LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
NR. I-1336 NR. I-1336 10, 11,
12, 14, 15, 16, 19, 191, 21, 29, 30, 32 , 36 ir 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 181 straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336
12 ir 19 strAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
Nr. XIII-3011
pakeitimo BEI
LIETUVOS
RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110
2, 14, 18, 21 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 191, 21, 29, 30, 32 , 36 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. 1) rengimą paskatino:
1. Siekis suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu.
2. Poreikis nustatyti terminą, iki kada gali būti pateikiamas prašymas, kai asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, o socialinio draudimo įmokas sumoka už visą kalendorinį mėnesį.
3. Poreikis skelbti apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, išskaidytus pagal apdraustųjų asmenų lytis.
4. patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų atliekamų veiksmų aprašymus;
5. Siekis mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administracinę naštą, kai atidedamas socialinio draudimo įmokų, delspinigių ar baudų skolos sumokėjimas (išieškojimas).
6. Poreikis nustatyti, kad tik draudėjams, nukentėjusiems dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų, taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnio nuostatos.
7. Poreikis tikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) veiklos teisinį reguliavimą, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) vykdomas funkcijas.
8. Poreikis tikslinti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės išieškojimo ar jos užbaigimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3011 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. 2) rengimą paskatino:
1. patikslinti, kad socialinio draudimo įmokų permoką sudaro ne tik socialinio draudimo įmokos, bet ir delspinigiai, baudos, palūkanos;
2. nustatyti, kad jei dalis socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas) rengimą paskatino:
1. Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija „valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamų papildomų išlaidų sąvoką ir (ar) jų baigtinį sąrašą.“
2. Vieningo teisinio reguliavimo trūkumas dėl savarankiškai dirbančių asmenų teisės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas gaunant pajamų.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus specialistai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta:
1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai. Socialinio draudimo įmokos, sumokėtos nuo didesnės įmokų bazės, grąžinamos draudėjams.
2. Nereglamentuotas socialinio draudimo įmokų nemokėjimas nuo gyventojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo.
3. Nenustatytas terminas, iki kada gali būti pateikiamas prašymas, kai asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, o socialinio draudimo įmokas sumoka už visą kalendorinį mėnesį.
4. Skelbiami apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkiai nėra išskaidyti pagal apdraustųjų asmenų lytis.
5. Draudėjų, apdraustųjų ir (ar) išmokų gavėjų duodamų jų vardu atlikti veiksmus įgaliojimų suteikimas atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, nereglamentuotas.
6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsniu nustatyta, kad Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais – jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, sudarant įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Tokia pati tvarka taikoma ir atleidžiant draudėjus nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų įsiskolinimo mokėjimo. Nevykdant sutarties, priimto sprendimo, sutartis nutraukiama, sprendimas panaikinamas. Savarankiškai dirbančiam asmeniui gali būti atidėtas bet kokio dydžio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas.
7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnis taikomas visiems draudėjams, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbia karantiną.
8. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsniu nenustatyta, kiek laiko trunka Fondo tarybos kadencija. Fondo tarybos veikloje nedalyvauja Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas.
9. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, o 10 punkte nustatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Minėtame straipsnyje nenumatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką.
10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnyje nenustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.
11. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad grąžinti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoką (atlyginti žalą Fondui) galima nereikalauti iš asmens, kurio socialinė ekonominė padėtis yra sunki.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatyme nustatyta:
1. Socialinio draudimo įmokų permoką sudaro tik socialinio draudimo įmokos.
2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje nereglamentuota, kaip turi elgtis draudėjas, kai jam grąžinama socialinio draudimo įmokų permoka.
3. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad gali būti patikslinti duomenys apie apdraustųjų asmenų pajamas.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta:
1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį, motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. T. y. nenustatytos papildomos išlaidos, kai gali būti mokamos išmokos, kuriomis nekompensuojamos prarastos pajamos.
2. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas. Nenustatyta, kad analogiškos nuostatos taikomos individualią veiklą vykdantiems asmenims.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu Nr. 1 siūloma:
1. Nustatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų apdraustųjų lėšomis sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nuo sumos, didesnės kaip 60 VDU suma, bus grąžinamos apdraustiesiems asmenims į jų sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje. Tai bus daroma be atskiro asmens prašymo, jei yra sąskaita, į kurią ne seniau nei prie 36 mėnesius jam buvo sumokėta paskutinė Fondo administravimo įstaigų administruojama išmoka, o nesant tokios sąskaitos – į paties asmens Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytą sąskaitą. Nustačius, kad socialinio draudimo įmokų „lubos“ skaičiuojamos apdraustajam asmeniui, bus suvienodintos nuostatos su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Taip pat siūloma nustatyti, kad apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo bus informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo.
2. Nustatyti, kad nuo darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo, neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Darbdavio apmokėjimas už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo, nėra darbuotojo pajamos iš darbo santykių, todėl neturėtų būti apmokestintos socialinio draudimo įmokomis.
