LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui E. pristatymo sistema
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3292, aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3293 ir administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekto Nr. XIVP-3294
2024 m. d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 nuostatomis (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymas), atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3292;
2. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3293;
3. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3294.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl kitų teisės aktų projektų teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
I.
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[1] Nr. XIVP-3294 antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.
II.
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[2] Nr. XIVP-3292 (toliau šiame skirsnyje – Projektas; kitur – Projektas Nr. XIVP-3292)
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 7 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad:
„Savivaldybių institucijos ir įstaigos saugodamos aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimą:
„8) gali nustatyti griežtesnius už valstybinius arba papildomus, jeigu valstybės institucijų nenustatyta, aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles, taikomus savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, atsižvelgdamos į vietos gyventojų ir bendruomenių poreikius ir (ar) vietos aplinkos sąlygas;“.
1.1. Savivaldybėms suteikiamos neribotos diskrecinės sprendimų priėmimo teisės savo nuožiūra, galimai nepagrįstai nustatyti papildomus aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles
Nors galiojantis Įstatymas nustato savivaldybių teisę nustatyti griežtesnius už valstybinius aplinkos apsaugos normatyvus (toliau – normatyvai), tačiau pagal galiojantį Įstatymą tokie sprendimai privalo būti suderinami su atitinkamus normatyvus patvirtinusiomis valstybės institucijomis. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad minėtais Projekto siūlymais ne tik naikinama tokia taisyklė (t. y. Projekto priėmimo atveju savivaldybės institucijų ir įstaigų (toliau – savivaldybių) nustatomi griežtesni normatyvai su kompetentingomis institucijomis derinami nebus), bet taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybė galės nustatyti ir papildomus normatyvus ir (ar) taisykles, kurių valstybės institucijos nenustačiusios. Taigi, iš esmės tai būtų nauji normatyviniai reikalavimai ir (ar) taisyklės, kurių nacionaliniai teisės aktais dar nereglamentuoja, o tokie savivaldybių sprendimai su kompetentingoms valstybės institucijomis derinami taip pat nebūtų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Projektas nenustato kriterijų savivaldybių sprendimams dėl tokių griežtesnių ir (ar) papildomų normatyvų ir (ar) taisyklių, todėl dėl aukščiau išdėstytų argumentų, Projektu siūlomos nuostatos vertinamos kaip sudarančios sąlygas neribotai savivaldybių diskrecijai (t. y. galimybėms savo nuožiūra, galimai nepagrįstai spręsti dėl griežtesnių ir (ar) papildomų normatyvų ir (ar) taisyklių turinio).
1.2. Apsunkinamas ir atskirais atvejais iš esmės neįmanomu padaromas savivaldybių priimtų sprendimų pagrįstumo patikrinimas. Mažinamas savivaldybių sprendimų skaidrumas
Kaip minėta aukščiau išdėstytoje pastaboje, Projektas nenustato kriterijų savivaldybių sprendimams dėl griežtesnių ir (ar) papildomų normatyvų ir (ar) taisyklių, todėl įgyvendinant šias Projekto nuostatas būtų sudaromos sąlygos itin plačioms su jų nustatymu susijusioms interpretacijoms. Tik atvejais, kada savivaldybės spręstų dėl griežtesnių normatyvų nustatymo, iš dalies būtų aiškus tokio sprendimo teisinio reglamentavimo „atspirties“ pagrindas (t. y. aišku nuo kokios ribos (kuri atitinka valstybės nustatytą) normatyvas yra griežtinamas). Tuo tarpu kitais atvejais – t. y. kada būtų nustatomas papildomas normatyvas ir (ar) taisyklės – tokio sprendimo pagrindai liktų neaiškūs (kadangi normatyvas ir (ar) taisyklės būtų naujai sukuriamos).
Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas susijęs ir gali turėti reikšmės savivaldybės bendruomenės interesams. Kadangi Projektu iš esmės neapibrėžiamos su normatyvų / taisyklių nustatymu susijusių savivaldybių sprendimų priėmimo pagrindai (pavyzdžiui: pagal kokius kriterijus ir principus bus nustatomas konkretus normatyvas; kaip ir kokia tvarka bus įvertintas poreikis nustatyti normatyvą ir kt.), kilus poreikiui dėl konkretaus normatyvo pagrįstumo įvertinimo (pavyzdžiui: toks poreikis gali atsirasti, jeigu asmenys sieks apginti savo teisėtus interesus dėl to, kad normatyvas (jų nuomone) šiuos interesus pažeidžia) tai padaryti (manytina) būtų neįmanoma. Tokia aplinkybė leidžia teigti, kad šis veiksnys gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybės sprendimų skaidrumui bei objektyvumui, gali sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui pasireikšti (pavyzdžiui: tokia situacija sudaro palankias sąlygas priimti tik atskiroms interesų grupėms naudingus sprendimus).
1.3. Sprendimų priėmimo teisė būtų suteikiama savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tačiau neaiški šiems subjektams suteikiamų įgaliojimų apimtis ir turinys. Sprendimo priėmimo teisė būtų suteikiama ir vienasmeniško sprendimo priėmimo teisę turinčiai savivaldybės vykdomajai institucijai, o tai išplėstų korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę bei turėtų neigiamos reikšmės skaidrumui
Pagal Projekto nuostatas, sprendimų priėmimo teisė būtų suteikiama savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Atkreipiame dėmesį, kad nei Projektu, nei Projektą lydinčiaisiais teisės aktų projektais neatskleidžiami sprendimų priėmimo kriterijai, galimas turinys, pobūdis ir kt. Taip pat Projektu nekonkretinama įgaliojimų dėl suteikiamų teisių savivaldybių institucijoms ir įstaigoms diferencijavimo tvarka, principai ir kt. (t. y. kokius konkrečius sprendimus ir kokia apimtimi galėtų priimti savivaldybės taryba, kokius – meras ir (ar) savivaldybė įstaigos). Dėl minėtos priežasties, Projekto nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. Be to, pagal Projekto nuostatas tokia teisė būtų suteikta ir vienasmeniško sprendimo priėmimo teisę turinčiai savivaldybės vykdomajai institucijai – savivaldybės merui, o tokia aplinkybė gali būti vertinama kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, kadangi didėja rizika dėl priimamų sprendimų galimo neobjektyvumo, šališkumo ir neskaidrumo.
2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atlikus Projekto Nr. XIVP-3292 antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad juo siūlomas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
a) Projektu savivaldybėms suteikiamos neribojamo ir neprognozuojamo pobūdžio diskrecinės teisės savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) nustatyti aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles;
b) Projektu apsunkinamas ir atskirais atvejais iš esmės neįmanomu padaromas savivaldybių priimtų sprendimų pagrįstumo patikrinimas;
c) Projektu siūlomos nuostatos turėtų neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui;
d) Projektu galimai suteikiama teisė tokius sprendimus priimti vienasmenišką sprendimų priėmimo teisę turinčiai savivaldybės institucijai, o tai išplečia korupcijos rizikos veiksnių, kad sprendimai gali būti šališki, neobjektyvus ir neskaidrūs, pasireiškimo tikimybę.
III.
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto[3] Nr. XIVP-3293 (toliau šiame skirsnyje – Projektas):
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio („Aplinkos oro kokybės valdymas“) 3 dalies nuostatas, kad:
„3. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“
Taip pat Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnį papildyti 5 dalimi, kad:
„5. Savivaldybės taryba, siekdama šio straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų ir užtikrinti vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gali nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles.“
1.1. Projektu siūlomos nuostatos iškreiptų Įstatymu reglamentuotus ir strateginiu planavimu pagrįstus aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymo ir įgyvendinimo principus. Savivaldybėms sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl konkrečių priemonių įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje
Tiek ir pagal galiojantį Įstatymą, tiek ir pagal Projektu siūlomas Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, aplinkos oro kokybės valdymo priemonės yra nustatomos savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) veiklos plane, o jų įgyvendinimas grindžiamas strateginio planavimo principais (kas reiškia, kad atitinkamos priemonės yra iš anksto planuojamos ir nuosekliai bei kompleksiškai įgyvendinamos su kitomis Įstatyme nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus įgyvendinančiomis priemonėmis).
