūrybinių veiklų programos, dėl kurių paraiškas reikėjo paduoti iki birželio 15 dienos. Pagal programos aprašo 33 punktą visi, padavę paraiškas, žino, kad tos paraiškos bus apsvarstytos per 40 darbo dienų. Šiandien jau yra praėjusios 105 dienos, t. y. 75 darbo dienos, ir jokio atsakymo žmonės negauna. Situacija klostosi tokia, kad žmonės (jau dabar Kultūros tarybos yra kiti šaukimai, kurie baigiasi pirmadienį, paraiškų padavimas) kalbėjosi su manimi ir jie dubliuoja paraiškas, jie kai kurias paraiškas yra padavę dėl anų programų, tas pačias paraiškas paduoda dėl šitų programų, nes jie nežino, ar jie gaus finansavimą, ar jie negaus finansavimo. Jeigu nutiks taip, kad jie gaus pagal kūrybines veiklas arba autorinių, gretutinių teisių apsaugą, tai jiems automatiškai bus anuliuotas šitų paraiškų finansavimas. Mano klausimas būtų toks: kodėl taip nutiko, nes kiek vėlgi tame kultūros lauke girdėti, tai…
PIRMININKAS. Laikas!
V. KERNAGIS (TS-LKDF). …jau seniai yra ant jūsų stalo, tik jis yra nepasirašytas? Gal jūs žinote, kada jis bus pasirašytas? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Labai taiklus. Taip, ten įvyko iš tikrųjų keletas nesuplanuotų dalykų, yra komisijos nariai, kurie privalėjo nusišalinti, bet kai kurie nenusišalino, todėl turėjome visą procesą, atlikti tam tikrą ir patikrinimą, dar kartelį peržiūrėti visą dokumentaciją. Kiek žinau, šitas klausimas jau eina prie pabaigos ir tikrai bus išspręstas. Tai buvo tiesiog susiję su pačios komisijos darbu ir jo skaidrumu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas finansų ministre, kadangi jūs esate, tai tos progos, aišku, praleisti negalima. Mūsų, Lietuvos, komercinių bankų indėliai auga, investicinių kokių nors instrumentų kol kas dar tik kūrimo stadija, tie indėliai auga komerciniuose bankuose, kurių priklauso 85 % skandinavams, o Skandinavijoje, kiek ateina žinių, atrodo, pučiasi nekilnojamojo turto burbulas. Tie bankai, kurie yra Skandinavijos bankai, Norvegijos ir Švedijos, yra ne euro zonos nariai, didžioji dalis – beveik 90 % mūsų visų indėlininkų pinigų yra filialuose Lietuvoje, o motina yra Skandinavija. Sakykite, jūsų nuomone, jeigu iš tikrųjų tas burbulas, kaip čia rašo „Verslo žinios“ ir visi specialistai kalba, ten motinos pažeistų jų būseną, tai Lietuva iš tikrųjų nelabai turi instrumentų ir tuo labiau jūs visiškai kompensuoti tą dalyką arba kaip nors atsilyginti. Koks jūsų pamąstymas tuo klausimu, nes čia kalbama apie gana dideles sumas ir apie žmonių sukauptus pinigus ir padėtus banke? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Reiktų prisiminti istoriją, kaip vyko praėjusios krizės metu, kai kai kurie bankai Skandinavijos šalyse neatlaikė situacijos ir šiuo atveju buvo rasti sprendimai tam, kad tai neatsilieptų mūsų finansų sistemai. Kiek man žinoma, tas bendradarbiavimas su Skandinavijos šalimis yra online režimu ir ta visa situacija yra stebima. Manau, kad centrinis bankas tikrai užtikrins reikiamą priežiūrą tam, kad nereikėtų naudoti nei indėlio draudimo lėšų, nei investavimo garantijų schemos. Manau, kad priežiūra pas mus daug kartų buvo vertinta nepriklausomų ekspertų ir atitinka pačius aukščiausius standartus. Šiuo atveju tokio pagrindo nerimui šiuo metu nėra.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi B. Matelis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti gerbiamajam premjerui. Šiandien „Kauno dienoje“ pasirodė, sakyčiau, toksai grėsmingas straipsnis, kur viešajai įmonei „Lietuvos Baltijos aplinkos forumas“ Aplinkos ministerija skyrė 3,5 mln. eurų. Buvo sudaryta ministro komisija, kuri šiam projektui pritarė, tačiau įsakymą pasirašė gerbiamasis žemės ūkio ministras B. Markauskas. Man atrodo, kad jis čia buvo pakabintas, čia yra kiti klausimai. Norėjau paklausti, jeigu iš tikrųjų B. Markauskas prisiima, kad jis teisingai žinojo ir pasirašė, tada, sakyčiau, čia gresia kolektyvine korupcine veikla. Premjere, aš noriu, kad jūs įvertintumėte, kaip jūs į tai žiūrite, jeigu faktai pasitvirtintų. Tačiau laikraščiai nieko nerašo.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš suprantu, kad jeigu parodo televizorius ar parašo laikraštis, tai jau yra faktas. Yra aplinkos ministras, gal jis galėtų ir atsakyti, man tikrai sunku, neturiu galimybės perskaityti visų šalies laikraščių, dienraščių. Jeigu kažkokie faktai yra, tai jie bus įvertinti teisėsaugos, jeigu manys, kad reikia. O šiaip, matyt, ministras gali ir pakomentuoti.