3. Galiojantis įstatymas nereglamentuoja, iki kada verslo liudijimus turintys asmenys, jeigu dirba ne visą kalendorinį mėnesį, gali sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį. Todėl siūloma nustatyti, kad verslo liudijimą turintis asmuo, kuris dirbo ne visą kalendorinį mėnesį, tačiau nori sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, gali pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, kuriame yra kalendorinis mėnuo, kurį asmuo pagal verslo liudijimą dirbo ne visą kalendorinį mėnesį, tačiau pageidauja sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Nustačius bus aišku, iki kada ir kokios formos prašymą ne visą kalendorinį mėnesį dirbę verslo liudijimą turintys asmenys turės pateikti, norėdami sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį.
4. Nustatyti, kad skelbiamas draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims – moterims – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir apdraustiesiems asmenims – vyrams – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Nustatant draudėjo apdraustųjų – moterų ir vyrų – skaičių ir skaičiuojant jų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, duomenys. Taip bus galima įvertinti moterų ir vyrų gaunamo darbo užmokesčio atotrūkius įmonėse.
5. Atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pagal kurias atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu, siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą 181 straipsniu, nustatančiu įgaliojimų, draudėjų, apdraustųjų ir (ar) išmokų gavėjų duodamų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumus. Draudėjai, apdraustieji ir (ar) išmokų gavėjai galės veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, įgalioti atlikti pateikti elektroniniais ryšiais, prisijungę prie asmens paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, taip pat atvykę į Fondo administravimo įstaigą, siųsdami registruotu paštu, per kurjerį ir patvirtinę savo tapatybę. Taip būtų užtikrinta, kad asmuo, kurio tapatybė nustatyta tik jam suteiktomis prisijungimo priemonėmis prisijungiant prie savo paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, taip pat asmeniui atvykus į Fondo administravimo įstaigą, siunčiant registruotu paštu, per kurjerį ar elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtinus savo tapatybę, galėtų duoti Fondo valdybos parengto turinio įgaliojimą (asmuo būtų supažindintas su tokio veiksmo pasekmėmis) savo pasirinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Kadangi įgaliojimo formą tvirtintų Fondo valdybos direktorius, būtų užtikrinta, kad jo turinys būtų aiškus ir kartu nesuteikiantis įgaliotiniui daugiau teisių veikti atstovaujamojo vardu, nei reikia, įgaliojimą parengti ir kreiptis į Fondo administravimo įstaigas asmenims būtų paprasčiau.
6. Keičiamu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsniu siūloma nustatyti, kad kai Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais – jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka priima sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų į Fondą įsiskolinimo sumokėjimą (išieškojimą) ir jis nevykdomas, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą automatiškai netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas. Tokią pačią tvarką siūloma taikyti ir priimant sprendimus atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, bei baudų išieškojimą. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus supaprastintos socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų įsiskolinimo sumokėjimo (išieškojimo) procedūros, nebus priimamas sprendimas dėl anksčiau Fondo administravimo įstaigos priimto sprendimo pripažinimo netekusiu galios.
7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnį taikyti karantino režimo metu tik draudėjams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažintiems nukentėjusiais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų. Toks pakeitimas siūlomas, kad lengvatine Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnyje nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti tik nuo karantino nukentėję draudėjai ir nebūtų galimybės supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarkos draudėjams, kurie patiria sunkumų dėl kitų priežasčių.
8. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad Fondo tarybos narių sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įsigaliojus įstatymui, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 245 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sudėties patvirtinimo“ ir pradėta skaičiuoti Fondo tarybos kadencija. Taip bus sudarytos sąlygos kas 4 metus peržiūrėti į Fondo tarybą deleguotų asmenų sąrašą bei užtikrinti rotacijos būdu besikeičiančių tarybos narių veiklą. Taip pat siūloma nustatyti, kad Pensininkų reikalų tarybos atstovas Fondo tarybos veikloje turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu. Taip bus sudaryta galimybė Pensininkų reikalų tarybos atstovui stebėti Fondo tarybos veiklą, institucijoms bendradarbiauti.
9. Pripažinti netekusia galios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 punkto ir 191 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgus į tai, kad Fondo taryba nagrinėja ir priima sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), be to, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą Fondo tarybos siūlymas turėtų būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos.
10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 9 punktu nustatyti, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Šiuo pakeitimu siekiama papildyti Fondo tarybos vykdomas funkcijas, nustatytas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Fondo taryba nebetvirtins ir nebeskelbs rodiklių, nustatytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, t. y. indeksavimo koeficiento ir pagal jį indeksuotų bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžių. Šie rodikliai bus tvirtinami su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, kaip ir kiti su biudžeto formavimu susiję dydžiai.
11. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 ir 32 straipsnių pakeitimais nustatyti, kad Fondo valdyba priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.
Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.
