LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektO

XIVP-3249

 

2024-05-15  Nr. 111-P-18

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas M. Puidokas, Komiteto narę A. Bilotaitę pavaduojanti Seimo narė D. Asanavičiūtė, M. Danielė, O. Leiputė, Komiteto narę M. Navickienę pavaduojantis Seimo narys V. Kernagis, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segolovičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Aurimas Pečkauskas, E. Diržius, J. Sinkevič, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai T. Golubajeva, G. Kacevičius, T. Ragauskas, E. Galčiūtė, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius D. Parulis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

2

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Tikslintinas projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 9 punktas, atžvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą aprūpintojo sąvoką, aprūpintojas slaugo ir prižiūri pilnamečius asmenis su negalia, bet ne asmenis, kuriems nustatytas neįgalumo lygis (pagal minėto įstatymo 18 straipsnį, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki pilnametystės). Be to, šiuo įstatymu sąvokos „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ prilyginta sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“. Todėl siekiant įstatymuose vartojamų sąvokų suderinamumo, siūlytume šį punktą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „9) vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį su negalia“.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai: siūloma patikslinti 2 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą aprūpintojo sąvoką. Siūloma nepritarti kitai pastabos daliai, nes ji neapima visų vaikų su negalia (neapima jei negalia yra nedidelė arba tėvai nenustatinėjo poreikio).

 

Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.  Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.  specialusis nuolatinės slaugos  poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia ) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose (teikiantys pagalbą namuose) asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.  specialusis nuolatinės slaugos  poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;

2.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

2

2

 

2.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, asmuo su negalia – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (šiuo įstatymu asmeniui yra nustatomas neįgalumo ar dalyvumo lygis, bet jis nėra pripažįstamas asmeniu su negalia), tikslintinas projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 10 punktas, jame vietoj žodžių „asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti asmenimis su negalia“ įrašant žodžius „asmenys, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis;“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis ir jie kaip atskira valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų grupė jau yra nurodyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkte.

Pritarti iš dalies

Argumentai: siūloma formuluotė neapima visų asmenų su negalia grupių,

nes SADM duomenimis, šiuo metu dar yra  22 263 asmenys, kuriems nustatytas invalidumas, taip pat yra specialiųjų poreikių lygį turinčių asmenų.

Be to, pritarus siūlomai formuluotei laikotarpiu nuo 18 m. iki kol bus nustatytas dalyvumo lygis, asmenys su negalia taps nedrausti.

Todėl 2 straipsnio 2 punkte tikslinga įtvirtinti sąvoką, kuri  apimtų visas negalią turinčių žmonių grupes, nepriklausomai nuo įvairių galiojusių negalios sąvokų.

Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2.  Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti asmenimis su negalia ;“

3.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

3

3

 

3.    Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje tikslinga nurodyti Kibernetinio saugumo ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymus, nes šiuose įstatymuose yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio teisės normos, taikomos visiems be išimties ryšių ir informacinių sistemų (o ne tik registrų) valdytojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, disponuojančioms tam tikrais viešais duomenimis. Pažymėtina, kad specialias normas, reglamentuojančias registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą ir perdavimą, o taip pat atlyginimą už tai nustato būtent Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

7

5

 

4.    Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 5 dalies formuluotę, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose paaiškinimus ar pan. Be to, iš siūlomos formuluotės darytina išvada, kad skliaustuose yra pateikiamas ne paaiškinimas, bet alternatyva prieš tai einančiai nuostatai, t. y. jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas kažkada jau buvo teiktas, tai turi būti teikiamas šio aprašo pakeitimo projektas. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatų formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų ir taisyklę formuluojant, pvz., taip: „Šio straipsnio 2 dalies  1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kartu su paraiška turi būti teikiamas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo reikalavimų aprašo projektas arba jau galiojančių paslaugos teikimo reikalavimų aprašo pakeitimo projektas“.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

8

 

 

5.    Projekto 8 straipsnio, kuriuo keičiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnis, pakeitimų esmėje vietos skaičiaus ir žodžio „2 dalies“ įrašytinas skaičius ir žodis „3 dalies“.

 

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

8

 

 

6.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnį, asmenims iki pilnametystės nustatomas neįgalumo lygis (įstatyme nėra nustatytos tokios tvarkos, kuria remiantis jie būtų pripažįstami asmenimis su negalia), siūlytume patikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir vietoj žodžių ,,už asmenų iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti asmenimis su negalia, gydymą.“ įrašyti žodžius „už asmenų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, gydymą“.

 

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

11

 

 

7.    Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamento pavadinimas pakeistas ir dabar šios institucijos pavadinimas yra Valstybinė duomenų agentūra, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį.

 

Pritarti

Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu:

„11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 procentą,  2019 metais – 44 procentus, 2020 metais – 47 procentus Lietuvos statistikos departamento Valstybinės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo 2021 metų - 6,98  procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“

8.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

13

 

 

8.    Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „sveikatos apsaugos ministras“ (nes ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija).

 

Pritarti

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

18

2

 

9.    Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyti delspinigių dydį ir jų apskaičiavimo tvarką, arba aiškiai nurodyti, kad Valstybinė ligonių kasa moka sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigius.

 

Pritarti

 

 

Pasiūlymas: pakeisti 17 straipsniu keičiamo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia Valstybinei ligonių kasai. Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas.  Jei Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, mokami sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigiai įstatymų ir kitų delspinigių mokėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

10.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

18

 

 

10.     Atsižvelgiant į tai, kad projekto 17 straipsniu keičiama daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio struktūrinių dalių, keičiamas straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija (atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi“ reikėtų įrašyti žodžius „sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs“).

 

Pritarti

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

21

8

 

11.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte reikėtų nurodyti galimus Valstybinės ligonių kasos teikiamų ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus).

 

Nepritarti

VLK civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę teikti ieškinius kaip ir bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo. Neįmanoma išvardinti visų galimų civilinių ieškinių dalykų, nes jie gali būti patys įvairiausi.

12.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-31

21

1

10

12.     Atsižvelgiant į projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 10 punkto turinį bei jo santykį (lingvistiniu požiūriu) su šio straipsnio nuostata iki dvitaškio, minėtas punktas turėtų būti dėstomas atskira dalimi.

 

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-12-23

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu XIVP-3249, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP- 3250, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 152, 153, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3251, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX- 886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3252, Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3253, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3254, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3255 ir pastabų ar pasiūlymų jiems neturi.

 

Atsižvelgti

 

2.

Jaunųjų gydytojų asociacija, 2023-12-29

 

 

 

Jaunųjų gydytojų asociacija (toliau –Asociacija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 111 S-36 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau bendrai – Įstatymo projektas) bei lydimųjų įstatymų pakeitimo projektų. Komitetas kreipėsi į Asociaciją su prašymu pateikti išvadas dėl Įstatymo projekto. Asociacija pirmiausia reiškia padėką Komitetui ne tik už tai, kad imamasi darbo tvarkant sveikatos sistemos politiką, bet ir už išreikštą pasitikėjimą Asociacijos narių nuomone. Toliau Asociacija teikia savo pastabas dėl Įstatymo projekte ir jo lydimuosiuose teises aktuose siūlomo reguliavimo. Asociacija vienareikšmiškai sveikina iniciatyvą:

(i)                 KONSOLIDUOTI Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) valdymo struktūrą perduodant Valstybinei ligonių kasai penkių pavaldžių teritorinių ligonių kasos funkcijas ir sujungiant jas į vieną juridinį asmenį;

(ii)              (ii) keisti Sveikatos draudimo (toliau – SDĮ) ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymus, kiek tai liečia neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus. Tačiau Asociacijai kai kurie Įstatymo projekto punktai kelia abejonių – konkrečiai pakeitimai, numatyti SDĮ 92 str. 3 d. ir 26 straipsniuose. 1. Dėl SDĮ 92 str. 3 d. pakeitimų Asociacijos nuomone, iniciatyva tobulinti paraiškų padavimo procesą ir sveikatos priežiūros paslaugų įrašymą į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą (toliau – Sąrašas) savo esme yra tikslinga. Tačiau dabartinėje SDĮ 92 str. 3 d. formuluotėje Asociacija pasigedo galimybės pavienėms sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientų organizacijoms kreiptis dėl paslaugų įrašymo į Sąrašą. Pacientų organizacijos puikiai žino, kokių valstybės laiduojamų paslaugų reikia jų atstovaujamiems pacientams. Jos geriausiai susipažinusios su pacientų problemomis, išgyvenimais, gauna atgalinį ryšį iš pacientų ir todėl kai kuriais atvejais tokios asociacijos netgi aktyviau atstovauja pacientus nei gydytojų asociacijos ar universitetinės ligoninės. Be to, kai kurios labai specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos (pvz. slaugos ligoninės, dializės centrai ir t.t.) taip pat turi reikalingų ekspertinių įžvalgų dėl konkrečių siauro spektro paslaugų. Asociacijos manymu, SDĮ 92 str. 3 d. nuostata turėtų būti keičiama taip, kad siūlymą dėl paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo galėtų pateikti ne tik dabar išvardinti subjektai, bet ir pavienės sveikatos priežiūros įstaigos bei pacientus vienijančios organizacijos.

(iii)            2. DĖL SDĮ 26 str. pakeitimų SDĮ 26 str. pakeitimo projektu numatoma, jog sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl aktyviojo stacionarinio gydymo paslaugų bus sudaromos atsižvelgiant į LNSS stacionarinių paslaugų tinkle esančių įstaigų teikiamų paslaugų poreikį ir mastą. Į šį tinklą įstaigos bus įrašomos 5 metams. Vadinasi tos įstaigos, kurios šiai dienai yra arba iki įstatymo projekto įsigaliojimo bus įtrauktos į LNSS sistemą, 5 metams įgis konkurencinį pranašumą nepriklausomai nuo jokių objektyvių kriterijų – nei nuo paslaugų kokybe3s, nei nuo prieinamumo, nei nuo jų veiklos efektyvumo. Be to, visiskai neatsižvelgiama į kiekvienos iš tų įstaigų individualius paje3gumus. Ateityje, kai praeis 5 metai ir ateis laikas spręsti de3l naujų ASPĮ įtraukimo į tinklą, pirmiausia bus vertinama ar pats LNSS tinklas (o ne konkreti ASPĮ) patenkina paslaugų mastą ir poreikį. Tačiau nenumatoma vertinti, ar konkreti paviene3 LNSS tinklo įstaiga turi pakankamai paje3gumų patenkinti poreikį savo individualiu lygmeniu. Dabartinė projekto redakcija palieka galimybę silpnesnėms tinklo įstaigoms pasiremti stipresniųjų paje3gumais (kadangi vertinami ne įstaigų, o tinklo pajėgumai) o tai reikš, jog naujoms, efektyvesnėms ir kokybiškiau valdomoms įstaigoms į LNSS tinklą pakliūti nebus realių galimybių. Asociacijai kyla klausimų, ar tokia sistema yra objektyvi? Asociacijos įsitikinimu, į tinklą naujos ASPĮ turėtų būti priimamos remiantis objektyviais išmatuojamais kriterijais, kurie skatintų konkurenciją tarp individualių įstaigų ir sudarytų galimybes efektyvesnėms įstaigoms pakliūti į LNSS tinklą. Asociacijos įsitikinimu, SDĮ 26 str. turėtų būti įtvirtinami konkretūs atrinkimo į LNSS tinklą kriterijai ir galimybė įvertinti ar pavienės LNSS tinklo įstaigos yra paje3gios patenkinti joms tenkantį poreikį. Dėl kitų Įstatymo projekto pakeitimų Asociacija pastebėjimų neturi.

