LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 73, 10, 101, 16, 20, 203, 21, 22, 23, 26, 28, 291, 292 STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 21, 104, 151 STRAIPSNIAIS IR 204, 206 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 73, 10, 101, 16, 20, 203, 21, 22, 23, 26, 28, 291, 292 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 21, 104, 151straipsniais ir 204, 206 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą.
Probleminis lošimas – tai priklausomybė, kuri gali kelti dideles finansines ir socialines pasekmes ne tik pačiam priklausomam nuo lošimų asmeniui, bet ir jo artimiesiems, šeimai ar dar platesniam visuomenės ratui. Problemų dėl lošimų turintis ir negebantis kontroliuoti savo veiksmų lošimo metu asmuo gali nesustodamas lošti neribotą laiką, pralošti ypač dideles sumas pinigų, o lošimų organizatorius, turėdamas galimybę įsikišti į neatsakingo lošimo procesą ir užkirsti kelią galimiems neigiamiems tokio lošimo padariniams, ne visada tinkamai laikosi atsakingo lošimo organizavimo rekomendacijų ir savo veikloje taiko prevencines priemones, tačiau už tai jam netaikoma jokia atsakomybė. Įstatymo projektu siekiama:
1) įtvirtinti lošimų valstybės kontrolės politikos principus, pagrįstus lošimų prieinamumo ir patrauklumo mažinimu;
3) griežtinti už įstatymo pažeidimus bendrovėms taikomas poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos ir lošimų organizatorius atgrasytų nuo pažeidimų darymo.
Lošimai nėra įprasta ekonominė veikla. Tai specifinė pramogos rūšis, kuri tampa populiariu laisvalaikio praleidimo būdu ir neatsakingai į lošimus įsitraukusiems asmenims gali sukelti problemų ar turėti rimtų pasekmių. Atitinkamai valstybė šios veiklos reglamentavimu siekia užkirsti kelią galimų socialinių ir finansinių grėsmių atsiradimui ir šiuo tikslu nustato tokios veiklos vykdymo sąlygas ir veiklos apribojimus. Atsižvelgiant į galimas neigiamas socialines ir finansines pasekmes lošėjui, ši veikla valstybės nėra skatintina, o jos reglamentavimas grindžiamas tokiais bendrojo intereso pagrindais kaip vartotojų interesų apsauga, sukčiavimo, nukreipto prieš vartotojus, ar piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija ir pan.
Vertinant lošimo bendrovių veiklos rodiklius, stebima bendra rinkos augimo tendencija[1]. Lietuvoje lošimus organizuoja 12 uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) per 2023 metus siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 procento (arba 26,4 mln. eurų) daugiau, palyginti su 2022 metais. Nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 procentus (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 procentais (arba 26,7 mln. eurų daugiau). Tuo tarpu antžeminių lošimų bendrosios pajamos per 2023 metus, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 0,4 procento (arba 312 tūkst. eurų). Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) skelbiamais duomenimis, vienam statistiniam ne jaunesniam nei 18 metų Lietuvos gyventojui tenkanti 2023 metais praloštų lėšų suma yra 90 eurų, 2022 metais šis rodiklis siekė 85 eurus. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo jo veiklos pradžios 2017 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso užregistruoti 50 097 prašymai neleisti lošti, iš kurių 15 316 prašymų yra galiojantys. 2023 metais vidutiniškai per vieną mėnesį pateikti 1 156 prašymai neleisti lošti, o 2022 metais mėnesio vidurkis buvo 949 prašymai, 2021 metais – 624 prašymai per mėnesį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per 2023 metus 178 asmenų diagnozuotas patologinis potraukis lošti pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (10-asis pataisytas ir papildytas leidimas) F63.0 kodą. 2022 metais tokia diagnozė nustatyta 54 asmenims. Visų vertinamų rodiklių augimas suponuoja didesnį lošėjų įsitraukimą į lošimus, o lošimų rinkos augimas ir lošimų nulemtų pasekmių mastas tarpusavyje koreliuoja.
