LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 305
STENOGRAMA
2019 m. liepos 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 9 d. posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Seimo narių priesaikos
Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausioji rinkimų komisija nuo liepos 2 dienos patvirtino keturis naujus Seimo narius. Seimo statutas numato, kad Seimo narių priesaikas priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą prisaikdinimo procedūrai.
D. ŽALIMAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. SP-305 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių S. Jakeliūno, R. Juknevičienės, A. Kubiliaus, A. Maldeikienės ir J. Oleko įgaliojimų nutraukimo prieš terminą ir Seimo nario mandato pripažinimo naujiems Seimo nariams.“ Juo nusprendė pripažinti, kad 2019 m. liepos 2 d., atsiradus laisvoms Seimo narių vietoms, Seimo nariais tampa kandidatų sąrašų, pagal kuriuos buvo išrinkti nebesantys Seimo nariais, pirmieji Seimo nario mandato negavę kandidatai: V. Aleknaitė-Abramikienė – Seimo narė, išrinkta pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą; B. Bradauskas – Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą; A. Gedvilienė – Seimo narė, išrinkta pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą; A. Jankuvienė – Seimo narė, išrinkta pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltų kandidatų sąrašą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete 2019 m. birželio 17 d., taigi jis įsigaliojo ir minėti Seimo nariai gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. “
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas. Po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašau stoti.
Kviečiu prisiekti Seimo narę Viliją Aleknaitę-Abramikienę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė prisiekė 2019 m. liepos 9 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu V. Aleknaitę-Abramikienę. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narį Bronių Bradauską.
B. BRADAUSKAS. Priesaika (Plojimai)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys B. Bradauskas prisiekė 2019 m. liepos 9 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu B. Bradauską. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narę Aistę Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ. Priesaika (Plojimai)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Gedvilienė prisiekė 2019 m. liepos 9 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu A. Gedvilienę. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narę Audronę Jankuvienę.
A. JANKUVIENĖ. Priesaika (Plojimai)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Jankuvienė prisiekė 2019 m. liepos 9 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu A. Jankuvienę. (Plojimai)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, dar kartą sveikiname prisiekusiuosius mūsų kolegas Seimo narius, linkėdami sėkmės dirbant atsakingą darbą.
10.11 val.
Informaciniai pranešimai
Mielieji kolegos, norime tęsti darbą ir leiskite man priminti dar dvi džiugias žinias ir pasidžiaugti kartu su jumis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 22 punktu liepos 6 dieną – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai, už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Lietuvos Respublikos Seimo narę, Seimo Pirmininko pavaduotoją, buvusią Seimo Pirmininkę, mūsų visų labai gerbiamą ir mylimą kolegę I. Degutienę. Gerbiamas Pirmininke, mielieji kolegos, pasidžiaukime tokiais aukštais mūsų kolegų įvertinimais. (Plojimai)
Mielieji kolegos, taip pat antroji, bet labai džiugi ir ypatinga žinia, kad liepos 1 dieną Liublino unijos 450-ųjų metinių proga, vadovaujantis Lenkijos Respublikos Konstitucijos 138 straipsniu, Lenkijos Respublikos Prezidento A. Dudos sprendimu už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos parlamentinį bendradarbiavimą ir draugiškus santykius ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didžiuoju kryžiumi buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Sveikiname. (Plojimai)
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, dėkoju už tokią reakciją, o ši reakcija reiškia paprastą dalyką – tai visų mūsų bendras nuopelnas. Tą aš sakiau ir Lenkijos Respublikos Seime, atsiimdamas šį apdovanojimą. Dėkoju už bendrystę.
PIRMININKĖ. Dėkoju visiems už plojimus ir sveikinimus. O dabar informacija, kad yra gauti keli pareiškimai. Yra gautas A. Jankuvienės pareiškimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai. Nutarta priimti A. Jankuvienę į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.
Yra gautas Seimo nario B. Bradausko prašymas priimti jį į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją.
Ir dar vienas prašymas, kur dvi kolegės, tai yra V. Aleknaitė-Abramikienė ir A. Gedvilienė, prašo priimti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Sėkmės dirbant.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pirmiausia paprašysiu registruotis, mes dar nesiregistravome.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš irgi noriu prisidėti prie sveikinimo visų Seimo narių, kurie prisiekė. Ir vis dėlto su nuostaba pareikšiu: niekada netikėjau, niekada, kad B. Bradauskas kada nors su konservatoriais bus opozicijoje. Visko gyvenime būna, bet šituo netikėjau. Na, žinoma, ir V. Landsbergis senatvėje pakeitė orientaciją, bet ir B. Bradauskas pakeitė orientaciją politinę.
Ir dar viena labai graži naujiena. Pirmą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje Seimo Pirmininkas tapo opozicijos lyderiu. (Šūksniai salėje)
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos, tikrai be jokių šmaikščių replikų. Šiandien rezervinių klausimų darbotvarkėje (aš suprantu, kad darbotvarkės dar nesvarstome) yra komitetų, komisijų paskirstymas. Tai reikia žinoti, kokia yra frakcijų sudėtis, kokios yra frakcijos. Kaip mes konstatuojame šiame posėdyje? Kad neegzistuoja „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, nėra tokios? Likę šeši nariai, tai pagal Statutą reikia konstatuoti faktą, kad tokios frakcijos nėra, nes su tuo yra susiję kiti darbotvarkės klausimai, kuriuos svarstysime. Kaip čia jūs traktuojate?
PIRMININKAS. Šiuo momentu tokios frakcijos nėra. Jeigu įvyks pokyčių, tada ir informuosime Seimą. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pirmininke, dėl darbotvarkės jau galima?
10.17 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. liepos 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Gerai. Dėl darbotvarkės. Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės norite pasisakyti? A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Sveiki, kolegos. Aš norėčiau frakcijos vardu išreikšti du prašymus. Pirmiausia išbraukti iš darbotvarkės 2-1 klausimą, tai yra projektą Nr. XIIIP-1787(2)ES, tai yra Žemės gelmių įstatymą kartu su visu paketu. Ir antrasis prašymas taip pat frakcijos vardu klausimą 2-2, projektą Nr. XIIIP-3587 – Seimo rezoliuciją…
PIRMININKAS. Seimo rezoliuciją, sukonkretinkite.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Seimo rezoliucija dėl parlamento lankytojų atskyrimo.
PIRMININKAS. A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu frakcijos vardu pasiūlyti išbraukti 2-18 klausimą, projektą Nr. XIIP-3955 – Odontologijos praktikos įstatymą dėl Teisės departamento požiūrio, kad neatitinka Konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, reaguodamas į Valstiečių ir žaliųjų frakcijos siūlymą išbraukti rezoliuciją dėl lankytojų centro, atkreipsiu dėmesį, kad jau antrą kartą buvo surinkti 47 parašai. Aš siūlyčiau nesityčioti iš šitos procedūros paverčiant farsu tą parašų rinkimą. Jeigu tai yra tik dėl trumpalaikio pašmėžavimo darbotvarkėje, na, tikrai nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta rinkti 47 parašus. Ir kodėl taip bijoma pasikeisti nuomonėmis dėl to lankytojų centro? Jeigu manote, kad jis reikalingas, balsuosite prieš rezoliuciją ir bus viskas aišku. Ar čia bijote, kad Seimo Pirmininkui kokia nors atsakomybė kris? Bet patys tą Pirmininką stipriau kritikuojate negu mes kartais. Tai aš kviečiu gerbti 47 žmonių valią ir nebalsuoti už išbraukimą.
PIRMININKAS. J. Liesys. Prašau.
J. LIESYS (LSF). Aš noriu gerbiamam Jurgiui oponuoti. Nereikia užsiiminėti turto bankais, o reikia priiminėti įstatymus, ne turtą valdyti. Seimo nariai yra ne tam skirti.
PIRMININKAS. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš ne frakcijos, savo vardu siūlau atidėti rezoliuciją dėl sukilimo ir papildomai pasitarti dėl jos. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad E. Zingerio prašymas buvo visiškai asmeninis. Žmogus iš kažkur grįžo, dabar atsibudo ir bando keisti mūsų darbotvarkę. Noriu tiktai… Prašau jūsų palikti, kaip ir sutarta. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Noriu paneigti L. Kasčiūno žodžius – aš visiškai pritariu Emanuelio pozicijai.
PIRMININKAS. Galima tik frakcijos vardu prašyti išbraukti. (Balsai salėje) Frakcijos vardu siūlymų nėra. E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, ar tikrai nebūtų frakcijos vardu pasiūlymų dar pasitarti minutėlę?