K. NAVICKAS. Jeigu galima, aš pakomentuosiu. Kadangi ten straipsnyje yra įvardinta, kad aš esu dalininkas tos viešosios įstaigos, ne pelno siekiančios organizacijos, tai aš nesu dalininkas. Vienas dalykas.
O kitas dalykas yra, kadangi aš esu nusišalinęs nuo bet kokių sprendimų, susijusių su mano buvusia darboviete, tuos įsakymus dėl finansavimo skyrimo ir dėl veiklos tvirtina žemės ūkio ministras. Tokia yra tvarka.
PIRMININKAS. Klausia B. Matelis. Ruošiasi T. Langaitis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Norėčiau kreiptis į finansų ministrą, bet norėčiau, kad šį klausimą išgirstų ir sveikatos apsaugos ministras. Asmeniškai pažįstu vieną jauną šeimą, kuri iš Lietuvos į užsienį išvyko gyventi su dviem mažais vaikais tik dėl to, kad jie dirbo odontologijos srityje ir jie suprato, kad dėl atlyginimų, kokia ten yra sistema, jie neužsidirbs, nei pensijos negaus, nei socialinių garantijų. Žinau, kad 2015 metais buvo atlikti, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko, patikrinimai bene 17 įmonių, ir tik iš tų 17 įmonių priskaičiavo beveik pusę milijono eurų papildomų pajamų, ko jie buvo neparodę. Jeigu būtų visos įmonės patikrintos, tai galbūt užtektų ir pensijoms pakelti. Sakykite, kokia yra situacija ir kokių galvojate imtis priemonių, kad šioje srityje būtų sutvarkyta, kad jauni žmonės, dirbantys, samdomi darbuotojai odontologijos srityje, nevažiuotų iš Lietuvos, o liktų čia su savo vaikais?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Klausimas liečia kovą su šešėliu. Kaip žinote, yra patvirtintas labai išsamus ir detalus kovos su šešėliu planas. Tai viena. Paskyrus naują Mokesčių inspekcijos vadovę, yra nustatyti tikslai, institucijos pertvarkos tikslai, numatyta nemažai priemonių, kaip pati institucija galėtų geriau orientuotis į tas rizikingiausias sritis, ten, kur to šešėlio yra daugiausiai, ir tam, kad imtųsi tiek prevencijos, tiek atgrasančių priemonių, kad ta kova su šešėliu būtų veiksminga.
Kalbant apie odontologiją, taip, tai viena iš rizikingų sričių šešėlio prasme, bet jie nėra vieninteliai. Mokesčių inspekcija turi, naudodama savo analitinę sistemą, vertinti, kur daryti patikrinimus, kokius patikrinimus, atsižvelgdama į tą šešėlio riziką ir mastą.