Pritarti iš dalies

Dėl pareiškėjų, kurie gali siūlyti įtraukti naujas paslaugas į sąrašą. Teisė kreiptis suteikiama universiteto ligoninėms, sveikatos priežiūros specialistus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijančioms asociacijoms, nes paslaugų poreikį ir su tuo susijusius aspektus bendrame kontekste gali vertinti tik specialistai. Naujos paslaugos kompensavimo siūlymui parengti reikia specialių mokslinių žinių.  Manytina, kad toks sąrašas yra pakankamas. Pacientų organizacijos ir atskiros ASPĮ gali pateikti paraiškas per nurodytas asociacijas. Į subjektų sąrašą įtraukus asmenis, kurie neturi galimybių atlikti sveikatos technologijų vertinimo, nebūtų užtikrinta teikiamų paraiškų kokybė bei mokslu pagrįstų duomenų apie paslaugą vertinimas. Pacientų organizacijos ir pavienės įstaigos gali identifikuoti, kokių naujų paslaugų reikia, ir numatyti kitus su jų teikimu susijusius aspektus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teikiant paraišką turi būti pateiktas paslaugos poveikis sergamumui ir mirtingumui nuo atitinkamos ligos (sveikatos būklės), pacientų išgyvenamumui, dalyvumui ir (ar) negaliai ir kt., šių aspektų vertinime (taigi paraiškos rengime) privalo dalyvauti skirtingų sričių specialistai, pacientų organizacija ir pavienės ASPĮ neturėtų būti pareiškėju

 

Dėl tinklo. Šios pastabos pateiktos dėl jau priimto ir galiojančio teisės akto ir teikiamu SDĮ pakeitimo projektu tinklo klausimai nesprendžiami.

 

Įgyvendindama Konstitucinio Teismo nutarime nustatytą tikslą turėti tinkamai paskirstytą ir įvairias stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį įstaigų tinklą, valstybė apsisprendė 2022 m. birželio 30 d. priimdama nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Minėtame 11 straipsnyje yra nustatyti stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo (toliau – tinklas) formavimo kriterijai (kriterijų reikšmes nustato Vyriausybė). Tinklą formuojantis Vyriausybės nutarimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m.  liepos 12 d. nutarimas Nr. 551 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) jau yra priimtas, todėl tinklo formavimas vadovaujantis įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatomis bei tinklui priskiriamų (priskirtų) įstaigų reglamentavimas nebekvestionuotinas ir atitinka Konstitucinio Teismo doktriną dėl tinkamo ir reikiamas paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota: „Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios, inter alia privalomojo sveikatos draudimo, lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“

Vertinant tai, kas pirmiau paminėta, prioriteto tvarka sudarant sutartis pirmiausia su tinklui priklausančiomis įstaigomis, o paskui – su likusiomis įstaigomis (atsižvelgiant į netenkinamą atitinkamų paslaugų poreikį), užtikrinama pusiausvyra tarp jau turimų (veikiančių) įstaigų efektyvaus išteklių (žmogiškųjų ir infrastruktūros) panaudojimo, riboto PSDF biudžeto ir sąžiningos konkurencijos.

Pastebėtina, kad tinklas formuojamas ribotam laikotarpiui (ne trumpesniam kaip 5 metai), tad jam pasibaigus formuojamas naujas tinklas ir ASPĮ į jį įtraukiamos iš naujo. LRV 2023 m. liepos 12 d.  nutarimu Nr. 551 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išsidėstymo reikalavimų ir išsidėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto   Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.2 papunkčiu numatyta, kad ASPĮ (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo) PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia pagal su teritorinėmis ligonių kasomis sudarytas sutartis iki sutarčių galiojimo pabaigos, o vėliau sveikatos apsaugos ministras įvertina šių ASPĮ atitiktį Apraše nustatytiems kriterijams ir priima sprendimą dėl ASPĮ įtraukimo (neįtraukimo) į tinklą