Tuo tarpu Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis savivaldybėms sudarytų sąlygas išvengti konkrečių aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planavimo ir įgyvendinimo, jų nustatymo strateginiuose plėtros ir (ar) veiklos planuose, kadangi savivaldybėms suteiktų teisę atitinkamas priemones nustatyti priimamu alternatyviu teisės aktu, galimai neatsižvelgiant į Įstatymu nustatytą specialųjį teisinį reglamentavimą (susijusį su reikalavimais tokias priemones įgyvendinti remiantis strateginio planavimo principais). Manytume, kad šią nuomonę pagrindžia ir aukščiau dėl Projekto Nr. XIVP-3292 nuostatų, kuriomis savivaldybėmis siekiama suteikti teisę griežčiau (negu nustatyta valstybės) ir papildomai (kai valstybė to nenustato) reglamentuoti aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles, pateiktoje 1.1 pastaboje nurodyti argumentai.
Šiuo atveju taip pat svarbu, kad nei Projektu, nei jį lydinčiaisiais dokumentais ar kitais susijusiais teisės aktų projektais nepaaiškinamas Projektu siūlomose Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatose paminėtų „buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) turinys (pavyzdžiui: Taisyklėmis siekiamo nustatyti teisinio reglamentavimo koncepcija), su tuo susijusių priemonių nustatymo ir jų įgyvendinimo esmė bei principai.
Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, minėtos Projekto nuostatos vertinamos kaip sudarančios sąlygas savivaldybių diskrecijai savo nuožiūra (todėl galimai nepagrįstai) spręsti dėl aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymo alternatyviame teisės akte, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
1.2. Projekto nuostatos gali būti interpretuojamos dviprasmiškai
Tuo atveju, jeigu tokiomis Taisyklėmis galėtų būti nustatyti draudžiamojo pobūdžio reikalavimai dėl konkrečių kuro rūšių naudojimo ir / ar tokį kurą deginančių įrenginių naudojimo[4], susidarytų dviprasmiškumas dėl tokio Taisyklėmis nustatyto teisinio reglamentavimo santykio su Projektu siūlomomis Įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis (žiūrėti žemiau išdėstytą 2.1 pastabą), pagal kurias „apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane“: Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokiam dviprasmiškumui sąlygas sudaryti gali interpretavimas, kad Projektu siūlomų Įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų įgyvendinimas susijęs tik su Įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodytu sprendimu (apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšį savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje), kurį savivaldybės taryba turi teisę priimti atvejais, kuomet savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis (toliau – PSO rekomenduojamas užterštumo lygis).
Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti sąlygų dviprasmiškumams, taip pat apribojant savivaldybių diskreciją, Projektu siūlytume atskleisti Taisyklių galimo teisinio reglamentavimo turinį (pavyzdžiui: nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo priemonių, kurios gali būti įgyvendinamos netaikant strateginio planavimo principų atitinkamas priemones nustatant savivaldybės strateginiuose plėtros ir veiklos planuose, kriterijus).
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projekto 7 straipsniu siūloma Įstatymo 10 straipsnį („Aplinkos oro taršos reguliavimo priemonės“) papildyti 8 dalimi, kad:
„8. Siekdama mažinti deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis. Kuro rūšies apribojimu laikomas laikotarpis, per kurį draudžiama naudoti atitinkamos rūšies kurą, ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas“.