Efektyviai vykdyti probleminių lošimų prevenciją galima tik nustatant aiškius lošimų kontrolės principus, pagrįstus lošimų prieinamumo ir patrauklumo mažinimu ir Priežiūros tarnybai suteikiant pakankamai funkcijų prevencijos srityje. Taip pat viena iš esminių efektyvios prevencijos sąlygų – įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti probleminio lošimo prevenciją, nustatant aukštus lošimų organizatorių probleminio lošimo srities suvokimo standartus, įtvirtinant reikalavimus lošimų organizatoriams taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat teikti lošėjams informaciją apie lošimų galimą (daromą) žalą, apie pagalbą lošėjams teikiančius asmenis ir panašiai. Lošimo organizatoriai lošimo vietose ir nuotoliniu būdu (internetu) bendrauja su lošėju, todėl lošimo organizatorių personalo vaidmuo, vykdant probleminių lošimų prevenciją, yra itin reikšmingas.
Pastebėtina, kad Europos Komisija Rekomendacijose dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų[2] nurodė, kad Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai ir lošimų reguliavimo institucijos privalėtų informuoti su lošimais susijusį darbą dirbančius savo darbuotojus apie riziką, susijusią su internetiniais lošimais. Su lošėjais tiesiogiai bendraujantys darbuotojai turėtų būti atitinkamai parengti, kad suprastų su probleminiu lošimu susijusias problemas ir žinotų, kaip į jas reaguoti.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. 239 0174, el. p. [email protected]) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja Lolita Šumskaitė, tel. 239 0180, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Lina Kliukienė (tel. 219 4480, el. p. [email protected]) ir Priežiūros tarnybos (direktorius Virginijus Daukšys, tel. 233 6246, el. p. [email protected]) Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba (tel. 217 7156, el. p. [email protected]).
3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato tam tikras su probleminio lošimo prevencija susijusias prievoles lošimų organizatoriams, t. y. įspėjamųjų užrašų apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti, pateikimą skelbiant leidžiamą lošimų reklamą ir lošimų organizavimo vietose (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 101 straipsnio 1 dalis), ir nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu turi būti rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra atliktų statymų suma ir aktualus lošimo rezultatas, t. y. laimėjimas arba pralaimėjimas (ALĮ 206 straipsnio 3 dalis). ALĮ 206 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta galimybė lošėjui lošiant nuotolinius lošimus nusistatyti apribojimus – didžiausią lošimo sumą, didžiausią vienkartinio statymo sumą, lošimo laiko limitus. Taip pat ALĮ 10 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta galimybė lošėjui parašyti prašymą neleisti jam lošti nurodant terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 6 mėnesiai. Tačiau savanoriškas naudojimasis įstatymu suteiktomis lošėjo apsaugos priemonėmis priklauso nuo lošėjo žinių ir gebėjimų pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis ir galimybėmis, rizikos, kurią gali kelti neatsakingas įsitraukimas į lošimus, suvokimo ir, be abejonės, lošėjo valios pasinaudoti šiomis apsaugos priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros tarnybos patvirtintos atsakingo lošimo rekomendacijos ir gairės, nors ir nenustato prievolės lošimų organizatoriams, bet skatina ir rekomenduoja savo veikloje taikyti su probleminio lošimo prevencija susijusias priemones. Tačiau nesant įstatymais nustatytos pareigos, jomis vangiai naudojamasi.
Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, kiekvienas lošimo įrenginys ir nuotolinio lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka ALĮ nustatytus ir Priežiūros tarnybos detalizuotus reikalavimus, o atitikties nustatytiems reikalavimams sertifikatus išduoda akredituotos įstaigos. Tačiau ALĮ nenumato šio reikalavimo bendrovių valdomoms nuotolinių lošimų apskaitos sistemoms, kurios sąsajos būdu veikia kartu su nuotolinio lošimo įrenginiais. Tokiu būdu nėra užtikrinamas bendrovių valdomų nuotolinių lošimų apskaitos sistemų duomenų patikimumas, taip pat nėra nustatyti šių sistemų techniniai reikalavimai. Priežiūros tarnyba prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos, siekdama įsitikinti, kad lošimų organizatorių pateikiami duomenys yra teisingi, gali tik atlikdama lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimą. Neturint nuolatinės prieigos prie lošimų organizatoriaus nuotolinių lošimų apskaitos sistemos, nėra galimybės užtikrinti efektyvaus duomenų patikrinimo, atlikti duomenų ir lošėjų elgsenos stebėsenos veiksmų bei, esant poreikiui, operatyviai reaguoti į situacijas, kai lošimų organizatorius nesilaiko jam nustatytų prievolių. Todėl Priežiūros tarnybos vykdoma nuotolinių lošimų organizavimo veiklos kontrolė nėra pakankamai efektyvi.
ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų už pirmą pažeidimą ir nuo 0,5 iki 3 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 12 000 eurų ir ne daugiau kaip 50 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą. ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų už pirmą pažeidimą ir nuo 0,5 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 10 000 eurų ir ne daugiau kaip 30 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą. Tačiau bendrovėms skiriamos baudos lošimų organizatorių neatgraso nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų. Net ir didžiausia galima skirti bauda neatrodo reikšminga lyginant su bendrovių generuojamomis bendrosiomis pajamomis. Didžiausia galima skirti bauda yra lygi bendrovės vienos dienos bendrosioms pajamoms (skaičiuojant nuo visų bendrovių 2023 metų bendrųjų pajamų vidurkio). Atitinkamai, kai kurios bendrovės yra linkusios daryti pasikartojančius pažeidimus.
Priežiūros tarnyba, skirdama baudą, ją skaičiuoja atsižvelgdama į ALĮ nustatytą procentinį dydį nuo ūkio subjekto praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, tačiau privalo apskaičiuotą baudą sumažinti iki ALĮ 292 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės ūkio subjektui skirti didesnės baudos nei ALĮ nustatytas maksimalus jos dydis, ir į tai, kad tie patys ūkio subjektai, kuriems Priežiūros tarnyba jau yra skyrusi baudų, daro kitus ALĮ pažeidimus, darytina išvada, kad ALI tikslai – atgrasyti bendroves nuo pažeidimų darymo ir jų pakartotinumo bei užtikrinti efektyvią šių ūkio subjektų priežiūrą – nebuvo pasiekti. Priežiūros tarnybos skiriamos baudos ūkio subjektų nuo pažeidimų neatgraso – pažeidimai daromi ir dėl to, kad baudos nėra tinkamo dydžio ir, palyginti su bendrovių pajamų augimu, neproporcingos bendrovių daromiems pažeidimams. Daugelis sprendimų dėl baudų skyrimo šiuo metu yra ginčijami teisme, todėl, kol teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo, Priežiūros tarnyba negali taikyti ALĮ nuostatų, kuriose nustatytos didesnės galimos skirti baudos už pakartotinai per vienus metus padarytus ALĮ pažeidimus.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti valstybės formuojamos politikos lošimų sektoriuje kryptį. Siūlomas nustatyti tikslas grindžiamas lošimų prieinamumo ir jų galimos (daromos) žalos asmens sveikatai mažinimu. Siekiant nustatyto tikslo, būtų vadovaujamasi lošimų kontrolės politikos principais, paremtais lošimų patrauklumo ir prieinamumo mažinimu. Tai yra:
– teisinio reguliavimo priemonėmis mažinti lošimų pasiekiamumą ir pasiūlą bei valdyti neigiamą azartinių lošimų poveikį individui ir visuomenei;
– į visuomenės švietimo ir informavimo apie azartinių lošimų poveikį sveikatai bei gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai priemonių rengimą ir įgyvendinimą įtraukti lošimų organizatorius;
– įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti socialiai atsakingą veiklą, prioritetą teikiant lošėjo ir visuomenės interesams, savo veikloje taikyti priemones, susijusias su lošėjo elgesio stebėjimu prevencijos tikslais, lošėjo informavimu apie probleminį lošimą ir pagalbą probleminiams lošėjams.