3.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2024-01-02

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau – SRK) 2023-11-15 priėmė sprendimą Nr. 111-S-36 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto XIVP-3249 ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų (toliau – Dokumentų paketas) svarstymo parengiamųjų darbų. Sprendimu SRK prašo socialinių partnerių, tarpe jų – ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (toliau – Asociacija) pateikti išvadas dėl derinamų įstatymų projektų. Dėkojame, kad SRK paprašė Asociacijos nuomonės, derinant Dokumentų paketą. Asociacija bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) šiai rengiant Dokumentų paketą ir dalį siūlomų pakeitimų yra aptarę bei suderinę. Todėl toliau pateikiame mūsų pastabas bei siūlymus tik dėl tų pakeitimų, kuriems turime pastabų. Tikimės, kad SRK į mūsų pateiktus komentarus atsižvelgs ir atliks atitinkamus pakeitimus. Asociacijos teikiamos pastabos yra susijusios su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (toliau – SDĮ) 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu XIVP-3249 (toliau – Projektas). Asociacija nepritaria Projekto nuostatoms, kuriomis: (i) naujai nustatomos sąlygos bei kriterijai sutartims su Valstybine ligonių kasa (toliau – VLK) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – Paslaugos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (toliau – Sutartis) sudaryti ir (ii) keičiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) bei VLK ginčų teismingumas. Šių siūlomų pakeitimų poveikis vienareikšmiškai būtų neigiamas – jais būtų sudarytos dirbtinos kliūtys: (a) ASPĮ tęsti kompensuojamų Paslaugų teikimą pacientams; (b) atsirasti naujoms kompensuojamas Paslaugas teikiančioms ASPĮ; (c) specializuotoms ASPĮ (teikiančioms tam tikroje srityje Paslaugas (pvz. oftalmologijos, traumatologijos, dermatologijos, kt.) sudaryti Sutartis su VLK, dėl ko jos susidurtų su diskriminacija ir turėtų keisti savo veiklos modelį arba užsidaryti. Tokiu būdu būtų varžoma ASPĮ ūkio laisvė, mažinamas Paslaugų prieinamumas pacientams. Pateikiame išsamesnę Asociacijos pastabų bei siūlymų argumentaciją: Pirma, Projekto 14 straipsniu keičiamas SDĮ 26 straipsnis nustatant naujas Sutarčių pratęsimo / sudarymo sąlygas ir kriterijus. Tokiu būdu sudaromos prielaidos konkurencijos teisės pažeidimams bei atskirų ASPĮ grupių diskriminacijai. Visa tai apsunkintų ASPĮ teisę sudaryti ar pratęsti Sutartis bei sumažintų Paslaugų prieinamumą pacientams. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 4 d. 2 p. numatoma, jog Sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų galės sudaryti tik tos ASPĮ, kurios buvo įtrauktos į penkmečio laikotarpio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) stacionarinių paslaugų teikėjų tinklą (toliau – Tinklas). Tinklas ir patekimo į jį reikalavimai yra sudaryti taip, kad juos galėtų atitikti tik viešosios ASPĮ, tad Sutartys dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų būtų sudaromos tik su Vyriausybės nutarime 1 išvardintomis viešosiomis ASPĮ. Be to, į dabartinį Tinklą kai kurios viešosios ASPĮ yra įtrauktos, nors ir neatitinka nustatytų sąlygų (su galimybe jas įgyvendinti iki 2025 m. rugpjūčio). Privačioms ASPĮ toks modelis pritaikytas nebuvo ir privačios ASPĮ, šiuo metu turinčios stacionarinių paslaugų licencijas ar turėjusios VLK sutartis iki šiol, į Tinklą įtrauktos nėra, dėl ko jos yra nepelnytai diskriminuojamos. Todėl turėtų būti sudaromos sąlygos ASPĮ patekti į Tinklą ankščiau nei po nustatyto 5 metų termino, numatant objektyviai įgyvendinamas patekimo į Tinklą sąlygas ir kriterijus, tuo pačiu - į Tinklą įtraukiant ir kitas, šiuo metu šias paslaugas jau teikiančias ir Sutartis turinčias Privačias ASPĮ. Todėl, Projekte turėtų būti numatoma, jog reikalavimas atitikti LNSS ASPĮ išdėstymo reikalavimus yra netaikomas naujoms ASPĮ, siekiančioms teikti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, pavedant Vyriausybei papildyti Vyriausybės nutarimą sąlygomis bei kriterijais, kuriuos įvykdžiusios naujos ASPĮ galėtų būti įtrauktos į Tinklą. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 4 d. 3 p. keliamas reikalavimas, jog ASPĮ privalės teikti paslaugas, atitinkančias SAM nustatytus Paslaugų kokybės reikalavimus. Projektas nenumato nei kokie reikalavimai bus, nei kokiu būdu jie bus nustatomi. Minimalūs Paslaugų kokybės reikalavimai yra išdėstyti SAM įsakymuose, kuriuos privalo atitikti visos ASPĮ. Pateikiama abstrakti nuoroda į SAM nustatomus kokybės reikalavimus yra nekonkreti, neaiški. Todėl toks planuojamas Sutarčių sudarymo mechanizmas pažeistų Konstitucinio teismo aiškinimus2 , kad Sutarčių sudarymo kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminaciniai, jie turi būti įtvirtinti įstatyme bei nepaneigti konstitucinių ūkio laisvės principų. Projektu siūlomos Sutarčių sudarymo sąlygos ir kriterijai neatitinka minėtų Konstitucinio teismo išaiškinimų, todėl ši Projekto nuostata būtų neteisėta ir ji turi būti patikslinta ar jos atsisakyta. Iš esmės visos siūlomos sąlygos yra abstrakčios, nukreipiamos detalizavimui Vyriausybei ir SAM, o jų įtvirtinimas perkeliamas į žemesnės galios teisės aktus. Tokiu būdu taip pat pažeidžiami teisėkūros ir ASPĮ teisėtų lūkesčių principai. Sutarčių sudarymo sąlygos turi būti aiškios, visiems vienodos ir įtvirtintos įstatyme – todėl kokybės reikalavimai privalo būti numatyti įstatyme, o ne pavedami tvirtinti SAM. Atitinkamai, Projektas turėtų būti papildomas paslaugų kokybės reikalavimais. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 d. numatoma, jog naujos Sutartys su ASPĮ bus sudaromos tik tais atvejais, kai ASPĮ, jau turinčios Sutartis, nepatenkins paslaugų poreikio ir masto. Tai užkerta kelią naujų ASPĮ atėjimui į rinką bei proteguoja ir suteikia privilegijas tam tikrai (rinkoje jau esančių, Sutartis turinčių) ASPĮ grupei, o tai pažeidžia konkurencijos principus, LR konkurencijos įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad įgyvendinus siūlomas Projekto nuostatas, prioritetas bus teikiamas Sutartis jau turinčioms ASPĮ. Net ir atsiradus galimybei Sutartį gauti kitai ASPĮ, didelė dalis ASPĮ (specializuotos, teikiančios mažesnės apimties paslaugų skaičių ir kt.) to padaryti negalės dėl kitų Projekte nustatytų kriterijų. Akivaizdu, jog sąžininga ASPĮ konkurencija skatina ASPĮ veiklos efektyvumą, jų teikiamų Paslaugų kokybės gerinimą, taip didina Paslaugų prieinamumą gyventojams bei kuria palankesnę sveikatos sistemos aplinką pacientams. Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, įtvirtina sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugą. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis draudžia priimti teisės aktus privilegijuojančius ar diskriminuojančius atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Projektu akivaizdžiai privilegijuojamos paslaugas jau teikiančios, esamos ASPĮ, o naujoms ASPĮ Sutarčių sudarymas tampa nebeįmanomas. Individualių ASPĮ rezultatai nebus vertinami ir kartu galės veikti tiek dirbančios efektyviai ASPĮ, viršijančios nustatytus Sutartyse paslaugų kiekius, tiek ASPĮ, neįgyvendinančios Sutarties sumos ir dirbančios nekokybiškai / neefektyviai. Nepaisant to, Sutartys su naujomis ASPĮ sudaromos nebus, nes sumoje Paslaugų mastas ir poreikis bus tenkinamas (rinkoje veikiančios ASPĮ bus nesuinteresuotos naujų konkurentų įėjimu į rinką). Atsižvelgiant į tai, Projekte turėtų būti numatytas sąžiningas galimybių sudaryti Sutartis užtikrinimas bei numatoma, jog ASPĮ, kurios per praėjusius metus Sutarties kvotos neišnaudojo, ateinantiems metams Sutartinė suma yra atitinkamai mažinama. Likusios kvotos galėtų būti paskirstomos tiek Paslaugų kiekius viršijančioms ASPĮ, tiek naujoms ASPĮ, siekiančioms sudaryti Sutartis. Tai leistų į kompensuojamų Paslaugų rinką įeiti naujoms, aukštos kokybės Paslaugas teikiančioms ASPĮ, o pacientai turėtų teisę pasirinkti, kurioje ASPĮ gydytis. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 5 d. 1 p. nustatoma, kad Sutartys bus sudaromos, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų paslaugų kompleksiškumą. Sutartys prioriteto tvarka bus sudaromos su nespecializuotoms, daugiaprofilinėms ASPĮ. Siūlymas neleisti teikti kompensuojamų paslaugų toms ASPĮ, kurios specializuojasi vienoje ar keliose siaurose medicinos srityse ir užtikrina ypač aukštą tos srities paslaugų teikimo kokybę ir saugą pacientams yra visiškai nepagrįstas. Šis pakeitimas diskriminuoja ir ilgainiui visiškai panaikins specializuotas ASPĮ, teikiančias paslaugas vienoje konkrečioje pacientams svarbioje srityje, pvz., hemodializės, odontologijos, oftalmologijos, reabilitacijos ASPĮ. Atitinkamai, toks pakeitimas taip pat prieštarauja minėtam Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Siūlymas nėra pagrįstas jokiais moksliniais tyrimais ar argumentais, pagrindžiančiais, jog paslaugų teikimas daugiaprofilinėje ASPĮ turi teigiamos įtakos pacientų sveikatai ar saugumui; priešingai, siekiama atimti teisę teikti kompensuojamas Paslaugas itin kokybiškas specializuotas Paslaugas teikiančioms ASPĮ. Tai itin pablogintų specializuotų Paslaugų prieinamumo sąlygas pacientams, ypatingai vertinant tokias gyvybei svarbias paslaugas kaip hemodializė, kurių teikimo kokybei ir saugai vertinti Paslaugų kompleksiškumo kriterijus nėra tinkamas. Atsižvelgiant į tai, šio Projekto punkto turėtų būti atsisakyta. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 d. 2 p. nustatoma, kad Sutartys bus sudaromos atsižvelgiant į tai, kiek ASPĮ suteikia Paslaugų vienu adresu. Analogiškai kaip ir su suteikiamų Paslaugų kompleksiškumu, šis kriterijus taip pat nėra moksliškai pagrįstas, nėra parodoma, jog didesnėse ir didesnius paslaugų kiekius suteikiančiose ASPĮ būtų užtikrinamas geresnės kokybės paslaugos. Todėl, šio nepagrįsto reikalavimo turėtų būti atsisakoma. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 d. 3 p. nustatoma, kad Sutartys bus sudaromos, atsižvelgiant į per praėjusius metus ASPĮ suteiktų Paslaugų kiekį. Šis kriterijus nustatytas neatsižvelgiant nei į Paslaugų pobūdį, nei į finansinę naštą teikiant nekompensuojamas iš PSDF paslaugas, nenustatomas joks pereinamasis laikotarpis konkretaus Paslaugų kiekio pasiekimui. Pavyzdžiui, Vyriausybės nutarime Nr. 3703 nustatyta, kad, teikiant stacionarines chirurgijos paslaugas, jų turi būti atlikta 1 100 per metus. ASPĮ, neturinčios Sutarčių, šio skaičiaus (kriterijaus) niekada nepasieks, nes pacientai tiesiog neįsigis tiek paslaugų už pilną kainą (mokamų paslaugų, jų nekompensuojant iš PSDF). Todėl toks kriterijus yra net objektyviai neįgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai, siūlome numatyti, kad sudarant naujas Sutartis, ASPP kiekio kriterijui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį ASPĮ, teikdama kompensuojamas paslaugas, turėtų suteikti atitinkamą skaičių Paslaugų. Projekto 14 straipsniu keičiamo SDĮ 26 straipsnio 5 d. 4 p. numatoma, kad sudarant Sutartis bus atsižvelgiama į ASPĮ per pastaruosius 3 metus atliktus teisės aktų pažeidimus. Tai reiškia, jog net ir atitikus visus Projekte išvardintas sąlygas ir kriterijus, ASPĮ gali prarasti galimybę sudaryti sutartį su VLK, jei ši nustatys bent vieną teisės aktų neatitiktį / pažeidimą (nenustatant jo reikšmės, sunkumo lygmens ir pan.). Tai akivaizdžiai suteikia nepagrįstas perteklines galias VLK, kuri, nesant aiškių kriterijų, galės savo nuožiūra taikyti subjektyvias sankcijas ASPĮ. Kiekvienos ASPĮ veikloje pasitaiko formalių ir nereikšmingų pažeidimų, neturinčių įtakos nei ASPP kokybei, nei pacientų saugai ar sveikatai. Siekiant nustatyti pagrįstą, pacientų sveikatą užtikrinantį reikalavimą, sudarant Sutartis galėtų būti vertinami tik tokie pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija ar Sutarties vykdymas. Kitu atveju, sudaromas bausmių sistemos mechanizmas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Projektu taip pat ketinama didinti VLK administracinius įpareigojimus ir keisti ginčų teismingumą (bloginant situaciją ASPĮ atžvilgiu). Be to, Administracinių nusižengimų kodekso 40 str. numato, jog administracinio pažeidimo galiojimas išnyksta po vienerių metų. Taigi, siūlymas vertinti 3 metų pažeidimus prieštarauja esamam teisiniam reguliavimui. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs4 , jog konstitucinis principas non bis in idem – draudimas bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą – yra pažeidžiamas, kai asmeniui yra taikomos poveikio priemonės už ankščiau padarytus pažeidimus, nors asmens baustumo už šiuos pažeidimus terminas yra suėjęs. Konstitucinis Teismas išaiškino, jog: „ nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Taigi įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti asmenį antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką. toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip nesudarantis prielaidų užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti asmenis, kurie trečią kartą padaro teisės pažeidimą, už kurio padarymą atimama teisė vairuoti transporto priemones, bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.“ Analogiškai ir šiuo atveju būtų sukuriamas baudimo du kartus už tą patį pažeidimą mechanizmas. ASPĮ pirmą kartą už padarytą pažeidimą būtų baudžiamos atitinkama priemone, skirta tam pažeidimui, o vėliau dar ir antrą kartą – trejus metus vertinant ASPĮ kaip neatitinkančią sutarčių sudarymo kriterijaus. Konstitucinis Teismas aukščiau minėtoje nutartyje aiškiai pasisakė, kad tokia praktika yra negalima ir pažeidžia konstitucinius principus, o taip pat tokios poveikio priemonės nesudarytų teisingo nubaudimo, pažeidimų prevencijos ir pasirinktų priemonių pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, jei kriterijus dėl buvusių pažeidimų būtų paliekamas, siūlytume, kad jis apimtų per paskutinius vienerius metus nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija arba Sutarties vykdymas. Antra, Projekto 22 straipsniu keičiamo SDĮ 411 straipsniu siekiama numatyti, kad ginčai tarp ASPĮ ir VLK yra sprendžiami administracinės teisenos tvarka. Tai pažeidžia ilgametę Sutarčių vykdymo praktiką bei iš šių Sutarčių kylančių ginčų sprendimo kompetencijos atskyrimo praktiką, įtvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tarp ASPĮ ir VLK yra susiformavę sutartinio pobūdžio santykiai, kurie negali būti sprendžiami administracinės teisenos principais. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja5 . Tarp ASPĮ ir ligonių kasų akivaizdžiai yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl bet kokie iš šių santykių kylantys ginčai iš esmės yra susiję su civilinių sutarčių vykdymu – jie negali būti sprendžiami administracinės teisės normomis ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pridedame šiuo klausimu aktualią ir mūsų poziciją pagrindžiančią prof. Vytauto Nekrošiaus išvadą, teiktą dėl kito SDĮ pakeitimo projekto, kuriuo buvo ketinta įtvirtinti tokį patį siekį (pridedama prie šio rašto kaip priedas). Be to, VLK sprendimams suteikiant administracinio akto statusą apribojama ASPĮ galimybė ginčyti VLK sprendimus. Tai lems, jog ASPĮ privalės iškarto vykdyti VLK sprendimus ir sustabdyti kompensuojamų ASPP teikimą. Tai labiausiai paveiks ASPĮ pacientus – šie nebegalės gauti kompensuojamų paslaugų, planinės paslaugos privalės būti nukeltos ar atšauktos. Pacientai, pageidaujantys tęsti gydymą, turės sumokėti pilną kainą už suplanuotas konsultacijas, operacijas, reabilitacijos, slaugos paslaugas – visa tai pažeis sveikatos draudimo įmokas mokančių pacientų teises. Suteikus teisę VLK vienašališkai ir praktiškai neskundžiamai spręsti dėl Sutarčių stabdymo ar nutraukimo, būtų sukelta didžiulė rizika ASPĮ veiklos tęstinumui bei tvarumui. Todėl Projekte šių nuostatų turėtų būti atsisakoma ir paliekamas iki šiol galiojęs ginčų teismingumas – t.y. ginčų sprendimas civilinio proceso tvarka.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, akivaizdu, kad Projektas turi būti tobulinamas ir pakartotinai teikiamas derinti socialiniams partneriams. Prašome atsižvelgti į pateikiamus pasiūlymus galimiems pakeitimams. Esame pasiruošę bendradarbiauti bei užtikrinti konstruktyvų dialogą, tad prašome mus pakviesti į visas susijusias diskusijas ar darbo grupes.

