Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 25, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 47
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame balandžio 15 dienos popietinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-417 (pateikimas)
Pirmasis popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-417. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, teikiu daktaro A. Bubnio kandidatūrą skirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi penkeriems metams.
A. Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje. 1985 metais įgijo istoriko, visuomenės mokslų dėstytojo kvalifikaciją Vilniaus universitete, ėjo Lietuvos istorijos institute įvairias pareigas, laboranto, aspiranto, jaunesniojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo. 1993–1998 metais vadovavo Lietuvos ypatingajam archyvui. Nuo 2009 metų eina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.
Svarbiausios jo tyrimų kryptys – lietuvių antinacinė rezistencija ir holokaustas Lietuvoje. 1994 metais A. Bubnys apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Antinacinė lietuvių rezistencija 1941–1944 metais“. Parengė kelias monografijas ir studijas. Pavyzdžiui, 1998 metais išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“. 2017 metais – monografiją apie lietuvių policijos batalionus. Taip pat nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių leidiniuose. Stažavosi Varšuvos universiteto Orientalistikos instituto vasaros mokykloje ir Bremeno universiteto Rytų Europos instituto centre. Kandidatas moka lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbas. Turi patirties ne tik dirbant vadovaujantį bei analitinį darbą, redaguojant žurnalą „Genocidas ir rezistencija“, bet ir organizuojant tarptautines konferencijas ir seminarus, edukacinius pristatymus ir paskaitas visuomenei totalitarinių režimų nusikaltimų ir pasipriešinimo jiems tematika.
Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis, įvairių frakcijų Seimo nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. A. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą ir nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre bei atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija. Prašau Seimo palaikyti A. Bubnio kandidatūrą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, tik primenu procedūrą. Dabar kandidatui prisistatyti skiriama iki 10 minučių. Prašom į tribūną. Ir tada klausti ir atsakyti yra skiriama iki 15 minučių. Gerbiami kolegos, labai prašyčiau šiek tiek tylos, jeigu galima, arba kažkur pasišnekėti. Tikrai labai didelis triukšmas salėje. Labai ačiū.
A. BUBNYS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei už tokį pozityvų mano pristatymą. Gerbiami Seimo nariai, aš apie save dabar jau daugiau nekalbėsiu, daugiau kalbėsiu apie patį centrą ir tuos darbus, kuriuos reikėtų jame atlikti. Jeigu būsiu paskirtas centro generaliniu direktoriumi, sieksiu, kad mūsų įstaiga ne tik atgautų pastaruoju metu stipriai pažeistą prestižą, tačiau transformuotųsi ir augtų, taptų autoritetinga tarp Lietuvos visuomenės, užsienio kolegų ir partnerių. Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol.
Siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo, būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje, sutelkti susiskaldžiusį kolektyvą, grąžinti įstaigą į normalaus darbo vėžes. Siekiant šio tikslo, reikėtų atkurti visos sudėties centro tarybos posėdžius, surengti susitikimą ir atvirą pokalbį su visais centro darbuotojais, išklausyti jų lūkesčius ir pastabas, užsakyti psichologinės paramos priemonę „Krizės įveika“ iš Krizių centro.
Antra. Svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų, nukentėjusiųjų nuo okupacinių režimų organizacijomis.
Trečias dalykas. Atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje – tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetais, taip pat Lietuvos istorijos institutu, užsienio panašiomis įstaigomis.
Svarbus žingsnis būtų peržiūrėti įstaigos veiklą tiek administravimo aspektu, tiek dalykiniu aspektu, atsižvelgiant į aktualius dabarties poreikius, atsirandančias naujas tyrimų kryptis ir metodologijas, atnaujinti tam tikras centro veiklos sritis. Ilgesnėje laiko perspektyvoje būtų reikalinga motyvuota valdymo reforma, peržiūrėti dabartinę valdymo struktūrą, įvertinti esamų pareigybių, funkcijų, struktūrinių vienetų poveikį įstaigai, įvertinti struktūrinės reformos abiejuose centro departamentuose poreikį, pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų.
Labai svarbus būsimo valdymo pertvarkymas – sukurti prie centro išorinę tarybą – panašų modelį kaip prie LRT arba Vilniaus universiteto, sudarytą iš keturių sektorių, keturių sektorių atstovų. Tai būtų valstybinis sektorius: Seimo, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų įstaigų atstovai, iš akademinio sektoriaus – jam atstovautų universitetai ir Istorijos institutas. Taip pat visuomeninio sektoriaus atstovai, kuriems atstovautų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir kitos visuomeninės organizacijos. Ketvirtas atstovas turėtų būti aukštos kvalifikacijos teisininkas, išmanantis karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.
Manau, kad realizavus tokias pertvarkas, žinoma, ilgalaikėje, ilgesnėje perspektyvoje galėtų tinkamai atlikti, centras būtų įgalintas tinkamai atlikti jam pavestą misiją, tai yra istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimą. Centras nusipelno dėl to aukščiausių standartų ir kvalifikacijų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kandidate. Jūsų paklausti užsirašė gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia. Nematau. R. Šarknickas. Atsiprašau. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Sunkokas jūsų prisistatymas buvo, nors ir tekstas parašytas, bet sunkoka buvo klausytis. Ką aš noriu pasakyti? 61 centro darbuotojas yra prieš jus. Tad dėl kompetencijos aš labai abejoju, nes kompetentingi žmonės taip nesielgia – dalyvaudami perversme. Yra civilizuotų būdų. Gerbiamo Lietuvos šviesuomenės profesoriaus A. Jakubausko nuvertimas paliko didelę ir nešvarią žymę Lietuvos gyventojų ir genocido istorijoje. Aš nežinau, kaip po tokio veiksmo jūs pats galite jaustis, nes paprastai perversmuose dalyvauja ir užima paskui postus diktatoriai, kaip rodo mūsų istorija, ir panašiai. 61 darbuotojas ir 17 jūsų mažumos žmonių. Kaip jūs sutelksite juos dirbti, jeigu jie yra prieš jus?
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas toks. Ir kodėl nebuvo kreiptasi į Darbo inspekciją ir panašiai, jeigu atmosfera buvo kitokia, o ėmėtės perversmo veiksmų? Ačiū.
A. BUBNYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad aš nesutikčiau su tokiu įvardijimu kaip perversmas, nes tuose raštuose mūsų 17 istorikų, kurie kreipėsi į Seimą, mes kritikavome buvusio generalinio direktoriaus veiksmus, tačiau mes niekur nereikalavome kategoriškai ir apskritai net nereikalavome, kad centro generalinis direktorius būtų pašalintas iš pareigų ir pakeistas kuo nors kitu. Mes tiesiog kritikavome tuos veiksmus, su kuriais negalėjome sutikti. O tai, kad jis buvo pakeistas, tai čia galų gale yra Seimo prerogatyva, ne mūsų prerogatyva.
Kitas dalykas, aš ne visai norėčiau sutikti su jūsų teigimu, kad 61 centro darbuotojas buvo prieš mane asmeniškai. Ne, buvo 61, kuris palaikė buvusį generalinį direktorių profesorių A. Jakubauską. Tai nėra tas pat dalykas.
Dėl sutelkimo. Aš manau, kad tai yra labai sunki užduotis, tačiau ją įmanoma įvykdyti, jeigu bus laikomasi, sakykime, demokratiškų bendravimo normų ir bus atsižvelgiama į visų pusių nuomones, jeigu bus veikiama remiantis plačia visos sudėties centro taryba.
Kitas dalykas. Aš pats asmeniškai tikrai nesiekiau šio posto, generalinio direktoriaus posto, nes aš labai suprantu, kad tai yra labai atsakinga vieta, labai atsakingos pareigos, nelengvos pareigos, nes visą laiką centras yra įvairių, sakykime, asmenų ir politinių partijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sakykime, tam tikras puolimo objektas. Todėl ši vieta yra labai atsakinga. Nenuostabu, kad niekas jos iš tikrųjų šiuo momentu ir nenorėjo imtis. O aš, tiesiog matydamas tokią situaciją, sutikau imtis atsakomybės, kad centras galėtų įveikti krizę.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kandidate. Aš tik primenu, kad klausti skirta 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Per šoninį mikrofoną nori replikuoti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš paprašyčiau, kadangi ganėtinai ilgai užtrunka atsakymai, kaip dabar matyti, ir nesinori žmogaus versti trumpai atsakyti, matyt, toks charakteris, gal ne 15 minučių padarykite, o 30 minučių, ir visiems užteks laiko paklausti.
PIRMININKAS. Ar čia frakcijos vardu toks siūlymas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Frakcijos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu siūlote pratęsti klausti ir atsakyti skirtą laiką… (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. …iki 30 minučių. Per šoninį mikrofoną P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Aš irgi noriu pasakyti, kad vis dėlto klausimą turėsime galimybę apsvarstyti, susipažinti su kandidatu komitetuose ir konkrečiai Laisvės kovų komisijoje, tai tikrai šiandien galime skirti laiko tiek, kiek ir numatyta, o visą diskusiją turėti komisijose ir komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, gal nebelaužykime iečių. Buvo pasiūlymas, balsuojame, kaip Seimas apsispręs, taip ir darome. Formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad pratęstume Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu klausimams ir atsakymams skirtą laiką iki 30 minučių, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 31, prieš – 26, susilaikė 14. Liekame prie pirminio plano – 15 minučių.
Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, aš suprantu, kad gali kilti tokių klausimų, koks buvo prieš tai užduotas, bet aš džiaugiuosi, kad jūs stojate į pusę tų darbuotojų – profesionalių istorikų, kurie buvo ujami ir administraciškai persekiojami. Aš manau, tai buvo teisingas žingsnis.
Kita vertus, didelė dalis jūsų oponentų net neįsivaizduoja, kokius jūs tyrimus darėte, abejoja profesionalumu. Vis dėlto kokius tyrimus darėte, kokia disertacija, ką rašėte apie 1941 metų sukilimą, ką rašėte apie vokiečių okupaciją, lenkų ginkluotą pasipriešinimą?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prašau.
A. BUBNYS. Dėkoju už klausimą. Žinoma, kadangi aš istoriko darbą dirbu jau daugiau kaip 30 metų, tai per tą laiką ir pats, ir kartu su kolegomis esu parašęs įvairių darbų, monografijų. Apie straipsnius jau nekalbėsiu. Šiuo metu, šiais metais labai svarbūs yra, aišku, ir karo pradžios, ir birželio 14-osios trėmimai, ir nacių ir sovietų karo pradžia, ir 1941 metų birželio sukilimas, ir holokausto pradžia Lietuvoje. Be to, ir metai paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto, Skirmanto gimimo 100-mečio ir žuvimo 70-mečio metais. Aš matau, kad centro tikrai laukia daug darbų dalyvaujant kartu su kitomis institucijomis įvairiose programose įamžinti svarbių Lietuvai šių istorinių įvykių atminimą.
Daug diskusijų kelia tai, kad centras tariamai yra neobjektyvi, šališka įstaiga, kuri tyrimus vykdo tiktai kažkokia viena kryptimi, tai norėdamas paneigti tokius teiginius, galiu pasakyti, kad centras vykdo visus svarbius nacių ir sovietų okupacijos laikotarpio tyrimus. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad štai 2011 metais, kai buvo paskelbti didžiųjų kovų ir netekčių metai, tais metais mes išleidome kartu su kitais autoriais dvi knygas. Viena yra skirta holokaustui Lietuvoje, o kita stambi kolektyvinė monografija, skirta 1941 metų birželio sukilimui. Taigi aš manau, kad mes išlaikome tam tikrą balansą visais svarbiais okupacijų laikotarpio istorijos tyrimo klausimais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi G. Surplys.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas drąsusis kandidate, aš, susipažinęs su jūsų darbais, vertinu atliktus mokslinius tyrimus, profesinę kompetenciją, bet jūs puikiai žinote, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, o pastaroji rodo, kad einant pareigas, į kurias pretenduojate, jums teks pasirinkti – arba rezistencija, arba prisitaikymas. Atleidžiant buvusį centro direktorių neišvengta politikavimo. Taigi, kokius jūs žingsnius darysite kaip būsimas vadovas, kad to ateityje nebūtų, kad jums neatsitiktų taip, kaip atsitiko su profesoriumi A. Jakubausku ir su profesoriumi V. Rakučiu?
Antra. Su Lietuvos istorija viskas yra gerai, tačiau, jūsų, kaip kandidato, nuomone, ar viskas gerai su Lietuvos politikos istorija? Ačiū.
A. BUBNYS. Dėkoju už klausimą. Dėl Lietuvos politikos istorijos. Tikrai man sunku atsakyti į šitą klausimą, nes vis tiek čia nėra mano sritis, o mūsų įstaigos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos turinį ir kryptis pasako jau pats pavadinimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vadinasi, abi svarbiausias strategines kryptis traktuojame vienodai, tai yra tiriame ir genocidą okupacijų laikotarpiais, ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, abi strateginės kryptys yra mums svarbios.
O dėl to, sakykim, kas gali nutikti, kad gali nutikti kaip ir buvusiam direktoriui profesoriui A. Jakubauskui, tikrai čia visko gali būti. Gali nutikti visko, galbūt tas pats likimas laukia ir manęs, aš nežinau, kokia bus ateitis. Iš tikrųjų čia yra tokios pareigos, kurios yra labai sudėtingos ir kurias einant reikia turėti daug ir diplomatinės, ir politinės nuovokos, sakykim, ir sugebėjimo laviruoti tarp skirtingų galbūt kartais požiūrių, krypčių ir kitų dalykų. Nežinau, bandysiu taip padaryti, kaip pasiseks, ateitis parodys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia G. Surplys. Ruošiasi G. Burokienė.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiamas pone Arūnai, noriu paklausti du klausimus. Pirmiausia jau viešoje erdvėje jūs pasisakėte, kad jeigu būtumėte paskirtas direktoriumi, grąžintumėte į pareigas vieną atleistą istorikę, apie kurią garsiai buvo kalbėta. Tai norėjau paklausti, kokia ten tvarka pas jus, ar nevyksta konkursai, ar tiesiog direktorius gali savo nuožiūra priimti į darbą? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas, kaip jūs, kaip žmogus, kaip istorikas, vertinate tą gana rezonansinį atvejį, kai Lukiškių aikštėje buvo įrengtas paplūdimys? Ačiū.
A. BUBNYS. Ačiū už klausimą. Darbuotoja, kuri buvo atleista, daktarė M. Jurkutė nebuvo valstybės tarnautoja, ji tiesiog dirbo pagal darbo sutartį. Jos grąžinimas į pareigas nereikalauja kokių nors konkursų, paprasta tvarka galima ją sugrąžinti į buvusias pareigas, nes tai nėra valstybės tarnautoja. Jeigu ji pati sutiks ir norės, aš nežinau, nes, kiek žinau, ji yra gavusi ir kitokių darbo pasiūlymų, ir galbūt daug geresnių negu čia, buvusioje darbovietėje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bet aš norėčiau, kad ji sugrįžtų, nes aš ją laikau rimta, kvalifikuota istorike, kuri gali duoti tikrai nemažai naudos mūsų įstaigai.
Dabar, atsiprašau, antras klausimas? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, įjungtas mikrofonas, galite patikslinti.
A. BUBNYS. Dėl šio klausimo aš vis dėlto galbūt esu labiau konservatyvus. Kiek žinau, pernai Seimas Lukiškių aikštę paskelbė valstybine reprezentacine aikšte, kurioje turi būti valstybės simbolis Vytis. Tokiai pozicijai iš esmės aš pritariu ir manau, kad kokių nors dalykų, panašių kaip pliažas, buvimas Lukiškių aikštėje, valstybinėje reprezentacinėje aikštėje, yra netinkamas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog kandidatui norėčiau pasakyti, kad nesvarbu, kad gerbiama M. Jurkutė buvo ne valstybės tarnautoja, bet tai yra valstybinė įmonė, įstaiga, kurioje vis tiek bet kokiu atveju turi būti konkursai. Čia tam, kad jūs, kaip vadovas, kompetencijas padidintumėte ir pagerintumėte.
O dabar du klausimai. Nuo kada dirbote Lietuvos istorijos institute? Ar tebedirbate institute, iki šiol vadovaujamame A. Nikžentaičio, kurio pasisakymais naudojasi žinoma Seimo valdybos sukurta grupė? Ir antras klausimas, kaip vertinate 1941 metų Laikinosios Vyriausybės laikyseną holokausto akivaizdoje? Ačiū.
A. BUBNYS. Ačiū už klausimus. Priminkite pirmą dalį. Antra dalis dėl laikinosios Vyriausybės, o pirma dalis?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiama Guoda, pataisyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pirma dalis – dėl darbo Istorijos institute: ar tebedirbate tame institute, vadovaujamame A. Nikžentaičio?
A. BUBNYS. Ne, aš tuomet, kai 2009 metais perėjau iš instituto dirbti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, iš instituto išėjau. Mano pagrindinis darbas visą laiką nuo 2009 metų yra darbas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
O dėl Laikinosios Vyriausybės, aišku, yra daug diskusijų. Nežinau, čia turbūt gal ir laiko pritrūks dabar diskutuoti Laikinosios Vyriausybės klausimu, bet, žinoma, jos veikloje buvo tokių tam tikrų ir antisemitinių momentų. Tai vis dėlto reikia pripažinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas. Jo salėje nėra. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų sveikinu, kad turite galimybę būti kandidatu. Kitas kelia abejonių, kodėl Seimo Pirmininkė pasirinko jus. Aš manyčiau, kad turėtumėte atskleisti visą informaciją apie save, ypač apie 1997 metų konfliktą su tuomete administracija, su tuomečiais darbuotojais, į jį jūs buvote labai intensyviai įsivėlęs. Tuomečio Seimo Pirmininko Č. Juršėno jūs ir per savo asmenis nuolat prašydavote, kad jūsų neatleistų, neišmestų, bandėte ieškoti draugiškų ryšių.
Kaip atsitiko, kad jūs 1998 metais vis dėlto buvote atleistas iš centro direktoriaus pareigų? Aš gal šiek tiek daugiau turėčiau informacijos apie jus – dėl tų pačių argumentų, dėl ko buvo A. Jakubauskas kaltinamas. Jūs savo kalboje ką tik pasakėte: tikiuosi, nepapulsiu į A. Jakubausko situaciją, bet jūs jau kartą buvote ir buvote atleistas už tą patį neveiklumą ir negebėjimą sutelkti kolektyvo. Tai – jūsų antras kartas.
Ką jūs išmokote iš 1997–1998 metų įvykių, kai buvote atleistas iš direktoriaus pareigų?
A. BUBNYS. Tikrai buvo toks patyrimas, aš tuomet dirbau Lietuvos ypatingajame archyve, ten irgi buvo konfliktas. Tuomet aš buvau direktorius, mano pavaduotojas buvo kitas asmuo, blogai buvo tai, kad bendra politinė situacija buvo labai įtempta. Sakykime, aš buvau paskirtas prie vienos valdžios, valdžia Seime pasikeitė, atėjo kita valdžia, kuri parėmė kitą – oponuojančią pusę. Galų gale aš nebuvau atleistas, aš formaliai nebuvau atleistas, aš pats išėjau savo noru, tiesiog grįžau dirbti į Lietuvos istorijos institutą. Savo noru. Nors, aišku, jau buvo sudarytos tokios sąlygos, kad normalaus darbo nebuvo galima dirbti.
Dėl iš to išplaukiančių pamokų, manau, vis dėlto turiu tokį įvairų patyrimą, galvoju, kad tai man yra į naudą, nes tai yra tam tikras patyrimas, kaip dirbti su žmonėmis, kaip spręsti galimas konfliktines situacijas, pasimokyti iš to, kaip bendrauti su kolektyvu, ir taip toliau. Nepaisant nuosėdų dėl tos istorijos, aš manau, ji gali man būti naudinga dabar ir ateityje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, iš jūsų, kaip vieno iš maištininkų, aš tikėjausi tokio truputį tvirtesnio pasipriešinimo politiniam spaudimui, sakau nuoširdžiai. Bet, matyt, tuos dalykus atsveria jūsų kompetencija istoriniais klausimais ir tai šiuo atveju centro veikloje yra svarbiausia, nes politikavimo ir politizavimo tikrai yra apstu. Mano klausimas yra labai paprastas: ar jūs pajėgsite, ar jūs pajėgsite padaryti reikiamas ir tinkamas reformas, ar sugebėsite sulipdyti atgal gerokai apskilusį kolektyvą ir iš naujo užmegzti ryšius su mokslo ir kitomis institucijomis, kurios pastaruoju metu reiškia, jeigu taip galima pasakyti, nusišalinimą nuo centro veiklos ar, sakykime, vystomos strategijos? Ačiū.
A. BUBNYS. Ačiū už klausimą. Manau, grąžinti bendradarbiavimą su akademine bendruomene, su universitetais, su Lietuvos istorijos institutu bus lengviau, lengvesnis uždavinys, negu, sakykime, įveikti tą vidinį susiskaldymą ir konfrontaciją centre. Kadangi aš vis dėlto asmeniškai pažįstu nemažai ir universitetų dėstytojų istorikų, ir Lietuvos istorijos instituto darbuotojų ir, manau, turiu tam tikrą jų pasitikėjimą, galbūt, sakykim, panaikinti tą blokadą, kuri buvo įvesta centro atžvilgiu, manau, bus lengviau, negu stabilizuoti situaciją, suvienyti, sutelkti kolektyvą pačiame Genocido tyrimo centre. Kaip seksis, sunku pasakyti, bet aš pats tikrai nesu labai kerštingas ar piktas žmogus, kuris dabar valdžioje ir išnaudoja situaciją tam, kad kaip nors persekiotų savo buvusius oponentus, juo labiau kad viskas yra šiais laikais viešumoje, bet kuris žingsnis iš karto papuola į žiniasklaidą, ką nors panašaus daryti būtų savižudybė pačiam įstaigos vadovui, aš manau.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kandidate. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Labai dėkui. Toliau bus suderintas grafikas dėl susitikimo frakcijose. (Balsai salėje) Ne. Jau seniai praėjo 15 minučių. Balsavimo metu, kai buvo pasiūlyta balsuoti dėl laiko tęsimo, buvo nutrauktas laiko skaičiavimas, jau tada buvo praėjusios 3 minutės.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Žmogaus teisių komitetas, kaip papildoma siūloma Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstymo data – balandžio 22 diena. Ar galėtume pritarti tokiam siūlymui? Labai dėkui. Pritarta.
Per šoninį mikrofoną – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, kadangi mes turime šiuo klausimu labai plačią diskusiją, ir pasaulyje diskusiją, ir tų žmonių, kurie yra genocido apibrėžime, jų nėra tarp mūsų, aš manau, kad būtų gerai turėti ir kitą komitetą, ir Užsienio reikalų komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti E. Zingerio pasiūlymui kaip papildomą komitetą skirti ir Užsienio reikalų komitetą? Ne? Yra prieštaraujančių. Gerai, balsuojame dėl E. Zingerio pasiūlymo kaip papildomą skirti Užsienio reikalų komitetą. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 34, prieš – 11, susilaikė 12. Vieno balso persvara pritarta dėl Užsienio reikalų komiteto.
Per šoninį mikrofoną – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, paradoksali situacija, mes, NSGK, esame irgi kuruojantis centrą komitetas, antras, papildomas, kaip ir Žmogaus teisių komitetas, bet mes specialiai, taupydami laiką, neėmėme kandidatūros svarstymo. Dabar jau natūralu, kad mes turime būti įtraukti, mes irgi norime dalyvauti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs siūlote įtraukti kaip papildomą ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Tai turime dar vieną pasiūlymą kaip papildomą įtraukti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Kas pritaria šiam pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 48, prieš – 6, susilaikė 10. Pritarta pasiūlymui.
Kaip papildomi dar skiriami Užsienio reikalų komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prie jau išvardintų.
14.35 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4714(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4714(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiamas Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas A. Čepononis.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitete minėtas pataisas apsvarstėme, komitetas bendru sutarimu pritarė minėtoms pataisoms. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, jūs pristatėte komiteto nuomonę. Dabar laikas diskutuoti. Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti. Diskutuoti užsirašė devyni Seimo nariai. Ar galėtume sutarti skirti 20 minučių diskusijai ir tuo apsiriboti, ar būtų prieštaraujančių? Pritariame bendru sutarimu. Labai dėkui, diskusijai skiriama 20 minučių. Pirmasis diskutuoti į tribūną kviečiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas. Pataisos paskui, po diskusijos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tiesų tai gana svarbus projektas. Siūloma pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą trimis žingsniais: maitinimo įstaigoms – teikiamoms maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholį, kultūros ir sporto renginiams, sporto klubams ir trečias – atlikėjų teikiamoms paslaugoms. Po šiais siūlymais pasirašė visų frakcijų atstovai ir Biudžeto ir finansų komitetas balsavo bendru sutarimu. Tai nėra I. Šimonytės ar M. Majausko projektas – tai yra projektas, po kuriuo pasirašė ir už kurį balsavo bent jau Biudžeto ir finansų komitete visų frakcijų atstovai, dalyvaujantys komiteto posėdžiuose.
Vis dėlto noriu nuliūdinti, kad priėmus įstatymo pataisą vištienos Kijevo kotletas Seimo valgykloje ir toliau kainuos 4 eurus 50 centų. Mes puikiai suprantame, kad šia lengvata siekiame ne kainos mažinimo, o siekiame paskatinti smulkųjį ir vidutinį verslą – tokį verslą, kuris ir sudaro absoliučią daugumą tų minėtų sektorių. Paprastai daugiau negu 90 % maitinimo sektoriaus sudaro smulkusis ir vidutinis verslas. Būtent dėl šios priežasties tokią pridėtinės vertės mokesčio lengvatą taiko absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių, siekdamos paskatinti smulkųjį ir vidutinį verslą.
Ne paslaptis, kad smulkusis ir vidutinis verslas dažnai besistengdamas išgyventi nukerta kampus ir renkasi šešėlį. Būtent ir dėl šios priežasties dažnai yra taikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata minėtiems sektoriams, siekiant juos paskatinti išeiti iš šešėlio. Tai yra dideli sektoriai. Maitinimo sektoriuje, pavyzdžiui, yra 30 tūkst. darbuotojų ir 4 tūkst. įmonių. Tai yra tikrai dideli sektoriai.
Dabar pabandysiu šiek tiek adresuoti kritiką tų žmonių, tų institucijų, kurios išsako kritiką šiam projektui. Pirma, sako, kodėl šis sektorius, kodėl maitinimo, kodėl kultūros, kodėl sporto sektorius? Atsakymas yra labai paprastas: šis sektorius nukentėjo pirmiausia dėl karantino suvaržymų, ir jeigu pasikartos karantino apribojimai, nukentės vėl, vėl ir vėl. Tai yra pats pažeidžiamiausias sektorius ir mes turime padėti jam atsistoti ant kojų.
Antra dažnai pasitaikanti kritika – sako, geriau remkime subsidijomis, geriau dalinkime pinigus. Aš esu tos filosofijos – geriau leiskime ir sudarykime galimybes užsidirbti, nes sektorius, norėdamas pasinaudoti pridėtinės vertės mokesčio lengvata, turės dirbti ir užsidirbti.
Trečia kritika sako: bet juk karantinas – kai uždaryta veikla, jie nieko čia neužsidirbs. Ir iš tiesų karantino metu turi būti subsidijos, bet atlaisvinus karantiną mes turime turėti priemonių, kurios padės verslui atsistoti ant kojų. Ir jeigu norime, kad įsigaliotų liepos 1 dieną, jau šiandien turime priimti sprendimus.
Dažnai kritikuojama ir sakoma: žiūrėk, turizmo sektorius irgi nukentėjo, pritaikykime turizmo sektoriui. Bet pridėtinės vertės mokesčio direktyva labai aiškiai sako, kad turizmo sektoriui tokio pobūdžio pridėtinės vertės mokesčio lengvata nėra galima.
Taip pat daug kritikuojama, sakoma, kad labai brangiai kainuos. Ir iš tiesų, jeigu mes vertintume ekonominio pakilimo metu, per metus tokio pobūdžio pridėtinės vertės mokesčio lengvata kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau karantino sąlygomis, esamomis sąlygomis, panašu, kainuos reikšmingai mažiau.
Taip pat labai dažnai sakoma: žiūrėk, čia juk laikina, o iš esmės nieko nėra tokio amžino kaip laikinumas. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad pasikartojus pandemijos bangoms ši pridėtinės vertės mokesčio lengvata bus vėliau pratęsta. Esamomis aplinkybėmis planuojame iki 2023 metų. Susitvarkius su pandemija, atsistojus ekonomikai ant kojų, nebebus pagrindo ar poreikio galbūt pratęsti šią lengvatą.
Ir pabaigoje. Dažnai sakoma, kad pritaikykime ir maisto produktams. Labai paprastas argumentas. Pritaikius maisto produktams pridėtinės vertės mokesčio lengvatą biudžetas netektų 350 mln., kurie atitektų tiesiai tiekėjams, gamintojams ir prekybininkams. Šiuo atveju mes sumokėtume…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …mokesčių mokėtojų pinigus tiesiai į „Maximos“ kišenę, o maisto produktų kainos neatpigtų. Todėl pridėtinės vertės mokesčio taikymas maisto produktams Lietuvos sąlygomis, kur prekybos sektorius yra dominuojamas kelių žaidėjų, kur nėra konkurencijos, nesumažintų kainų ir tiesiog padidintų „Maximos“ pelną. Aš tikiu, kad toks tikslas nėra mūsų. Šiandien mes turime paremti smulkųjį ir vidutinį verslą ir šiuo projektu tai stengsimės padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas kolega, dalyvaujantis diskusijoje, – L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų smarkiai nesiplėtosiu, nes, kaip pranešėjas ir pristatė, sutarimas yra ganėtinai platus. Ir situacija iš tikrųjų reikalauja plataus sutarimo. Tai, kad mes turime šiandien šį klausimą, yra, viena vertus, paradoksalu. Paradoksalu, nes mes iš valdančiosios daugumos atstovų ir rinkimų metu, ir suformavus Vyriausybę labai daug girdėjome kalbų ir pažadų apie lengvatų ir mokestinių išimčių atsisakymą ir mažinimą, tačiau šiandieną tikrai sparčiu tempu tenka kalbėti apie tai, kad turime grįžti, nors ir laikinai, prie lengvatų praplėtimo ir pildymo.
Antra vertus, taip pat reikia konstatuoti, kad tikriausiai ne veltui, ekonomikos ir inovacijų ministrės žodžiais sakant, netenkina situacija dėl paramos nukentėjusiam nuo kovido verslui. Parama nėra teikiama pakankamai greitai, parama nėra teikiama pakankamai efektyviai ir tos priemonės, kurios turėtų būti tos, kurios gelbėja labiausiai nukentėjusius sektorius – subsidijos, kitos papildomos priemonės, neduoda norimo efekto. Todėl turime būti sąžiningi sau – šiandien mes svarstome šį klausimą ir taip plačiai turime dėl jo sutarti tik dėl to, kad ieškome alternatyvų, kuriomis mes sugebėtume įgyvendinti, sugebėtume sutelkti paramą tiems sektoriams, kurie nuo tos paramos gyvybiškai priklauso. Todėl daug nesiplėtodamas tikrai raginu palaikyti šį projektą, surasti tą kompromisą ir pagaliau suteikti tą paramą, kurios mes visi taip ilgai laukėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos… Ačiū, pirmininke, už suteiktą galimybę pasisakyti. Pirmiausia tikrai, kaip aš sakau, gal net ir pavėluotai, galėjome mes ir anksčiau priimti šitą sprendimą, bet tikriausiai nepriėmėme dėl to, kad tiktai dabar atlaisvinome šį sektorių. Faktiškai mes negalėjome… Šitas sektorius net ir šiandien dar negali dirbti. Tai labai svarbu, kad mes galų gale atsisukome į smulkųjį ir vidutinį verslą. Labai džiugu, kai Mykolas pasakė, kad ir jie mums lygiai taip pat atneša pinigų į biudžetą, ir labai svarbu, kad jie galėtų išgyventi ir atsigauti. Tikrai visus visus kviečiu palaikyti šitą projektą. Manau, kad tai nebus laikina, nes reikės ne vienerių metų, kad jie vėl galėtų gyvuoti ir klestėti ir kad šešėlyje nebūtų pinigų. Mes žinome, vis dėlto pas mus šešėlis yra tikrai nemažas. Pavyzdžiui, šiandien Simonas pristatė Darbo kodekso projektą, bus kompleksinis, mes žinome dėl ko, kad nebūtų grynųjų pinigų. Čia irgi yra pliusas, kad tikrai mokesčiai patektų į biudžetą taip, kaip priklauso. Kviečiu visus palaikyti šį projektą, tai yra labai teisingas, tikrai daugumos teisingas žingsnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiamas V. Mitalas. (Šurmulys salėje)
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų tokio lengvatinio PVM tarifo idėja nėra nei panacėja, nei įmanomas sukritikuoti dalykas, anaiptol, ir kyla čia tų diskusijų, kaipgi čia pasiskirstys tas naudos gavimas tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų. Girdėjau kalbų, kad čia gali būti ir nelabai taikli priemonė, nes labiausiai nuo kovido nukentėję neva spės bankrutuoti iki liepos ir paramos nesulauks, o lengvatos vaisius kažkas kitas nuraškys. Galbūt apskritai ne tokių priemonių reikia. Galų gale kas atsitiks, kai ši lengvata baigs galioti 2022 metų gale. Geri klausimai ir iš dalies į juos atsakydamas, bet visgi ragindamas balsuoti už aš norėčiau savo požiūriu pasidalinti.