S. GENTVILAS (LSF). Pasitarę su V. Čmilyte, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašytume išbraukti iš darbotvarkės rezoliuciją dėl 1941 m. birželio 23 d.
PIRMININKAS. Dėkui. S. Gentvilas pasiūlė frakcijos vardu išbraukti rezoliuciją dėl 1941 metų sukilimo.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl darbotvarkės. Dėl kiekvieno klausimo prašysiu balsuoti.
2-1 klausimas dėl Žemės gelmių įstatymo. A. Nekrošius frakcijos vardu pasiūlė išbraukti šį projektą. Galima bendru sutarimu, yra pasiūlymas? (Balsai salėje) Balsuojame. Pritariantieji Arvydo pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės balsuoja už. (Balsai salėje)
Balsavo 120 Seimo narių: už – 104, prieš – 9, susilaikė 7. Žemės gelmių įstatymo projektas išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas A. Nekrošiaus pasiūlymas dėl 2-2 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl parlamento lankytojų atskyrimo nuo Lietuvos Respublikos Seimo“ projekto Nr. XIIIP-3587. A. Nekrošius frakcijos vardu siūlo išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Tie, kurie pritaria A. Nekrošiui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 61, prieš – 42, susilaikė 9 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Išbrauktas.
Toliau – kitas A. Palionio pasiūlymas. Noriu pasitikslinti, kadangi eina du alternatyvūs įstatymai dėl odontologų, ar siūlėte vieną? Vieną siūlote – išbraukti 2-18 klausimą. Gerai. Tada teikiu balsuoti. Tie, kurie pritaria A. Palionio siūlymui 2-18 klausimą išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 36, prieš – 36, susilaikė 41 Seimo narys. Darbotvarkėje lieka.
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 1941 m. birželio 23 d. sukilimo pagerbimo“ projektas. Frakcijos vardu buvo pasiūlyta išbraukti. (Triukšmas salėje) Liberalų frakcijos vardu S. Gentvilas pasiūlė išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 62, prieš – 32, susilaikė 18 Seimo narių. Iš darbotvarkės šis klausimas išbrauktas.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Šurmulys salėje) Ne, prašo balsuoti. Balsuojame dėl visos darbotvarkės.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 88, prieš – 5, susilaikė 16 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
Pradedame dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. E. Zingeris, prašau. Dėl vedimo tvarkos.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atsiprašyti, kad sutrukdžiau ir pasiūliau savo pasiūlymą. Labai ačiū, kad jūs jį palaikėte ir mes papildomai galėsime pasitarti šiuo klausimu. Tik dėl replikos kolegos L. Kasčiūno, su kuriuo vakar grįžau iš bendros komandiruotės, norėčiau pasakyti, kad jam nederėtų sakyti, kad jis nežino, kur aš esu, būdamas su manimi bendroje komandiruotėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar B. Bradauskas dėl vedimo tvarkos? Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, aš trumpą repliką. Negražu pradėti posėdžius nuo replikos, bet priverstas. Mielas drauge Petrai, nesirūpink, aš atėjau į opozicinę Socialdemokratų frakciją. Nors tu esi labai garbus žmogus, bet šiuo atveju aš tavo pavyzdžiu neseksiu ir po frakcijas nevaikščiosiu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas dėl vedimo tvarkos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, buvau paminėtas. Aš tikrai labai apgailestauju, kad neužteko mūsų Seimui politinės valios padaryti tai, ką Seimas jau seniai turėjo padaryti – atiduoti pagarbą sukilimui, kuris iš esmės nuplovė 1940 metų gėdą ir davė pagrindą tolesnei mūsų rezistencijai. Man labai gaila, kad mes tokiu būdu, kažkaip atėjus vienam žmogui, pakalbėjus kažką, taip išskystame. Susiimkime vieną kartą ir padarykime tikrus, valingus sprendimus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Drįstu priminti, kad 2002 metais tokia rezoliucija buvo priimta. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pirmininke, jau paminėjo labai garbus Seimo narys B. Bradauskas mano pavardę, net ir vardą. Aš tikrai, kaip sakoma, Bronių gerbiu ir tikiuosi, gyvenime klysti žmogiška, bet nuodėmėje likti velniška. Tikiuosi, kad jis grįš pas tuos socialdemokratus, kurie išsaugojo dabartinę valdančiąją daugumą. Prisimink, G. Paluckas buvo jaunasis konservatorius. Tad nevaikščiok ir tu, negrįžk su G. Palucku pas konservatorius.
10.27 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4 ir 70 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3362(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcizų įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 70 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3362(2). Priėmimas. Pranešėjas – A. Palionis. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. Į tribūną nekviesiu. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėkoju. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas. M. Majauskas atsisakė. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš nevisiškai prieš, bet noriu išsakyti abejones, ar šita priemonė ir akcizų įvedimas už tuos žaliavinius lapus, arba išdžiovintus tabako lapus, pavyzdžiui, iš Lenkijos ir akcizų įvedimas, ar jisai apsaugos nuo nelegalios cigarečių gamybos? Kitaip tariant, tas įstatymas yra gana logiškas, bet jo poveikis pačiai situacijai, į ką jis yra nukreiptas, kad būtų nutraukta arba apsaugotų nuo nelegalios cigarečių gamybos ar dar kažkokių veiksmų, yra gana menkas, todėl aš abejoju dėl jo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3362 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 103, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3362) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3478(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3478. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 110. Įstatymas priimtas vienbalsiai (projektas Nr. XIIIP-3478). (Gongas)
10.33 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622. Priėmimas. Pranešėjas – N. Puteikis. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų, juos ir svarstysime.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Komitetas siūlo pritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti komiteto pasiūlymui ir visam 1 straipsniui su tokiu pasiūlymu bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių E. Pupinio, R. Žemaitaičio, E. Gentvilo, J. Sabatausko, B. Matelio, A. Palionio ir R. Tamašunienės pasiūlymas. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad dėl visų, dėl kurių yra Seimo narių siūlymai, turime 29 pritariančius, kad pasiūlymai būtų svarstomi? Galime. Ačiū. Tada, prašau, kas pristatytų pasiūlymą?
N. PUTEIKIS (MSNG). Minėti Seimo nariai siūlo politinėms partijoms…
PIRMININKAS. Atsiprašau, autoriai turėtų pasiūlyti. Kas iš autorių? E. Pupinis.
J. Sabatauskas? Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes su kolegomis siūlome, kad galėtų būti ir panaudos pagrindais perduota ir politinėms partijoms. Manau, jau praėjo tas laikotarpis, kada buvo menkinamos ir visaip bandomos žlugdyti partijos. O daugpartinė sistema yra demokratijos pagrindas. Iš tiesų tam reikalui gailėti, manau, tikrai ne laikas, o yra atvirkščiai – stiprinti demokratiją. Būtent todėl siūlome tokius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū.