Pridedama: prof. Vytauto Nekrošiaus išvada.

Nepritarti

Žr. argumentus, pateiktus prie Jaunųjų gydytojų asociacijos pasiūlymo

 

Dėl kriterijų numatymo įstatyme. Atsižvelgiant į paslaugų specifiką ir jų įvairovę nėra įmanoma įstatymu nustatyti detalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų, asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, masto, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo ar detalizuoti kriterijus ir jų reikšmes, juolab kad šie dalykai laikui bėgant kinta ir nebūtų racionalu juos nustatyti įstatymu (toks nelankstumas galėtų trukdyti ir patiems ūkio subjektams). Patys kriterijai yra numatomi įstatyme, tačiau jų  detalizavimas, atsižvelgiant į didelį paslaugų skaičių, dėl kurio toks detalizavimas teisėkūros efektyvumo prasme nėra tinkamas įstatymo lygiu, paliekamas LR Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, projektu nustatomi esminiai kriterijai, o  poįstatyminiais teisės aktais tvirtinamos konkrečios reikšmės. Tokiu pat principu įstatymais reglamentuojamos ir licencijuojamos veiklos sąlygos (pvz., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis) ir kiti analogiški teisiniai santykiai.

Vadovaujantis LR Konstitucinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. KT40-N4/2023, tokia praktika galima:

„<...> Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tik Švietimo įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinama poįstatyminiuose teisės aktuose, inter alia Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse.“

Beje, projekte nurodytas LRV nutarimas jau yra priimtas ir galioja, niekas dėl to nekeičiama (LRV 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“). Taip pat pastebėtina, kad tai ne kriterijus, o sutarties objektas, kuris jau yra galiojantis pagal SDĮ 9 str.

 

Dėl pačių kriterijų. Nustatyti kriterijai jau yra kompromisinis variantas. Šie esminiai kriterijai nustatyti siekiant ginti paciento interesus ir tam tikra prasme įtakoja paslaugų prieinamumą, kokybę, saugumą ir pan.

 

Dėl paslaugų teikimo kokybės kriterijaus. Kriterijus įrašytas Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pasiūlymu. Taip, tai ministro jau patvirtinti reikalavimai (eilė įsakymų) dėl  atskirų paslaugų. Papildomai numatyti kažkokius kitus kokybės standartus būtų pertekliniu reglamentavimas

 

Dėl teisės aktų pažeidimų kriterijaus. Pastabų teikėjai klaidingai interpretuoja kriterijaus taikymą. Visi kriterijai 26 str. 5 dalyje nurodyti kriterijai yra reitinginiai. ASPĮ nepraranda galimybės sudaryti sutartį, jei buvo padariusi pažeidimus, tačiau mažiau pažeidimų padariusi ASPĮ įgis pranašumą prieš daugiau pažeidimų padariusią ASPĮ. Tačiau pastebėtina, kad tai, kad net ir šiuo atveju tai gali būti nepakankamas pranašumas vertinant ASPĮ pagal kitus kriterijus – kai kuriais atvejais net ir daugiau pažeidimų padariusi ASPĮ gali būti aukštesnėje pozicijoje nei mažiau pažeidimų padariusioji.

Šis kriterijus taip pat nėra bausmė, bet yra papildomų balų suteikimas mažiau pažeidimų padariusioms ASPĮ.

1 metų terminas vertinti pažeidimus būtų per trumpas, nes tik nedidelis kiekis įstaigų yra patikrinamos per 1 metus. Be to,  pradiniame projekte rengėjai buvo numatę 5 metų terminą, tačiau, atsižvelgdami į pastabų teikėjo pasiūlymus siekiant kompromiso jį sumažino iki 3 metų.

 

Dėl ginčų sprendimo tvarkos. VLK yra viešojo administravimo institucija ir ginčai su ja turėtų būti sprendžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t.y. VLK sprendimai pripažintini viešojo administravimo institucijos sprendimais, o viešojo administravimo institucijų sprendimai skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymas jau dabar nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto (teikiamu atveju – Valstybinės ligonių kasos) priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (pvz., dėl sutarties sudarymo/nesudarymo /vilkinimo sudaryti sutartį) šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui (14 str.)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „sutartys yra administracinės, nes teisiniai santykiai, iš kurių kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o sutartys sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais <...> sutartis yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir sprendimas dėl jos sudarymo yra priimamas pagal viešosios teisės normų, reglamentuojančių tikslinio valstybinio finansinio fondo lėšų administravimą, nustatytas sąlygas ir taisykles. Teritorinė ligonių kasa, priimdama sprendimą sudaryti ar nesudaryti sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, įgyvendina jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra viešojo administravimo santykiai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Rengiant šias projekto nuostatas buvo konsultuotasi su Lietuvos administracinių ginčų komisija, kuri vienareikšmiškai pripažino, kad tokie ginčai yra jų kompetencijoje.

 

 

4.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2024-04-09

 

 

 

 

 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – SRK) 2024-04-10 posėdyje numatomi Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9(1), 9(2), 11, 12(1), 14, 18, 20, 23, 26, 26(1), 26(2), 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3249 (toliau – Projektas) ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų klausymai.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija (toliau – Asociacijos) nuo pradžių dalyvavo Projekto derinimo procedūrose. Po ilgų diskusijų ir derinimo su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Sveikatos apsaugos ministerija, didžioji dalis Projekto nuostatų su socialiniais partneriais buvo suderinta (1 priedas). Pavyzdžiui, kartu su Projekto rengėjais buvo pasiekti susitarimai papildyti Projekto SDĮ 92(3) punktą. Reikšmingas susitarimas buvo pasiektas ir dėl Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3250 11 straipsnio pakeitimo – sutarta, kad privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) turi teisę pačios nustatyti teikiamų mokamų (iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto nefinansuojamų) paslaugų kainas ir kelių kitų esminių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, tikimės, jog Projektą derinant SRK nebus grįžtama prie Projekto rengėjų ir socialinių partnerių jau suderintų Projekto ir jį lydinčių įstatymų straipsnių pakeitimų, o bus gilinamasi tik į likusius probleminius klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kad SRK artimiausio posėdžio metu svarstys Projektą, teikiame siūlymus Projektui tikslinti:

Pirma, nesutinkame su Projekto 26 str. pakeitimais, nustatančiais naujas sąlygas sutartims su ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – Paslaugos) kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis (toliau – Sutartis) sudaryti. Šie pakeitimai neigiamai paveiktų sveikatos priežiūros sektorių, nes būtų sudarytos dirbtinės kliūtys privačioms ASPĮ teikti valstybės kompensuojamas Paslaugas pacientams, diskriminuojamos ASPĮ, besispecializuojančios tam tikrose medicinos srityse (oftalmologijoje, traumatologijoje, kt.). Visa tai varžytų ASPĮ ūkinės veiklos laisvę, keltų riziką tokių ASPĮ veiklai, mažintų Paslaugų prieinamumą pacientams.

Siūlome koreguoti Projekte numatytas nepagrįstas Sutarčių sudarymo sąlygas bei nustatyti tokias, kurios skatintų kompensuojamų Paslaugų teikimo plėtrą ir sudarytų sąlygas gerinti Paslaugų prieinamumą pacientams. Siūlome patikslinti ar panaikinti:

1. Nuostatą, jog Sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų galės sudaryti tik į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stacionarinių paslaugų teikėjų tinklą (toliau – Tinklas) įtrauktos ASPĮ (Projekto 26 str. 4 d. 2 p.). Pažymime, kad Tinklas ir patekimo į jį reikalavimai sudaryti taip, kad į Tinklą patekti ir minėtus reikalavimus atitikti galėtų tik viešosios ASPĮ, tad ir Sutartys dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų, esant tokiam reguliavimui, būtų sudaromos tik su Vyriausybės nutarime1 išvardintomis viešosiomis ASPĮ. Siekiant užtikrinti aukštą šių paslaugų kokybę ir gerinti jų prieinamumą, turėtų būti sudaromos sąlygos ASPĮ patekti į Tinklą tiek viešosioms, tiek privačioms ASPĮ, užtikrinančioms šių Paslaugų teikimo aukštą kokybę ir saugą pacientams, sudarant ASPĮ galimybę būti įtrauktoms į Tinklą anksčiau nei po 5 metų, numatant realiai įgyvendinamas ir pagrįstas patekimo į Tinklą sąlygas. Be to, į Tinklą turi būti įtrauktos šiuo metu šias Paslaugas teikiančios ir Sutartis dėl jų teikimo turinčios privačios ASPĮ. Taip pat reikalavimas atitikti Tinklo išdėstymo reikalavimus neturėtų būti netaikomas

naujoms ASPĮ, joms turėtų būti suteikiamas pagrįstos trukmės pereinamasis laikotarpis, kurio metu nauja ASPĮ, siekianti teikti tokias valstybės kompensuojamas Paslaugas turėtų galimybę įrodyti tinkamą pasirengimą ir aukštą teikiamų Paslaugų kokybę.

 

2. Reikalavimą, jog Sutartys sudaromos atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) nustatytus paslaugų kokybės reikalavimus (Projekto 26 str. 4 d. 3 p.). Paslaugų saugumo reikalavimai visoms licencijas turinčioms ASPĮ yra vienodi ir visos ASPĮ privalo jų laikytis. Todėl šis kriterijus nustato tik abstrakčią sąlygą, kurią detalizuoti deleguojama SAM. Tokiu būdu pažeidžiami teisėkūros ir ASPĮ teisėtų lūkesčių principai. Kaip 2013 m. yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Sutarčių sudarymo sąlygos turi būti aiškios, visiems vienodos ir įtvirtintos įstatyme – Projektas turėtų būti papildomas paslaugų kokybės reikalavimais.

