LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-10-01 Nr. XIIIP-1100(2)

Vilnius

Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi „privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.“ Projektu  siūloma panaikinti sąlygą, kad į privačios žemės sklypus įsiterpę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai be aukciono parduodami, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dydį. Šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:

Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami.

Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkams tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ne didesni kaip 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai galėtų būti parduodami nepriklausomai nuo to, ar juose galėtų būti suformuoti racionalių ribų ir dydžių žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės interesus, nes visus įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha valstybė be aukciono turėtų parduoti privačių žemės sklypų savininkams, o pati valstybė tokiuose žemės plotuose suformuoti žemės sklypus ir juos naudoti savo reikmėms negalėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus šio įstatymo tikslus bei 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.

            Trečia, nėra aiškus projekto nuostatų tarpusavio santykis su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies bei Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai.

Ketvirta, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, parduodant tarp privačių žemės sklypų įsiterpusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę siūlomas nustatyti būtent 3 ha, o ne kito dydžio maksimalus parduodamos valstybinės žemės dydis.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nei numatyta projekte – 2019 m. spalio 1 d., nes ši data įstatymo priėmimo metu jau bus praėjusi. Be to, šio straipsnio 2 dalyje reikėtų įrašyti konkrečią datą, iki kurios Vyriausybė turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

Departamento direktorius                                                                                     Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]