N. PUTEIKIS (MSNG). Komiteto balsai pasiskirstė po lygiai: 3 buvo už, 3 – prieš. Nulėmė komiteto pirmininkės balsas. Bendras sprendimas yra nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų visiems žinoma, kad mes gauname tam tikras dotacijas iš valstybės, kad paremtume politines partijas. Ir tikrai būtų gaila, kai nemaža dalis lėšų tam, kad vykdytume savo politinį darbą, bus panaudota patalpoms išlaikyti. Tuo labiau kad nemaža dalis patalpų ir šiuo metu, ypač regionuose, yra teikiamos tos, kurios faktiškai savivaldos nėra naudojamos. Manau, susidarytų tam tikra problema, jeigu šiuo metu savivaldai reikėtų išlaikyti tas patalpas, kurios yra sunkiai realizuojamos. Tikrai siūlau pritarti. Tuo labiau noriu priminti, kad pasirašė beveik visų politinių partijų atstovai – ir R. Žemaitaitis, ir E. Gentvilas, J. Sabatauskas, B. Matelis, A. Palionis, R. Tamašunienė. Manau, tai yra svarbus pasiūlymas, visų konsoliduotas, ir tikrai siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, norite sugrąžinti Komunistų partijos laikus, kai būtent Komunistų partijai buvo išskirtinės sąlygos, nes ji užtikrino demokratiją ir nemokamai naudojosi viskuo? Jeigu tas mentalitetas tiek pajudėjo po trisdešimties atkūrimo metų, tai ką dabar padarysi? Bet man atrodo, kad kaip tik demokratija yra susijusi su tuo, kad visi apmoka už viską, taip pat ir partijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turiu pasakyti, kad Vyriausybė nepritarė šiam pasiūlymui, pritardama komiteto nuomonei. Dabar turime balsuoti, nes nuomonės išsiskyrė dėl šio pasiūlymo. Tie, kurie pritarė Seimo narių E. Pupinio, R. Žemaitaičio, E. Gentvilo, J. Sabatausko, B. Matelio, A. Palionio ir R. Tamašunienės pasiūlymui, balsuoja už. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti komiteto nuomonei ir Vyriausybės išvadai, balsuoja prieš.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 59, prieš – 22, susilaikė 25 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Kitas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ir mes pritariame šiam pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių S. Gentvilo ir I. Šiaulienės. Kas pristatote? I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Siūlymo esmė yra ta, kad 5 straipsnyje greta išvardintų subjektų liktų ir Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmai, taip, kaip numato šių rūmų įstatymas, kad (…) taip pat galėtų panaudos teise valdyti ir naudotis Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka valstybės turtą. Motyvai būtų tokie, kad rūmai vykdo ir valstybės funkcijas, tokias kaip nepreferencijuotų prekių sertifikatų, būtinų eksportui į ne Europos Sąjungos šalis; nenugalimos force maajeure aplinkybės patvirtinančių pažymų išdavimą bei užtikrina kompetencijų vertinimą profesinio mokymo įstaigose; dalyvauja valstybinių egzaminų komisijose kolegijose. Todėl ir siūloma palikti teisę, kad šioms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti jie galėtų panaudos teise naudotis laisvomis valstybės patalpomis, valstybės turtu. Juolab kad paprastai tai būna po keletą kambarėlių, tai nėra kažkokie atskiri rūmai, ir, kita vertus, to valstybės turto, kuriuo disponuoja Turto bankas, ir taip tinkamai parduoti nesugeba, o dabar būtų nors prižiūrėta. Kviečiu paremti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Audito komitetas nepritaria šiems pasiūlymams. Audito komiteto argumentai yra tokie. Pirmiausia šiems pasiūlymams nepritaria Vyriausybė. Antras argumentas. Pramonės ir amatų rūmai verčiasi komercine veikla ir gali skirti lėšų patalpų nuomai. Trečias argumentas. Jeigu suteiktume šitiems rūmams galimybę panaudos būdu naudoti turtą, tai, pavyzdžiui, būtų diskriminuojami kiti analogiški subjektai, kaip Odontologų, Architektų ar Žemės ūkio rūmai. Ir paskutinis argumentas – jeigu Pramonės ir amatų rūmai vykdo valstybines funkcijas, tai būtent šioms konkrečiai funkcijoms ir gali būti suteikiamas turtas valdyti patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka ir tokios specialios, atskiros pataisos nereikia. Todėl komitete 4 balsavo už tai, kad būtų nepritarta šiam pasiūlymui, ir vienas susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė E. Pupinis. Motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt kitų asociacijų verslui tokio atstovavimo regionuose nėra, ten yra simboliškai, faktiškai viskas koncentruota į centrus. O Pramonės ir prekybos rūmai privalo išlaikyti savo tam tikras atstovybes tam, kad teiktų verslui paslaugas. Ir dar vienas dalykas, ką norėčiau pasakyti, tai yra iš tikrųjų tam tikri mūsų verslo gyvybės požymiai regionuose, nes ir Panevėžys, ir Utena organizuoja parodas, kurios nepigiai kainuoja, ir tokiu būdu arčiau regionų nuleidžia tuos verslo pasiekimus. Manau, kad dėl kelių atstovybių atimti iš savivaldybių galimybę nuomoti panaudos pagrindais patalpas, tikrai neverta. Siūlau pritarti tam pasiūlymui, nekapeikauti ir nepiktnaudžiauti Seimui galimybėmis vien todėl, kad kam nors norime sutaupyti vieną kitą centą. Iš tikrųjų siūlau pritarti Pramonės ir prekybos amatų rūmų prašymui, pageidavimui, kad būtų galimybė jiems gauti panaudai tas patalpas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš manau, visiškai priešingai, kad tai yra piktnaudžiavimas ir ydinga praktika išsirinkti vieną asociaciją ir įrašyti ją į įstatymą, kad ji štai turėtų monopoliją ir galimybę naudotis lengvatinėmis sąlygomis savivaldybių ir valstybės turtu. Atsiras daugiau asociacijų, ką, tada keisime vėl įstatymą? Kodėl viena turi turėti privilegiją? Man apskritai kyla abejonių, ar šitas procesas, šita pataisa yra skaidri, nes mes negalime išskirti vienų ir su visu pavadinimu įrašyti tik juos į įstatymą. Kviečiu nepalaikyti šios pataisos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymų motyvuoja tik po vieną, todėl turime dabar balsuodami nuspręsti, ar pritarti Seimo narių siūlymui, ar pritarti komiteto ir Vyriausybės nuomonei nepritarti šiam pasiūlymui. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 62, prieš – 9, susilaikė 31 Seimo narys. Pasiūlymui pritarta.
Tada visas 5 straipsnis su tais dviem pasiūlymais, kuriems pritarėme. Galime pritarti jau bendru sutarimu? Pritariame.
6 straipsnis. Yra Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto pasiūlymas. Prašau nuomonės.
N. PUTEIKIS (MSNG). Vyriausybė siūlo, kad tais atvejais, kai yra svarbūs ekonominiai projektai, vykdymo terminas gali trukti ilgiau negu 10 metų, tokiems tikslams naudojamas ilgalaikis materialus turtas gali būti išnuomotas ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dėl šito pasiūlymo dėl motyvų yra užsirašęs Seimo narys J. Razma? Prašau. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų kviesčiau palaikyti Vyriausybės poziciją ir komiteto poziciją, nes gali būti gana ilgalaikių valstybei svarbių projektų. Iš tikrųjų čia, man atrodo, nebus kokio nors piktnaudžiavimo, kai kalbama apie Vyriausybei svarbius projektus. Nebijokime ilgesnio termino, teoriškai galimo.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Atsiprašau, aš per klaidą arba užregistruotas esu, tikrai nenorėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame bendru sutarimu.
Toliau, kitas pasiūlymas. Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius teikia. Prašau pristatyti pasiūlymą.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Kadangi komiteto nuomonė yra nepritarti, aš tiesiog negaišindamas Seimo darbo atsiimu pasiūlymą.
PIRMININKAS. A. Nekrošius atsiėmė savo pasiūlymą.
Su tokiais pasiūlymais galime pritarti visam 6 straipsniui dabar jau bendru sutarimu? Pritariame.
7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Dėl jo yra taip pat A. Nekrošiaus pasiūlymas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Analogiškai – atsiimu.
PIRMININKAS. Prašau?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Analogiškai taip pat atsiimu.
PIRMININKAS. Analogiškai atsiimate. Tada galime visą 9 straipsnį priimti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu 9 straipsniui.
10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė. 10 straipsnis… Tai yra 11 straipsnis 21 puslapyje.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu komiteto pritarimu ir išdėstymu galime pritarti šiam pasiūlymui ir visam 11 straipsniui.
12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Yra Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Vyriausybė siūlo pakoreguoti įstatymo datą – ją šiek tiek nukelti. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir mes pritariame šiam pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Tokiam pritarimui pritariame taip pat bendru sutarimu. Ir suredaguotam komiteto siūlymui.
Toliau kitas Teisės departamento pasiūlymas.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritariame.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir dar vienas pasiūlymas.
N. PUTEIKIS (MSNG). Taip pat pritarėme.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė.
Dėl viso 13 straipsnio. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys. P. Urbšio nėra.
Balsuojame dėl viso projekto priėmimo, kad jis taptų įstatymu.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2622(2) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3, 4, 6, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2623(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 3, 4, 6, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2623. Pranešėjas – taip pat N. Puteikis. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų, tačiau priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
N. PUTEIKIS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 6 straipsniui. Dėl 7 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – yra Seimo narės I. Šimonytės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Šitas pasiūlymas yra ir kituose įstatymuose suderinti lydimųjų įstatymų įsigaliojimo datą su įsigaliojimo data, kurią mes ką tik patvirtinome pagrindinio įstatymo. Tai formalus pakeitimas, siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 7 straipsniui bendru sutarimu. Motyvai dėl viso įstatymo. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2623(2) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2624(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Žemės įstatymo 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2624(2). Priėmimas. Pranešėjas – taip pat N. Puteikis. Jis jau tribūnoje. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir kitas pasiūlymas – taip pat yra Seimo narės I. Šimonytės. Prašau jį pristatyti ir pašau Seimo manyti, kad turime 29 pritariančius, kad Seimo narių pasiūlymai būtų svarstomi. Ačiū. Prašau pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Analogiškai, kaip ir dėl prieš tai buvusio įstatymo, siūlome suderinti įsigaliojimo datą su pagrindinio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu… Komiteto nuomonė?
