2018-12-04        

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMO NR. I-924 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2075

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.	12	1		Argumentai: Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo ir kad psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo pratęsimo. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2075 (toliau – projektas) 12 straipsnyje nustatytas priverstinio hospitalizavimo ir priverstino gydymo be teismo leidimo terminas – ne ilgiau kaip 3 darbo dienos, o terminas kreiptis į teismą – 48 valandos nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.  Pagal projekte numatytą teisinį reguliavimą be teismo sprendimo pacientas tam tikrais atvejais (pvz., jei pacientas hospitalizuojamas penktadienį arba prieš valstybinių švenčių dienas (be to, jos kartais gali būti iš karto prieš arba po savaitgalio) gali būti priverstinai hospitalizuojamas iki 9 parų. Toks ilgas priverstinio hospitalizavimo terminas nėra pagrįstas ir diskriminuotų pacientus, kurių hospitalizavimas apimtų ir nedarbo dienas, todėl projekte turi būti nustatytas teisinis reguliavimas, užkertantis kelią galimoms minėtoms situacijoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiam pacientui, atsisakančiam hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti taikomas priverstinis hospitalizavimas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas 2 paras, tik jeigu iš paciento elgesio matyti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo pabandyti gauti paciento sutikimą dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Nepavykus gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pacientui Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti taikomas priverstinis gydymas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas 2 paras.“
2.	12	3		Argumentai: Tie patys. Be to, siekiant nepilnamečių teisių geresnės apsaugos ir jų gydymo kokybės, sprendžiant nepilnamečių priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimus, turėtų dalyvauti gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, turintis specialiųjų vaikų ir paauglių psichiatrijos žinių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:  „3. Jei psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas 2 paras, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas 2 paras nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo. Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas 2 paras būtinumo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo iš dviejų psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų psichiatrų ir vieno psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto įstaigos administracijos darbuotojo sudaryta komisija. Kai sprendžiama dėl  psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio nepilnamečio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 2 paras būtinumo, komisijos nariu turi būti bent vienas vaikų ir paauglių psichiatras. Komisija sudaroma 3 metams. Komisijos nariu tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės.”
3	13	1		Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gydytojas psichiatras nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 2 paras nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios privalo žodžiu ir raštu informuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą jam suprantama forma ir būdais ir jo atstovą ar pagalbą priimant sprendimus teikiantį asmenį apie hospitalizavimo teisinį pagrindą, priežastis, tikslus, trukmę, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teises, taikomą gydymą ir tai, kad kreiptasi į teismą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.”
4	13	5		Argumentai: Siekiant geresnės psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento, kuriam taikoma priverstinė hospitalizacija ir (ar) priverstinis gydymas, teisių apsaugos bei nešališkų bei objektyvių sprendimų jų atžvilgiu, turėtų būti įtvirtinta galimybė, kad paciento psichikos sveikatos būklę jo prašymu įvertintų nuo įstaigos, kurioje toks pacientas priverstinai hospitalizuotas ir (ar) priverstinai gydomas, nepriklausoma gydytojų psichiatrų komisija. Toks būtinumas pagrįstas ir tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus teisėjai, priimdami sprendimą dėl priverstinio gydymo ir priverstinio hospitalizavimo, neprivalo ir praktikoje beveik niekada nesikreipia alternatyvios nuomonės dėl priverstinai hospitalizuoto ir (ar) priverstinai gydomo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklės. Pasiūlymas: 1. Papildyti 13  straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas turi teisę į papildomą psichikos sveikatos būklės įvertinimą, atliekamą trijų gydytojų psichiatrų, nesusijusių su psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas priverstinai hospitalizuotas ir (ar) priverstinai gydomas. Šis įvertinimas organizuojamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei priverstinai hospitalizuotas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas sutinka už jį mokėti pats.“ 2. Buvusią 5 dalį laikyti 6 dalimi. „56. Priverstinai hospitalizuojamas (-tas) psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas ir (ar) jo atstovas turi teisę kreiptis į teismą dėl gydytojo psichiatro sprendimo priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti apskundimo.“

Teikia

Seimo narys

Aurelijus Veryga