LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žMOGAUS TEISIŲ kOMITETO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

NR. XI-2220 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16³ STRAIPSNIU PROJEKTO

Nr. XIVP-513

2021-10-20  

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro  vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė,  Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjos Simona Vilkelytė ir Agnė Jakstienė,  Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė ir ekspertas Mantas Butrimavičius, Seimo narys Justas Džiugelis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-25				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-25	2			1. Projekto 2 straipsnyje dėstomo Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 163 straipsnio 1 dalies 11 punkte formuluotė „teisės aktu numatomas“ keistina formuluote „teisės akto projektu nustatomas“.	Pritarti
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-25	2			2. Atsižvelgus į projektu keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 163 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Teisės aktą priimanti institucija“ keistina formuluote „Teisės aktą priimantis subjektas“.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-513 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021-08-23				Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi prašomą įvertinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16^3 straipsniu įstatymo projektą Nr. xivp-513 (toliau – įstatymo projektas Nr. xivp-513), iš esmės pritaria įstatymo projektui Nr. xivp-513. Pritardami Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktoms pastaboms, papildomai teikiame šiuos pasiūlymus.	Pritarti
1.1	Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021-08-23	2			1.Siūlytina įvertinti tikslingumą įstatymo projekte Nr. xivp-513 dėstomame TPĮ 16^3 str. 1 d. 11 p., atsižvelgiant į įstatymo projekto Nr. xivp-513 aiškinamajame rašte nurodytus jo priėmimo tikslus, po žodžių „gali paveikti aplinką“ papildomai įrašyti „ar klimato kaitą“.	Pritarti
1.2	Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021-08-23	2			2.Siekiant užtikrinti teisėkūros aiškumo principą bei norint išvengti skirtingo TPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, siūlytina įvertinti poreikį tobulinti įstatymo projekte Nr. xivp-513 dėstomoje TPĮ 16^3 str. 3 d. vartojamą formuluotę „taikant žalos švelninimo seką“, atskleidžiant jos turinio aspektus.	Pritarti
1.3	Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021-08-23	4			3. Atsižvelgiant į tai, kad teisės akto projekto rengimas ir priėmimas yra tęstinis procesas, siūlytina įvertinti tikslingumą įstatymo projekto Nr. xivp-513 baigiamosiose nuostatose pasisakyti dėl teisėkūros procedūrų, pradėtų iki įstatymo projektu Nr. xivp-513 siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, užbaigimo tvarkos. Tai ypač aktualu Vyriausybės teikiamų Seimui teisės aktų projektų atveju, kuomet yra netgi du teisės akto projekto pateikimo etapai (t. y. pateikimas Vyriausybei ir pateikimas Seimui). Ar tuo atveju, jeigu teisės akto projektas jau būtų apsvarstytas Vyriausybėje, Seimas galėtų jį priimti, nežiūrint į tai, kad privalomas poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimas nebūtų atliktas?	Pritarti
1.4	Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021-08-23				4. Be to, pagal Seimo statuto 135 str. 5 d. nuostatas, kartu turėtų būti teikiamas ir Seimo statuto pakeitimo projektas, jame įtvirtinant atitinkamas įstatymo projekto Nr. xivp-513  nuostatas. Tai sudarytų sąlygas įstatymo projektu Nr. xivp-513 siekiamą išspręsti problemą spręsti kartu ir kompleksiškai.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2021-10-01				Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. S-2021-3599 Aplinkos ministerijos paprašė pateikti pastabas ir komentarus Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) projektui Nr. XIVP-513 (toliau –  Įstatymo projektas). Įvertinusi Įstatymo projektą, Aplinkos ministerija teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1	Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2021-10-01	2			1. Atsižvelgiant į vertinamų aplinkos sričių svarbą ir aktualumą bei šių sričių politiką reglamentuojančiuose dokumentuose ir teisės aktuose, tarptautiniuose formatuose vartojamas formuluotes, siūlome tikslinti Įstatymo projekto dėstomos TPĮ 16^3 str. 1 dalį: „1) klimato kaitaos švelninimu ir prisitaikymu; 2) aplinkos oro kokybe; 3) vandenų būkle; 4) gamtos ištekliais; 5) kraštovaizdžiu, ir biologine įvairove ir saugomomis teritorijomis; 6) atliekų susidarymu išteklių naudojimo efektyvumu; 7) rekreaciniais ištekliais; 8) energijos ir kuro vartojimu; 9) tvaresne gamyba ir vartojimu; 10) techniniais reikalavimais ir (ar) parametrais, kurie taikomi ūkiniųės veiklųos rūšims, įrašytoms į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 prieduose esančius planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus; 11 8) kitose srityse, jeigu, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti aplinką ar klimato kaitą.