Su minėtų Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimu susijusios Projektu siūlomos Įstatymo 10 straipsnio 10 dalies nuostatos, kad:
„10. Pagal šio straipsnio 8 dalį priimtame sprendime apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nurodoma:
1) apribojamos ir (ar) draudžiamos naudoti kuro rūšys;
2) kuro rūšies apribojimo sąlygos: laikotarpis metuose, per kurį draudžiamas kuro rūšies naudojimas ir (ar) kuro rūšį deginančio įrenginio techninių parametrų apibūdinimas;
3) savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje apribojamas ir (ar) draudžiamas vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimas.“
Taigi, pagal minėtas Projekto nuostatas, savivaldybės taryboms suteikiama teisė priimti skirtingus sprendimus – apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrą kuro rūšį; apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrų techninių parametrų kurą deginančius įrenginius; minėtus sprendimus taikyti visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje.
2.1. Projekto nuostatos sudaro sąlygas savivaldybėms priimti nepagrįstus ir neobjektyvius sprendimus
Pagal Projektu siūlomas nuostatas, savivaldybės taryba galėtų priimti draudžiamo pobūdžio sprendimus, kurie būtų taikomi arba visai savivaldybės teritorijai, arba tik tam tikrai savivaldybės teritorijos daliai.
Nors Projektas numato, kad tokie sprendimai gali būti priimami, kai „Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas PSO rekomenduojamas užterštumo lygis“, minėtų nuostatų konstrukcija gali būti interpretuojama ir įgyvendinama taip, kad:
a) atvejais, kada PSO rekomenduojamo užterštumo lygio viršijimas bus konstatuotas tik vienoje konkrečioje savivaldybės teritorijos dalyje, galės būti priimtas sprendimas draudimus taikyti visoje savivaldybės teritorijoje;
b) atvejais, kada PSO rekomenduojamo užterštumo lygio viršijimas bus konstatuotas visoje savivaldybės teritorijoje, savivaldybė galės priimti sprendimą draudimus nustatyti ir taikyti tik kurioje nors vienoje savivaldybės teritorijos dalyje ir kt.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokie aukščiau pateikti pavyzdžiai kelia abejonių, ar įgyvendinant Projekto nuostatas visais atvejais bus užtikrinamas savivaldybių priimamų sprendimų pagrįstumas ir objektyvumas.
Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siekiant užtikrinti priimamų sprendimų objektyvumą, taip pat užkertant kelią nepagrįstų sprendimų priėmimui bei užtikrinant Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimą, Projektu turėtų būti nustatomi papildomi kriterijai, atskleidžiantys galimo savivaldybės tarybos sprendimo turinio diferencijavimo (kuo grindžiamas sprendimas uždrausti / riboti naudoti konkrečią kuro rūšį ir jį naudojančius įrenginius) pagrindus. Manytume, kad tokių kriterijų atskleidimas Projekte tai pat užtikrintų savivaldybėse priimamų sprendimų proporcingumą ir adekvatumą siekiamų tikslų atžvilgiu.
2.2. Projekto nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui
Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomais pakeitimais dėl Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies naikinamos nuostatos, pagal kurias savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytos patikslintos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi būti suderinamos su visuomene.
Tokie siūlymai, mūsų nuomone, ne tik mažina visuomenės įtraukimą į savivaldybės bendruomenei svarbių klausimų sprendimus, bet taip pat gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui bei neužtikrinti, kad savivaldybės priimtais sprendimai bus užtikrintas visos savivaldybės bendruomenės poreikių tenkinimas.