Lošimų organizatorių socialinės atsakomybės skatinimas ir įtraukimas į azartinių lošimų prevenciją yra taikoma praktika Europos Sąjungoje. Austrijoje atsakingo lošimo mokymai lošimo organizatorių darbuotojams yra privalomi, darbuotojai kasmet dalyvauja Atsakingo lošimo (Responsible Gaming) kursuose. 2020 metais Austrijoje buvo išduota 16 000 Atsakingo lošimo mokymo programos sertifikatų. Visose Austrijos lošimo vietose stebimas lankytojų aktyvumas ir apsilankymo lošimo vietoje dažnumas. Įstatymu numatyta pareiga stebėti lošėjų elgesį antžeminėse vietose ir, kilus įtarimų, kad lošėjas tampa probleminis, užkirsti tam kelią pasiūlant pagalbą ir vykdant kitus, įstatymu numatytus veiksmus. Danijoje, kurios teisinė lošimų reguliavimo sistema laikoma viena pažangiausių Europos Sąjungoje, teisės aktų reikalavimai atsakingo lošimo organizavimo klausimais nustato, kad licencijos turėtojas privalo turėti patvirtintas atsakingo lošimo organizavimo taisykles, apimančias atsakingo lošimo įgyvendinimo procedūras, komunikavimą su lošėjais, lošėjo rizikos vertinimo metodiką. Taisyklėse turi būti numatyta, kokiais būdais ir veiksmais licencijos turėtojas identifikuoja probleminius ir kompulsyvius lošėjus, kokiais metodais ir būdais užtikrina probleminio lošimo prevenciją, kokias prevencines priemones naudoja, kokias lošėjų kategorijas identifikuoja (pramoginis lošimas, lošimas su padidinta rizika, probleminis ir kompulsyvus lošimas) nurodant, kokiais veiksmais ir kokiomis individualiomis priemonėmis priima sprendimus dėl lošėjo priskyrimo konkrečiai grupei ir, kokius veiksmus taiko kiekvienu atveju.[3] Savikontrolės (savęs apsiribojimo) modelis, kai lošėjas prieš pradėdamas lošti nusistato statymo sumų, lošimo laiko limitus, taikomas Švedijoje, Vokietijoje, Graikijoje. Suomijoje ketinama įdiegti bendrą savikontrolės programą. Savikontrolės modelio pasirinkimas grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus laisve priimti sprendimus bei nesudaryti paskatų lošėjams ieškoti nelegalių lošimų svetainių, kuriose netaikomos jokios lošėjų apsaugos priemonės, taip pat siekiu užkirsti kelią lošimų organizatorių galimam piktnaudžiavimui, eliminuojant neparankius (dažnai laiminčius) lošėjus.
Atsižvelgiant į tai, kad azartiniai lošimai tam tikriems asmenims gali kelti rimtų pasekmių, lošimo organizatoriai, teikdami lošimo paslaugą, privalo stebėti lošėjo elgesį. Jie, turėdami tiesioginį santykį su klientu, taip pat ir pranašumą pirmiems pastebėti probleminio lošimo ženklus, turi galimybę šiuos ženklus atpažinti ir savo įžvalgomis pasidalyti su lošiančiu asmeniu. Tokiu būdu ugdomas ir lošėjo sąmoningumas, o tai gali turėti įtakos jo apsisprendimui sustabdyti sau žalingą veiklą bei kreiptis tinkamos pagalbos. Tokiais veiksmais tiesiogiai prisidedama prie lošimo priklausomybės vystymosi prevencijos.
Dauguma tyrėjų ir lošimo verslo atstovų pritaria, kad lošėjo apsiribojimo galimybės yra esminis atsakingo lošimo dėmuo (Griffiths & Wood, 2008). Egzistuoja įvairūs apsiribojimo būdai, tačiau dažniausiai apsiribojimas sietinas su lošime statomų sumų dydžių, įmokų ar pralošti galimų sumų nusistatymu (Wood & Griffiths, 2010). Vieni pagrindinių savireguliacijos kriterijų, padedančių kontroliuoti įsitraukimą į probleminį lošimą, yra pinigai ir laikas. Galimybė riboti pralošimo sumą leidžia lošėjui neprarasti santykio su realia finansine padėtimi, prognozuoti galimas išlaidas ir jas riboti. Ši priemonė ypač efektyvi probleminiams lošėjams, kurie, net ir esant kompulsyviam poreikiui lošti, negalėtų perkopti nustatytos ribos, kartu užtikrindami savo finansinį ir emocinį saugumą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lošėjas negalėtų dalyvauti nuotoliniame lošime, jeigu jis nenusistato dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribų, taip pat didžiausios vieno statymo sumos ir pinigų sumos, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Taip pat Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriui užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas ar padidinti statymų sumas įsigaliotų ne anksčiau nei po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui. Tai priverstų lošėją padaryti pertrauką, kuriam laikui atsitraukti nuo lošimo ir iš naujo įvertinti situaciją. Daugeliu atvejų atvėsimas yra veiksmingas ir padeda suvaldyti situaciją.