Čia į porą dalykų reikėtų atkreipti dėmesį. Visų pirma, kad PVM lengvata anaiptol nėra ir nebus koks nors verslo subsidijų pakaitalas labiausiai nukentėjusiems. Subsidijos yra atskira priemonė, šiandien iš ekonomikos ir inovacijų ministrės girdėjome ir apie naują etapą, tačiau tiesa, kad šis lengvatinis tarifas yra visų pirma skirtas tiems, kas nuo pandemijos labiausiai nukentėjo, tai yra būtent tam verslui, kuris buvo tiesiogiai uždarytas Vyriausybės sprendimais, ir tikslas yra, kad jie galėtų laisviau kvėpuoti ateityje. COVID-19 situacija, kaip jau visi puikiai pamatėme, nėra sprintas, o maratonas, net ir pasiekę masinę vakcinaciją mes su šiuo virusu dar gyvensime kurį laiką. Taigi gyvensime ir su vienokiomis ar kitokiomis, be abejo, na, tikiuosi, kuo greičiau, švelnesnėmis priemonėmis, siekiančiomis apsaugoti mus nuo viruso plitimo. Dėl to dar sunkiau pasakyti, kada masiniai sporto ar kultūros renginiai, kuomet keli tūkstančiai žmonių yra vienoje vietoje, pradės veikti ir, dar svarbu, kaip jie tiksliai atrodys, kaip atrodys tie būtini saugumo reikalavimai ir galų gale, kas už tai susimokės, o tokių iššūkių bus. Būtent dėl to, kad renginiai vyktų ir galėtų atsigauti po pandemijos laikotarpio, džiaugiuosi plačiu kolegų sutarimu, kad pavyko papildyti projekto versiją ir sporto, ir kultūros renginiais. Ateityje visgi tikiuosi, kad mes nesusiviliosime galimybe mokesčių sistemoje pridaryti daugiau išimčių, o veikiau galėsime susitarti dėl lieknos, bet kaip įmanoma paprastesnės ir aiškesnės mokesčių sistemos. Tačiau dabar, kadangi gyvename ypatingu laiku, o biudžeto situacija leidžia, apie stabilų ar net optimistinį biudžetą mes girdėjome komitete ir iš finansų ministrės, biudžeto situacija leidžia pakelti tą maždaug 100 mln. eurų netekimą, todėl balsuosiu už ir raginu kitus taip pat balsuoti už tokį projektą su papildymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, sutaupėte laiko. Į tribūną kviečiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mes, kaip matau, čia labai džiugiai sutinkame tokį pasiūlymą. Aš tai pavadinčiau jį kitaip, tai yra Vyriausybės ir konservatorių regionų politikos naikinimo pasiūlymas. Pamėginsiu pažvelgti kitu principu.
Čia kalbėję Seimo nariai kalbėjo iš miesto pozicijos, kalbėjo iš savo asmeninės piniginės ir asmeninio intereso. Seimo nariai, kurie kalbėjote, jūs visi gaunate daug didesnes pajamas nei vidutinis darbo užmokestis. Seimo nariai ir visi kiti, kurie čia kalbame ir giname šitą projektą, lankomės restoranuose, kavinėse, mes lankomės sporto klubuose. Todėl aš manau, kad tai yra regionų politikos naikinimo įstatymas.
Aš kreipiuosi į visus vienmandatininkus, man bus labai įdomu pažiūrėti, kaip jūs balsuosite. Man bus labai įdomu pažiūrėti, kaip tie vienmandatininkai, kurie išrinkti regionuose. Ar jūs esate už tai, kad toliau būtų tęsiamas genocidas per mokesčių politiką? Aš leisiu jums priminti. 2022 m. sausio 1 d. Vyriausybė keičia mokesčių sistemą: kyla mokesčiai ūkininkams, kyla automobilių mokestis, naikinama PVM lengvata centralizuotam šildymui, naikinamas akcizas ūkininkams, naikinamas raudonajam kurui. Kils nekilnojamojo turto mokestis, kils žemės mokestis, atsiras naujas paveldėjimo mokestis ir kils akcizai visam kurui automobiliams.
Kieno sąskaita visa tai bus daroma? O būtent bus daroma šitų turtingųjų įstatymo sąskaita, kadangi žmonės turės biudžete netekimus, o biudžete reikės surinkti ne 100 mln., ką sako kolega. Kolega, aš jums pasakysiu, bendra suma šito biudžeto pasiūlymo, šita mokestinė lengvata kainuos apie 274 mln. Tai va, tuos pinigus, išvardintus mokesčius mes turėsime surinkti.
Kitas įdomesnis dalykas, kaip jis bus apeinamas. Įsivaizduokime, kad teisininkas R. Žemaitaitis šiandien nėra Seimo narys, o jis yra valdantis restoranus. Ir pas verslininką R. Žemaitaitį užsuka Seimo narys, kuris nori surengti vakarėlį savo rinkėjams, kas yra įprasta, arba atšvęsti rinkiminę pergalę. Ir, kaip žinote, (…) sąskaitos yra už patalpų nuomą. Tada verslininkas R. Žemaitaitis sako: ne ne, kolega, aš tau galiu pigiau padaryti, nedarome patalpų nuomos, o viską padarome per sumuštinius ir vieno kąsnio sumuštinukus. Ir ne į patalpų nuomą įskaičiuosiu 1 tūkst. eurų kainą, o įskaičiuosiu į sumuštinukus. Ir dėl to valstybė negaus nei PVM už patalpų nuomą, negaus nei pelno mokesčio. Ir vėl yra daroma kažkokia turtingųjų išimtis.
Noriu paklausti, kaip tik penktadienį lankiausi Šaukoto seniūnijoje. Aš ten nemačiau jokio sporto klubo. Tai man įdomu, kaip Šaukotas gyventų, jeigu Šaukoto seniūnijos gyventojai turėtų sumokėti mokesčius vilniečiams, klaipėdiečiams, kauniečiams arba didmiesčiams, kurie naudosis sportu klubu.
Kartu pirmadienį Tytuvėnuose mūsų vienas kolega, operos solistas būtent su Seimo nariu, statė kultūros centrą, susivežęs visą delegaciją. Sako, pastatysime naują Tytuvėnų kultūros centrą, turėsime kino teatrą ir panašiai, ir panašiai. Jam I. Šimonytė, jo partijos narė, atsakė: pasapnuok ir tau praeis. Tai kaip jūs galvojate, kaip Tytuvėnų gyventojui šiandieną, iš kokių pinigų reikės kompensuoti šituos dalykus?
Dar įdomesnis dalykas, ką aš pastebiu, kas atsitiks su to įstatymo projektu. Aš jau dabar matau Didkiemio mano seniūniją, matau Žygaičius, matau Mažonų seniūniją, matau kitų seniūnijų gyventojus… kurie esame rinkti apygardoje. Mes turime tenai parduotuves. Ir jeigu jūs kas nors pastebėjote, ten yra parduotuvė-baras. Ir jie išsiima kaip maitinimo įstaiga leidimą. Atėję į tą parduotuvę, kaip sakydavo Stasys, negalima sakyti bambaliai, bet, sakyčiau, bambalių mėgėjai ten pasivaišina alumi. Ir kartu sako, aš noriu kažko užvalgyti. Imama dešra iš vitrinos, batonas, sūris, sutepamas sumuštinis ir jam mes pritaikome PVM lengvatą.
Mielieji, atsikvošėkime, ką mes darome. Ne šiandien ir ne laiku šitas projektas yra, ne maro metu reikia puotauti mums, tiems žmonėms, kurie gauname dideles pajamas ir mums jos nesumažėjo. Šiandien reikia kalbėti apie neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, reikia kalbėti apie „Sodros“ įmoką dirbantiems šitame sektoriuje žmonėms po 1 %. Reikia šiandien kalbėti apie žemės mokesčio sumažinimą, kuris bus taikomas išimtinai visiems Lietuvos gyventojams. Reikia šiandien kalbėti apie automobilio mokesčio monitoringą ir jo nedidinimą. Šiandien tikrai jau pribrendo laikas kalbėti, kad kitų metų sausio 1 dieną akcizas kurui gyventojams nedidėtų.
Todėl tikrai kreipiuosi į jus visus: sustokime su šituo įstatymu, tai yra diskriminacinis įstatymas. Rajonų, regionų žmonės sumokės už mūsų pramogas, sumokės už mūsų vakarienes, kurios, dar kartą pasakau, bus pakištos po degustacija. Ir ten alkoholio nebus, kaip sako, išskyrus alkoholio taikoma lengvata. Verslininkas R. Žemaitaitis degustacijos vakarienę pakiš po sumuštiniu, po karbonadu ir po kitu dalyku, ir tai visi darys. Ir tada vėl įsijungs tarnybos, FNTT, Mokesčių inspekcija, žiūrėsime PVM grobstymus ir panašiai. Ar mums to reikia? Ar reikia mums dar didesnio chaoso? Todėl tikrai kviečiu šiandien nepalaikyti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis diskusijoje dalyvauja G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, svarstome labai svarbią įstatymo pataisą ir pro ausis ar pro akis praleisti įvairių išvardintų argumentų tiek dėl, sakykime, siūlomo įstatymo trūkumų, tiek dėl privalumų negalime. Aš, aišku, esu nusiteikęs geranoriškai ir nemanau, kad mūsų verslas yra visiškai nesąžiningas ir ieškos tokių schemų, kur ką tik kolega nupiešė ar apibrėžė. Galų gale mes turime institucijas: turime Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tegul tuos dalykus aiškinasi, jeigu kas nors yra linkęs į tokius nusikalstamus veiksmus.
Tačiau pakalbėkime apie įstatymo pataisą iš esmės. Ji registruota praėjusiais metais dar praėjusioje kadencijoje ir tikrai stiprokai vėluoja, jos terminas, mano galva, jau sudaro pagrindą abejoti dėl šios įstatymo nuostatos reikšmingumo arba, sakykime, svarumo. Tačiau pats turinys! Kad ir kaip būtų nemalonu sakyti, bet – du iš trijų.
Tikrai pritarčiau dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos sporto, kultūros renginių organizatoriams ir tokių renginių veiklos vystymui. Lygiai taip pat pritarčiau dėl PVM lengvatos tų renginių organizatorių arba meno atlikėjų paslaugų teikimui. Tačiau kalbant apie viešojo maitinimo įstaigas vis dėlto tai yra tam tikras elitistinis – diskriminacinis pasiūlymas, nes iš tiesų ne visi sau gali leisti ir ne visi turi galimybę eiti į viešojo maitinimo įstaigas. Todėl jeigu mes norime solidaraus, plačiau apimančio įstatymo, kurio naudą pajustų visi, mes turime kalbėti apie tam tikras maisto rūšių kategorijas, kurioms būtų taikomos PVM lengvatos.
Noriu pabrėžti, kolegos, beveik visų mūsų partijų rinkimų programose lengvatinis PVM baziniams, pagrindiniams, maisto produktams yra numatytas. Todėl aš siūlau, pritarus po svarstymo, taisyti šį įstatymo projektą ir numatyti lengvatas ne tik maisto įsigijimui viešojo maitinimo įstaigose, bet taip pat ir pagrindiniams sveikos mitybos produktams, tai yra šviežioms daržovėms, pieno ir žuvies produktams.
Dar daugiau noriu pasakyti, mano siūlymu ir mano nuomone, vis dėlto tos PVM lengvatos kultūrai ir sportui turėtų būti neterminuotos, tai yra jos galėtų galioti net ir po karantino, nes tie dalykai – kultūra ir sportas, sveika gyvensena ir tauri siela – turi būti prieinami kiekvienam Lietuvos gyventojui ir įperkami.
Ir dar norėčiau atsiliepti į kolegos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko kai kuriuos pastebėjimus ir skaičiavimus. Mes esame oficialiai paklausę Finansų ministerijos dėl savo įregistruoto pasiūlymo dėl PVM lengvatos maisto produktams toms kategorijoms, ir atsakymas buvo, suskaičiavus pagal tas kategorijas, kad biudžetas galimai netektų, tai yra prieškrizinis laikotarpis, apie 200 mln., ne 354 mln. O kalbos apie tai, kad viskas nusėstų „Maximos“ kišenėse, yra retorinė figūra, aš tai puikiai suprantu. Nepaisant to, kad mūsų prekybos rinka yra stipriai koncentruota, konkurencija egzistuoja ir, palikus didesnę maržą konkurencinei kovai dėl kainos, tikiu, tos kainos taip pat mažėtų. Jeigu visoje Europoje yra taikoma bendra nuostata dėl PVM lengvatos maisto produktams, mes tikrai neturime argumentų sakyti, kad štai čia to daryti negalima. Tie produktai taip pat turi būti žmonėms įperkami. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Diskutuoti numatytas laikas baigėsi. Pereiname prie pataisų.
Yra gauta keletas pataisų. Pirmoji pataisa yra papildyti 19 straipsnio 3 dalį 7 punktu. Pataisos iniciatoriai – V. Fiodorovas ir keli Seimo nariai, jai komitetas nutarė pritarti iš dalies. Kreipiuosi į pataisų iniciatorių V. Fiodorovą. Gerbiamas Viktorai, aš kreipiuosi į jus, ar jus tenkina komiteto nuomonė pritarti iš dalies, ar prašytumėte balsuoti ir norėtumėte pristatyti savo pataisą?
V. FIODOROVAS (DPF). Tenkina, viskas gerai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Iniciatoriai neprašo balsuoti. Kita pataisa, kurią teikia Seimo narys M. Majauskas ir daug kitų kolegų, jai komitetas taip pat pritarė iš dalies, taip pat siūlymas papildyti 19 straipsnio 3 dalį. Kreipiuosi į M. Majauską. Gerbiamas Mykolai, ar jus tenkina komiteto nuomonė pritarti iš dalies, ar prašytumėte balsuoti ir pristatyti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Balsuoti neprašome. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tenkina komiteto nuomonė pritarti iš dalies, tai pritariame.
Ir paskutinioji pataisa – papildyti 19 straipsnio 3 dalį 8 punktu. Pataisos iniciatoriai taip pat M. Majauskas ir daug kitų Seimo narių. Jai komitetas pritaria iš dalies. Gerbiamas Mykolai, ar…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Balsuoti neprašome. Ačiū.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti. Labai dėkui. Pritarta visoms pataisoms, apsvarstytos visos pataisos.
Dabar dėl motyvų yra užsirašiusių kalbėti daug Seimo narių. Dėl motyvų už kalba L. Savickas. Jo salėje nematau. Tada dėl motyvų už pasisako I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Koronaviruso pandemija ir jos sąlygoti ūkinės veiklos suvaržymai, kai kada ir visiški uždarymai palietė visus ekonomikos sektorius, bet labiausiai meninės, pramoginės veiklos ir poilsio organizavimo. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet matome ir visoje Europos Sąjungoje. Būtent šis sektorius, taip pat HORECA sektorius, viešbučių, restoranų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla. Atsižvelgdama į tai ir į tai, kad mes vis dėlto ir toliau bent artimiausiu laikotarpiu gyvensime tokioje gana sudėtingoje situacijoje, kviečiu palaikyti šį projektą. Dar pastebėsiu, kad simboliškai, aišku, taip sutapo, šiandien yra Pasaulinė kultūros diena, tai meninėms ir pramoginėms veikloms, kultūrai tai taip pat būtų tokia simboliška dovana. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tiesiog gal dar replikuosiu. Drąsiai tikrai bus galima vadinti Konservatorių, Liberalų ir Laisvės partijas regionų naikinimo partijomis arba konglomeratu, kaip čia, ko gero, pavadinti. Tikrai nesuprantu tokio pasiūlymo. Aš suprantu, jeigu jis būtų priimtas gruodžio 13 ar gruodžio 15 dieną ir galiotų iki liepos 1 dienos, tai aš tikrai būčiau sutikęs, būčiau sakęs, taip, šiandieną reikia, reikia išgyventi, nes išvežiojamoji prekyba, kaštai, dydžiai ir panašiai. Bet jau kai mes atidarome valstybę, planuojame nuo gegužės pradžios jau atidaryti restoranėlius, kavinukes ir kitus panašius dalykus, tai šitas pasiūlymas – būtent kitų žmonių sąskaita tai daroma. Todėl tikrai labai stebėsiu, kaip balsuos vienmandatininkai Seimo nariai, ypač regionų, rajonų, tikrai aš pažadu pats asmeniškai paskelbti sąrašus, kad žmonės kitais metais, 2022 m. sausio 1 d., galėtų padėkoti tiems politikams, kurių dėka bus panaikinta centralizuoto šildymo lengvata, bus panaikintas PVM, bus panaikinta ūkininkams viena ar kita lengvata arba įvesti nauji mokesčiai, kils žemės mokestis, atsiras paveldėjimo mokestis, padidės akcizas būtent kurui. Štai šių Seimo narių dėka, mano kolegų dėka tie mokesčiai nuo 2022 m. sausio 1 d. kils, nes reikės pirma surinkti netektų 70 mln. šiais metais ir nereikės (…) surinkti nesurinktų kitais metais.
Jeigu, kolegos, galvojate, kad parvažiavę į rajonus, į regionus jūs galėsite pasigirti, kad kažką padarėte, tai jūs tiesiog mažoje seniūnijoje, mažoje savivaldybėje genocidą įvesite tokia lengvata, nes šiuos pinigus padengs būtent jie iš savo kišenės. Mes gerai gyvensime, mes toliau galėsime eiti sportuoti, mes toliau galėsime valgyti Seimo kavinėje ar kitame restorane, mes visi šia lengvata tikrai pasinaudosime ir pasinaudos tie žmonės, kurių pajamos yra didesnės negu vidutinės, nes jie dažniausiai ir lankosi šiose vietose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Kaip suprantu iš pasisakymų, bendro sutarimo nebus, todėl balsavimas dėl įstatymo projekto po svarstymo – tam numatytu laiku.
15.04 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-3 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Gerbiama Rimante, prašom į tribūną pristatyti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas šį trečiadienį, tai yra balandžio 14 dieną, apsvarstė teikiamą projektą. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Jos iš esmės buvo daugiau techninio pobūdžio. Komitete buvo pritarta siūlymui pataisyti pastabas ir parengtas komiteto projekto variantas, kuris ir teikiamas šiandien svarstyti. Buvo pritarta bendru sutarimu teikiamam naujam patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Nėra užsirašiusių norinčių dalyvauti diskusijoje Seimo narių. Pataisų dėl įstatymo projekto po svarstymo taip pat nėra gauta. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių norinčių kalbėti Seimo narių.
Gerbiami kolegos, gal galėtume įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu, nes nėra užsirašiusių nei už, nei prieš? Labai dėkui, pritarta.
15.06 val.
Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350 (pateikimas)
Darbotvarkėje numatytas 2-4 klausimas – Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350. Pranešėja – viceministrė D. Jankauskienė.
D. JANKAUSKIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, pristatome Nacionalinio vėžio instituto įstatymo 3 straipsnio pakeitimą. Jo tikslas yra pakeisti įstaigos teisinę formą iš biudžetinės į viešąją. Argumentai, kodėl tai darome. Tai yra dėl to, kad šiuo metu Nacionalinis vėžio institutas teikia sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir 95 % visų lėšų sudaro būtent Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tai yra visos sąlygos tokios pačios ir reglamentavimas toks pat kaip viešųjų įstaigų, tačiau vis dėlto, būdama biudžetine įstaiga, ši institucija negali naudotis viešųjų įstaigų statusu veikiančių įstaigų, pavyzdžiui, darbo apmokėjimo darbuotojams sąlygomis, nes tai yra biudžetinė įstaiga ir jai taikomos jau kitos teisės normos, todėl darbuotojų yra nemažas nepasitenkinimas šitoje įstaigoje.
Taip pat mes žinome, kad šakos nacionalinė sutartis, kuri buvo pasirašyta 2018 metais, reglamentavo viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo visas galimybes. Šiuo atveju Vėžio instituto tas statusas taip pat kliudo pasinaudoti šiomis visomis galimybėmis. Todėl yra mūsų prašymas ir teikimas, kad šita instituto teisinė forma būtų pakeista.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama viceministre. Jūsų paklausti užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, aš visiškai pritariu, kad reikia stiprinti Nacionalinį vėžio institutą, nes iš tikrųjų atlieka didžiulį darbą, tiesiogine žodžio prasme traukia žmones iš mirties, iš sunkių ligų. Bet yra ir kitų gana šokiruojančių dalykų, kurie trukdo gydytojams dirbti ir pacientams gauti teisingą pagalbą. Pavyzdžiui, Nacionalinis vėžio institutas, kaip atskira įstaiga, pasirodo, negali matyti e. sveikatoje aiškių pacientų diagnozių. Pavyzdžiui, gali matyti kažkokius bendrus išrašus žmogaus, kuris serga vėžiu, bet negali matyti nuotraukų, tyrimų rezultatų. Dėl to pacientai arba jų artimieji, arba patys gydytojai turi lakstyti arba važinėti po skirtingas ligonines ir aplankuose vežioti tuos dokumentus. Tai yra be proto sunku, ypač jeigu žmogus, pacientas, negali savimi pasirūpinti. Suprantate, mes turime e. sistemą, bet jinai neveikia.
Mano klausimas, ar jums žinoma šita problema, kuri trukdo gydytojams atlikti kokybiškai savo darbą ir padėti pacientams? Jeigu taip, kada galima tikėtis pokyčių?
D. JANKAUSKIENĖ. Gerbiamas Seimo nary, mums žinoma šita problema. Tai iš tiesų yra sisteminė problema ir jinai priklauso nuo kiekvienos įstaigos turimų vadinamų HIS’ų, tai yra vidinių informacinių sistemų. Deja, dar ne visos įstaigų turimos informacinės sistemos dera su e. sveikatos ir ESPBI, to centrinio portalo, sistemomis. Vyriausybės priemonių plane ir mūsų RRF ir Europos struktūrinių fondų finansavimo perspektyvoje mes numatome gana nemažas lėšas e. sveikatai ir visoms toms sistemoms tobulinti, tačiau vis dėlto prieš tai norime pasidaryti visą žemėlapį nesutapimų, visų sąsajų nebuvimo ir tai padaryti sistemiškai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiama viceministre, teisinės formos pakeitimas, ypač kai to pageidauja darbuotojai ir apsvarstyta pačiame institute, viskas yra gerai, bet keičiant teisinę formą iš karto yra numatomi ir kiti dalykai. Kokia yra instituto perspektyva ateityje? Ar jis veiks taip, kaip dabar, savarankiškai? O galbūt kiti žingsniai jau yra numatyti?
D. JANKAUSKIENĖ. Į šį klausimą truputį ankstoka yra atsakyti, nes tai priklausys nuo mūsų įstaigų tinklo išdėstymo, viso reguliavimo ir politikos, kurią mes sukursime. Buvo visokių čia pasiūlymų ir visokių alternatyvų, kaip galima padaryti, tačiau aš vis dėlto pasakyčiau, kad dabar Europos Komisijai priėmus visą vėžio planą ir Lietuvai prisijungus ir dalyvaujant visame tame mums tokia kaip nacionalinė institucija, atsakinga už visą šią tvarką, kad ir kokios formos ji būtų, ar sujungta, ar atskira, tikrai yra reikalinga.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi E. Gentvilas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Atsiimu, nes išgirdau atsakymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Pocius.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, norisi tokio platesnio požiūrio į visas bent jau Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo įstaigas. Ar čia dabar bus bendra kryptis, bendra tendencija iš biudžetinių įstaigų padaryti viešąsias įstaigas, ar bus tokio mėtymosi, blaškymosi? Jeigu dabar pažiūrėtume valstybės mastu, tai mes esame matę kituose sektoriuose tokių iniciatyvų, kad, atvirkščiai, iš viešųjų įstaigų daromos biudžetinės įstaigos. Valstybėje atsiranda tam tikras chaosas. Aš suprantu, kad jūs negalite už visą valstybės sistemą atsakyti, bet bent jau sveikatos apsaugos sistemoje mažinamas biudžetinių įstaigų skaičius, planuojamas, didinant… paverčiant jas viešosiomis įstaigomis, ar čia vienetinis atvejis?
D. JANKAUSKIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų mes sistemiškai žiūrime. Turime asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios didžiąja dalimi yra viešosios, ir šiuo atveju Vėžio institutas buvo kaip išimtis, ir mes turime visuomenės sveikatos įstaigas, kurios yra biudžetinės, tai yra daugiausia visuomenės sveikatos centrai, visuomenės sveikatos biurai, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Akreditavimo ir Vaistų kontrolės tarnybos, Higienos institutas ir visos kitos įstaigos. Kaip tik šis mūsų teikimas visą šią sistemą biudžetinių ir viešųjų, ir asmens, ir visuomenės sveikatos stato į tą pačią liniją.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Paskutinis klausia A. Pocius. Gerbiamas Arvydai? Arvydai Pociau, jums klausti. (Balsai salėje)
A. POCIUS (TS-LKDF). Atsiprašau, nenugirdau.
PIRMININKAS. Jūsų eilė klausti, jūs užsirašęs klausti sveikatos apsaugos viceministrės apie Vėžio instituto reorganizavimą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Tikrai neužsirašiau klausti. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Kompiuteris tikriausiai suklydo. Atsiprašau. (Šurmulys salėje) Viceministre, tuomet jūsų paklausė visi norintys paklausti Seimo nariai. Labai dėkui. Dėl motyvų už užsirašęs kalbėti A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, viceministre, už pristatymą. Iš tikrųjų pagrindiniai argumentai buvo suminėti, pasakyti. Iš tikrųjų tai yra sena idėja, sena iniciatyva. Tikrai labai svarbu, Vėžio institute, kaip ir buvo teisingai paminėta, didžiąją dalį darbo ir pajamų sudaro vis dėlto sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėjimas už jas, bet, deja, biudžetinė įstaiga neleidžia pasinaudoti visomis galimybėmis, tiek tinkamai atlyginant ten dirbantiems medikams už darbą, tiek kitomis galimybėmis. Tikrai kviečiu pritarti šiam projektui ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš norinčių kalbėti kolegų nėra. Gerbiami kolegos, kadangi prieš norinčių kalbėti nebuvo užsirašiusių, o už užsirašė du pagrindiniai sveikatos srities specialistai, tai gal būtų galima pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu po pateikimo? Labai dėkui. Prašom, ponas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl komiteto skyrimo. Švietimo ir mokslo komitetas norėtų dalyvauti, nes kalbama apie universitetą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Supratome. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 18 diena. Galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Po pateikimo, svarstymo datai ir komitetams po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
15.16 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-330 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-5 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-330. Pateikimas. Pranešėjas – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Ką tik kalbėjome apie Nacionalinio vėžio instituto statuso pakeitimą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. Ir štai aš dabar teikiu projektą apie viešąją įstaigą. Aš noriu pasakyti, kad tai yra visiškai kita kategorija viešųjų įstaigų. Kaip rašoma įstatymo projekte, kalbama apie viešąsias įstaigas, kurios nėra priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, tai yra čia nekalbame apie tokius kaip Vėžio institutas ir panašiai. Kalbame apie visuomenines iniciatyvas, kaimo bendruomenes, kurios vadinasi viešosiomis įstaigomis, ir panašias institucijas, kurios nevykdo viešojo sektoriaus funkcijų.
Šiandien Lietuvoje turime apie tūkstantį tokių nevyriausybinių organizacijų viešųjų įstaigų, kurios neturi savo darbuotojų, neturi etatinių darbuotojų. Vadinasi, tada yra galimybė, kad galėtų vadovauti vadovas, arba sudaryti darbo sutartį, mokant darbo užmokestį, ir taip toliau. Tai natūralus būdas toms nevyriausybinėms organizacijoms viešosioms įstaigoms, kurios turi daugiau pajamų ir gali įdarbinti darbuotojus. Tačiau didelė dalis organizacijų yra tokios, kurios neturi galimybės išlaikyti nė vieno darbuotojo ir turi tik kokį nors nominalų savo viešosios įstaigos vadovą, su kuriuo nėra sudaroma darbo sutartis. Tai šituo įstatymo projektu siūlome, kad jeigu nesudaroma darbo sutartis, galėtų būti sudaroma civilinė paslaugų sutartis arba savanoriškos veiklos sutartis. Pavyzdžiui, kai toks žmogus tokios viešosios įstaigos vadovas važiuoja į kokį nors bendruomenių susirinkimą, naudojasi savo automobiliu, kad iš tos viešosios įstaigos lėšų jam būtų galima kompensuoti kelionės išlaidas, nesudarant darbo sutarties. Arba būna atvejų, kai, pavyzdžiui, sudaroma automobilio panaudos sutartis, nesudarant darbo sutarties, nemokant jam atlyginimo.
Aš suprantu Teisės departamento pastabas, kurių išvadose pateikta keletas, kad štai šitaip galima išvengti darbo sutarčių. Bet aš dar kartą noriu pasakyti, šiandien Lietuvoje egzistuoja apie tūkstantis viešųjų įstaigų, kurių pajamos neleidžia sudaryti nuolatinės darbo sutarties ir mokėti nuolatinį atlyginimą savo vadovui. Tačiau šita organizacija galėtų kaip alternatyvą darbo sutarčiai sudaryti, kaip sakyti, civilinę paslaugų sutartį arba savanoriškos veiklos sutartį ir bent tokiu būdu užtikrinti, kad tas viešosios įstaigos nevyriausybinės organizacijos vadovas galėtų ne savo pinigais, bet pačios viešosios įstaigos pinigais padengti kai kuriuos savo kaštus, kuriuos patiria vadovaudamas šitai įstaigai.
Tai nėra bandymas apeiti darbo sutartis, tai nėra bandymas išvengti kokių nors mokesčių, mokėjimų į biudžetą, nes jų tiesiog nėra. Tos viešosios įstaigos nesudaro sutarčių, bet yra galimybė suaktyvinti viešosios įstaigos veiklą viena ar kita alternatyvia forma, sudarant galimybę tam žmogui veikti, nepatiriant savo išlaidų, o iš tų menkų nario mokesčio įnašų ar pritrauktos paramos, be darbo sutarties, turėti patirtų išlaidų padengimą. Pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš tikrai noriu pasidžiaugti ir pasveikinti, nes elgiatės tikrai kaip tikras nuoseklus liberalas – kūrybiškai ir nuolat ieškodamas būdų, kaip darbą paversti nedarbu. Iš tikrųjų stebėtina, bet nuoseklu. Bet mano klausimas šiek tiek kitas. Tai kas tada vadovaus įstaigai? Kas yra įstaigos vadovas, jeigu vadovo, kaip atsakingo už administraciją, santykio su įstaiga nebėra? Čia yra, mano galva, šioks toks prasilenkimas su tam tikra teisine logika, kuri diktuoja, kas už ką įmonėje, įstaigoje yra atsakingas. Nes šiuo metu aš matau, kad pagal jūsų administracijos vadovo siūlymą ir VšĮ nebelieka. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Sarkazmas neblogas. Taigi dar kartą kartoju. Tai nėra bandymas darbo sutartis pakeisti kokia nors paslaugų sutartimi. Tai yra bandymas tose įmonėse, kuriose nėra jokios administracijos šiandien, o yra viešojoje įstaigoje, kažkokioje nevyriausybinėje organizacijoje išrenkamas vienas asmuo vadovu ir su juo nėra sudaryta darbo sutartis. Dar kartą kartoju. Šiandien yra apie 1 tūkst. tokių viešųjų įstaigų, kurios neturi pagal darbo sutartį veikiančio vadovo, o veikiantis tik visuomeniniais pagrindais tos organizacijos vadovas. Ir ką daryti su juo, kai nėra galimybių mokėti darbo užmokesčio pagal darbo sutartį?
Jūs perkratykite visas žinomas organizacijas. Aš pats perkračiau. Aš esu 14, atrodo, nevyriausybinių organizacijų vienoks ar kitoks narys. Vadovas šiuo metu nesu niekur, tačiau iš visų mūsų organizacijų, kur aš esu narys, gal tik dviejose yra samdomas pagal darbo sutartį administracijos vadovas. Visais kitais atvejais yra nevyriausybiniais visuomeniniais pagrindais išrinktas mūsų organizacijos vadovas. Gerai, ten daugeliu atvejų yra koks nors verslo žmogus, kuris neprašo jam kompensuoti benzino išlaidų važiuodamas kur nors organizacijos reikalais. Betgi yra tokių organizacijų, na, įsivaizduokime, kaimo bendruomenė, veikianti pagal Viešųjų įstaigų įstatymą. Kokia ten administracija, kokia ten darbo sutartis? O reikia jam važiuoti į bendruomenių šventę.
Aš nežinau, žiūriu į G. Burokienę, kuri, prieš tapdama Seimo nare, buvo Kaimo bendruomenių asociacijos vadove. Kažkada atvažiavote į Karklę, į kaimo bendruomenių suvažiavimą iš savo regionų. Kaip jūs ten darydavote? Aš tikrai nelendu į dūšią, bet aš manau, kad grynais kažkaip kažkas susimesdavo ir taip toliau. Bet jeigu organizacija turi tiek, kad galėtų apmokėti benziną pagal sutartį, tai leiskime tą daryti, sudaryti tokią sutartį, neturint darbo sutarties.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. Ruošiasi jūsų jau paminėta G. Burokienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas šiek tiek panašus į G. Palucko. Vis dėlto mes darbo teisės šiokie tokie specialistai. Kaip tokiu atveju, nesvarbu, ar tai, kaip jūs sakote, kaimo bendruomenė, ar kas, be vadovo ir kariuomenė žūva, tai kaip su tais vadovais ir su jų santykiais?
E. GENTVILAS (LSF). Nežinau, man atrodo, pakankamai aiškiai atsakiau. Yra apie 1 tūkst. organizacijų, kurios neturi administracijos. Turi vien visuomeniniais pagrindais veikiančią valdybą ir valdybos pirmininką, tarybą ir tarybos pirmininką, kuris nėra įdarbinamas, matyt, dažniausiai dėl to, kad įstaigoje nėra tokių pajamų, kad galėtų sudaryti darbo sutartį, užtikrinti minimalų darbo užmokestį, bent jau minimalų darbo užmokestį.
Klausimas apie tai, ar veikla visiškai sustoja, ir yra tas visuomeninis vadovas, nei dirbantis pagal darbo sutartį, nei galintis ką nors daryti įgyvendindamas organizacijos tikslus. Čia yra tiesiama alternatyva. Aš suprantu, kad jūs būtinai žiūrite – ai, čia yra bandymas išvengti darbo sutarčių ir taip toliau. Logiška, socialdemokratiška, kai jums atrodo, kad visi aplinkui tik ir nori pavogti. O man atrodo, kad reikia sudaryti toms organizacijoms galimybes veikti įvairesnėmis formomis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi L. Nagienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Džiaugiuosi, kad nuo praeitos kadencijos jūs, Eugenijau, pakeitėte nuomonę – kai aš teikiau panašų projektą, buvote labai prieš. Man vienintelis dalykas kelia nerimą: vis dėlto organizacijos vadovas yra materialiai atsakingas už viską, kas vyksta organizacijoje, o jūs čia išbraukiate, kad jis kaip ir neturėtų būti atsakingas, neturėtų su juo būti sudaroma sutartis. Ar nemanote, kad galėtų atsirasti neskaidrumo apraiškų, nes yra visokių. Aš nekalbu apie visuomenines organizacijas, apie nevyriausybines organizacijas, viešosios įstaigos yra visai kitokios priedermės organizacijos, ir ne vieną kartą turėjome didelių problemų su tomis viešosiomis įstaigomis. Kaip jūs čia manote užkardyti šitą dalyką?
