LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
SOCIALINĖS POLITIKOS GRUPĖ
DĖL ĮGALIOJIMŲ PASIRAŠYTI LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO ŠAKOS KOLEKTYVINĘ SUTARTĮ SUTEIKIMO
(TAP-19-1616) (TAIS Nr. 19-11436)
|
Nr. |
Vilnius
Projekto rengėjas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Projekto tikslas: Suteikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgaliojimus pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Dabartinė situacija:
· Šiuo metu galioja Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kurią 2017 m. lapkričio 22 d. pasirašė 6 profesinės sąjungos (Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“). Sutartyje susitarta dėl bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo finansavimo ir darbuotojų ekonominių ir socialinių sąlygų, dėl mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ekonominių ir socialinių sąlygų, profesinės sąjungos veiklos ir jos narių garantijų bei dėl profesinių sąjungų dalyvavimo ŠMSM priimant sprendimus.
· Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu įvyko švietimo darbuotojus atstovaujančių profesinių sąjungų reorganizavimai. 2017 m. Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga susijungė į Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinę sąjungą. 2019 m. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga susijungė į Lietuvos švietimo ir mokslo profesinę sąjungą. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos teisių perėmėja, todėl atitinkamai kolektyvinės sutarties pakeitimo projekte patikslinamos ir sutarties šalys.
· Derybos vyko su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“. Parengtas 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo projektas (sutartis dėstoma nauja redakcija).
· 2019 m. balandžio mėn. deryboms dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo prisistatė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga 2019 m. balandžio 29 d. raštu taip pat pareiškė norą įsijungti į kolektyvinių derybų procesus. Vyriausybė 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 430 įgaliojo ŠMSM derėtis su profesinių sąjungų organizacijomis dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties.
Projekto esmė: Siūloma įgalioti ŠMSM pasirašyti naujos redakcijos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Sutarties projekto esminės nuostatos:
1. sukurti finansines paskatas savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti (yra galiojančioje sutartyje). 2020 m. lėšų poreikis - 3,2 mln. Eur.
2. didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. panaikinti atotrūkį nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčio, taip pat nustatyti didesnius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą. (2020 m. lėšų poreikis – 20,7 mln. eurų).
3. nuo 3 iki 6 val. padidinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičiui etate, nuo 2022 m. kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą (lėšų poreikis - 13,3 mln. Eur).
4. sukurti finansines prielaidas nuo 2020 m. sausio 1 d. įgyvendinti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2018-12-11 Nr. XIII-1712) nuostatas, pagal kurias švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai padidinti 15–25 proc. (2020 m. lėšų poreikis - 10,3 mln. Eur).
5. įgyvendinti etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį (2020 m. lėšų poreikis – 28,6 mln. eurų).
6. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus vidutiniškai 10 proc. (2020 m. lėšų poreikis - 19,3 mln. Eur). Numatyta pasiekti, kad 2025 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Preliminariais skaičiavimais šiam tikslui įgyvendinti 2021–2025 m. prireiktų papildomai apie 526 mln. Eur (mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas).
7. nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo II–VII skyriuose nurodytų švietimo sektoriaus darbuotojų koeficientų intervalus, paliekant maksimalų koeficientą (2020 m. lėšų poreikis - 18,7 mln. Eur);
8. inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus, nustatant maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus (2021 m. lėšų poreikis - 15 mln. Eur).
9. nuo 2020 m. kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (2020 m. lėšų poreikis - 16,8 mln. Eur), o 2021–2025 m. – apie 113 mln. Eur.
10. sudaryti darbo grupę iš kompetentingų institucijų (įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijas) atstovų, kuri pateiktų pasiūlymus dėl profesinių pensijų kaupimo, užtikrinančio papildomas pensines garantijas mokytojams ir dėstytojams, galimybių ir įgyvendinimo;
11. papildyti Sutartį nuostatomis, susijusiomis su mokyklų vadovų darbo sąlygomis (papildomo darbo krūvio, profesinio tobulėjimo, mokymosi apmokėjimas, teisinė pagalba, nuotolinis darbas);
12. Į Sutartį įtraukti kai kurias nuostatas, numatytas 2020 m. nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje (dėl profesinės sąjungos narių socialinių garantijų - 2 papildomos apmokamų atostogų dienos, mokymosi atostogos).
13. atsisakyti įgyvendintų ir neaktualių nuostatų, patikslinti kitas nuostatas.
Iš viso Sutarties nuostatoms įgyvendinti 2020 m. reikėtų 117,6 mln. Eur (Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais be jau numatytų lėšų 2020 m. ministerijos maksimaliuose asignavimuose 54,1 mln. Eur reikėtų skirti papildomai).
Derinimas: Projektas derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Finansų ministerija, dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, pateikta derinimo pažyma. Finansų ministerijos nuomone, Kolektyvinės sutarties projektas turėtų būti rengiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sričiai nustatytų 2020-2022 m. maksimalių valstybės biudžeto asignavimų limitų ribose, taip pat, kad Sutarties projekte dėstomos nuostatos turėtų atitikti 2020 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas.
Atitiktis Vyriausybės programai: susiję su Vyriausybės programos siekiais skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas (117.3, 117.5.2, 117.5.3 p.).
Dalykinio vertinimo išvada: atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Darbo kodekso 194 straipsnio 3 dalimi, derybos dėl nacionalinės (tarpšakinės) ar šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties turi būti baigtos ne vėliau, negu Finansų ministerija pradeda rengti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Dėl šalių parengto ir suderinto šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties projekto būtina gauti Finansų ministerijos išvadą. Atsižvelgiant į gautą Finansų ministerijos išvadą, kad Kolektyvinės sutarties projektas turėtų būti rengiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sričiai nustatytų 2020-2022 m. maksimalių valstybės biudžeto asignavimų limitų ribose, siūlome Sutarties projekte numatytų nuostatų įgyvendinimo galimybes aptarti kartu su Finansų ministerija ir pateikti Vyriausybei suderintus pasiūlymus. Taip pat manome, kad kadangi deryboms dėl šakos kolektyvinės sutarties yra prisistačiusios ir kitos profesinės sąjungos, būtų tikslinga įvertinti visas galimų finansinių įsipareigojimų apimtis bei 2020 m. nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatą dėl vienos šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo galimybės.
Siūlome projektą grąžinti rengėjams, įvertinant taip pat ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2019 m. spalio 11 d. išvadoje pateiktas pastabas.
Socialinės politikos grupės vadovė Eglė Neciunskienė
|
|
Eglė Neciunskienė, tel. 8 706 63790, el. p. egle.neciunskiene@lrv.lt