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Ir su tokia komiteto nuomone pritariame visam šiam 5 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. Nuomonė už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
N. PUTEIKIS (MSNG). Už!
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai – visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2624) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2625(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Teismų įstatymo 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2625. Priėmimas. Priėmimo stadijoje dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Priimdami pastraipsniui 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Seimo narės I. Šimonytės dėl visų lydimųjų yra tas pats pasiūlymas – dėl datos suderinimo. Komitetas pritarė ir mes galime pritarti bendru sutarimu. Tada visam 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Sakyti nuomones už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai – vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2625) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Civilinio proceso kodekso 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2626(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Civilinio proceso kodekso 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2626.
Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Ir vėl yra Teisės departamento ir Seimo narės I. Šimonytės pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Taip?
N. PUTEIKIS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Su tokiais pritarimais pritariame visam 6 straipsniui bendru sutarimu.
Nuomonės dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2626) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2627(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.6 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2627. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Yra Seimo narės I. Šimonytės toks pat pasiūlymas kaip ir dėl kitų lydimųjų, jam komitetas…
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui? Pritariame.
Dėl viso dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2627) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2628(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.7 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2628(2). Priėmimas. Pranešėjas – N. Puteikis. Jis tribūnoje. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra, priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės I. Šimonytės toks pat pasiūlymas, kuriam komitetas…
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu visam 2 straipsniui.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2628) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2629(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.8 klausimas – Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2629(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Yra I. Šimonytės pasiūlymas, toks pat analogiškas kaip ir dėl kitų lydimųjų projektų, ir jam komitetas?..
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 2 straipsniui bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2629) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.9 klausimas – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių I. Šiaulienės ir S. Gentvilo pasiūlymas. Kas pristato pasiūlymą? I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes jau apsisprendėme balsuodami dėl pagrindinio įstatymo – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir 5 straipsniu suteikėme teisę, kad Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai gali panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis turtu Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Todėl ir šiame straipsnyje reikėtų pritarti mūsų siūlymui, kad rūmai panaudos sutarties pagrindu gali naudotis valstybės ir savivaldybių turtu, reikalingu valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ar teisingai suprantu, kad pirmąjį pasiūlymą jūs atsiimate?
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Ne. Aš pasakiau, kad Seimas pritarė mūsų pagrindinio įstatymo pataisai ir kad nebūtų prieštaravimų, taip ir lydimajame įstatyme dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų turi likti nuostata.
PIRMININKAS. Ar kovo 10 dienos pasiūlymas taip pat turėtų galioti, nes jie vienas su kitu nedera? Rūmai ir jų asociacija patikėjimo sutarties pagrindu. O kitame…
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Aš kalbu apie paskutinę perregistruotą pataisą gegužės 7 dieną.
PIRMININKAS. Vadinasi, pirmąją pataisą jūs atsiimate?
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Taip, o paliekame paskutinę.
PIRMININKAS. Liekate prie antrosios pataisos. Ačiū. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Nepritarti. Bet mes balsavome dėl pagrindinio įstatymo šios nuostatos ir Seimas jai balsų dauguma pritarė. Automatiškai dėl to neturėtų būti balsuojama.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pasitarkime. Šis balsavimas prieštarautų anksčiau jau sutartam balsavimui. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (MSNG). Neturime balsuoti, nes jau pritarėme.
PIRMININKAS. Irena Šiauliene, pakomentuokite per šoninį mikrofoną ar per savo.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Kolegos, aš aiškiai pasakiau, kad nebūtų prieštaravimų su pagrindiniu įstatymu, lygiai taip pat ir šiame įstatyme turi būti įrašyta, kokiomis sąlygomis Prekybos ir pramonės rūmai gali gauti teisę. Tiesiog reikia pritarti mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Balsuoti reikia, nes pagrindiniame įstatyme yra tik nuoroda į šitą įstatymą. Jeigu šitas įstatymas nebūtų pakeistas, ta nuoroda būtų tiesiog neveikianti.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl šio… Motyvai. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia buvo pasakyta, kad iš tikrųjų pagrindiniam įstatymui mes pritarėme. Tačiau kadangi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme numatyta galimybė gauti pagal panaudą, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl šio pasiūlymo, dėl gegužės 7 dienos S. Gentvilo, I. Šiaulienės ir R. Sinkevičiaus pasiūlymo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už balsavo 79, prieš – 8, susilaikė 12 Seimo narių. Pasiūlymui pritarėme.
Visam 1 straipsniui su šiuo pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Analogiškas Seimo narės I. Šimonytės pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Jam taip pat galime pritarti bendru sutarimu ir bendru sutarimu pritariame visam 2 straipsniui.
Motyvai dėl viso. Seimo narė I. Šiaulienė. Irena Šiauliene, nenorite kalbėti dėl motyvų dėl viso? Motyvai dėl viso ir jūsų valia kalbėti.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 95, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2630(2) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2631(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.10 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2631. Priėmimas. Priėmimo stadija. Yra gauta pasiūlymų. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Seimo narės I. Šimonytės pasiūlymas analogiškas kitiems, kuriems mes jau pritarėme priimdami kitus įstatymus, ir pritariame šio straipsnio tokiai pataisai ir visam straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2631) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2632(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.11 klausimas – Žuvininkystės įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2632. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Yra toks pat Seimo narės I. Šimonytės pasiūlymas, jam komitetas pritarė, dėl įsigaliojimo. Ir mes galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso projekto Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2632) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2633(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.12 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2633. Priėmimas.
Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas – yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir Seimo narės I. Šimonytės analogiškas pasiūlymas, jam komitetas taip pat…
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2633) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2634(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.13 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2634. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas – yra Seimo narės I. Šimonytės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai – vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2634(2) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 4, 7, 9, 21, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3489(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2, 4, 7, 9, 21, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3489(2). Priėmimas.
Pranešėjo nekviesime į tribūną, nes pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ir 8 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso projekto. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš – nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3489(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 4, 14, 16, 19, 26, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 161, 162, 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3327(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso 4, 14, 16, 19, 26, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 161, 162, 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3327(2). Priėmimas.
Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta, pranešėjo į tribūną nekviesime. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
8 straipsnis. Pastebiu, kad yra redakcinė pastaba, pakeistas linksnis. Su tokia Teisės departamento pataisa pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia iš tiesų labai neblogas įstatymo projektas, parengtas Susisiekimo ministerijos. Apgailestauju, kad, rodos, pasitikėjimas ministru išblėso, bet visi projektai buvo parengti tikrai geri, kokybiški. Ir šiuo atveju yra labai reikalingas. Juo yra mažinamos biurokratinės kliūtys ir dirbtiniai barjerai asmenims, kurie turi valtis, pramogines valtis, atvažiuoti į miestą, į centrą, gauti techninę apžiūrą, kuri yra visiškai nereikalinga, jeigu valtys nėra eksploatuojamos komerciniais tikslais. Iš tikrųjų tai palengvins žmonėms laivybą, mėgautis vandeniu, gamta ir plaukioti be didesnių apribojimų, jeigu tai nėra komercinė veikla. Taigi, techninės apžiūros reikalavimo panaikinimas yra labai labai svarbus.
Antras dalykas. Bus paskatinta konkurencija tarp burinių jachtų technines apžiūras atliekančių įmonių, nes šiuo metu, kaip žinome, yra monopolis. Taigi, labai teisingas įstatymo projektas ir kviečiu palaikyti jį balsuojant už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3327) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599. Priėmimas. Pranešėja – V. Vingrienė. Yra pasiūlymas, todėl kviečiu į tribūną pakomentuoti. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti jam bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė savo pasiūlymą. Jie įžvelgė prielaidą, kad parduodant sklypą, besiribojantį su kaimyniniais sklypais, gali kilti prielaida, kad bendrasavininkis, parduodamas bendrasavininkiui konkretų besiribojantį sklypą, gali siūlyti, kelti sąlygas parduoti ir kitus besiribojančius sklypus ir tada pabrangintų kainą, ir apsunkintų pardavimo sąlygas.
Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė argumentuodamas tuo, kad tai yra tik teorinė prielaida, o praktikoje tokių atvejų nepasitaikė, ir, be abejo, bendraturčių pardavimo sąlygos nebūtų apsunkintos, nes tai priklausytų nuo pačių bendraturčių. Mes siūlome šitai Teisės departamento pastabai nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Ir motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti pateiktam projektui. Jis gali pasitarnauti šiek tiek stabdant miškų valdymo koncentraciją stambiųjų korporacijų rankose, nes buvo įžvelgtas tam tikras dėsningumas, kai atsiranda tarpininkai, kurie žinodami, kurie savininkai nori parduoti savo miškus, formuoja paketus ir įtikina, kad tai reikia priimti kaip sąlygą, kad taip bus geriau. Žinoma, tokiu atveju gretimų sklypų smulkieji savininkai viso to paketo dažniausiai negali įpirkti ar nenori. Tada lieka tie stambieji pirkėjai.
Šis pataisymas tokias galimybes eliminuotų, neleistų tų paketų formuoti. Bet, žinoma, daug svarbesnis yra tas projektas, kuris dabar yra nukeliavęs į Kaimo reikalų komitetą, jis apskritai ribotų didžiausią galimą vieno savininko turimą miško plotą. Linkėčiau Kaimo reikalų komitetui lygiai taip pat energingai, kaip mes su šiuo projektu judėjome į priekį, taip pat neuždelsti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kolegos, mes komitete tikrai nemažai diskutavome. Suprasdamas… Jeigu skaitėte Teisės departamento pastabas, tai iš tiesų turite pagalvoti ir iš kitos pusės, kad apėjimas yra labai nesudėtingas šito įstatymo projekto, ir jis tą nuostatą… Iš tos formuluotės galime pamatyti, kad tikrai neveiks. Bus tik sukurtas papildomas biurokratinis mechanizmas, kuris turės būti išlaikomas, NŽT turės tikrai didžiulius krūvius ir pats procesas išsitemps. O apeiti, kaip mums komitete kalbėjo ir specialistai, yra ypač lengva, nes nuomos pagrindais, panaudos pagrindais, mainymo pagrindais – šita nuostata, šitas mechanizmas negalios. Tiesiog mes, norėdami, turėdami gerų tikslų, padarome, sukuriame dar vieną biurokratinį mechanizmą, kuris tikrai praktiškai neturės naudos ir bus neveikiantis. Tai aš tikrai siūlau, koks ir buvo specialistų pasiūlymas, dar padiskutuoti ir surasti tą normalų būdą, nes pats miškų stambinimas…
Tikrai viskam pritaria tiek miško savininkai, tiek ir mes, ministerija, pritariame, kad valdos stambėtų gretimų sklypų ribose. Bet ne tuo keliu einama, nes tai, kaip ir minėjau, tik pabrangins mūsų Nacionalinės žemės tarnybos išlaikymą, turėsime skirti daugiau lėšų ir to efekto nepasieksime. Aš, kolegos, siūlau susilaikyti, ieškoti alternatyvų ir diskutuoti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai juokingai skamba, kai gerbiamas ministras K. Mažeika kalba prieš savo inicijuotą įstatymo projektą ir pažeria aibę argumentų, kodėl tai neveiks. Kam reikėjo visų pirma teikti, eiti iki priėmimo stadijos ir tada galutinai pasakyti, kad čia blogas projektas.
Aš manau, kad čia yra geras projektas, nes Vyriausybė pati savo programoje yra pasakiusi: padėsime konsoliduoti ūkius. Jeigu kur nors pievose yra miškelis dešimties hektarų, yra du savininkai, tai vienas savininkas turėtų turėti visą plotą, užuot kitas savininkas lieptų jam nupirkti visus to likusio antro savininko šimtą ar kiek hektarų. Man atrodo, labai logiškas įstatymas.
Bet dėl ko K. Mažeika yra teisus? Neoficialiais duomenimis, šiandien 90 % miškų pirkimo ir pardavimo sandorių notarų biuruose tvirtinama mainų pagrindu. Čia yra palikta didelė spraga, kurios šis įstatymas niekaip nepaveiks. Bet tai yra žingsnis į priekį tam, kad ūkiai būtų valdomi teisingai, nes vidutinė miško valda šiandien vis dar yra 3,5 hektaro, kas yra labai mažai. Negali investuoti nei į techniką, nei į žinias, turėdamas tokį ūkelį. Aš siūlyčiau pritarti ir eiti lopyti kitų spragų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Sakykime, pasiūlymas yra tikrai geras ir mes jam kaip ir pritarėme, bet svarstymo metu išaiškėjo trūkumų, kad yra mainų, dovanojimų, yra daug apėjimų šito siūlymo. Jo tikrai reiktų nepamiršti. Jį reiktų patobulinti ir tada patobulintą vėl iš naujo priimti. Aš taip siūlyčiau. Šiuo atveju siūlyčiau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Žemės paskirties žemės pardavimo taisyklėse ta nuostata puikiai veikia ir nekelia jokių problemų. O pagal dabartinį miškų žemės pardavimą mes sudarome sąlygas stambiesiems, didiesiems pardavėjams apeiti tai, kad reikia informuoti savo kaimynus apie parduodamą žemę, ir tiesiog sudarome sąlygas didiesiems. O mažiesiems tiesiog apribojame galimybę konsoliduoti savo sklypus su kaimynais. Aš manau, kad reikia pritarti ir siūlau…
PIRMININKAS. Seimo nariai prašo, kad garsiau kalbėtumėte.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …sudaryti vienodas sąlygas visiems.
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonės išsakytos įtikinamai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 39 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2599) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, tęsiame darbą. Bet prieš paskelbdama kitą darbotvarkės klausimą noriu atkreipti jūsų dėmesį ir perskaityti pareiškimus, kuriuos šiandien gavome.
11.30 val.
Informaciniai pranešimai
Lietuvos Respublikos Seimo narė A. Širinskienė informuoja, kad nuo 2019 m. liepos 9 d. išeina iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Tai vienas pareiškimas. (Plojimai) Antrasis pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. Vadovaujantis Statuto 38, 39 straipsniais, pranešama, kad 2019 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seime įkuriama frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Frakciją sudarys septyni nariai: V. Kamblevičius, A. Dumbrava, K. Bartkevičius, J. Imbrasas, A. Širinskienė, O. Valiukevičiūtė ir R. Žemaitaitis. Frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Toks pavadinimas.
Ir trečiasis dokumentas, kurį noriu jums perskaityti, kad yra pasirašyta koalicijos sutartis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“. Sutartį pasirašė ir informuoja apie tai, kad yra sudaryta tokių partijų koalicija.
Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos. J. Razma dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto frakcijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų bendroje Seimo virtuvėje priimant įstatymus ir, aš manau, kad mes neturėtume toleruoti fiktyvių atėjimų į kokią nors frakciją. Jeigu, kaip skaitome spaudoje, gerbiamoji kolegė, perėjusi į naują frakciją, žada ir toliau dalyvauti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos veikloje, tai rodo, kad atėjimas į naują frakciją yra fiktyvus, apsimestinis ir sprendžia tik kokias nors formalias problemas. Aš manau, kad tokie dalykai neturėtų būti toleruojami ir reikia galvoti. Jūs galėjote pasielgti kur kas paprasčiau – pakeisti Statutą ir pasakyti, kad frakcijai suformuoti užtenka 5 narių, o ne 7, ir būtume turėję švarų variantą. Nežinau, kam žaisti tokius nešvarius žaidimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę, o vertinimus ir visa kita sudėlios laikas. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, fiktyvūs dalykai yra nepriimtini ir nepripažįstami. Fiktyvios santuokos yra baudžiamos. Fiktyvus atėjimas į frakciją neateinant į frakciją, tam, kad susiformuotų frakcija, suteikia tai tariamai frakcijai, kuri nėra frakcija, įvairių galimybių veikti frakcijos vardu. Dabar, kai R. Žemaitaitis čia kalbės per šoninį mikrofoną ir sakys „frakcijos vardu“, tai įskaityti A. Širinskienės balsą ar neįskaityti? Aš labai abejoju, kaip čia turime elgtis. Tai yra didžiausia nepagarba moralei ir didžiausias spjūvis žmonėms į veidą, kai fiktyvūs dalykai yra daromi viešai. Tarsi taip ir turėtų būti. Taip iš viso negalima elgtis. Jeigu jau A. Širinskienė pajuto trauką „Tvarkai ir teisingumui“, tegul eina į tą partiją ir ten būna kartu su tvarka ir teisingumu, bet negalima viešai manifestuoti, kad tai yra fiktyvus dalykas, nieko daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Perskaičiau Seimo narės prašymą, jame žodžio „fiktyvus“ nėra. Seimo narė apsisprendė ir parašė tokį prašymą. Iš eilės dėl vedimo tvarkos P. Gražulis, bet čia jau, kolegos, replikuojate dėl pareiškimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manyčiau, kad gal konservatoriai čia kur nors ir įžvelgė fiktyvumą, bet man atrodo, frakcijos pavadinime jokio fiktyvumo nėra. Jūs prisimenate, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, buvo siūlymas suvereni Lietuva Tarybų Sąjungos sudėtyje? Vienas iš variantų, ilgai buvo diskutuojama. Dabar bus suvereni frakcija Valstiečių frakcijoje. (Balsai salėje) Bet nepriklausoma, nebus nepriklausoma… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų noriu prisipažinti, kad esu kaltas. Kaltas esu dėl…
PIRMININKĖ. Garsiau, gerbiamas Povilai, negirdėti!