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, gerbiama Guoda, aš sąžiningai sakau, neprisimenu praėjusioje kadencijoje teikto projekto ir kaip aš ten balsavau, nekomentuosiu jūsų, jūs, ko gero, teisi esate, turiu iš anksto preziumuoti. Dabar, kaip matome, galiojančiame įstatyme yra pasakyta: su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai čia diskusijų klausimas, išbraukti šį sakinį ar palikti.
Mano siūlymo esmė yra kita, čia yra papildomas dalykas dėl to išbraukimo, aš sutinku, kad būtų galima diskutuoti, jeigu yra ten už ką nors materialiai atsakyti, kas nors materialaus. Ir iki šiol buvo galima sudaryti, buvo galima nesudaryti. Kaip čia elgtųsi komitetas svarstydamas? Manau, neturėčiau jokio pasipiktinimo, jeigu tas sakinys išliktų, nes ne čia esmė.
PIRMININKAS. Dėkui labai. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau, aš noriu jūsų paklausti. Darbiniai santykiai: mes žinome, kad jeigu darbiniai santykiai, viskas yra gerai, ir žmogus socialiai draustas, taip? Vienaip ar kitaip tai prisideda prie jo būsimos gaunamos išmokos, einamosios išmokos. Dabar šiuo atveju mes kažkaip lyg ir nuskriausime: jeigu jis yra vadovas, jis kitur niekur nedirba, jis neturi darbo sutarties, vadinasi, nebus ir socialinių garantijų? Kaip jūs tai vertinate?
E. GENTVILAS (LSF). Žinote, kai įstatymas man leido, kai aš nebuvau Seimo narys, aš esu buvęs viešųjų įstaigų etatiniu vadovu, ir tai buvo pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis keletą metų, tai buvo turbūt 2002–2004 metais, kai aš su visais mokesčiais buvau samdomas kaip etatinis darbuotojas. Esu buvęs (jau būdamas Europos Parlamento nariu, man tikrai nereikėjo ten jokių atlyginimų), aš esu buvęs neetatiniu viešosios įstaigos vadovu: negavau jokių pajamų ir neturėjau darbo sutarties, o tik vadovavau tai nevyriausybinei organizacijai.
Aš asmeniškai turiu ir tokios, ir tokios patirties. Kai aš buvau neetatinis viešosios įstaigos vadovas, neturėjau darbo sutarties, aš, tiesą sakant, būdamas Europos Parlamento nariu, ir neprašiau man kompensuoti benzino išlaidų ir panašiai. Tačiau yra tokių situacijų, kad, dar kartą sakau, yra tūkstantis tokių organizacijų, kurios, manau, nepajėgtų turėti darbo sutarties su savo vadovu, tačiau galbūt pajėgtų sudaryti civilinių paslaugų sutartį, jeigu įstaigos finansai tai leistų. Jeigu neleidžia, tai neleidžia, tu čia nieko nepadarysi. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už nori kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų dėl pačios formos turbūt komitete pasiginčys, pasižiūrės, bet iš tikrųjų egzistuoja tokia problema, kad kaime tam tikros visuomeninės organizacijos veikia tų pačių žmonių iniciatyva. Kaip pagrindinį dalyką jie pasako, kad mes dirbame dirbame dirbame savo sąskaita ir niekas ačiū nepasako. Bet yra žmonių, kurie stengiasi, kurie nori aplinkui išjudinti bendruomenes ir viską daro savo sąskaita. Galbūt tokia forma galėtų būti kaip viena iš formų, kaip būdas šiek tiek kompensuoti jų vargus vien nuvažiuoti iš kokio nors kaimelio į rajono centrą ir taip pridengti savo išlaidas. Vėlgi tenka pastebėti, kad tokių visuomeninių organizacijų ir viešųjų įstaigų mažėja, nes paprasčiausiai žmonės pavargsta ir mato problemą, kad vis dėlto jie dirba savo šeimų sąskaita, o pinigėliai dažniausiai būna surinkti iš bendruomenės iš tų 1,2 % nuo pajamų mokesčio, nes kaime tų pajamų yra mažai, tai daugiausia vyksta savo sąskaita. Manyčiau, vis dėlto komitetas turėtų panagrinėti, pasižiūrėti Teisės departamento išvadą ir galbūt paieškoti galimybės, kaip vis dėlto toms organizacijoms, ypač jų vadovams palengvinti dalią. Aš pritarčiau tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Dėl motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, gal galėtume įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Siūloma svarstymo data – birželio 17 diena. Ar galėtume pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galėtume pritarti. Pritarta. Labai dėkui.
15.31 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4376, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4377 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4376 ir jo lydimasis 2-6.2 klausimas – Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4377. Pranešėja – A. Kubilienė.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu jums kelis susijusius įstatymų projektus. Pristatydama projektus noriu priminti, kad praeitos kadencijos metu mes labai daug dėmesio skyrėme korupcijos schemų analizei. STT 2018 metais pateikė tokį garsų tyrimą, kaip ligoninės viešuosius pirkimus laimi įstaigos, suteikiančios joms paramą.
Taigi išanalizavus 2015–2017 metų Santaros klinikų vykdytus viešuosius pirkimus ir gautą paramą, nustatyta, kad 319 juridinių asmenų laimėjo Santaros klinikų vykdytus viešuosius pirkimus už beveik 164 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį 2016 juridinių asmenų skyrė beveik 8 mln. paramą Santaros klinikoms arba su jomis susijusiems paramos gavėjams. Analizuojant, kiek įmonių per tą laikotarpį laimėjo Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus ir suteikė paramą, nustatyta, kad tokių įmonių buvo net 123. Taigi 2015–2017 metais juridiniai asmenys, jie sudaro beveik 40 % viešųjų pirkimų laimėtojų, suteikė 4 mln. eurų paramą Santaros klinikoms ir su jomis susijusiems paramos gavėjams bei laimėjo beveik 90 % Santaros klinikų viešųjų pirkimų vertės, tai yra 142 mln. Tyrėjai pastebėjo, kad panašios tendencijos yra ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose.
Gerbiami kolegos, šitas klausimas buvo nagrinėtas ir Sveikatos reikalų komitete praeitoje kadencijoje, ir kituose komitetuose, todėl, siekdama bent iš dalies užkardyti šitą neleistiną praktiką, teikiu šio įstatymo pataisas. Tai būtų. Viešųjų įstaigų įstatymą siūloma papildyti papildomais kriterijais, įpareigojančiais viešąją įstaigą nepriimti teikiamos paramos, pirma, jeigu tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką viešųjų pirkimų srityje savo arba kitų asmenų naudai.
Antra. Jeigu paramos teikėjas yra laimėjęs viešuosius įstaigos vykdytus pirkimus ir nuo šio pirkimo nėra praėję treji metai. Tai yra siekiama užkardyti galimybę atsiskaityti už laimėtą viešąjį pirkimą paramos būdu. Atitinkamai siekiama papildyti ir Asociacijų įstatymą.
Kolegos, kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą ir galiu atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia R. Šarknickas. Ruošiasi E. Pupinis. Roberto nėra. Edmundai, prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, jūs nagrinėjate grynai konkretų atvejį, kas vyksta medicinos įstaigose, bet ar jūs nenagrinėjote, kas vyks, pavyzdžiui, su sporto įstaigomis arba kitais paramos gavėjais, kurie tas paramas panaudoja viešajam interesui. Vis dėlto ten ekonominiai santykiai vyksta, galbūt savivaldybė gauna paramą, kokios nors įmonės statybos srityje laimi tam tikrus konkursus – ko gero, galbūt ne viską galima pavadinti vienu žodžiu „korupcija“, tačiau ta sistema suirs. Ar nemanote, kad gali būti nemažų netekimų, ypač iš rėmėjų pusės? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų jūsų klausimas tik patvirtina, kad problema yra labai sudėtinga, todėl aš savo pasisakyme ir pasakiau, kad siekiu bent iš dalies užkardyti šitas neteisėtas veikas. Tikrai pritarčiau, kad galbūt būtų galima diskutuoti komitetuose ir kaip nors papildomai pridėti ir kitų nuostatų, bet tikrai siūlau šitam projektui pritarti ir daryti bent jau pirmus žingsnius, kad tokių dalykų nepasikartotų. Kaip jau minėjau, mano inspiracija šituo klausimu buvo – tikriausiai jūs prisimenate tuos garsius Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Už nori pasisakyti kolega Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai ir iš pačios pranešėjos, kuri pristatė šitą įstatymo projektą, galima susidaryti aiškų vaizdą, kad šita problema yra aktuali. Mes ne vienas esame girdėję, bet taip pat noriu antrinti, kad ne vien tik medicinos įstaigose lyg ir problemos egzistuoja, bet galbūt ir kitur. Kadangi Audito komitetas yra pagrindinis, tai aš pasisakau už tai, kad reikia palaikyti šitą įstatymo projektą po pateikimo. Mes pasistengsime, kadangi ateityje svarstysime viešųjų pirkimų sistemos arba įstatymų projektus, tai bus irgi labai glaudžios sąsajos su šita problema, galbūt nustatyti tam tikrus principus, kaip ateityje parama turėtų būti teikiama ne vien tik viską uždraudžiant. Labai ačiū. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kadangi nėra išsakytos nuomonės prieš, tai turbūt galiu pasiūlyti pritarti bendru sutarimu. Nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas dėl pagrindinio ir dėl lydimojo projektų yra Audito komitetas. (Balsai salėje) Taip, dėl… Atsiprašau. A. Žukauskas. (Balsai salėje) Nepritaria. (Balsai salėje) Supratau. Aišku. Ačiū, atsiprašau, nepastebėjau. Balsavimas bus numatytu laiku 18 val. 35 min.
Svarstomi darbotvarkės 2-7.1 ir 2-7.2 klausimai, bet šiuo metu nematau pranešėjo salėje. Ar yra A. Matulas? Ne, nėra. Jums leidus, šito klausimo pateikimą praleisime. Kiek žinau, pranešėjas turėtų vėluoti.
15.39 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257 (pateikimas)
Siūlau svarstyti darbotvarkės 2-8 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257. Pranešėjas – A. Veryga. Prašom, kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šitą įstatymo projekto pakeitimą padiktavo keletas dalykų. Pirmiausia, sveikatos sistemoje mes, pasirodo, dar turime likusių institucijų, įstaigų, kurių vadovams nėra nustatytos vadovavimo kadencijos, nėra kadencijos trukmės. Vadinasi, pradėjęs vadovauti institucijai iš esmės gali vadovauti iki gyvenimo galo. Tikrai manau, kad tai yra tam tikras neapsižiūrėjimas. Aišku, kai kurios institucijos išlindo per tokią, sakykime, savotišką kaip ir spragą, kur yra kalbama apie mažesnį negu dešimt sveikatos priežiūros specialistų skaičių. Bet ši tokia, sakykime, lengvata yra logiška viešosioms įstaigoms, tai yra mažosioms gydymo įstaigoms, kur vadovų kadencijų arba metų kadencijų skaičiaus tikrai nėra jokios prasmės riboti.
Šiomis pataisomis siūlytume skatinti biudžetinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvesnį organizavimą, valdymą, pažangą, nustatydami visų nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių įstaigų vadovams penkerių metų kadencijas, neribodami jų skaičiaus. Vadinasi, jeigu vadovas tikrai, kaip sakoma, yra labai geras, tai niekas jam netrukdo dar kartą kandidatuoti. O tiems, kurie organizuoja atranką, jį ir išsirinkti.
Ir dar vienas siūlomas šio įstatymo pakeitimas. Siekiant didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, vadybos efektyvumą, siekiant aukšto vadovų kompetencijos lygio, nustatyti, viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, struktūrinių padalinių, tai yra tarnybų, skyrių, vadovams terminuotas penkerių metų darbo sutartis.
Gal dar tik keletas argumentų, iš kur atsirado šis siūlymas. Turbūt prisimenate, praėjusioje kadencijoje mes labai daug kalbėjome apie medikų mobingą, apie kitus dalykus. Deja, bet tikrai turime tokių situacijų, kai padalinių vadovai, skyrių vadovai nemato reikalo skaitytis su savo darbuotojais, nes jaučiasi tikrai ypač saugūs, jiems nėra jokių apribojimų, nereikia pakartotinai pasitikrinti, ar jie yra tinkami kaip vadovai.
Galų gale yra dar viena tokia aplinkybė, dėl kurios siūlytume vis dėlto ir padalinių vadovams, skyrių vedėjams nustatyti tas vadinamąsias penkerių metų darbo sutartis. Dėl tokios priežasties, kad turėtų jauni žmonės, kurie nori daryti, liaudiškai vadinant, karjerą, nori siekti karjeros, nori augti kaip specialistai, tikrai gali įrodyti aukštą kompetenciją, kad jie turėtų galimybę dalyvauti tokiuose konkursuose ir varžytis su žmonėmis, kurie jau eina tas pareigas. Aš manau, kad tai sukurtų papildomų paskatų jauniems žmonėms stengtis ir stengtis dėl to, kad jie galėtų patys tapti bent vidurinio lygio vadovais. Kviesčiau palaikyti šias pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keturi kolegos. Pirmas klausia A. Sysas. Prašom. Prašau, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Tada A. Kupčinskas. Kolega Andriau, norite paklausti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų noriu.
PIRMININKAS. Tai klauskite, paskui pasirašysite, ką ten reikia.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pamačiau, kas stovi tribūnoje. Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūs sakėte, kad per neapsižiūrėjimą neatėjo iki Seimo šis įstatymo projekto pakeitimas, bet man atrodo, vis tiek ketveri metai buvo pakankami, kad būtų apsižiūrėta. Ar jums vadovaujant Sveikatos apsaugos ministerijai nebuvo iniciatyvų iš apačios, iš viceministrų, teikti tokį įstatymo pakeitimą? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų buvo tokių iniciatyvų ir mes jas bandėme teikti bendruose paketuose. Aišku, tų paketų likimas buvo jums žinomas. Jie baigėsi, deja, niekuo. Jie buvo vetuoti ir, aišku, su kitais, matyt, nepriimtinais dalykais pražuvo ir šie. O aš tą neapsižiūrėjimą turiu galvoje ne praėjusios kadencijos, aš paminėjau, kokiame kontekste, matyt, tas neįvertinimas buvo, tas palengvinimas su dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros darbuotojų buvo skirtas, matyt, pagal įstatymo kūrėjų tuo metu logiką sveikatos priežiūros įstaigoms, tai yra viešosioms įstaigoms, visuomenės sveikatos institucijoms, ir todėl, matyt, taip atsitiko. Nežinau, ar atsakiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi K. Masiulis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, visiškai pritardama jūsų teikiamam projektui, nes ir pati jį pasirašiau, aš noriu tokio patikslinimo. Kaip ir viskas lyg ir aiškiai surašyta, bet šiandien Sveikatos apsaugos ministerija, kaip visos sistemos dalyvė, turi nemažai įvairių pavaldžių įstaigų, filialų ir tų įstaigų filialų ir, kaip aš suprantu, kiek aš prisimenu, šiems vadovams jokių konkursų nebūdavo ir yra vadovų, kurie dirbo ir dirba po 30 metų nuo nepriklausomybės atgavimo. Mano klausimas būtų toks. Kaip aš suprantu, šiems vadovams, šito aš nepaklausiau, kai pasirašiau, šiems vadovams šio įstatymo nuostatos dėl terminuotų sutarčių ir konkursų būtų taikomos lygiai vienodai kaip ir kitiems?
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai taip. Labai ačiū už klausimą. Bet taip, čia ir yra tokia mintis, kad ne tik viešosioms įstaigoms, bet ir biudžetinėms įstaigoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš iš esmės pritariu tai iniciatyvai, kad reikia gana anksti skelbti konkursus, tai yra labai logiška. Bet norėčiau pasiteirauti tokio dalyko. Kaip jūs manote, kaip čia viskas vyks? Ar žmonės, kurie dalyvaus konkursuose, tie senieji kadrai, ar jie neturės didelių pranašumų prieš tuos, kurie norėtų ateiti, dalyvauti? Ar čia nereikia kaip nors riboti? Ar tiesiog viskas savaime bus išspręsta?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aišku, čia visada yra dilema. Žinote, vadovas, kuris atidirba ne vienerius metus, kai jis ateina į konkursą, man yra tekę bendrauti tikrai ne su vienu žmogumi, žinoma, kad jis labai gerai žino instituciją, labai puikiai išmano procesus, jis savotiškai tam tikrą, matyt, pranašumą turi, tačiau yra vertintojo irgi ar kompetencijos, ar nuostatų klausimas, nes natūralu, kad tam tikras pranašumas atsiranda.
Sprendimas šito galėtų būti nebent kadencijų skaičiaus ribojimas, bet čia irgi lazda yra su dviem galais. Kaip jūs puikiai žinote, ir tokių specialistų, kurie gali kompetentingai vadovauti, nėra labai daug, bet tai ir švietimo sektoriuje galbūt pasimatė, kad kartais ši lazda atsisuka kitu galu. Šitomis pataisomis mes jau neteikiame kažkokio kadencijų skaičiaus ribojimo. O kaip vyks procesas, matysime. Jeigu jis tikrai vyks su kažkokia rizika, kaip jūs sakote, įstatymo leidėjas gali tada apsispręsti riboti kadencijas, jeigu tikrai bus kokių nors bėdų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti R. Šalaševičiūtė. Prašom, Rimante.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Man, pirmininke?
PIRMININKAS. Taip.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Labai… Tai kad jūs čia visi kalbate, neįmanoma. Gerbiami kolegos, man atrodo, iš to, kokie buvo pateikti A. Verygai klausimai, turbūt pradėti kalbėti apie įstatymo projekto visus privalumus gal ir nebūtų tikslinga. Aš pasistengsiu labai trumpai.
Iš tikrųjų šis projektas, ne tik tai, ką kalbėjo kolega Aurelijus, sudaro galimybes ir jauniems visų pirma dalyvauti, ypač mažose savivaldybėse, kur padalinių vadovai dirba taip pat dar anksčiau pradėję dirbti, negu buvo atgauta nepriklausomybė, dalyvauti konkursuose, pasirengti ir parodyti, kad tikrai gali užimti tam tikras pareigas. Aš manau, yra dar vienas labai svarbus momentas. Aurelijus pasakė apie mobingą, bet aš manau, kai vadovas dirbdamas žinos, padalinio vadovas ar filialo vadovas žinos, kad jis po penkerių metų turės dalyvauti konkurse, jis skaitysis ir su savo padalinio darbuotojais. Nes iš tiesų labai dažnai tenka išgirsti, kaip padalinių vadovai nekorektiškai elgiasi su darbuotojais, su jaunais darbuotojais, su dirbančiais rezidentais. Aš manau, tai irgi yra didelis pliusas.
Na, turbūt tiek trumpai, nes Aurelijus įvardijo viską, kas teisinga ir reikalinga mums šiandien. Iš tikrųjų prašau palaikymo balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti šitam klausimui? (Balsai salėje) Keliate ranką, kad ne. Gerai, balsavimas bus numatytu laiku.
15.51 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10, 11, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-341, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12, 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-342 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti 2-7.1 ir 2-7.2 klausimus kolegą A. Matulą. Svarstomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10, 11, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-341 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12, 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-342. Prašau. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kartu su L. Slušniu, R. Šalaševičiūte, V. Giraityte teikiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo kaip lydimojo projektus, kuriais siūlome sudaryti galimybę sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti ne tik savivaldybei, valstybei ir universitetams, bet savivaldybei kartu su valstybe. Valstybei atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat siūlome sudaryti galimybę steigėjais būti dviem savivaldybėms, dalininkais būti dviem savivaldybėms.
Kodėl kilo šita iniciatyva? Todėl, kad yra savivaldybių, kurios nori prisijungti prie stambesnių, ypač rajonų įstaigų, kurios nori prisijungti prie stambesnių ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų, išlaikydamos dalininkų teises. Jos bijo, kad jeigu jos prisijungtų filialų teisėmis, neturėtų jokios galimybės daryti įtaką ir garantuoti, kad po kelių mėnesių, savaičių kažkas nepriimtų už juos sprendimo panaikinti apskritai tą įstaigą.
Įstatymo projektas suteiktų galimybę optimizuoti kai kurias įstaigas, optimizuoti kai kurių įstaigų paslaugas, nukrauti tam tikras stambias įstaigas, kurios dirba didesniais krūviais, pervežti ir toliau gydyti ligonius, neskubant jų išrašyti. Įstatymas išties reikalingas. Labai prašome jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki kolegos. Pirmas klausia A. Veryga. Ruošiasi G. Burokienė.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, kolega Antanai, už pristatytą projektą. Iš esmės aš jam tikrai pritariu. Aišku, problema turbūt yra tai, kad yra tik labai nedidelis fragmentas iš sistemos, čia yra numatyta tik viena galimybė. Aš gerai prisimenu, kad praėjusią kadenciją mums teikiant panašius projektus, tik, aišku, ten buvo daugiau visokių niuansų, vienas iš tokių pagrindinių kritikos elementų iš jūsų buvo tas, kad vis tik nėra pristatyta pati sistemos vizija, o teikiami siūlymai dėl to, kaip turi būti organizuojama. Tai ar negalvojate, kad reikėtų kažkokią viziją pristatyti parlamentui?
Ir kitas klausimas. Ar pritartumėte, jeigu Seimo nariai, kolegos teiktume ir dar vieną pasiūlymą, tai yra kad galėtų būti trys steigėjai – tai yra universitetas, savivaldybė ir valstybė, tai yra ministerija?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, praeitos kadencijos pradžioje buvo panašus įstatymo projektas teikiamas mano su kai kuriais kolegomis. Dauguma atmetė, kad su galimybe jungtis išlaikant dalininkų teises. Tada jūs teikėte kadencijos pabaigoje – leisti būti steigėjais, bet be dalininkų teisių. Mes tada jau paprieštaravome ir atmetėme, bet dabar matau, kad turime pasirinkti ir pasirinkome ir komitete, ir ministerijoje, ir bendraudami su jumis kitą bendravimo, diskusijų kelią, ir tai jau duoda naudos ir komitete, ir čia. Aš manau, kad jeigu pritarsime šiam įstatymo projektui, ieškosime būdų, galimybių: galbūt galėtų būti ir trys steigėjai, bet čia gali būti rizikinga, nes tikriausiai universiteto tikslas yra šiek tiek kitoks, negu būti daugelio įstaigų steigėju, nes taip gali nukentėti ir mokslo studijos.
Dabar dėl bendros vizijos. Taip, ta vizija bus komitete, manau, artimiausiu metu per gerą mėnesį pristatyta. Ministerija, mes kalbamės, derinamės. Čia būtų tiktai vienas iš komponentų. Noriu patikinti, kad tai bus daroma savanoriškai, geranoriškai, ne žlugdant įstaigas per finansinius mechanizmus ar administracines priemones, bet sudarant dvi tris galimybes pačioms įstaigoms.
Tikrai stebina: mes tiesiogiai padarėme komiteto pasitarimus, jau šešis susitikimus su šešiomis savivaldybėmis, ačiū jums visiems, kad dalyvaujate, ir nė viena savivaldybė nekėlė to klausimo. Kaip tik atvirkščiai – kėlė klausimą, ar galėtų kaip nors susijungti, prisijungti išlaikydamos tam tikrą balsą. Molėtų savivaldybė nori netgi neišlaikydama dalininkų teisių jungtis prie tam tikrų stambių Vilniaus įstaigų. Aš manau, kad tai yra pažangus dalykas. Žiūrėkite – ir universitetinės, ir stambiosios ligoninės diagnozuoja ligą, pradeda gydyti, toliau laikosi hospitalizacijos rekomendacijų ir išrašo žmogų, o ar išties mūsų pragyvenimo lygis yra toks, kad per 6–7 dienas galima žmogų pagydyti ir saugiai išsiųsti namo? Ar tikrai užtikrinamas gydymo tęstinumas šeimos gydytojo lygiu? Ne.
Žiūrėkite, Japonijoje pragyvenimo trukmė yra ilgiausia ir ten gulėjimo trukmė yra apie 17 dienų. Vadinasi, būtų sudarytas labai gražus mechanizmas žmogui, greitai, efektyviai diagnozavus ligą, atlikus operaciją, nustačius ligą, paskirti gydymą toliau tęsti tame filiale. Taip laimėtų ir regionai, nes turėtų ligonių. Deja, ligonių srautai mažėja. Personalo savivaldybėse mažėja. Čia būtų galimybė.
Vėlgi Skuodas – labai gražus pavyzdys. Turėjome susirinkimą, pasitarimą su Skuodu, Klaipėdos ligoninė užtikrina konsultantų atvežimą į Skuodo ligoninę konsultuotis. Aišku, tai daro pakankamai retai, bet direktorius po mūsų posėdžio pažadėjo, kad jis sudarys galimybę, kad skuodiškiai konsultacijas gautų žymiai dažniau.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik noriu priminti pranešėjui, kad klausti – minutė, pasistengti atsakyti reikia per dvi.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jaunas esu, pasitaisysiu.
PIRMININKAS. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, pripažinti klaidas vėliau negu niekada yra labai gerai. Aš atsimenu, praeitoje kadencijoje jūs gąsdinote, kad užsidarys regioninės ligoninės dėl šio įstatymo. Ar jau dabar pakeitėte savo nuomonę?
Antras klausimas. Gal jau žinote, kokių regionų ir kokios pirmos įstaigos sudarys sutartį su ministerija? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nuomonės nepakeičiau. Kaip tik ir pasakiau, kad prievartos negali būti ir nebus, nes teiktas įstatymo projektas numatė penkis kriterijus. Jeigu neatitinki nors vieno kriterijaus, o pagal pirmą kriterijų 15 rajonų įstaigų iš karto būtų neatitikusios, būtų nutrauktas finansavimas iš ligonių kasų. Po poros metų jos būtų galėjusios vėl dalyvauti konkurse, bet ne po poros metų, o po dviejų mėnesių jau nebūtų likusių šių įstaigų.
Kelias yra šiek tiek kitoks, bet taip, daug metų iniciatorius yra Kupiškio savivaldybė ir dar kelios, kurios tikrai kelia klausimą ir supranta, kad prisijungusios ir išlaikiusios dalininkų teises, pavyzdžiui, prie Panevėžio ligoninės, užsitikrintų ir darbuotojų, ir pacientų srautus. Pagrindinė iniciatorė daug metų yra Kupiškio savivaldybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi L. Slušnys.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mano klausimas bus labai trumpas. Projektą pasirašėme prieš mėnesį jau ar daugiau, dar net nedirbome kontaktiniu būdu, jis kabojo mūsų sistemoje. Pasakykite, kokia buvo reakcija, vis tiek mūsų medikai dabar domisi, įstaigų vadovai, kas vyksta, kokie projektai, kokia buvo reakcija būtent susipažinus jiems su šiuo projektu ir tam tikromis atsiveriančiomis galimybėmis?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kiek man teko šnekėti su keliolika įstaigų vadovų, reakcija buvo gera. Tikrai reakcija buvo gera. Aš viešai noriu padėkoti, tą šiandien darė kolega Finansų komiteto pirmininkas, noriu padėkoti, pasidžiaugti Sveikatos reikalų komitetu, jo sudėtimi, į kurią įeina keli ministrai, keli komitetų pirmininkai, jauni, energingi žmonės, kartu kalbėdami, kartu diskutuodami, nusileisdami vieni kitiems, išgirsdami vieni kitus tikrai turime padaryti ir galime padaryti labai daug.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys. Ruošiasi A. Sysas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Klausimas irgi labai paprastas, kaip ir Rimantės. Kaip šios pataisos prisidės prie pagalbos, sakykim, sveikatos reformai, ypač kalbant apie mažesnes ligonines? Kuo tai stipresnė, sakykim, versija, nei būtų buvusi ankstesnė versija, kai tiesiog prijungia ir išnyksta juridinis asmuo ir dalininko teisės. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad tikrai padės optimizuoti finansus, padės optimizuoti paslaugas, padės išsaugoti pagaliau ir tas pačias mažesnes įstaigas. Kolegos, pandemija parodė, kad mes turime perkrauti savo mąstyseną įgyvendindami tam tikras pertvarkas. Anksčiau, ankstesnėse kadencijose tą darė visų kadencijų Seimo nariai ir vyriausybės, supratome, kad reikia optimizuoti, optimizuoti, sumažinti, pasiekti rekomenduojamą gydytojų ir lovų skaičių pagal PSO rekomendacijas, bet gyvenimas parodė, pandemija parodė, deja, mes buvome teisūs, kad išsaugojome daugelį įstaigų, kad nereikėjo mums dabar per pandemiją atidaryti lovų ir įstaigų stadionuose, sporto rūmuose, LITEXPO, ką mes buvome žadėję. Buvo labai protingai, pripažįstu, panaudotos mažosios įstaigos, kur buvo gydomi lengvesni ligoniai, be abejo, buvo visokių trukdžių, sudėtinga buvo ir dabar yra pervežti tuos ligonius. Kai komitetuose dabar išklausome savivaldybių atstovus, yra sunku suvokti, kodėl, pavyzdžiui, valstybė yra nustačiusi, kad Kupiškyje, Skuode, kituose mažesniuose rajonuose reikia, kad būtų du greitosios pagalbos postai. Sunku suvokti. Valstybė šiais metais, tarp kitko, atsiskaito, nes būtinoji pagalba yra valstybės funkcija, tą pasakė Konstitucinis Teismas. Kodėl finansuojama, pavyzdžiui, Kupiškyje greitosios pagalbos postų – 0,98, Skuode – 1,2, Šilalėje – panašiai. Kol mes nesuvoksime, kad ta valstybės funkcija turi būti finansuojama normaliai ir netgi ne po du postus, bet galbūt po tris, kai žmonės žinos, kad pervežimas, nuvežimas į kitą ligoninę yra saugus, laiku, nebus ir noro priešintis. Dabar pasitarime su paskutiniais rajonais pasakė mums – iš kelių tūkstančių iškvietimų į 500 iškvietimų pavėlavome, nes tiesiog automobilių nebuvo. Buvo išvežtas vienas ligonis į Klaipėdą, kitas – kitur, tai ar čia yra saugu, ar mes toliau turime toleruoti? Čia kreipimasis dar kartą į Sveikatos apsaugos ministeriją, kas priklauso, kam Vyriausybė atidavė pinigus, prašau finansuoti tiek, kiek nustatėte, kad paslaugos būtų saugios. Ir tada viskas stoja į savo vėžes.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikatos korifėjau, ar teisingai supratau, kad jūs jau perkrovėte savo mąstymą ir dabar siūlote perkrauti jį visiems kitiems? Prisimindamas ilgas diskusijas dėl sveikatos įstaigų reorganizacijos šioje ir kitose posėdžių salėse, aš girdėdavau kritiškas, net tokias uždegančias jūsų kalbas dėl bet kokios sveikatos įstaigų reorganizacijos. Dabar jūsų nuomonė pasikeitė, ir taip kardinaliai. Tai ar aš teisingai suprantu, kad jūs perkrovėte mąstymą?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, neteisingai supratote. Mąstymo neperkroviau. Panašų įstatymo projektą teikėme praeitos kadencijos pradžioje, bet tiesiog buvo nepritarta. Optimizacija, ypač paslaugų, reikalinga, bet tai reikia daryti, kolega, kaip jūs mane ir mokydavote netoli kabineto visada, ne prievarta, bet sudarant galimybę, alternatyvą įstaigoms pasirinkti. Jeigu mažosios įstaigos dabar nepasirinks mūsų galimai pasiūlytų trijų, keturių, dviejų variantų dėl medikų trūkumo, dėl paslaugų trūkumo, nes visi važiuoja dėl rimtesnės ligos pas specialistą, kuris turi daugiau patirties, tai tokiu atveju ta įstaiga bus pasmerkta.
Be abejonės, patirtis yra labai svarbu. Aš visada sakau ir sakysiu: turi licenciją, kvalifikacija yra vienoda, dirbant ar Pasvaly, ar Biržuose, ar Vilniuje, ar kitur, tik specializacija siauresnė. Nereikia nei Pasvalyje, nei Pakruojyje neurochirurgų, nereikia kraujagyslių chirurgų. Bet jeigu turi terapeutų, turi chirurgų, jeigu turi kardiologo… vadinasi, kvalifikacija vienoda. Todėl niekada neišgirsite iš mano lūpų ir tikriausiai komiteto narių, kad jeigu dirbi periferijoje, tu blogesnės kvalifikacijos.
Labai gražus pavyzdys (gal per ilgai šneku, bet jaunas, pasitaisysiu) Joniškio ligoninės… pavaduotojas. Prieš dvejus metus jis buvo vienas iš jaunųjų gydytojų lyderių, skaitydavo pranešimus, sakydavo, žinote, nevažiuokite į periferiją, nes ten kvalifikacija, mes degraduosime. Dabar jis Joniškio ligoninės… pavaduotojas, mums prieš savaitę padarė tokį pranešimą, sako, valstybėje sugalvokite mechanizmą, kaip atvažiuoti į rajoną ir čia padėti teikti pagalbą, nes čia labai gerai, kvalifikuoti žmonės ir panašiai, ir panašiai.
Kaip matote, ir jaunimui rekomenduoju nebijoti, nuvažiuoti, pažiūrėti, visi mes pradėjome savo darbą, visa profesūra pradėjo darbą rajonuose. Jeigu jaunas gydytojas nori iš karto dirbti universitetinėje ligoninėje, gali dirbti, gali kokius trejus ketverius metus panešioti profesoriui rankšluostėlį per vizitaciją, kaip aš sakau. Bet jeigu nori realizuoti savo praktiką, savo žinias, atvažiuok į periferiją, atvažiuok į rajoną, padirbk kaip profesorė V. M. Čigriejienė trejus ketverius metus, įgysi patirties, išmoks judėti rankos ir panašiai, tada važiuok, ginkis ir daryk. Man atrodo, Aurelijus lygiai taip pat pradėjo ir A. Vinkus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Antanai. Kad jaunas, tai tikrai, bet ar pasitaisysite, nežinau. Už nori kalbėti A. Vinkus. Prašom. Gerbiamas Antanai, reikia įdėti kortelę.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, labai džiaugiuosi, kad šis klausimas vėl grįžo į Seimą, nes šios problemos sprendimas buvo siūlomas jau ankstesnėse kadencijose, svarstomas atitinkamuose Seimo komitetuose, tačiau išspręsti problemos ir palankaus sprendimo priimti nepavyko. Kalbu apie sveikatos priežiūros įstaigų steigėjo statusą ir valdymo modelį. Labai logiška, kad, sujungus valstybei ir savivaldybei priklausančius subjektus, valdyme turėtų dalyvauti ir steigėju būti tiek valstybė, tiek savivaldybė. Sujungus dvi, tris ar nesvarbu kiek subjektų, priklausančių skirtingoms savivaldybėms, naujo darinio valdyme turėtų dalyvauti ir steigėjo statusu sujungtų vienetų savivaldybės.