“.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.2	Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2021-10-01	2			2. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ar kitų priemonių parengimas teisės akto rengėjui galimai sukeltų per didelę administracinę naštą, siūlome apsiriboti pasiūlymų pateikimu ir patikslinti Įstatymo projekto dėstomos TPĮ 16^3 str. 3 dalies formuluotę: „teisės akto projekto rengėjas turi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis, taikant žalos švelninimo seką, būtų siekiama  išvengtia neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, jis poveikis būtų sumažinamastas arba kompensuojamastas taikant žalos švelninimo seką“.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.3	Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2021-10-01	2			3. Atitinkamai siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 4 dalį, nustatant, kad teisės aktą priimanti institucija turi ne įsitikinti, kad teisės akto projekto rengėjas numatė priemones, bet įvertinti, ar pagal 3 dalį rengėjo pateikti pasiūlymai yra „tinkami ir (ar) jų pakanka užtikrinti, kad neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai būtų išvengta, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas.“ Siekiant išvengti teisės akto projekto rengėjų piktnaudžiavimo neteikiant pasiūlymų pagal Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 3 dalį, reikėtų Įstatymo projekto dėstomoje TPĮ 16^3 str. 4 dalyje naikinti numatytas išimtis.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.4	Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2021-10-01	2			4. Remiantis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 169.2 papunkčiu ir kituose strateginiuose dokumentuose įtvirtintais tikslais, susijusiais su aplinkosauga, Aplinkos ministerijoje rengiamas projekto „Teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) vertinimo sistemos sukūrimas pagal ŠESD ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius“ (toliau – aplinkosaugos projektas) pasiūlymas, planuojamas aplinkosaugos projekto įgyvendinimo laikotarpis. Pagrindinis numatomas aplinkosaugos projekto tikslas – iki 2023 m. IV ketv. Aplinkos apsaugos agentūroje suformuoti kompetencijos centrą, kuris sukurtų aiškią metodinę sistemą, kaip vertinti reikšmingiausias teisėkūros iniciatyvas ir investicines priemones pagal ŠESD ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius. Aplinkos apsaugos agentūros įgaliojimai bus suteikiami atsižvelgiant į aplinkosaugos projektui skiriamą finansavimą, tačiau siekiant, kad teisės akto projekto rengėjo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimas būtų kokybiškesnis ir pasiektų Įstatymo projektu keliamus tikslus, svarbu įtvirtinti tokį teisėkūros poveikio vertinimo modelį, kuriame rengėjas dėl atliekamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo galėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlome Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomą TPĮ 16^3 str. papildyti taip: „Aplinkos ministro įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka teikia išvadas dėl atlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo ir pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktų pasiūlymų, konsultuoja teisės aktų projektų rengėjus dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodų“. Atkreipiame dėmesį, kad teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) vertinimo procese metodiškai dalyvaujančio kompetencijos centro įkūrimui Aplinkos apsaugos agentūrai reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Šio rašto 4 punkte siūlomas modelis, kuriuo aplinkos ministro įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka tikrina teisės akto projekto rengėjo pateiktą vertinimą ir pasiūlymus, konsultuoja dėl vertinimo metodų, pareikalaus ne tik papildomų darbuotojų (pamatuojamais aplinkosaugos rodikliais paremtų skaičiuoklių ir metodikų kūrimui, teisės aktų projektų rengėjų, viešųjų investicijų planavimo proceso dalyvių konsultavimui), laiko sąnaudų, bet ir ekspertų paslaugų iš išorės. Numatoma, kad Aplinkos ministerijos planuojamo aplinkosaugos projekto įgyvendinimui 2022-2023 metais reikės 794,4 tūkst. Eur (397 200,00 Eur kiekvienais metais).	Spręsti pagrindiniame komitete
2.5	Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2021-10-01				5. Atsižvelgiant į planuojamą aplinkosaugos projekto įgyvendinimo laikotarpį (iki 2023 m. IV ketv.), poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodikų, kurios prisidės prie teisės akto projekto vertinimų kokybės, planuojamus rengimo etapus, siūlytina dalies Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos parengimą sieti su planuojama aplinkosaugos projekto pirmojo metodikų kūrimo etapo pabaiga (iki 2022 m. gruodžio 31 d.), kadangi nesant kompetencijos centro Aplinkos apsaugos agentūroje ir poveikio vertinimo metodinės sistemos nebūtų įgyvendinti Įstatymo projekte keliami tikslai.	Spręsti pagrindiniame komitete