 

3. Sąlygą, kad Sutartys su ASPĮ sudaromos tik jeigu ASPĮ, jau turinčios Sutartis, nepatenkintų Paslaugų poreikio ir masto (Projekto 26 str. 5 d.). Tai apribotų galimybę naujoms ASPĮ pradėti teikti valstybės kompensuojamas Paslaugas, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus. Pagal teikiamą reglamentavimą akivaizdu, kad prioritetas būtų teikiamas Sutartis jau turinčioms ASPĮ ir galinčioms patenkinti paslaugų mastą ir poreikį, nebūtinai užtikrinant geresnę Paslaugų kokybę ir prieinamumą, negu tokį potencialą turinčios naujos ASPĮ. Net ir atsiradus galimybei Sutartį gauti naujai ASPĮ, didelė dalis ASPĮ (specializuotos, teikiančios mažesnės apimties paslaugų skaičių ir kt.) jos negalėtų gauti dėl kitų Projekto kriterijų. Manome, jog efektyvi ir sąžininga ASPĮ konkurencija skatina tobulinti Paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, kuria palankesnę sveikatos sistemos aplinką pacientui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 str. įtvirtina sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugą, o Konkurencijos įstatymo 4 str. draudžia priimti teisės aktus privilegijuojančius ar diskriminuojančius atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Manome, kad Projektu akivaizdžiai privilegijuojama ūkio subjektų grupė – valstybės kompensuojamas Paslaugas jau teikiančios ASPĮ, o naujoms ASPĮ Sutarčių sudarymas tampa praktiškai neįmanomu. Projektu turi būti numatomas sąžiningas galimybių sudaryti Sutartis užtikrinimas ASPĮ remiantis ne Sutarties buvimo kriterijumi, bet jos teikiamų Paslaugų kokybės ir prieinamumo lygiu. Siūlome įtvirtinti nuostatą, kad ASPĮ, neišnaudojusioms Sutarties apimčių (kvotos) arba neužtikrinančioms teikiamų Paslaugų aukštos kokybės, saugos ir prieinamumo, ateinantiems metams Sutartinė suma būtų atitinkamai mažinama. Likusios neišnaudotos apimtys (kvotos) turėtų būti paskirstomos tiek paslaugų kiekius viršijančioms, tiek naujoms ASPĮ, užtikrinančioms aukštą Paslaugų kokybę, saugą ir prieinamumą gyventojams. Siūlomas Projekto 26 str. 5 d. patikslinimas sudarytų galimybę naujoms ASPĮ, užtikrinančioms aukštą Paslaugų kokybę, pradėti teikti pacientams valstybės kompensuojamas Paslaugas, o pacientams – gauti prieinamas, aukštos kokybės paslaugas jų pasirinktoje ASPĮ.

4. Sąlygą, kad Sutartys sudaromos, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų Paslaugų kompleksiškumą bei vienu ASPĮ adresu suteikiamų Paslaugų kiekį (Projekto 26 str. 5 d. 1 p. ir 2 p.). Tokiu atveju Sutartys prioriteto tvarka būtų sudaromos su nespecializuotoms, daugiaprofilinėms ASPĮ. Šie siūlomi kriterijai apribojantys Sutarčių sudarymą su ASPĮ, kurios specializuojasi siaurose medicinos srityse (pvz., odontologijos, hemodializės, oftalmologijos, reabilitacijos) ir užtikrina ypač aukštą tos srities Paslaugų teikimo kokybę ir saugą pacientams yra diskriminaciniai ir stokoja pagrįstumo. Siūlymas neparemtas jokiais moksliniais tyrimais ar argumentais, pagrindžiančiais, jog daugiaprofilinės ASPĮ užtikrina aukštesnį ASPP kokybės lygį, saugą bei prieinamumą gyventojams, nei siauros specializacijos, teikiančiose tam tikrose medicinos srityse, ASPĮ. Manome, kad siūlomas reguliavimas pablogintų Paslaugų prieinamumo sąlygas ir sukeltų nepagrįstą riziką pacientų sveikatai, ypač vertinant tokias gyvybei svarbias paslaugas, kaip hemodializės, todėl siūlome atsisakyti šių kriterijų kaip nepagrįstų.

 

5. Nuostatą, kad Sutartys sudaromos atsižvelgiant į per praėjusius metus ASPĮ suteiktų Paslaugų kiekį (Projekto 26 str. 5 d. 3 p.). Šis kriterijus nustatytas neatsižvelgiant į Paslaugų pobūdį, į finansinę naštą teikiant PSDF nekompensuojamas Paslaugas, nenustatomas pereinamasis laikotarpis Paslaugų kiekio pasiekimui. Pavyzdžiui,

 

Vyriausybės nutarime Nr. 3702 nustatyta, kad, teikiant stacionarines chirurgijos paslaugas, jų turi būti atlikta 1100 per metus. ASPĮ, neturinčios Sutarčių, jo niekada nepasieks, nes pacientai tiesiog nesikreips dėl šių paslaugų į ASPĮ, kurioje jiems reiktų susimokėti visą Paslaugos kainą. Todėl, siūlome numatyti, kad sudarant naujas Sutartis, Paslaugų kiekio kriterijui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį ASPĮ, teikdama kompensuojamas Paslaugas, turėtų pasiekti atitinkamas Paslaugų teikimo apimtis.

 

6. Reikalavimą sudarant Sutartis atsižvelgti į ASPĮ per pastaruosius 3 metus atliktus teisės aktų pažeidimus (Projekto 26 str. 5 d. 4 p.). Net ir atitikus visus Projekto kriterijus, ASPĮ iškyla rizika prarasti galimybę sudaryti Sutartį, jei ši bus padariusi bent vieną pažeidimą (nenustatant jo reikšmės, sunkumo lygmens ir pan.). ASPĮ veikloje pasitaiko formalių, nereikšmingų pažeidimų, neturinčių įtakos nei Paslaugų kokybei, nei pacientų saugai ar sveikatai. Manome, kad sudarant Sutartis galėtų būti vertinami tik tokie pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija ar Sutartis. Kitu atveju, sudaromas bausmių sistemos mechanizmas, suponuojantis jog ASPĮ už tą patį pažeidimą yra baudžiamos kelis kartus – bauda už pažeidimą, licencijos ar Sutarties sustabdymas ar nutraukimas ir teisės sudaryti Sutartį atėmimas 3 metams. Tai neatitiktų administracinių bausmių taikymo principų. Pvz., pakartotinai bausmė gali būti skiriama, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo jį pakartoja iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Todėl 3 metų termino taikymas yra visai nepagrįstas, kadangi po vienerių metų administracinės nuobaudos nustoja galios. Siūlome Projekte numatyti, kad sudarant Sutartis, vertinami tik tokie ASPĮ padaryti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdyta ASPĮ licencija ar nutraukta Sutartis.

Antra, nesutinkame su siūlymu keisti ligonių kasų ir APSĮ ginčų teismingumą į administracinę teiseną, nes tai turėtų reikšmingos neigiamos įtakos pacientų teisei gauti kompensuojamas paslaugas. Projekto 411 str. pakeitimas pažeistų ilgametę sutarčių vykdymo praktiką bei iš šių Sutarčių kylančių ginčų sprendimo kompetencijos atskyrimo praktiką, įtvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tarp ASPĮ ir Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) yra susiformavę sutartinio pobūdžio santykiai, kurie negali būti sprendžiami administracinės teisenos principais. Be to, Ligonių kasų sprendimams suteikiant administracinio akto statusą apribojama ASPĮ galimybė ginčyti VLK sprendimus ir ASPĮ privalės juo iš karto vykdyti ir sustabdyti kompensuojamų ASPP teikimą. Tai neigiamai paveiktų ASPĮ pacientus – šie nebegalėtų gauti valstybės kompensuojamų Paslaugų jų pasirinktoje ASPĮ, planinės Paslaugos privalės būti nukeltos ar atšauktos. Tokiu atveju Pacientai, pageidaujantys tęsti gydymą, ASPĮ netekus sustarties, privalėtų sumokėti pilną kainą už suplanuotas konsultacijas, operacijas, reabilitacijos, slaugos paslaugas – visa tai pažeistų sveikatos draudimo įmokas mokančių pacientų teises. Suteikus teisę Ligonių kasoms vienašališkai ir praktiškai neskundžiamai spręsti dėl Sutarčių stabdymo ar nutraukimo (nesant įstatyme apibrėžtų aiškių kriterijų ir ASPĮ pažeidimo sunkumą atitinkančių poveikio priemonių sąrašo), būtų sukelta didžiulė rizika ASPĮ veiklos tęstinumui bei tvarumui. Todėl Projekte šių nuostatų turėtų būti atsisakoma ir paliekamas iki šiol galiojęs ginčų teismingumas.

Tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų ir Projekto rengėjų pasiektus susitarimus ir LRS Sveikatos reikalų komitete bus apsvarstyti ir priimti šiame rašte teikiami siūlymai bei pastabos (2 priedas), atitinkamai patikslinant Projekto nuostatas.

PRIDEDAMA:

1 priedas: ,,Projekto derinimo lentelė“, 4 l.

2 priedas: ,,Siūlymai Projektui (lyginamasis variantas)”, 2 l.

 

 PRIEDAS NR. 2 prie Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos bei Lietuvos verslo konfederacijos 2024-04-09 rašto dėl Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. pakeitimo „Siūlymai Projektui (lyginamasis variantas)“

 

 14 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo

1. Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.

2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.

3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją.

4. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:

1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;

2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jei siekiama teikti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kuomet šie reikalavimai netaikomi. Šis reikalavimas taikomas nediskriminuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagal jų nuosavybės formą ir netaikomas pirmuosius tris metus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradeda teikti atitinkamas paslaugas;

3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (dėl kurių sudaroma sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus (prieinamumo, saugos, pacientų pasitenkinimo), prioritetą teikiant aukštesnės kokybės paslaugas teikiančioms įstaigoms. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;

4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis).

5) įstaigos veiklos ir išteklių atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti panaudojimo atitikimas efektyvumo rodikliams, prioritetą teikiant efektyviau dirbančioms įstaigoms.

5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų paslaugų, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto. Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais

Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga praėjusiais metais nesuteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų už visą jai skirtą metinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą, numatytą praėjusių metų sutartyje su Valstybine ligonių kasa, po to einančiais metais jai skiriama metinė suma nustatoma ne didesnė kaip praėjusiais metais faktiškai suteiktų paslaugų suma. Dėl praėjusiais metais neišnaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bei einamaisiais metais padidėjusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalies sutartys sudaromos su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios viršijo praėjusiais metais joms skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto metinę lėšų sumą ir su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl atitinkamų paslaugų, jei įstaigos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo, atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir visus ar dalį žemiau nurodytų papildomų kriterijų, kurių detalizavimą pagal atitinkamas paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis, kriterijų reikšmes, su kurias atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaromos sutartys, ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas, tačiau šis kriterijus netaikomas specializuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių pagrindinė asmens sveikatos priežiūros veikla yra susijusi su viena ar keliomis specializuotomis medicinos bei odontologijos sritimis;

2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;

23) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) apimtis (šis kriterijus netaikomas pirmus tris sutarties sudarymo metus);

43) per praėjusius 3vienerius metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai,. dėl kurių buvo sustabdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija arba turėtos sutarties su Valstybine ligonių kasa vykdymas;

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“

 

 14 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo

1. Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.