Kaip ir bet kuri kita pramoga, lošimo pramoga yra riboto laiko, t. y. pramoga negali tęstis nuolat, nes tokiu būdu pamirštami kiti svarbūs gyvenimo poreikiai ar įsipareigojimai. Laikas, praleidžiamas lošimuose, atsižvelgiant į jų poveikį žmogaus emocinei ir fizinei sveikatai, turi būti griežčiau reguliuojamas, nes įsitraukimo į jį laipsnis dėl papildomų stimulų (vaizdo, garso, laimėjimo troškimo) yra gerokai didesnis nei kitų pramogų. Didžioji dalis lošėjų pastebi, kad dėl didelio įsitraukimo į azartinius lošimus laiko suvokimas ima kisti ir dažnai lošiama daugiau, nei planuota. Probleminis lošėjas gali lošti net iki kelių parų be sustojimo. Nusistatęs aiškias pramogos laiko ribas, lošiantis asmuo turi galimybę apsisaugoti nuo per didelio azarto ir įsitraukimo į lošimus bei sumažinti galimą pinigų netektį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad, prieš pradėdamas lošti, lošėjas privalo nusistatyti vieno lošimo, kurį jis nuo lošimo pradžios lošia nepertraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus, galimybė toliau dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų nutraukiama. Taip pat Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriui užtikrinti, kad, suėjus lošėjo nusistatytam laiko limitui, galimybė keisti jį ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau nei po 48 valandų nuo paskutinio lošimo pabaigos.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma įvesti probleminio lošimo sąvoką, nustatant, kad probleminiu lošimu laikomas pasikartojantis elgesys, kai sumažėja arba išnyksta lošėjo galimybė kontroliuoti lošimo pradžią, pabaigą ar intensyvumą ir lošimas vyksta nepaisant žalingų pasekmių lošėjo fizinei, psichinei, socialinei, finansiniai padėčiai ar kitų žmonių interesams.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su atsakingo lošimo organizavimu ir prievole lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą, užtikrinimą, kad lošėjas naudotųsi įstatymu suteikta atsakingo lošimo ar apsiribojimo nuo lošimų galimybe, informacijos apie lošėjams pagalbą teikiančius subjektus suteikimą, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą viešinimą, personalo švietimo ir mokymo užtikrinimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma užtikrinti, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose būtų paskirtas kvalifikuotas darbuotojas, atsakingas už probleminio lošimo atpažinimą, o nustatyti probleminio lošimo atvejai būtų registruojami. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad, vadovaujantis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, lošėjo lošimas atitinka aukščiausią probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalės nedelsdamas informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, apriboti savo lošimą, pateikiant prašymą neleisti lošti, ir stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms, t. y. neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas, o kai vykdomas nuotolinis lošimas,– neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos.
