Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 184
STENOGRAMA
2022 m. birželio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
PIRMININKĖ. Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame 2022 m. birželio 21 d. rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 126 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, perskaitau naująją balsų skaičiavimo grupės sudėtį, ji dirbs nuo šios dienos iki liepos 21 dienos, tai yra I. Kačinskaitė-Urbonienė, Darbo partijos frakcija, S. Lengvinienė, Laisvės frakcija, R. Miliūtė, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, A. Petrošius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, E. Rudelienė, Liberalų sąjūdžio frakcija, A. Sysas, Socialdemokratų partijos frakcija, R. Šalaševičiūtė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, R. Tamašunienė, Lietuvos regionų frakcija.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. birželio 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF*). Labas rytas, kolegos. Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti keturis klausimus, kurie yra įtraukti opozicijos, pradedant 1-17 klausimu, 1-18, 1-19 ir 1-20 klausimus, kelti į darbotvarkės viršų, tai yra nuo jų pradėti mūsų šiandieninį posėdį. Ačiū, kad yra atsižvelgta, kad jie yra įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Bet dialogo grupėje mes ir kalbėjome, kad jeigu visgi norima kalbėtis, norima… na, mes pasitikime vieni kitais, norime parodyti tą pasitikėjimą, manome, kad būtų prasminga, logiška nuo jų ir pradėti šios dienos darbotvarkę. Tai yra frakcijos vardu teikiamas prašymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš girdžiu jūsų prašymą, aš noriu kreiptis į gerbiamus kolegas iš opozicijos atkreipdama dėmesį į tai, kad vakar dialogo grupėje kalbėjome apie poreikį ir prašymą iš jūsų pusės įtraukti šiuos klausimus ne į vakarinę darbotvarkę, o į rytinę. Į šį prašymą buvo atsižvelgta, tuo metu turint galvoje ir tai, jog dėl trijų iš keturių šių projektų nebuvo Teisės departamento išvados. Aš tikrai siūlau po kelis kartus dėl to paties prašymo nebalsuoti, neapsispręsti, nes į jį tikrai buvo atsižvelgta.
Aš tikiuosi, kad jūs ne tik įvertinsite mūsų konstruktyvumą, bet kad ir patys būsite konstruktyvūs. Tai kviečiu daryti. Klausimai yra šios dienos rytinėje darbotvarkėje.
V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Labas rytas. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Mokslo ir studijų įstatymų projektus Nr. XIVP-1769, Nr. XIVP-1770 ir Nr. XIVP-1771, nes yra neatsižvelgta į Lietuvos rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių tarybos, Lietuvos švietimo tarybos ir kitus argumentuotus siūlymus ir prašymą išsamiau svarstytis šitą įstatymą, nes tai iš tikrųjų iš esmės keičia ir binarinės aukštojo mokslo sistemos padėtį, ir kitus labai svarbius dalykus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties dar irgi frakcijos vardu norėtume paprašyti, kad visus rezervinius šiandien išbrauktume iš darbotvarkės, nes paprasčiausiai jie neregistruoti ir mes nespėjome susipažinti, kas keičiasi, kokios personalijos, ir tos diskusijos dar normalios nebuvo.
Taip pat matau, kad premjerė jau dalyvauja posėdyje, ko gero, ir pasveiko, bet aš labai nuoširdžiai noriu paprašyti, kad šiandien, kai bus laikas, skirtas Seimo narių pareiškimams, gal galėtų pasisakyti, kokia yra Lietuvos pozicija reaguojant į Rusijos grasinimus karu.
Be jokios abejonės, suprantame, kad Europos sankcijos įsigaliojo, kad Lietuva tai įgyvendina, tačiau tam tikros galvos, kurias mes matote per televiziją, kurios iš pradžių grasino prieš karą Ukrainoje, dabar grasina ir Lietuvai. Norėtume sužinoti, kokia mūsų pozicija, kad kuo daugiau būtų aiškumo, kad ta diskusija prasidėtų ir kad žmonės tikrai ne bijotų, o suprastų mūsų veiksmus ir ką mes ruošiamės daryti, kaip mes esame pasirengę. Jeigu įtrauktume į darbotvarkę ir galėtų premjerė, o gal užsienio reikalų ministras pasisakyti, būtų tikrai šaunu ir laiku.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Dėl jūsų prašymo išbraukti visus rezervinius klausimus atkreipčiau dėmesį, kad visi, išskyrus vieną, Neįgaliųjų teisių komisijos sudėties pakeitimą, yra registruoti Seniūnų sueigoje. Visi šie klausimai buvo pristatyti, klausimų nebuvo sulaukta, darbotvarkei buvo pritarta. Jūsų siūlymas išgirstas, dėl jo Seimas apsispręs. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu siūlau išbraukti 2-4.1 klausimą, Civilinio kodekso projektą Nr. XIVP-1466(2). Čia yra galimybė palengvinti orlaivių registravimą arba išregistravimą notarine forma. Po paskutinio incidento su orlaiviu, kuris iš Panevėžio į Bulgariją nuskrido per septynias valstybes, manau, reikėtų dar kartą pažiūrėti. Nors komiteto pirmininkas sakė, kad padarė pertrauką, aš patikrinau, yra pridėta prie dokumentų komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam projektui penkiais balsais už. Man ką tik Sekretoriato darbuotojas tą patį patvirtino. (Balsai salėje) Jūs dėl Aviacijos įstatymo padarėte pertrauką, dėl Civilinio kodekso nepadarėte pertraukos. Dėl aviacijos, taip, bet aš prašau padaryti pertrauką ir dėl Civilinio kodekso. Tiesiog ramiai pažiūrėti.
PIRMININKĖ. Pirmiausia ministrė E. Dobrowolska, po to S. Šedbaras.
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū. Labai trumpa replika į Juliaus prašymą. Būtent komitetas padarė pertrauką dėl lydimojo Aviacijos įstatymo, jis yra ta tema, kurią jūs minite, todėl bus atskirai nagrinėjamas Civilinio kodekso ir kitų lydimųjų pats projektas apie teismus, o kitas yra apie notarui nebūdingas funkcijas. Tikrai gali judėti be lydimojo Aviacijos įstatymo, apie kurį mes kalbame, tikrai bus svarstoma atskirai.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš tik noriu patikslinti, ką pasakė ministrė. Aviacijos įstatymo lydimasis projektas tikrai pačiame Civiliniame kodekse nėra minimas, dėl jo yra padaryta pertrauka ir komiteto registruota Posėdžių sekretoriate. Taip turėtų būti aiškiai parašyta. Vakar darbotvarkėje aš tai ir mačiau parašyta, kodėl šiandien dingo įrašas? Tai yra, matyt, neapsižiūrėjimas. Visas paketas yra, išskyrus Aviacijos įstatymo projektą. Turi būti pažymėta darbotvarkėje, kad padaryta pertrauka.
PIRMININKĖ. Taip, patikslinsime darbotvarkėje, kad padaryta pertrauka dėl minimo Aviacijos įstatymo, tai yra lydimojo. O Civilinio kodekso projektas ir kiti lydimieji šiandien gali būti svarstomi.
Gerbiamas kolega Juliau Sabatauskai, galėtumėte patikslinti, ar prašote išbraukti visą Civilinio kodekso paketą, ar kalba eina tik apie Aviacijos įstatymą? Viskas tinka? Gerai. Dėkui.
Tuomet turime apsispręsti dėl gautų frakcijų atstovų prašymų. Pirmas prašymas frakcijos vardu buvo A. Verygos perkelti keturis klausimus – 2-17, 2-18, 2-19 ir 2-20 – iš rytinės darbotvarkės antrojo bloko į pačią posėdžio pradžią. Apsispręskime balsuodami.
Balsavo 130 Seimo narių: už – 63, prieš – 15, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas prašymas frakcijos vardu buvo V. Targamadzės – išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-1, 2-2, 2-3 klausimus, Mokslo ir studijų įstatymą ir jo lydimuosius. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 132 Seimo nariai: už – 61, prieš – 25, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta. Klausimai lieka darbotvarkėje.
Trečiasis. D. Gaižauskas frakcijos vardu prašė išbraukti absoliučiai visus rezervinius klausimus. Balsuojame dėl to. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 51, prieš – 50, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
J. Sabatauskas nebereikalauja balsuoti.
Taip pat noriu paprašyti leisti šiandieną svarstyti šiuos klausimus – projektus Nr. XIVP-1817, Nr. XIVP-1752, Nr. XIVP-1780 ir Nr. XIVP-1755. Jie yra darbotvarkėje, bet nėra įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ar galime pritarti bendru sutarimu jų svarstymui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kad pono D. Gaižausko pasisakymas neliktų kažkaip kabantis ore, aš norėčiau priminti, kad pagal Statutą jūs galite mane iškviesti į tribūną atsakyti į klausimus. O šiaip yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis galėtų jūsų minimus klausimus apsvarstyti atitinkamu režimu per savo komiteto posėdį kad ir rytoj. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Gaižauskas buvo paminėtas, norėtų pasisakyti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Išties, premjere, aš nenoriu jokio konflikto. Aš rimtai noriu aiškumo žmonėms. Nereikia kokių nors biurokratinių prašymų. Aš jūsų dabar prašau frakcijos vardu. Laurynas irgi stovi. NSGK, mes iš tikrųjų į darbotvarkę nesame įtraukę, niekas nieko neišsikvietėme, kokio nors atskiro posėdžio neturime. Reikia žmonėms šiandien ir dabar, jeigu galite, bent aiškumo suteikti, ką daro Lietuva, ką Lietuva žinojo, kas yra suderinta ir kaip mes reaguojame ar reaguosime į grasinimus karu. Tai tik to ir prašau. Nereikia jokių biurokratinių sprendimų. Suprantu, kad būsite iškviesta ir į klausimus atsakysite galbūt ketvirtadienį. Bet dabar aš prašau aiškumo.
PIRMININKĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes nebuvome įtraukę tik lygiai prieš minutę. Dabar jis jau įtrauktas – trečiadienį 12 val. 30 min. komitetas renkasi ir kalba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Puiku.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kviečiame dalyvauti posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Mes, opozicija, iš tikrųjų šiandien ryte ir kalbėjome, kad teise pakviesti Ministrę Pirmininkę į tribūną mes tikrai pasinaudosime, dar šiandien išsiųsime klausimus. Tikrai norime aiškumo, apie kurį kalba kolegos iš valstiečių. Bet pasinaudosime būtent statutine teise. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš iš tiesų norėčiau, kad šiandien būtų pateikti bent jau minimalūs paaiškinimai. Aš nesu komiteto narė, bet atsakymus norėčiau žinoti, nes man žmonės iš Klaipėdos skambina, yra sunerimę. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, siūlau grįžti prie darbotvarkės tvirtinimo. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Galime pritarti? (Triukšmas salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 102, prieš – 3, susilaikė 17.
10.14 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691(2). Priėmimo stadija. Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime. Dabar primenu balsavimo laiką – jis numatytas nuo 10 val. 50 min. Tai yra balsavimo laikas šiandieną.
10.14 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2). Priėmimo stadija. Projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Motyvai priėmimo stadijoje. Už kalba L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš labai trumpai. Iš tikrųjų Krašto apsaugos ministerijos inicijuotas projektas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nepaisant pasiūlytos skubos, atliko savo darbą ir dar labiau sustiprino šį projektą, šį paskatų, sakyčiau, socialinių garantijų paketą, tas yra be galo svarbu mūsų kariams.
Matyt, visiems reikia suprasti labai paprastą dalyką: aišku, yra patriotizmas, yra valia priešintis, bet kartu yra ir šeima, ir poreikis turėti motyvaciją, turėti socialines garantijas. Mes tai darome, judame į priekį. Manau, kad esame gerame kelyje. Tikrai komitetas pagerino sąlygas šauktiniams, paankstino kai kuriuos koeficientus, kitaip tariant, jau šių metų pabaigoje mūsų kariai gaus didesnius atlyginimus. Man atrodo, tą padarėme bendru sutarimu. Ačiū už sutelktą darbą ir visus skatinu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.16 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją A. Pocių. Prašau pristatyti komiteto išvadą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo apsvarstytas šio įstatymo projektas. Buvo pritarta Teisės departamento pastaboms. Komitetas projektą patobulino siekdamas kuo geresnių sąlygų Lietuvos kariams. Tikslas yra, aišku, pritraukti, motyvuoti kuo daugiau norinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Pataisų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.18 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1758(2), Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 1751 ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1759(2), Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1760(2), Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1761(2), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1762(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1763(2), Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 91 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1764(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1758(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamą S. Šedbarą, kad pristatytų komiteto išvadą dėl pagrindinio ir lydimųjų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, čia visi yra lydimieji, septyni projektai, tai Administracinių bylų teisenos, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso, Konstitucinio Teismo įstatymo, Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Labdaros ir paramos įstatymo pataisos. Jos buvo įregistruotos jau baigiant svarstyti, rengti svarstyti Rinkimų kodeksą. Pamatėme, kad reikia tam tikrų pataisų, ačiū kai kurioms ministerijoms, kurios padėjo, kai ką parengė TTK biuras, ir dabar yra suderintos su Rinkimų kodeksu sąvokos, tam tikri terminai Administracinių bylų teisenos, Konstitucinio Teismo įstatyme. Beje, dėl labdaros ir paramos dalykų – politiniai komitetai gali gauti kaip ir politinės partijos, o visa kita, ką mes čia kalbėjome, yra išbraukta, sutvarkyta pagal Labdaros ir paramos bazinį įstatymą.
Taigi visus tuos lydimuosius komitetas svarstė birželio 17 dieną. Visi dalyvavę komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Taigi dėl šio projekto apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.19 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1862 straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1489(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo statuto vieno straipsnio ir skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1489(2). Prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia diskusiją turėjome ir su Seimo nariais, ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, o esmė yra Statute tiksliau numatyti procedūras, kaip yra skelbiami Seimo nutarimai dėl mobilizacijos, nepaprastosios padėties, karo ir taip toliau, ir taip toliau. Taigi suradome tam tikrą procedūrinę loginę seką, kaip viskas tai turėtų būti daroma ir kas turėtų būti iniciatorius. Taigi štai tokį Statuto pataisų projektą svarstėme taip pat birželio 17 dieną ir visų penkių dalyvavusių balsais už buvo jam pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi yra registruotų Seimo narių siūlymų, mes apsispręsime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku.
10.20 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701(2). Svarstymo stadija. Prašom pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Vadovybės apsaugos įstatymo korekcija, ją pateikė Seimo Pirmininkė ir Ministrė Pirmininkė dėl tam tikro kitokio galimo Vadovybės apsaugos pareigūnų veikimo esant tam tikroms sąlygoms. Komitetas taip pat svarstė šį projektą birželio 17 dieną. Taip pat įvertino kai kurias ir Vadovybės apsaugos tarnybos, ir Seimo nario S. Skvernelio pastabas ir visų penkių dalyvavusių balsais už buvo pritarta tokiam patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Taip pat išvadą turėtų pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas. Prašau. Klausimas buvo apsvarstytas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. (Balsas salėje) Tada atsiprašau dėl klaidos. Taigi kviečiu K. Masiulį, jis užsirašė kalbėti diskusijoje dėl 1-7 klausimo. Gerbiamas Kęstuti! (Balsai salėje) Kęstuti! (Balsai salėje) K. Masiulis užsirašęs kalbėti diskusijoje. Prašau į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tokioje mažoje valstybėje, kokia mes esame, iš tikro jau seniai man buvo keista, kad tie keli asmenys yra taip stipriai saugomi. Galėtume būti daug labiau liberalūs ir liberaliau elgtis. Patys pirmieji valstybės asmenys turėtų nuspręsti, kiek yra pavojinga. Plius mes turime daugybę specialiųjų tarnybų, kaip ne vienoje valstybėje. Vien kriminalinę žvalgybą atliekančių specialiųjų tarnybų yra septynetas. Dar užsienio žvalgybą yra atliekančios dvi tarnybos. Tikrai tos informacijos galėtų būti, kiek pavojinga yra situacija. Situacijos paaštrėjimo atveju akivaizdu, kad atsargumo galbūt reikia daugiau, bet kai yra pakankamai ramūs laikai, galėtų būti ir paprasčiau elgiamasi. Tas perdėtas vadovų apsaugos lygis, akivaizdu, sutrikdo jiems ir asmeninį gyvenimą, ir sukelia daug nepatogumų. Reikia atsižvelgti ir į tai, juk jie irgi yra žmonės, kurie gyvena ir normalų kasdieninį gyvenimą. Tikrai reikia tai atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių diskusijoje nėra. Kadangi yra registruotas vienas pasiūlymas, mes apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.24 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1648(2), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1649(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1650(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6, 61, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1651(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1652(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1653(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 25, 301, 48, 561 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1654(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 151 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1655(2), Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 131 ir 155 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1656(2), Konsulinio statuto 23 straipsnio pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1657(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas ir lydimieji – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1648(2). Kviečiu komitetų pranešėjus. Pirmiausia Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Ažubalį. Jo salėje nėra. Galbūt galėtų gerbiamas E. Zingeris perskaityti Užsienio reikalų komiteto išvadą? Užsienio reikalų komiteto išvadą reikėtų perskaityti. Prašau. A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas, svarstęs tiek šį įstatymą, tiek ir lydimuosius, kurių yra gana daug. Buvo išnagrinėta labai daug pataisų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto. Komiteto sprendimas yra labai paprastas – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
Matyt, gerbiama Pirmininke, galiu ir lydimuosius pristatyti.
PIRMININKĖ. Taip, visus lydimuosius.
A. LYDEKA (LSF). Jeigu galima, neįgarsinsiu kiekvieno lydimojo įstatymo pavadinimo, sprendimas dėl kiekvieno yra lygiai toks pat – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą Užsienio reikalų komiteto išvadą.
Dabar norėčiau pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną, kad pristatytų NSGK išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties šitas užsieniečių teisinė padėties klausimas kelia įvairių vertybinių, sakykim, skirtingų pozicijų. Ir taip dažnai būna, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra saugumo ir gynybos pusėje, todėl labai akylai žiūri į visus bandymus liberalizuoti užsieniečių teisinę padėtį. Todėl mes, kaip įprasta, kažkaip sugebame vienbalsiai pritarti ir įstatymo projektui, ir tam tikroms pataisoms, kurios savotiškai siūlo išlaikyti tam tikrus saugiklius dėl įvairių leidimų išdavimo ir kitų užsieniečių teisinės padėties liberalizavimo aspektų.