2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.

3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją.

4. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:

1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;

2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jei siekiama teikti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kuomet šie reikalavimai netaikomi. Šis reikalavimas taikomas nediskriminuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagal jų nuosavybės formą ir netaikomas pirmuosius tris metus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradeda teikti atitinkamas paslaugas;

3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (dėl kurių sudaroma sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus (prieinamumo, saugos, pacientų pasitenkinimo), prioritetą teikiant aukštesnės kokybės paslaugas teikiančioms įstaigoms. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;

4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis).

5) įstaigos veiklos ir išteklių atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti panaudojimo atitikimas efektyvumo rodikliams, prioritetą teikiant efektyviau dirbančioms įstaigoms.

5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų paslaugų, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto. Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais

Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga praėjusiais metais nesuteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų už visą jai skirtą metinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą, numatytą praėjusių metų sutartyje su Valstybine ligonių kasa, po to einančiais metais jai skiriama metinė suma nustatoma ne didesnė kaip praėjusiais metais faktiškai suteiktų paslaugų suma. Dėl praėjusiais metais neišnaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bei einamaisiais metais padidėjusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalies sutartys sudaromos su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios viršijo praėjusiais metais joms skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto metinę lėšų sumą ir su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl atitinkamų paslaugų, jei įstaigos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo, atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir visus ar dalį žemiau nurodytų papildomų kriterijų, kurių detalizavimą pagal atitinkamas paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis, kriterijų reikšmes, su kurias atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaromos sutartys, ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas, tačiau šis kriterijus netaikomas specializuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių pagrindinė asmens sveikatos priežiūros veikla yra susijusi su viena ar keliomis specializuotomis medicinos bei odontologijos sritimis;

2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu paslaugos teikimo adresu;

23) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičius per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) apimtis (šis kriterijus netaikomas pirmus tris sutarties sudarymo metus);

43) per praėjusius 3vienerius metus nustatyti, vykdant ūkio subjektų priežiūrą, privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai,. dėl kurių buvo sustabdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija arba turėtos sutarties su Valstybine ligonių kasa vykdymas;

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“

Nepritarti

Žr. argumentus, pateiktus prie ankstesnio Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pasiūlymo

5.

Asociacija Lietuvos medikų sąjūdis,

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,

Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija Lietuvos vaistinių asociacija, 2024-05-14

 

 

 

 

 Lietuvos Respublikos Seimo 2024-05-14

Sveikatos reikalų komiteto nariams

DĖL SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO

Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai,

Kreipiamės į Jus dėl šiuo metu LR Seimo Sveikatos reikalų komitete (toliau – SRK) svarstomo LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) parengto, LR Vyriausybės (toliau – LRV) LR Seimui pateikto Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP 3249 (toliau – Projektas).

Derinant Projektą su SAM ir LRV, jo nuostatos buvo išdiskutuotos bendruose SAM pasitarimuose su sveikatos sistemos dalyviais, Projektas buvo suderintas su visuomene, dėl esminių Projekto nuostatų pasiektas kompromisas.

Vieningai pritarta Projekto nuostatoms, kuriomis planuojama: supaprastinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) valdymo struktūrą bei privalomojo sveikatos draudimo administravimą, sujungiant teritorines ligonių kasas į vieną administracinį vienetą; optimizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – ASPP) įrašymo į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų ASPP sąrašą, praktiką ir jų nagrinėjimo tvarką; siekiama aiškiau reglamentuoti mokamų ASPP kainų nustatymą ir kt. - šios nuostatos gali būti įgyvendinamos nedelsiant.

Tačiau esame stipriai sunerimę dėl SRK pastarųjų posėdžių metu iškilusių naujų iniciatyvų, kuriomis vėl bandoma įtraukti jau ankščiau svarstytus bei atmestus papildymus Projektui, kuriems mes iš esmės nepritariame. Teikiamais ydingais siūlymais siekiama suteikti Valstybinei ligonių kasai (toliau – VLK) šiuo metu teismų vykdomas kaltės nustatymo ir bausmių skyrimo funkcijas, tai yra, nustačius asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau - ASPĮ) ar vaistinių veiklos neatitiktis / pažeidimus, vienašališkai taikyti joms baudas – net iki sutarčių su ligonių kasomis dėl ASPP kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis stabdymo ar nutraukimo, taip užkertant pacientams teisę ir galimybę gauti valstybės kompensuojamas ASPP jų pasirinktose ASPĮ. Siekiama, kad tokios kraštutinės sankcijos ASPĮ būtų taikomos VLK per dvejus metus nustačius ne mažiau kaip du analogiškus tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o, nutraukus sutartį, ji galėtų būti vėl atnaujinama tik po vienerių metų. Ne kartą SRK posėdžiuose ir viešuosiuose pasisakymuose ligonių kasų atstovai atvirai pasisakė, kad būtina ligonių kasoms suteikti teisę savo nuožiūra taikyti privalomo vykdymo bausmes ASPĮ ir vaistinėms už nustatytus teisės aktų pažeidimus, taip panaikinant šiuo metu esamą galimybę spręsti šalims ginčus civilizuotai teisminiu keliu, įvertinus visas aplinkybes ir šalių argumentus.

Naujai teikiami papildomi siūlymai parengti remiantis SRK posėdyje pristatyta VLK ataskaita apie ASPĮ pažeidimus. VLK ataskaitoje ir viešuose pasisakymuose ASPĮ (ypač privačių) veiklos neatitiktys tendencingai pateiktos kaip tyčiniai piktybiniai nusižengimai ar piktnaudžiavimo atvejai, ASPĮ apkaltintos PSDF biudžeto lėšų grobstymu, pasipinigavimu, vagystėmis bei kitais sunkiais nusikaltimais, tačiau nepateikiama jokios informacijos apie nustatytų pažeidimų priežastis. Neatlikus neatitikčių / pažeidimų sisteminės priežasčių analizės, neįsigilinus į esmę, viešai komunikuojami tam tikrose ASPĮ nustatyti ,,rezonansiniai“ pažeidimai, metant šešėlį ant visų ASPĮ ir šiuo pagrindu prašoma suteikti VLK įstatymu išskirtinę galią taikyti bausmes iki minėtų kraštutinių poveikio priemonių – sutarčių su ligonių kasomis stabdymo ar net nutraukimo. Tendencingai pažeidimais kaltinamos privačios ASPĮ, tuo tarpu VLK ataskaitos duomenys rodo, kad panašus mastas neatitikčių / pažeidimų buvo nustatytas visose ASPĮ, tiek privačiose, tiek viešosiose. 2

 

Tai akivaizdžiai rodo ligonių kasų planus perimti iš teismų šiuo metu teismų kompetencijai priskiriamą kaltės nustatymo ir bausmės skyrimo funkcijas, siekiant išlikti tradicine kontrolės - bausmės principais veikiančia baudžiančiąja institucija, o ne įgyvendinti pokyčius ir tapti šiuolaikiška, ekspertine - konsultacine, audito pagrindais veikiančia, pažangia viešojo administravimo institucija.

Mes besąlygiškai pritariame tam, kad visų - tiek fizinių, tiek juridinių asmenų- sąmoningai vykdomi (tyčiniai) nusižengimai bei kita panašaus pobūdžio veika būtų nedelsiant identifikuojama ir užkardoma, kaip tai sėkmingai daroma ir kituose ūkio sektoriuose, vadovaujantis horizontaliai (visiems ūkio sektoriams taikomais) veikiantiems teisės aktams.

Pabrėžiame, kad realybėje daugumos neatitikčių (teisės aktų pažeidimų) yra nulemtos ne sąmoningos tyčinės ar piktybinės veikos, bet randasi dėl netobulai veikiančių sistemų, jų ydų, tarpe jų – prasto e-sveikatos sistemų veikimo, ypač dažnos sveikatos apsaugos reformos įtakotos teisės aktų, reglamentuojančių ASPP teikimą, organizavimą ir finansavimą, kaitos, jų tarpusavio nesuderinamumo ir kitų, ne nuo medikų ar sveikatos priežiūros organizatorių priklausančių, priežasčių. Apie tai, deja, nutylima, visą kaltę ir atsakomybę suverčiant medikams, vaistininkams, ASPĮ vadovams, kurie tampa netobulų sistemų įkaitais, yra verčiami prisiimti atsakomybę.

Įvertinę papildomus siūlymus Projektui, prognozuojame jų neigiamą poveikį gyventojams, sveikatos priežiūros sistemai:

1. Papildomuose siūlymuose pateiktos sankcijos (sutarčių su ligonių kasomis sustabdymas ar net nutraukimas) neabejotinai pablogintų valstybės kompensuojamų ASPP prieinamumą pacientams bei ASPP teikimo tęstinumą, kas, savo ruožtu, sukeltų papildomą pavojų gyventojų sveikatai, padaugėtų ligų nustatymo uždelsimo ir komplikavimosi ar net mirčių atvejų. Pacientai nebegalėtų gauti valstybės kompensuojamų ASPP pasirinktose ASPĮ, jie būtų priversti kreiptis į kitas ASPĮ, dėl ko pastarosiose išaugtų eilės ASPP, arba pacientai turėtų mokėti visą paslaugų kainą, dėl ko dar labiau išaugtų privačių išlaidų sveikatos priežiūroje dalis bei našta gyventojams.

2. Siūloma nauja tvarka turėtų būti taikoma tiek privačioms, tiek viešosioms ASPĮ, tad, sustabdžius ar nutraukus sutartis, ASPĮ galimai sutriktų net ir gyvybiškai būtinų (greitosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyvios terapijos, onkologijos, organų transplantacijos, chemoterapijos, chirurgijos, dializės, kitų ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų) ASPP teikimas pacientams, jos taptų neprieinamos net ir didžiausiose šalies klinikose, kurios, tokiu atveju, būtų priverstos iškelti pacientus į kitas ASPĮ, kas sukeltų nepagrįstą riziką pacientų sveikatai ar net gyvybei. Tokie precedento neturintys atvejai ir jų pasekmės būtų sunkiai įsivaizduojami, todėl priešingai, nei teigiama, siūlomos kraštutinės sankcijos vargu ar būtų taikomos lygiais pagrindais visoms ASPĮ.