Lošimų organizatorius privalės įsidiegti ir taikyti atsakingo lošimo kontrolės sistemą, parengti ir patvirtinti atsakingo lošimo taisykles ir procedūras. Lošimų organizatorius privalės identifikuoti lošėjus, kurie atitinka galimai probleminio lošimo požymius. Identifikacijos prievolė suprantama kaip lošėjo nustatymas ir lošimo kontrolės praradimo lygio įvertinimas, leidžiantis manyti, kad lošimas tampa galimai probleminis. Nustačius lošėją, kurio lošimas balansuoja ties probleminio lošimo riba, taikyti intervenciją jo atžvilgiu. Taisyklėse taip pat turi būti aptartos komunikacijos su lošėju priemonės, kurių lošimo organizatorius imsis nustatęs, kad lošėjas atitinka probleminio lošėjo požymius, bei informacijos apie probleminį lošimą ir pagalbos probleminiams lošėjams būdus viešinimas. Didindamos visuomenės supratimą apie neatsakingo ir (arba) probleminio lošimo padarinius ir skleisdamos informaciją apie pagalbos lošėjams būdus, bendrovės prisidės prie suvokimo, kad probleminis lošimas yra išvengiama ir gydoma visuomenės sveikatos problema, skatinimo. Atsakingo lošimo kontrolės sistema taip pat apima tinkamą personalo parengimą, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Bendrovės turės parengtas darbuotojų mokymo ir instruktavimo programas, kurių tikslas – probleminio, kompulsyvaus lošimo prevencija. Būtina įsitikinti, kad būtent tie darbuotojai, kurie dirba klientų aptarnavimo srityje arba yra atsakingi už lošėjų elgsenos modelių analizę, turėtų taikyti prevencijos priemones bendrovės viduje. Personalo įsitraukimas į probleminio lošimo prevenciją yra ypač svarbus, nes personalas tiesiogiai bendrauja su klientais ir dažniausiai sukuria neformalų kontaktą. Tinkamai parengtas personalas, remdamasis probleminio lošėjo elgsenos požymiais, gali tinkamai identifikuoti probleminius asmenis ir nukreipti juos prašyti pagalbos.
Įstatymo projektu siūloma nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Taip pat siūloma į bendrovių valdomas nuotolinio lošimo platformas integruoti nuotolinio lošimų apskaitos sistemą ir komunikacijos su lošėju, įskaitant komunikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo klausimais, veiksmų registravimą. Siekiant užtikrinti bendrovių valdomų nuotolinio lošimo apskaitos sistemų duomenų tikslumą ir patikimumą, užkirsti kelią galimiems tiek lošimų organizatorių, tiek ir lošėjų manipuliavimo ar netinkamo duomenų interpretavimo atvejams nustatomi šių sistemų techniniai bei sertifikavimo reikalavimai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti prievolę lošimų organizatoriui nuotolinio lošimo platformą prijungti prie Automatų kontrolės informacinės sistemos (toliau – LAKIS) ir nustatytais laikotarpiais, t. y. ne rečiau kaip kas 30 dienų, perduoti į LAKIS duomenis, reikalingus Priežiūros tarnybai, atliekant jai priskirtas probleminio lošimo prevencijos funkcijas, stebėti, kaip lošimus organizuojančios bendrovės laikosi joms priskirtų atsakingo lošimo užtikrinimo pareigų, taip pat vertinant pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apibrėžiama nuotolinio lošimo platforma, t. y. visuma programinių priemonių nuotoliniams lošimams organizuoti, kuriomis lošimų organizatorius užtikrina centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių jo vykdomame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat lošimų organizatoriaus veiksmų, įgyvendinant atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus, registravimą.
Atsižvelgiant į tai, kad nuotolinio lošimo platformos duomenys bus naudojami ir pinigų plovimo prevencijos tikslais, nustatomas informacijos ir duomenų saugojimo šioje platformoje terminas – 8 metai, kuris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Saugoma informacija nuotolinio lošimo platformoje yra susijusi ir su lošėjo stebėsenos veiksmais, kuriuos lošimų organizatorius turi atlikti pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 15–17 dalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuotolinio lošimo platformoje saugomą informaciją gali tikrinti ir kitos valstybės institucijos, atliekančios patikrinimus pagal savo kompetenciją.
Įstatymo projektu, siekiant nuostatų nuoseklumo, aiškumo ir nedubliavimo, visus reikalavimus, taikomus lošimų įrenginiams, nuotolinio lošimo įrenginiams ir nuotolinio lošimo platformai, siūloma išdėstyti viename straipsnyje.
Siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projektu siūlomi nustatyti lošimų kontrolės politikos principai būtų tinkamai įgyvendinami, siūloma išplėsti Priežiūros tarnybos funkcijas prevencijos srityje, suteikti jai įgaliojimus dalyvauti formuojant valstybės politiką lošimų kontrolės srityje ir organizuoti jos įgyvendinimą rengiant prevencijos programas, koordinuojant ir kontroliuojant jų įgyvendinimą, taip pat įgyvendinant Priežiūros tarnybai priskirtas prevencijos priemones. Atsižvelgiant į siūlymą išplėsti Priežiūros tarnybos funkcijas, atitinkamai bus patikslinti ir Priežiūros tarnybos nuostatai[4]. Taip pat Įstatymo projektu siūloma lošimų organizatoriui nustatytų pareigų sąrašą papildyti prievole teikiant lošimų paslaugas taikyti lošėjų apsaugos priemones.
Siekiant efektyvios lošimus organizuojančių bendrovių priežiūros, Įstatymo projektu siūloma pakeisti nustatytą lošimų organizavimo tvarką ir reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms taikomų baudų dydžius ir nustatyti tinkamas, t. y. nuo pažeidimų atgrasančias ir proporcingas padarytam pažeidimui, poveikio priemones. Už ALĮ 292 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su lošėjų apsauga, atsakingu lošimu, leidžiamos skelbti reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose pažeidimais, taip pat reikalavimų dėl įstatinio kapitalo ir mažiausios pinigų sumos nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti nesilaikymu, siūloma nustatyti nuo 3 iki 5 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį. Už pakartotinai per vienus metus bendrovės padarytą ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą – nuo 8 iki 10 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį. Atsižvelgiant į 2023 metų lošimo bendrovių veiklos rodiklius, 5 procentų baudos dydžio vidurkis sudarytų 925 848 eurus.
Už ALĮ 292 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą Įstatymo projekte siūloma skirti nuo 2 iki 4 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį, o už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 6 iki 8 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį. Tikimasi, kad už lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus padarytam pažeidimui proporcingų baudų skyrimas juridiniam asmeniui atgrasys bendroves nuo pažeidimų darymo ir jų pakartotinumo bei užtikrins efektyvią šių verslo subjektų priežiūrą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad azartinius lošimus organizuoja 12 ūkio subjektų, kuriems yra išduotos atitinkamų rūšių licencijos organizuoti lošimus. 2021–2023 metais iš viso ūkio subjektams skirtos 39 baudos. Priežiūros tarnyba šiuo laikotarpiu išnagrinėjo 44 galimus ALĮ pažeidimo atvejus. Iš jų tik 5 atvejais poveikio priemonės nebuvo taikytos, nustačius, kad pažeidimai nebuvo padaryti (2 atvejai) ar pažeidimai buvo pripažinti mažareikšmiais (3 atvejai). Nurodytu laikotarpiu dėl ALĮ pažeidimų skirtų baudų suma sudarė 659 636 eurus. Iš paskirtų 39 baudų nurodytu laikotarpiu ūkio subjektai sumokėjo 8 baudas. 27 Priežiūros tarnybos sprendimai dėl baudų skyrimo šiuo metu yra ginčijami teisme, tik 5 Priežiūros tarnybos sprendimai dėl baudos skyrimo nebuvo skundžiami teismui. Be to, tam pačiam ūkio subjektui Priežiūros tarnyba yra paskyrusi ne po vieną baudą, t. y. 2 ūkio subjektams skirta po 10 baudų, kurių bendra suma yra 190 000 eurų ir 135 000 eurų, dar vienam subjektui skirtos 7 baudos, kurių bendra suma 90 797 eurai.
Net ir tuo atveju, jeigu bendrovei už pažeidimą skiriama 50 000 eurų bauda, t. y. didžiausia galima skirti bauda, darant prielaidą, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per vienus metus, tai sudaro tik 3,24 procento vidutinių bendrovės mėnesio bendrųjų pajamų, arba 0,27 procento vidutinių bendrovės metinių bendrųjų pajamų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 metų iki 2024 metų lošimus organizuojančių bendrovių bendrosios pajamos augo 115 procentų.