Toks steigėjų sukurto naujo darinio valdymo modelis nepažeidžia nė vienos pusės interesų, visoms pusėms sudaro galimybes ir prielaidas jiems tinkamai atstovauti. Taip pat būtų sudarytos teisinės prielaidos efektyvesniam valdymui, racionalesniam ir efektyvesniam finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimui. Labai palaikau šį siūlymą ir, žinoma, balsuosiu už. Kviečiu jus taip pat prisijungti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Antanai. Kadangi prieštaraujančių nėra, gal galiu pasiūlyti pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas dėl abiejų klausimų. Svarstyti siūloma gegužės 18 dieną.
16.10 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258 (pateikimas)
Svarstomas kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258. Prašom. Kolega A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimo esmė yra labai paprasta. Tais pakeitimais būtų nustatoma prievolė sveikatos priežiūros įstaigoms jungtis prie elektroninės sveikatos sistemos ir teikti į šią sistemą duomenis, kurie yra nustatomi kaip privalomi teikti, ir yra numatoma atsakomybė, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga vis dėlto nesijungtų prie elektroninės sveikatos sistemos ir neteiktų duomenų. Tokiu atveju jai būtų stabdoma licencija.
Dabar kodėl toks siūlymas yra teikiamas? Nepaisant visų pasišpilkavimų ir visokių nepasitenkinimų, elektroninės sveikatos sistemos netobulumų, sistema yra veikianti, funkcionuojanti. Žinoma, kad yra ką joje tvarkyti, ir tikrai nemažai, bet jei sveikatos priežiūros įstaigos nesijungia prie jos ir neteikia duomenų, tada mes susiduriame su tokiomis situacijomis, kai pacientai, nuvykę į kokią nors gydymo įstaigą, sako, o mano duomenų ten niekas nerado, nėra jų elektroninėje sveikatos sistemoje, kodėl aš turiu kartoti tyrimus, kodėl aš turiu daryti tą ar aną. Taip yra, nes dalis sveikatos priežiūros įstaigų yra tiesiog neprisijungusios prie šios sistemos ir duomenų ten neteikia. Tai tikrai yra didelis nuostolis pacientams.
Aš jums noriu pateikti tik keletą tokių praktinių pavyzdžių, kurie jau duoda praktinę naudą pacientams. Vienas iš tokių pavyzdžių yra receptinių kompensuojamųjų vaistų išrašymas per elektroninę sveikatos sistemą. Dabar jau faktiškai beveik 100 % tokių receptų yra išrašoma per elektroninę sveikatos sistemą. Tai sukūrė prielaidas ir galimybes į šią sistemą integruoti, pavyzdžiui, vaistų suderinamumo sistemą. Vadinasi, gydytojas, išrašydamas vaistą, sužino, ką išrašė jo kiti kolegos. Galų gale skirdamas keletą medikamentų jis iš karto sistemoje mato, ar yra kokių nors nesuderinamų paskyrimų, tai yra ar yra kokių nors vaistų, kurių nereikėtų skirti kartu, ir tą sistema jau padaro automatiškai. Tai yra privalumai, kurie atsiranda naudojantis šia sistema.
Kas dar iš tokių praktinių dalykų? Kad ir COVID-19 kontekste kiekvienas iš jūsų galite dabar atsidarę savo paciento portalą pasižiūrėti, ar esate paskiepyti, kokia vakcina, ar esate persirgę, ar jums yra atliktas testas, pavyzdžiui, ar jis buvo teigiamas, ar jis neigiamas. Naudojimasis šia sistema sukuria prielaidas atsirasti tam vadinamajam imuniteto pasui. Bet dėl to vėlgi įstaigos turi prievolę naudotis sistema ir suvesti ten duomenis.
Jeigu visos asmens sveikatos priežiūros sistemos ja naudotųsi, atsirastų galimybė detalesnei duomenų analizei, vadinasi, sprendimų priėmėjas, ar tai būtų ministerija, ar tai būtų parlamentas, turėtų galimybę priimti duomenimis grįstus sprendimus. Atsiveria papildomos galimybės mokslui. Atsiranda galimybė naudoti dirbtinį intelektą šių duomenų analizei ir taip toliau. Tikrai kviesčiau pritarti šiems įstatymo pakeitimams ir manau, kad jie mums, kaip šaliai, leis pajudėti dar vieną žingsnelį į priekį organizuojant sveikatos sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Aurelijau. Yra norinčių jūsų paklausti. Pirma klausia L. Nagienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Aurelijau, iš tikrųjų įstatymo pataisa yra labai tiksli ir labai naudinga, nes mes žinome, kad, svarbiausia, pacientui nauda yra didžiulė. Bet yra priežasčių, dėl kai kurių priežasčių, mes žinome, kodėl gydymo įstaigos neturi ir negali kai kurios suvesti duomenų, nes turi vieną sistemą, kurią reikia būtinai integruoti. Ar galite įvardyti, gal yra suskaičiuota, kiek reikės lėšų ir iš kur jas gaus, nes kai kurios tiesiog galbūt neturės galimybės įsidiegti, nes neturės pakankamai lėšų. Kaip šitas klausimas? Tik tiek, kad labai aktualu, ir tai yra labai svarbus ir geras projektas, nes aš labai gerai prisimenu, kaip buvo su nedarbingumo pažymėjimais, kai visi prieštaravo, o kai buvo pasakyta – vieną dieną privalote, viską susitvarkėme. Laikotarpis lyg ir būtų normalus pasirengti šitam.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Čia yra kelios galimybės. Viena tai yra galimybė naudotis ta vadinamąja online arba web versija, tai tada įstaigai nereikia kažko įsigyti, gali tiesiog naudotis tuo, kas dabar yra sukurta ir funkcionuoja. Gal tai nėra pats patogiausias variantas, nes kai kurios įstaigos yra nusipirkusios, susikūrusios galbūt kažką savo, ypač jeigu mes kalbame apie tas vidines vadinamąsias sistemas, tai tada integracija šiek tiek kainuoja. Bet aš noriu tik priminti, kad praėjusioje kadencijoje parlamentas pakeitė turto valdymo formą ir ten tam tikri, sakykime, turto valdymo… Tai elektroninė sveikatos sistema taip pat yra turtas, jos nusidėvėjimas ir kiti dalykai turėtų būti įskaičiuojami į gydymo įstaigų paslaugų kaštus. O įstaiga gali susiplanuoti pinigus ir tiesiog investuoti į elektroninę sveikatos sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi J. Sejonienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šita e. sveikatos problema jau, atrodo, tęsiasi šimtmečius. Ir apie lėšas, kurios ten buvo milžiniškos investuotos, kalbėjome. Tai aš noriu pasiremti jūsų dar šviežiomis žiniomis, kiek ta visa sistema dar yra funkcionali? Kodėl tos įstaigos tada ja nesinaudoja, nepaisant vienokio ar kitokio įstatymo ar netgi varianto, kurį jūs šiandien siūlote? Ar neužtenka čia tik pranešti, kad būkite geri, naudokitės, mes gyvename XXI amžiuje, įsibėgėjame. Koks būtų jūsų matymas, kodėl iki šiol dar yra tokių, kurie ignoruoja, sakyčiau, tą sistemą?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai negalėčiau dabar labai detaliai atsakyti kodėl. Matyt, kiekviena įstaiga randa savų kažkokių pasiaiškinimų, pasiteisinimų. Dabar kiek ji funkcionuoja. Aš galiu tiesiog pacituoti aiškinamąjį tų pataisų raštą. Aišku, tie skaičiai gali būti dabar jau trupučiuką pasikeitę ir tikrai ne į blogąją pusę, bet yra kai kurių dalykų, kurie yra šimtu procentų ir dabar naudojami. Pavyzdžiui, gimimo arba mirties liudijimai yra šimtu procentų išduodami per šią sistemą, aš minėjau, kad beveik šimtu procentų kompensuojamųjų receptinių vaistų yra per ten išrašoma, vairuotojo pažymėjimo patikrinimo pažymų 97 % per ten sukasi, na, bet ne 100 % kai kurių dalykų. Aišku, yra pasakymų, kad galbūt yra nepatogu, gal ji nėra tokia greita, kaip norėtųsi, yra tikrai problemų, kurias reikia išspręsti ir apie kurias Registrų centras turėtų pagalvoti, kaip padaryti, kad greita veika būtų užtikrinta ir panašiai, bet tai nepaneigia paties principo. Vis tiek reikia naudotis, nes tai yra patogumas pacientui, nes nuvažiavus į kitą įstaigą, jeigu nemato tavo duomenų, na, tai kartoja tyrimus arba vaiko pacientą atsivežti spausdintų kažkokių tyrimų ir panašiai. Turime tiesiog stengtis. O šita įstatymo pataisa įpareigotų įstaigas. Aš manau, kad jos nė viena nenorės, kad būtų stabdoma licencija, ir ras tada sprendimą.
PIRMININKAS. Jūsų dar nori paklausti J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamo Aurelijaus, kokios iš tiesų šiandien yra realios galimybės atskiroms įstaigoms prisijungti prie SPPI IS, iš esmės tai yra e. sveikata? Ar yra numatytos kažkokios valstybės priemonės toms įstaigoms, kurios turi sunkumų prisijungti? Ir apskritai, jeigu visos įstaigos prisijungtų prie tos sistemos, ar ji iš tiesų būtų pajėgi tas visas funkcijas – ir dabar jau esančias, ir dar būsimas – vykdyti?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū. Teisingas klausimas. Aš manau, kad jinai tikrai yra pajėgi, nes dauguma tų neprisijungusių įstaigų yra mažos įstaigos. Didžiosios iš esmės visos, kurios didžiausią srautą ir sugeneruoja, iš esmės visos yra prisijungusios. Ir aišku, kad ten kyla didžiausi srautai. Dėl ko tos mažosios nesijungia, sakau, yra tikrai labai skirtingų pasiaiškinimų, labai skirtingų argumentų. Būna ir tokių situacijų, kada nesinori jungtis, nes nesinori, kad matytųsi ten kai kurie dalykai. Čia gal ne dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, bet, pavyzdžiui, dėl odontologijos tam tikrų įstaigų yra tokių visokių niuansų. Bet, aišku, nereikia gal visų juodinti, visko ten, matyt, būna. Todėl aš ir sakau, kad priežasčių yra pačių įvairiausių. O su tais būtiniausiais duomenimis, kurie yra nustatyti kaip privalomi teikti, tikrai sistema, aš manau, susitvarkys.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori pasisakyti L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šita pataisa tikriausiai galėjo būti ir anksčiau, bet tai yra labai svarbu, geriau vėliau negu niekada. Labai svarbu, kad mūsų pacientui palengviname situaciją. Jis važiuos į bet kurią gydymo įstaigą, bus elektroninis siuntimas, niekur nereikės. Mes žinome taip pat, kokia yra nauda, kaip ir paminėjo Aurelijus, dėl receptų išrašymo. Nueiname tiktai turėdami savo asmens kodą ar asmens dokumentą, visą informaciją turi farmacijos specialistai.
Taigi aš tikrai pritariu šitam projektui ir tikrai linkiu, kad visos gydymo įstaigos, kurios ir mažosios dar šiandien nesuskubo, laiko yra pakankamai, gali tikrai savo sistemą susitvarkyti taip, kad galėtų prisijungti prie bendros informacinės sistemos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi prieš nėra pasisakančių, siūlyčiau pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra? Pritarta. Siūlomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, svarstyti numatoma gegužės 25 dieną.
16.23 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-348 (pateikimas)
Svarstomas darbotvarkės 2-10 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-348. Pristato kolegė J. Sejonienė. Ponia Jurgita, jums reikėtų pristatyti klausimą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsiprašau, kad užsikalbėjau. Iš esmės klausimas yra labai paprastas, teiktas jau ir praeitoje kadencijoje. Siūlau neišskirti, nediskriminuoti universitetinėse įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, pradedant slaugytojų padėjėjais, slaugytojais, gydytojais, ir netaikyti jiems kitokių sąlygų, negu yra taikomos kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Tai yra terminuotos sutartys, kurios iš tiesų sudaro daug tiesiog ir fizinių nepatogumų tiems žmonėms. Ir pati esu dirbusi universitetinėje įstaigoje.
Jeigu turi finansinių įsipareigojimų ar nori turėti kokių nors finansinių įsipareigojimų, vien tokia sutartis iš tiesų tikrai sukelia daug nepatogumų. Nemanau, kad ji prideda kažkokios kokybės sprendžiant apie kvalifikaciją, apie darbuotojų kompetencijas tose įstaigose. Pačioms įstaigoms tai yra papildoma našta organizuoti konkursus kiekvienam darbuotojui kas penkerius metus, tuo labiau dabar pandeminėje situacijoje, kai iš tiesų ir negalima jų organizuoti, jie yra atidėti. Vėlgi yra papildomas iššūkis patiems darbuotojams. Manau, kad tai yra tikrai keliose įstaigose dirbančius darbuotojus diskriminuojanti situacija.
Beje, labai pritariu teiktam pasiūlymui, kad turėtų būti griežčiau ir aiškiau reglamentuota atskirų pozicijų vadovų darbo sutartis, bet jokiu būdu ne atskirų darbuotojų, paprastų darbuotojų, neužimančių jokių valdančių pozicijų. Labai prašau palaikyti. Iš tiesų nežinau, kodėl nebuvo palaikyta dar praeitoje kadencijoje, bet labai tikiu, kad šį kartą bus palaikyta ši iniciatyva.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Jurgita, aš tai turiu tokį labai paprastą klausimą: ar jūs, rengdama šias pataisas, kalbėjote su universitetų, su universitetinių ligoninių vadovais, nes jiems reikia užtikrinti darbą. Ar vis dėlto jūs nesutiktumėte, kad universitetinė ligoninė nėra šiaip ligoninė, tai yra įstaiga, kuri atlieka ir ugdomąją funkciją, ten yra rengiami jaunieji medikai, tiek gydytojai, tiek slaugytojai, natūralu, kad ten ir reikalavimai yra keliami šiek tiek kitokie.
Aš nesutikčiau su jumis dėl visų finansinių, sakykim, įsipareigojimų, man pačiam irgi teko dirbti tokį darbą, man netrukdė tie penkerių metų konkursai ir aš visas paskolas, kurių prašiau iš banko, gavau. Klausimas – ar jūs derinote su šių įstaigų atstovais?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Tikrai su atskirais vadovais nederinau. Kalbant apie tai, kad terminuotoji darbo sutartis galėtų kaip nors užtikrinti kokybę, kvalifikaciją, aš niekaip nesuprantu, nebent jūs pats man galėtumėte pasakyti, kaip galėtų būti, kad terminuotoji sutartis tą kokybę užtikrintų? Jeigu jau taip, tuomet ji turėtų būti vienodai užtikrinama visose sveikatos priežiūros įstaigose, nes sveikatos priežiūra yra labai jautri sritis visiems gyventojams, ne tik universitetinėse ligoninėse gaunantiems paslaugas.
PIRMININKAS. Taip, norėtų klausti E. Gentvilas, bet salėje nematau. Klausia L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Iš tiesų įstatymo pataisos, manau, svarbios. Kurdami ir pasitikėjimu grįstą valstybės įvaizdį mes jau turbūt suaugome iki tokių sutarčių. Aš norėčiau tiesiog pasiteirauti, kiek tokios sutartys sumažins korupcijos galimybę, nes tokių sutarčių egzistavimas įstaigose sukuria prielaidą konkursą organizuojantiems asmenims pasipelnyti, kiek tai sumažins šią galimybę? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Linai, tikrai nežinau, kiek tai sumažins. Jeigu tai bent kiek nors sumažins korupcijos galimybę, bus tikrai labai puiku. Tikrai neįsivaizduoju, kaip galima būtų net tai apskaičiuoti. Bet labai tikiu, kad taip ir bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar jūsų nori paklausti A. Navickas. Prašom, kolega.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Jurgita, mano klausimas turėjo būti panašus į L. Slušnio. Vis dėlto norėčiau, kad jūs dar kartą pabrėžtumėte šios įstatymo pataisos svarbiausias pozityvias puses. Aš suprantu, kad turėtų padėti paprastiems medikams, bet būtent šioje situacijoje, man atrodo, irgi labai svarbu, kaip tai keis medicinos personalo santykius medicinos įstaigose? Jeigu jūs dar kartą, gal aš ten pražiopsojau, pabrėžtumėte šios pataisos svarbą?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Svarba tokia ir yra, kad tiesiog darbuotojai, dirbantys keliose įstaigose, kurios yra universitetinės, nebus diskriminuojami, lyginant su kitais darbuotojais. Pati esu dirbusi ir universitetinėje įstaigoje, ir ne universitetinėje įstaigoje, ir jokioje įstaigoje nei išskirtinių kvalifikacijos, nei darbo kokybės reikalavimų man nebuvo keliama. Aš manau, kad tai yra visiškas formalumas, visiškai nereikalingas, be to, sudaro tiems darbuotojams, kurie turi terminuotąsias darbo sutartis, papildomų rūpesčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės išsiskyrė. Yra norinčių pasisakyti už ir prieš. Už pasisako, E. Gentvilo vėlgi nematau, tuomet A. Matulas pasisako už. Irgi nematau. A. Navickas, prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tikrai raginčiau visus balsuoti už. Išklausiau Jurgitos paaiškinimą apie tai, kad tai tikrai nėra koks nors revoliucinis pataisymas. Bet, mano supratimu, tai kartais pašalina tą nereikalingą išskirtinumą arba statusą, kai mes bandome sakyti, kad šiuo atveju terminuota sutartis gali prisidėti prie kažkokios kokybės arba terminuota sutartis gali garantuoti kažkokį universitetiškumą didesnį. Man atrodo, čia yra tam tikras savęs apgaudinėjimas ir iliuzija. Man atrodo, tikrai turėtume šalinti visus nereikalingus apribojimus. Šiuo atveju Jurgitos pataisa tai ir siūlo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis tik aš iš Jurgitos atsakymo supratau, kad nėra kalbėtasi nei su universitetais, nei su universitetinėmis ligoninėmis. Priiminėti tokius siūlymus ir sprendimus be bent jau elementaraus aptarimo su jais, man atrodo, yra labai neatsakinga. Aš pats atėjau taip pat iš akademinio gyvenimo ir puikiai žinau, kam reikia tokių terminuotų sutarčių. Tam, kad tu galėtum tiesiog neužmigti savo pozicijoje ir privalėtum visą laiką stengtis, būti pasitempęs, domėtis, kelti kvalifikaciją, nes į tavo vietą gali ateiti žmogus, kuris po penkerių metų pasakys ir parodys, kad jo kompetencijos yra aukštesnės. Tai iš tiesų stimuliuoja ir augimą universitetinių institucijų, kurios yra, kaip ir sakiau, ne tik sveikatos paslaugų teikimo, bet ir ugdymo, specialistų rengimo kalvės.
Kalbant apie saugios valstybės principus, aš nesutikčiau su Jurgita, juo labiau kad tokios tikrai saugios valstybės kaip Skandinavija turi tokias terminuotas sutartis ir nemato čia jokios problemos. Tikrai absoliučiai nesutinku ir su Lino pasakymu apie korupciją. Aš manau, kad tokie pasakymai nepagrįstai meta šešėlį apskritai universitetinėms ligoninėms. Manau, kad taip nereikėtų kalbėti. Jeigu žinote tokių atvejų, apie juos reikėtų pranešti institucijoms, jeigu žinote korupcinių atvejų. Tikrai raginčiau nepritarti šioms pataisoms. Kiek žinau, tikrai tam nepritaria ir universitetai, nepritaria ir pačios universitetinės ligoninės. Negriaukime funkcionuojančios sistemos vien tik dengdamiesi tokiais formaliais pasakymais, kad tai kažkam sukurs saugumą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsavimas dėl šio klausimo bus numatytu laiku.
16.32 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184 (pateikimas)
Svarstomas darbotvarkės 2-11 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184. M. Majauskas. Prašom į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymą. Šį įstatymą rengėme kartu su mano gerbiamu kolega L. Kasčiūnu. Dėl konteksto noriu papasakoti šiek tiek apie situaciją Lietuvos teismuose. Lietuvoje yra 700 teisėjų, kurie dirba teismuose ir gauna valstybės mokamą atlyginimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šios su darbo santykiais susijusios pajamos 2019 metais sudarė 31,5 mln. eurų. Papildomos teisėjų deklaruotos pajamos per metus paprastai sudaro apie 1 mln. eurų. Didelę dalį šių pajamų 2019 metais sudarė nekilnojamojo turto nuomos pajamos. 79 teisėjai gavo 226 tūkst. eurų turto nuomos pajamų. Dividendai, gyvybės draudimo išmokos, palūkanos sudaro maždaug 363 tūkst., 100 teisėjų gavo būtent tokias papildomas pajamas. Tačiau įdomioji dalis yra autorinė ir individuali veikla. Šios pajamos per metus papildomai sudarė 190 tūkst. eurų. Autorine veikla, mokymais, užsiėmė 47 teisėjai, jų bendros pajamos sudarė 127 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, vienas teisėjas per metus už mokymus deklaravo 17 tūkst. eurų papildomų pajamų. Individualia veikla, įskaitant ir papildomą teisinę veiklą, užsiėmė 11 teisėjų ir per metus gavo 63 tūkst. eurų papildomų pajamų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, vienas iš jų, užsiimdamas papildoma teisine veikla, per metus gavo daugiau kaip 33 tūkst. eurų.
Mūsų su kolega įsitikinimu, teisėjai atlieka ypatingą vaidmenį visuomenėje, todėl labai svarbu užtikrinti jų nešališkumą ir sprendimų objektyvumą. Deja, teisėjų praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių, ar yra tinkamai valdomi galimi interesų konfliktai. Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai – sakyčiau, kad dalintis patirtimi, teismų praktika yra svarbus užsiėmimas. Tačiau ši veikla negali virsti komercija, kai privatus asmuo privačioje bendrovėje gali užsisakyti tam tikro teisėjo mokymus.
Mūsų supratimu, tokia praktika yra netinkama, todėl teikiame pataisą, kuri skamba taip: sakome, jog teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus dėstytojo, mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo pareigas mokslo ir studijų institucijose. Dar daugiau, teisėjas negali dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, įskaitant paslaugų teikimą verslo arba kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms, įskaitant švietimo įstaigas, nesančias mokslo ir studijų institucijomis. Teisėjas taip pat negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą arba pažymą ar kita versliškumo požymių turinčia veikla.
Toks yra įstatymo projektas ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia A. Palionis. Prašom, Andriau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo jūs turite ir trečią palaikantį jus Seimo narį, tikrai pritariu jūsų minčiai ir idėjai, bet man kyla klausimas tik dėl verslo liudijimų, nes mes puikiai suprantame ir, Mykolai, pats pristatydamas pasakei dėl nekilnojamojo turto nuomos, kai gauna pajamas teisėjai, bet mes atimame galimybę iš žmonių rinktis. Priklausomai nuo turto, susimokėti mokesčius mes galime arba išsipirkdami verslo liudijimą, arba sumokėdami GPM. Neretai verslo liudijimo išsipirkimas žmogui sutaupo pinigų, negu kad sumokėtų 15 % GPM. Ar mes čia nepažeisime teisių? Turto nuoma nelaikoma versliškumu. Tai yra darbas, savarankiškai traktuojamas. Man tik šiuo atveju kyla klausimas, kad kaip nors turėtume išskirti turto nuomą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Jūsų iš tiesų labai taiklus pastebėjimas. Nekilnojamojo turto nuoma gali užsiimti turėdamas verslo liudijimą ar pažymą arba susimokėdamas gyventojų pajamų mokestį metų pabaigoje. Dėl šio klausimo esu kreipęsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų, kokia tvarka ir Seimo nariams galioja. Etikos ir procedūrų komisija pasakė paprastai: Seimo nariai sako, kad leidžia antrosioms pusėms užsiimti, bet jeigu Seimo narys nori užsiimti tokia veikla, tai vis dėlto verslo liudijimas nėra tinkama veikla ir galėtų gauti nekilnojamojo turto nuomos pajamas susimokėdamas gyventojų pajamų mokestį metų pabaigoje.
Toks yra Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas ir man atrodo, kad iš principo tokia tvarka turėtų būti taikoma ir teisėjams. Taip, tam tikrais atvejais mokesčiai, sumokami nuo nekilnojamojo turto nuomos, būtų šiek tiek didesni, bet tai būtų aišku, skaidru ir tai nebūtų verslo liudijimas, kurį teisėjas išsiėmęs kaip ir užsiimtų verslu.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Mykolai, tikrai nesitikėjau iš jūsų tokio projekto, nes kažkada aną kadenciją mes koneveikėme valstiečius už visko draudimą, pareigų atėmimą, kadencijų įvedimą, mokesčių kėlimą, visa kita ir ta pasaka buvo be galo ir iš jūsų, ir iš mūsų, ir iš visų kitų. Bet dabar pats konservatorius, kuris aną kadenciją priešingai su tais kovojo, dabar nori viską uždrausti. Aš tiesiog, aišku, norėčiau ir S. Šedbaro išgirsti nuomonę ir poziciją, kaip yra.
Ar jums neatrodo, kad teisėjas ar Seimo narys, ar bet kuris kitas asmuo, kuris šiandien yra renkamas, priešingai, turi būti skatinamas užsiimti ir kita veikla, kad baigęs šią savo veiklą galėtų grįžti į darbą? Ar jums atrodo normalu, kad Seimo narys ginekologas, kuris išrenkamas ketveriems metams, po ketverių metų negali grįžti prie savo specialybės ir tęsti savo darbo, nes jis turi išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, klausymus ir panašiai, ir panašiai.
Dabar lygiai tas pats ir su teisėju. Jeigu iš teisėjo jūs atimsite dėstymą, atimsite knygų rašymą, atimsite galimybę būti katedros vedėjo pavaduotoju ar dar kažką, jūs galvojate, kad mes dėl to ką nors pasieksime ir taip bus geriau?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų klausimą. Aš tiksliai taip ir manau. Manau, kad bus geriau, jeigu mes užtikrinsime, kad priimami sprendimai teismų, ypač visuomenės požiūriu, visuomenės pasitikėjimo požiūriu, objektyvūs ir nešališki. Jūs juk nenorėtumėte, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas užsiimtų įmonių konsultacijomis, tuo, kuo jis užsiėmė, prieš ateidamas dirbti čia. Aš konsultavau užsienio investuotojus ir pardavinėjau lietuviškas Baltijos šalių bendroves užsienio investuotojams. Juk nenorėtumėte, kad tokia veikla užsiimčiau, nes, natūralu, jums kiltų klausimas, ar aš tinkamai valdau interesų konfliktus.
Mano giliu įsitikinimu, lygiai to paties mes norėtume tikėtis ir iš teisėjų, siekdami užtikrinti, kad jų priimami sprendimai yra objektyvūs ir nešališki. Ir šioje situacijoje aš puikiai suprantu, kad teisėjai kartais priima tokius sprendimus galbūt ir ne iš gero gyvenimo, galbūt iš tikrųjų reikėtų peržiūrėti, kokie yra jiems mokami atlyginimai, bet pirma mes turime užtikrinti jų objektyvumą, nešališkumą ir galimų interesų konfliktų tinkamą valdymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Kasčiūnas. Kitas klausiantysis bus A. Navickas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jonai. Mykolai, aš irgi manau, kad čia yra tikrai savalaikė mūsų iniciatyva. Galbūt klausimą aš formuluočiau per visai neseną istoriją, kai Teisėjų etikos ir drausmės komisija priėmė vieną tokį labai įdomų sprendimą būtent dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Maciejevskio, kuris užsiėmė komercine veikla, dalyvavo įvairiuose mokymuose. Buvo toks įdomus sprendimas: Teisėjų etikos ir drausmės komisija pasiūlė teisėjui deklaruoti, kas nedeklaruota, tačiau pažeidimo nekonstatavo. O nedeklaruotas buvo tas uždarbiavimas, taip pat giminystės ryšiai, kuriuos reikėjo taip pat deklaruoti, ir net nekilnojamojo turto sandoris. Ir tą daro teisėjai, kurie iš esmės atsakingi už teisingumo vykdymą, kai turbūt, na, moralės ir visi kiti standartai turi būti aukščiausio lygio. Gerbiamas Mykolai, kaip jūs vertinate tokius Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimus?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų nustebino toks sprendimas. Norėtųsi tikėti, kad teismų savivalda supranta teisėjų objektyvumo svarbą. Iš tiesų mes turėjome diskusiją su teismų atstovais ir tikėjomės, kad imsis priemonių siekdami užtikrinti, kad būtų išvengta ne tik interesų konfliktų, bet, labai svarbu, ir interesų konflikto regimybės, nes visuomenės pasitikėjimas remiasi tokiu kartais sunkiai apčiuopiamu dalyku. Na, galbūt teisėjęs, teikęs konsultacines paslaugas, nebūtinai ir teikė tai įmonei, dėl kurios vėliau priėmė sprendimus, bet, visuomenės akimis, tai pažeidžia pasitikėjimą.
Man labai norėtųsi, kad girdėdami kaltinimus iš vienos pusės ir iš kitos pusės mes šiek tiek galbūt sulaikytume emocijas ir pereitume prie praktinių sprendimų. Man atrodo, kad čia yra pagrįstas, konkretus ir aiškus sprendimas, kuris jau yra išbandytas. Konstitucinio Teismo darbo reglamentas labai aiškiai pasako, kad teikti komercines paslaugas, konsultuoti nėra tinkamas dalykas ir nėra suderinamas su teisėjo veikla. Labai aiškiai parašyta ir aš, remdamasis tuo, norėčiau tikėti, kad ir kiti teismai galėtų priimti tokias pačias nuostatas. Jų sprendimas išteisinti savo kolegą, na, reikia gerbti teismų sprendimą, bet man asmeniškai jis kelia abejonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Navickas. Ruošiasi K. Masiulis.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Mykolai, tikrai sutinku, kad šiuo atveju kalbama ne apie kokius nors draudimus, o apie motyvacijos išgryninimą, bet ar aš nelabai supratau, ar neišgirdau, kai jūs vardijote galimas veiklas, jūs, pavyzdžiui, nepaminėjote galimybės rašyti knygas. Aš manau, kad teisėjas tikrai gali parašyti bestselerį, iš jo uždirbti daug pinigų ir tai nėra kas nors susiję, tai nėra komercinė veikla, tai yra visgi kūrybinė veikla. Jūs įvardijote dėstymą, bet aš neišgirdau būtent tokios autorinės kūrybinės veiklos, kuria jis galėtų užsiimti. Galų gale ar teisės teoriją rašyti, ar dar ką nors. Gal aš neišgirdau, atsiprašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, iš tiesų niekas nedraudžia rašyti knygų, lygiai taip pat kaip ir Seimo nariams. Čia yra konkrečiai pasakyta, kokių negali eiti renkamų ir skiriamų pareigų. Tai aš pakartosiu. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų – dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigų mokslo ir studijų institucijoje, išskyrus būtent šias išvardintas. Taigi mes kalbame apie tai, kokių pareigų jis negali eiti, ir taip pat kalbame, kokios veiklos jis negali daryti. Tai dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, įskaitant paslaugų teikimą verslo arba kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms. Mes einame ne taip, ką jis gali daryti, bet mes labai aiškiai apibrėžiame, ko jis negali daryti. Sakome, kad negali iš esmės užsiimti komercine veikla. Aš tikrai labai nuoširdžiai norėčiau tikėti, kad ir patys teisėjai labai nenorėtų tuo užsiimti. Kartais galbūt, kaip ir sakau, ne iš gero gyvenimo ta veikla užsiima, bet, man atrodo, bendras visuomenės interesas yra užtikrinti, kad visuomenė pasitiki teismais, pasitiki jų objektyvumu, pasitiki nešališkumu, ir toks sprendimas prie to prisidėtų.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iki to laiko, kai buvau išrinktas į Seimą, aš pats, dirbdamas universitete, turėjau labai daug komercinių paskaitų ir jos sudarė didesnę dalį. Daugiau uždirbdavau iš paskaitų nei iš mokamo atlyginimo. Jos iš tikro yra pavojingos tiek teisėjams, tiek Seimo nariams, jeigu būtų jas leidžiama vykdyti, nes visados yra sunku paaiškinti, kodėl tiek nemažai sumokama už vieną paskaitą, neretai pusės ar netgi viso mėnesinio atlyginimo dydis. Taip neturėtų būti ir aš visai pritariu jums. Pritariu visoms kitoms idėjoms, bet klausimas yra toks. Seimo nariams yra leidžiama užsiimti tiktai kūrybine veikla. Dainuoti galima, ką nors pašokti galima, rašyti knygą galima, dėstyti negalima. Aš norėčiau universitete turėti paskaitų ir net ir sutikčiau už dyką skaityti, nes žinios dūlėja.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, ačiū už jūsų klausimą. Man tiktai telieka apgailestauti, kad neturėjau progos ir galimybės būti jūsų studentu ir paklausyti jūsų paskaitų. Bet aš manau, kad šiuo atveju mes gal turėtume, jeigu taip nesupyktumėte, pasakyčiau, nesivadovauti tokia pavydo ekonomika, kad štai mes negalime, tai ir kitiems neleiskime. Man atrodo, kad yra teisingas sprendimas užtikrinti, kad mes visi atliekame savo pareigas sąžiningai, objektyviai, nešališkai, papildomas uždarbiavimas kuria tokią interesų konflikto regimybę. Galbūt kažkam gali atrodyti, kad žmogus, dėstantis ar užsiimantis papildoma komercine veikla, ne visa širdimi atsiduoda valstybės tarnybai, valstybei ir visuomeniniam gyvenimui, na, tokią pareigą mes prisiimame ateidami dirbti čia, į Seimą.