12. Šiuo metu galiojanti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo grąžinti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoką (atlyginti žalą Fondui) galima atsisakyti asmens, kurio socialinė ekonominė padėtis yra sunki, atžvilgiu. Galiojanti norma numato dvi sąlygų, leidžiančių konstatuoti tokią asmens padėtį, grupes – asmeniui turi būti faktiškai teikiama valstybės parama arba ji faktiškai neteikiama, bet jos asmeniui reikia. Pirmoji sąlyga – kai parama jau faktiškai teikiama – yra pagrįsta, aiški ir skaidri, nes paramos gavimo sąlygos, tvarka ir jos teikimo įrodymo tvarka yra aiški, reglamentuota norminiuose teisės aktuose ir taikoma visiems vienodai, be diskriminavimo ir subjektyvumo galimybių. Tuo tarpu alternatyvi sąlyga – asmeniui reikia paramos yra neaiški, palieka subjektyvios diskrecijos teisę vykdytojams, sudėtinga įrodymų rinkimo ir administravimo požiūriu, kelia nepagrįstus lūkesčius skolininkams, netinkama korupcijos prevencijos požiūriu. Galiojančioje normoje išvardytos tikslinamosios aplinkybės, kurios esą pagrindžia paramos reikalingumą, nėra objektyviai ir neišvengiamai susijusios su asmens sunkia ekonomine padėtimi (tiek pensininkas, tiek neįgalus asmuo, tiek bedarbis, tiek sergantis žmogus vien dėl tokio statuso netampa sunkiai ekonomiškai besiverčiančiu asmeniu – kiekvieno iš jų realiai turimi turtas ir pajamos gali būti dideli, o tie iš jų, kurių padėtis išties sunki, turėtų tenkinti pirmąją sąlygą – gauti jiems priklausančią paramą, kuri skiriama įvertinus realų turtą ir pajamas).
13. Taip pat projektu siūloma panaikinti teisinio reguliavimo spragą – nors Fondo administravimo įstaigos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą įgyja regreso teisę į žalos padariusį asmenį, atsisakyti šių reikalavimų asmenų, kurių socialinė ekonominė padėtis sunki, atžvilgiu nenumatyta. Todėl tikslinga šių reikalavimų (grąžinti išmokų permoką ir regresinių reikalavimų) atsisakymo galimybę reguliuoti vienodai. Galiojantis reguliavimas numato, kad atsisakyti reikalavimų gali tik Fondo valdyba, o tai laikytina neefektyviu, daugeliu atveju subsidiarumo principo neatitinkančiu standartinių situacijų administravimu. Kad procesas taptų greitesnis, pigesnis ir efektyvesnis, siūloma, kad procedūrinius veiksmus tiesiogiai atliktų teritoriniai skyriai pagal Fondo valdybos nustatytą tvarką.
14. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai (tikslinamos nuorodos į teisės aktus, aiškiai įvardijamas subjektas, priimantis įgyvendinamąjį teisės aktą).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:
1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus žalos išieškojimo būdus taikyti ne tik socialinio draudimo išmokoms, bet ir išmokoms, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, nes dėl visų šių išmokų permokų atsiranda žala Valstybinio socialinio draudimo fondui ir ji turėtų būti išieškoma iš draudėjų kaip ir iš socialinio draudimo išmokų permokos.
2. Tikslinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, nustatant, kad išmokų permokų ir įmokų permokų įskaitymas galimas ne tik kai draudėjas sumažina asmens draudžiamąsias pajamas, bet ir kitais atvejais, kai permoka susidaro dėl pakeistų draudėjo anksčiau teiktų duomenų, nes draudėjai dažniau tikslina ne vieno apdraustojo, o vienu metu iš karto kelių apdraustųjų asmenų duomenis ir juos tikslina tiek mažindami draudžiamąsias pajamas, tiek jas didindami. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalies normos taikymą, kad jis būtų taikomas visais atvejais, kai dėl neteisingo apdraustųjų duomenų teikimo susidaro išmokų permokos.
3. Pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnį ir jo antroje dalyje išsamiau reglamentuoti, kaip turi elgtis draudėjas, kai jam grąžinama socialinio draudimo įmokų permoka, apimanti ir apdraustojo asmens įmokas. Jei darbdaviui grąžinama dalis socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
1. Papildyti ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslus ir nustatyti, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu ne tik kompensuojamos šių rūšių draudimu apdraustiems asmenims prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis, tačiau ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais užtikrinama, kad bus gautos nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.
Taip būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), ir įgyvendinta Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija.
2. Suvienodinti teisinį reguliavimą dėl savarankiškai dirbančių asmenų laikino veiklos nevykdymo ir nustatyti, kad visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas.
Taip būtų neišskiriama nė viena savarankiškai dirbančių asmenų kategorija, kuriai įgijus teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios nekeičiamos.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus pakeitimus:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikslinti:
1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 245 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sudėties patvirtinimo“;
1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis draudėjai būtų pripažįstami nukentėjusiais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų;
2. Fondo valdybos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti:
2.1. Socialinio draudimo įmokų permokų pervedimo į asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje tvarką;
2.2. Įgaliojimo formą;
2.3. Prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį formą;
2.4. Socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės atsisakymo, tvarką;
3. socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 2 siūlomus pakeitimus, Fondo valdybos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos grąžinimo tvarką.
Įgyvendinant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Priimtiems įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Valstybinis socialinis draudimas“, „socialinio draudimo įmoka“, „valstybinio socialinio draudimo išmoka“, „ligos išmoka“, „motinystės išmoka“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.