| Metai |
2020 |
2021 |
2022 |
2023 |
| Bendrosios metinės pajamos |
103 507 297 |
136 204 335 |
195 797 306 |
222 203 575 |
| Pokytis proc., palyginti su praėjusiais metais |
|
32 |
44 |
13 |
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus kitiems (ne finansų sektoriaus) įpareigotiesiems subjektams nustatytas iki 5 procentų metinių pajamų baudos dydis. Finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose už pažeidimus nustatyti baudų dydžiai yra dar ženklesni ir siekia iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai nustatyti siekiant atgrasyti nuo pažeidimų ir užkirsti jiems kelią.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma tikslinti atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą bei nustatyti finansines reikšmes, kuriomis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių visumą, didinamas arba mažinamas apskaičiuotos baudos dydis. Atsižvelgiant į patikslintą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą ir į tai, kad šios aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, kurios vertinamos skiriant baudą, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti ALĮ 292 straipsnio 5 dalies nuostatų kaip perteklinių.
Vadovaujantis nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, Automatų kontrolės informacinė sistema įtvirtinama ne sąvokose, o atskirame įstatymo straipsnyje. Taip pat nustatoma, kad LAKIS valdytoja ir LAKIS duomenų valdytoja yra Priežiūros tarnyba.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naujai nustatomi įpareigojimai padidins administracinę naštą lošimų organizatoriams, taip pat bendrovės patirs prisitaikymo prie naujų verslo sąlygų išlaidų. Atlikus administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimą ir skaičiavimus, vadovaujantis Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodika, nustatyta, kad ūkio subjektai, vykdydami Įstatymo projekte siūlomus nustatyti įpareigojimus, patirtų apie 1,5 mln. eurų prisitaikymo išlaidų.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus Įstatymo projektą lošimus organizuojančios bendrovės, teikdamos lošimų paslaugas, privalės taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, patologinių ir probleminių lošėjų identifikavimą. Prievolėms įgyvendinti lošimų organizatoriai turės sukurti ar įsigyti jau sukurtą atitinkamą programinę įrangą ar integruoti įskiepį į savo jau turimą programinę įrangą, kuri galėtų atlikti šias funkcijas. Dėl to prisitaikymo prie verslo sąlygų kaštai vertintini kaip vienkartinė investicija arba kasmetinis programinės įrangos palaikymo mokestis. Taip pat lošimų organizatorius turės užtikrinti tinkamą lošėjus aptarnaujančio personalo kvalifikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo ir probleminio lošimo nustatyto klausimais.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti ar naikinti nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte keičiamos sąvokos suderintos nustatyta tvarka.
11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektu iš esmės siekiama nustatyti techninius reikalavimus, taikomus nuotolinių lošimų platformai, todėl tokios nuostatos laikytinos techniniu reglamentu. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, taikytina ir techniniams reglamentams, Įstatymo projektas notifikuotinas Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai
Priėmus Įstatymo projektą, Priežiūros tarnyba turės parengti atsakingo lošimo organizavimo taisykles, kuriose būtų detalizuoti nesaikingo lošimo požymiai, probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimai, lošėjų stebėsenos, informacijos lošėjams turinio, formos ir jo pateikimo tvarka, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo tvarka, lošimus organizuojančių bendrovių personalo švietimo ir mokymo reikalavimai. Taip pat Priežiūros tarnyba turės nustatyti reikalavimus, taikomus nuotolinių lošimų platformai.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įstatymu priskiriamoms naujoms funkcijoms atlikti Priežiūros tarnyboje reikia įsteigti 2 etatus. Šiam tikslui reikės 70 000 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Taip pat įstatymui įgyvendinti 2025 metais reikės apie 200 000 eurų valstybės biudžeto lėšų LAKIS modernizuoti ir papildomoms funkcinėms galimybėms įdiegti.
[1] https://lpt.lrv.lt/lt/losimu-organizatoriai/veiklos-ataskaitos/losimu-organizatoriu-veiklos-rodikliai/.
[2] https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/f84fa393-0f01-11e4-a7d0-01aa75ed71a1.
[3] The Danish Gambling Authority‘s guide on responsible gambling
https://www.spillemyndigheden.dk/uploads/2021-09/The%20Danish%20Gambling%20Authority%E2%80%99s%20guide%20on%20responsible%20gambling%20version%201.3%20-%20WT.pdf.
[4] Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-062 „Dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“.