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas,  Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė 2021-06-23	1				Argumentai: Šiuo metu nėra teisės aktų poveikio vertinimo pajamų nelygybės, žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektais. Toks teisinio reguliavimo vertinimas padėtų geriau įgyvendinti šalies tikslus mažinant pajamų nelygybę, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinant lyčių lygybę. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:  „2.  Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms, pajamų nelygybei, žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir kitoms sritims.“	Pritarti iš dalies	Komitetas pritarė Seimo narių Justo Džiugelio, Andriaus Navicko, Mato Maldeikio, Arūno Valinsko, Tomo Tomilino pasiūlymui, kuris apima poveikio vertinimą platesniu žmogaus teisių ir laisvių aspektu.
2.	Seimo nariai Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas,  Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė 2021-06-23	2				Argumentai: Šiuo metu teikdama Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymą Vyriausybė neturi prievolės pateikti valstybės biudžeto programų ir joje esančių mokestinių priemonių (pavyzdžiui mokestinių lengvatų iškastiniam kurui) įtakos klimato kaitai, vadinamojo „klimato kaitą sukeliančių dujų emisijų biudžeto“. Šiuo siūlymu yra tikslinamas būdas, kuriuo Vyriausybė turėtų įgyvendinti 16^31 dalies 1 punkte apibrėžtą prievolę vertinti teisės aktų įtaką klimato kaitai, apibrėžiant, ką toks vertinimas turėtų reikšti – taigi tiesioginį ar netiesioginį kiekvienos biudžeto asignavimų programos ar mokestinės priemonės įtaką klimato kaitai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Toks reguliavimas būtinas, nes šia įstatymo pataisa nėra sukuriami aiškūs reikalavimai svarbiausiam valstybės kasdienį gyvenimą apibrėžiančiam dokumentui – valstybės biudžetui. Šiuo pasiūlymu sukuriami aiškūs kriterijai kaip Vyriausybė turi pateikti biudžeto, kaip teisės akto, vertinimą klimato kaitos atžvilgiu. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį penktąja dalimi iš ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas yra taikomas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui. Vyriausybė įgyvendina šį vertinimą pateikdama duomenis apie planuojamą klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimą įgyvendinant kiekvieną biudžeto asignavimų programą, mokestinę priemonę ir valstybės investicijų programos objektą. Vyriausybė pateikia duomenis apie šių programų tiesioginį ar netiesioginį poveikį klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimui trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir jų kaitą palyginus su ankstesnių metų biudžetais. Vyriausybė atlieka savivaldybių biudžetų vertinimą klimato kaitą sukeliančių dujų atžvilgiu.“	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Seimo nariai: Justas Džiugelis, Andrius Navickas, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Tomas Tomilinas 2021-10-15	1				Argumentai: Šiuo metu nėra atliekamas teisės aktų projektų poveikio vertinimas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu, išskyrus nustatytą įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei vertinimą. Įtvirtinus privalomą žmogaus teisių ir laisvių vertinimą iki priimant teisės aktą, toks numatomo teisinio reguliavimo vertinimas padėtų geriau užtikrinti žmogaus teises, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisių ir laisvių vieningos ir darnios sistemos laikymąsi bei tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, būtų užtikrintas žmogaus teisių ir laisvių principų bei standartų integravimas į teisėkūros procesą, būtų išvengta teisėkūros klaidų, potencialių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų ir (ar) neproporcingų ribojimų, teisės aktų nekonstitucingumo ir potencialių teisinių ginčų. Todėl siūloma keisti įstatymo projekto 1 straipsnį, papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, atitinkamai įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius laikyti 4 ir 5 straipsniais bei atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, žmogaus teisėms ir laisvėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.“	Pritarti
4.	Seimo nariai: Justas Džiugelis, Andrius Navickas, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Tomas Tomilinas 2021-10-15	3			N	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 16^4straipsniu Papildyti Įstatymą 16^4 straipsniu: „16^4straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas žmogaus teisių ir laisvių aspektu 1. Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu, jeigu rengiamame teisės akto projekte nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su pokyčiais šiose srityse:  - asmens gyvybės;  - laisvės ir orumo;  - pilietinių ir politinių teisių;  - vaiko teisių;  - lyčių lygybės;  - žmonių su negalia;  - tautinių mažumų;  - pasaulio lietuvių;  - nediskriminavimo ir lygių galimybių,  - privataus ir šeimos gyvenimo;  - minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės;  - teisės skleisti ir gauti informaciją;  - privačios nuosavybės ir vartotojų teisių;  - asmens duomenų;  - apsaugos nuo kankinimų ir smurto;  - kitose žmogaus teisių apsaugos srityse. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu nustatomas neigiamas poveikis kuriai nors šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sričiai, teisės akto projekto rengėjas turi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms. 4. Teisės aktą priimantis subjektas turi įsitikinti, kad yra numatytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės. Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius atitinkamai laikyti 4 ir 5 straipsniais.	Pritarti
5.	Seimo nariai: Justas Džiugelis, Andrius Navickas, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Tomas Tomilinas 2021-10-15				I	Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:  „TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(3), 16(4) STRAIPSNIUAIS ĮSTATYMO PROJEKTAS“	Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:  iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-513 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Tomas Vytautas Raskevičius

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821