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai noriu prisipažinti, kad esu kaltas. Esu kaltas todėl, kad laiku neapsaugojau A. Širinskienės nuo to nuopuolio, kurį ji daro šiandien. Tikrai tai buvo tas žmogus, kuris nuoširdžiai žiūrėjo į pačią politiką. Jinai manė, kad politika yra vertybė, dėl kurios verta eiti ir verta aukotis. Kaip žmogui, papuolusiam į politiką, jai idėja tapo žmogus, jai vertybe tapo žmogus, galų gale tas žmogus tapo kaip jos naujosios religinės… garbinimo objektu.
Tada mes matome, kaip žmogus degraduoja ir net nesupranta, į ką jis išvirsta. Kalbėti apie moralę, apie vertybes jau nebetenka. Žmogus tampa tiesiog kažkokio politinio organo struktūriniu dariniu, kuris be jokios garbės ir moralės gali tapti vienu ar tapti kitu, ar tapti trečiu. Jeigu tai būtų tik A. Širinskienės problema, tai tiek to, bet yra problema visos mūsų Lietuvos politinės kultūros. Čia mums reikėtų… Dėl šito prisiimu atsakomybę. Atsiprašau jūsų visų.
PIRMININKĖ. A. Sysas – replika.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi neeilinis pareiškimas buvo perskaitytas, tokia ir reakcija.
Gerbiama pirmininke, aš norėčiau paklausti. Aišku, kiekvienas Seimo narys gali apsispręsti vaikščioti iš vienos frakcijos į kitą, būti kitos partijos nariu, tai ne taip svarbu. Aš grynai techninį klausimą. Kadangi ponia A. Širinskienė yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, kiek aš žinau, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ komiteto pirmininkų kvotos neturi. Ar mes rinksime ir naują komiteto pirmininką? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš karto atsakau. Dėl kvotų viską suderinsime Seniūnų sueigoje. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ atitinkamą kvotų skaičių pagal Seimo narių skaičių taip pat turi, tad viskas bus suderinta.
Gerbiamasis K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu supaprastinti situaciją, kad nebūtų taip daug įtampos. Aš manau, kad dabartiniame technologijų amžiuje reikėtų vis dėlto įsteigti virtualaus Seimo nario etatą. Tą virtualų Seimo narį arba du, arba tris, priklausomai nuo to, kam trūksta, mes ir paskirtume. Įsivaizduokite, mes laimėtume du dalykus: nebūtų problemų dėl frakcijos kiekybės ir kokybės, o svarbiausia, kad iš karto mes nebūtume susipriešinę. Todėl aš siūlau galvoti apie įsteigimą virtualaus nario, kuris galėtų prisijungti prie tų, kurie nori padaryti frakciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dirbame toliau.
11.38 val.
Tarnybinio paso įstatymo Nr. VIII-1527 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3437(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Tarnybinio paso įstatymo Nr. VIII-1527 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3437(2).
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis – Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo Nr. VIII-1527 nauja redakcija. Naują redakciją sudaro 10 straipsnių. Pasiūlymų dėl jų nebuvo gauta, tad 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnius galime priimti? Priimame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taikymas įsigalioja nuo 2019 m. spalio 1 d. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys, už – 91 vienbalsiai balsavo priimant šį įstatymo projektą. (Gongas)
11.39 val.
Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas Nr. XIIP-4481(3)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas Nr. XIIP-4481(3).
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. 3 straipsnį taip pat galime priimti? Priimame. 4 straipsnį galime priimti? Priimame. Ir 5 straipsnį galime priimti? Priimame.
Gerbiami kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra priedas prie šio įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos ir Europos politinių fondų įstatymo priedas, jį taip pat reikia priimti. Galime jį priimti? Priimame. Motyvai. K. Glaveckas. Gerbiamasis Kęstuti, motyvai už dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis projektas yra remtinas, bet jis sukuria daug problemų. Europos Sąjungoje iš esmės… Dabartinė Europos Sąjungos patirtis parodė, kad partijos yra svarbiausias dalykas, vienas iš svarbiausių dalykų, ir kad, be partinės sistemos, kurti Europos ateities yra beveik neįmanoma užtai, kad tiek būtų sprendžiamas vadovų rinkimas, tiek viskas… Tam, kad tas funkcionuotų Europos Sąjungoje, yra sudaromi fondai, iš kurių remiamos tos partijos, remiamas jų kadrų ruošimas, galų gale kalbėjimas, seminarai, konferencijos ir taip toliau, ir panašiai.
Pas mus, Lietuvoje, mes mūsų partijas per pastaruosius 8–10 metų faktiškai padarėme neįgaliomis ir priešiškomis visuomenei. Išeitų labai didžiulis skirtumas – jeigu Lietuvoje, pavyzdžiui, partija turėtų kokį nors fondą (arba turėjo fondą), jinai gali už tai papulti į didelę nemalonę, nes per tą fondą parama galėtų eiti ar dar kas nors, kas iš tikro nėra skaidru. Europos Sąjungoje, kur yra kitos taisyklės ir visiškai kitas požiūris į tą dalyką, yra kitokia tvarka. Tokiu atveju mes sudarome sau priešpriešinę nuomonę – Europos Sąjungoje galima ir kai kuriose valstybėse, daugumoje valstybių, o pas mus, Lietuvoje, negalima.
Aš manau, kad priėmimas, šitos direktyvos perkėlimas yra sveikintinas, bet jis reikalauja, kad Vyriausybė ir atitinkamos institucijos darytų korekcijas mūsų įstatymuose, taip pat ir mes, nes, dar kartą sakau, Lietuvoje mūsų yra skirtingos partinio egzistavimo ir vystymosi sąlygos, skirtingai nuo Europos Sąjungos vidurkio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4481(2) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 2, 3 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3241(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas (lydimasis) – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3241(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2, 3, 4 straipsnius prašau priimti. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 78. Vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3421(2). Priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3280(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3280(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime šį straipsnį priimti. Ir motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai. Vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3280). Jį skelbiame priimtą. (Gongas)
11.45 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 14, 17, 19 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3281(2) (priėmimas)
Lydimasis – Prezidento įstatymo 14, 17, 19 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3281(2). Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Taip pat priimame. 5 straipsnis. Priimame. Dėl visų jų pasiūlymų nebuvo gauta.
Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: vienbalsiai 83 pritarė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3281) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 3, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1093(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 2, 3, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1093(3). Priėmimas. Kviečiu pranešėją. Pranešėja – I. Degutienė. Prašau. Priėmimas. Aptarsime gautus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narės A. Kubilienės pasiūlymas. Gerbiami kolegos, Asta Kubiliene, prašom perskaityti ir paaiškinti savo pasiūlymą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai yra pagal Terminų banko įstatymą. Projekto 1 straipsnio terminas buvo pateiktas Seimo Terminijos komisijai, kuri patvirtino šį terminą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Terminologijos pakomitetis, pateikė redakcinio pobūdžio pastabų, į kurias buvo atsižvelgta ir patobulinta sąvoka „beviltiškas gaivinimas“, pats apibrėžimas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kad galėtume svarstyti A. Kubilienės pasiūlymą? (Balsai salėje: „Yra.“) Matau, kad yra. Dėkoju ir neprašau balsuoti. Galbūt iš karto galime sutarti, kad visi kiti pasiūlymai taip pat surinktų jūsų 29 balsus. Komitetas pritarė A. Kubilienės pasiūlymui. Gerbiama pranešėja, ar norite dar ką komentuoti?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Iš esmės A. Kubilienės pasiūlymams dėl visų straipsnių komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1 straipsnį su A. Kubilienės pasiūlymu ir komiteto pozicija galime priimti? Priimame.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Pritariame ir mes. Seimo narės A. Kubilienės pasiūlymas. Prašom perskaityti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia atsižvelgta į Teisės departamento pastabą dėl įtvirtinimo nuostatos, kad būtina leidžiamo negaivinimo sąlyga yra ne formalus gydytojų konsiliumo pritarimas paciento išreikštai valiai jo negaivinti, tačiau ir konsiliumo sprendimas dėl to, kad gaivinimas būtų prilyginamas beviltiškam gaivinimui. Taip pat nuostata yra suderinta su beviltiško gaivinimo apibrėžtimi ir patikslinta sutikimo davimo tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas jūsų pasiūlymui pritarė. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Galime pritarti? Pritariame.