Lygiai taip pat, mano giliu įsitikinimu, ir teisėjai turėtų siekti to objektyvumo, siekti nešališkumo ir nesistengti ieškoti kažkokių kompromisinių variantų ir uždarbio papildomai. Aš nesu naivus, aš suprantu, kad teisėjų bendruomenė yra labai įtakinga, kad mes čia sutiksime dar ne vieną povandeninį pasipriešinimą šiam projektui, jis tikrai neis kaip sviestu pateptas. Čia mes galime garsias ir išraiškingas kalbas sakyti, bet kai pereisime prie konkrečių sprendimų, tai aš net neabejoju, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete ne vienas teisėjas lankysis bandydamas paaiškinti, kad galbūt neskubėkime, gal paieškokime kito sprendimo. Aš kviečiu kolegas atidžiai stebėti procesą ir stengtis bendromis jėgomis užtikrinti, kad įstatymo priėmimas nebūtų vilkinamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar paskelbiau, kad klaus J. Sabatauskas, tai… Truputį viršijome laiką, bet tikiuosi, kad kolega užduos trumpą klausimą ir atsakymas bus toks pat. Prašau. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, iš tikro pasistengsiu. Kolega Mykolai, jūs paminėjote, kad iš tikrųjų labai svarbu perteikti ir teismų praktiką, kurią formuoja teismai. Kaip tai galėtų sietis su jūsų pataisomis, kai ta teismų praktika… Pagal šitą jūsų pataisą tik studentams galėtų dėstyti. Kaip jūs į tai atsakysite?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pagal šią pataisą mes niekaip neapribojame galimybės teisėjams dalintis savo praktika mokslo ir studijų institucijose. Atvirkščiai. Man atrodo, tai yra skatintinas dalykas, nes ir studentams, ir apskritai visuomenei tikrai įdomu sužinoti, kaip vyksta darbas teismuose. Galbūt mokytis, galbūt pasisemti patirties, ir tokia galimybė šiuo įstatymo projektu yra paliekama. Tačiau tais atvejais, kai mokymai vyksta per komercines institucijas, kurios nėra mokslo ir studijų institucijos, tokios situacijos kelia abejonių. Man atrodo, kad būtent tos abejonės ir yra didžioji žala, kuri yra padaroma teismų bendruomenei ir visai Lietuvos bendruomenei, kuri, žiūrėdama į tokią praktiką, galbūt ir praranda pasitikėjimą teismais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Mykolai. Su kaupu atsakėte į visus klausimus. Yra pasisakančių už ir prieš. Už pasisako L. Kasčiūnas.
Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). (…) dėstytojai, kurie aktyviai seka, kas dedasi teismuose… (Negirdėti)
PIRMININKAS. Už – L. Kasčiūnas. Prašau, Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jonai, labai ačiū, tik jūs man įjungėte truputį anksčiau laiką, bet nieko tokio, suspėsime. Pirmiausia aš tikrai viliuosi, Mykolai, kad gal bus net ir kaip sviestu patepta, kodėl gi ne, jeigu valia yra Seime, tai mes tą galime padaryti.
Mielieji, tikrai noriu pasakyti, kad mes norime atskirti pedagoginę kūrybinę veiklą nuo komercinės veiklos, kai aiškiai matyti komercinis interesas. Atskiriame. Skatiname pedagoginę kūrybinę veiklą, norime uždrausti komercinę veiklą. Dabar, kad mes labai aiškiai suprastume, kalbame apie teisėjų bendruomenę, kuri vykdo Lietuvoje teisingumą. Tai yra aukščiausių standartų reikalaujanti vertybinė funkcija, vaidmuo, pareiga, todėl tie standartai turi būti taikomi ir bendruomenei.
Nebuvo taip, kad mes iš karto sugalvojome šitą pataisą. Aš truputį jums priminsiu, ką mes padarėme. Iš principo prasidėjo žurnalistiniai tyrimai, kurie pradėjo viešinti tas komercines veiklas. Tada Mykolas inicijavo ir aš prisijungiau prie pokalbio su teismų vadovais. Mes prašėme jų, na, įvertinkite situaciją, Konstitucinis Teismas sako, kad to negali būti, kodėl kiti teismai negali susitvarkyti. Buvo pokalbiai, autentiški, įdomūs pokalbiai, bet matome, kad į tuos argumentus nebuvo atsižvelgta. O po to galiausiai ateina šitas sprendimas, kurį aš jums prieš keletą minučių citavau, Teismų etikos komisijos, ir tu matai, kad ta standarto kartelė leidžiama dar trimis laiptais žemiau negu savivaldybės nariui, negu Seimo nariui, negu ministrui. Taip tiesiog neturi būti, mielieji.
Aš manau, kad pritarkime po pateikimo. Be abejo, bus daug diskusijų, bet judame šita kryptimi. Manau, esame teisingame kelyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal ne prieš, gal daugiau susilaikydamas. Aš tikrai manau, kad tas projektas eis kaip sviestu pateptas, nes kam tada yra ta jūsų valdančioji dauguma ir kam jūs tada turite tuos 80 Seimo narių, tada niekaip nesuprantu, ir kam jūs ten renkatės toje valdančiojoje daugumoje, jeigu abejojate savo projektu. Aš suprasčiau, kad tribūnoje atsistotų R. Žemaitaitis, kuris neturi nei partijos, nei frakcijos, ir čia mekentų kažką, tai gal dar kaip nors suprasčiau.
Dabar kitas dalykas. Dabar tikrai supratau, kad čia pavydo logika tas projektas. Aha, neleido mums, Seimo nariams, na, tai parazitams visiems uždrausime, žinai, supranti, toje vietoje. Su tokia logika mes toli nenueisime. Aš keliu kitą klausimą, loginį klausimą, gal aš esu neteisus. Kalbama apie interesų konfliktą, apie žurnalistinius tyrimus, vadinasi, kažkas mūsų valstybėje yra ne taip. Antradienį svarstant Seime Žuvininkystės įstatymą aš pateikiau informaciją, kaip Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, pasinaudodama kitų asmenų parengtu projektu, jį užregistravo kaip Seimo narių. Seimas – jokio tyrimo, jokios reakcijos, nubalsavo, nors aiškiai duomenis matome, kad žmogus net ne Seimo narys, neturėdamas iniciatyvos teisės, susietas tam tikrais asmeniniais ryšiais, parengė projektą. Jūs balsavote, jūs patvirtinote. Klausimas, kodėl taip yra?
Dabar klausimas dėl kito dalyko. Skaidrumas. Sukurkime taisyklę dėstytojams, teisėjams, kada tai turėtų būti reglamentuota. Todėl balsuodamas susilaikysiu, iš dalies pritardamas tam projektui. Bet kartu prašyčiau, Mykolai, kad jūs parengtumėte su L. Kasčiūnu, nes jūs čia tokie du karingi vyrai nusiteikę esate. Nuneškite gydytojams projektą, kitiems specialistams, kurie šiandien dirba Vilniaus universitete, Kauno universitete, kad jiems būtų uždrausta dirbti Santariškių klinikoje, Kauno klinikose, būtų uždrausta tapti skyrių vadovais, ligoninių vadovais, nes jūs dabar ką tik tokį analogišką projektą… Tie patys gydytojai ir daktarai šiandien privačioms įmonėms skaito paskaitas, skaito pranešimus apie šalutinį poveikį vieno ar kito vaisto, skaito pranešimus, kokios operacijos šiandien turi eiti priekyje ir kokios jau yra pasenusios ir blogos. Bet, deja, kažkodėl jūs to neteikiate. Tikrai tikiuosi logikos ir suvokimo ir laukiu projektų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonėms išsiskyrus dėl šio klausimo bus balsuojama numatytu laiku.
16.55 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5330 (pateikimas)
Svarstomas vakarinės darbotvarkės 2-12 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5330. Į tribūną kviečiamas A. Butkevičius. Prašom, kolega, pristatyti.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas buvo parengtas dar praeitą kadenciją. Kartu buvo derinama su Žemės ūkio ministerijos specialistais, su Nacionaline žemės tarnyba. Šiuo projektu siūlau spręsti apleistų, bešeimininkių žemės sklypų sodų teritorijose problemą.
Norėčiau pateikti pavyzdį: gyventojas panoro įsigyti sklypą, kuris, pasirodo, sodininkų bendrijai priskirtas kaip bendrojo naudojimo žemė. Problema ta, kad jokios sodininkų bendrijos toje teritorijoje nėra, ji nėra įsteigta, o kiti asmenys įsigyti šio sklypo pagal galiojančius įstatymus negali. Tokių pavyzdžių yra labai daug: vienur sodininkų bendrijų iš viso nėra arba jos nėra persiregistravusios nuo sovietinių laikų, mat atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sodų bendrijos turėjo būti perregistruotos. Kitur sodų bendrijos yra, bet joms tie sklypai nereikalingi, jos nėra susiinteresuotos juos įteisinti.
Savo projektu siūlau nustatyti, kad mėgėjų sodų teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, kurios bendrija iš valstybės neišsiperka ir neišsinuomoja, nuo 2023 metų būtų priskiriama Laisvos valstybinės žemės fondui. Ten, kur bendrijos nėra, noriu pabrėžti, tokia neįteisinta žemė Laisvos valstybinės žemės fondui būtų priskiriam anksčiau – jau nuo šių metų liepos 1 dienos.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad kitą įstatymą pateiks kolegė A. Kubilienė. Šie įstatymo projektai tikrai vienas kitam neprieštarauja, bet galėtų būti sujungti ir sėkmingai jiems galėtų būti pritarta. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Yra norinčių jūsų paklausti. Pirmas klausia K. Mažeika, bet jo nėra. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų šiandien čia keturi Sodininkų bendrijų įstatymai, faktiškai beveik visi apie tą 6 straipsnį. Aš norėčiau paklausti. Yra daug nepamatuotų kelių, kurie taip pat, galima sakyti, ne visai kieno yra. Kaip bus dėl jų, nes čia pagrindinis klausimas, kaip išspręsti tą problemą? Ar tie keliai pagal jūsų įstatymą taip pat nepaklius į Žemės fondą? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Šiame įstatyme nėra kalbama apie kelius. Kadangi jūs Utenos rajone esate rinktas, tikriausiai yra panaši situacija kaip ir Vilkaviškio rajone. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone yra arba buvo sodų bendrija, kuri buvo sukurta dar 1985 metais, bet po nepriklausomybės atkūrimo ji faktiškai nepersiregistravo ir tie sklypai nėra netgi išdalinti asmenims. Bet individualieji namai jau priartėjo prie tos nesančios sodų bendrijos. Ir čia kyla problema: individualiųjų namų kvartalo gyventojai norėtų konkurso tvarka įsigyti papildomos žemės, bet tai yra neleidžiama.
O tas klausimas, kurį jūs kėlėte dėl kelių, yra labai opus klausimas. Aš manau, kad pagrindinė problema yra dėl to, kad kai buvo sukurtos sodų bendrijos, buvo suplanuoti sodų sklypai, o šiuo metu juridiškai negalima tų kelių įteisinti, nes yra daug pažeidimų. Tie beveik visi keliai tapo daug siauresni. Aš manau, šiuo klausimu būtų tik šiltesniu keliu atstatant pagal sodų bendrijų planą kelių plotus į reikiamą dydį.
PIRMININKAS. Klausia kolegė L. Nagienė. Ruošiasi G. Kindurys.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiandien visi kalbame apie sodus, lygiai taip ir aš kalbėsiu. Vis tiek mane domina, dabar atiduosime… Jūs pripažinsite, kad tai yra bešeimininkė žemė ar panašiai, ir atiduodame į Laisvos valstybinės žemės fondą, taip?
Dabar skaitau, kaip yra dėl žemės ūkio paskirties, nes tai bus žemės ūkio paskirties žemė, taip? Ši žemė bus parduodama. Be aukciono turi teisę pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (skaitau) „privačių žemės sklypų savininkai, tarp jų nuosavybės teise valdomus įsiterpusius žemės sklypus.“ Bet kas negalės. Įsiterpusius. Kaip jūs įsivaizduojate? Štai čia aukcionas. Be aukciono parduodama yra. Patį įstatymą skaitau – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Argumentuokite man.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Galiu pasakyti, visa Valstybės fondui priklausanti žemė gali būti parduodama tik aukciono tvarka. Šiandien savivaldybė neturi jokių galimybių vykdyti žemės pardavimo aukcionų tvarka.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi K. Vilkauskas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Turbūt panašiai labai klausė, ko norėjau paklausti dėl triukšmo, tik neišgirdau, tai aš labai trumpai. Ar šis jūsų siūlymas liečia tik, tarkim, žemės ūkio paskirties žemę, ar tai liestų ir galėtų prisidėti, taip paklausiu, ar galėtų prisidėti prie sodų teritorijose esančių kelių ir gatvių tvarkymo problemos?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Šis įstatymo projektas tikrai nekalba apie sodų teritorijose esančių kelių problemų sprendimą.
PIRMININKAS. Ir klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, Vyriausybės programoje jau įtraukta, kad būtų perduota žemė naudoti savivaldybėms artimiausiu metu ir iš NŽT. Tai gal jau reikėtų ir jūsų įstatymo projekte formuluoti, kad savivaldybėms jau priklausytų ta žemė?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Aišku, ši tvarka yra reglamentuojama kitu, kiek aš atsimenu, Žemės įstatymo 10 straipsniu. Kai buvau įtrauktas į darbo grupę rengti šį įstatymo projektą kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais, jie šią pataisą irgi rengė. Bet galiu pasakyti, sulaukdavome tam tikrų prieštaravimų kai kada iš prezidentūros, nenoriu vardinti pavardžių. Jūsų išsakyta mintis, aš manau, turėtų būti įgyvendinta šioje kadencijoje, tai būtų tikrai labai teisingas pasirinkimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinti pasisakyti už. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū. Galbūt patikslinsiu – norintis pasisakyti. Iš tikrųjų įstatymo projektas, aš manau, nors ir yra pavėluotas, bet šiuo laiku yra laiku, nes man pačiam yra tekę susidurti su tam tikrais neapibrėžtumais, kalbant apie sodininkų bendrijas. Aš tikrai pritariu šiam įstatymo projektui po pateikimo, nes yra labai aiškiai nustatyta, kokia problema egzistuoja, kad yra bešeimininkiai sklypai, kurie kartais yra paverčiami net ir sąvartynais, ir šią tvarką reikia taisyti. O svarstymo stadijoje, geriau, pateikimo stadijoje, aš manau, bus galima suderinti visas teisines nuostatas ir padaryti šį įstatymo projektą veikiantį ir atitinkantį visus teisinius reikalavimus. Labai ačiū. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galiu pasiūlyti pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Gerai, balsavimas bus numatytu laiku – maždaug 18 val. 35 min.
17.04 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-229 (pateikimas)
Svarstomas kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-229. Pristato A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu jums Sodininkų bendrijų įstatymo 6 ir 16 straipsnių pataisas. Noriu iš karto paminėti, kad mano projektas, nors ir kalba apie tuos pačius straipsnius, ką kalbėjo gerbiamas A. Butkevičius, bet jis iš tikrųjų kalba apie kitus dalykus, juos tikrai galima sujungti, lygiai taip pat, kaip ir galima sujungti su gerbiamo A. Palionio pristatytu projektu. O ketvirtas projektas, gerbiamos L. Nagienės, yra absoliuti alternatyva ir, gerbiami kolegos, jums teks pasirinkti, už kurį projektą balsuoti.
Taigi, kolegos, šis mano projektas, bet, drįstu pasakyti, ir jūsų projektas, nes tai yra mūsų bendro darbo tąsa iš praeitos kadencijos. Praeitos kadencijos Seimas iš tikrųjų pasisakė, kad sodininkų keliai būtų perduoti savivaldybėms. Be to, buvo skirta lėšų – 5 mln. eurų ir šitie darbai buvo pradėti. Tačiau buvo panaudota tik 3,7 mln. eurų. Taigi ne visos savivaldybės iš tikrųjų tą nori padaryti.
Mano projektas iš tikrųjų yra labai paprastas, nes, kaip žinote, įstatyme yra prioritetai, kurie keliai turėtų būti pirmiausia tvarkomi, ir atitinkamai šiuo savo siūlymu nustatau to datas. Galutinis terminas, kada būtų baigtas kelių perdavimas, būtų 2020 metai.
Gerbiami kolegos, tikiu, kad sodininkų teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, nes tie darbai jau yra pradėti, ir jūs pritarsite šiam įstatymo projektui. Ačiū, galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų ši problema yra gana sena, visi norėjo ją išspręsti daug metų, kiek atsimenu, nuo 2004 metų vis atsiranda entuziastų, kurie nori išspręsti tą problemą. Bet ar nemanote, kad šiuo metu jūs darote spaudimą savivaldai, juk greta šitų visų datų turi būti ir pinigėliai numatyti. Turbūt savivaldybės ne šiaip sau neišsprendžia tų problemų ir netgi pinigų nepasiima – išspręsti neįmanoma, nes tie keliai neatitinka jokių normatyvų ir iš tikrųjų tam tikra problema yra gili. Ar nemanote, kad nereikėtų spausti, tegu paprasčiausiai savivaldybės pamažu sprendžia problemas pagal savo galimybes? Jos taip ir sprendžia, ir nereikia čia jokių datų, visi supranta, nes ten gyvena gyventojai. Mes turbūt neturėtume užsiimti tuo spaudimu. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, labai norėtųsi atsakyti jums į klausimą klausimu, kodėl gyvenantys Gedimino prospekte neremontuoja kelių, o gyvenantys sodų bendrijose žmonės deda savo pinigus ir remontuoja tuos kelius, kodėl jie yra antrarūšiai?
Aš labai džiaugiuosi, kad praeitos kadencijos Seimas pagaliau pajudino šitą užsistovėjusį klausimą ir mes iš tikrųjų jau turime tam tikrus žingsnius į priekį. Jūs kalbėjote, kad tai yra savivaldybių klausimas, bet šita žemė taip pat priklauso savivaldybėms. Nesutinku su jumis, kad visi keliai neatitinka jokių kriterijų, – didelė dalis atitinka. Kai kurie, sutinku, yra mažesni negu 4,5 metro, bet tokių kelių mes turime ir Stiklių gatvėje, ir kitų kelių. Todėl aš nesutinku su kai kuriais pasisakymais, kad sodų bendrijose gyvena visi, linkę pažeisti įstatymus ir pasistatyti tvoras į priekį. Tiesiog taip yra suformuoti sklypai metai iš metų ir tokia yra patirtis. Kaip Stiklių gatvės mes nepraplėsime, taip ir kai kurių sodų bendrijų nepraplėsime.
Iš tikrųjų manau, kad dėl termino galbūt galima diskutuoti. Kita vertus, darbai yra pradėti, tai tikiu, kad tikrai galime žengti gal ne tris žingsnius į priekį, bet vieną tai tikrai.
PIRMININKAS. Klausia E. Sabutis, nes K. Mažeikos ir G. Palucko nematau salėje šiuo metu. Prašau, Eugenijau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Miela kolege, jūs ką tik atsakydama paminėjote daug dalykų: teisėti lūkesčiai, antrarūšiai, pirmarūšiai. Na, dėl Gedimino prospekto turbūt aišku, kad nekilnojamojo turto kaina Gedimino prospekte ir sode truputį skiriasi ir žmonės turi kitokių lūkesčių įsigydami Gedimino prospekte nekilnojamojo turto. Bet ne apie tai.
Man atrodo, kolegos E. Pupinio klausimas pataiko į skaudžią vietą, nes jeigu pritarsime jūsų pasiūlymui, tai bent jau man, dirbusiam savivaldybėje nemažai metų, atrodys, kad bus pasiųstas klaidingas signalas. Mes diskutavome, kad pasiųsime klaidingą signalą sodininkams, kad priėmus tokį įstatymą iki 2028 metų bus perimama, galutinai perimama, ir praėjus keleriems metams bus asfaltuoti visi keliai, ten viskas bus gerai. Bet man iš tikrųjų taip pat norėtųsi, kad svarstant šį įstatymą paraleliai tikrai eitų ir iš Vyriausybės įsipareigojimas skirti pinigų. Šiandien mūsų susisiekimo ministras į panašų klausimą nesugebėjo atsakyti. Aš manau, kad tų pinigų kaip nebuvo tiek daug, taip ir nebus, o 5 mln. 15 tūkst. kilometrų tikrai neužteks, nes sodininkai nori asfaltavimo. Iš tikrųjų visi sodininkai nori asfalto. Man atrodo, kad…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
E. SABUTIS (LSDPF). …jų teisėti lūkesčiai nebus išpildyti. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš suprantu, kad jūsų čia labiau ne klausimas, bet pasakymas, kad nėra pinigų ir nedarykime nieko. Tikrai su tuo negalėčiau sutikti. Aš manau, kad jau praeitoje kadencijoje trijuose komitetuose svarstytas įstatymas, numatęs prioritetus, kaip tos gatvės turi būti asfaltuojamos ir tvarkomos, Vyriausybės skirtos lėšos parodė, kad mes iš tikrųjų galime kai ką padaryti ir turime daryti. Iš tikrųjų labai sunku paaiškinti tiems žmonėms, gyvenantiems sodų bendrijose, kuriose stovi darželiai, kuriose stovi parduotuvės ir į jas važiuoja žmonės, negyvenantys tose sodų bendrijose, bet jie už savo pinigus pasidarė kelius. Aš galvoju, kad mes, Lietuvos piliečiai, tikrai turime vienodas teises, ir tikrai kviečiu į bendrą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi G. Kindurys.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, norėčiau paklausti dėl terminų. Jūs ten gražiai išdėliojote laikus. Ar jūs turite skaičiavimus, bent jau tokius, kai laikus dėliojote, ar pagal apimtį, ar pagal lėšas dėliojote tuos laikus? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl tų laikų iš tikrųjų mes diskutavome ir su Aplinkos apsaugos ministerija, ir su Žemės ūkio ministerija. Klausimas iš tikrųjų yra labai aktualus, nes kai kurios savivaldybės net nežino, kiek jos turi tų kelių kilometrų. Tokių savivaldybių yra, todėl labai tiksliai atsakyti į jūsų klausimą negalėčiau, bet aš manau, kad koks nors terminas, dėl kurio galbūt būtų galima diskutuoti ir komitetuose, būtų tas deadline’as, jeigu taip galima pasakyti, kad jau savivaldybės pradėtų nors mažu žingsniu žengti į priekį ir sodų bendrijose gyvenantys žmonės integruotųsi į gyvenvietes, į miestus, į rajonų miestus.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Prašau, kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš tik norėjau pasitikslinti, ar po praeitos kadencijos įstatymo pakeitimų bendrijos naujai kreipėsi į savivaldybę ir prašė pasirašyti tuos ketinimų protokolus? Gal turite kokių nors duomenų, ar naujai kreipėsi, ir kaip iš principo, gal galite apibendrinti, į tai reaguoja savivaldybės?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų aš turėjau čia duomenis, tuojau surasiu juos, kad iš 60 savivaldybių, kiek atsimenu, kreipėsi 27. Nerandu dabar greitai duomenų, bet, kiek atsimenu, kreipėsi 27. Kaip minėjau, faktiškai 1 mln. eurų, kuris buvo skirtas, nebuvo įsisavintas. Įsisavinta tik 3,7 mln. Aš manau, kad skyrus… Mūsų skaičiavimais, tam reikėtų apie 6 mln. Tie skaičiavimai buvo derinami su Žemės ūkio ministerija ir Krašto apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už pasisako kolega Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Atrodo, lyg aš čia labai geras specialistas esu sodininkų bendrijų, bet iš tikrųjų gyvenimas vertė ir tikrai teko daug ką pamatyti, patirti, kai dirbome apskrityje. Tikrai aš pritariu tam įstatymo projektui ir nelabai norėčiau sutikti, kad tai būtų blogas signalas. Aš manau, kaip tik sodininkų bendrijoms būtų geras signalas, kad vis dėlto prasideda kažkokia pradžia, kur bus aiškumas, į ką reikia kreiptis, jeigu turime bėdą dėl tam tikros infrastruktūros. Aš manau, kad iš tikrųjų, kaip buvo minėta, ten milijonai, vieni ar kiti milijonai, nėra esmė. Esmė, kad vis vien mes, kaip valstybė, turime šį reikalą tvarkyti, nes žmonės deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Ta problema yra iš praeities ir mes, norime ar nenorime, iš tikrųjų turime nustatyti sistemą, tvarką ir skirti tam lėšų, kad būtų ir tie žmonės, kurie gyvena prie nevisiškai kriterijus atitinkančių, kaip sako, kelių… Jie taip pat turėtų būti tvarkomi kaip savivaldybės prioritetas arba tam tikra nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tikrai nesu prieš, kad būtų tvarkomi keliai, kad iš tikrųjų sodininkų bendrijos būtų perimamos savivaldybių, tačiau aš prieš tai, kad mes čia labai lengvai tuos popieriukus rašinėjame ir po to pasižiūrime, kad, na, įgyvendinti neįmanoma. Jau mes praeitą kadenciją surašėme, kad taip turi būti, dabar bandome įrėminti kažkokiomis datomis, tačiau savivaldybės gana normaliai sprendžia pagal savo galimybes. Tai ne tik keliai, visa infrastruktūra, kai kur su europiniais pinigais, kartu tiesia visus komunalinius tinklus, nuotekas daro ir tikrai aš būčiau prieš, kad pirma būtų padarytas ir perimtas kelias, o po to daromos nuotekos. Viskas eina palaipsniui ir tas problemas išspręsti ne taip paprasta, kaip mes čia norime. Surašome datas ir galvojame, kad problemą išsprendžiame. Mes tiktai paerziname ir parodome, kad nelabai suvokiame, ką mes čia darome, nes vis tiek viską darys savivaldybės. O čia mes pasakome, kad mes padarėme. Nieko mes čia nepadarėme, mes padarėme tiek, kiek buvo duota pinigų, kiek savivaldybės susitvarkė, nemanau, kad jos galėtų sutvarkyti daugiau, jeigu neduosime pinigų. Šiuo atveju tiktai pasiųsime kažkokią žinią, kad štai jums surašėme datas, dabar bėgiokite ir tvarkykitės. Taip nebuvo ir nebus. Savivaldybėse irgi renkami žmonės ir jie tikrai priima sprendimus pagal savo galimybes ir remdamiesi tam tikra logika. Tikrai susilaikysiu dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonėms išsiskyrus, balsuosime dėl šio klausimo nustatytu metu.
17.16 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-281 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 2-14 klausimą – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-281. Pranešėja – L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šitą projektą parengti paskatino pagrindinės priežastys – nuolatiniai sodininkų bendrijų nusiskundimai. Negalvokite, kad aš paėmiau tik savo regioną, kalbėta su visos Lietuvos savivaldybėmis.
Praeitų metų pradžioje įsigaliojo Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pataisos, kuriomis buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijos, norinčios, kad bendrijų kelius prižiūrėtų, statytų ir remontuotų savivaldybės, privalo sudaryti ketinimų protokolus su savivaldybėmis. Tokias pataisas sodininkų bendrijos vertina kaip katastrofiškas, nes šiomis pataisomis sodininkų bendrijos verčiamos būti atsakingos už perdavimą turto, kuris joms nepriklauso nuosavybės teise. Be to, sodininkai, patys nebūdami žemės sklypų, kuriuose yra keliai, ir pačių kelių savininkais, yra verčiami sudaryti kadastrines bylas ir įregistruoti žemės sklypus ir kelius savo lėšomis. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę nuomoti arba išsipirkti bendrojo naudojimo žemę iš valstybės. Žemės sklypai, kuriuose yra sodininkų bendrijų keliai, ir yra valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise buvo perduoda savivaldybėms. Įrašai su priėmimo ir perdavimo aktais yra ir pagal galiojančių teisės aktų nuostatas turėtų būti Nekilnojamojo turto registre, tačiau dabartinės Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatos verčia pačius sodininkus valdyti ne savo, jokiu teisiniu pagrindu jiems nepriklausančius minėtus žemės sklypus ir juose esančius kelius. Čia svarbiausia suprasti, kad nei žemė, nei ant jų pastatyti keliai nėra ir negali būti teisiškai sodininkų bendrijos nuosavybė. Tokia painiava nebūtų atsitikusi, jeigu į minėto 6 straipsnio pataisą būtų įsigilinta, į žemės teisinį reglamentavimą nuo nepriklausomybės atkūrimo, pradedant Žemės reformos įstatymu.
1991 metais priėmus Žemės reformos įstatymą, žemė privatinėn nuosavybėn gali būti, galėjo būti įsigyjama sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams, tik sklypeliams. Toliau dar vienas labai svarbus momentas prisiminti, kas yra neprivatizuotina žemė. Pagal Žemės reformos įstatymą privatinėn nuosavybėn neparduodama kelių žemė, žemė prie gyvenviečių naudotina gyventojų reikmėms, miestų ir miesto tipo bei kaimų gyvenviečių bendram naudojimui reikalinga žemė, kurioje pastatyti arba projektuojami valstybės nuosavybės objektai. Deja, ir Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, sakau, gatvės, nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. O Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo, remonto ir priežiūros užsakovų funkcijas vykdo jų savininkai ir valdytojai. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis nustato, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės.
Toliau. 1997 metais visos gatvės ir vietinės reikšmės keliai buvo perduoti patikėjimo teise savivaldybėms, sudarant perdavimo–priėmimo aktus. Tai reglamentuoja Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas, kuris buvo priimtas 1997 m. gruodžio 2 d. Jame sakoma, kad savivaldybių nuosavybėn perduodami valdyti patikėjimo teise miestų, gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais. Be to, 2002 metais Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise savivaldybėms tvarka. Žemės sklypų, kuriuose yra sodininkų bendrijų keliai, ir pačių kelių nuosavybės teisę reglamentuoja ir Civilinis kodeksas, Žemės įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Taigi reziumė. Nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo priimti visi reikalingi teisės aktai, nustatytos tvarkos, pagal kurias savivaldybės turėjo perimti ir visus sodininkų kelius, žemės sklypus, ant kurių tie keliai pastatyti, ir jie nuosavybės teise priklauso tik savivaldybėms. Absurdiška yra tai, kad dėl to, kad galbūt kai kurios institucijos, nesilaikydamos teisės aktų tvarkos, nepadarė savo namų darbų, dabar, po 30 metų sodininkų bendrijų tąsymo, vilkinimo, atsakomybės vengimo, visas kelių ir jų žemės sklypų įregistravimas ir kaštų padengimo našta užkraunama ant sodininkų bendrijų pečių. Beje, tokios pataisos pažeidžia lygiateisiškumo principą. Kodėl sodininkų bendrijos teritorijoms vienintelėms išskirtinai iš visų kitų gyvenamųjų teritorijų taikomos išskirtinės taisyklės ir užkraunama prievolė įregistruoti kelius ir juos perduoti savivaldybėms?
Norėčiau pasidalinti įdomia informacija. Visų Lietuvos savivaldybių paprašiau informacijos apie jų pasirašytus ketinimo protokolus su sodininkų bendrijomis. Šiandien atsakymai gauti iš 32 savivaldybių. Tik viena Šilalės savivaldybė yra pasirašiusi du ketinimo protokolus. Iš gautų atsakymų pasidarė aišku, kad ir sodininkų bendrijos, ir savivaldybės vengia pasirašyti ketinimo protokolus. Be to, iš atsakymų akivaizdu, kad tą patį įstatymą visos savivaldybės interpretuoja ir įgyvendina labai skirtingai. Didelė problema – nėra bendros kontrolės.
Todėl siūlau pagaliau priimti mano siūlomas pataisas, kurios suderintos su kitais teisės aktais ir nepažeidžia pagrindinių teisėkūros principų. Taigi mano siūlymas yra išbraukti iš Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio ketinimo protokolo pasirašymą ir nustatyti, kad sodininkų bendrijos informuoja savivaldybes apie tai, kurių bendro naudojimo žemės sklypų su juose esančiais keliais neketina išpirkti ar nuomoti. Tuomet savivaldybė privalėtų perimti juos vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri yra patvirtina Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tarka.
Nepamirškime, kad sodininkų bendrijose gyvena beveik trečdalis milijono gyventojų. Jie turi teisę taip pat gyventi ir gauti visas paslaugas. Todėl kviečiu palaikyti mano projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti penki kolegos. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Mažeika. Jo nėra.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų mes irgi už tai, kad žmonės gautų tam tikras paslaugas, bet ir savivaldybės kaip nors turi spręsti tas įsisenėjusias problemas. Negalima taip perduoti kelio, pasakyti: paimkite kelią! Turi būti atlikti tam tikri kelio geodeziniai matavimai. Kai kurios savivaldybės ir daro tam tikrus geodezinius matavimus, nori pradėti kai kur žymėti linijas, bet kai kur net nederina patys savininkai, nes tie sklypai išėję iš ribų ir šiuo atveju yra konfliktinė situacija.
Ar nemanote, kad dabar visas tas situacijas turėtų prisidėti spręsti ir tie, kurie ir gyvena, kad patys nustatytų ribas ir perduotų kelią, bent jau savo raudonąsias linijas nusistatytų, nes daug kur jų nėra. Gal savivaldybė turėtų pamatuoti ir visų asmenų sklypus? Ačiū.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Kiekvienas už savo sklypą yra atsakingas ir kiekvienas turi pasidaryti kadastrinius matavimus, o kelio tikrai neprivalo padaryti. Aš sutinku su jumis, kolega, jūs norėtumėte vėl taip pat palikti, vėl sodininkams. Kodėl Klaipėdos miestas, kuris yra perėmęs didžiąją dalį (46 kilometrai, aš tuoj pasakysiu, Klaipėdoje dėl 56 kelių yra įregistruota, dėl 9 kelių dar rengiama registracija), pats viską tvarkėsi? Ir kai kurios mažos savivaldybės susitvarkė.
Neužkraukime to, kas nepriklauso sodininkams. Taip, sutinku, bet neturi nukentėti tie, kurie nesąžiningai užsiėmė valstybinę žemę, tai yra priėjo net ir prie kelio ribos… Žinome, prisiminkime istorijas: buvęs Seimo narys A. Paulauskas tvora užsitvėrė, reikėjo atkelti. Tokių mes turime pavyzdžių. Aš nemanau, kad čia turi kentėti kiti sodininkai.
PIRMININKAS. Klausia E. Sabutis. Ruošiasi A. Navickas.
E. SABUTIS (LSDPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, norėjau jūsų paklausti, prieš tai jūsų frakcijos kolegė pristatė to paties įstatymo pakeitimą, bet jūsų toks daug radikalesnis. Kodėl jūs tarpusavyje nesusitarėte ir kaip čia dabar už juos abu siūlysite balsuoti?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Bet, žinote, nenoriu kalbėti šiuo klausimu. Labai atsiprašau, bet nenoriu kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Navickas. Ruošiasi…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs tikrai keliate labai svarbią problemą, su tuo sutinku. Bet, mano įsitikinimu, problemos yra dar gilesnės, negu jūs sakote. Jūs paminėjote dėl įstatymo bazės, viskas gerai, bet jeigu pažiūrėtumėte į matavimus ir į tas problemas, kaip jūs sakote, kad kiekvienas savininkas turi kadastrinius duomenis… Pasirodys, kad tie kadastriniai duomenys skirtingų savininkų yra skirtingi, nes buvo du matavimai ir tie matavimai vienas kitam prieštarauja. Čia vėlgi turbūt ir yra ta problema, kurią mes bandėme per praeitą kadenciją kelti, kad kol mes patys nežinome, nesame išmatavę visų sklypų, tai yra nesame sutarę, savivaldybės ir sako: ką jūs mums perduodate, jei nėra labai aiškių matavimų?