2.3. Teisinio aiškumo požiūriu svarstytinos Projekto nuostatos, nustatančios kompensacinių priemonių taikymą kurą deginančius įrenginius pasikeitusiems gyventojams
Projektu siūloma Įstatymo 10 straipsnį papildyti 9 dalimi ir nustatyti, kad:
„9. Siekdama apriboti arba uždrausti vienos ar daugiau rūšių kuro naudojimą šilumos energijai gaminti gyvenamosios paskirties pastatų šildymui savivaldybės taryba užtikrina, kad iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo vietos gyventojams būtų suteikta laiko ne mažiau kaip vieneri metai arba ne daugiau kaip vienas šildymo sezonas ir (ar) finansinė paskata planuojamą apriboti arba drausti kuro rūšį naudojančius įrenginius pakeisti atitinkančiais šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Apribojimas arba draudimas naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą ir kompensacinės priemonės planuojamos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane.“
Minėtose Projekto nuostatose vartojamos formuluotės „finansinė paskata“ ir „kompensacinės priemonės“, kurios suponuoja nuomonę, kad dėl savivaldybės nustatytų draudimų arba apribojimų vietos gyventojams, kurie bus priversti keisti kurą deginančius įrenginius, bus kompensuojamos su tuo susijusios išlaidos. Tačiau šiuo atveju nei iš Projekto, nei iš jį lydinčiųjų dokumentų lieka neaiškus tokių „finansinių paskatų“ / „kompensacinių priemonių“ įgyvendinimo principas (pavyzdžiui: ar kompensuojamas bus tik naujų įrenginių įsigijimas, ar ir jų įrengimas; ar turėtos išlaidos bus kompensuojamos pilna apimtimi, ar daline ir pan.).
Be to, skirtingos formuluotės leidžia daryti išvadą, kad „finansinės paskatos“ ir „kompensacinės priemonės“ savo turiniu ir (ar) apimtimi gali būti skirtingos. O tai reikštų, kad savivaldybėms minėtomis Projekto nuostatomis suteikiama diskrecinė teisė priimti sprendimus dėl konkrečių priemonių nustatymo ir įgyvendinimo (tačiau kokių konkrečių – Projektu neatskleidžiama).
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad siekiant teisinio aiškumo minėti klausimai Projektu turėtų būti atskleidžiami.
2.4. Projektu siūloma Įstatymo 13 straipsnį („Kuro reikalavimai“) papildyti 6 dalimi ir nustatyti, kad:
„6. Draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.“
Minėtomis Projekto nuostatomis nuo 2026 m. gegužės 1 d. imperatyviai (išskyrus atvejus, kada deginamas technologinis kuras pramoninėse krosnyse) būtų uždraustas kietojo kuro deginimas visoje šalies teritorijoje nepriklausomai nuo tokį kurą deginančių įrenginių technologinių savybių ir sukeliamų padarinių oro taršai.
Svarbu yra tai, kad (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 2.3 pastabą) pagal Projektu siūlomas Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas „finansinės paskatos“ arba „kompensacinių priemonių“ planavimas privalomas tik atvejais, kada sprendimą apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės priima dėl to, kad viršijamas PSO rekomenduojamas užterštumo lygis.
Šiuo atveju, kadangi toks draudimas nustatomas Įstatyme, savivaldybės nebūtų įpareigotos spręsti dėl tokių kompensacinio pobūdžio priemonių planavimo ir įgyvendinimo asmenų, kurie privalės kietąjį iškastinį kurą deginančius įrenginius iki 2026 m. gegužės 1 d. pasikeisti kitais (kitas kuro rūšis naudojančiais įrenginiais), atžvilgiu.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atlikus Projekto Nr. XIVP-3293 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad juo siūlomas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
a) Projektu siūlomos nuostatos, suteikiančios teisę savivaldybėms aplinkos oro kokybės valdymo priemones nustatyti alternatyviame teisės akte iškreiptų Įstatymu reglamentuotus ir strateginiu planavimu pagrįstus aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymo ir įgyvendinimo principus;
b) Savivaldybėms sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl konkrečių priemonių įgyvendinimo arba visoje savivaldybės teritorijoje, arba tik jos dalyje;
c) Dalis Projekto nuostatų gali būti interpretuojamos dviprasmiškai;
d) Projekto nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3292 ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-3293 siūlomas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi savivaldybėms įgyvendinant minėtais teisės aktų projektais siūlomas nuostatas būtų sudaromos sąlygos korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimui.
Direktorius Linas Pernavas
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]