PIRMININKAS. Klausia T. Langaitis. Ruošiasi J. Baublys.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, žiniasklaidoje pasirodžius žiniai, jog ūkio ministras nekeičia nuomonės, neketina keisti pozicijos ir palieka Ūkio ministerijos portfelį, norėčiau jūsų paklausti, kokiais kriterijais ir prioritetais vadovausitės, teikdami Seimui naująjį ūkio ministrą? Turint omeny prastą Lietuvos investicijų, inovacijų ir konkurencingumo situaciją, puikios anglų kalbos žinios ir bent jau elementarus nacionalinės bei tarptautinės ekonomikos supratimas, išmanymas šiandien skamba lyg minimalūs reikalavimai. Kokie yra jūsų minimalūs reikalavimai būsimam ministrui? Ar naujasis ministras bus renkamas iš rinkimų metu jūsų akcentuotų profesionalų, ar naujasis ministras bus siūlomas po Seimo kilimu, paskutiniu metu atliktų politinių susitarimų pagrindu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Po Seimo kilimu lyg ir niekur nieko neįvyko. Tai yra viena gera žinia. Antra gera žinia, kad neturėsiu aš Seimui teikti kandidato į ūkio ministrus, nes tą prievolę turės padaryti Respublikos Prezidentė. O tuos minimalius reikalavimus, kuriuos jūs įvardinote, tai aš sutinku, kad tai yra minimalūs reikalavimai. Paskutinis dalykas, ieškodamas kandidato, laikysiuosi to paties principo, kaip ir buvo formuota visa Vyriausybė.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Ruošiasi J. Imbrasas.
J. BAUBLYS (LSF). Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai žinote, kad šiais metais žemės ūkyje susidarė neeilinė situacija, dalis savivaldybių paskelbė ekstremalią situaciją, nors, žinoma, nukentėjo visos Lietuvos žemdirbiai. Žemdirbiai tų savivaldybių, kuriose paskelbta ekstremali situacija, galės kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, gauti pažymas, nors tos pažymos aiškiai brangios, kainuoja 200 eurų, ir galės tomis pažymomis pasiteisinti dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Tačiau daugiausiai įsipareigojimų žemdirbiai turi Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes vykdydami projektus, rašydami, prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus gauti pelno ir panašiai. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Yra daug jūsų patvirtintų Žemės ūkio ministerijos taisyklių, reikalavimų, kurių irgi negalės žemdirbiai įvykdyti. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar neketinate pirmiausia nuo to peržiūrėti tuos reikalavimus, taisykles ir kažką priimti, kad galėtų nesilaikyti bent šiais metais? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega Juozai. Situacija neeilinė ir dėmesys neeilinis. Šiandien mes turėjome visus atstovus iš nukentėjusių rajonų, tarėmės, ką daryti toliau. Rytoj premjeras važiuoja į Ukmergės rajoną, kur pravažiuos pro laukus, pažiūrės ir susitiks su visų nukentėjusių rajonų ir savivaldybių atstovais ir žemdirbiais. Šiandien mes davėme pažadą, tai patvirtino ir Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius, kad žemdirbiams nereikės jokių pažymų iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kad užteks, kad savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Tai agentūrai bus pakankama priežastis, kad tie įsipareigojimai, kurie yra duoti, kad ūkininkai bus atleisti nuo tų įsipareigojimų. Ir kalbant apie bankus taip pat, apie grūdų supirkėjus taip pat. Dėl grūdų supirkėjų, aišku, gali tekti, bet čia bandome aiškintis, kad tos pažymos reikės. Bet iš tikrųjų situacija yra sprendžiama ir, manau, darysime viską, kad žemdirbiai patirtų kuo mažiau problemų dėl biurokratinių reikalų.
PIRMININKAS. Klausia J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, pirmininke. Aš gerbiamajam premjerui turiu klausimą. Gerbiamasis premjere, jūsų šiandien vadovaujamos ministerijos tęsia seną praktiką – dėl vienų ar kitų projektų (svarbių ar nesvarbių, aš čia nevardinsiu) samdo įvairiausias teisininkų įmones, ekspertus, konsultantus. Tuo tarpu į jūsų struktūrą įeina daugiau mažiau gausūs teisės departamentai. Ką rengiatės daryti, kad būtų pakeista šita situacija?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Konsoliduoti bendrąsias funkcijas ir tada užtikrinti aukštą konkurencingą paslaugų teikimą visoms ministerijoms.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrams, Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės pusvalandis baigtas.
Dabar vyks slaptas balsavimas dėl Olgos Kilkinovos skyrimo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. Balsavimas vyks iki 14 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taigi baigėme rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.