Šiuo atveju man truputį atrodo, kad valstybės institucijos, kurios turėtų išspręsti (tikrai ne sodininkai) problemas, truputį permeta aplinkosaugos problemų, kurių neišsprendė, ir Žemės ūkio ministerija, vis dėlto nesutarusi, dėl ko ir kurie matavimai būtų visiškai tikslūs, permeta savivaldybei. Ar jums taip neatrodo? Aš atsiprašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Labai atsiprašau, ačiū už klausimą, kolega, bet tikrai nesutiksiu su jumis. Prisiminkime, kai 1991 nepriklausomybės metais buvo perimti visi kolūkių keliukai, visi privažiavimai. Gerai mes prisimename. Lygiai taip pat nebuvo ir kadastrinių matavimų, ir kokie tie keliai buvo. Dabar visiems – net ir sodininkų bendrijų keliams yra suteiktas ir pavadinimas. Visi mes žinome, pasinaudojame, kaip aš pasakysiu, mapsu, ir galime į sodą nuvažiavę tą gatvę surasti. Taigi savivaldybės tai žino, yra suteikusios.
Bus problemų, bet turės tvarkytis kiekvienas, gyvenantis ten, nes ten jau yra gyvenamieji rajonai. Jūs sutinkate su manimi, kad ten jau yra pastatyti privatūs gražuoliai namai ir tikrai tik nedidelis procentas, kur dar žemė nenaudojama arba tik kaip sodas naudojama vasaros metu.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Nebus tiek laiko turbūt, kiek aš čia turiu neaiškumų. Gal…
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Mudu atskirai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). … kitą sykį pasišnekėsime.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Pirmiausia, kodėl savivaldybė būtinai turi prisiimti viena šitą atsakomybę? Žinokite, šioje salėje tikrai nėra nė vieno Seimo nario, kuris nenorėtų, kad visos sodo gatvės būtų išasfaltuotos visoje Lietuvoje. Bet yra ir silpnesnių savivaldybių, kurios nenorėtų imtis vienpusiškai atsakomybės visą kvartalą išasfaltuoti kaip ledą. Pirmiausia, žmonės, kurie atėjo į tuos plotus, gavo sklypus, turbūt gyvenime negalvojo apie kokius nors keliukus, jiems nebuvo tada tai svarbu. Dabar, jeigu jau taip atsitiko, nori patogumų, ar nebūtų geriau paieškoti kelių, kad tikrai būtų kooperuojamasi, kaip daroma kartais dėl kelių tam tikrose gyvenvietėse. Į tuos gyventojus, kurie pirmieji prisideda kiek nors procentų, savivaldybė greičiau sureaguoja ir priima juos į prioritetinę eilę. Galbūt čia reikėtų ir tokių atvejų paieškoti. Žodžiu, sakau, aš visko nepaklausiu dabar, nes ir mano laikas baigiasi, bet ačiū. Ką jūs atsakysite?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Tikrai niekas nekalba apie tai, kad kelias turi būti jau padarytas, išasfaltuotas. Čia kalbama apie kelius, kurie priklauso savivaldybėms, ir jos prisiimtų priežiūrą. Po to, kaip jūs ir sakote, atskiros tarybos, aš galiu iš praktikos pasakyti, kad lygiai taip pat Mažeikiuose savivaldybė yra nustačiusi tvarką, nustato eilę, kam pagal eiliškumą asfaltuoti, sutvarkyti visiškai tą kelią. Tas, kas prisideda, tai kiekvienas vadovausis po to kitais teisės aktais, jau tuo, ką taryba yra priėmusi savo regione. Aš sutinku su jumis. Mes nekalbame apie tai, kad prisiimame ir iš karto visiems atsiranda asfaltas. To nebus! Mes žinome, kad ir dabar iki šiol atskiruose rajono centruose net nėra gatvelės išasfaltuotos, sutvarkytos. Visi laukia tos eilės, tai čia lygiai tas pat. Dabar tik išeina mėtymasis, kad čia ne mūsų kelias, jūs patys prisižiūrėkite. Bet iš tikrųjų tai yra ne sodininkų kelias, tai yra savivaldybės turtas ir savivaldybė turi prižiūrėti, susitvarkyti, registruoti, teisinę registraciją padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš pasisako E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tas mano prieš, nes turiu labai didelių abejonių, ar…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, minutėlę. Aš noriu paprašyti, kažkas balkone per garsiai kalba telefonu. Jeigu galima, nes tiesiog neįmanoma girdėti. Prašau, Eugenijau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasisakymas prieš, nes turiu didelių abejonių. Aišku, pats paminėjau, kad siunčiame klaidingą signalą, tai galbūt klaidingas signalas yra tas, kad iš tikrųjų finansavimas ir jo išsprendimas 15 tūkst. kilometrų, kaip buvo parašyta aiškinamajame rašte, ne pranešėjo, bet ankstesnės pranešėjos, tai pasiųsime signalą ir savivaldai, o savivalda yra ir žmonės, ir savivaldybių tarybos. Tai savivaldybių tarybos pradės galvoti, iš kur tų pinigų gauti, o žmonės supras, kad savivaldybių tarybos jau turi tuos pinigus ir kažkodėl nenori skirti, nenori skirti sodininkams ir nenori, kad būtų asfaltuotos gatvės. Bet prieš asfaltavimą, man pačiam daug kartų teko bendrauti ir daug kartų aiškinti, eina kiti infrastruktūriniai dalykai. Ne tik asfalto reikia, reikia nuotekų, reikia vandens, reikia apšvietimo, kitų dalykų. Vien tik pakloję asfaltą neišspręsime šito klausimo. Ne tik asfaltas, bet asfaltas lygiai taip pat brangiai kainuoja, kaip ir kiti dalykai. Tikrai šiame Seime nėra nė vieno Seimo nario, kuris nenorėtų, kad tai būtų padaryta, bet mūsų valstybė, žinote, ne Saudo Arabija ir ne Norvegija, milijardų neturi visa tai padaryti taip greitai. Jeigu pasiųsime šitą signalą sodininkams, jie pradės galvoti, kad tai įmanoma padaryti labai greitai.
Mano manymu, po truputį galima tą daryti, tikrai įstatymu priversti, na, nepriversime, nes be finansavimo tai nepajudės, savivalda turi savo biudžetą ir investicinis biudžetas kiekvienos savivaldos yra tikrai labai mažas. Aš labai norėčiau, kad jis būtų didelis, ir labai norėčiau, kad tai vyktų greitai, deja, galimybės yra tokios, kokios yra. Labai labai abejočiau dėl tokių įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl šio klausimo bus balsuojama numatytu laiku.
S. Jovaiša – dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega Sergejau. Tuoj įjungsiu.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke, nes jūs mane išgelbėjote. Aš nenoriu nei už, nei prieš, o trečio kelio nėra, tik jūsų leidimas leidžia man dar vieną abejonę išsakyti. Gerbiama kolege, jūs įsivaizduojate, kas būtų, tas privalomumas savivaldybėms imtis tokios naštos kuo gali išvirsti? Gali pasipilti skundai visoje Lietuvoje dėl kiekvieno to keliuko defekto ir panašiai. Savivaldybė tiesiog neaprėps, o smulki, kuri negaus finansavimo, tuo labiau. Aš iš viso gal siūlyčiau kokias nors proporcijas nustatyti būtent to sektoriaus finansavimo pagal dydžius, pagal sodų plotus, keliukų skaičių ir panašiai. Tai būtų turbūt teisingiau, nes dabar pastatyti savivaldybes į tokią nepatogią padėtį tikrai būtų neatsakinga. Aš susilaikysiu taip draugiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tik, aišku, kalbėkime dėl vedimo tvarkos. Yra pasisakymai už, prieš. Turbūt tam ir yra pateikimas, kad priėmus ar nepriėmus svarstymo metu galima keisti, siūlyti.
D. Griškevičius dar trumpą repliką. Prašau. Tuoj.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke, už suteiktą galimybę. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad siekis yra labai geras, bet vis dėlto, jeigu mes norime spręsti kelių problemą, mums reikia kalbėti apie Kelių įstatymo 11 straipsnio pakeitimą, kuriame yra būtent išskirtos kategorijos. Dažnu atveju, net jeigu priimsime gerus sprendimus, savivaldybės susidurs su labai didele problema, kai joms reikės įgyvendinti ir jos negalės įgyvendinti šitų sprendimų, nes derinant projektą neatitiks kelio kategorijos pločiai ir panašiai. Ketvirta kategorija – 8 metrai. Jūs pasakykite, kiek tokių kelių turime sodų bendrijose?
Taigi vis dėlto kolegoms siūlyčiau labiau susikoncentruoti į šio įstatymo pakeitimus, kuriais galbūt būtų galima inicijuoti tam tikrus pokyčius sprendžiant šią problemą sodininkų bendrijose.
17.37 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5039 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Svarstomas darbotvarkės 2-16 klausimas, nes 2-15 klausimas jau buvo rytinėje darbotvarkėje aptartas ir nubalsuota. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5039. Pristato kolega A. Butkevičius. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dar kartą, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad rinkliavą už atliekų tvarkymą reikėtų mokėti tik už tuos nekilnojamojo turto objektus, kuriems teikiama paslauga, ir nereikėtų mokėti už tuos objektus, kuriais nesinaudojama ir kuriuose atliekų nėra. Pavyzdžiui, kai niekas negyvena, savininkai yra emigravę ir panašiai. Ir daugiau tokių pavyzdžių galėčiau pateikti.
Taip pat rinkliavos neturėtų mokėti ir tie savininkai, kuriems paslauga negali būti teikiama dėl objektyvių aplinkybių. Pavyzdys: nėra tinkamo privažiavimo, nes dabar šiukšlių mašina negali privažiuoti, tačiau žmogus už paslaugą vis tiek privalo sumokėti. Aš manau, tai yra socialiai neteisinga.
Šiuo metu rinkliava už atliekų tvarkymą, norėčiau priminti, yra dvinarė. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai, o kintamąją – tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dalies gali nemokėti savininkai, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį jie nesinaudoja nekilnojamojo turto objektu. Dėl pastoviosios įmokos dalies yra nustatyta tik viena išimtis, kad jos mokėti nereikia už gyvenamuosius pastatus po avarijos. Išimčių tiems savininkams, kurie nesinaudoja turimu gyvenamuoju būstu, nėra nustatyta. Jie bet kokiu atveju turi mokėti ir vadinamąją pastoviąją įmokos dalį.
Aš manau, kad ši problema itin aktuali iš Lietuvos emigravusiems gyventojams, taip pat paveldėto turto savininkams. Jeigu būstas kaimo vietovėje, tikriausiai jau daugelis susiduriate, kad turto paveldėtojai to turto negali parduoti, nes jis yra nepaklausus.
Noriu pabrėžti, kad ši rinkliava, apie kurią aš kalbu, dėl kurios yra siūloma atleisti tik visiškai nenaudojamo turto savininkus, ir taip pat teikiamas pasiūlymas nėra susijęs su mažai naudojamu turtu, pavyzdžiui, kaip yra sodų bendrijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Yra norinčių paklausti. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti, kas tas nustatytojas bus, kaip kontroliuosite tą sistemą? Pavyzdžiui, aš gyvenu, tarkime, vienoje regioninio centro teritorijoje ir kai kada būnu kitoje. Tai kas nustatys, ar aš toje kitoje būnu, gyvenu ir dalyvauju pristatydamas šiukšles, ar nenustatys? Ar iš vienos į kitą vežu, kas čia tas bus reguliatorius? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Tikriausiai dažniausiai šis klausimas yra užduodamas. Aš manau, kad tai būtų galima nustatyti Vyriausybės atskiru teisės aktu arba gal net ir ministro įsakymu. Yra keli variantai. Pavyzdžiui, seniūnas gali aiškiai išduoti pažymą, jis tikrai mato, ar toje seniūnijoje, jeigu yra paveldėtas namas, įgytas turtas kieno nors ir naudojamas. Aišku, dar yra toks pasiūlymas – elektros suvartojimas, jis tikrai yra matomas ir jį galima taip pat nuskaityti. Čia mano tokie pasiūlymai būtų.
PIRMININKAS. R. Šarknicko nematau. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi E. Sabutis. (Balsai salėje) Ligita, jūs nebenorite klausti? (Balsai salėje) Supratau. Tada klausia E. Sabutis. (Triukšmas salėje)
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiamas pranešėjau, aš tada noriu dar patikslinti E. Pupinio klausimą. Galbūt jis klausė, kas bus tikrintojas, aš norėčiau sužinoti – pačioje savivaldybėje, jūs sakėte, seniūnas, galbūt elektros tiekėjas, bet, tarkime, visiškai konkrečiai, kaip įsivaizduojate, ar čia būtų prieita prie to, jeigu jau būtų pritarta jūsų pataisai paskui jau komitete? Konkretus žmogus, žmogus arba konkreti tarnyba, savivalda, vis tiek savivalda, nes seniūnas, na, ne visur seniūnijos yra.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Aš manau, pirmiausia turto paveldėtojas arba turto savininkas, kuris nesinaudoja tuo turtu, turėtų kreiptis į savivaldybę raštu ir savivaldybės taryba galėtų priimti, aš manau, sprendimą, kas galėtų atlikti šią funkciją, ar jis gyvena, ar ne. Jūs kaip buvęs meras labai teisingai paklausėte, nes kai aš pats į savo tėviškę grįžtu, matau, kad kitoje kelio pusėje, kur jau trys gyvenamieji namai, kurių paveldėtojai yra, bet niekada nemačiau, kad tie turto paveldėtojai kada nors ten atvyktų.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi K. Vilkauskas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš tokį ne visai susijusį tiesiogiai… Iš tiesų įstatymas yra tam tikra prasme prievartinis ir neturi labai aiškių motyvų, koks teisingiausias variantas yra apmokestinti už atliekų tvarkymą. Jūsų požiūriu, koks būtų teisingiausias būdas apmokestinti, na, ne įmones, fizinius asmenis, pats teisingiausias ir atsakingiausias kartu būdas?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Tikrai dažnai žmonės įvairiausius variantus siūlo, bet aš manau, kad ši tvarka nėra bloga. Yra nustatyta pastovioji dalis, o kintamoji dalis, kurią nustato savivaldybės, gali būti įvairi. O savivaldybės dažnai ir atsižvelgia nustatydamos kintamąją dalį ir į kiekį komunalinių atliekų. Toks būtų mano…
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti: savivaldybėse irgi yra reglamentuojama atliekų sistema ir kiekvienas žiūri, savo savivaldybėje padaręs kokį nors išimčių sąrašą ir patikslinęs, kas gali mokėti ir kas gali turėti išimtis. Ar jūs negalvojate, kad teikdamas šį imperatyvą, aišku, suprantu ir pritariu galbūt, kad reikėtų, kad vienodai savivaldybės žiūrėtų į tą klausimą dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo, bet ar nemanote, kad savivaldybės tarybos tai jau sprendžia?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Šiuo metu savivaldybės taryba gali nustatyti kintamąją dalį, tik atskirą dydį. Dėl pastoviosios dalies savivaldybėms, kiek aš turiu informacijos, jeigu neklystu, tikrai savivaldybėms nesuteikta ši teisė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi L. Nagienė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš gal pakartosiu, bet turbūt girdite, kad daugelis savivaldybininkų supranta šią situaciją ir visi bandė spręsti įvairiai, ieškoti sprendimo būdų. Čia turbūt tas pats, kaip nieko geriau už demokratiją niekas nesurado, taip ir dėl atliekų tvarkymo niekas nieko kol kas neišrado, kaip susieti su nekilnojamuoju turtu ar kvadratais. Ar neatrodo šita iniciatyva, beje, besikartojanti kiekvieną kadenciją, kad ji ir liks tik iniciatyva, nes vis tiek mes grįšime prie to paties? Čia panašiai kaip graikai, kai nesusitvarkė su situacija dėl atliekų, tai įvedė baseinų mokestį ir tada skraidė virš teritorijų ir skaičiavo baseinus. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad situacija miestuose ir kaimuose yra visiškai skirtinga. Kažkada yra rašęs J. Avyžius, kad kai kuriose kaimo vietovėse yra sodybų tuštėjimo metas. Ir turto paveldėtojų vaikai ar anūkai, ar kiti giminaičiai, ar artimieji paveldėjo turtą, juo nedisponuoja, o jeigu dar mes apskaičiuosime nuo tų sovietiniais laikais pastatytų didžiulių gyvenamųjų namų, kur bendrasis plotas sudaro iki 300 kv. metrų, ir dar nuo tos kvadratūros bus nustatyta rinkliava, tai tikrai bus dar didesnis pasipiktinimas. Dabar tikrai iš rinkėjų sulaukiame priekaištų ir reikalavimų, kad būtų pakeista tvarka.
PIRMININKAS. Klausia kolegė L. Nagienė. Ruošiasi A. Palionis.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, žinote, nelabai noriu sutikti, kad mes dabar čia nurodysime savivaldybėms, kaip reikia priimti ir kaip skaičiuoti šitą mokestį. Kiekviena savivaldybės taryba, išnagrinėjusi visus už ir prieš, skaitiklius ir taip toliau, nustato tvarką. Tai nejaugti neatrodo, kad mes dabar net ir patį savarankiškumą atimame iš tarybos?
Kitas momentas yra pastovioji dalis. Tai pastovioji dalis, kuri irgi taip skaičiuojama kiekvienam gyventojui, dabar jau atsirado pastovioji ir kintamoji, taip, bet irgi priklausys, ar pastovioji dalis bus skaičiuojama ar neskaičiuojama, vėl priklausys, kokį taryba priėmė sprendimą. Kodėl mes kišamės, priimdami šitą įstatymą? Kodėl mes turėtume vadovauti savivaldybėmis ir iš tarybų atimti tą, ką jos gali pačios priimti?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji Laima Nagiene, gal jūs dirbdama savivaldybėje neįsigilinote. Aš kalbėjau su Savivaldybių asociacija, kodėl yra neatsižvelgiama į pageidavimus, prašymus tų žmonių, kurie tikrai tuo turtu nesinaudoja. Galiu pasakyti, tikriausiai ne vienas Seimo narys yra gavęs ne vieną prašymą, ir Savivaldybių asociacija, nežinau, gal jūs Mažeikiuose piktnaudžiavote tarnybine padėtimi, atsakymas buvo aiškus – kintamoji dalis priklauso savivaldybei, ji gali būti vienokio ar kitokio dydžio. Dėl pastoviosios savivaldybė negali priimti sprendimų, tai yra reguliuojama įstatymu.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau solidarizuotis su Kęstučiu ir Laima. Tikrai savivaldybių tarybos pagal nustatytą tvarką, jeigu žmogus pristato, kiekvienoje savivaldybėje yra nustatyta skirtinga tvarka, suvartotą energijos kiekį per metus ir suvartotą vandens kiekį, atleidžia nuo viso atliekų mokesčio, o ne dėl kintamosios. Gal jūs kalbate apie nustatymą mokesčio dydžio kintamosios dalies? Taip, savivaldybės taryba nustato, bet atleidžia, jeigu žmogus įrodo, kad tai yra negyvenamas būstas, atleidžia nuo viso mokesčio.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas kolega, aš galėsiu jums išsiųsti tuos raštus. Yra vadinamieji RATC’ai, į kuriuos buvo kreiptasi ne vieną kartą, ir atsakymas buvo gautas toks, kokį aš esu dabar pasakęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori pasisakyti G. Kindurys. Prašau, Gintautai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų palaikau, nes tikrai daug žmonių yra, kaip ir pranešėjas pasakė, ir paveldėjusių turtą iš savo artimų žmonių, jo gal neparduoda dėl sentimentų, neparduoda dėl to, kad jį kas nors ir nelabai pirktų. Iš tiesų būna įvairiausių atvejų. Aš suprantu, kad sudėtinga labai teisingai reglamentuoti, bet iš tiesų būna, kad labai retais atvejais atvažiuoja, per metus tik kelis kartus pažiūrėti. Būna, atvažiuoja vasarą dažniau ir sudaro sutartis, ir atliekas veža, ir už tai sumoka. Žiemą niekada nebūna. Ir tas prašymas pateikti operatoriui, kiek suvartoja elektros, kad įrodytų, ar gyveno, ar negyveno, tai irgi lyg ir papildoma našta, tam tikra prasme administracinė našta, sugaišinanti daug laiko šiems žmonėms. Manau, kad gal komitete gali būti šiek tiek pareguliuotas šis projektas, tačiau iš principo jis yra socialiai labai teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pasisakė. Dabar prieš pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Aš, kaip buvusi savivaldybės tarybos narė, tikrai noriu pasakyti: nesikiškime ten, kur tikrai neturėtume reglamentuoti įstatymu. Savivaldybės tarybos turi teisę nustatyti tvarką, kaip, kada atleisti nuo mokesčių. Net ir vienišiems asmenims kai kuriose savivaldybėse yra padaryta išimtis ir lengvata, gerokai sumažintas mokestis. Taigi aš siūlau tikrai nepritarti, nes tai yra savivaldybės tarybos klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Dėl šio klausimo bus balsuojama numatytu laiku.
17.51 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-227 (pateikimas)
Teikiu svarstyti vakarinės darbotvarkės 2-17 klausimą – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-227. Pranešėja – L. Girskienė. Prašom, kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau, kad pažiūrėtumėte į ekraną. Čia yra atsakymas, kodėl aš iškėliau šitą klausimą. Matote šalia gyvenamojo namo supiltą kaupą šlako po atliekų deginimo, ir tai yra už tvoros žmonėms, šita riba yra tik tujomis apsodinta tvora. Kad tokių dalykų daugiau nepasikartotų, aš teikiu Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Trumpai pristatysiu, ką siūlau.
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad komunalinių atliekų sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 %. Siekis yra labai ambicingas ir kol kas jį sunkiai sekasi įgyvendinti. Visi žinome, kad 2013 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji termofikacinė jėgainė – Klaipėdoje „Fortum Klaipėda“. Joje buvo pradėtos deginti komunalinės atliekos. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia keletas termofikacinių jėgainių, viena iš jų ne taip seniai atidaryta Kauno mieste.
Atliekų deginimo metu atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidaro pelenai ir šlakas. Atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingų pelenų ir nepavojingo šlako tvarkymą reglamentuoja Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai, taisyklės. Šie reikalavimai privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su nepavojingų pelenų ir nepavojingo šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu. Kokia bėda?
Šiuo metu nėra reglamentuota, kokiai medžiagų grupei priskirti matomi dugno pelenai ir šlakas, kurie susidaro po atliekų deginimo termofikacinėse jėgainėse. Todėl susidaro situacijos, kai komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai kaupiami ir sandėliuojami prie gyvenamųjų namų, nesilaikant nei sanitarinių apsaugos zonų, nei kitų reikalavimų. Manau, kad ne vienas Seimo narys, nusipirkęs žemės sklypą laukuose, gryname ore, nenorėtų, kad šalia jo atsirastų tokia šlako ir pelenų krūva.
Atsižvelgiant į tai būtina įstatymu nustatyti, kad atliekų deginimo metu atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę pelenai ir šlakas yra atlieka. Pirmiausia šiuo metu nėra reglamentuota, kad tai yra atlieka.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratorijos atliktame komunalinių atliekų deginimo pelenų mišinio cheminės sudėties tyrime, aš jį turiu savo rankose, galėsiu pacituoti, yra parašyta: atlikus tyrimą nustatyta, kad mišinyje yra žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas. Pastebėta, kad metalų kiekis įvairuoja tam tikros frakcijos sudėtyje. Atsižvelgiant į tai, būtina atliekų deginimo metu atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusius pelenus ir šlaką, mano manymu, pripažinti pavojinga atlieka.
Suprantu, kad Aplinkos ministerija priešinasi mano pasiūlymui. Šiuo metu yra rengiama naudojimo tvarka, taisyklių pakeitimai ir yra numatyta, kad ši atlieka būtų naudojama statant kelius, pilant pamatus, statybos procesuose, galbūt gaminant blokelius ir panašiai. Tačiau cheminė šios medžiagos sudėtis iš tikrųjų kelia daug klausimų, ar po to neteks gailėtis pastačius namus iš tokių blokelių ar įrengus kelius. Nėra aiškių tyrimų, įrodančių, kad ši medžiaga nekelia jokio pavojaus tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Aš siūlau kolegoms pritarti mano siūlomam projektui po pateikimo ir ieškoti galimybių pradėti diskusiją, nes tai yra labai didelė problema, kuri artimiausiu metu taps dar didesnė. Kviečiu palaikyti ir esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Klausia S. Gentvilas, ruošiasi R. Žemaitaitis. K. Mažeikos nėra. Prašom, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiama Ligita, problema ir vaizdas, kurį jūs parodėte, yra spręstina problema, tačiau dėl jūsų įstatymo pasiūlymo turiu du klausimus.
Pirmasis klausimas: kodėl jūs darote problemą, kai absoliuti dauguma pasaulio šalių iš tos problemos padaro galimybes – tiesia kelius, gamina statybines medžiagas, ir tai yra daroma tūkstančių tūkstančiais atvejų. Vietoj galimybės jūs sukuriate problemą.
Antrasis dalykas. Jūs žadate šlaką laikyti pavojinga medžiaga, o jo susidarys 150 tūkst. tonų per metus. Vienintelis pavojingų atliekų sąvartynas Lietuvoje yra „Toksika“, priima tik 9 tūkst. tonų atliekų. Kur mes dėsime tas atliekas ir kiek pabrangs jų tvarkymas? Mano skaičiavimais, priėmus šį įstatymo pasiūlymą atliekų tvarkymas pabrangs keturis kartus.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs, kaip aplinkos ministras, turėtumėte būti suinteresuotas imtis visų priemonių, kad atliekų susidarytų kuo mažiau jau pirminėje jų susidarymo vietoje. Imtis tokių priemonių, kad žmonės kuo labiau išrūšiuotų atliekas, kad jos nepatektų į sąvartynus ir nebūtų vežamos deginti. Štai jums atsakymas, kad atliekų deginimas nėra atliekų tvarkymo proceso sprendimas.
Jūs, kaip klaipėdietis, tikriausiai žinote, kad klaipėdiečiams pastačius kogeneracinę jėgainę, termofikacinę jėgainę, buvo pažadėta, kad atpigs šiluma, tačiau šitokio pokyčio klaipėdiečiai nepajuto ir naudą turi tik tokią, kad sukvėpuoja visus dioksinus ir furanus, kuriuos išskiria šios gamyklos. Aš kitos naudos iš tikrųjų nematau. Mano manymu, kiek aš esu susidūrusi, ten dar galimai yra deginamos, mano žiniomis, ir nerūšiuotos atliekos, ką draudžia mūsų teisės aktai. Jūs būtent turėtumėte ieškoti priemonių, kad tokie kalnai nesusidarytų, nenuvažiuotų į deginimo jėgaines.
PIRMININKAS. Jūsų klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ligita, čia. Iš tiesų aš pritariu ir Simono klausimui, turiu gal keletą replikų. Taip pat ką jūs siūlytumėte, kur dėti, nes gal ir neatsakote. Tada klausimas, kam tuomet buvo atliekamos poveikio vertinimo ataskaitos tvirtinant šiuos projektus ir vykdant statybas? Ar nemanote, kad prastai yra atliekamas mechaninis biologinis apdorojimas tokiu atveju, arba jisai neveikia ir nefunkcionuoja?
Aš tikrai su jumis sutikčiau, kad pavojingas atliekas būtų galima priskirti, nes A. Užkalnis gerai pasakė – ši Vyriausybė tarsi surūdijusi skardinė be skylės. Jeigu ši Vyriausybė dar bus ketverius metus ir skardines mesime, tai ten metalo tikrai mes daug rasime.
Todėl aš norėčiau paklausti jūsų, ar jums neatrodo, kad… Jūs turite pirminius tyrimus kažkokios vienos grupės. Gali būti, kad tą mėnesį padidėjo kokių nors atliekų ar dar kas nors, kaupimas, dėl ko susikaupė. Ar jūs nemanote, kad per drastiška įtraukti pavojingų atliekų sąvoką turint tik preliminarius tyrimus, neturint normalių ekspertinių tyrimų ir nevedant monitoringo, tarkim, dvejų metų.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, pirmiausia, įstatyme šita atlieka nėra iš viso įvardinta, kad tai yra atlieka. Tai yra neaiški masė, kuri dabar atsiduria… Dabar jau žinau, vakar atvežė į Raseinius, kažkur prie Kauno, Klaipėdos rajone yra išvežiota. Aš suprantu, kad kyla pagrįstų abejonių, kaip mes toliau tvarkysimės, jeigu visi šitie kalnai bus pripažinti pavojinga atlieka, bet galbūt reikėtų ieškoti sprendimų, atlikti išsamius tyrimus, ar tikrai galima naudoti šitą medžiagą kelių statybose ir kituose procesuose. Kol kas tokių aiškių atsakymų nėra, vyksta tik pasvarstymai. Ministras žino, nes buvo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro stebėtojų tarybos narys, kiek metų yra kalbama apie galimybę iš šito šlako išgauti metalus ir panašiai. Kol kas visiškai niekas nevyksta. Verslininkams, kaip aš suprantu, ir dabar buvo suteiktos nepagrįstos viltys, kad išvežę šitą šlaką, tai ir buvo šioje situacijoje padaryta, jie galės kažkur panaudoti betonuodami savo kokias nors teritorijas ir panašiai. Bet aš labai abejoju, ar tokie veiksmai nesukels iš tikrųjų pavojaus aplinkai ir tuo labiau šalia gyvenančių žmonių sveikatai. Nėra tvirtų įrodymų, kad šiame šlake esančios medžiagos nepateks į gruntinius vandenis, jeigu tos medžiagos bus integruotos į kelių statybą, nebus išplautos ir panašiai. Kol kas aš matau tik vienintelį sprendimo būdą apsaugoti žmones nuo tokių krūvų atsiradimo jų gyvenamojoje aplinkoje – tiesiog uždrausti jas išvežti iš teritorijos pripažįstant, kad tai yra atlieka, ir, mano nuomone, pavojinga atlieka.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Už norėtų pasisakyti K. Mažeika, bet jo nėra. Prieš – S. Gentvilas. Prašau, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, klausimai ir abejonės, kurias kelia gerbiama Ligita, yra pagrįsti. Šlakas yra kai kas naujo Lietuvoje. Bet aš truputį matematikos ir skaičių pažersiu. Lietuvoje sudeginama 500 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Trečdalis iš jų lieka pelenais, na, 100–150 tūkst. tonų. Jeigu staiga mes dabar paskelbiame visą šitą kiekį pavojinga atlieka, tai vienintelis sąvartynas, kuris gali priimti Lietuvoje, yra „Toksika“ Šiauliuose ir kitose aikštelėse. Jis gali priimti vos 9 tūkst. per metus. Mes turime iš karto problemą. Dabar „Toksika“ priima keturis kartus brangiau negu kiti komunaliniai sąvartynai. Vadinasi, keturis kartus brangesnis tampa šalinimas. Problema yra, kad šiandien šlakas nėra tinkamai apibrėžtas, kaip jis gali būti panaudojamas keliuose, statybose, ir mes verčiamės kūlversčiu, kad reglamentuotume. VGTU mokslininkai dirba su tuo, pasaulis jau tą naudoja tiesdamas kelius, statybinėse medžiagose. Bet jeigu mes paskelbsime visą šlaką didelėmis baimės akimis pavojinga atlieka, tai kainuos labai brangiai savivaldybėms, mes neturėsime jo kur dėti ir bus užkimšta visa sistema. Todėl aš kviečiu net nesvarstyti šito ir balsuoti prieš.
Mes tikrai gąsdinome dėl 20 kilometrų atstumo nuo kiekvienos kogeneracinės jėgainės, truputį įkvėpėme oro ir supratome, kad tai nėra taip pavojinga, atsitraukėme. Dabar gąsdiname dėl šlako. Aš kviečiu iš tikrųjų matyti, ką VGTU mokslininkai daro, ir tiesiog sureguliuoti šios medžiagos panaudojimą. Kviečiu nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl šio klausimo bus balsuojama numatytu metu.
18.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. XIII-3021 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-407 (pateikimas)
Teikiu svarstyti darbotvarkės 2-18 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. XIII-3021 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-407. Pristato L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“. Koncepcijoje buvo numatytos vystymo kryptys ir numatytos rezervinės karinio poligono teritorijos. Pirmenybė buvo teikta Vakarų Lietuvos teritorijai, tai yra Šilalės, Kelmės, Telšių, Rietavo savivaldybių teritorijoms.
Tų pačių metų birželio 8 dieną, tai yra praėjusiais metais, Krašto apsaugos ministerija užsakė galimybių studiją. Atlikus šią studiją, Aplinkos ministerija konkretizavo sprendinius ir buvo rezervuotos teritorijos jau kitose vietose – tai Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės rajonų savivaldybių teritorijos.
Galimybių studija buvo atlikta skubotai, ją atliko Gedimino technikos universitetas. Nebuvo tinkamai atliktas viešinimas, buvo nustatyta daug neatitikimų, neįvertinta, kad daugiau nei 60 % žemės yra privati ir žemės ūkio dirbama žemė, didžioji šalis miškų yra privatūs. Žemaitijoje, žinome, žemės yra derlingos. Virš 500 ūkininkų ūkių yra ten. Trys didžiulės bendrovės, aplinkui gyvenamos teritorijos.
Atsižvelgus į Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės rajonų savivaldybių tarybų kreipimąsi ir bendruomenių pareikštą nesutikimą bei įvertinus Lietuvos kariuomenės pakartotinį galimybių studijos numatytų teritorijų vertinimą, kariuomenė jį atliko 2020 metų pabaigoje ir įvardino, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties 2021 metais, tai yra šių metų vasario 1 dieną, Krašto apsaugos ministerija atsisakė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose rezervuotų teritorijų naujo karinio poligono ir karinio mokymo teritorijų įrengimo krašto apsaugos sistemos tikslams Vakarinėje Lietuvos teritorijos dalyje – Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės ir Kelmės rajonų savivaldybių teritorijose.
