PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIVP-1805
2022-09-26
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
3 |
56 |
|
Argumentai: Formuojant viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regioną, siūloma neapsiriboti teritorijomis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, nes, siekiant ekonominio efektyvumo, ar net teritoriniu požiūriu gali būti naudingiau formuoti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regioną ne apskričių pagrindu.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 56 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,56.
Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas (toliau –
viešojo vandens tiekimo regionas) – teritorija
|
2. |
15 |
10 |
|
Argumentai: Pasiūlymu nustatoma, kad Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai parenkant garantinį vandens tiekėją, kuris privalės vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, siekiant ekonominio efektyvumo, neliktų apribojimo paskirti garantinį vandens tiekėją tik iš konkretaus regiono (apskrities) teritorijos – 10 straipsnyje siūloma nenaudoti „regiono“ sąvokos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba išrenka geriausius šio straipsnio 11 dalyje
nustatytus kriterijus turintį viešąjį vandens tiekėją
|
3. |
15 |
11 |
1-4 |
Argumentai: Siūloma koreguoti kriterijus, kuriuos turi atitikti garantinis vandens tiekėjas. Pasiūlymu keičiama nuostata, kad garantinis vandens tiekėjas turi būti paskirtas viešojo vandens tiekėju vienoje iš regiono savivaldybių, ir išbraukiama nuostata, kad garantinis vandens tiekėjas turi būti didžiausias pagal vandens tiekimo paslaugų pardavimą regione.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 11 dalies 1-4 punktus ir juos išdėstyti taip:
„11. Garantinis vandens tiekėjas turi atitikti šiuos kriterijus: 1) turi būti
paskirtas viešuoju vandens tiekėju vienoje iš 2) turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą, kuris vertinamas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje nustatyta tvarka; 3) įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5;
|
4. |
15 |
12 |
|
Argumentai: Siekiant ekonominio efektyvumo ir kainų už vandens ir nuotekų tvarkymą savivaldybėse tolygumo, pasiūlymu nustatoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba garantiniu vandens tiekėju galėtų parinkti įmonę, kurios metinė apyvarta yra ženkliai didesnė už jai administruoti priskiriamą savivaldybės viešojo vandens tiekėjo įmonę.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Garantiniam vandens tiekėjui administruoti priskiriamo savivaldybės viešojo vandens tiekėjo metinė apyvarta negali viršyti 10 procentų garantinio vandens tiekėjo metinės apyvartos.“
Buvusias 15 straipsnio 12-19 dalis laikyti atitinkamai 13-20 dalimis.
|
5. |
33 |
18 |
|
Argumentai: Savivaldybėse veikiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės didelę dalį pajamų gauna už paslaugų teikimą abonentams. Stambūs abonentai, dėl išaugusių energijos sąnaudų padidėjus centralizuoto vandens tiekimo kainai, arba mažina gamybą, arba siekia individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Dėl to svarbu didinti stambių abonentų suinteresuotumą naudotis centralizuotąja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema – didžiųjų abonentų turėjimas leidžia vandentvarkos bendrovėms užtikrinti mažesnį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų lygį visiems vartotojams (gyventojams).
Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos galėtų būti diferencijuojamos pagal suvartojamo vandens ir (arba) pašalinamų nuotekų kiekį. Tokiu būdu vandentvarkos bendrovės galėtų taikyti mažesnę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą abonentams, naudojantiems didesnį geriamojo vandens kiekį ar išleidžiantiems daugiau nuotekų. Tokia kainodara skatintų didžiuosius abonentus naudotis centralizuotąja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema, o tai vandentvarkos įmonėms leistų užtikrinti mažesnę vandens tiekimo kainą savivaldybės gyventojams. Pažymėtina, kad panašus stambaus vartotojo statuso suteikimas ir su tuo susijęs kainų reguliavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymuose.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją, suvartojamo vandens ir (arba) pašalinamų nuotekų kiekį. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“
|
Teikia
Seimo narys
Edmundas Pupinis