K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. XII-532

2 IR 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-3158

                                                                        NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2019- 03-20 Nr. 102-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Rivena Zėgerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

NNr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

SStr.

SStr. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-02-22

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, kuria būtų apribojama savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra, teisė atsistatydinti iš užimamų pareigų. Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) tokio asmens prašymo atsistatydinti nepriimtų. Šioje nuostatoje nurodyto asmens teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų ribojimas neturi konstitucinio pagrindo, kuris prieš asmens valią priverstų jį dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ir neatitiktų Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės pasirinkti laisvai darbą, kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų). Kartu pažymime, taikant siūlomo teisinio reguliavimo ir Seimo statute įtvirtinto teisinio reguliavimo lyginamąjį metodą, matyti, kad pagal Seimo statuto 243 straipsnį asmuo (Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai, Seimo nariai, šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas), kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas. Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas, ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas. Taigi, mūsų nuomone, nėra pagrindo nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą politikų (savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra ir Seimo nario, kuriam taikoma apkalta) teisei atsistadidinti (atsisakyti mandato) iš užimamų pareigų (iki balsavimo pradžios) įgyvendinti.

Be to, vertinama projekto nuostata ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad „Vyriausioji rinkimų komisija jo pareiškimo atsistatydinti nepriima“ riboja ne tik asmens teisę kreiptis į šią institucija, bet ir šios institucijos įstatymuose nustatytus valdingus įgaliojimus priimti ir nagrinėti jai teikiamų asmenų prašymus, skundus ir priimti dėl jų sprendimus. Konstitucijos 33 straipsnio antroji dalis laiduoja piliečiams skundo teisę, t. y. teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus. Tirti piliečių skundus ir prašymus – kiekvienos valstybės institucijos pareiga (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Kitaip būtų paneigtos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei – vienas iš teisinės valstybės principo elementų, įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad piliečiai turi teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat garantuojant piliečiams galimybę ginti savo teises teisme, peticijos teisę, teisės aktuose reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. Tokią valstybės institucijoms ir įstaigoms teikiamų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, taip pat Viešojo administravimo įstatymas, kuriuo savo veikloje turi vadovautis ir VRK. Atsižvelgus į tai, taip pat į tai, kad asmens teisės teikti prašymą valstybės institucijai teisinė prasmė ir reikšmė nėra tapati tokį prašymą gavusios ir išnagrinėjusios valstybės institucijos pareigai tokį prašymą besąlygiškai tenkinti, vertinama nuostata negali būti formuluojama kaip draudimas VRK priimti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero teikiamą atsistatydinimo pareiškimą.

Pritarti

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (ar eiti tam tikras pareigas, ar ne) (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai).

Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus <..> nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas nutarimuose yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais ir kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui ir, kad konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Manytina, kad nėra pagrindo nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą politikų (savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra ir Seimo nario, kuriam taikoma apkalta) teisei atsistatydinti (atsisakyti mandato) iš užimamų pareigų (iki balsavimo pradžios) įgyvendinti, juolab nustatant griežtesnius standartus savivaldybės politikams.