Kiek mums yra žinoma, yra atliekama nauja krašto apsaugos… kariuomenė atlieka naują galimybių studiją ir bus parenkamos teritorijos naujoje Lietuvos teritorijoje, visoje Lietuvos teritorijoje. Todėl mes teikiame šitą nutarimą, kad iš koncepcijos būtų išbrauktos šitos teritorijos, kurias dabar ir įvardinau. Tai būtų išbraukta, 12 tūkst. hektarų teritorija paliekama rezervinės teritorijos krašto apsaugos sistemos tikslams Lietuvos teritorijos dalyje.
Tiek. Prašyčiau pritarti ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti nemažai kolegų Seimo narių. Pirmas klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų yra toks posakis: sukuria problemų, o paskui jas didvyriškai nugali. Pernai būtent jūsų Vyriausybė sukūrė tokią problemą, komunikuodama visiškai ne nuo to galo. Reikėjo ne braižyti planus, o pirmiausia kalbėti su žmonėmis, siūlant jiems sąlygas, materialines, kitas, dėl kurių jie galėtų apsispręsti ir būtų aišku, ar jie apsisprendžia tose teritorijose ir panašiai. O buvo braižomi planai, supriešinti žmonės ir galiausiai viskas nukrypo prieš krašto apsaugą. Aš tikiuosi, mes dabar tokių klaidų nedarysime ir nebraižysime planų, o pirmiausia kalbėsime su žmonėmis, siekdami, kad jie suprastų, jog ne tik reikia ten kokioje nors vietoje poligono, o kad jų gyvenimo sąlygos nebus blogesnės. Šiuo atveju jūsų nutarimas, turiu pasakyti, teisingai perskaitėte mano atsakymus, nieko nekeičia, viskas bus daroma kitoje vietoje ir kitomis sąlygomis.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū už pasisakymą ir ačiū už pritarimą.
PIRMININKAS. Minutėlę, pranešėja. Replika kolegai. Čia ne pasisakymai, čia dabar yra klausimų raundas.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Neturiu ką atsakyti.
PIRMININKAS. Čia dėl ateities. G. Palucko nematau. L. Jonauskas. Nematau. S. Gentvilas. Prašom, kolega. (Balsas salėje: „V. Ąžuolas“) Po to bus V. Ąžuolas. Gerai, jau ir paskelbiau. Kitas klaus V. Ąžuolas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui. Gerbiama Laima, kalbėjome su jumis ne vieną kartą asmeniškai. Jaučiu ir regiono savivaldybių, merų, tarybų ir gyventojų nuogąstavimą, tačiau čia tokia subtili situacija. Mūsų teisininkai sako, kad Seimas nėra atestuotas teritorijų planavimo specialistas ir nelabai gali keisti dokumentą, bendrąjį planą. Mes kaip ir įsitraukę į procesą, visiškai suderinimo stadija. Ar nuramintų gyventojus toks pasakymas, kad poligonas yra valstybinės svarbos projektas, o valstybinės svarbos projektui Lietuvos bendrasis planas negalioja. Kolega A. Anušauskas turbūt per artimiausius metus iš tikrųjų parengs studiją. Kad ir kur nuspręstų, Lietuvos bendrasis planas parodytų… būtų negaliojantis dokumentas, kuriuo nereikia vadovautis dėl bet kokio valstybinės svarbos projekto. Tai gal tai nuramintų iš tikrųjų gyventojus, nes sprendinių pakeitimas mane, kaip ministrą, grąžina dvejus metus atgal. Reikia išleisti bent pusę milijono eurų papildomai, samdyti naujus konsultantus tai procedūrai padaryti. O esmė, kad poligoną galime pastatyti….
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …be bendrojo plano. Dėkoju.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Tikrai nenuramintų. Tai būtų labai blogai. Iš karto pasakau, bus tada didžiulis konfliktas. Tikrai nenuramintų. Atsakymas toks.
PIRMININKAS. Klausia kolega V. Ąžuolas. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama kolega, iš tikrųjų aš irgi tam pritariu, kad nenuramintų žmonių vien tas pasakymas, nes pagrindinis dalykas – tai turi būti išbraukta iš plano. Iš tikrųjų gal net per daug aistrų sukėlė tas klausimas, kad labai sudėtinga išbraukti iš to plano. Man atrodo, turbūt sudėtingiau yra papildyti planą, įdėti, ką nors daugiau padaryti, negu išbraukti ir išimti. Kaip iš tikrųjų jūs galvojate, kad šis techninis dalykas tikrai nesukels tiek daug rūpesčių ministerijoms, kitiems specialistams, bet žmones tikrai nuramintų išbraukimas?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai pritariu gerbiamajam kolegai. Ir tikrai tik nuramins žmones. Iš tikrųjų mes žinome, kiek ten gyventojų ir kiek yra… virš 500 ūkininkų, dirbančių žemę. Tai mes iš jų atimame duonos kąsnį, išvarome iš tos teritorijos. Jūs to nepamirškite. Nesvarbu, kad sakote, neišbraukus bus nuraminta, bet bus kitoje vietoje. Tai padarykime iki galo. Buvo padaryta didžiulių klaidų. Aišku, aš tikrai net nežinojau, kaip buvo rengiama ši vieta. Mes tikrai sužinojome gana vėlai. Tikrai noriu paprašyti, kad Seimas šiam klausimui pritartų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Kasčiūnas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš, aišku, klausydamas šiek tiek jūsų, susidarau įspūdį, kad nevirstų šis klausimas ir ši jūsų iniciatyva tokia nukreipta prieš Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą, prieš įsipareigojimus NATO, nes poligono svarba šiaip yra milžiniška mūsų visai gynybos sistemai, tiek infrastruktūrai, tiek sąjungininkų atėjimui, tiek karinėms mūsų pajėgų galimybėms šalies viduje. Tai aš norėčiau… Vis tiek aš tikrai nuoširdžiai tikiu ir esu įsitikinęs, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra atsakinga politinė jėga ir jūs tikrai remiate visą tą mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimą. Aš tik nenoriu, kad tai virstų tokia vos ne antivakarietiška, antinatine iniciatyva. Tai čia vienas dalykas. Kaip pastaba.
O mintis, ką S. Gentvilas sakė. Matote, čia velnias detalėse slypi. Taip, iš tikrųjų dabar visa Lietuvos teritorija jau yra vertinama kaip galimybių erdvė, bet matote, kai jūs keičiate vieną dalį to viso plano, tai turi būti pradėtas procesas viso plano atnaujinimo, jis gali užtrukti dvejus, trejus metus ir čia yra problema, kuri ministrą…
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Formuluokite klausimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ar jūs nemanote, kad galbūt vertėtų nesupolitinti šito klausimo, o išspręsti tą problemą, kaip Simonas sakė?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Labai atsiprašau, ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, nė vienas Lietuvos gyventojas nėra prieš kariuomenę, mes esame už Lietuvos saugumą, mes esame už NATO. Bet kai yra parenkama ši teritorija, nors galbūt galima plėsti esamus karinius poligonus, gal galima kitose teritorijose pažiūrėti. Derlingas žemes paimti ir išvaryti žmones iš derlingų žemių! Iš ten, kur jie visą gyvenimą, paveldėję savo senelių, prosenelių žemes, ūkininkauja. Šiandien jų turtas nuvertėja ir šalia esančių turtas nuvertėja. Apie tai mes kalbame. Mes ne prieš esame. Mes pasižiūrėjome, mes turėjome studiją atlikę, kiek Europos Sąjungos šalyse yra karinių poligonų, tai šioje vietoje, kurioje dabar buvo numatyta, 36 tūkst. hektarų, tai žinote, Europoje vos ne pats didžiausias. Ne 12 tūkst. hektarų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Klausia R. Žemaitaitis, ruošiasi V. Bukauskas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas… Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų geras projektas ir svarstytinas, aš jums tiesiog noriu tokią repliką pasakyti. Jūs ir negalėjote žinoti, nes jūs nebuvote Konservatorių partijos narė, nes tuometinis krašto apsaugos ministras R. Karoblis netiesiogiai buvo jų narys ir su jais derindavo viską. Kad ir koks kildavo nacionalinio saugumo klausimas, viską žinodavo jie ir A. Anušauskas tikrai viską žinojo. Žinokite, būkite be baimės. Jūs nebuvote jų partijoje, taigi ramiai, sąžinė jūsų švari, rami. Vienas yra dalykas.
Iš tiesų gerai, kad atsirado tas projektas, diskusijos ir svarstymai turi būti, nes tikrai yra tiesa, ką ir sako Arvydas, ką ir sako Laurynas, čia kalbu labai rimtai, bendruomenė ir visuomenė nebuvo informuota apie tai. Su bendruomene ir visuomene nebuvo vedamos jokios derybos. Gavome jį kaip faktą, bent jau aš, pavyzdžiui, kaip Kelmės atstovas, gavau faktą kaip blyną, ir mes turime labai didelę problemą, nes įstatyme nėra išspręsta, kaip būtų tokiu atveju net kompensuojama, mechanizmą imant. Todėl logiška, kad šis sprendimas yra išimamas ir ministerija jau žinos dabar rengdama tą naują studiją arba uždavinį, kad ši teritorija negali būti įtraukta.
PIRMININKAS. Laikas, kolega, formuluokite klausimą! Vėlgi jūs…
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš galiu pasakyti, jei pasižiūrėtume į kompensavimą, aš galiu įvardinti, tai yra labai labai menkos lėšos, kurios buvo numatytos, ir apskaičiuota, kiek būtų kompensuojama. Tai ten, sakysime, kad ir Mažeikiuose ar pačioje Akmenėje, net ir gero buto nelabai įsigysi. Apie gyvenamąjį namą, sodybą jau net nekalbu.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, mieli kolegos ir gerbiama pranešėja, nenorėtume, kad būtų kalbama praeitimi. Reikėtų žiūrėti, kas yra šiandien, ką mes matome, ką mes girdime ir kokia yra mūsų visuomenė. Labai teisingai krašto apsaugos ministras paminėjo, kad jiems ši teritorija yra nereikalinga, jie užsako naują studiją. Bet vienas klausimas yra „bet“. Lietuvos bendras teritorinis planas, patvirtintas Vyriausybės, galios 30 metų. Šiuo atveju žmonių nerimas yra didžiulis, taip pat gyvenant ir man. Mes turime žinoti, nes investicijos ateina, investicijos stabdomos. Jau yra tradicijos, šeimos, kartos užaugusios šioje žemėje. Manau, kad iš tiesų tas sprendimas yra laiku ir Seimas yra aukščiausia institucija. Jeigu mes krizės laikmečiu sugebėjome per parą 60 įstatymų…
PIRMININKAS. Formuluokite klausimą, kolega!
V. BUKAUSKAS (DPF). …pakeisti, tai, manau, šį nutarimą tikrai mes turime priimti ir žmonėms, ir visuomenei pašalinti įtampą. Sveikinu iniciatorę ir kviečiu kolegas palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jūs piktnaudžiaujate viskuo. Reikia formuluoti klausimą. Dabar ne svarstymo stadija ir ne pasisakymai, o klausimai ir atsakymai. Laikas atsakyti į klausimus baigėsi. Ačiū kolegei.
Dėl vedimo tvarkos – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Paminėta pavardė. Aišku, kolega gali bet kokius savo išvedžiojimus teikti, bet aš atkreipiu dėmesį – šiaip logikos reikalavimų ir protingumo kriterijų iš mūsų niekas neatėmė. R. Karoblis su eiliniu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu derina teritorijos kažkokius planus, bet jų nederino su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos. Na jau, klausykite, jūs nusišnekate, tai jau ne tas žodis.
PIRMININKAS. Nebuvo jūsų pavardė paminėta, gerbiamas kolega. Leiskite pabaigti procedūrą, pasisakyti už, prieš, tada pažiūrėsime, gerai? Už nori pasisakyti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jeigu dėl sąžiningumo, tai L. Kasčiūno tikrai buvo pavardė, nes sakau dabar labai rimtai. Išties, gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti už.
Gerbiamas Arvydai, tikrai buvo derinta. Jeigu su R. Karboliu būtų kas nors nederinę arba R. Karoblis būtų nederinęs su Konservatorių partija ar frakcija arba su jų atstovais čia, Seime, tai jūs man pasakykite, kaip jis galėtų būti kandidatu į ambasadorius ir taip krūtine būtų ginamas? Na, šansų jokių neturėjo. Pirmiausia, kai atėjote į Vyriausybę, jūs visus iššlavėte, kas bebuvo likę, visus išpjovėte, nebuvo nė vieno, likusio gyvo, jeigu rimtai.
Emocijos emocijomis, tikrai, ką ir kolegos iš dešinės, ką Arvydas sakė, ką Laurynas sakė, jie irgi iš esmės yra teisūs. Mes turime suvokti, kokį sprendimą priimame ir kokią informaciją mes išnešame. Aš manau, kad Seimas vis dėlto turi apsispręsti, kad šita teritorija negalėtų būti paimama, kad šita teritorija negalėtų ateityje būti svarstoma kaip galimybė, nes gretimoje teritorijoje, tai mes ir Šilalėje turime, ir Tauragėje turime, aš manau, kad reikėtų duoti ramybę. Žmonės dabar yra įsitempę ir tik pamatę ir gavę tokį Seimo nutarimo projektą, kad tikrai daugiau galimybės čia nebus, apsiramins ir tikrai psichologiniai momentai, kurie šiandien yra Akmenėje, Kelmėje, Šiaulių apskrityje, labai stipriai pasikeis. Tai tikrai siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, visų pirma Lietuvai be galo reikia šito poligono. Aš noriu, kad mes kovotume už jo atsiradimą Lietuvoje. Čia nacionalinio saugumo prioritetas.
Dabar dėl ramybės, kad nebūtų kaltinimų. Mes, visi Seimo nariai, prieš gerą pusmetį Seimo vardu patvirtinome koncepciją. Praeita dauguma atnešė, abiejose koncepcijose buvo Žemaitijoje nubraižyta. Kodėl tada nebuvo keliamas šitas klausimas? Klauskite tie, kurie atnešėte, tie, kurie balsavote. Tada nebuvo keliamas, dabar paskutinėje stadijoje šitas klausimas iškeliamas.
Atsakingai žemaičiams pasakau: ar čia bus nubraižyta, ar bus kitur nubraižyta, A. Anušauskas ir Lietuvos kariuomenė apsispręs šiemet pagal studiją, kur yra racionalu daryti ir plėtoti šitą. Kadangi tai bus valstybinės svarbos projektas, Lietuvos bendrasis planas jam nepavaldus, toks projektas neturi atsižvelgti į Lietuvos bendrąjį planą. Todėl tai, ko jūs prašote šiandien iš Aplinkos ministerijos, Vyriausybės, tai yra sustabdyti dešimt metų rengtą bendrąjį planą, papildomai išleisti 1 mln. eurų, užtrukti procedūrai papildomus metus, nors poligono pasirinkimas visiškai nepriklauso nuo Lietuvos bendrojo plano. Tai bus valstybinės svarbos projektas ir jam Lietuvos bendrasis planas negalioja. Todėl, gerbiamieji, ministras A. Anušauskas jau patvirtino, bus ieškoma kitos vietos, o kai ta vieta bus pasirinkta, jai Lietuvos bendrasis planas negalios.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl šito ir kitų apsvarstytų klausimų bus balsuojama jau tuoj pat, netrukus. Aš labai tikiuosi, kad Lauryno replika bus neilga. Prašau – dėl vedimo tvarkos. Tada K. Masiulis. Atsiprašau, aš neįjungiau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jonai, labai jums ačiū. Tikrai norėjosi jau dabar reaguoti, kas čia su kuo rengė, kas čia ne taip padarė, bet ne apie tai. Mielieji, iš tikrųjų, na, su tuo žodynu ir dėl retorikos. Na, ji tokia iš principo prieš poligoną, na, nedarykime šito. Aš suprantu, yra jautrumų, nevisiškai komunikacija buvo sutvarkyta, bet tai be galo svarbus dalykas. Tą pačią logiką bus galima ir kituose regionuose taikyti, suprantate? Neva kuriant problemas, gąsdinant žmones ir panašiai. Tai yra kartu ir galimybių dalykas.
Tikrai reikia paieškoti motyvacinių mechanizmų poligonui atsirasti, kad žmonės gautų darbo vietas ir atlyginimai būtų didesni, ir galų gale infrastruktūra. Taip, sutinku, apie tai nebuvo kalbėta, nesvarbu, ar tai buvo jūsų Vyriausybė, ar mūsų. Čia ne taip svarbu. Reikia tvarkyti šituos dalykus, bet būkite geri – ta retorika nenuteikite žmonių apskritai prieš poligono idėją. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Du sakiniai. Aš norėčiau Remigijui pasakyti. Kodėl, Remigijau, reikia manyti, kad yra tiktai juoda ir balta? Pereitą kadenciją aš gyriau Vyriausybės kai kuriuos narius, jeigu gerai dirbo. Tekstus galite rasti – gyriau.
Antras sakinys. Poligonas yra reikalingas mums, o tie, kurie mano, kad jis nereikalingas, sėdi Kremliuje, o tie, kurie labai kovojate prieš jį, pagalvokite, kam dirbate.
18.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-409(3) (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, teikiu svarstyti darbotvarkės 2-19 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-409. Pranešėjas – A. Gedvilas. Prašom, kolega.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas pirmininke, kalbėsiu 53 Seimo narių, antradienį pasirašiusių prašymą Seimo Pirmininkei dėl klausimo privalomo įtraukimo į darbotvarkę, vardu. Teikiu jums Seimo nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitikimo.
Visi mes labai gerai žinome, kad minėtas įstatymo priėmimas suskaldė Lietuvos visuomenę ir sukėlė nepasitenkinimo bangą, todėl sustokime ir paklauskime savęs, ar tame apribojimų ir draudimų sūkuryje, kuriame sukasi mūsų valstybė jau beveik pusę metų, mes neperžengiame raudonosios linijos, už kurios prasideda konstitucinių žmogaus teisių pažeidimai. Paklauskime savęs, ar visi apribojimai ir draudimai buvo būtini ir logiški siekiant suvaldyti klastingą virusą, ar pasiteisino kaukių nešiojimas lauke, ar pasiteisino judėjimo apribojimai, ar pasiteisino viešojo gyvenimo apribojimai? Didėjantys susirgimų skaičiai jau senokai signalizuoja mums, kad galbūt ką nors darome ne taip.
Minimo įstatymo pakeitimai buvo priimti kovo 23 dieną šioje salėje. Neabejoju, kad dauguma jūsų prisimena šių pakeitimų priėmimo aplinkybes, tačiau aš norėčiau dar kartą sugrįžti prie jų ir priminti esmines nuostatas. 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, sąrašą ir darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė.
18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nustatomas ligos protrūkis darbovietėje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodytiems darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga, remiantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
18 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio.
18 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems iki šeimos gydytojo išduoto leidimo grįžti į darbą draudžiama tęsti Vyriausybės nustatytus darbus ar tęsti darbą NVSC nurodytoje darbovietėje, išskyrus atvejus, kai dirbama nuotoliniu būdu arba asmuo yra perkeltas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą. Šie asmenys skiriami dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliami į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nėra, laikinai nušalinami nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio. Pavojingų ir ypač pavojingų ligų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Priminsiu, kad nepaisant šių apribojimų kontroversiškumo, minėti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimai buvo priimti ypatingos skubos tvarka, neatsižvelgus nei į ekspertų, nei į visuomenės nuomonę, neatlikus gilesnės tokių apribojimų poreikio ir teisėtumo analizės. Tiesiogiai darbo teisę reglamentuojantys momentai net nebuvo derinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Aš, kaip ir kiti pasirašiusieji šį nutarimo projektą, laikausi nuomonės, kad minėtos įstatymo pataisos galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 29 ir 48 straipsniuose įtvirtintas mūsų valstybės piliečių teises. Trumpai paaiškinsiu kodėl. Konstitucinio Teismo yra išaiškinta, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais. Tačiau minėtame įstatyme būtent Vyriausybei pavesta sudaryti darbų sąrašą, kuriame nustatyti ir konstitucinių teisių suvaržymai. Pagal Konstituciją, žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą galima riboti, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principų.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Visų asmenų lygybės įstatymui principas – demokratinės visuomenės pagrindas. Ši nuostata reikalauja, kad teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui lygiai su kitais, be jokių išimčių. Pagal Konstituciją, prigimtinių žmogaus teisių ribojimas – negalima pažeisti šių teisių iš esmės, jeigu teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti tampa neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas.
Galiausiai, Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. O įstatymo 18 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtintas reguliavimas, kai darbuotojas, atsisakęs pasitikrinti, perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžia dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio. Taip asmeniui bus suvaržyta teisė laisvai pasirinkti darbą. Šiuo reguliavimu darbuotojui nesuteikiama galimybė laisvai pasirinkti darbą, nesuteikiamos jam pasirinkimo alternatyvos, o nurodoma, kad darbuotojas skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas į kitą darbą, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, taip neįvertinant, ar darbuotojas galės dirbti tą darbą pagal savo gebėjimus ir panašiai.
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis, inter alia, pagarba teisei ir teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu ir jų gerbimu.
Šiame kontekste išskirtinas Konstitucijos 18 straipsnis, kuriame nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Kaip 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimas, inter alia, reiškia, kad žmogui ipso facto priklauso teisės ir laisvės, kurios yra neatskiriamos nuo jo asmens ir kurios negali būti iš jo atimtos. Teise ir teisingumu grindžiamos demokratinės valstybės viena svarbiausių priedermių – gerbti, ginti ir saugoti tas vertybes, taip pat žmogaus teises ir laisves, kuriomis grindžiama pati tautos priimta Konstitucija ir kurių realus įgyvendinimas, gynimas ir apsauga yra pačios valstybės raison d’etre. Priešingu atveju valstybė negalėtų būti laikoma bendru visos visuomenės gėriu.
Tokie yra pagrindiniai faktiniai motyvai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Todėl pirmiausia norėčiau kreiptis į valdančiosios koalicijos atstovus.
Gerbiamieji, palikime ambicijas, aroganciją, pamirškime laimėtų Seimo rinkimų euforiją, stabtelkime ir pagalvokime, ar to, ką mes darome, iš tiesų šiandien reikia Lietuvos žmonėms. O gal tai viso labo yra veikimas iš inercijos, tiesiog einant bandymų keliu, negalvojant apie pasekmes ir ar ne per toli nuėjome žaisdami su žmonių kantrybe, sveikata ir net likimais. Ar matote ir girdite tuos signalus, kuriuos siunčia jums net tie žmonės, kurie viešai jus rėmė ir šventai tikėjo. Atėjo laikas padaryti pauzę ir pasitikrinti, ar jūsų pasirinktas kelias yra teisingas. Nieko daugiau – tik pasitikrinti.
Šiandien kreipiuosi į jus ir prašau atsiriboti nuo savo politinių pažiūrų, simpatijų, antipatijų ir pykčių. Nugalėti virusą galėsime tik tuomet, kai nugalėsime baimę, rasime tiesą ir sugebėsime būti vieningi. Prisiminkime mūsų duotos priesaikos žodžius: prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, prisiekiu sąžiningai tarnauti tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tad kviečiu palaikyti nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo atitikties Konstitucijai, kad visi kartu galėtume atsikvėpti ir pasitikrinti, ar nepridarėme lemtingų klaidų, nes šio kreipimosi pirmiausia reikia ne mums…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
A. GEDVILAS (DPF). …o jo reikia Lietuvos žmonėms. Labai ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Labai atsiprašau, kad turėjau nutraukti.
A. GEDVILAS (DPF). Aš baigiau.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų. Pirmas – P. Gražulis. Nėra. Nematau. Tada klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi prisidėjau prie šito projekto vertinant, žiūrint, aš vieną tokį trumpą klausimą. Aš manau, kad jis turėtų sulaukti pritarimo, nes kaip ir buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą ir Žmogaus Teisių Teismą dėl vaikų skiepijimo ir galimybės eiti į darželį, į mokyklą. Teismas galų gale pasakė, kad tam tikrais atvejais galima. Aš manau, kad Seime faktiškai vienbalsiai turėtume pritarti nutarimui.
Ar jūs pagalvojote, kad jūs esate vienas iš pagrindinių autorių ir turėsite komentuoti spaudoje. Kas atsitiktų, jeigu Konstitucinis Teismas birželio–liepos mėnesiais priimtų teigiamą sprendimą ir pasakytų, kad Seimas neteisėtai viršijo savo įgaliojimus, tai turėtų būti panašu pagal 2004 metų išaiškinimą. Ar jūs esate skaičiavę, kiek valstybė, Vyriausybė žmonėms turėtų atlyginti žalą, kurią dabar jie patiria dėl privalomų testavimų, dėl galimybės būti atleistiems iš darbo. Aš jau turiu du atvejus, kai yra įspėjami ir dabar atleidžiami. Ar galite įsivaizduoti finansiškai, kiek tai kainuos?
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Tikrai aktualus klausimas, bet į tuos dalykus nesigilinau. Turbūt varomoji jėga buvo žmonės, jų nuogąstavimai, jų susirūpinimas, jų laiškai, žinutės ir viltis, kad vis dėlto Seimas pripažins ir ištaisys klaidas, kurių galimai mes padarėme kovo mėnesio sprendimu. Aš galvoju, kad šiandien užteks Seimui valios patvirtinti šį nutarimą, ir aš manau, kad bus galima dar daug klausimų apskaičiuoti, išsiaiškinti ir galų gale patobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti kolegos pranešėjo dėl to, kad šioje salėje tikrai yra ne vienas nutarimo arba kreipimosi į Konstitucinį Teismą skeptikas. Ką jūs galėtumėte atsakyti tiems skeptikams, kurie vis dėlto nepalaiko šio nutarimo, nors juo neteigiama nieko, tik prašoma išaiškinti, ar vis dėlto buvo pažeistos konstitucinės Lietuvos piliečių teisės, ar ne. Ir tikrai noriu atkreipti kolegų, kurie yra galbūt skeptiškai nusiteikę, dėmesį, kad tarp pasirašiusiųjų ir palaikančiųjų nutarimą yra tų, kurie balsavo už šį įstatymą. Bet ką mes galime padaryti šiuo nutarimu, palaikydami jį, galime išsklaidyti visas abejones tiek priešininkų, tiek palaikytojų tokio nutarimo ir turėti aiškią poziciją, ar buvo vis dėlto pažeistos konstitucinės žmonių teisės, ar ne.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, kolege. Tikrai geras klausimas ir nepraleisiu progos pasakyti, kad tikrai nesu iš tų žmonių, kurie neigia kovido pandemijos egzistavimą, kurie yra, sakykime, prieš skiepijimą, atsiprašau, prieš testavimą. Tačiau aš kalbu, jeigu jūs įdėmiai klausėtės, aš kalbu apie tai, kad yra pamintos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Tai yra pagal mūsų Konstituciją. Tai yra mūsų išleistas dokumentas neatitinka mūsų pagrindinio, pamatinio dokumento – Konstitucijos. Ir kas mane, sakykime, įkvepia imtis to klausimo, tai, kad tos priemonės tapo priverstinės.
Mažai yra diskutuojama apie alternatyvas. Apie, tarkime, tą patį testą iš seilių, jo kompensavimo dalykus ir taip toliau. Tad turbūt čia nieko daugiau, tik Konstitucinis Teismas pasakytų, ar mes einame teisinga linkme.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi V. Giraitytė.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo turbūt teisingas toks pateikimas. Jeigu kyla visuomenei klausimų, ar varžomos, ar nevaržomos gyventojų ir piliečių teisės, matyt, turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Bet kaip jūs galvojate, jeigu šiandien Seimas priims jūsų teikiamą pasiūlymą, Seimo narių pasirašytą pasiūlymą, galbūt tai sutrukdys valdantiesiems kitus tokius privalomus dalykus įvesti? Dabar plačiai kalbame apie galimybių pasą, kuris kalba apie tam tikras paslaugas, kurias bus galima gauti tik tuo atveju, jeigu galbūt būsi pasiskiepijęs arba išsitestavęs. Tai irgi iš esmės yra tokia kaip prievarta. Galbūt priėmus šį nutarimą užsidarytų kelias arba tiesiog noras tokias iniciatyvas ir vėl toliau kelti? Gal dėl to ir šiandien taip aktyviai yra susirinkę mūsų kolegos iš dešinės, jie stengsis, matyt, nukalti, kad nebūtų priimtas šis nutarimas? Kaip manote?
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Tikrai nesu iš tų tokių žmonių, kurie kvestionuoja vieną ar kitą iniciatyvą, tačiau viskam yra savas laikas. Ir tas pats jūsų paminėtas pasas, dėl kurio čia taip pat kyla labai daug diskusijų, turi būti laiku. Jis turi būti nediskriminuojantis. Jis turi atitikti žmonių lūkesčius. Šiuo metu ta diskusija vyksta nepakankamai konstruktyviai ir tikrai galima įžvelgti gana daug diskriminacinių dalykų. Dėl to man tai kelia didelį nerimą. Mes esame tautos išrinktieji. Dėl to mes čia esame.
Labai paprasta ir ne man jums pasakoti, kad paprasčiausiai bendraudamas su žmonėmis labai nesunkiai identifikuoji visus lūkesčius. Šiandien mane pasiekė lapai, kuriuos pristatė balkone esantys žmonės, ir peticija, kurią pasirašė per tūkstantis žmonių. Tai nėra pabaiga. Aš gavau begalę žinučių į feisbuko paskyrą ir įvairiausių laiškų ir skambučių, iš kurių aš supratau, kad yra gana daug dalykų, dėl kurių mes klystame ir kuriais tikrai sukeliame žmonėms labai labai daug abejonių.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia V. Giraitytė. Ruošiasi V. Jukna.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Dėkoju. Džiaugiuosi ir vertinu jūsų ryžtingumą, labai palaikau šį Seimo nutarimą, tačiau noriu paklausti. Jeigu kartais taip įvyktų, jog šiandien nutarimas nebūtų priimtas, ar nuleisite rankas ir kiek jūsų ryžtingumas ves toliau?
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū už klausimą. Nuleisti rankų negalime tol, kol mes esame čia, kol mes esame žmonių atstovai. Mes galime, aišku, sutrukdyti ir nepatvirtinti šiandien šio nutarimo, bet mes nesustabdysime žmonių. Šiam tokiam atsarginiam atvejui iš tikrųjų yra surinkta per 50 Seimo narių parašų, tai iniciatyvai, kad būtų tiesiogiai kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tačiau būtų šiek tiek nesmagu prieš žmones, kurie bus nuvilti. Nesmagu dėl to, kad mūsų kreipimasis nebus svarstomas greitai, tai užtruks, o mes vėlgi nežinosime atsakymų, kurių tikimės tiek mes, tiek mūsų rinkėjai.
PIRMININKAS. Klausia V. Jukna. Prašau.
V. JUKNA (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai džiaugiuosi šita iniciatyva, iniciatyva laiku. Labai tikiuosi, kad šiandien mes visi vieningai palaikysime šitą puikią iniciatyvą ir galų gale turėsime aiškumą dėl šitų dalykų išaiškinimo, kadangi tai tikrai sukėlė didelį ažiotažą visuomenėje. O aš norėčiau kolegos paklausti tokio trumpo klausimo. Rengdamas šitą kreipimąsi tikriausiai analizavote ir kitų šalių patirtį, kadangi pandemija yra visur ir kitose šalyse ta situacija yra dar blogesnė. Ar radote, kad kur nors būtų taikomas Europos Sąjungoje ar kitose šalyse toks įstatymas? Ačiū.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū, geras klausimas. Kaip tik turiu galimybę panaudoti grafiką, kuris yra mano rankose. Negaliu pasakyti, kad esu labai įsigilinęs ir plačiai išnagrinėjęs ir kokias nors, sakykime, naujienas jums paskelbsiu, tačiau paprasčiausias grafikas, kurį turiu, tai yra balandžio 4 dienos, gana neseni duomenys. Mirčių nuo kovido statistika milijonui žmonių. Įsivaizduokite, kad mes esame faktiškai kartu su Lenkija, Švedija ir dar kai kurios šalys turi panašų mirčių skaičių, kaip minėjau, milijonai žmonių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad švedai, kaip žinote, netaikė tokių apribojimų ir turi tuos pačius duomenis. Vadinasi, yra apie ką pagalvoti, turbūt galima daryti iš to tam tikras galimas išvadas ir sėsti prie naujų alternatyvų ir panašiai. Toks būtų atsakymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs išnaudojote visą laiką atsakymams į klausimus. Yra norinčių pasisakyti už ir prieš. Už pasisako P. Gražulis. Galite sėsti. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš ypač šiuo klausimu norėčiau kreiptis į Laisvės partiją, kuri žadėjo atnešti laisvę, bet matome, kad žmonėms, Lietuvos piliečiams neša vien tik nelaisvę. Prisimenu A. Armonaitės priešrinkiminius klipus, kad mes pasitikėsime tauta, mes išlaisvinsime nuo valstiečių prievartos ir jungo, kurį valdančioji dauguma jums neša. Bet ką nešate jūs, Laisvės partija? Paklausykite, jūs kuriate ne tik policinę valstybę, jūs kuriate kagėbistinę valstybę. Tai viena jūs kalbate, kita jūs darote. Manau, kad šitas įstatymo projektas, kuris priimtas, tikrai prieštarauja Konstitucijai.
Aš noriu atkreipti dėmesį taip pat į konservatorius. Jūs turite savo partijos narį Konstitucinio Teismo pirmininką poną D. Žalimą. Ko jūs bijote? Partinė drausmė jūsų visuose sluoksniuose galioja. Kaip pasakysite, tokį D. Žalimas sprendimą ir priims. Jūs ir kreipkitės, ir nebijokite, pripažins D. Žalimas, kad šitas įstatymas nėra antikonstitucinis. Puikiai žinau, kad kas jau kas, bet jūs, konservatoriai, demokratijos neturite, net pirmininkas renkamas be rinkimų. Taigi, man atrodo, tikrai ir ten paklusnumas yra milžiniškas.
Man atrodo, kad jūs jau nebijokite, būkite bent kiek demokratiški, kreipkitės į Konstitucinį Teismą ir, manau, sprendimą gausite tokį, kokio norite. Gaila, kad vis dėlto viena deklaruoja politinės partijos iki rinkimų, o paskui savo rinkimų pažadus visiškai pamina ir priima priešingus sprendimus. Apie tokius sprendimus mums net į galvą neatėjo, kad bus prievartiniai testavimai, prievartiniai vakcinavimai, prievartinis dar kažkas. Dabar uždarė mus visus į getus…
PIRMININKAS. 10 sekundžių, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). …negalime iš tų getų išvažiuoti. Tai tokia Laisvės partijos laisvė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ypač norėčiau kreiptis į kairiąją kolegų pusę. Aš suprantu, ko yra siekiama, ir turbūt visi mes puikiai suprantame, kas čia siekiama padaryti. Šituo kreipimusi būtų sustabdytas įstatymo galiojimas, būtų sustabdytos visos galimybės atverti tam tikras galimybes veikti institucijoms – mokykloms ir panašiai. Tos, kurios turės šitas galimybes, kol dar trūksta vakcinų, kol dar ne visi žmonės skiepyti, jos turėtų galimybę veikti. Tada juk šituo sprendimu bus supančiotos rankos Vyriausybei veikti, o paskui bus galima šaukti labai stipriai užsilipus ant bačkos, kaip šita Vyriausybė blogai dirba, nieko neatvėrė ir panašiai.
Na, padėkite Lietuvai, padėkite žmonėms, padėkite verslui. Ne kokio nors kreipimosi į Konstitucinį Teismą bijoma, nieko čia panašaus. Kreipkitės jūs, bet ne kaip Seimas, asmeniškai. Aš beveik neabejoju, kad Konstitucinis Teismas gal nelabai ir svarstys tokį kreipimąsi, o jeigu svarstys, tai neatras nieko čia blogo. Bet noras būtent pakenkti Vyriausybei, o galutine prasme pakenkti žmonėms, Lietuvai tai tikrai egzistuoja. Jūs ką, esate Lietuvos priešai?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo vietas. Pradėsime balsavimo procedūrą. (Balsai salėje) Rezervinį gal po balsavimo, nes mes ir taip vėluojame su balsavimo procedūra 20 minučių.
18.54 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4714(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti dėl popietinės darbotvarkės 2-2 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4714(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 107: už – 96, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Dėl darbotvarkės 2-3, 2-4 ir 2-5 klausimų yra pritarta bendru sutarimu.
18.55 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4376, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4377 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas ir lydimieji 2-6.1, 2-6.2 klausimai. Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4376. Teikėja – A. Kubilienė. Prašom balsuoti. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 91, prieš – 1, susilaikė 21. Taip pat noriu pasakyti, kad šiuo balsavimu mes balsavome ir dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4377. Ačiū, po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas dėl abiejų klausimų, ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimojo. Daugiau siūlymų nėra. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną.
Dėl darbotvarkės 2-7.1 ir 2-7.2 klausimų buvo pritarta bendru sutarimu. Komitetai irgi paskirti.
18.57 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257. Pranešėjas – A. Veryga. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 98, prieš – 2, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Siūlomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstyti siūloma gegužės 25 dieną.
Dėl darbotvarkės 2-9 klausimo buvo pritarta bendru sutarimu.
18.58 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-348 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-348. Pranešėja buvo J. Sejonienė. Prašom balsuoti. Pateikimas.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 75, prieš – 15, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Kolega A. Žukauskas dėl… (Balsai salėje) Minutėlę, atsiprašau, neįjungiau. Arčiau mikrofono – negirdime, kolega.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kadangi susijęs su universitetinėmis ligoninėmis, prašau Švietimo ir mokslo komitetą įtraukti kaip papildomą.
PIRMININKAS. Taip. Ir kolegė L. Girskienė. Tuoj, tuoj.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš norėčiau žinoti, kas čia per asmenys viršuje balkone stovi ir rodo, kaip balsuoti? Dar fotografuoja ir filmuoja, nežinau, kokiu tikslu. Jaučiuosi nelabai saugi.
PIRMININKAS. Manau, Seimo nariai sąmoningi ir žino, kaip jiems balsuoti, kad ir kas ką rodytų.
Buvo pasiūlymas… (Balsai, juokas salėje) Buvo pasiūlymas skirti papildomą komitetą – Švietimo ir mokslo komitetą. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne? Norite balsuoti. Yra pasiūlymas balsuoti. Gerai, kolegos. Kas manote, kad dėl šio klausimo kaip papildomas komitetas gali būti Švietimo ir mokslo komitetas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 110, balsavo 108 Seimo nariai: už tai, kad Švietimo ir mokslo komitetas būtų kaip papildomas, balsavo 84, prieš – 9, susilaikė 15. Pritarta papildomam komitetui. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
Kolegos, naudodamasis savo teise, pratęsiu posėdžio laiką, kol bus atlikti visi balsavimai. Rezerviniai ir bus baigta darbotvarkė. (Šurmulys salėje) Taip yra numatyta Statute, tai nepykite.
19.01 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184. Pranešėjas – M. Majauskas. Prašom balsuoti.
Kolegos, užsiregistravo 111, balsavo 110 Seimo narių: už – 81, prieš – 1, susilaikė 28. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Nėra prieštaravimų.
19.02 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5330 (pateikimo tęsinys)
Teikiamas balsuoti darbotvarkės 2-12 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5330. Pranešėjas – A. Butkevičius. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112 Seimo narių: už – 100, prieš – 2, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, oi, atsiprašau, ne ten pažiūrėjau, Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
Kolega J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia kalbame apie žemę, valstybės turtą, tai aš manau, kad reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Turbūt nėra prieštaraujančių, taip? Pritariame bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Taip pat papildomai – Vyriausybės išvada. Ačiū.
19.04 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-229 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-229. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 113, balsavo 111 Seimo narių: už – 43, prieš – 3, susilaikė 65. Pasiūlymui nepritarta, projektui nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad nereikia, balsuojate prieš. Kad atmestume, taip. Už – už tobulinimą, prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už tobulinimą – 88, prieš – 22. Siūloma tobulinti.
19.06 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-281 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-14 klausimą – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-281. Pranešėja buvo L. Nagienė.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 56, prieš – 4, susilaikė 49. Pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
Kolegė M. Navickienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, buvo 2-2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4714. Jeigu galima, įskaitykite mano balsą už dėl protokolo. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, dėl protokolo – jūsų balsas už.
Kolega A. Vyšniauskas. Atsiprašau, nemačiau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės išvados tikriausiai reikėtų, nes dideli pinigai ir savivaldos…
PIRMININKAS. Taip, niekas neprieštarauja, pritarta siūlymui dėl Vyriausybės išvados dėl aptarto klausimo.
19.08 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5039 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-16 klausimą – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5039. Pranešėjas – A. Butkevičius. Prašom balsuoti.
Kolegos, užsiregistravo 111, balsavo 110: 58 – už, prieš – 4, susilaikė 48. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.
19.09 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-227 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-227. Pranešėja – L. Girskienė. Prašom balsuoti.
Kolegos, užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 44, prieš – 31, susilaikė 40. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš. Prašom.
Užsiregistravo 114, balsavo 109: už – 51, prieš – 58. Atmesta.
19.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. XIII-3021 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-407 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-18 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. XIII-3021 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-407. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 112, balsavo 110: už – 42, prieš – 9, susilaikė 59. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas mano, kad reikia tobulinti, balsuoja už, kas mano, kad reikia atmesti, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 114, balsavo 112: už – 46, prieš – 66. Atmesta.
Dėl vedimo tvarkos po balsavimo – V. Ąžuolas. Replika po balsavimo. Tuoj, minutę, aš įjungsiu. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro, kuris visai bendruomenei, visiems pranešė, kad atsisako tos teritorijos, nežada ten vystyti poligono, viso kito, žmonėms suteikė viltį, o dabar agituoja savo kolegas susilaikyti dėl šio pasiūlymo. Tai kaip yra iš tiesų, kokia yra tiesa?
PIRMININKAS. Gerai, kolega Arvydai, prašau atsakyti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi faktiškai visiems Seimo nariams, kurie kreipėsi į bendruomenę, parašiau laiškus, labai aiškiai nurodyta, kad taip, yra atsisakoma. Tačiau jūs išklausykite ir aplinkos ministrą, kuris jums kalbėjo, kad jeigu jūs norite sugrąžinti bendrojo plano tvirtinimą į pradinę stadiją, kad vėl pradėtų suktis derinimo mechanizmas, kad tas bendrasis planas, kurio laukia verslas, savivaldybės, vėl nebūtų patvirtintas, tada taip, valio. Aš dar kartą galiu tą patį pakartoti. Jeigu kam nors nedaeina, o nedaeina, aš matau, ne vienam čia sėdinčiam… (Balsai salėje) Taip, atsiprašau, bet jeigu raštu parašyta, turėtų daeiti iki kurios nors vietos ir turėtų būti padarytos išvados. Dar kartą kartoju, jūsų pradėjote prieš metus ne nuo to galo. Jūs braižėte planus, tačiau nekalbėjote su žmonėmis, nesiūlėte jiems tinkamų sąlygų. Mes darysime kitaip ir jūsų visos sukurtos problemos bus išspręstos, bet kitose vietose. Investicijos irgi bus kitose vietos, dar kartą kartoju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš prašyčiau susilaikyti. Sprendimas yra priimtas –atmesta. Turbūt visi turime susitaikyti su tuo, kas yra šioje situacijoje. Mes ir taip vėluojame pagal darbotvarkę, tai jeigu leisite, prašyčiau nebereplikuoti. Paminėta buvo tik L. Nagienė. Tris žodžius ir…
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gal ir nepaminėta, bet aš vis tiek replikuosiu. Mes su aplinkos ministru tuos klausimus derinome ir aplinkos ministras pasakė: neturiu pagrindo, jeigu bus Seimo nutarimas, ši teritorija bus išbraukta. Taip ir buvo suderinta. Tai niekas nėjo va banque ir aklai. Tai iš tikrųjų su jumis derinome. Kodėl Girulius galėjo išimti iš bendrojo plano sprendinių? Ar Giruliai skiriasi kaip nors nuo Žemaitijos teritorijos? Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos. (Balsai salėje) Jeigu trumpai, nes paleidau džiną iš butelio. Prašau. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, mes visi, jeigu čia padarėme klaidą, tai padarėme klaidą prieš metus tvirtindami koncepciją, nes visi tada balsavome už ir abiejose alternatyvose buvo šitas brėžinys. Reikėjo tada atkreipti dėmesį, prisiimkime solidariai visi. Bet dabar žemaičiams pasakykime – nieko baisaus nenutiko. Poligonas bus valstybinės svarbos projektas, kuriam negalioja Lietuvos bendrasis planas, o krašto apsaugos ministras, kuris daro studiją, jau pasakė – intencija yra visai kitur, ne Vakarų Lietuvoje.
Dėl Girulių, tai mes negalime grįžti prie brėžinių korekcijų, nes tai yra pažeidimas, kurį gali nuginčyti kiekvienas pilietis, nes mes nukrypsime nuo Seimo patvirtintos koncepcijos, kurią mums privalu daryti. Aš tiesiog gerbdamas prieš tai išreikštą Seimo valią sakau: nuraminkime žemaičius – nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vienas sakinys, pirmininke. Gerbiamieji, iš tikro gerbkite savo pačių valią, o kadangi tai yra valstybinės svarbos projektas, tai jam negalios šitie bendrieji sprendiniai. O paleisite daug ką į gyvenimą, įgyvendinti bus galima turint bendrąjį planą. Šito plano laukia savivaldybės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir P. Gražulis turbūt labai trumpai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai turiu racionalų pasiūlymą. Latvijoje Adažių teritorijoje yra didžiulis poligonas, naudokimės juo. Esame NATO šalys, tiek Latvija, tiek Lietuva, bendradarbiaukime tarpusavyje. Kam reikalingas dar vienas poligonas? Ten tikrai išsiteks dvi valstybės. Dar ir estai ten išsitektų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
19.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-409(3) (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti 2-19 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-409(3). Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 40, prieš – 58, susilaikė 14. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 43, prieš – 69. Atmesta.
Replika po balsavimo – M. Puidokas. Po to E. Gentvilas. Tuoj, minutėlę, įjungsiu. Prašau.
M. PUIDOKAS (DPF). Replika valdantiesiems. Visiškai nėra aiškumo, kodėl bijote teisinių sprendimų, kodėl bijote, kad būtų paklausta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. Manau, kad visiems žmonėms ir visuomenei būtų labai aišku, jeigu būtų atsakyta į klausimus, ar viskas yra teisiškai tvarkingai. Kai dabar bijome pasiklausti ir gauti atsakymą, kas būtų demokratiška ir tvarkinga, tai keliamas pagrįstas klausimas, ar iš tikrųjų jūs norite demokratinio valdymo, ar norite tiesiog vienpusiško savo nuostatų primetimo visai valstybei ir tiesiog neieškojimo jokių bendrų sprendimų.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Po to M. Ošmianskienė. Replika po balsavimo. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik manau, kad galėtų posėdžio pirmininkas kolegei L. Girskienei patikslinti ir pasakyti. Ji klausė, kas ten stovi ir mojuoja. Aš atsižegnojau, kad ten ne maniškiai, bet ten, pasirodo, jūsų buvusio bendrapartiečio N. Puteikio kolegos.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. M. Ošmianskienė. Taip, prašau, kolege Monika.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte prieš dėl paskutinio, ne taip paspaudžiau.
PIRMININKAS. Taip, supratome, dėl protokolo – jūsų balsas prieš.
A. Gedvilas. Prašau. Replika po balsavimo.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, labai gaila, kad tokie balsavimo rezultatai, tuo labiau jeigu būtume po pateikimo palaikę, tai kolega turbūt gerai žino, kad būtų galima svarstant priimti ir išlygą, kad įstatymas nebūtų stabdomas. Ir dėl to nieko daugiau nebūtų įvykę, kaip tik būtume žinoję, kad einame teisingu keliu ir nedarome sprendimų, kurie prieštarautų Konstitucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Manau, kad išsakytos visos nuomonės. Rezultatas yra. Vis tiek reikalaujate? K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, leiskite irgi vieną sakinį. Žmonėms, pasirodo, gaila dėl to, kad mes praversime duris dirbti mokykloms, tam tikram verslui ir panašiai, ir panašiai. Gaila, aišku, būtų gerai, kad nepravertume. Tada galėtume trypti kojomis, daužytis visaip ir sakyti: konservatoriai blogiečiai, o dabar mes leisime su jūsų pagalba.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kai buvo renkami parašai, pradžioje aš nepasirašiau, paskui pasirašiau po kreipimusi, nors balsavau už šį įstatymą. Sakiau, gerai, tegul Konstitucinis Teismas patikrina, bet kreipimasis nuo viso Seimo automatiškai stabdo įstatymo galiojimą, vadinasi, visi atlaisvinimai, kurie dabar daromi, bus grąžinami atgal į uždarymo stadiją. Mokyklos, muziejai, verslai, kuriuos dabar vėl galbūt atidarys, negalės būti atidaromi. Mes norime savo rankomis vėl mūsų žmones įvaryti į tą keturių sienų klaikią būseną, dėl kurios kyla aibės ligų ir pasekmės gali būti labai liūdnos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir patį svariausią žodį pasakys kolegė J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nežinau, ar svariausią. Man iš tiesų ir gaila, ir liūdna, kai tokį projektą teikia žmogus, kuris pirmiausia negerbia savo kolegų dabar čia, Seimo salėje, ir kuris kvestionuoja infekcijos kontrolės priemones. Aš labai norėčiau sužinoti, kokiu pagrindu ir kokią atsakomybę prisiima tie žmonės, kurie imasi spręsti, kad kokios nors kontrolės priemonės šiuo metu yra netinkamos? Tuo labiau, sakau, Seimo salėje net negali užsidėti kaukės.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Ačiū, nutraukiu.
19.23 val.
Seimo savaitės (2021-04-19–2021-04-23) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis klausimas. Dar turime porą klausimų šios dienos darbotvarkėje. Kolega J. Razma turbūt pristatys savaitės, prasidedančios balandžio 19 diena, posėdžių darbotvarkę. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kad kita savaitė bus ramesnė. Tokių klausimų kaip šis dabar balsuotas, ko gero, neturėsime. Antradienį ilgai lauktas kandidato į Seimo kanclerius pateikimas. Antradienį taip pat matysite, kad yra ir opozicijos jautrių projektų, konkrečiai D. Šakalienės Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir kitų pataisų projektai.
Ketvirtadienis kuo išskirtinis, tai pirmiausia gal tuo, kad bus pusantros valandos diskusija apie žmogaus teisių padėtį Kinijos Liaudies Respublikoje. Taip pat numatome tvirtinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo kandidatūrą. Ir, aš manau, vakarinis posėdis bus turbūt rekordinis vienu aspektu, manau, kad nebebus kitų posėdžių, kuriuose būtų apsvarstyta net 11 nutarimų projektų dėl kokių nors garbės metų paskelbimo. Posėdžio pabaiga, matyt, atrodys kitaip negu šiandien, kai mes pagerbsime vis naujas datas ar žmones.
Tiesa, paminėsiu, kad kreipėsi kolega T. Tomilinas, kad reikėtų įrašyti Darbo saugos įstatymo pataisų projektą dėl laisvadienių galimybės po skiepijimo. Aš iš karto pasakau, kad galėsime tą įrašyti į projektą, nors dabar įregistruotame savaitės projekte jo dar nėra. Bet manykime, kad jis jau yra.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys kolegos. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, suprantu, jog ši savaitė buvo gana įtempta, bet yra svarbūs klausimai, kuriuos sprendžiame, ir, man atrodo, tų klausimų dar yra neišspręstų.
Vienas iš jų yra problemos vežėjų sektoriuje, transporto sektoriuje, ir yra registruotos kelios pataisos. Viena yra gerbiamojo S. Gentvilo Darbo kodekso pataisa ir kita yra tokia bendra pataisa, registruota iš skirtingų frakcijų Seime, taip pat dėl Darbo kodekso. Abi pataisos ribotų atlyginimų mokėjimą grynaisiais pinigais. Galbūt galėtumėte taip pat įtraukti šias dvi pataisas į ateinančios savaitės darbotvarkę? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia nėra taip paprasta. Jeigu įtraukiame tas dvi pataisas, dar turime įtraukti penkis Darbo kodekso pataisų projektus, kurie yra įregistruoti Seimo duomenų bazėje dėl įvairių reikalų. Aš manau, kad pažiūrėsime, kiek čia kurioje darbotvarkėje dar galima rasti tų vietų. Galbūt nėra per daug ilgas antradienio posėdis. Tikiuosi, kad tilps tie projektai, jeigu bus Teisės departamento išvados ir jeigu išsiaiškinsime, kad Vyriausybė, kuri taip pat sakė, kad rengia, derina su Trišale taryba, neprašo palaukti jų projektų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, aš tik norėjau pasiteirauti: šiandien ryte Seniūnų sueigoje sutarėme, kad kitą savaitę palaipsniui grįšime prie posėdžių ritmo, kai balsavimai vyks ne vieną kartą posėdžių, tiek rytinio, tiek vakarinio, pabaigoje, tačiau tokį kaip ir kompromisinį pažadą jau buvome išgirdę iš jūsų, kad kitos savaitės posėdžiuose, tiek rytiniame, tiek vakariniame, bus bent po tris keturis, kaip supratau, balsavimus. Ar čia pasikeitė pozicija, ar tiesiog į darbotvarkę dar nėra spėta įrašyti? Ten, žiūriu, balsavimai vėl po vieną tiek rytinio, tiek vakarinio posėdžio pabaigoje parašyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nespėjome tų dalykų darbotvarkėje užfiksuoti. Aš vienas nelabai galėčiau spręsti, dabar greitai koreguodamas darbotvarkę. Manau, antradienį dėl to galutinai sutarsime. Čia tikrai nėra sudėtinga dalį balsavimų įrašyti kur nors į vidurį, kad per dieną būtų ne du, o gal keturi balsavimai, aš dėl to nematau ypatingų problemų.
Bet, kolega, kartu pasakysiu, kai mes dabar balsavome už visų rytinių ir vakarinių posėdžių darbotvarkės projektus, nė vienam Seimo nariui neiškilo problemų, kad jis nesusigaudo, už kokį projektą balsuoja. Vis tiek mes gana tvarkingai (Balsai salėje) balsavome. Pirmininkas gražiai primena, kas autoriai, ir tikrai… Kad vienas ar kitas paprašo fiksuoti jo balsą kitaip, būna ir balsuojant iš karto. Tikrai visiems siūlau pagalvoti, ar čia tikrai tokia problema yra rimta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas vicepirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad jūs į kitos savaitės darbotvarkę įtrauktumėte klausimą – Muziejų įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429, kad galėčiau atsiimti kaip autorius, nes Kultūros ministerija, kuri yra įtraukusi į darbotvarkę, norėtų sukurti darbo grupę ir parengti šį įstatymo projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nežinau, kodėl visas Seimas čia jums turi padėti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pagal Statutą, kiek žinau, taip turi būti, nes Kultūros komiteto sekretoriatas taip yra informavęs, tokia procedūra.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar komitetas priėmė išvadą atmesti projektą?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komitetas pasiūlė, o aš, kaip autorius, sutikau atsiimti ir perleisti Kultūros ministerijai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai nueikite į Sekretoriatą, atsiimkite ir… Mane patikslino. Jūs pats, matyt, nesupratote, ką komitetas priėmė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai komitetas priėmė – grąžinti tobulinti, tai…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne, jus jau klaidina Sekretoriatas. Jis nepriėmė – tobulinti. Aš turiu atsiimti kaip autorius. Ir aš sutikau atsiimti kaip autorius, o ne tobulinti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad tikrai aiškiai užrašyta suvestinėje.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tai klaida padaryta.
PIRMININKAS. Gal, kolegos…
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, jeigu reikia komiteto išvadą neigiamą patvirtinti jūsų projekto atžvilgiu, tai tikrai galime įrašyti. Čia labai trumpas dalykas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, dėkoju, to ir reikėjo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, pagaliau supratote visi. Į visus klausimus atsakyta. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – M. Puidokas. (Balsas salėje) Atsiprašau, aš vis užmirštu. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Ką tik patikrinau, kad dėl visų klausimų buvo balsuota, bet dėl 2-18 klausimo prašau protokole įskaityti mano balsą už, nes kažkaip knopkė, nesuveikė technika.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Dėl protokolo – už.
19.31 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir dabar jau paskutinis šiandienos darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Jų yra keturi. Pirmas – G. Surplys. Prašom, kolega.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atleiskite, kolegos, kad taip vėlai, bet vis dėlto manau, kad svarbu pasakyti tai, ką noriu pasakyti.
Gerbiamieji Lietuvos žmonės, sveikinu visus su Tarptautine kultūros diena ir prašau atleidimo. Atleiskite, jeigu kam nors pasirodys, kad noriu sugadinti šventinę nuotaiką, tiesiog manau, kad mūsų, politikų, pagrindinė pareiga yra ne gražiai pasveikinti visus su atmintinomis dienomis, bet spręsti žmonių problemas ir stovėti demokratijos sargyboje. Pastaraisiais mėnesiais jaučiame stiprų kultūros alkį. Žinau, kad daugelis kultūros darbuotojų dabar nejaučia šventinių nuotaikų. Taip pat žinau, kad mūsų kultūra yra stipriai per mažai finansuojama. Bet noriu tikėti, kad pakilsime. Tad šiandien ne apie tai.
Man labai patinka vienas pasakojimas. Esą, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, V. Čerčilis nusprendė padidinti kultūros finansavimą gynybos biudžeto sąskaita. Kai dėl to buvo sukritikuotas, kultinis V. Čerčilis neva atkirto: tai už ką mes kovojame? Man irgi atrodo, kad kultūra yra vertingiausia, ką turime, o kultūros laisvė yra viena svarbiausių politinių vertybių.
Tačiau Tarptautinę kultūros dieną leiskite atkreipti jūsų dėmesį į situaciją Šakių rajone, kur buvau išrinktas į Seimą. Kodėl? Kadangi man kyla klausimų: ar laisvoje Lietuvoje Šakių kultūros darbuotojai tikrai jaučiasi laisvi? Šventai tikiu dviem dalykais – teisine valstybe ir savivaldos nepriklausomumu, ir jų nekvestionuoju.
Tiesiog išdėstysiu man žinomus faktus. 2018 metais naujas Šakių rajono kultūros centras buvo pripažintas geriausiu pirmos kategorijos kultūros centru Lietuvoje. 2019 metais Šakių rajono kultūros centro direktorius buvo pripažintas geriausiu kultūros centro vadovu Lietuvoje. 2020 metais Šakių rajono meras Kultūros centro direktoriaus veiklą įvertino patenkinamai. Kultūros centro direktorius sprendimą apskundė ir dviejų instancijų teismai pripažino, kad tam tikri veiklos vertinimo išvados skyriai yra negaliojantys. Kaip į tai sureagavo Šakių rajono meras? Jis nusprendė atleisti Kultūros centro direktorių.
Šią istoriją daugelis žinote. Bet neseniai įvyko naujas Šakių kultūros centro direktoriaus konkursas, kurį laimėjo laikinai centrui vadovavusi direktoriaus pavaduotoja. Vis dėlto meras nutarė neskirti konkurso nugalėtojos į pareigas, motyvuodamas, kad ji neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu buvo pripažinta pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas dėl atliktų Šakių miesto vietos veiklos grupės pirmininkės pareigų.
Bet šiandien Vyriausioji tarnybinės etikos komisija raštu informavo konkurso laimėtoją, kad neigiamos komisijos sprendimo pasekmės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu ji būtų pretendavusi į kokias nors pareigas Šakių miesto vietos veiklos grupėje, o ne kitose institucijose. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad atleistasis Šakių rajono kultūros centro direktorius priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. O meras yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
Gerbiamieji, šiuo pasisakymu per Tarptautinę kultūros dieną aš tiesiog noriu pabrėžti keletą dalykų. Pirma, kultūra yra vertinga tiek, kiek ji laisva. Linkiu, kad Lietuvoje ar kurioje nors savivaldybėje kultūra niekada netaptų politikos įkaite. Suvaržyta, cenzūruojama kultūra – tai paprasčiausia propaganda.
Antra, Lietuvos regionai yra sėkmingi tiek, kiek juose leidžiame dirbti ir kurti tikriems savo srities entuziastams ir profesionalams.
Visus kitus atsakymus, aišku, žino teismas. Beje, kultinis V. Čerčilis vis dėlto nepasakė garsiosios frazės, už ką mes kovojame. Tai buvo tik jo gerbėjų pramanas, bet frazė graži ir galbūt įkvėps Lietuvos politikus visomis išgalėmis puoselėti kultūrą ir ginti ją nuo politinio susidorojimo.
O pabaigti savo pranešimą norėčiau štai tokia citata: „Labai svarbus dalykas, kad vieši pinigai nesuvalstybintų kultūros ir nepaverstų jos valdžios tarnaite. Tokių pagundų visada yra.“ Šios citatos autorė – kita kultinė politikė I. Šimonytė. Linkiu kiekvienam nacionaliniam ir savivaldos politikui įsiklausyti į šiuos premjerės žodžius.
Ačiū už dėmesį ir gražaus vakaro.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pareiškimą nori padaryti V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų paskutinis balsavimas labai gerai mums parodė, kuriuo keliu eis liberalkonservatoriai ir valdantieji. Keliu įstatymų, nutarimų, kurie pažeis Konstituciją ir kitus įstatymus, nes tai akivaizdžiai parodė, kad yra baimė pasitikrinti, ar priimti įstatymai nepažeidė Konstitucijos. Bet iš tikrųjų, jeigu yra pažeista Konstitucija ir negali patikrinti Konstitucinis Teismas, tai kas patikrins Vyriausybės priimtų nutarimų elementarią logiką, ar neprieštarauja elementariai logikai. Iš tikrųjų vienas meras labai gerai pastebėjo, kad galbūt reikėtų įsteigti logikos ministerijos kokią nors pareigybę, kad patikrintų. Kodėl taip sakau?
Sveikatos ministerija visiems labai aiškiai išaiškino, kad žmonės, kurie yra pasiskiepiję, taip pat gali užsikrėsti virusu, gali būti jo nešiotojais ir platintojais. Pagal tą visą logiką, ar tu esi pasiskiepijęs, ar nepasiskiepijęs, kiekvienas galime būti ir užkrėsti, ir galime užsikrėsti, ir kitus galime užkrėsti. Atrodo, viskas aišku. Bet kaip dabar tai taikoma praktikoje?
Tas pats prievartinis testavimas, dėl kurio priimtas įstatymas. Įstaigose yra tikrinami tik tie asmenys, kurie nepasiskiepijo, o tų, kurie pasiskiepijo, tikrinti nereikia. Kur logika? Tai tas pasiskiepijęs žmogus, jau pamatėme iš pavyzdžių, nešioja virusą, jį platina. Bet viskas gerai, čia logikos nereikia. Tai kuriuo keliu mes einame?
Dabar girdima idėja – galimybių pasas, skiepų pasas, dar kažkokių prizų pasas. Na, jeigu tai bus skirta tik dovanoms dalinti, kaip buvo stojant į Europos Sąjungą, – milteliams, alui, dar kam nors tiems, kurie pasiskiepijo, tai gal viskas gerai. Bet jeigu bus su elementaria logika nesutampantys dalykai, kad pasiskiepiję galės visur lankytis, užsikrėsti ir virusą platinti kitiems, tai tada klausimas, kas patikrins tuos sprendimus, ar jie neprieštarauja logikai?
Tikiuosi, kad tokių sprendimų nebus labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. K. Masiulis. Prašau. Ir tada Emanuelis užbaigs. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Skirtingai nuo V. Ąžuolo, aš esu skaitęs ne vieną knygą apie logiką ir net dėstęs. O pradėsiu, kadangi čia mėgstama cituoti, cituodamas Konfucijų. Konfucijus yra pasakęs šitaip: nors ir kaip aiškiai tu dėstytum didelei auditorijai ką nors, būtinai atsiras vienas, du, trys, na, bent keli žmonės, kurie nesuprato nieko arba suprato viską atvirkščiai. Štai mes turime pavyzdį.
Aš šiandieną mačiau ne vieną tokį pavyzdį, kad buvo labai aiškiai pasakyta, ko siekiama, kaip siekiama, kad sprendimas prasideda, na, tarkime, dėl bendrojo plano, sprendimo ištakos iš valstiečių. Kas laimi? Savivaldybės. Poligonas bus statomas vis tiek, nes jo visai kitokios… Tik ne toje vietoje, kur įsivaizduojama, nes tai yra valstybinės svarbos objektas ir niekas jo negali sustabdyti, ir tai ne bendrojo plano reikalas. O visi tie statytojai, buvo pasakyta irgi, na, tarnauja neaišku kam. Ne, vis tiek valstiečiai užsispyrė prieš dėl savo pačių sprendimo. Logiška? Tai dirbkime savo tautai.
Šitas sprendimas, dėl kurio irgi kai kas logikos pasigedo, tai taip, D. Kepeniui, suprantu, kad ten nebus logikos, V. Ąžuolui, suprantu, nebus logikos, bet čia tokių žmonių labai daug nesurasi. Jūs pasišnekėkite su savo frakcijos žmonėmis – A. Veryga ir kitais, kurie toje srityje labiau išmano, išmano tos srities logiką, ir gal jums paaiškės, kad tuose sprendimuose yra logikos. Nemokykite logikos, kurios neišmanote. Aš, pamatęs, kas čia žada šnekėti, vien dėl to ir užsirašiau. Čia dedu tašką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. E. Zingeris. Prašau, kolega.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū už jūsų kantrybę, mieli kolegos. Čia bus, ko gero, trumpiausia kalba mano gyvenime per paskutinius beveik tris dešimtmečius. Tai jus nudžiugins.
Šiandien yra Izraelio valstybės atkūrimo diena ir aš, matydamas jūsų veidus, daugelis iš jūsų yra draugystės grupėje, turbūt turėčiau jūsų visų vardu pasveikinti jauną 73 metų valstybę, kuri sugebėjo atkurti savo senąją biblinę kalbą, kurią jūs Senajame Testamente turite ir kaip jūsų Biblijos dalį. 26 tūkst. žuvusiųjų. Aš nedrįsau kviesti Izraelio ambasadoriaus, kad pasveikintume jį mūsų vardu su valstybės atkūrimo diena. Tai yra irgi valstybės atkūrimo diena.
1948 metais buvo išleista moneta. Romėnai, užėmę Izraelį ir nušlavę Jeruzalę, imperatorius Titas išleido sidabrinę monetą, kuri vadinosi „Judaea Capta“, „Judėja užimta“. Izraelis po 2 tūkst. metų išleido monetą‚ Judea Renata“, „Judėja atsikūrusi“.
Aš leisčiau sau šiuo sentimentu šiandien su jumis pasidalinti, pasveikinti sėkmingai jau vakcinuotus 6 mln. Izraelio gyventojus ir perduoti savo bičiulių Tel Avive ir Jeruzalėje, ypač jaunų politikų, kurie jau ketverius parlamento rinkimus (nežinau, kaip jie tai sugebėjo) per paskutinius dvejus metus sugebėjo surengti, vis nepatvirtindami vyriausybės, bet vis ponas B. Netanjahu lieka vadovauti. Žodžiu, perduodamas jums linkėjimus politinio elito tos demokratinės valstybės, kuri išrinkta demokratiškai, ir ta vyriausybė perduoda jums, ypač Knesetas perduoda jums didžiausius linkėjimus ir manymą, kad mes gyvensime draugiškai, bičiuliškai, nes dalis tos šalies gyventojų yra kilmės iš Lietuvos.
Ačiū jums visiems. Su valstybės atkūrimo diena mažytės tautos, kuri sugebėjo grįžti ir iš biblinės hebrajų kalbos padaryti šiuolaikinę gatvės, muzikos, kariuomenės ir žemdirbių kalbą, nes pirmieji žemdirbių institutai buvo įkurti 1920 metais Lietuvoje. Kolonijos buvo įkurtos Lietuvoje ir mokėsi iš lietuvių žemdirbių, kaip arti žemę, o po to išvažiavo į Palestiną ir pradėjo arti tą smėlį. Ir šiokių tokių pasiekimų… Bent žodžiai „žydas žemdirbys“ arba „žydas kareivis“ nekelia juoko. Taigi ačiū jums už jūsų dėmesį ir atleiskite už tokį vakarinį sentimentalų… Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar dar kantrybės turite? Kolega Dainius.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu padėkoti kolegai K. Masiuliui už tai, kad jis pasidalino savo išmintimi ir savo įžvalgomis. Ačiū, gerbiamas Kęstuti. Čia tikriausiai už tai, kad mes jus gerbdami pasilikome jūsų paklausyti. Apie jūsų kolegas šito pasakyti negalėčiau, matyt, jus gerai pažįsta. Būkite sveikas. Sėkmės!
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, skelbiu, kad 2021 m. balandžio 15 d. vakarinis Seimo posėdis baigtas. (Gongas) Gražaus vakaro ir linksmo savaitgalio. (Balsas salėje: „Registruojamės“) Nebesiregistruojame. Jau registravomės. (Balsai salėje) Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.