3. Teikiamuose siūlymuose net nenumatyta už kokius pažeidimus kokios sankcijos būtų taikomos. Be to, net ir ASPĮ apskundus VLK sprendimą teismui, ASPĮ bylos nagrinėjimo metu ASPĮ privalėtų stabdyti arba nutraukti kompensuojamų ASPP teikimą gyventojams. Tokį siūlomą teismingumo modelį kritikuoja ne tik medikai, pacientai, sveikatos priežiūros vadybininkai, bet ir teisininkai (SRK buvo pateikta prof. Vytauto Nekrošiaus teisinė išvada).

4. Perteklinių galių vienašališkai taikyti bausmes suteikimas VLK pasitarnautų ne sveikatos sistemos tobulinimo ar sąmoningų nusižengimų prevencijos tikslams pasiekti, bet galimai taptų represijos priemone tam tikroms ASPĮ ar jų grupėms bei pasitarnautų baudimo kultūros principų įvedimui sveikatos priežiūros sektoriuje, supriešintų vieningai veikiantį viešąjį ir privatų sektorius, kas neigiamai atsilieptų visai sveikatos priežiūros sistemai (pacientams, ASPĮ, vaistinėms). 3

 

Apibendrinant pažymime, kad siekis įtraukti į jau suderintą Projektą nesuderintus naujus, riziką keliančius siūlymus, kuriais iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir kurių poveikis net nėra vertintas, sukeltų nepagrįstas rizikas bei žalą pacientams, medikams, ASPĮ veiklos tvarumui bei visos sveikatos sistemos reputacijai ir gyventojų pasitikėjimui ja.

Atsižvelgiant į šiame rašte pateiktą medikams, pacientams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms atstovaujančių visuomeninių organizacijų argumentais grįstą bendrą nuomonę, prašome pritarti suderintai SAM ir LRV teikiamai Projekto redakcijai bei nepritarti naujai teikiamoms, perteklines baudimo galias VLK siekiančioms suteikti, iniciatyvoms, kurių įgyvendinimas tik pablogintų valstybės kompensuojamų ASPP prieinamumą pacientams ir jų tęstinumą bei prisidėtų prie baudimo kultūros diegimo sveikatos priežiūros sektoriuje, vieningai veikiančios privačios ir valstybinės medicinos dirbtino supriešinimo, nepagrįstos rizikos ASPĮ veiklai sukėlimo.

Siekiant sumažinti neatitikčių bei pažeidimų apimtys sveikatos priežiūroje, siūlome pavesti VLK, pasitelkus socialinius partnerius, atlikti identifikuotų neatitikčių / pažeidimų sisteminę analizę, jos pagrindu parengti siūlymus dėl neatitikčių / pažeidimų ankstyvos detekcijos ir užkardinimo prevencinių priemonių (saugiklių, aliarmo taškų, kt.) įgyvendinimo, išnaudojant ESPBI IS bei kitų informacinių sistemų galimybes, o VLK internetiniame puslapyje - pateikti apibendrintus (nuasmenintus) duomenis apie ASPĮ ir vaistinių tikrinimo metu nustatytas neatitiktis ir pažeidimus, siekiant išvengti jų pasikartojimo ateityje tikrintose ar kitose ASPĮ, vaistinėse. Tikslinga pavesti VLK nustatyti motyvacines priemones ASPĮ ir vaistinėms, kurių veikloje nustatoma mažiausiai neatitikčių bei pažeidimų, skatinant jas dalintis gerąja praktika su kitais sveikatos sistemos dalyviais. Esame įsitikinę, kad į neatitikčių / pažeidimų prevenciją orientuota VLK veikla atneštų žymiai geresnių rezultatų, nei nukreipta į pasekmių šalinimą, taikant kontrolės ir baudimo metodus.

Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti tobulinant sveikatos priežiūros institucijų veiklą, kuriant modernią, efektyviai ir skaidriai veikiančią, geriausiai pacientų bei medikų poreikius atliepiančią sveikatos sistemą.

Pritarti iš dalies

Komitetas, atsižvelgęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, medikus ir vaistines vienijančių asociacijų nuogąstavimus ir išsakytas pastabas dėl siūlomų griežtų poveikio priemonių už pažeidimus (sutarčių nutraukimo dėl pakartotinių pažeidimų ir galimybės sudaryti naujas sutartis nustatymo tik po 1 metų),

pritarė kitam Seimo narių siūlymui, kuriame nėra numatomos tokios griežtos poveikio priemonės ASP įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė sveikatos taryba, 2024-01-16

 

 

 

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažino su Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. lapkričio 15 d. priimtu sprendimu Nr. lll-S -36 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) Nr. 1-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92,11, 121,14,18, 20, 23,26, 261, 262,27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto XIVP-3249 (toliau - Projektas) ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų svarstymo parengiamųjų darbų. Taryba, įvertinusi Projektą ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus, teikia šias išvadas: 1. Taryba pritaria didžiajai daliai Projekte ir jį lydinčiųjų įstatymų projektuose numatytų esminių pakeitimų, tarpe jų - susijusių su: 1.1. Teritorinių ligonių kasų, kaip atskirų juridinių asmenų statuso panaikinimu, apjungiant jas į vieną juridinį asmenį - Valstybinę ligonių kasą (toliau - VLK), taip pat su tuo susijusiems VLK funkcijų ir teisių patikslinimams; 1.2. panaikinimu perteklinio reikalavimo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM) leidimą naujo profilio stacionarinėms paslaugoms, apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto; 1.3. įgaliojimo tvirtinti sutarčių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau - ASPĮ) ir VLK (toliau - Sutartys) standartinių sąlygų (išskyrus jų priedus) suteikimui sveikatos apsaugos ministrui; 1.4. apdraustųjų teisių įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą patikslinimu; 1.5. mokamų ASPP kainų nustatymu (Sveikatos sistemos įstatymo 8 str. pakeitimams); 1.6. techninio pobūdžio korekcijomis. 2. Tarybai kyla pagrįstų abejonių dėl Projekte siūlomų Įstatymo 26 ir 411 straipsnių pakeitimų tinkamumo bei jų įgyvendinimo galimai neigiamo poveikio sveikatos sistemai: 2 2.1. Projektu keičiamas Įstatymo 26 straipsnis, nustatantis Sutarčių tarp ASPĮ ir VLK sudarymo, sąlygas. Siūlomais pakeitimais siekiama įvesti naujų Sutarčių sudarymo abejotino pagrįstumo papildomus reikalavimus, kurie nepagrįstai apsunkintų ASPĮ galimybes sudaryti naujas Sutartis bei teikti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP. Kai kurie Sutarčių sudarymui keliami kriterijai (pvz. suteikiamų ASPP kompleksiškumas arba teikiamų ASPP kiekis vienu ASPĮ adresu) yra nepagrįsti, jie yra pritaikyti didelėms ASPĮ, tačiau jie nepagrįstai apribotų mažesnių ASPĮ, besispecializuoj ančių tam tikrose sveikatos priežiūros srityse, galimybes sudaryti Sutartis ir teikti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP, kas neabejotinai pablogintų valstybės kompensuojamų ASPP prieinamumą gyventojams. Tarybos nuomone, nustatant Sutarčių sudarymo kriterijais, privalu vadovautis Konstitucinio teismo išaiškinimais ir kitais įstatymais, t. y. Sutarčių sudarymo kriterijai privalo būti aiškūs, pagrįsti, objektyvūs, nediskriminaciniai, jų pagrindu turi būti ASPĮ teikiamų ASPP kokybė, jie neturi nepagrįstai apriboti ASPĮ teisių teikti pacientams aukštos kokybės valstybės kompensuojamas ASPP, be to, Sutarčių kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme (o ne poįstatyminiuose teisės aktuose). Įvertinus Projektą platesniame sveikatos sektoriaus teisėkūros kontekste, jame siūlomi Sutarčių sudarymo kriterijai suponuos uždaro stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikėjų tinklo suformavimą, tuo tarpu užkertant kelią naujiems šių paslaugų teikėjams, teikiantiems aukštos kokybės šias paslaugas, pretenduoti į Sutarčių dėl šių ASPP sudarymą, o jų pacientams - nepagrįstai apribojant jų teises gauti šias paslaugas jų pasirinktose ASPĮ. Tarybos nuomone Sutarčių visoms ASPP sudarymo / nutraukimo pagrindu turi būti ASPĮ teikiamų ASPP kokybės lygmuo, o Sutarčių sudarymo / apimčių nustatymo procesas turi skatinti kuo aukštesnės kokybės, prieinamų ir saugių ASPP teikimą sveikatos priežiūros sektoriuje, užtikrinant sveikatos sistemos atvirumą, dinamiškumą, tobulėjimą, o ne dirbtinais ribojimais formuojamą savo ateitimi užtikrintą uždarą ASPP teikėjų tinklą. 2.2. Projektu keičiamas 411 straipsnio pakeitimas, kuriuo siekiama numatyti, kad ginčai tarp ASPĮ ir VLK yra sprendžiami administracinės teisenos tvarka. Dėl administracinio pobūdžio santykio tarp ASPĮ ir VLK jau yra pasisakęs Seimo Teisės departamentas, nurodęs, kad vien imperatyvaus pobūdžio nuostatų įvedimas nelemia, jog sutartiniai santykiai neturėtų būti reglamentuojami civilinės teisės priemonėmis. Todėl siekiant įvesti administracinį santykį galimai yra pažeidžiama nusistovėjusi tvarka ir civilinis santykių pobūdis tarp ASPĮ ir VLK. Taryba yra gavusi prof. V. Nekrošiaus teisinę išvadą šiuo klausimu (pridedama), į kurią rekomenduoja Projekto rengėjams atsižvelgti ir patikslinti Projektą. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad senėj ant Lietuvos visuomenei bei kintant gyventojų poreikiams, lūkesčiams sveikatos priežiūrai, neišvengiamai ateityje didės sveikatos priežiūros 3 paslaugų poreikis, keisis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo modeliai. Demografinės aplinkos pokyčiai, augantys gyventojų poreikiai ir lūkesčiai sveikatos priežiūrai kelia ir ateityje kels vis didesnius reikalavimus sveikatos priežiūros sistemai, sveikatos priežiūros veiklos ir finansavimo modeliams, ASPĮ veiklos ir teikiamų paslaugų kokybei. Įstatymų leidėjas turėtų teisiniu reguliavimu kurti palankias sąlygas, skatinančias jau veikiančias sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje ASPĮ teikti kuo aukštesnės kokybės valstybės kompensuojamas ASPP, kartu užtikrinant aukštą ASPĮ veiklos efektyvumą (esant ribotiems ištekliams) bei gyventojų teisę informuotai pasirinkti ASPP teikėją, gaunant valstybės kompensuojamas aukštos kokybės ASPP, tuo pačiu neužkertant kelio naujoms ASPĮ, užtikrinančioms aukštą ASPP kokybę, pradėti teikti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP. Todėl Taryba pasisako už atvirumu, skaidrumu ir lankstumu paremtą sveikatos sistemos plėtrą, užtikrinančią ne tik esamų sveikatos sektoriaus problemų sprendimą, bet ir proaktyviai atliepiančią ateities visuomenės sveikatos, jos priežiūros ir finansavimo poreikius. Sveikatos sistemoje visi ASPP teikėjai turi veikti bei galėti užtikrinti pacientams valstybės kompensuojamas ASPP vienodomis (nediskriminacinėmis) sąlygomis valstybės reguliuojamoje rinkoje, tačiau sąžiningos konkurencijos aplinkoje, užtikrinant jų pacientams aukštos kokybės ASPP kompensavimą iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl manome, kad teisėkūroje (Projekte, kituose rengiamuose bei tobulinamuose teisės aktuose) tikslinga skirti ženkliai didesnį dėmesį motyvaciniams svertams (pvz., Sutarčių sudarymo ir jų apimčių nustatymą susiejant su ASPĮ teikiamų ASPP kokybės lygiu (paremtu aiškiais kokybės kriterijais), skatinantiems ASPĮ veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimą, neapsiribojant tik ribojimais, draudimais ir bausmėmis grįstais demotyvaciniais administraciniais-reguliaciniais sprendimais. Motyvaciniais reguliaciniais svertais paremtos sveikatos sistemos plėtra suponuotų sveikatos sistemos (ir jos įstaigų) nuolatinį tobulėjimą, prieinamos ir kokybiškos, pacientų poreikius bei lūkesčius labiau atliepiančios, sveikatos priežiūros užtikrinimą šalies gyventojams Apibendrinant, Taryba siūlo koreguoti Įstatyme numatomas Sutarčių sudarymo sąlygas, jas pagrindžiant objektyviais kriterijais (nustatytais Įstatyme, orientuotais į ASPĮ teikiamų ASPP kokybę), neužkertančiais kelio sudaryti Sutartis naujoms ASPĮ bei atsisakyti Įstatyme 411 straipsnio pakeitimu numatomo administracinio teisinio5santykio įtvirtinimo.