Dėl šito paties straipsnio 3 punkto yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Pritariame ir mes. Taip pat yra Seimo narės A. Kubilienės pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį, papildant naujuoju 3 punktu. Gerbiamoji kolege, prašome.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip pat čia yra atsižvelgta į Teisės departamento pastabą, kad reikia tikslinti nuostatą dėl paciento atstovų pagal įstatymą valios išreiškimo pakankamumo. Taip pat suderinta nuostata su beviltiško gaivinimo apibrėžtimi bei siekiant išvengti skirtingų interpretacijų yra tikslinama pritarimo davimo tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas jūsų pasiūlymui pritarė. Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Seime galime pritarti taip pat.
Ir visą 4 straipsnį galime priimti? Priimame.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio yra gautas Seimo narės A. Kubilienės pasiūlymas. Prašom, gerbiamoji kolege, pirmasis jūsų pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia yra atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl nuostatos įtvirtinimo, kad būtina leidžiamo negaivinimo sąlyga yra ne formalus gydytojų konsiliumo pritarimas dėl paciento išreikštos valios jo negaivinti, tačiau ir konsiliumo sprendimas dėl to, kad gaivinimas būtų prilyginamas beviltiškam gaivinimui. Taip pat suderinta nuostata su beviltiško gaivinimo apibrėžtimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė. Seimo nariai taip pat pritarė. Nuomonių niekas nenori išsakyti.
Antrasis pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Gerbiamoji A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Vėlgi atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad reikėtų tikslinti dėl paciento atstovų pagal įstatymą valios išreiškimo pakankamumo, taip pat suderinant nuostatas su beviltiško gaivinimo apibrėžtimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė. Norinčių kalbėti nėra. Seimo nariai taip pat pritarė.
Ir Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio, kuriam komitetas pritarė. 5 straipsnį su visais pasiūlymais galime priimti? Priimame.
6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip puikiai žinome, šiuo įstatymu mes siūlome įtvirtinti beviltiško gaivinimo sąvoką. Ir kodėl? Šiuo metu galioja įpareigojimas ir reikalavimas taikyti beprasmišką gaivinimą. Iš esmės gaivinimą, kuris ignoruoja medikų profesines žinias, ignoruoja praktiką, kai yra priversti taikyti neveiksmingus gydymo imitacijos veiksmus. Tai yra nepagarba medikų profesijai, bet taip pat ir aktuali problema artimiesiems, kurie išlydi savo artimąjį į amžinąją kelionę ir mato, kaip dažnai jie yra tiesiog beviltiškai gaivinami, kai nėra jokios mokslui žinomos perspektyvos, kurią būtų galima pritaikyti ir taip išgelbėti gyvybę. Taigi tokiu sprendimu mes įtvirtiname tą reikalingą sąvoką ir leidžiame iš esmės priimti sprendimą nebetaikyti perteklinių, neveiksmingų gydymo imitacinių veiksmų, kai žinome, kad žmogaus gaivinimas yra beprasmiškas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Išties čia mes turime ir vertybinio pobūdžio niuansus, ir praktinio realizavimo svarbą. Jeigu dėl vertybinio pobūdžio, tai būčiau linkęs pritarti, tačiau dėl praktinio realizavimo turėčiau abejonių. Ar nebus tai pertekline prasme naudojama tada, kada nereikia? Ar nebus taip bandoma sutaupyti tam tikrų lėšų sumą, kada dar reikia išsaugoti gyvybę? Kitaip kalbant, šis klausimas yra labai subtilus ir vertybine prasme svarbus. Todėl turiu abejonių, ar praktiniame gyvenime nebus perteklinių sprendimų, kurie pažeis arba kirsis su vertybiniais dalykais. Aš tiesiog susilaikysiu balsuodamas šiuo klausimu ir vėlgi neturiu garantijų, kad tikrai žmogaus gyvybė bus naudojama kaip esminė vertybė, ar nebus pasinaudota galimybe ir finansine prasme taupyti žmonių gyvybės išsaugojimo sąskaita.
Dėl to aš tiesiog susilaikau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu tam tikrus nuogąstavimus, tik norėčiau patikinti, kad tikrai ne dėl finansinių dalykų šitie siūlymai yra teikiami. Kalbame ne apie kažkokius taupymus, apie negydymą, turint tikslą sutaupyti kažkokius pinigus, bet apie tam tikras situacijas, kai žmogaus išgelbėti nėra jokių šansų.
Dabar mes gaiviname ir tokiais atvejais, kai žmogaus baigtis yra aiški, naudodami labai intensyvias reanimacijos priemones, sulaužydami žmogui net ir krūtinės kaulus vien tik tam, kad pratęstume žmogaus agoniją valandai, dviem, kai žinome, kad išgelbėti jokio šanso nėra. Iš tikrųjų tai yra esminis skirtumas tarp eutanazijos ir užsispyrėliško gydymo netaikymo.
Tiems, kas dar turite kokių nors nuogąstavimų, aš norėčiau pacituoti kunigo A. Narbekovo pasisakymą. Jis sako, kad užsispyrėliško gydymo netaikymo atveju gydytojas daro viską, kad padėtų ligoniui, tačiau kai nebelieka jokių būdų pagelbėti, gydytojas nedaro to, kas neveiksminga, ir žmogus miršta natūralia mirtimi nuo ligos, bet ne dėl to, kad gydytojas padarė ar nepadarė ko nors, kas būtų galėję palaikyti jo gyvybę. Įteisinę šitą tvarką, mes leistume žmogui tiesiog išeiti, palikti šitą gyvenimą oriai, jo nebekankindami ir be reikalo nepratęsdami agonijos. Kviesčiau palaikyti šitas įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia kolega kalbėjo apie tai, kaip čia būtų praktiškai. Aš esu tas žmogus, kuris dirbo praktiškai, dirbau anestiozologe reanimatologe dešimt metų reanimacijos skyriuje ir puikiai žinau, kaip tu atsiduri kartais beviltiškoje situacijoje žinodamas, kad tu nieko tam pacientui nebegali padaryti, nors esi išnaudojęs visas savo galimybes ir visas savo žinias.
Tai iš tikrųjų yra žmogaus kankinimas ir to žmogaus artimųjų kankinimas, žiūrint į tą beviltišką gaivinimą. Medikai – ne dievai, ir yra tam tikros gyvybinės funkcijos, kurias reikia laiku nutraukti ir aparatą įjungti galbūt tiek, kiek dar širdis plaks, bet ne maksimaliai laikyti savaičių savaitėmis, tikintis, kad tas žmogus atsigaus ir gyvens.
O esant ekstrinei situacijai, bet kuriam iš mūsų tikrai, gerbiamas Jaroslavai, medikai yra atsakingi. Per tiek metų nemačiau nė vieno mediko, kuris piktybiškai norėtų, kad pacientas numirtų, nepaisant kokių nors tariamų motyvų. Todėl tikrai manau, kad tiek pacientams, tiek artimiesiems, tiek ir medikams seniai reikėjo, kad mes priimtume tokį įstatymą, tuo labiau kad ir Katalikų bažnyčia pritaria beviltiškos gyvenimo trukmės arba beviltiško gaivinimo faktoriui, kad jį reikia vieną kartą nutraukti. Tai nieko bendro neturi su eutanazija. Todėl kviečiu, Jaroslavai, ir jus balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis – motyvai už.
R. ŽEMAITAITIS (TTSLF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tikrai trumpai. Aš džiaugiuosi, kad pirminis mano projektas galų gale jau yra, kaip aš sakau, pabaigoje, kad šiek tiek su kolegomis jį patobulinę galime šiandien priimti ir net svarstyti Seime.
Aš prisimenu, prieš keletą metų, kai ši idėja buvo iškelta, kiek buvo sulaukta kritikos, diskusijų, skirtingo vertinimo. Ir po ilgų diskusijų, po ilgų debatų su Katalikų bažnyčia, po ilgų diskusijų su visuomene, su bendruomenėmis mes radome sprendimą. Žinoma, buvo keliamas ir teisinis klausimas ir čia buvo surastas kompromisas, buvo surastos formuluotės, kaip teisiškai teisingai šitą dalyką įforminti. Kviečiu, kolegos, pritarti ir balsuoti už šitą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 84, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1093(3) priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Ateitininkų metais“ projektas Nr. XIIIP-3534(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Ateitininkų metais“ projektas Nr. XIIIP-3534(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnį – siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti programą ir ją patvirtinti – priimame.