Aš tiktai vieną dalyką paminėsiu, kas iš tikrųjų po to jau buvo svarstyta ir pagrindiniame komitete, lyg ir ieškoma buvo kompromiso, tai yra galimybė migrantams, negavusiems prieglobsčio statuso, dirbti jau iš karto po 12 mėnesių. Buvo toks pasiūlymas. Čia yra debatai apie tai, ką toliau daryti.
Mes nemanome, kad, peržengus nelegaliai Lietuvos sieną, negavus pabėgėlio statuso, iš principo esant nelegaliu migrantu, būtų taip paprasta tapti ir gauti teisę dirbti. Mes atmetėme šitą idėją ir likome prie to, kaip buvo iki šiol, tai yra tik po penkerių metų gali pretenduoti į kokį nors aiškesnį statusą mūsų valstybėje. Kiek žinau, Užsienio reikalų komitetas siūlo 18 mėnesių terminą. Tai galbūt galėtų būti traktuojama kaip tam tikras kompromisas. Nežinau, čia mums teks apsispręsti, bet bet kokiu atveju su tokiomis pozicijomis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Džiugelį, kad pristatytų Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Užsieniečių teisinės padėties ir lydimuosius įstatymų projektus ir jiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu T. V. Raskevičių, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba rytas, gerbiami Seimo nariai ir narės. Šių metų birželio 15 dieną Žmogaus teisių komitetas savo iniciatyva svarstė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Žmogaus teisių komiteto įsitraukimą dėl šio įstatymo projekto lėmė tai, kad pirminiame įstatymo projekte buvo numatoma ir kalbama tik apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių pritraukimą, bet Seimo narių siūlymuose yra sprendžiamas ir užsieniečių, atvykusių į Lietuvą, teisės dirbti klausimas.
Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu už. Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis kalba T. Tomilinas. Kviečiu į tribūną.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, gera būti tribūnoje. Šiandien bus priimtas labai svarbus sprendimas, ar mes pagaliau pamatysime žmogų, o ne tik hibridinės atakos įrankį, kuriuo jis tapo – vienas savo valia, kitas dėl nesusivokimo. Šiandien mes sprendžiame, ar leisime dirbti žmonėms, kurie jau atliko ilgą bausmę už savo klaidą, už norą patekti į Europą.
Gerbiami kolegos, V. Bakas ir aš – mes lankėmės visose įkalinimo stovyklose, bendravome su šimtais žmonių, šiandien jūs turite unikalią galimybę patys čia Seime su jais pabendrauti, Vytautas daugiau papasakos apie savo organizuojamą parodą. Kolegos, mes svarstome įstatymą, kaip aukštos kvalifikacijos užsieniečiams palengvinti patekimą į darbo rinką. Kartu taisydami įstatymą turime galimybę suteikti žmonėms, kurie jau metus atsėdėjo, suteikti galimybę elementariausiai žmogaus teisei išlaikyti save. Mes nekalbame apie prieglobsčius, mes nekalbame apie socialines garantijas, kurias turi mūsų piliečiai, kalbame apie bazinę žmogaus teisę prasimaitinti.
Šiandien jau nemažai migrantų yra paleisti į laisvę be teisės dirbti. Kas nutinka žmogui, kai jis neturi teisės dirbti? Kas nutinka moteriai, kai ji patenka į prekybos žmonių tinklų rankas? Kas atsitinka vyrui? Jam kažkaip reikia prasimaitinti. Taip, T. V. Raskevičius teisus – tai yra žmogaus teisių klausimas. Ir šiandien mes viena ranka lengviname patekimą į Lietuvą, liberalizuodami savo užsieniečių teisinę padėtį, mes priimame, bent jau sprendžiant iš to, kaip čia formuojama nuomonė dėl pataisų, labai gerų M. Lingės pataisų, kaip suprantu, joms yra linkstama nepritarti, formuojama nuomonė, kad mes neleisime laisvėje esančiam žmogui dirbti dar pusę metų.
Gerbiami kolegos, tose stovyklose mes su Vytautu matėme mokytojų, ekonomistų, statybininkų, siuvėjų, ūkininkų, architektų, žurnalistų, dekoratorių, skulptorių, aibę metininkų. Mes nematėme teroristų. Mes matėme net Kamerūno profesionalaus futbolo klubo žaidėją. Bet kuris mūsų klubas didžiuotųsi, kad turi tokį žaidėją. Bet jis sėdi Pabradėje.
Taip, tam tikrą bausmę metus jie atliko, kodėl mes nesuteikiame žmonėms teisės dirbti? Taip, mes turime 45 mln. eurų, gautų iš Europos Sąjungos, ir galbūt kažkam tai yra tam tikra pagunda dar palaikyti žmones uždarytus.
Mes atrėmėme hibridinę ataką, tai turėjome padaryti, tačiau praėjo metai, kolegos. Mes tam tikra prasme darome paslaugą A. Lukašenkai, kai toliau kaitiname aistras, toliau kalbame apie kažkokią ypatingą krizę, kai kalba eina apie 2 tūkst. vargšų žmonių, atsėdėjusių kalėjime, kai kas su vaikais, senyvo amžiaus žmonėmis, bet vis dar nesiryžtame jiems suteikti absoliučiai bazinės žmogaus teisės.
Tie keli tūkstančiai žmonių yra ne priemonė, ne hibridinės atakos įrankis. Visų pirma, tai yra žmonės. Šis Seimas, beje, yra linkęs uždrausti kailinių žvėrelių fermas, tam aš pritariu, man atrodo, Laurynas yra tarp iniciatorių net, o čia kalba eina apie žmones.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jau laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tikrai jūsų prašau pritarti savo pačių pasiūlymui, savo pačių Vyriausybės ar valdančiosios daugumos narių pasiūlymui, leiskite žmonėms dirbti be jokių pabėgėlių statusų ir panašiai. Tiesiog leiskite žmonėms egzistuoti ir nepatekti į nusikaltėlių rankas.
PIRMININKĖ. Kviečiu į diskusiją V. Baką.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pratęsdamas Tomo pasisakymą iš tiesų noriu šiandien visus pakviesti 13 valandą į parodos „Menas tarp sienų“ atidarymą. Parodoje dalyvaus ir iš įvairių stovyklų atvykę menininkai, tai yra migrantai, pabėgėliai, kurie jau laikomi metus, liepos pirmomis dienomis sukaks metai, kai vyrai, moterys, vaikai laikomi iš esmės uždaruose kalėjimuose. Jūs galėsite paklausti jų tiesiogiai, pasikalbėti. Aš tikrai rekomenduoju, nes tai yra unikali galimybė savo akimis pamatyti ir išgirsti, apie ką kalba žmonės.
Šiaip jau Lietuva bent jau pastarąjį šimtmetį paprastai buvo bėganti šalis, tai yra mūsų žmonės tiek Pirmojo pasaulinio karo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais bėgo nuo karo, nuo trėmimų, o pastarąjį trisdešimtmetį nuo 1990 metų daugiau nei milijonas žmonių, lietuvių, taip pat išvyko į svečias šalis ieškoti pagalbos ir ne visi jie turėjo vizas. Iki 2004 metų niekas jokių vizų ir kokio nors laisvo judėjimo neturėjo. Iki to laiko visi žmonės kaip galėjo, taip vyko į Airiją, į Angliją per įvairias turizmo agentūras ir panašiai. Mes patys neseniai buvome ekonominiai pabėgėliai. Šimtai tūkstančių mūsų žmonių.
Bet čia ne apie tai. Čia aš tik priminiau istoriją. Aš noriu reaguoti į šį įstatymo projektą, kuriame siūloma, kaip siūlo L. Kasčiūnas, kad žmonės galėtų penkerius metus neturėti leidimo dirbti jokio darbo. Įsivaizduokite, kolegos, situaciją – po 12 mėnesių, štai liepos mėnesį greičiausiai pradės žmones paleidinėti, dalį jų, jau dabar kai kurie yra paleidžiami ir jie kur nors išeina, nežinau, nuomojasi butus ar randa gyvenamąją vietą. Kaip jūs įsivaizduojate, ką tie žmonės darys neturėdami darbo? Moterys greičiausiai taps prekybos žmonėmis aukomis, mes tiesiogiai stumsime jas į tai. Vyrai gali būti įtraukti į įvairius kriminalinius nusikaltimus. Ką žmonėms daryti? Koks planas Lietuvos? Didinti… Koks L. Kasčiūno planas, kurį jis pateikė? Didinti problemas Lietuvoje ar koks čia tas planas? Kaip galima įsivaizduoti paleisti žmogų ir neleisti jam dirbti?
Aš praeitą savaitę per Seimo valdybos komandiruotę buvau NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Turkijoje, ten mes lankėme pabėgėlių centrus, susitikome su trimis ministrais. Tai yra viena pagrindinių temų. Buvo dalinamasi įvairia patirtimi ir niekas nemato problemų, jeigu migrantai, pavyzdžiui, dirba sezoninius darbus žemės ūkio sektoriuje. Parama, kurią skyrė Europos Sąjunga, priešingai nei Lietuvoje, skiriama integracijos projektams. Pavyzdžiui, žmonės apmokomi, jiems suteikiami tam tikri baziniai profesiniai įgūdžiai ir tam, kad žmogus galėtų grįžęs kurtis savo valstybėje, pavyzdžiui, kad toje pačioje Sirijoje ar Irake, iš kur atvyksta, įgytų kokių nors įgūdžių. Arba jis gali… Ypač Lietuvoje artėja intensyvus sezonas. Kodėl žmonės negalėtų dirbti žemės ūkyje, paslaugų sektoriuje, kodėl mes juos turime stumti į prostituciją arba tapti kriminalinių nusikaltimų aukomis?
Aš tikrai siūlyčiau Seimui, kadangi kito plano nepateikta, palaikyti pono M. Lingės pasiūlymą dėl 12 mėnesių ir leisti tiems žmonėms, kuriuos mes paleisime, kurie nekelia mums dabar jokios grėsmės, dirbti darbą. Jeigu Lietuvos verslas, Lietuvos žemės ūkis matys poreikį, jie tokius žmones ir apmokys, ir priims. Čia nėra jokios problemos. Tai nereiškia, kad mes tampame patrauklia šalimi.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas.
V. BAKAS (DFVL). Tokios būtų mano pastabos. Ačiū, gerbiama Pirmininke, už tai, kad priminėte apie laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje pasisakė visi užsirašę. Kadangi dėl šio projekto yra gauta daug pasiūlymų, mes dėl jo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1845 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar einame prie rezervinių klausimų. Kviečiu gerbiamą J. Razmą, kad pristatytų rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1845.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiami kolegos, gal leistumėte pristatyti tris projektus kaip kompleksinį klausimą, kaip paketą, nes jie yra vienas su kitu susiję. Tai būtų dėl Seimo komitetų sudėties, dėl komitetų narių skaičiaus pakeitimo ir dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Jurgi, gal būtų galima vis dėlto atskirai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, galima atskirai.
PIRMININKĖ. Mums aiškumo dėlei (…) užsirašyti turi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, galima atskirai, aš tik pasakiau, kad jie vienas su kitu yra susiję.
Dėl komitetų sudėties. Pagal Seniūnų sueigos sutartus proporcijų pakeitimus vienas Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas iš Užsienio reikalų komiteto perkeliamas į Sveikatos reikalų komitetą. Kaip buvo pasakyta Seniūnų sueigoje, Užsienio reikalų komitete buvo per didelė valdančiųjų atstovų, konkrečiai Tėvynės sąjungos frakcijos, proporcija, o Sveikatos reikalų komitete kaip tik yra galimybė tą vieną kvotą dar pridėti. Čia kalbama apie E. Zingerio perkėlimą.
Kadangi vienas narys iš vieno komiteto perkeliamas į kitą, keičiasi komitetų narių skaičius: atitinkamai Užsienio reikalų komitete vienu nariu yra sumažinama, o Sveikatos reikalų komitete padidinama. Tai čia jau yra projektas Nr. XIVP-1844 dėl komitetų narių skaičiaus.
Trečiasis projektas Nr. XIVP-1846 dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo. Tiesiog perkeltam į Sveikatos reikalų komitetą naujam šio komiteto nariui yra siūlomi du pavaduotojai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti dėl rezervinio 1 klausimo A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl kitų komisijų ir komitetų sudėčių, kada jos bus peržiūrėtos, kaip bus su kvotomis, nes ir šiuo metu matome tam tikrą neteisingumą ir proporcijų nesilaikymą. Pavyzdys – Energetikos ir darnios plėtros komisija, kur yra pirmininko pavaduotojo klausimas. Tai kada prie šių klausimų grįšite ir kada vis dėlto bus išlaikytos proporcijos ir kituose komitetuose? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kol kas mes žiūrėjome, kad būtų išlaikytas pozicijos ir opozicijos balansas. Tą esame pasiekę. Kaip žinote, pagal dabartinę Seimo sudėtį tos proporcijos yra išlaikomos, kai yra lygus pozicijos ir opozicijos atstovų skaičius arba kai pozicijos yra vienu daugiau. Tik Užsienio reikalų komitetas ir turėjo tą disproporciją, o kitose komisijose ir komitetuose tai yra išspręsta.
Bet aš suprantu, kad kai kur yra atskirų frakcijų norų, nors opozicijos bendras skaičius yra kaip ir tvarkingas, bet atskiros frakcijos turi pageidavimų. Šiandien socialdemokratai priminė savo pageidavimą iš Žmogaus teisių komiteto jų atstovą perkelti į Švietimo ir mokslo komitetą. Kartais yra problemų dėl to, kad kai kuriuose komitetuose yra minimalus galimas narių skaičius – septyni. Mes diskutavome, kad galbūt galima ir mažinti tą minimalų narių skaičių. Seimo Pirmininkė pažadėjo kurią nors iš artimiausių dienų pakviesti pas save visų frakcijų atstovus ir pasikalbėti dėl tų dar esančių pageidavimų ar neišspręstų prašymų dėl atstovavimo komitetuose ir komisijose. Tikiuosi, jeigu tas pokalbis bus rezultatyvus, tada tie pakeitimai ir galės būti padaryti. Ar suspėsime juos pavasario sesijoje, nesiimu spręsti, bet rudens sesijos pradžioje tikrai galėtume tai padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti šiam klausimui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Taigi balsuosime jau visai netrukus balsuoti numatytu laiku.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1844 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dėl rezervinio 2 klausimo, jis jau buvo pristatytas, tai yra projektas Nr. XIVP-1844. Užsirašiusių klausti dėl šio klausimo nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Diskutuoti dėl šio klausimo niekas nenori. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių…
Taip, priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime jau netrukus.
Rezervinis 3 klausimas, jis taip pat jau buvo trumpai pristatytas. Po pateikimo klausti užsirašiusių nėra. Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimas dėl komisijų sudėties pakeitimo. Gerbiamas Jurgi, jūs galėtumėte jį pristatyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Rezervinis 3 klausimas, aš trumpai minėjau, tai dėl komiteto narių pavaduotojų. Atsiradus naujam nariui E. Zingeriui Sveikatos reikalų komitete, natūralu, reikia patvirtinti ir jo pavaduotojus. Tai du pavaduotojai frakcijos teikimu yra… Galbūt aš nežinau, kuris rezervinis numeris yra, bet aš būtent pristačiau dėl komitetų narių pavaduotojų. Galbūt tai buvo kuris nors kitas rezervinis. Man sufleruoja, kad rezervinis 4 klausimas. Galbūt, Pirmininke, tada, kad užbaigtume dėl komitetų, rezervinį 4 klausimą fiksuokime. O rezervinį 3 klausimą, jeigu reikia, aš, žinoma, galiu pristatyti.
PIRMININKĖ. Taip, prašau pristatyti dar rezervinį 3 klausimą.
10.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1847 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
J. RAZMA (TS-LKDF). Rezervinis 3 klausimas yra dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo. Seniūnų sueigoje sutarėme, kad Neįgaliųjų teisių komisijoje padidinama viena kvota Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Dabar bus čia 11 narių. Ir į komisijos sudėtį įrašoma frakcijos atstovė L. Pociūnienė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra užsirašiusių jūsų klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
Svarstymo stadijoje diskutuoti taip pat užsirašiusių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Du straipsniai. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime jau visai netrukus.
10.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1846 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – projektas Nr. XIVP-1846. Prašau pristatyti jį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš jį jau pristačiau užbėgdamas įvykiams už akių. Kaip minėjau, Sveikatos reikalų komiteto naujam nariui E. Zingeriui šiuo projektu būtų priskiriami du pavaduojantys frakcijos Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime… Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi, kadangi jau prasidėjo balsuoti skirtas laikas, siūlau balsuoti dėl rezervinio 4 klausimo – projekto Nr. XIVP-1846. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115: už – 96, prieš – 4, susilaikė 15. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-1846) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią, darbotvarkės 1-2 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 125, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1691) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 126, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1485) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 131: už – 129, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
10.54 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1758(2), Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 1751 ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1759(2), Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1760(2), Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1761(2), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1762(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1763(2), Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 91 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1764(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas ir lydimieji. Mes jau apsvarstėme, taigi teliko tiktai balsavimas po svarstymo. Balsuojame – 1-5 klausimų visas blokas.
Balsavo 131. Vienbalsiai pritarta po svarstymo.
Aš taip pat kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Ar reikia dėl šio klausimo skubos, nes visas paketas eis ketvirtadienį. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti šiam klausimui, kad 1-5.1 ir lydimieji, kuriems ką tik pritarėme po svarstymo, galėtų būti svarstomi skubos tvarka? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Prašote balsuoti? Ne.
10.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1862 straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1489(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-1489(2). Svarstymo stadija. Kviečiu L. Kasčiūną, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Komitetas svarstė šį klausimą kaip papildomas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš pasistengsiu labai trumpai. Šalia to, kad mes iš dalies pasiūlėme atsižvelgti į kai kurių Seimo narių pataisas, mes pasiūlėme suformuluoti vieną iš teiginių projekte taip, kad pagrindinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Seimo nutarimų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jis savo sprendimus dėl šių Seimo nutarimų projektų privalo priimti likus ne mažiau kaip 1 valandai iki šių Seimo nutarimų projektų svarstymo pagrindiniame komitete. Atrodo, kad mes radome bendrą sprendimą ir radome kompromisą, kad yra ir TTK, ir NSGK. O šiaip pritarta po svarstymo jūsų iniciatyvai, gerbiama Seimo Pirmininke. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. V. Ąžuolas dėl vedimo tvarkos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Seimo Pirmininke, aš suprantu, kad galima viską buldozeriu daryti, bet žodis „balsuojame“ reiškia balsuojame. Tai ar sunku balsuoti?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, du kartus paklausiau, labai prašom kitą kartą dar garsiau. Ačiū.
Dabar dėl 1-6 klausimo, dėl projekto Nr. XIVP-1489, kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Yra gauta siūlymų.
Pirmiausia dėl 2 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Prašom pristatyti komiteto nuomonę, jeigu galėtumėte.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pirmininke, gal aš galėčiau trumpai pakomentuoti? Kadangi mes komitete suredagavome patį tekstą, kaip čia pasakyti, labai logiškai, iš kito galo, faktiškai visi ir komiteto, ir Seimo narių pasiūlymai, kurie buvo, čia yra, tik truputį kitaip išdėstyta visa seka. Čia daugiausia ginčų kilo dėl to, kad neteikiami ir nesvarstomi Seimo narių siūlymai. Mes tam nepritarėme, tik pasakėme, kad tie pasiūlymai turi būti ne vėliau kaip likus valandai iki papildomo komiteto posėdžio, tiesiog procedūriškai sudėliojome. Gali būti Seimo narių pasiūlymai, tada – papildomas komitetas, tada per tam tikrą laiką – pagrindinis komitetas ir viskas baigiasi per tam tikrą laiką. Žodžiu, visi pasiūlymai yra, tik jie išdėstyti kita tvarka. Man atrodo, visi kolegos, kurie siūlė, projekte randa savo nuomonę. Gal atskirai pastraipsniui nereikėtų, jeigu kolegos sutiktų?
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Aš kreipiuosi į L. Kasčiūną. Ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sutinka su tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto formuluote, nereikalaujate balsuoti? Dėkoju.
Kitas pasiūlymas, gautas dėl to paties straipsnio, yra G. Palucko. G. Paluckas registravo pasiūlymą dėl 1 straipsnio. Prašom pristatyti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Tiesą pasakius, komiteto formuluote aš esu patenkintas, pritarimui iš dalies.
PIRMININKĖ. Tinka, nereikalaujate balsuoti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė ir R. Žemaitaitis dėl to paties straipsnio. Gerbiama Agne Širinskiene, ar jums tinka komiteto versija? Dėkoju, taip pat tinka komiteto versija. Pritarta iš dalies. Dėkoju.
Tuomet galime apsispręsti dėl viso įstatymo po svarstymo. Balsuojame. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, taigi balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
11.00 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-1701. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Dėl šio projekto yra gautas vienas gerbiamojo S. Skvernelio pasiūlymas. Prašom pristatyti šį siūlymą.
S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Siūlymo esmė yra paprasta – norima iš esmės keisti apsaugos tvarką, ir įstatymas įsigaliotų labai greitai, o šiai tvarkai pakeisti reikia ir poįstatyminių teisės aktų, ir įvertinti resursus, pačią filosofiją. Ir, matyt, esminis dalykas (tai galbūt komiteto pirmininkas ir paneigs), nes girdėjome komiteto posėdyje, kad tai yra personalizuotos pataisos, skirtos dviem asmenims: viena Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei ir Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen. Matyt, nėra etiška, kad personalinės asmeninės pataisos būtų teikiamos kaip įstatymo pataisos, dėl to būtų logiška, kad būtų galima tinkamai pasiruošti, kad nebūtų asmeniškumų ir šis įstatymas įsigaliotų kitos kadencijos jau iš esmės tiek Seimo vadovui, tiek Vyriausybės vadovui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Čia argumentų yra labai nemažai surašyta. Turbūt kolegos mato ekrane, aš jų neskaitysiu. Tačiau yra labai paprasta situacija. Jeigu šios pataisos neįsigalioja dabar per protingą laiką, atsižvelgus į iniciatorių siūlymus, faktiškai netenka prasmės daryti tas pataisas. Nėra jokios logikos atidėti tam laikui. Čia visi puikiai suprantame, ką tai reiškia. Komitetas todėl ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateiktą komiteto nuomonę. Motyvai dėl pataisos. P. Gražulis norėtų kalbėti prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš manau, kad tikrai čia yra apsisprendimas ir Seimo Pirmininkės, ir premjerės. Jeigu jos mano, kad joms nereikia apsaugos arba ji turi būti mažesnė, tikrai turime pritarti ir nereikia čia diskutuoti. Mes esame gana maža šalis. Manyčiau, kad apskritai skirti apsaugą galbūt reikėtų tik Prezidentui. Čia niekas nežada, man atrodo, nieko nei nužudyti, nei nušauti. Manau, kad tikrai yra geras žingsnis. Reikia tų apsaugų atsisakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Taigi balsuojame. Kas pritariate S. Skvernelio pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 60, prieš – 37, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. Motyvai dėl viso. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, aš spaudžiu mygtuką. Gerbiami kolegos, aš jau tiesą sakant sakiau ir šį kartą mano nuomonė panaši į P. Gražulio, ji retai sutampa. Iš tikro mažoje valstybėje mes galime būti lankstesni. Priklausomai nuo situacijos, kai yra pavojingesnė situacija, atsižvelgti į tą situaciją, kad ji pavojingesnė, sustiprinti apsaugą, kada yra lengvesnė situacija, tada ir nereikia tokios sustiprintos apsaugos. Aš netgi labai noriu padėkoti dviem vadovėms, kurios labai aiškiai mato, kad tai būtų labai demokratiškas poelgis.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, valstybės pareigūnų apsauga nėra vien fizinis tų konkrečių žmonių saugumas, tai yra gerokai platesni klausimai. Jeigu kas nors galvoja, pavyzdžiui, kaip P. Gražulis, kad kas nors būtinai kiekvieną dieną privalo kėsintis į aukščiausių valstybės pareigūnų gyvybę, o Lietuva maža, čia nėra kam tai padaryti, tai klaidingas požiūris. Nebūtina kėsintis, galima tiesiog taip prie nesaugomo asmens prieiti ir pažeminti jį, apmėtyti, apipilti kažkuo, o tai vėlgi jau nėra to asmens klausimas, tai yra valstybės prestižas. Tada mes matome vaizdus, kai mėtomi kiaušiniai, sakykime, į premjerus ar Seimo vadovus, prezidentus, o propagandiniai kanalai tada tai labai išnaudoja, kad tauta yra nelaiminga arba nemyli savo vadovų. Tiesiog kyla klausimas tiek apie tai, ką aš paminėjau, tiek apie saugumą – ne ar bus, o kada tai bus.
Kita vertus, mieloms kolegėms, tiek premjerei, tiek Seimo Pirmininkei, aš suprantu, našta yra tikrai sudėtinga, bet, patikėkite, kaip būna džiugu po ketverių metų, kai tu už nugaros nieko nematai ir esi laisvas. Vien dėl to laisvės džiaugsmo verta pakentėti dar dvejus metus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 125: už – 66, prieš – 20, susilaikė 39. Po svarstymo pritarta.
V. Ąžuolas norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Replika po balsavimo. Iš tikrųjų labai puikus projektas, kad būtų lengviau surengti provokacijas prieš valstybės vadovus. Na ką, žiūrime į pasekmes viso to. (Balsai salėje)
11.07 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1648(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Judame toliau. Kitas darbotvarkės 1-8.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1648. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją gerbiamą A. Ažubalį. Yra gauta daug pataisų. Pirmiausia dėl 7 straipsnio yra gauta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisa. Gal gerbiamas L. Kasčiūnas galėtų ją pristatyti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela Seimo Pirmininke, gal gerbiamas mūsų pranešėjas galėtų trumpai apžvelgti, jis žino tą situaciją, aš dabar turiu katalogą atsiversti, pasiruošti dėl… (Balsai salėje) Jeigu truputį lukteltumėte, galėtume, aišku.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, aš galiu pristatyti.
PIRMININKĖ. Žinoma, pranešėjas gali iš tribūnos pasakyti. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pabrėžti tai, kas yra Šengeno vizų kodekse, kad išduodant Šengeno vizą dėl humanitarinių motyvų, nacionalinio intereso ir tarptautinių įsipareigojimų vadovaujamasi vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka. Komitetas siūlo nepritarti, nes visa tai, kaip sakiau, yra įkelta, tai yra perteklinis siūlymas. Šengeno vizų kodeksas, kaip jūs žinote, taikomas tiesiogiai be jokių improvizacijų. Komitetas ir sakė, kad tai yra perteklinis dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Kas pritariate Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisai, komitetas jai nepritarė, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 12, prieš – 25, susilaikė 89. Pataisai nepritarta, liekama prie komiteto nuomonės.
Kita Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Iš dalies. Ir performulavome nuorodą: ne dėl 4 straipsnio 4 dalies, o tik dėl 4 straipsnio. Esmė, kad Migracijos departamentas turi konsultuotis ne tik su VSD, Policijos departamentu ir VSAT’u, bet reikia ir su kitomis valstybės institucijomis. Čia iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai versijai? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dabar yra gauta Vyriausybės pataisa, Vyriausybės pasiūlymas. Prašau, gerbiamas pranešėjau, pristatyti komiteto nuomonę.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Vyriausybės išvada. Komitetas jos paprašė, nes kolegos A. Sysas ir J. Džiugelis pateikė siūlymą dar labiau sutrumpinti leidimų gyventi išdavimo terminus. Vyriausybė pasiūlė mėnesiu sumažinti, komitetas tam pritarė. Bet kolegos pasiūlė mažinti dar mėnesiu paliekant tik mėnesį. Tam nepritarė ir Vyriausybė savo išvadoje, pasirėmusi ir VSD, ir VRM, ir kitų siūlymais. Vis dėlto siūlyti iki mėnesio yra rizikingas terminas. Be to, pareikalautų papildomai iš biudžeto 4,5 mln. eurų. Tas labai aiškiai išdėstyta medžiagoje, jūs matote. Taigi aš siūlyčiau likti prie Vyriausybės nuomonės.
PIRMININKĖ. Komitetas išdėstė pasiūlymą, jam yra pritarta.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Šiandien ryte susirinkęs komitetas pritarė Vyriausybės išvadai.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstome? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Prieš norėtų kalbėti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šita diskusija dėl leidimų… Suprantu visas grėsmes, kurias…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nesupranti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Ažubali, jums kultūros…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Atsiprašau.
A. SYSAS (LSDPF). …visada trūko ir trūks. Aš žinau, kad jūs ir numirsite taip bešnekėdamas.
Gerbiama Pirmininke, jūs kartais sudrausminkite, kai išeina Audronius į tribūną, nes jis tiesiog negali susivaldyti.
Grįžtu prie diskusijos. Ta diskusija jau ne vienus metus. Kai mes kalbame apie verslą ir žmonių pritraukimą ekonominius dalykus spręsti, visi šnekame, kad šitie visi mūsų terminai yra per ilgi, tempiame. Lenkai priėmė labai daug ukrainiečių, ten virš 1 mln. dirba. Mes čia niekaip nesusitvarkome. Motyvai, kad reikia viską patikrinti. Jeigu yra bet kokių įtarimų, tai ir po mėnesio uždekite raudoną lemputę, kad šitas žmogus negali būti Lietuvoje, ir taškas. Netempti 2 ar 3 mėnesius ir taip iš dalies išstumti darbo jėgą, kurios reikia čia, Lietuvoje.
Mūsų mokslininkų skaičiavimu, kad Lietuvos ekonomika vystytųsi, reikia, kad per metus maždaug 20 tūkst. žmonių ateitų į darbo rinką. Tokių pajėgumų Lietuva neturi.
Mūsų su Justu siūlymas ir buvo trumpinti terminus. Todėl nepritariu Vyriausybei, nes Vyriausybė ilgina šitą terminą. Štai ir viskas. Vykime lauk visus, kurie įtartini, o kurie neįtartini, priimkime ir tegul dirba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties čia toks truputėlį apsivertęs pasaulis, kai kolega Algirdas kovoja už tai, kad būtų lengviau įsivežti darbuotojų. Sakyčiau, kad tai beveik ir nenormalu. Tačiau gerai, kad problemą matote. Mes tą problemą taip pat matome. Man atrodo, mes tą problemą taip pat ir sprendžiame, bet vis dėlto sprendžiame pagal galimybes. Ką galime padaryti dabar, visus terminus ir trumpiname.
Šiandien, kai išties mes negalime… Jūs lyginate su labai ilgu laikotarpiu iki šiol. Viskas teisingai, bet pastarieji metai kam jau kam, bet Migracijos departamentui tikrai nebuvo normalūs metai tiek dėl nelegalios migracijos, su kuria susidūrėme praėjusiais metais, tiek dėl ukrainiečių. Jų turime 60 tūkst. ir su jais reikia išspręsti visus procedūrinius klausimus.
Aš galiu tiesiog kolegas patikinti, kad kada nors, esant kokiai nors normalumo būsenai, tikrai prie tų tolesnių terminų trumpinimo bus galima grįžti ir galbūt puikiausiai galėsime tai padaryti. Bet labai prašytume nedaryti dabar daugiau, negu mes tikrai įsivertinę visas aplinkybes sutarėme ir Seimui pasiūlėme, kaip padarome šiame etape. Jūs puikiai žinote, kad mūsų paslaugomis ar, tarkime, mūsų institucijomis taip pat naudojasi ir ta darbo jėga, kuri galiausiai Lietuvoje nelieka ir Lietuvos BVP nepildo, nes, tarkime, išvyksta į kitas Europos Sąjungos šalis. Tai čia nėra toks labai trivialus klausimas.
Mes tikrai esame nusiteikę kiek įmanoma tuos terminus trumpinti, bet vis dėlto trumpinti ne kokybės sąskaita ir ne sąskaita to, kad jau Migracijos departamentas nebegalėtų galvos virš popierių pakelti, nes iš esmės dabar jų darbo situacija yra tokia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Kas pritariate Vyriausybės pasiūlymui, suredaguotam komiteto, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojame kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 126: už – 100, prieš – 3, susilaikė 23. Pasiūlymui pritarta.
Taip pat yra dėl to paties straipsnio gauta A. Ažubalio ir Ž. Pavilionio pataisa, bet ji iš esmės identiška.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Gerai, judame toliau. Dėl 18 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Prašom pristatyti jį.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, aš neišgirdau, čia triukšmas.
PIRMININKĖ. Dėl 18 straipsnio yra gautas jūsų pasiūlymas, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti.
A. SYSAS (LSDPF). Aš jau iš principo pasisakiau kalbėdamas dėl Vyriausybės, mes būtent su J. Džiugeliu ir siūlėme šį terminą trumpinti iki mėnesio.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia ne tas.
PIRMININKĖ. Dėl 18 straipsnio.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia jūs siūlote komandiruojamiems darbuotojams užsieniečiams, jeigu nėra 5 darbo dienų, nemokėti atlyginimų.
A. SYSAS (LSDPF). Teisingai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Paliekant juos taip…
A. SYSAS (LSDPF). Teisingai, atsiprašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). … beorėje erdvėje. Labai kairuoliška…
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kodėl siūlau šį pasiūlymą. Pagal Lietuvos darbo kodeksą tokiais atvejais, jeigu yra Lietuvos pilietis, jam 5 dienas nemoka. Įrašydami tokią nuostatą į mūsų įstatymą, kad užsieniečiams bus mokama 5 dienas perkeliant, o mūsiškiams, Lietuvos piliečiams, nemokant, atsiranda dviguba reguliacija. Aš manau, kad tai yra tam tikras diskriminacinis momentas, būtent pirmiausia Lietuvos piliečių atžvilgiu.
Į tai atkreipė dėmesį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija per susitikimą, kad to neturėtų būti – arba tada braukime iš Darbo kodekso tas pačias 5 neapmokamas darbo dienas, arba sulyginkime priimdami šį įstatymą, kad 5 dienos ir Lietuvos piliečiui, ir užsieniečiui nebūtų apmokamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes, komiteto nuomone, užsieniečio atvykimas ir jo tikslas yra darbas. Šiuo atveju pagal laikinojo darbo sutartį ir leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas darbo pagrindu. Laikinasis darbuotojas, trečiosios šalies pilietis, kitaip nei Lietuvos pilietis, negali įsidarbinti, čia būtent svarbu, pagal kitą darbo sutartį, todėl jis laikotarpiais tarp siuntimų neturi galimybės užsiimti kita veikla.
Be to, 5 darbo dienos yra, sakyčiau, 1/4 mėnesio, todėl atsiranda rizika, kad laikinasis darbuotojas iš trečiosios šalies negaus iki ketvirtadalio darbo užmokesčio pajamų. Šiuo metu tai būtų apie 250 eurų, nes VDU į rankas yra 1 tūkst. 1 euras, o žinokite, kad tam užsieniečiui iš trečiosios šalies reikia dar už butą mokėti, reikia maitintis, tai per 700 su kapeikomis.
O Lietuvos pilietis, laikinasis darbuotojas, gali ir įsidarbina paprastai kaip laikinieji dviejuose trijuose darbuose. Visai kitos sąlygos yra. Taigi, šiuo atveju man tikrai keistas kairiosios pusės siūlymas prisidengiant ir bandant skriausti trečiųjų šalių darbuotojus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, gal jūs galite trumpinti, nes labai daug siūlymų yra gauta. Trumpiau šiek tiek. (Balsai salėje) Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame dėl šio A. Syso siūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 30, prieš – 33, susilaikė 59. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 19 straipsnio yra gautas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Prašom gerbiamą pirmininką jį pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlė, kad reikalavimas darbo užmokesčiui būtų ne 1,2, bet 1,5 paskutinių kalendorinių VDU dydžio. Tiesiog noriu pabrėžti, kad balsavimo metu vieno balso persvara buvo pasisakyta už 1,5, tačiau valdančiųjų atstovai palaikė Vyriausybės pateiktą iniciatyvą 1,2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto dėl 1,5. Kolegos, mes čia susiduriame su pakankamai rimtu iššūkiu. Aš manyčiau, kadangi priėmimo stadijoje buvo siūloma pasiekti kompromisinį variantą, ko gero, mes tą dalyką darysime, nes sumažinti ir taip nedidelį atlyginimą, kaip dabar yra siūloma, nėra gerai. Šiuo atveju manyčiau, čia kol kas svarstymo stadijoje yra toks sprendimas, nepritarti. O paskui reikėtų žiūrėti labai paprastai. Tiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurie yra trūkstamų profesijų sąraše, reikėtų parašyti 1,2. O tų, kurių profesijos nėra trūkstamų sąraše, palikti 1,5. Bet čia palikime ateičiai, priėmimui. O šiuo metu komiteto nuomonė – nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime. Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 50, prieš – 9, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau, dėl 28 straipsnio yra gautas Vyriausybės pasiūlymas, jam… Prašom pristatyti jį ir komiteto nuomonę.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gal čia ponas A. Lydeka galėtų pristatyti, bet tik galiu pasakyti… Ar norite? Ne. Tai esmė yra ta, kad ponas A. Lydeka pateikė siūlymą dėl užsieniečių…
PIRMININKĖ. Kalbame apie Vyriausybės siūlymą. Atsiprašau, kad pertraukiau. Dėl 28 straipsnio, Vyriausybė…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). LRV nuomonė dėl Seimo nario A. Lydekos teikto įstatymo projekto, kurį komitetas nusprendė sujungti su dabartiniu svarstomu įstatymu. A. Lydekos teikto įstatymo projektas Nr. XIVP-1268 ir mes jį siūlome sujungti, tiksliau sakant, Vyriausybė siūlo sujungti su šiuo svarstomu projektu. Komitetas pritaria. Atsižvelgta į A. Lydekos siūlymą iš dalies, tai yra kad „užsieniečių komandiruočių trukmė neįskaičiuojama į šioje dalyje nustatytą ilgiausią leidžiamą buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laiką, jeigu užsieniečio nuolatinė gyvenamoji vieta lieka Lietuvos Respublikoje“. Tai reiškia… Labai svarbi Vyriausybės pastaba. Tai reiškia, kad užsieniečių mokesčiai lieka Lietuvoje, tai labai svarbu. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Iš dalies.
PIRMININKĖ. …pritarimui iš dalies, komiteto versijai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritariame. Judame toliau.
Dėl 42 straipsnio yra gauta Seimo Žmogaus teisių komiteto pataisa. Gerbiamas pirmininke, prašom pristatyti.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiami kolegos, už suteiktą žodį. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis komitetas pritarė kompromisiniam J. Džiugelio pasiūlymui, kuris numato teisę dirbti ne tik atsižvelgiant į Migracijos departamento priimtą sprendimą, bet ir nuo užregistravimo migracijos sistemoje, nemanau, kad būtų tikslinga balsuoti dėl šito Žmogaus teisių komiteto ir priimti sprendimą balsuojant dėl J. Džiugelio pasiūlymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet nebalsuojame dėl jo.
Toliau. Dėl 94 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Gudausko pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas pasiūlė pritarti iš dalies, tik pasiūlė papildyti, atsižvelgdamas į tai, kad teisę nemokamai gyventi turi ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, ir asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga. Tai mes šiek tiek praplėtėme. Aš manau, kad tai yra gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, ar jums tinka pritarimas iš dalies, komiteto versija?
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Taip, pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate balsuoti. Gerai. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti?
Judame toliau. Dėl 51 straipsnio yra gautas M. Lingės pasiūlymas. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Šiuo siūlymu yra siūloma, kad tie migrantai, kurie bus paleisti teismo sprendimu, po 12 mėnesių (panašus terminas dabar jau sueina), negalėdami išvykti iš šalies, negalėdami būti išsiųsti, galėtų pradėti dirbti darbo rinkoje, gavę tuos laikinus leidimus dirbti. Suprantu, kad yra galvojama apie kompromisinį 18 mėnesių variantą, bet tas tarpas iki 18 mėnesių sukurtų tam tikrų sudėtingų aplinkybių ir būtų sudėtinga išvengti jų nemarginalizavimo ir nestūmimo į užribį.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė rėmėsi kompromiso paieška. Taigi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė išvis nesuteikti teisės dirbti, kad nebūtų sukurtas traukos faktorius ir kad anksčiau ar vėliau tie žmonės, kurie yra nelegalai arba net nesiprašo prieglobsčio, o tiesiog atvyko čia turėdami tikslą vykti toliau, negalėtų įsidarbinti ir nebūtų tam tikras traukos faktorius.
Pono M. Lingės siūlymas yra 12 mėnesių. Pasitarę su mūsų specialiosiomis tarnybomis, su VSATʼu, su VRMʼu ir kitais, mes pasiūlėme kompromisinį 18 mėnesių variantą. 18 mėnesių – pakankamas laiko tarpas, kad kai kurie lengvo gyvenimo Europoje ieškotojai susimąstytų, galbūt paimtų tą tūkstantį eurų ir grįžtų į savo gimtinę. Taigi 18 mėnesių yra kompromisinis variantas tarp griežčiausio ir liberaliausio.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl šio pasiūlymo. Už kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų norėjau pasveikinti pono M. Lingės siūlymą, nes kompromisų dėl Lietuvos saugumo negali būti. Labai stebina manymas apie tai, kad per tuos 6 mėnesius nieko nenutiks. Ką daryti tuos 6 mėnesius žmogui, kuris yra paleistas? Tai aš pasakysiu, kyla visų pirma saugumo rizika jam pačiam, nes moterys greičiausiai bus įtrauktos į prekybos žmonėmis tinklą, vyrai gali būti įtraukti į įvairius kriminalinius nusikaltimus arba tapti taip pat jų aukomis. Kitaip tariant, mes šiuo 18 mėnesių pasiūlymu arba penkerių metų pasiūlymu einame prieš visas gerąsias pasaulines praktikas ir galime sukurti problemų mūsų pačių saugumui.
Todėl aš siūlau pritarti pono M. Lingės pataisai, ji yra labai išmintinga, ir leisti dirbti žmonėms, turintiems kvalifikaciją, kai darbdaviams bus reikalinga jų pagalba, pavyzdžiui, vasarą, kai yra žemės ūkio darbų. Leidimo suteikimas dirbti nereiškia pilietybės suteikimo. Jis vis tiek turės grįžti, kai mes susitarsime su jo kilmės šalimi arba ten baigsis aplinkybės, dėl kurių jie yra čia.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, tikriausiai prisimenate, kai prasidėjo tas neteisėtas migracijos klausimas, mes tikrai ėmėmės visų veiksmų, kad neatvertume naujo migracijos kelio. Tos priemonės, kurios buvo priimtos, buvo sukurtos tam, kad mūsų migracijos politika nebūtų traukos faktorius ir ja nebūtų piktnaudžiaujama.
Šiandien, manau, reikia priimti tą kompromisinį variantą, kuris, viena vertus, leistų tiems žmonėms po tam tikro laiko užsidirbti, kita vertus, mes turime galvoti ir apie tai, kad žmonės, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuvą, nesijaustų taip, kad jie išbuvę tam tikrą laiko tarpą galėtų kaip nors gauti iš to naudos – tai atvertų naujas galimybes.
Tiesiog aš siūlyčiau nepritarti šiam siūlymui, juolab kad mes labai intensyviai dirbame ir dėl išsiuntimo, grąžinimo tų asmenų į jų kilmės šalis. Po 12 mėnesių, nepaisant to, kad jie galės judėti, laisvai išeiti iš apgyvendinimo vietų, VSATʼas, Migracijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija ir toliau tęs tą procesą siekdami tuos asmenis išsiųsti į namus. Todėl, manau, 18 mėnesių sprendimas yra šiuo atveju kompromisinis ir geriausias. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, balsuokime dėl M. Lingės siūlymo, jam komitetas nepritarė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Prieš, prieš. (Balsai salėje) Atsiprašau, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Pranešėjas neturėtų sakyti savo nuomonės, gerbiamas Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Mikrofonas, visą laiką sau kalbu, labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Balsavo 120: už – 50, prieš – 27, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Visi pasiūlymai ir pataisos yra apsvarstyti, dėkoju pranešėjui. Dabar turime apsispręsti dėl viso projekto. Motyvai. Už kalba J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mieli kolegos, iš tiesų labai ilgai lauktas projektas ne vien tik socialinių partnerių, Verslo tarybos, Laisvosios rinkos instituto, bet ir tų pačių neteisėtų pabėgėlių. Įstatymo projekte atsiranda labai svarbi nuostata – išorės paslaugų teikėjo funkcija, kai žmonės, norintys atvykti į Lietuvą iš savo kilmės šalių, galės teikti tokį prašymą. Tai mažins Migracijos departamento darbo apimtį ir didins Lietuvos Respublikos konkurencingumą.
Taip pat labai svarbi pataisa, kuriai mes šiandien pritarėme, kad būtent neteisėti migrantai galėtų grįžti į darbo rinką arba turėtų teisę dirbti po 18 mėnesių. 18 mėnesių terminas yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui ir tai yra iš tiesų žmogaus teisių prigimtinė pataisa, kad žmogus turėtų teisę dirbti. Aš labai dėkoju kolegoms, kurie palaikė šį kompromisinį pasiūlymą, nes manau, kad ir neteisėti migrantai neturėtų šlaistytis gatvėmis, neturėtų papildyti mūsų benamių gretų, bet turėtų turėti galimybę užsidirbti.
Reikia suvokti tai, kad kai kurie migrantai netgi pasirinktų būti benamiais, užuot keliautų į savo kraštus dėl ekonominių, karo ir kitų veiksnių. Todėl kviečiu pritarti po svarstymo priimant šį įstatymą. Ypač svarbu, kad šis įstatymas būtų dar pavasario sesijoje priimtas. Ačiū.
Motyvai prieš – R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Šiaip įstatymas iš tikrųjų liberalus arba žingsnis liberalėjimo linkme. Sprendžiant iš pasiūlymų, kuriuos teikia kolegos, įstatymo projektas galėjo būti dar liberalesnis, bet nesiaiškindamas, kodėl taip atsitiko ir kokiu šantažu užsiiminėja Migracijos departamentas, noriu atkreipti dėmesį į vieną momentą, kuris truputį šokiruoja. Viena vertus, mes kalbame apie tai, kad Lietuva pasirengusi priimti talentus, ieškome jų aplink visą pasaulį. Štai labai elementari situacija – užsienio studentai arba studentai užsieniečiai, studijuojantys mūsų aukštosiose mokyklose. Estijos pavyzdys rodo, kad 55 % užsieniečių studentų išreiškė norą po studijų pasilikti ir dirbti Estijoje, iš jų 50 % ir pasilieka. Lietuvoje – tik 7 %. Didžiausia problema – visos tos biurokratinės kliūtys, kurias reikia įveikti baigusiam užsieniečiui studentui, norinčiam čia pasilikti ir dirbti Lietuvos labui. Kaip spręsti šitą situaciją? Pasiūlymai buvo pateikti. Konkrečiai Vilniaus universitetas pateikė pasiūlymų, kaip spręsti šitą problemą, kitaip tariant, atliepiant ir strateginę šalies poziciją dėl talentų pritraukimo. Šokiruoja tai, kad šitie pasiūlymai net nebuvo svarstyti. Supraskite mano šitą pasisakymą ne kaip totalų nepasitenkinimą šituo įstatymu, bet kaip raginimą vis dėlto strategiškiau mąstyti ir žiūrėti į tuos pasiūlymus, kurie atitinka šalies nacionalinius interesus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl 1-8.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-1648.
Balsavo 122: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 33. Po svarstymo pritarta.
Replikos po balsavimo. Pirmas kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų gerbiama ministrė A. Bilotaitė, padariusi visas įmanomas klaidas valdydama migracijos krizes, prisiima iš esmės atsakomybę už, kaip sakė J. Džiugelis, tų žmonių šlaistymąsi visą vasarą, nes tikrai tiek tiems žmonėms, migrantams, kils grėsmė, tiek mums kils, mūsų visuomenei.
Kartu noriu padėkoti ministrei M. Navickienei, taip pat premjerei už tokį pono M. Lingės pasiūlymo palaikymą. Tai rodo, kad atsiranda blaivaus proto ir dešinėje. Aš noriu pakviesti jus tuos 6 mėnesius išnaudoti realiai integracijai, žmonėms apmokyti, kad jie galėtų kažkokį amatą įgyti. Jeigu ir grįš į Siriją ar Iraką, jie jau grįš su tam tikrais gebėjimais. Tą laiką išnaudokime efektyviai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik norėčiau apginti Migracijos departamentą. Nežinau, apie kokį šantažą kolega R. Lopata kalba ir apie kokius užsieniečių studentų vargus jis kalba, nes šitame įstatymo projekte (beje, aš buvau prieš tą nuostatą) suteikta užsieniečiams studentams teisė dirbti per savaitę 40 valandų paliekant 40 kreditų, minimalią kontrolę, nes jie atvažiavo mokytis, o ne dirbti. Tik aš norėčiau pasižiūrėti, kaip ponas R. Lopata sugebėtų dirbti 40 valandų per savaitę ir sėkmingai mokytis. Jau nežinau, kokios čia stadijos yra liberalizmas. Bet mes tai padarėme. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes jau vėluojame pagal darbotvarkę. Tai paskutinės replikos L. Kasčiūno ir R. Lopatos, nes buvo paminėtos pavardės.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš, gerbiama Seimo Pirmininke, tikrai tikiuosi, kad čia bus paskutinė. Aišku, turėsime dar balsavimą priėmimo stadijoje. Gerbiamas Vytautai, kiek aš girdėjau jūsų kalbą apie tai, kad paliksime žmones žmonių gabentojų tinklams, aš tik noriu priminti, manau, kad visa jūsų kritika apgręžimo politikai, visa jūsų kritika fiziniam barjerui – tam, kas iš principo išsprendė ir suvaldė migracijos krizę, būtent ir buvo orientuota, kad jūs norėjote padaryti tinklus čia, pasipelnyti su A. Lukašenka iš nelegalių migrantų gabenimo. Mes nukirtome visa tai. Mes nukirtome visa tai. Nepamirškite. Kitą kartą, kai išsigalvosite argumentus, bent jau pagalvokite, kokioje pusėje buvote iki tol. Ačiū.
PIRMININKĖ. Profesorius R. Lopata.
R. LOPATA (LF). Atsakydamas į konservatoriaus Audroniaus klausimą galiu atsakyti, kad sugebėčiau. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos.
11.40 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1649(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1650(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6, 61, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1651(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1652(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1653(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 25, 301, 48, 561 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1654(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 151 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1655(2), Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 131 ir 155 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1656(2) ir Konsulinio statuto 23 straipsnio pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1657(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, ar galime sutarti, kad dėl lydimųjų klausimų nuo 1-8.2 iki 1-8.10 balsuojame kartu? (Balsai salėje) Galime sutarti. Taigi kas pritariate lydimiesiems, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 23.
Gerbiami kolegos, toliau liko tik atidėti balsavimai, priėmimai.
11.41 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1492) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1223(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-10.1 klausimo – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1223. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 13. Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Augalų sėklininkystės įstatymas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3428, 3429 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1224(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-10.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-1224. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1224) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1576(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-11 klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1576.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 125, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Sveikatos draudimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-12 klausimo – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1052.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Profesinio mokymo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-13 klausimo – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto Nr. XIVP-1315(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-763(3) (priėmimo tęsinys)
Ir balsuojame dėl 1-15 klausimo – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo projekto Nr. XIVP-763(3). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 114, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1817 (pateikimas)
Baigėsi balsavimo intervalas. Pradedame svarstyti 1-17 klausimą – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1817. Kviečiu į tribūną pranešėją A. Nekrošių.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra vienas pirmųjų projektų iš opozicijos, iš pirmų keturių. Šis klausimas labai aktualus, kadangi iki šiol nepriklausomų elektros tiekėjų nėra pasirinkę faktiškai 40 % vartotojų, o tai sudaro 300 tūkst. žmonių. Pasibaigus šiam laikotarpiui, netrukus, ESO teks užtikrinti garantinį tiekimą su papildomu 25 % antkainiu. Tas ženkliai padidintų žmonės elektros kainą. Todėl mūsų siūlymas šį terminą atidėti, kad žmonės patys galėtų pasirinkti be išorinio spaudimo, to 25 % antkainio, tai yra patys elektros tiekėjai, konkuruodami tarpusavyje, galbūt pasiūlytų geriausią kainą. Tai būtų tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokį glaustą pristatymą. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, gal jums žinoma, kurioje valstybėje liberalizacija buvo ar dabar yra vykdoma elektros rinkos prievarta – gąsdinant, baudžiant? Ir apskritai, ar galima vadinti liberalizacija tokį procesą, ar tai panašu į sovietinių kolūkių kūrimą pokario metais?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Tikrai tokios šalies neįvardinsiu. Kiekviena šalis skirtingai įgyvendina šią Europos Sąjungos nuostatą. Mūsų šalis pasirinko žmones „skatinti“ botagu, sudarant tam tikrą 25 % antkainį. To, mano ir kitų kolegų požiūriu, nederėtų daryti, nes žmonės vis tiek turi pagal rinkos tendencijas rinktis, tai yra jeigu nepriklausomi elektros tiekėjai tarpusavyje konkuruodami pasiūlys kokį nors pigesnį tarifą, patys žmonės ir pasirinks. Tikrai nebus kažkokio nenoro rinktis ir panašiai. Žmonės moka skaičiuoti. Jeigu jie matys, kad tarifas yra gerokai pigesnis, jie ir pasirinks tą tiekėją.
Deja, situacija šiuo metu valstybėje yra kitokia. Iš esmės mes susiduriame su konkurencijos nebuvimu, nes nepriklausomų elektros tiekėjų nėra daug. Faktiškai yra keturi penki pagrindiniai žaidėjai, iš jų vienas užima faktiškai 70 % rinkos. Apie kažkokią konkurenciją realiai pakalbėti mes ir negalime. Plius elektros energijos gamintojų mes neturime pakankamai didelio kiekio. Mes faktiškai 80 % elektros perkame biržoje, importuojame iš užsienio šalių. Apie kokią konkurenciją mes galime kalbėti tarp gamintojų? Lieka tik pačių nepriklausomų elektros tiekėjų kažkokia pelno marža ir jie gali įvairias, vieno ar dviejų centų, nuolaidas padaryti. Mes manome, kad šis sprendimas dar yra šiek tiek ankstokas. Reikia palaukti bent kokius trejus ketverius metus, kai atsiras daug gamintojų, kaip energetikos ministras pristatė strategiją, kad iš esmės kiekvienas galėsime gaminti savo elektros energiją ir ją tiekti į rinką. Tada bus reali konkurencija su realiomis kainomis. O dabar mes faktiškai priklausome nuo biržos.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Širinskienė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip žinote, Vokietija ir Austrija dabar planuoja jau anglis kūrenti. Kaip suprantu, mūsų aplinkos ministro S. Gentvilo žaliasis kursas ties karvės užpakaliu dabar su tais skaitikliais greitai atsidurs su K. Navicku. Kaip jūs vertinate praėjusios savaitės Vyriausybės ketvirtadienio sprendimą, kur leido, pratęsė savaitei pasirašyti sutartis? Ar tai nėra apgaulė ir savotiškas išdavimas tų žmonių, kurie skubėjo pasirašyti iki praeitos savaitės? Ar tai nėra veidmainystė pačios premjerės, nes, ko gero, puikiai suprantame, kad liberalizavimas tik labiau išaugina kainas? Juo labiau kad mes dabar nežinome rinkoje… Žinant, kad Lenkija, be kita ko, planuoja nebeuždaryti vasaros metu savo anglies katilinės, ją irgi padidins, kaip jūs vertinate šiuos Vyriausybės dvigubus žaidimus?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Vyriausybė mato, kad faktiškai 300 tūkst. žmonių nėra pasirinkę tiekėjo ir kad šiems žmonėms elektra pabrangs 25 %, tai ji bando dabar ieškoti įvairių sprendimų. Vienas iš tų sprendimų atidėti savaitei. Bet realiai aš netikiu, kad 300 tūkst. žmonių per tą savaitę sugebės susirasti tiekėją. Manau, kad Vyriausybė irgi neturi tokių utopinių minčių. Ji bando kažkaip siūlyti įvairius variantus, bet mūsų variantas yra įtvirtinti tai įstatyme. Mes nesiūlome atšaukti pačios tos sistemos, mes siūlome tą sistemą šiek tiek adaptuoti rinkos sąlygomis, kad patys žmonės rinktųsi pagal rinkoje galiojantį tarifą. Tai yra kad nebūtų kokių nors iškreipimų, kai įstatymu įpareigojamas 25 % antkainis.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi A. Gedvilas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Norėjau padėkoti už tą iniciatyvą. Kartu tikrai yra akivaizdu, ypač apsilankius regionuose, kad daug Lietuvos žmonių, kurie nespėjo dėl vienų ar kitų priežasčių pasirinkti tiekėjo, patiria didžiulį stresą, matydami, kad jų sąnaudos dar gali iškilti 25 %. Juo labiau kad ir Lietuvos paštas ne visur, tarkime, pagal įgaliojimus sutinka tas sutartis pratęsti, sakydamas, kad jie negali to padaryti. Šiuo atveju vyresnio amžiaus žmonės tikrai laiku negalėjo susitvarkyti, ypač jei jie yra tokie, kurie patys iš namų negali išvykti. Tačiau ar jūs nemanote, kad tas projektas turėjo būti Vyriausybės jau anksčiau pateiktas, juo labiau kad būtų pavykę išvengti to stumdymosi paskutinėmis dienomis ir to tikrai labai didelio senjorų streso dabar?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Šį ir panašų projektą opozicija turbūt yra teikusi kokius tris ar keturis kartus, jeigu gerai pamenu, metų laikotarpiu. Mes tikrai gana anksti pradėjome apie tai kalbėti, kad tai yra problema ir kad žmonės tikrai nespės. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad šį savaitgalį kalbėjau su žmonėmis ir daugelis yra pasipiktinę, sako: mes nespėjame realiai fiziškai pas tuos energijos tiekėjus užsirašyti, nes, sako, eilės baisulinės ir tiesiog techniškai neįmanoma greitai pasirinkti. Ir ta savaitė, kurią dabar siūlo Vyriausybė, yra nereali, kad 300 tūkst. žmonių suspėtų kažką padaryti, na, faktiškai tai nėra įmanoma. Mūsų siūlymas vis dėlto neskubėti ir leisti žmonėms ramiai pasirinkti pagal realią konkurenciją, tai yra kad energijos tiekėjai tarpusavyje konkuruodami pasiūlytų žmonėms geriausią kainą, o ne taip, kaip dabar, kad jie privalomai išmetami į rinką ir maždaug – rinkitės iš to, kas yra siūloma, tai yra dviejų trijų tiekėjų, kurie yra didesni, kurie gali kažką pasiūlyti, pigesnį variantą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi K. Mažeika.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jau tikrai aišku, kad Vyriausybė nepadarė namų darbų prieš pradedant šitą liberalizavimo procesą. Dar daugiau, akivaizdu, kad elektros tiekėjai pasinaudojo situacija ir pakėlė kainas tada, kai Vyriausybė numatė 9 centų kompensaciją. Noriu jūsų paklausti dėl garantinio tiekimo paslaugos, kodėl nesiūlėte stabdyti jos įsigaliojimo? Juk gali galioti tvarka, kad, nepasirinkęs kito tiekėjo, klientas galėtų likti su esamu tiekėju ir sutartis galėtų būti automatiškai pratęsta. Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Dėl šito konkretaus punkto nebuvo visiško sutarimo, mes leidome Seimui dėl to apsispręsti. Seimo nariai, matydami tam tikrą patobulinimą, galėtų pasiūlyti dėl šito įstatymo projekto būtent šitą variantą.
Dėl garantinio tiekimo tikrai bus problema, nes ESO tikrai nespės visų aptarnauti, nes reikės iš naujo sudarinėti sutartis, jas nutraukti ir panašiai. ESO ir dabar nespėja atlikti tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, elektros įvedimo ir taip toliau, aš apie tai nesiplėsiu, nes tai nėra šio įstatymo klausimas. Bet, tarkime, dėl paties garantinio tiekimo. Mes kalbame turbūt ne vien tik apie tuos 25 %, bet šalia tų 25 % papildomai atsiranda mokestis už elektros persiuntimą, apie kurį dar niekas nekalba. Tai tas 25 % pabrangimas – dar ne riba. Mūsų projektu mes ir siūlome tą 25 % pabrangimą panaikinti ir tiesiog atidėti patį pasirinkimo terminą kuo ilgesniam laikotarpiui, kad žmonės turėtų galimybę normaliai išsiaiškinti, padiskutuoti su elektros energijos tiekėjais ir pasirinkti geriausią variantą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų šiandien jau viešojoje erdvėje girdime, sako, 70 % ar 80 % jau pasirinko, bet, supraskime, tie 20 % ar 30 % – tai yra penktadalis žmonių, kurie nepasirinko. Ir problema yra ne tik ta, kad tie žmonės puikiai supranta, nors sako, liberalizavimas, konkurencija turėtų mažinti kainas, bet šiuo atveju matome visiškai priešingai. Tu renkiesi didesnę kainą bet kuriuo atveju, ir valstybė tau nekompensuoja iki to, ką mokėjai. Didžioji dalis iš tų nepasirinkusių yra tie žmonės, kurie negali pasirašyti sutarties iš principo, nes, kaip rašoma Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, turi pasirašyti pats objekto savininkas, objektas turi būti baigtos statybos, atiduotas eksploatuoti ir taip toliau, ir taip toliau. Kiek tokių objektų turime, tai turbūt ir yra tie 20 % ir daugiau, ir tiems žmonėms tos savaitės, akivaizdu, tikrai neužteks susitvarkyti. Aš manau, kad ta Vyriausybės stručio politika, kuri yra šiuo atveju daroma, tai yra tų žmonių ignoravimas ir stūmimas į tą problemą, kurią jie netrukus turės.
Kaip manote, kaip tiems žmonėms dabar elgtis? Galbūt tame projekte, na, jis galbūt nėra toks tobulas, tas atidėjimas iki tam tikro laiko tikrai padėtų ir gal reikėtų atsižvelgti į tuos esamus terminus, susieti statybos pradžią su statybos pabaiga ar dar kaip nors kitaip, arba persirašyti. Žinome, kad dalis žmonių yra užsienyje.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega, laikas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Visiškai pritarčiau, kad niuansų yra begalė, kiekvieną išnagrinėti turbūt yra gana sudėtinga. Aš manau, kad pateikus šitą projektą bus galima pradėti diskutuoti apie tai. Mano požiūriu, šito projekto svarba tik patvirtina pačios Vyriausybės poziciją, kad ji taip pat imasi šitą klausimą atidėlioti. Aišku, ta savaitė mažai čia ką padės, bet bendra tendencija ir Vyriausybės požiūris irgi matomas. Tai reikia daryti ir jie mato tai, kad reikia tai padaryti. Aš manau, kad ir dėl šio projekto Seimo nariai irgi tam tikrą palaikymą išreikš ir pradėsime diskutuoti apie tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas klausti baigėsi, bet galiu pratęsti šiek tiek, jeigu labai reikalaujate, nors šiaip jau į klausimus buvo atsakyta, tad dėkui pranešėjui.
Motyvai po pateikimo. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, koks buvo šio liberalizavimo tikslas? Kol neprasidėjo antras etapas, visi teigė, kad tai yra Europos Sąjungos reglamentai, mes turime liberalizuoti rinką, tačiau antro etapo eiga ir duomenys aiškiai atskleidė, kad tai yra visuomeninio tiekėjo noras padidinti savo pelną. Kadangi visuomeninio tiekėjo nepriklausomas įkurtas tiekėjas susirinko 70 % vartotojų, dar 15 % susirinko mūsų kaimynų Latvijos ir Estijos valstybinių įmonių visuomeniniai tiekėjai, įkurti kaip nepriklausomi tiekėjai, tai „Enefit“ ir „Elektrum“, „Perlui“, kaip nepriklausomam tiekėjui, atiteko tik 15 % rinkos. Štai kur tikslas. Ta tiekimo dedamoji padidėjo kartais ir dabar jau siekia gerokai daugiau negu pusę cento su PVM.
Tą chaosą reikėjo daryti tada, kai kovidas siautė, kai energetinė krizė, ekonominė krizė, dabar išgyvename karo sunkumus, sukeltus Ukrainoje, ekonominius procesus ir energetikos išteklių tiekimo procesus. Štai kur yra didžiausia bėda, nes drumstame vandenyje labai lengva gaudyti tuos karosus. Neprognozuojama kaina ir vartotojai čia praloš labai stipriai įpainioti į ilgalaikes dvejų trejų metų sutartis à la nepriklausomų tiekėjų. Siūlau palaikyti šį siūlymą ir tą procesą atidėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai šis elektros rinkos liberalizmas yra sąlygotas europinių dokumentų. Čia nėra mūsų išsigalvojimas. Beje, Lietuva šiame kelyje yra viena iš paskutinių tarp Europos Sąjungos šalių. Mes keleriais metais atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Deja, dėl to atsilikimo pataikėme į labai nepalankų laikotarpį, kai dabar yra pats elektros kainų augimas. Be abejo, vartotojai negali taip iš karto pajusti to, ką duoda ta konkurencija taip pat tarp atskirų elektros tiekėjų.
Siūlymui pratęsti to antrojo etapo terminą vartotojams tikrai negalima pritarti, nes terminas… Jeigu net mes tą įstatymą priimtume, jau terminas būtų pasibaigęs, negalima pratęsti to, kas baigėsi. Iš tikrųjų reikia dar ir patikslinti, kad šiam momentui tiekėjų nepasirinko 130 tūkst. vartotojų iš 740 tūkst., tai yra 18 %. Manau, kad ta savaitė dar leis nemažai jų daliai pasirinkti.
O kad tam tikra dalis liks po to, tai galbūt vieną kitą mėnesį keliais eurais brangiau sumokėję mes vis dėlto per trumpą laiką išspręsime tą klausimą ir pasieksime, kad šis etapas būtų baigtas ir tada – paskutinis etapas. Aš kviečiu nepritarti projektui. Jis tikrai būtų ir tam tikra skriauda tiems vartotojams, kurie tvarkingai pagal įstatymus veikdami pasirenka elektros tiekėją ir nelaukia kažkokių stebuklingų pratęsimų paskutinę sekundę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai po pateikimo išsakyti. Balsavimas numatytu laiku. Primenu, kad balsuoti esame suplanavę nuo 12 val. 40 min.
12.05 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1818 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-18 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1818. Pranešėjas – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasistengsiu kuo trumpiau išdėstyti. Nieko naujo šitas įstatymas nesiūlo. Apie tai dar 2021 metų liepos mėnesį Lietuvos bankas kalbėjo, jo ekspertai siūlė būtent prilyginti MMA neapmokestinamajam pajamų minimui ar nuliniam tarifui, šiuo atveju neapmokestinamajam. Taip galbūt daugiau kaip 150 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie uždirba minimumą arba panašiai, apie minimumą, galėtų tikėtis dabartinėje situacijoje, kai ženkliai didėja darbo išlaidos, išlaikyti savo perkamąją galią ir gyvenimo kokybę.
Turiu iš karto atsiprašyti, per skubėjimą mes nepakeitėme datos, visgi patarlė – greitą darbą velniai gaudo… Už tai jau gavome velnių iš Buhalterių ir auditorių asociacijos. Tikrai tokia data išgąsdino ne vieną žmogų, nes atgal įstatymai negali galioti. Kadangi tai yra tik pateikimo stadija ir visada vyksta svarstymo stadija ir kiti dalykai, tai šitą datą, aišku, reikia keisti. Visiškai sutinku, kad atgal įstatymai galioti negali.
Taigi, aš manau, daugiau turbūt galėčiau atsakyti į klausimus. Suprantu, kad tai pareikalaus, tiksliau, nepridės į valstybės biudžetą iš mokesčių pinigėlių, bet turint omenyje, kad tai yra, pirmiausia, darbuotojai, kurių pajamos yra mažos ir kurie, taip sakant, gyvena nuo algos iki algos arba nuo kokios nors išmokos iki išmokos, tie pinigai vis tiek suktųsi ekonomikoje ir, manau, didelio nuostolio valstybės biudžetui nepadarytų. Bet pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmas klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, tikrai palaikau iniciatyvą ilgalaikėje perspektyvoje, dvejų trejų metų laikotarpiu, suvienodinti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimaliąja mėnesine alga, kad mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos piliečiai turėtų daugiau pinigų savo kišenėse ir daliai nereikėtų kreiptis dėl socialinių išmokų, nes tų pinigėlių tikrai žmonėms nepakanka. Tačiau jūsų teikiamam projektui pritarti tikrai negaliu. Visų pirma, noriu atkreipti dėmesį, kad neapmokestinamasis pajamų dydis šiais metais buvo padidintas jau du kartus – iki 140 eurų, tai yra rekordinis kilimas. Nė vienais metais dar toks pakilimas per vienus metus nebuvo priimtas. Džiaugiuosi, kad visgi ištaisėte klaidą ir įsigaliojimo data nėra 2021 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. BAGDONAS (LSF). Klausimas būtų labai trumpas. Ar atlikote skaičiavimus, kiek valstybės biudžetui kainuotų, jeigu mes per vienus metus priimtume tokį įstatymo projektą?
A. SYSAS (LSDPF). Mano kolegos, kurie rengė, buvo parašę 200, bet ministrė man sufleruoja, kad jinai skaičiavo, kad yra 450 mln. Negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti, bet pinigų tikrai reikia šimtų milijonų, su tuo sutinku.
Dėkoju jums už palaikymą. Vis tiek mes anksčiau ar vėliau ateisime prie idėjos turėti neapmokestinamąjį minimumą, kaip turi kitos šalys.
PIRMININKĖ. Toliau užsirašęs A. Skardžius. Jo nėra salėje. Klausia M. Majauskas Kortelę pataisykite. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielas kolegas, iš tiesų ne pirmą kartą teikiate šį siūlymą. Kryptis teisinga, tikrai turime didinti minimaliąją mėnesinę algą ir, matyt, ne vienas sutaria, kad turime pasiekti neapmokestinamojo pajamų dydžio lygį. Klausimas, ar vienu kąsniu visą kepsnį pavyks suvalgyti, yra didelis. Ar ne geriau būtų eiti palaipsniui ir pradėti nuo minimaliosios mėnesinės algos susiejimo su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu?
Atkreipsiu dėmesį, kad minimalioji mėnesinė alga priklauso nuo objektyvių ekonominių rodiklių, kaip darbo užmokesčio augimas. Jeigu neapmokestinamąjį pajamų dydį susietume su minimaliąja mėnesine alga, tai taip pat būtų depolitizuotas rodiklis ir kiekvienais metais, augant darbo užmokesčiui, augtų minimalioji mėnesinė alga ir atitinkamai augtų neapmokestinamasis pajamų dydis. Dabar, kadangi diskutuojame apie minimaliosios mėnesinės algos augimą, didinimą, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą apie 15 %, atitinkamai būtų labai reikšmingas neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas.
Mano klausimas, ar nesvarstėte būtent tokio modelio? Jis tikrai būtų subalansuotas ir nuoseklus.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Mykolai. Vis dėlto kryptis teisinga. Turbūt mes visi, esantys šitoje salėje, suprantame, kad reikia ieškoti būdų, kaip pirmiausia padėti tiems, kas gauna mažesnes pajamas. Tokių mes turime pakankamai. Svarstėme visokius variantus, bet kadangi, pakartosiu, ir mūsų Lietuvos bankas apie tai kalbėjo jau prieš metus, ir čia, salėje, buvo ne viena diskusija… Taip, turbūt ir valstybės biudžetui būtų paprastesnis laipsniškas perėjimas.
Visiškai palaikau, kad reikia depolitizuoti šitą klausimą, kaip mes padarėme su pensijomis. Padarėme depolitizuotą žingsnį, bet, deja, tiek Prezidentas, tiek valdančiosios daugumos visada dar nori keisti tą depolitizuotą modelį. Jeigu toks būtų, ko gero, galbūt dingtų noras kiekvienoje sesijoje, įvykus kokiems nors ekonominiams kataklizmams, siūlyti įvairius pasiūlymus. Su tuo aš visiškai sutinku.
O jeigu kepsnys maltas, tai jį galima praryti ir vienu kąsniu.
PIRMININKĖ. E. Gentvilo salėje nėra. R. Žemaitaičio salėje nėra. Toliau klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia turbūt esate iš viso džiazo mėgėjai, nes vienu įstatymu siūlote viską mažinti – PVM ir mokesčius, kitu įstatymu turbūt pareikalausite, kad būtų didinamos algos. Pats pastebėjote, kad šis jūsų siūlymas nepridėtų pinigėlių į biudžetą. Tai kaip įsivaizduojate, net artimoje ateityje kas yra numatyta: kelti atlyginimus valstybės tarnautojams, švietimo darbuotojams, sveikatos sistemai, kokius naujus mokesčius ketinate įvesti? Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu būčiau premjeras, iš karto galėčiau atsakyti, kokius mokesčius norėčiau įvesti. Kadangi valdančioji dauguma sėdi prieš mane, dar dvejus metus aš klausysiu, ką siūlys valdančioji dauguma, ir pritarsiu ar nepritarsiu, čia jau bus tolesnė diskusija. Apie mokesčių sistemą mes daug diskutuojame. Tikrai nesiūliau jokių papildomų mokestinių įstatymų, nors tikrai esu šalininkas, kadangi mūsų perskirstymas yra pats mažiausias Europos Sąjungoje, mes viską turime padaryti, padėti Prezidentui įvykdyti savo gerovės valstybės planą su 35 % perskirstymo. Šiandien tai kalbėjau ir Žinių radijuje.
Aš galiu pakartoti – būtent esu šalininkas, kad didėtų. Bet turėkime omenyje, kad dėl padidėjusių kainų yra vadinamieji infliaciniai pinigai, kurių šiais metais, ekonomistų skaičiavimais (ministrė gal pataisys, jeigu aš suklysiu), yra virš milijardo. Kiti sako – 1 mlrd. 200 mln. bus. Suprantu, kad visiems įsipareigojimams šitų pinigų neužtenka. Tikiuosi, kad jūsų Vyriausybė su ministre ir Ministre Pirmininke ištesės pažadą, kad mes pamatysime ir mokesčių paketą, kuris neleistų apie tai diskutuoti biudžeto priėmimo metu. Aš suprantu, kad šitas įstatymas gali, jeigu jis įsigaliotų… tik nuo kitų metų sausio 1 dienos, ne anksčiau.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Ąžuolas. Jo salėje nėra. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Keistas jūsų pasakymas, kad įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, nes įstatymo projekte parašyta, kad įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d.
A. SYSAS (LSDPF). Aš jau atsiprašiau, kad tai yra techninė klaida. Netraukite manęs per dantį.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 450 mln. šiais metais. Jeigu dar už praėjusius reikėtų sugrąžinti, dar būtų 630. Taip sakant, sąskaita visai nebloga išeina. Aš tik norėčiau turbūt vieno… dviejų aspektų paklausti. Vienas. Jūsų pasiūlyme yra ne tik padidinamas pats maksimalus taikytinas NPD iki MMA, bet taip pat yra išplečiama formulė iki plataus gavėjų rato, nes šiuo metu mes buvome jos taikymą apriboję iki papildomos naudos, iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kurį gauna 73 % dirbančiųjų. Na, o jūsų pasiūlymas vėl grįžti prie plataus taikymo, man pasirodė, toks ne visai socialdemokratiškas matymas. Ar tikrai jūsų tokia nuomonė, kad visi darbo užmokesčio gavėjai turėtų gauti neapmokestinamąjį pajamų dydį, ar vis dėlto reikėtų koncentruotis į mažesnių pajamų gavėjus?
A. SYSAS (LSDPF). Trumpai atsakau – į mažesnes pajamas koncentruotis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai ne toks įstatymas.
A. SYSAS (LSDPF). Tai aš sakau, kad tobulumui nėra ribų. Pasiūlymus pats įregistruosiu, kad manęs daugiau netrauktų per dantį, dėl datos tikrai, jeigu pritarsite.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius. Jo salėje nematau. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Kaip ir kiti pasisakė, mokesčių mažinimą tikrai palaikau iš principo. Kelia nerimą vis dėlto biudžeto netektys šiuo atveju. Žinome, kad iš gyventojų pajamų mokesčio finansuojami būtent savivaldybių biudžetai. Finansų ministrė ką tik įvardino, kad tai galėtų siekti apie 450 mln., jeigu teisingai išgirdau. Atsakant į ankstesnius klausimus, kokios būtų biudžeto netektys tokių pakeitimų, ir žinant, kad iš to GPM finansuojami savivaldybių biudžetai, ar tai neturėtų vis dėlto labai neigiamo poveikio savivaldybių įsipareigojimų užpildymui?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jeigu mes žiūrime į žemėlapį, kur daugiausia gyvena tų žmonių, kurie gauna mažas pajamas, jie gyvena būtent rajonuose, savivaldybėse, mažuose miesteliuose. Apyvarta tose savivaldybėse yra kur kas mažesnė. Jeigu tie pinigai… Ne Vilniuje. Vilniuje gaunančių minimalųjį atlyginimą žmonių yra labai mažai. Arba Kaune, arba kituose didesniuose miestuose. Pirmiausia tai yra rajonai. Jeigu tie pinigai patenka į šių žmonių rankas, tai jie tikrai nėra tie kaupėjai, kurie tuos pinigus pasidės į spintą arba į kojinę. Jie juos išleis vartojimui. O vartojimas yra taip pat dalis pinigų, kurie patenka į savivaldą. Galbūt kokie nors balansai galėtų būti skirtingi, bet mes kalbame apie kai kuriuos kitus mokesčius, nekilnojamojo turto, kuris atitektų savivaldai. Aš manau, kad tai galima subalansuoti. Ir neturėtų didelės reikšmės savivaldai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už. R. Žemaitaitis. Jo salėje nematau. Dėl motyvų už – A. Nekrošius. Gerbiamas Arvydai, dėl motyvų už. Motyvai už. Nenorite. Dėl motyvų prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, yra toks posakis: dar viena tokia pergalė ir aš nebeturėsiu kariuomenės. Taip sakė Graikijos karalius Pyras, laimėjęs karą prieš romėnus. Aš nerimauju, ar nebus čia tokia opozicijos pergalė, kai priėmus tokį sprendimą staiga iš biudžeto būtų pareikalauta daugiau kaip pusę milijardo eurų.
Iš tikrųjų aš vis dėlto kviesčiau sutarti dėl pagrindinės krypties, kad turime didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau tai daryti nuosekliai, tiek, kiek tai leidžia valstybės biudžetas, ir tiek, kiek to reikalauja ekonominės aplinkybės. Tai daryti yra svarbu.
Visi sutariame, kad turime didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, nes jis skatina žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Jis mažina socialinę atskirtį. Jis leidžia žmonėms pasirinkti, kokių prekių ar paslaugų jie nori įsigyti ar taupyti. Tai didina ir mokesčių sistemos progresyvumą. Kartu mažina šiek tiek ir verslo naštą. Taigi kryptis yra teisinga, dėl to tikrai galime sutarti. Aš vis dėlto siūlyčiau pradėti nuo susiejimo su minimaliąja mėnesine alga, o ne su prilyginimu, kas pareikalautų pusės milijardo eurų.
Atkreipsiu dėmesį, kad jau dabar mes turime diskusijų dėl minimaliosios mėnesinės algos didinimo, tai gali siekti 15 %, o dar ir daugiau. Jeigu būtų priimti sprendimai atitinkamai didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, man atrodo, tai būtų reikšmingas, prasmingas ir teisingas žingsnis. Todėl šiuo atveju kviesčiau susilaikyti dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
12.20 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1815 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-19 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1815. Kviečiu pranešėją A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, turiu pasakyti, kad pastaruoju metu labai plačiai diskutuojama apie antiinfliacines priemones, bet mažai matau veiksmų arba kai kurie veiksmai būna labai stipriai pavėluoti. Labai atsakingai galiu pasakyti, kad Europos Centrinio Banko pinigų politikos priemonės faktiškai yra pavėluotos, kai kurias žadama lyg ir liepos 21 dieną priimti, o jeigu vertintume Jungtines Amerikos Valstijas, tai matytume, kad irgi pavėluota, bet jau anksčiau sureagavo ir jau bazinių palūkanų norma siekia 2,75 %, jau pripažįsta, kad tas priemones reikėjo taikyti anksčiau, vadinasi, tam tikras įžvalgų trūkumas. Dabar labai viešai kalbame apie tai, kolega A. Sysas kalbėjo, kaip gausime papildomų pajamų. Mielieji, antiinfliacinės priemonės yra taikomos tuo laikotarpiu, kai infliacija auga, o augant infliacijai mes gauname papildomų pajamų, yra infliacinių pajamų procikliniu laikotarpiu. Vadinasi, ir mes priemones, tiek monetarines, tiek fiskalines, tiek kompensavimo kelią pasirinkdami arba priemokas išmokėdami žmonėms, kurių pajamos yra santykinai mažos, šeimos ūkiams, turime operatyviai taikyti. Praėjusiais metais infliacinių pajamų mes gavome virš 1 mlrd. 300 mln. eurų. Kas juos sumokėjo? Sumokėjo gyventojai. Vadinasi, reikia tą dalį pinigų ir grąžinti žmonėms amortizuojant infliacijos augimą. Tą turėtų žinoti kiekvienas ekonomistas, išmanantis rinkos ekonomiką, žinantis tam tikrą vakarietišką finansų vadybą. Bet dažniausiai, kaip aš matau, netgi ir vakar, nenoriu minėti, tam tikrose televizijos laidose tokių nusišnekėjimų ir tokių kvailų argumentacijų, kad darosi, kaip sakyti, graudu ir liūdna.
Dabar dėl degalų. Mielieji, „Orlen“ bendrovė tikriausiai aprūpina degalais ir Lenkiją, ir Lietuvą, tai galiu pasakyti birželio 16 dienos benzino ir dyzelino kainų skirtumus Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje 95 benzinas buvo nuo 2,02 euro iki 2,12 euro, Lenkijoje buvo beveik 1,699 euro, o dyzelinas Lietuvoje buvo apie 2 eurus, Lenkijoje – 1,652. Norėčiau paklausti, kur analitikai yra, mielieji, kokios priežastys yra? O todėl, kad jie fiskalines priemones, gerbiamas Razma, pradėjo taikyti daug anksčiau. Vadinasi, nebereikia jokių mokslų, jokių analizių nereikia, kažkas pasakė, emociją sukėlė ir pirmyn. Atleiskite už tokią gal ir mano emocingą kalbą, bet kai aš matau, kaip galėtų komiteto pirmininkas pasakyti, kaip kai kurie prognozavo, kad infliacija šį mėnesį turėjo būti labai žema, ir iš garsių ekonomistų lūpų tas skambėjo, ir iš kai kurių ekspertų, bet, aišku, kai kurie mūsų komiteto nariai turėjo ir kitą nuomonę… Tai mūsų opozicinių frakcijų pasiūlymas dėl įstatymo yra toks, kad šitas įstatymas galiotų iki gruodžio 31 dienos, iki gruodžio 31 dienos šiek tiek sulėtinant infliacijos augimą. Aš tokį terminą noriu vartoti ir siūloma, kad gazoliams būtų taikoma 330 eurų už toną. Tai yra ne populistika, mes nenusižengiame Europos Sąjungos direktyvai, ką jau kai kurios Europos Sąjungos šalys daro – pritaiko minimalų leidžiamą Europos Sąjungos tarifo dydį. Bešviniam benzinui siūloma sumažinti nuo 466 iki 359 eurų už tūkstantį litrų produkto.
Ir trečias pasiūlymas – naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams nuo 304,10 euro sumažinti iki 125 eurų už toną produkto akcizo tarifą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti 12 Seimo narių. Pirmasis klausia A. Skardžius. Jo nėra salėje. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielas kolega, džiugu jus vėl matyti triūboje su tuo pačiu projektu, apie kurį visai neseniai diskutavome. Aš jaučiu pareigą galbūt patikslinti ir suteikti šiek tiek skaičių jūsų pasakojimui. Benzinas maksimaliai atpigtų, pritaikius minimalius tarifus, 13 centų, dyzelinas – 5 centais, jeigu būtų pritaikyti minimalūs tarifai, ir su sąlyga, kad degalinės visą naudą perleistų gyventojams. Visais atvejais, perleistų ar neperleistų gyventojams naudą, valstybės biudžetui tai kainuotų apie 127 mln. eurų.
Mano klausimas jums, gerbiamas kolega. Latviai mažina kuro kainas, stabdydami iki 2023 m. gruodžio 31 d. biopriedo naudojimą degaluose, ir planuoja apie 10 centų kainos sumažėjimą. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl tokio sprendimo varianto?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Aš visą laiką teigiamai vertinu tiek politikus, tiek tą valdžią, kuri imasi tam tikrų veiksmų ir nebijo suklysti, jeigu ir būtų neigiamas rezultatas. Mano yra teigiamas vertinimas.
O dėl kainų skirtumų arba dėl naudos vartotojams – niekas nedraudė Vyriausybei pasikviesti tiek naftos produktų didmenininkus, tiek užsiimančius mažmenine prekyba ir pasirašyti susitarimą, kad tuo laikotarpiu jie tikrai nė vienu centu nepadidintų, jeigu valstybė priimtų kokią nors fiskalinę priemonę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Jo salėje nėra. Klausia L. Slušnys. Atsiprašau. T. V. Raskevičius. Mano klaida.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už suteiktą žodį. Iš tiesų, kolega, aiškinamajame rašte šiek tiek pritrūko skaičių, skaitant ir nagrinėjant pasiūlymą. Siūlote, kad iki gruodžio 31 dienos galiotų sumažintas akcizas. Galbūt esate suskaičiavę, kiek valstybės biudžetas netektų pajamų iš surenkamo akcizo dėl siūlomo sumažinimo? Ir tikriausiai tą prarastą biudžeto įplaukų dalį reikėtų vertinti ir skaičiuojant vieno litro kainos sumažėjimą. Gal galėtumėte pateikti savo vertinimą, kiek sumažėtų vieno litro dyzelino ir vieno litro benzino kaina Lietuvos degalinėse? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Mes turėjome anksčiau Lietuvos banko skaičiavimus. Benzino kaina sumažėtų nuo 10 iki 12 centų, dyzelino – 5 centais. O metams, man atrodo, buvo… Nežinau, ar komiteto pirmininkas įvertino metus, ar pusmetį? Man atrodo, kad per metus buvo 120 mln.? Per metus 120 mln. praradimas. Čia siūloma pusei metų. Kaip aš sakiau, mes tikrai turime finansinių rezervų, kurie tikrai visa tai kompensuotų.
PIRMININKĖ. Klausia L. Slušnys. Ruošiasi A. Gedvilas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų pagal Lietuvos banko skaičiavimus arba tai, kas yra pateikta, akcizo sumažinimas ir tai, ką jūs siūlote, iš esmės turbūt sumažintų infliaciją tik 0,2 %. Tai yra vienas faktas.
Dar vienas svarbus dalykas, akcizo mažinimas – tai bandymas palengvinti kuro įsigijimą. Esate pats buvęs Žaliųjų partijos atstovu. Lengvindamas akcizus jūs sakote vieną dalyką, kad galime judėti tolyn nuo žaliojo kurso, didiname kuro įsigijimo mastelius, užuot jį taupę, stengęsi skatinti mažiau važinėti ir ieškoti kitų netaršių susisiekimo būdų. Ačiū. Kaip tai vertinate?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Klausimas tikrai yra labai rimtas ir vertas diskusijų. Pasakysiu taip: tol, kol infliacija Lietuvoje neaugo tokiais sparčiais tempais, aš pritariu jūsų nuomonei, kad aš visada buvau ir įrodžiau būdamas netgi ir premjeru, kai buvo patvirtinta, kad akcizų tarifai turi augti kiekvienais metais, įvertinant ir taršą, ir kita. Bet ką aš noriu pasakyti? Aš niekada nebūčiau šito įstatymo projekto teikęs, jeigu Lietuvoje šiuo metu nebūtų tokia infliacija.
Tai yra viena iš priemonių, kuri tam tikram laikotarpiui turėtų būti pritaikyta. Aš nekalbu apie ilgalaikį laikotarpį. Taip, aš kalbu tik apie tam tikras amortizavimo priemones trumpajam laikotarpiui kaip nors iš dalies sumažinti arba tik pristabdyti infliacijos augimą, o po to mes turime grįžti. Mano požiūris buvo toks: gal nedidinti transporto priemonių mokesčio arba tokio įvedimo, bet didinti akcizų tarifus. Tikrai aš šios pozicijos nesišalinu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas premjere, klausiu jūsų kaip ekonomisto. Viešumoje girdisi ekonomistų kritika dėl akcizų mažinimo – neva tai skatina rusiškų degalų naudojimą, neskatina degalų naudojimo mažinimo, neskatina įsigyti elektromobilių, neskatina žaliojo kurso ir panašiai. Kai kurie siūlo net didinti ir kuo greičiau. Ką jūs atsakytumėte tokiems ekonomistams visų krizių akivaizdoje?
Minėjote kainų skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos degalinių. Klausimas, ar negali būti, kad „ORLEN Lietuva“ degalus į Lenkiją tiekia pagal šiek tiek kitokią kainodarą, kaip jūs manote?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Matote, aš ekonomistus prisimenu, kai mokėmės – vienas iš profesorių sakydavo: tie, kurie turi analitinį mąstymą, tie, kurie sugeba paprastai, ūkiškai sovietiniais laikais padaryti balansą (žinote, dar jokių programėlių, kokių yra dabar, nebuvo), bus ekonomistai, kiti bus statistai. Bet aš nieko nenoriu kritikuoti.
Aš noriu pasakyti, kad mes grįšime prie mokesčių didinimo, nes biudžeto išlaidos, augančios labai sparčiai, nėra padengtos tvariomis pajamomis, bet, aš manau, tai bus vėliau. Ekonominis požiūris turi būti dvejopas. Ar tu moki su netikėtais ir nelauktais iššūkiais susitvarkyti ir supranti, kokias priemones reikia pritaikyti tam tikru laikotarpiu, kaip ir dabar yra, yra vienas dalykas.
Ekonomistas N. Rubinis, išpranašavęs ir 2008 metų finansinę krizę, jeigu skaitėte, rašo apie dabartinę infliaciją – kad kai kuriems centriniams bankams bus labai gėda pripažinti, kad laiku nepriėmė sprendimo, aišku, labai žiauriai pasakyta, aš žiūriu į buvusį Vilniaus universiteto rektorių, jie bus prakeikti. Aš nenorėčiau, kad tai vyktų. Aš nematau dialogo, stipraus dialogo tarp ekonomistų arba netgi ne tik ekonomistų (…). Galimas vienas, antras, trečias modeliavimas, koks bus rezultatas, bet šiandien aš matau, kad žmonės dėl infliacijos moka už prekes ir paslaugas dideles pinigų sumas ir biudžetą kaupia. Grąžinkime jas vartotojams nors kiek.
PIRMININKĖ. Užsirašęs klausti V. Ąžuolas, tačiau jo salėje nėra. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tiesų didesnė nei 30 Seimo narių grupė inicijavo šį Akcizų įstatymo pakeitimą, siūlydama sumažinti akcizą bešviniam benzinui 23 %, gazoliams – 11 % ir naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams – 59 %. Į kokią metodiką čia buvo atsižvelgta, kad buvo nustatyti tokie konkretūs skaičiai, kainos ir kokia ta piniginė išraiška?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Galiu pasakyti, kad metodika buvo labai paprasta. Kaip sakiau, galima taikyti kai kurias fiskalines priemones pristabdant infliacijos augimą, tad daugiausia buvo vadovautasi Europos Sąjungos direktyva, kuri leidžia minimalų akcizų tarifo taikymą tiek benzinui, tiek dyzelinui. Nors, galiu pasikartoti, dabar Europos Komisija jau netgi nebetaiko perspėjimo toms Europos Sąjungos šalims, kurios jau nebetaikomos netgi šitos direktyvos. Daugiausia šiuo aspektu buvo vadovaujamasi.
Kitu aspektu buvo apskaičiuota, kiek maždaug nebus gaunama lėšų. Aš tikrai esu kuo mažesnio fiskalinio deficito šalininkas ir žinau, ar galimi kokie nors finansiniai ištekliai, kad nesukurtų ir taip brangstančio skolinimosi dabar Lietuvoje ir kitose šalyse.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Socialdemokratai jus kaltina kaip labai liberalų politiką, tad kaip liberalaus ekonomisto klausiu. Vis dėlto jūs lyginate Lenkijos ir Lietuvos kainas šiuo metu. Ar mes neturėtume palyginti kainų vis dėlto iki karo, koks buvo skirtumas, nes ir tada Lenkijoje benzinas buvo pigesnis, koks yra dabar, čia galiu tiktai replikuoti, kad Energetikos komisijoje kalbėjome su „ORLEN Lietuva“ vadovybe apie naftos kainas, benzino kainas Lenkijoje ir Lietuvoje, iš tiesų jie pasakė, kad tas akcizo pamažinimas buvo labai laikinas poveikis Lenkijoje, kad po to labai greitai tos kainos atsistatė. Ir gal netgi toks susijęs klausimas būtų, viena, ar nereikėtų vis dėlto žiūrėti į platesnį laikotarpį?
O kitas, ar nėra taip, kad paklausa ir pasiūla lemia degalų kainas, o ne konkrečiai akcizai, ir kad tas pamažinimas mūsų bus tik labai laikinas?
PIRMININKĖ. Laikas.
K. ADOMAITIS (LF). Kad vis dėlto esmė kainų skirtumo yra iš naftos embargo, iš karo, iš susprogdintų naftos perdirbimo gamyklų, o ne iš akcizų?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Atsakant į pirmąją klausimo dalį dėl to, kad „Orlen“ atstovas pasakė, kad tai buvo laikina. Aš, išgirdęs šitą informaciją, kaip tik ir susirinkau informaciją, kaip iš tikrųjų yra Lenkijoje. Nežinau, gal jis nori kuriai nors valdžiai įtikti ar pataikauti. Nebuvo jokių laikinų, kaip sakyti, mažmeninių kainų lengvatų arba pokyčių, nemačiau, nes šita informacija, kurią aš paminėjau, yra surinkta platesnė, bet laiko taupymo sumetimais tai pasakiau.
Taip, pasiūla ir paklausa – šito dėsnio negali nuneigti, bet, žinote, pasiūla dabar yra santykinai apibrėžta vieno tiekėjo, tai galbūt truputį turi įtakos. Bet aš noriu pasakyti taip, jeigu jūs skaitėte gegužės 18 dienos Europos Komisijos komunikatą, kur net yra pabrėžta, kad visos Europos Sąjungos valstybės turi pereiti prie elektros, dujų ir kitų energetinių išteklių kainų reguliavimo, nesvajokite, kad elektros ir dujų kainos sumažės iki 2024–2025 metų. Mes, kaip politikai, tam irgi turime būti pasiruošę. Čia yra Europos Komisijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėl motyvų už kalbėti užsirašė A. Skardžius. Jo salėje nėra. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų situacija yra tokia, kokią mes šiandien turime. Aš tik dėl to sakau, kodėl reikėtų balsuoti už, todėl, kad gal premjerė, matydama situaciją ir tikėdamasi, kad praras biudžeto finansavimą ir pajamas, kreipsis į Konkurencijos tarybą, kad būtų atliekamas tyrimas „PKN Orlen“ Lietuvoje ir įmonės, kuri įveža produktus į Lietuvą, nes tai yra akivaizdu. Žaliavos kaina praėjusių metų gruodžio, lapkričio mėnesiais buvo 97 doleriai už vieną barelį, kaštai realiai nepasikeitė, akcizai Lietuvoje, minimalioji mėnesinė alga ir kiti mokesčiai padidėjo 18 %, žaliavos kaina dabar pakilo iki 115 dolerių už barelį, tai apskritai benzino kaina, kuro kaina, tikroji kaina, lentynos kaina galėjo pakilti iki 24–25 euro centų. Pas mus atsitiko priešingas veiksmas – kaina pakilo net 1 euru 20 centų. Tai yra dabar vienas klausimas.
Antras dalykas yra, dėl jo premjerė, aš tikiuosi, kreipsis į Konkurencijos tarybą, dėl „Mažeikių naftos“, „PKN Orlen“, tai yra „ORLEN Lietuva“ yra uždaryta nuo kovo 1 dienos. Kaip jie informavo, dirba labai nedideliu pajėgumu, produkcijos yra pagaminta iki rugsėjo mėnesio. Tai dabar man pasakykite, jeigu produkcija buvo pagaminta lapkričio, gruodžio, sausio, vasario mėnesiais, iki konflikto ir iki karo situacijos, kaštai buvo vieni, dabar gamykla nedirba, negamina produkcijos, bet kurą pardavinėja tris kartus brangiau, negu pardavinėjo iki to konflikto. Tai nejaugi valstybėje nėra institucijų, kad jos šiandien tą dalyką ištirtų ir nustatytų? Aš manau, kad tai yra didžiausia bėda, ką mes šiandien turime valstybėje, todėl tikrai siūlau pritarti, o svarstymo stadijoje, manau, tiek vienas, tiek kitas komitetas kreipsis į Vyriausybę, kreipsis į tarybą, kad tie tyrimai būtų atliekami.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, valstybės biudžeto požiūriu, šis pasiūlymas skamba kaip paskutinio Babilono karaliaus Baltazaro puota. Taip kartais dar vadinamos linksmybės nelaimės išvakarėse. Esant didelio ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje priimti sprendimą, kuris kainuotų 127 mln. eurų, be jokių garantijų, kad visa nauda atitektų vartotojams, mano akimis, būtų labai neatsakinga. Jeigu rastųsi išmintingas sprendimas užtikrinti, kad degalinių operatoriai nepasinaudotų tokiu sprendimu ir nepasididintų savo pelno, aš balsuočiau už. Bet esamomis aplinkybėmis, esant ribotai konkurencijai tam tikruose regionuose, esant tokiai rinkai, kai produktai yra tie patys, kiekvienas degalinių operatorius gali nesudėtingai pažiūrėti, ką kas siūlo ir už kiek parduota, užtikrinti, kad nauda atiteks vartotojui, būtų gana sudėtinga. Todėl šitoje situacijoje aš kviesčiau kolegas susilaikyti balsuojant dėl šio projekto.
Gerbiamo R. Žemaitaičio siūlymui dėl aktyvesnės Konkurencijos tarybos veiklos aš tikrai pritarčiau. Man atrodo, tikrai nepakenktų, jeigu Konkurencijos taryba imtųsi aktyvių veiksmų tikrinti, ar nėra čia kartelinių susitarimų ir ar tikrai tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, jau atėjo balsavimo laikas, tačiau dar nesame apsvarstę paskutinio opozicijos klausimo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tam, kad ketvirtas klausimas yra pateiktas ir esant poreikiui šiek tiek pratęsiame posėdžio laiką, kad spėtume už viską balsuoti? Galime šitaip? Dėkoju.
12.40 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1252 straipsniu ir 1252 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1835 (pateikimas)
Taigi kviečiu E. Sabutį, kad pristatytų 1-20 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1835.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mielieji kolegos, atsižvelgiant į toliau augančias energetikos kainas, šiais įstatymų projektais siekiama sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, numatant nulinio PVM tarifo taikymą šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai ir lengvatinio 9 % tarifo taikymą elektrai ir dujoms. Tokia tvarka būtų taikoma nuo šių metų spalio 1 dienos iki kitų metų balandžio 30 dienos, tai yra visam ateinančiam šildymo sezono laikotarpiui.
Mūsų įsitikinimu, šis sprendimas tikrai sumažintų būsimas gyventojų sąskaitas ir iš dalies leistų amortizuoti infliacijos sukeltą kainų bumą Lietuvoje. Noriu, gerbiami kolegos, priminti, kad Seimas jau vieną kartą buvo žengęs panašų žingsnį ir nulinį PVM tarifą laikinai pritaikė centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Manau, visi matėme, kad tai davė tikrai teigiamą efektą. Šiuo kompensaciniu reguliavimu pasiekėme optimalių rezultatų, tai yra to, ko siekėme visada, – mažesnių išlaidų vartotojams.
Toks sudėtingas visiems Lietuvos gyventojams laikotarpis verčia imtis tikrai veiksmingų priemonių stengiantis sumažinti šildymo, dujų ir elektros kainas. Tą turime daryti jau dabar ir tikrai nelaukti kito šildymo sezono. Dar šioje sesijoje, mano manymu, turime pradėti sparčiau spręsti brangimo suvaldymo klausimus ir jokiu būdu nepalikti to rudeniui ar dar vėlesniam laikotarpiui. Tai būtų pati didžiausia klaida.
Svarbu pabrėžti, kad gyventojams, kurie savo namus šildo dujomis ir elektra, vis dar taikomas standartinis 21 % PVM tarifas. Siekiant nesukelti situacijos, kai šie Lietuvos gyventojai atsidurtų dar didesnėje diskriminacinėje padėtyje, kilo būtinybė lengvatinį PVM tarifą laikinai taikyti elektrai ir dujoms. Šis įstatymo projektas ne tik mažiau diferencijuotų energijos vartotojų grupes, bet ir spręstų faktiškai visų energijos kainų mažėjimą.
Taip pat būtina pabrėžti, kad ateinantį šildymo sezoną išaugusias žaliavų kainas pajus ne tik tie asmenys, kurie gyvenamąsias patalpas šildosi dujomis, elektra ar naudoja centralizuotą šildymą, tačiau ir ta vartotojų grupė, kuri šildymui naudoja malkinę medieną. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama papildyti kompensacinį mechanizmą ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto būtų dengiama PVM dalis, kurią sumoka vartotojai, įsigydami malkų ir medienos produktų, skirtų kūrenti.
Puikiai žinote, kad Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemų (iš jų renovuotų ir naujos statybos daugiabučių yra labai nedaug). Didelė dalis tokių daugiabučių gyventojų yra būtent socialiai jautrios gyventojų grupės. Pagrindinis skirtumas tarp seno tipo daugiabučių ir naujų ar renovuotų su autonominiu arba individualiu šildymo reguliavimu yra šilumos vartojimo reguliavimo pagal poreikius ir išgales nebuvimas. Lietuvoje apie 57 % visos sunaudojamos šilumos yra tiekiama centralizuotu būdu, šiuo būdu šilumą gauna beveik 700 tūkst. namų ūkių. Be kita ko, šilumos tiekimo kainos yra reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, todėl gyventojai tikrai pajustų visą PVM lengvatos naudą.
Reikia pabrėžti, kad valstybės narės gali nuspręsti taikyti lengvatinius PVM tarifus energijos produktams, jei jos laikosi ES PVM direktyvoje nustatytų minimalių tarifų ir konsultuojasi su ES PVM komitetu. PVM direktyvoje yra nurodytas minimalus lengvatinis 5 % PVM tarifas, kurį gali taikyti valstybės narės ir dėl kurio taikymo turi būti konsultuojamasi su ES PVM komitetu. Kai nėra galimybių taikyti nulinio PVM tarifo ar atleisti nuo PVM mokėjimo, valstybė narė gali taikyti PVM kompensavimo mechanizmą. Dėl tokio mechanizmo taikymo Europos Komisijos PVM komitetas yra pasisakęs savo darbiniame dokumente dėl PVM direktyvos taisyklių taikymo. Tačiau toks mechanizmas turėtų atitikti pagrindinius vidaus rinkos principus, toks kompensavimas negali būti laikomas valstybės pagalba ir dėl to taip pat negali būti sumažinta PVM bazė, naudojama apskaičiuojant nuosavus išteklius. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielas kolega, aš noriu jūsų paklausti: jūs, kaip doras socialdemokratas, kodėl siūlote sumažinti mokesčius visiems, turtingiems, neturtingiems, vidurinei klasei, užuot paėmus tuos, grubiai kalbant, apie 100 mln. ir jais padidinus kompensacijas, kurios būtų skirtos tiems, kuriems labiausiai to reikia? Labai panašiu keliu nuėjo Estija, Latvija, užtikrindamos, kad ne tik mažiausias pajams gaunantys, bet ir didelė dalis vidurinės klasės gautų kompensacijas už šildymą, užtikrindamos, kad kainos neaugtų virš tam tikros ribos. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą ir ačiū už pagyrimą. Tikrai esu doras socialdemokratas ir į šį klausimą jau atsakau ne vieną, ne antrą ir ne vieną dešimtį kartų. Galiu pasakyti, kad man susidaro įspūdis, kad užduodantys tokį klausimą žmonės kaip tik ir rūpinasi tais turtingaisiais. Kažkodėl į šalį numeta kelis šimtus tūkstančių, šiuo atveju Lietuvoje turbūt netgi virš milijono žmonių, kuriais tikrai reikėtų pasirūpinti.
Mano giliu įsitikinimu, dabar, šiandien mes jau neturime laiko imti, pradėti diferencijuoti, skaldyti ir galvoti, kurie čia turtingesni, kurie ne. Turtingi žmonės nei padidėjimo, nei sumažėjimo naudos nevertina, jie tą pajunta, bet jie nevertina, nes jų pajamose ir jų išlaidose visa tai atsispindi mikroskopine dalimi. Tačiau tie, kuriems būtent reikia tokios pagalbos, tai žino, vertina. Mano manymu, būtent toks pasirinktas būdas leidžia labai lengvai ir paprastai išspręsti šį klausimą neveliant į jį nei skaičiavimų, nei Mokesčių inspekcijos, nei savivaldos, nei nieko kito. Tai yra tiesus ir paprastas kelias, kaip iš karto sumažinti kainas ir kartu tuos gaunamus skaičius sąskaitose.
PIRMININKĖ. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad taip rūpinatės Vilniumi ir kitais didmiesčiais, kurie niekaip nesugeba rasti kitokių šaltinių kaip tik dujos. Gal galėtumėte vis dėlto paaiškinti, kodėl taip stengiatės dėl tų vartotojų ir tų savivaldybių, kurios degina dujas, kurios vis dar teka iš Rusijos į Europą, ne pas mus, ačiū Dievui, ir niekaip nesugeba rasti alternatyvių šaltinių sumažinti kuro kainas ir diversifikuoti savo tas, sakysime, rizikas dėl kainų augimo? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš vis dėlto nenorėčiau kaip jūs priešpriešinti vienų savivaldų kitoms savivaldoms arba vienų vartotojų kitiems vartotojams. Mano manymu, būtent ši Vyriausybė yra įsipareigojusi nemažai padaryti ir nuveikti, labai tikiuosi, kad tą ir padarys, kad būtų sumažinta iki minimumo priklausomybė nuo dujų, kad būtų įgalinta ir pradėtų veikti tikrai ambicinga žaliojo kurso programa arba darbotvarkė.
Šis klausimas, atkreipkite dėmesį, yra tikrai laikinas ir priemonė siūloma laikina. Ir tuo metu, kai ji yra taikoma, aš tikrai tikiuosi, kad ir Seimas, ir Vyriausybė tikrai užsiims būtent ir renovacijos paskatinimu, kad būtų surasti pigesni, mažiau taršūs ir panašiai energijos šaltiniai, naudojami būtent šildymui. Tada tokių klausimų nei jums, nei man tikrai nekils.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas. Salėje nėra. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, kai siūlome mažinti PVM vienai ar kitai prekei, piliečiai nuogąstauja, kad jie nepajus naudos, nes naudą pasiims pardavėjas arba tiekėjas. Kaip manote, kas padėtų išvengti tokio scenarijaus, kokias priemones turėtume numatyti, jeigu tokių iš viso reikėtų?
E. SABUTIS (LSDPF). Šiuo atveju mano pristatomu klausimu ta nauda būtų iš karto akivaizdi, nes šitos kainos yra reguliuojamos. O jeigu klausiate, tarkime, apie pridėtinės vertės mokestį maistui arba kurui, tai jau esu atsakinėjęs į tokį ir panašius klausimus iš šitos tribūnos. Mano manymu, tai yra ir Vyriausybės, ir Seimo visa galimybė tartis ir derinti šituos kainų sumažinimo, kas susiję su mokesčių sumažinimu, klausimus ir programas būtent su asocijuotomis struktūromis, pasirašyti geros valios deklaracijas, tai yra fiksuoti kažkokias atitinkamas sumas, kainas ir panašiai. Manau, tai yra įmanoma, bet šiuo mano pristatymu konkrečiai šituo klausimu tai iš esmės nieko daryti nereikia.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi V. Fiodorovas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas būtų toks: kodėl pasirinktas būtent toks procentas? Galbūt kokį nors kitokį, gal nulinį tarifą būtų galima taikyti?