Nepritarti

Žiūrėti argumentus, pateiktus prie Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pasiūlymų

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, 2024-05-07

22

 

 

 

Argumentai:

Šiuo metu teritorinės ligonių kasos, o po įstatymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa (toliau pasiūlyme – Ligonių kasos) sudaro (sudarys) sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ), vaistinėmis ir kitais ūkio subjektais dėl apmokėjimo už apdraustiesiems suteiktas paslaugas, vaistus, priemones ir kt. Ligonių kasos taip pat kontroliuoja savo veiklos zonoje iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą, ir ūkio subjektų veiklą bei tikrina, ar teisingai išrašomos ūkio subjektų sąskaitos ir kiti su tuo susiję dokumentai.

Sveikatos reikalų komiteto 2024 m. balandžio 10 d. vykusių klausymų metu buvo pateikta teritorinių ligonių kasų informacija apie nustatytus didelio masto ASPĮ pažeidimus, susijusius PSDF biudžeto lėšomis. Pažeidimai dažniausiai daromi, teikiant ambulatorines paslaugas namuose (pvz. teikiant apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo teiktos), teikiant dantų protezavimo paslaugas (pateikiami apmokėti nesuteikti ir kartais net nepradėti dantų protezavimo darbai, protezavimo paslaugas teikia ne gydytojai ir kt.) papildomai apmokestinant pacientus už paslaugas, kurias turėtų jie turėtų gauti nemokamai (pvz. reikalaujant mokėti metinį fiksuotą mokestį už prisirašymą prie ASPĮ, reikalaujant pacientų mokėti papildomai už paslaugas, kurias apmoka Ligonių kasos  ir pan. ), ASPĮ ataskaitose teikia neteisingus duomenis, siekiant nuslėpti neatitiktis teisės aktams ir / arba gauti didesnį apmokėjimą iš PSDF biudžeto.

Visų teritorinių ligonių kasų atstovai patvirtino, kad įvardintos problemos dėl galimo ASPĮ piktnaudžiavimo aktualios visoje Lietuvoje, taigi šie pažeidimai sistemingi ir masiški. Paaiškėjus pažeidimui, paprastai ASPĮ atlygina žalą, tačiau dažnu atveju iš klaidų nepasimoko ir toliau daro pažeidimus.

Nors ligonių kasoms įstatymais ir priskirtos funkcijos prižiūrėti ir tikrinti šių subjektų veiklą, tačiau jos neturi pakankamai veiksmingų poveikio priemonių užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 21 straipsniu, jame numatant VLK direktoriaus sprendimus, vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą. Taip pat tikslinamos šių subjektų pareigos.

Pasiūlymas: papildyti projektą 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu

Papildyti Įstatymą 311 straipsniu:

„311 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262  straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);

2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;

3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;

5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį;

6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

2. Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5-6 punktuose nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas turi teisę pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos.

3. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.

4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.

5. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.

6. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.

8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“

Nepritarti

Komitetas, atsižvelgęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines vienijančių asociacijų nuogąstavimus ir išsakytas pastabas dėl siūlomų griežtų poveikio priemonių už pažeidimus (sutarčių nutraukimo dėl pakartotinių pažeidimų ir galimybės sudaryti naujas sutartis nustatymo tik po 1 metų), pasiūlymui nepritarė.

Komitetas pritarė kitam Seimo narių (alternatyviam) siūlymui, kuriame nėra numatomos tokios griežtos poveikio priemonės ASP įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams

 

 

2.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, 2024-05-07

23, 24, 25, 26

 

 

 

Argumentai: tie patys

Pasiūlymas: buvusius 21-24 straipsnius laikyti 22-25 straipsniais

Nepritarti

Pasiūlymas susijęs su ankstesniu pasiūlymu, kuriam Komitetas nepritarė

3.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, 2024-05-07

24

 

 

 

Argumentai: tie patys.

Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„22 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

„V SKYRIUS

APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 261 ir 262 STRAIPNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS

 

38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą

Apdraustieji turi teisę:

1)    asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;

2)    šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;

3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;

4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

5)  gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;

6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytomis sutartimis;

7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

 

39 straipsnis.      Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;

5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;

6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos  pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

3. Šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl  neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

4. Šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl  I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“

Nepritarti

Pasiūlymas susijęs su ankstesniu pasiūlymu, kuriam Komitetas nepritarė

4.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, 2024-05-07

26

 

 

 

Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas: pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 2025 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniais pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 261 ir 262 straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos.

4. Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti ir neišnagrinėti bei nebaigti nagrinėti skundai po šio įstatymo įsigaliojimo nagrinėjami Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.

5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.“

 

Nepritarti

Pasiūlymas susijęs su ankstesniu pasiūlymu, kuriam Komitetas nepritarė

5.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, Z. Streikus 2024-05-07

22

 

 

 

Argumentai:

Šiuo metu teritorinės ligonių kasos, o po įstatymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa (toliau pasiūlyme – Ligonių kasos) sudaro (sudrys) sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ), vaistinėmis ir kitais ūkio subjektais dėl apmokėjimo už apdraustiesiems suteiktas paslaugas, vaistus, priemones ir kt. Ligonių kasos taip pat kontroliuoja savo veiklos zonoje iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą, ir ūkio subjektų veiklą bei tikrina, ar teisingai išrašomos ūkio subjektų sąskaitos ir kiti su tuo susiję dokumentai.

Sveikatos reikalų komiteto 2024 m. balandžio 10 d. vykusių klausymų metu buvo pateikta teritorinių ligonių kasų informacija apie nustatytus didelio masto ASPĮ pažeidimus, susijusius su PSDF biudžeto lėšomis. Pažeidimai dažniausiai daromi, teikiant ambulatorines paslaugas namuose (pvz. teikiant apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo teiktos), teikiant dantų protezavimo paslaugas (pateikiami apmokėti nesuteikti ir kartais net nepradėti dantų protezavimo darbai, protezavimo paslaugas teikia ne gydytojai ir kt.), papildomai apmokestinant pacientus už paslaugas, kurias turėtų jie turėtų gauti nemokamai (pvz. reikalaujant mokėti metinį fiksuotą mokestį už prisirašymą prie ASPĮ, reikalaujant pacientų mokėti papildomai už paslaugas, kurias apmoka Ligonių kasos  ir pan. ), ASPĮ ataskaitose teikia neteisingus duomenis, siekiant nuslėpti neatitiktis teisės aktams ir / arba gauti didesnį apmokėjimą iš PSDF biudžeto.

Visų teritorinių ligonių kasų atstovai patvirtino, kad įvardintos problemos dėl galimo ASPĮ piktnaudžiavimo aktualios visoje Lietuvoje, taigi šie pažeidimai sistemingi ir masiški. Paaiškėjus pažeidimui, paprastai ASPĮ atlygina žalą, tačiau dažnu atveju iš klaidų nepasimoko ir toliau daro pažeidimus.

Nors ligonių kasoms įstatymais ir priskirtos funkcijos prižiūrėti ir tikrinti šių subjektų veiklą, tačiau jos neturi pakankamai veiksmingų poveikio priemonių užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 21 straipsniu, jame numatant VLK direktoriaus sprendimus, vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą. Taip pat tikslinamos šių subjektų pareigos.

Pasiūlymas: papildyti projektą 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu

Papildyti Įstatymą 311 straipsniu:

 „311 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262  straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);

2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;

3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;

5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.

4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.

5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.

7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“

Pritarti

 

6.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, Z. Streikus 2024-05-07

23, 24, 25,

26

 

 

 

Argumentai: tie patys

Pasiūlymas: buvusius 21-24 straipsnius laikyti 22-25 straipsniais

Pritarti

 

7.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, Z. Streikus 2024-05-07

24

 

 

 

Argumentai: tie patys.

Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„22 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

„V SKYRIUS

APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 261 ir 262 STRAIPNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS

 

38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą

Apdraustieji turi teisę:

1)    asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;

2)    šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;

3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;

4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

5)  gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;

6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytomis sutartimis;

7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

 

39 straipsnis.      Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;

5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;

6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos  pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

3. Šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl  neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

4. Šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl  I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“

Pritarti

 

8.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, Z. Streikus 2024-05-07

26

 

 

 

Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas: pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 2025 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniais pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 261 ir 262 straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos.

4. Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti ir neišnagrinėti bei nebaigti nagrinėti skundai po šio įstatymo įsigaliojimo nagrinėjami Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.

5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.“

 

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: papildomi komitetai nepaskirti.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu ir 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui XIVP-3249(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Sveikatos reikalų komitetas, 2024-05-15

26

1

 

 

Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai paprastai turi būti priimami iki įstatymo įsigaliojimo, siūlytume patikslinti projekto 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą datą.

Pasiūlymas: pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 2025  m. liepos 1 d.“

Pritarti

 

2.

Sveikatos reikalų komitetas, 2024-05-15

26

2

 

 

Argumentai tie patys.

Pasiūlymas: : pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo / kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Antanas Matulas

 

 

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė