LIETUVOS rESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 47 ir 49 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Valstybės tarnybos įstatymas valstybės pareigūnams visa apimtimi šiuo metu netaikomas. Numatytas tik atskirų nuostatų taikymas (pvz., kai kurios nuostatos, susijusios su materialine atsakomybe ir žalos atlyginimu, materialine pašalpa, Seimo, Prezidento, Vyriausybės paskirtų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų kompetencijų ugdymu ir kt.). Atskirų valstybės pareigūnų socialinės garantijos yra numatytos atskiruose specialiuose įstatymuose arba iš viso nėra nustatytos. Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) žurnalistų etikos inspektoriui ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) pirmininkui ir jo pavaduotojui socialinių garantijų, kurias turi kiti valstybės pareigūnai, ombudsmenų institucijų vadovai (pvz., vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Seimo kontrolieriai ir kt.) nenumato. Priėmus šį įstatymą būtų suvienodintos valstybės pareigūnų socialinės garantijos, užtikrintas lygiateisiškumas ir teisėtų lūkesčių principas. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad tos pačios socialinės garantijos būtų taikomos ir valstybės pareigūnui – žurnalistų etikos inspektoriui bei Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Komisija, kaip ir kitos valstybės institucijos, pagal galimybes dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautiniuose projektuose. Pagal dabar galiojančią Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies redakciją, žurnalistų etikos inspektorius negali gauti užmokesčio už veiklą tokiuose projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Tarnybos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą draudimą teisėjams gauti kitą atlyginimą, išskyrus užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo pagrindai suponuoja ir tokią valstybės, jos institucijų ir jose dirbančių asmenų veiklą, kuria siekiama prisidėti prie kitų valstybių partnerystės su Europos Sąjunga ar NATO arba jų integracijos į šias organizacijas skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, kaip antai demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, sklaidą. Atitinkamai, teisėjų teisė gauti užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą buvo išaiškinta kaip apimanti teisę gauti užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, kitų tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu, kai dalyvaudami šiuose projektuose teisėjai vykdo pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Valstybės pareigūnų teisė dalyvauti su institucijos veikla susijusiuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose yra numatyta ir konkrečių institucijų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme yra nustatyta lygių galimybių kontrolieriaus galimybė gauti užmokestį už Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų institucijų veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla. Analogiškos galimybės numatytos ir Seimo kontrolieriui (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme) bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriui (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme). Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme yra numatyta akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus galimybė gauti atlyginimą už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, kurie yra susiję su akademine etika ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos tobulinimu. Galimybė dalyvauti su institucijos veikla susijusiuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose taip pat įtvirtinta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme.
Įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę ir žurnalistų etikos inspektoriui bei Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui gauti užmokestį už veiklą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla.
Visuomenės informavimo įstatyme nenumatoma galimybės atleisti žurnalistų etikos inspektorių iš pareigų, kai jis nebegali jų eiti dėl sveikatos būklės, nors toks įgaliojimų pasibaigimo pagrindas yra įtvirtintas visų kitų ombudsmenų institucijų vadovų atžvilgiu. Įstatymo projektu siekiama suvienodinti pareigūnų įgaliojimų pasibaigimo pagrindus ir siūloma išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus įtraukiant nuostatą, jog inspektorius atleidžiamas iš pareigų, kai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali jų eiti.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos iniciatyva Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Juozapaitis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Žurnalistų etikos inspektoriui ir Komisijos nariams Valstybės tarnybos įstatymas visa apimtimi netaikomas.
Atskirų valstybės pareigūnų socialinės garantijos yra numatytos atskiruose specialiuose įstatymuose arba jos yra iš viso niekur nenumatytos. Atsižvelgiant į tai, teisinis reglamentavimas yra nevienodas. Valstybės pareigūnams numatytos išeitinės išmokos 2-4 mėnesių atlyginimo (darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, pareiginės algos) dydžio. Šiuo metu Įstatymas žurnalistų etikos inspektoriui, Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui socialinių garantijų, kurias turi kiti valstybės pareigūnai, ombudsmenų institucijų vadovai (pvz., vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Seimo kontrolieriai ir kt.) iš viso nenumato.
Įstatymo 47 straipsnio 9 dalis nustato, kad Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais, autorinėmis sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikti jiems paslaugas pagal kitą sutartį, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, yra susiję darbo santykiais, autorinėmis sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikia jiems paslaugas pagal kitą sutartį arba eina pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose, arba yra šių subjektų dalyviai, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik Komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, išskyrus atvejus, kai Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas dirba mokslinį ar pedagoginį darbą ir (arba) gauna autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, jei tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Įstatymo 49 straipsnio 7 dalis nustato, kad „Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“
Įstatyme neįtvirtintas žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo iš pareigų pagrindas, kai jis nebegali jų eiti dėl sveikatos būklės.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad žurnalistų etikos inspektoriui Valstybės tarnybos įstatymas būtų taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas.
Siūloma nustatyti, kad žurnalistų etikos inspektorius turėtų galimybę gauti užmokestį už veiklą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla.
Įstatymo projektu išplečiami žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo iš pareigų pagrindai, nustatant, kad jis atleidžiamas, kai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali jų eiti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus žurnalistų etikos inspektoriaus ir Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijai, jeigu jie nėra paskiriami antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tuo atveju jei įgaliojimai nutrūktų dėl sveikatos priežiūros įstaigos išvados, būtų išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Mirties atveju žurnalistų etikos inspektoriaus bei Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo šeimos nariams būtų išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nurodytos išmokos žurnalistų etikos inspektoriui, Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui mokamos iš institucijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Priėmus Įstatymo projektą, bus numatytos socialinės garantijos valstybės pareigūnui – žurnalistų etikos inspektoriui bei Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui, užtikrintas teisinis aiškumas, lygiateisiškumas ir teisėtų lūkesčių principas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Siūlomas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Teisės aktų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Įstatymo įgyvendinimo teisės aktų nereikės.
13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Papildomų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra ,,inspektorius“, „žmogaus teisės“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.