E. SABUTIS (LSDPF). Žinote, procentas yra toks, koks yra, ir pasirinktas toks, koks yra pasirinktas. Aš buvau vienas iš tų Seimo narių, kuris dalyvavo vadinamojoje taikinimo grupėje arba taikinimo komisijoje (nežinau, kaip ją tiksliai reikėtų pavadinti). Net neabejoju, kad jeigu ir šitam, ir prieš tai buvusiems ir pristatytiems klausimams Seimas pritars po pateikimo, vis tiek mes turėsime ir su Vyriausybe, ir kartu su Seimu, ir su komitetais atidirbti atitinkamą sistemą, turėti atitinkamus skaičiavimus. Manau, jeigu Seimas parodys savo gerą valią ir politinį ryžtą, tie procentai galės būti koreguojami. Mano, aišku, kaip ir visada noras būtų koreguoti į mažesnę pusę, tačiau pasirinkti skaičiai yra tokie, kokie, manau, turėtų būti kompromisinis variantas, tinkantis ir valdantiesiems, ir opozicijai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi K. Mažeika.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad klausimas grįžo į darbotvarkę, nes jis yra svarbus žmonėms.
Taip pat sutinku su jumis, kaip minėjote, apie žaliojo kurso darbotvarkę, kad tikrai verta jos palaukti ir tikrai tai galėtų turėti įtakos toms vartojimo kainoms žmonėms ateityje. Bet klausimą reikia spręsti dabar. Tai, kad mes kalbame ir diskutuojame apie tai, kad PVM šildymui, elektrai mažėtų buitiniams vartotojams, yra sveikintinas.
Mano klausimas būtų toks: kadangi mes visą laiką pamirštame tuos žmones, kurie savo namus šildosi, liaudiškai tariant, dujų balionais, ar tas PVM apimtų būtent ir juos? Ar tie žmonės neiškristų iš šito įstatymo reguliavimo, nes dabar, kas yra priimta ir galioja, šie žmonės, šie vartotojai nepatenka į reguliavimą? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, kolega. Jeigu atsakyčiau tiesiai ir atvirai, jeigu tikrai jų neapimtų, labai norėčiau, kad po pateikimo būtų pateiktas pasiūlymas, kad apimtų ir juos.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų projektas vertas diskusijos. Tuo labiau kad reikia nepamiršti, jog, žinome, iki šiol daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka taip pat lengvatinį PVM, o privačių namų savininkai, kūrenantys malkomis arba bet kokiu kitu kuru, moka visą PVM. Iš tiesų tas turbūt nelygybės jausmas yra jau kuris laikas. Prisimenu, kai dabartiniai valdantieji šitą lengvatą daugiabučiams namams prastūmė, taip liaudiškai tariant. Turbūt tas nelygybės jausmas iki šiol žmones verčia jaustis negerai.
Kaip jūs manote, ar iš tiesų tai turėtų būti sulyginta, kad žmonės, naudodami vienokius ar kitokius energijos resursus, nepriklausomai, kur jie gyvena arba kokia forma juos naudoja, kad ir tas pačias dujas, ar balionuose, ar vamzdynu, ar dar kažkaip, kaip ir lygiai taip pat ar kūrena miestuose malkomis ar dujomis, ar kažkuo, kad žmonės galėtų…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …lygiai taip pat ir daugiabučiuose, ir privačiuose namuose naudotis tokiomis pačiomis lengvatomis? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, kolega. Atsakymas negali būti vienareikšmiškas, nes tikrai bet kuriuo atveju turime įvertinti ir žaliąjį kursą, tikrai neturėtume papildomai skatinti žmones šildytis taršiomis priemonėmis arba taršiais energijos ištekliais, kurie didina šiltnamio efektą. Tačiau šiuo atveju valstybė, mano manymu, neturėtų ir dirbtinai jų bausti. Šalia šitų priemonių, lygiai taip pat turi eiti visiškai konkrečios priemonės, kaip padėti žmogui išvengti tokių priemonių, tokio šildymo būdo, kad žmogus galėtų pasirinkti arba nebrangiai pereiti prie kito šildymo būdo, kuris būtų taip pat kompensuojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai. Už kalba A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Už kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Svarstome visą antiinfliacinį paketą. Kiekvienas iš jūsų galėjote dar kartelį išgirsti tuos argumentus, kuriuos išsakė šių projektų teikėjai. Manau, kad paskutinis projektas yra ypač svarbus tuo, kad jis yra ne skaldantis, o vienijantis, būtent individualių namų vartotojai susilygina su centralizuoto šildymo vartotojais. Manau, kad mes turime eiti į sutarimą, o ne išsiskyrimą. Dėkoju ir kviečiu palaikyti visus projektus, ypač paskutinį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, labai svarbu šiandien sutarti, kad iš tiesų augant energijos kainoms papildomi sprendimai bus neišvengiami. Ar tai bus pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, ką matėme ir šių metų pradžioje Vyriausybei pasiūlius Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui, ar tai bus kompensacijos ir jų prieinamumas platesniam visuomenės ratui, ką matome kitose Baltijos šalyse kaip sprendimą, ar tai bus kainų fiksavimas, ką pasiūlė Vyriausybė, – labai svarbu, kad sprendimas, kurį priimsime, o reikės priimti mums visiems kartu, duotų realų poveikį gyventojams. Ir sutikite, kad pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas 10 %, kai kainos auga 200 %, iš tiesų gyventojams esminio poveikio neturės.
Šiuo atveju aš kviečiu kolegas susilaikyti dėl šio paketo ir susėdus kartu tartis dėl esminių priemonių, kurios turėtų reikšmingą poveikį gyventojams, suvaldytų ir sumažintų energijos kainų augimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Kviečiu užimti vietas, pradėsime balsavimą.
Siūlau ir pradėti balsuoti nuo ką tik apsvarstyto 1-20 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-1835. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 128: už – 61, prieš – 22, susilaikė 45. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Kas pritariate grąžinimui tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad šį projektą reikėtų atmesti, balsuojate prieš. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 122: už – 78, prieš – 44. Projektas grąžintas tobulinti.
12.59 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1817 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame prie 1-17 klausimo – Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-1817. Balsuojame.
Balsavo 130 Seimo narių: už – 61, prieš – 36, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. Turime apsispręsti dėl grąžinimo tobulinti ar atmetimo. Kas pritariate, kad grąžintume tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad projektą reikėtų atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 35, prieš – 65. Projektas atmestas.
13.00 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1818 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-18 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-1818. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 59, prieš – 27, susilaikė 41. Nepritarta. Turime apsispręsti dėl tobulinimo ar atmetimo. Kas pritariate, kad tobulintume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 56, prieš – 39. Projektas grąžintas tobulinti.
13.02 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1815 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis opozicijos klausimas, dėl kurio balsuojame, 1-19 klausimas – Akcizų įstatymo projektas Nr. XIVP-1815. Balsuojame.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 59, prieš – 29, susilaikė 40. Nepritarta. Turime apsispręsti, ar projektas bus grąžintas tobulinti, ar jis bus atmestas. Balsuokime.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 58, prieš – 45. Projektas grąžintas tobulinti. Replikos po balsavimo. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tenka padėkoti valdantiesiems už tą suteiktą viltį ir apgailestauti, kad vėl su tuo valdančiųjų buldozeriu buvo pervažiuota per mažus išdygusius demokratijos lūkesčių daigučius Lietuvos parlamente. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (LRF). Kiek žinau, sudaryta darbo grupė kalbėjo, derėjosi ir Prezidentas tarpininkavo, sakė, kad konservatoriai bus demokratiški, geri, kad pritars, leis įtraukti opozicijai klausimus į darbotvarkę, kad jiems pritars, ir iš karto išdūrė, apgavo. Aš dabar kreipiuosi į opoziciją: ar dirbsime toliau, ar einame į kitą salę posėdžiauti?
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų ir aš tikėjau, esu Seimo naujokė ir tikėjau, kad nuoširdžiai norima rasti dialogą. Bet ir vėl opozicija gavo mazgote per veidą. Žiūrėdama dabar į besišypsantį kolegos M. Maldeikio veidą noriu pasakyti, kad visai nejuokinga.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, kaitiname aistras. Beje, nė vienas dabar kalbėjusių nedalyvavo dialogo grupėje. Aš noriu pasakyti, įvyko taip, kaip ir buvo sutarta: klausimai bus… (Šurmulys salėje) Klausimams nebus pritarta po pateikimo, tačiau bus leidžiama tobulinti. Ar turite priekaištų? Manau, ne.
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tas susitaikymas išties buvo butaforinis. Bet aš kreipiuosi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius. Kolegos, jūs matote, kad Kaliningrado situacija kaista valandomis. Išties ta vienybė reikalinga. Jūs galėjote pritarti po pateikimo, kad galėtume vėl susivieniję kartu dirbti. Kolegos, ką jūs darysite, jeigu išauš X diena? Ką jūs darysite?
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Beje, gerbiami kolegos, diplomatija ir siekis atrasti vienybę buvo bent jau diplomatiškai leisti pateikti, o vėliau jau savo jėgą buvo galima demonstruoti priėmimo stadijoje. Šiuo atveju aš matau, kad jūs palaikote pono A. Kubiliaus poziciją, kad opozicija jums šioje salėje yra nereikalinga ir visos derybos buvo reikalingos tik tam, kad pažemintumėte opoziciją, pasityčiotumėte iš jos, kad leistumėte pateikti ir parodytumėte, kad net po pateikimo galima atmesti projektus ir kreivai besišypsant galima iš mūsų tyčiotis. Ačiū jums. Tikrai demokratija Lietuvoje gyvuoja ir vienybė, ypač taip reikalinga dabar, gyvuoja jūsų dėka. Įeisite į istoriją, kaip ta valdančioji dauguma, kuri padarė daugiausiai žalos Lietuvai ir jos nepriklausomybei.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš nežinau, kodėl jūs, opozicija, čia taip purkštaujate ir nepatenkinti esate? Taigi yra valdančioji dauguma. Jeigu tokie šūstri esate, imkite valdžią ir formuokite. Ten yra dauguma. Jų valia ir buvo priimtas sprendimas. Jie tą nusprendė.
Dabar, ką pasakė E. Gentvilas. Jeigu vyko derybos, tai buvo iš frakcijų suvesti derybininkai. Tai arba jūs, derybininkai, dirbote anoje, valdančiojoje, pusėje, nes nežinau, koks derybininkas turi būti ataušęs, ūkiškai pasakysiu, nežinantis Statuto, kad derėtųsi su sąlyga, kad leistų pateikti, atmesti ir po to tobulinti. Taigi Statute aiškiai pasakyta – jeigu atmetė, eikite namo ir iš naujo rašykite projektą. Tokiu atveju tenka opozicijai šiandien pripažinti, ko, beje, Prezidentas ketvirtadienį nepasakė, kad opozicija nėra vieninga, nėra nusiteikusi dirbti, todėl valdančioji dauguma mus mausto kaip katučius – ką nori, tą su mumis ir daro. Jeigu nors kiek čia jūs susispaustumėte, susiimtumėte… Po pietų bus įstatymų priėmimai, na, ir parodykite jiems valią, kad susirinktų 71. Nebalsuokime, ištraukime korteles ir tada pasižiūrėsime, kaip bus. Tai jūs ir pamokykite vieną kartą, o ne verkime, kad jie mus skriaudžia. O Augis yra… Teisingai, išdūrėte dar kartą opoziciją.
PIRMININKĖ. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, labai gaila. Jūs iš tikrųjų labai aiškiai parodėte, kad opozicijos nereikia, ne tik kalbomis, bet dabar jau ir veiksmais parodėte. Prieš tai kalbėjote, kad performuosite komitetus ir panašius dalykus padarysite. Tai padarėte valingai. Tai padarėte. Labai gaila. Iš tikrųjų kolegos jau kalbėjo, kad tuo metu, kai reikia susitelkimo, jūs net progos neleidžiate to susitelkimo pademonstruoti.
Noriu paprašyti kolegų, kurie dalyvavo dialogo grupėje, nešnekėti nesąmonių. Kas susitaria tokius dalykus, kad bus tik pateikimas ar panašiai? Derybininkai pademonstravo gerą valią, pasitikėdami tam tikra prasme, ir nebuvo tokio susitarimo, kad tik pateiksime, patobulinsime ar panašiai. Čia yra jūsų nuomonė, tokių susitarimų nebuvo. Maža to, kad jūs pademonstravote buldozerį šiandien, dar ir bandote apjuodinti opoziciją ir derybininkus kažką panašaus komentuodami. Turėkite sąžinės bent čia.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami opozicijos atstovai, nei mes čia džiūgaujame, nei ką nors norėjome apjuodinti. Mes kaip tik balsavome sąžiningai dėl jūsų projektų. Jeigu matome, kad nebalsuosime dėl jų ateityje, tai ar reikia dabar tų dirbtinių žaidimų lyg kokio pataikavimo, kad po pateikimo pritariame, o žinome, kad svarstymo stadijoje visi balsuosime prieš? (Balsai salėje) Ar tikrai reikia vieniems prieš kitus čia apsimetinėti?
Opoziciją tikrai vertiname ir tikimės, kad toliau draugiškai dirbsime. Beje, atkreipiu dėmesį, kad šiandien priėmėme du opozicijos atstovų teiktus projektus. Ne po pateikimo pritarėme, bet jau priėmėme. Tai L. Nagienės ir L. Savicko projektai. Taigi yra atvejų, kai mes palaikome opozicijos iniciatyvas.
PIRMININKĖ. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Tikrai nekalbėsiu apie buldozerį ar šypsenas, bet mane jaudina tai, kad Lietuva su antiinfliacinių priemonių planu tarp beveik visų Europos Sąjungos šalių yra paskutinė arba vėliausiai juos priima. Aš tikrai visų Europos Sąjungos šalių antiinfliacinių priemonių planus studijuoju, kaupiu ir analizuoju.
Kitas dalykas. Mielieji, laukiu mokestinės reformos įstatymų projektų paketo. Kitas dalykas. Jūs turbūt visiškai nereaguojate, ką kalba Europos Komisija savo komunikate, kad Europos Sąjungos valstybės jau susirūpintų dėl elektros ir dujų kainų reguliavimo iki 2024–2025 metų. Gerbiamas Razma, kokie yra jūsų valdžios prioritetai? Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, noriu atsakyti į vicepirmininko pasiūlymą, tiksliau, pasisakymą, kam reikėjo pritarti, jeigu kitose stadijose bus nepritarta. Tai dėl vienos paprastos priežasties: mūsų jaunieji kolegos, kurie šalia sėdi, visą laiką teikdami savo įstatymų projektus prašo tik vieno – pritarti po pateikimo, kad galėtume pradėti diskusijas Seime. Lygiai toks pat noras šiandien buvo ir opozicijos, kad jūs pritartumėte tiems keturiems įstatymų projektams, kurių priėmimas negarantuojamas, bet atsirastų galimybė diskutuoti Seime. Šiandien jūs dar kartą parodėte negerą valią, kalbant apie požiūrį į opoziciją. Labai gaila.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Visai pabaigoje. Iš tikrųjų apie energetinį skurdą, kodėl vienas iš projektų apie tai ir kalbėjo šiandien? 32 % žmonių šiandien yra žemiau skurdo ribos ir 30 % žmonių, maždaug tiek pat, nėra pasirinkę nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Tai mes spręskime problemą. Dalis jų dėl objektyvių priežasčių: dėl turto neįteisinimo, dėl bendraturčių nesutikimo, dėl artimųjų mirties priežasčių ir taip toliau, ir taip toliau, galų gale dėl nebaigtų statybų. Visa tai per savaitę, kolegos, tikrai nebus išspręsta. Tai būtų sprendimo būdas, kurį jūs dabar tiesiog užkirtote – 30 % žmonių įvarėte į kampą. Nežinau, jūs su tomis šypsenomis labai keistai atrodote šioje salėje.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Ačiū, kolegos. Mes jau viršijome rytinio posėdžio laiką. Balsavimai dėl rezervinių klausimų keliami į popietę.
13.13 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar turime du Seimo narių pareiškimus. Pirmasis, atrodo, norėtų kalbėti ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien nelabai gausus Šeimų sąjūdžio būrys susirinko prie Seimo pievutėje. Keista, kad šį kartą Vilniaus savivaldybė davė leidimą pievoje susirinkti. Kaip žinote, homoseksualai Tarptautinę šeimos dieną, gegužės 15 dieną, buvo susirinkę prie Katedros, pačioje garbingiausioje vietoje, o Šeimų sąjūdžiui, kuris norėjo paminėti Tarptautinę šeimos dieną, nebuvo leista susirinkti Vingio parke.
Sakiau, nenusiminkite, mažasis būry, patys uoliausi ir drąsiausi, juk šiandien Rusijoje susirenka dar mažiau ir Baltarusijoje taip pat labai mažai mitinguotojų, pavieniai, nes ten yra persekiojami žmonės, kurie piketuoja prieš Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, prieš Rusijos prezidentą V. Putiną. Taip pat ir pas mus tiems, kurie praeitais metais susirinko į mitingus, ypač rugpjūčio 10 dienos mitingą, faktiškai beveik visiems pradėti ikiteisminiai tyrimai, visi yra persekiojami. Labai sparčiai einame Rusijos ir A. Lukašenkos keliais.
Žinoma, aš manau, kadangi nelabai didelis būrys, gal greičiausiai jie jau bus uždaryti kaip ir mokytoja A. Astrauskaitė į psichiatrinę ligoninę ir atlikta ekspertizė. Ar sveikas žmogus gali per lietų atvažiuoti į šitokį mitingą ir reikalauti, kad nebūtų priimtos įvairiausios konvencijos, tarp jų Stambulo, kažkokios civilinės sąjungos, tos, kurios griauna pamatines mūsų valstybės vertybes, šeimos vertybes?
Pabaigai noriu pasidžiaugti. Galų gale atvažiavo į Ukrainą trijų galingiausių Europos Sąjungos šalių: Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos, vadovai. Bet atvežė Ukrainai ne to, ko jinai prašė – ne ginklų, bet atvežė Stambulo konvenciją. Tegyvuoja Europos Sąjunga!
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas taip pat buvo užsirašęs, bet jo salėje nematau.
Kolegos, baigiame Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.