Dėl viso įstatymo projekto – Ž. Pavilionis. Prašome, kolega. Motyvai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ne, aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisako kalbėti. Norinčių daugiau kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kad 2020 metus paskelbtume Ateitininkų metais.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3534(2) priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476(3).
Gerbiamieji kolegos, priėmimas. Pradedame nuo gairių, o po to – Seimo nutarimas.
Pastraipsniui. I skyrius. Dėl I skyriaus pasiūlymų nebuvo gauta. Jį priimame. Dėl III skyriaus – „Esamos būklės analizė“ yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame taip pat.
Antrasis pasiūlymas Teisės departamento dėl II skyriaus. Jam komitetas taip pat pritarė. II skyrių galime priimti? Priimame.
III skyrius. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
IV skyrius. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
V, VI, VII, VIII… Ne, vis dėlto VII. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl VIII skyriaus yra gautas Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Jam komitetas pritarė ir Seimas pritaria. VIII skyrių galime priimti? Priimame.
IX, X ir XI skyriai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Gerbiami kolegos, dabar dėl Seimo nutarimo. 1 straipsnis – patvirtinti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Jos pridedamos ir jas jau mes priėmėme pastraipsniui. Galime priimti? Priimame.
2 straipsnis – pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Dėl šito straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir mes galime pritarti. Tad 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso Seimo nutarimo motyvai. Už – D. Kepenis. Prašom, kolega.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Šis nutarimas turbūt yra istorinis ta prasme, kad devyni universitetai jau jo laukia keturis mėnesius. Kovo 1 dieną buvo pasirašyta sutartis. Devyni rektoriai pasirašė sutartį ir sutarė, sukūrė telkinį, kurio tikslas – įgyvendinti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Taip atsitiko, kad jau keturi mėnesiai mes jų niekaip negalime priimti. Aš tikiuosi, kad ši diena bus istorinė ta prasme, kad dabar jau mūsų mokslininkai galės įsitraukti į veiklą ir aktyviai dalyvauti tam, kad šita sritis – sveikatos tausojimas ir stiprinimas – realiai taptų prioritetu, realiai duotų impulsą mūsų valstybės sveikatos raidai. Aš visiems linkiu šį nutarimą palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas – motyvai prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jūs visi, bent jau anksčiau parlamente dirbantys Seimo nariai, žinote, kad yra priimta Lietuvos sveikatos strategija. Joje yra atskiri skyriai, kuriuose kalbama apie sveiką gyvenseną, sveikatos tausojimą. Logiška papildyti šitomis gairėse surašytomis nuostatomis tą strategiją, kam reikia gaminti antrą dokumentą?
Jūs atkreipkite dėmesį. Ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kiek žinau, yra, kad nereikia dubliuoti, papildomai kurti įvairių dokumentų, vėl priemonių planą kažkokį numatyti. Jūs perskaitykite išsamiai, kas ten yra rašoma. Yra bendro pobūdžio teiginiai dėl finansavimo: raginti privačius investuotojus remti, raginti savivaldybes efektyviau naudoti Sveikatos fondo lėšas – viskas, ten daugiau nieko nėra.
Kolegos, jūs įsiklausykite. Jeigu į mūsų argumentus neįsiklausote, į Sveikatos apsaugos ministerijos argumentus neįsiklausote, kad nereikia dar vieno dokumento, kuris iš esmės dubliuoja prieš tai buvusį, tai įsiklausykite į savo žmonių argumentus, kad ir premjeras S. Skvernelis aiškiai sako. Jūs turite keistis, turite įsiklausyti, turite diskutuoti, negalima taip aklai. Vienas žmogus nori realizuoti kokias nors savo iniciatyvas, pusiau logiškas, pusiau ne, ir jūs vienbalsiai balsuojate.
Dabar dėl tų universitetų. Kyla didelių įtarimų. Komitete jau kalbėjome, kad yra keli universitetai, jie rengia tam tikrus specialistus, kurie neaišku ką dirbs, kur dirbs. Rezidentams vietos neatsiranda, trūksta specialistų: neurologų, kardiologų, o čia mes pradėjo ruošti ir radome pinigų tam tikroms specialybėms, kurias baigę neaišku ką dirbs.
Aš dar kartą prašau jūsų nepriimti šito nutarimo.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai yra perteklinis dokumentas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš gerbiu oponentų argumentus, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš esmės sveikatos politika Lietuvoje finansuojama nepakankamai, bet gana panašiai kaip ir visoje Europoje. Tačiau kai mes pažiūrime į mūsų gyventojų sveikatos rodiklius, mums darosi liūdna, ir aš neabejoju, kad ir opozicinėms partijoms tie rodikliai nekelia šypsenos ir nekelia džiaugsmo.
Aš taip pat neabejoju, kad jūs didžiuojatės savo balsavimais dėl griežtos ir ryžtingos politikos dėl alkoholio ir iš esmės džiaugiatės, kad tapote tų istorinių sprendimų dalimi 2017 metais. Aš dėkoju ministrui A. Verygai, kuris iš esmės kitaip nei įprastai, kitaip nei įprastai darė medikai, ėmėsi labai aktyvių veiksmų ir sveikatos prevencijos srityje. Ir dėkoju D. Kepeniui, kuris yra tikras lyderis šios temos Seime, labai nuosekliai ir kokybiškai parengė strategiją, gaires. Strategijoje turi būti tokios formuluotės, kaip minėjo ponas A. Matulas, turi būti tikslai, vertybiniai tikslai. Strategija tuo ir skiriasi nuo poįstatyminių aktų arba įstatymų, kur galbūt galima detaliau parašyti.
Mes turime daryti proveržį sveikatos tausojimo, sveikatinimo, sveikatos prevencijos, ligų prevencijos srityje, nes kitaip mūsų laukia labai niūri ateitis. Balsuokite už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų niekas nesako, kad tai nėra gražus rašinėlis apie viską, kaip tausoti sveikatą. Tačiau mes turime vieną problemą, kad apskritai tokių rašinėlių kai kada per daug priimame. Dirbtume su įstatymais, manau, geriau pasijustų rezultatai. Iš tikrųjų galime paskaityti, ką rašo Valstiečių frakcijos atstovai trečiaisiais savo darbo Seime metais.
„Pažymėtina, kad bendrojo ugdymo mokyklose neįgyvendinta Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostata dėl privalomųjų ne mažiau kaip trijų savaitinių fizinio lavinimo pamokų.“ Taip, teikite teisės aktus, kovokite dėl Biudžeto sandaros įstatymo ir teikite tuos dalykus. Jau seniai mes, jau daugiau nei 10 metų kalbame apie tą patį, tai reikia tik teisės aktų, nereikia konstatuoti.
Arba – „Pastebimas padidėjęs vaikų sergamumas įvairiomis ligomis, daugėja nutukusių vaikų, formuojasi neteisingos mitybos įpročiai.“ Dirbkite toje srityje, suteikite vaikams geresnį maitinimą, galbūt kai ką finansuokite, įtraukite ūkininkus į šitą procesą. Arba – „Daugėja asmenų, turinčių psichikos elgesio sutrikimų.“ Taip, tai yra finansinės problemos, iš tikrųjų savivaldybėse nėra tokių specialistų, niekas nenori važiuoti į regionus, ypač į nutolusius. Iš tikrųjų su psichikos sveikata yra problemų.
Arba vėlgi – „2019 metais sveikatos apsaugai skirta apie 2,3 mlrd. eurų ir mažai pinigų nukreipta sveikatinimui.“ Tai yra raštas, kurį sukūrė valdančiosios daugumos atstovas, tai kodėl jūs to nedarote? Kodėl neįgyvendinate aktais? Čia jau buvo minėta, kad Lietuvos sveikatos strategija taip pat tuos pačius dalykus numato. Galbūt reikėjo vieną kitą gražų sakinį įrašyti į Sveikatos strategiją, papildyti ją ir taip neturėtume dviejų dokumentų, turėtume vieną gerą bendrą dokumentą, kurį visi kartu skaitytume ir žinotume. Iš tikrųjų tokie aktų priėmimai mums tik trukdo, o nepadeda gyventi. Aš nepritariu.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kolegos, norėčiau palaikyti, kadangi visi svarbūs darbai prasideda nuo pradinių žingsnių. Iš tikrųjų kalbant apie sveikatos tausojimą, apie ligų prevenciją, apskritai apie fizinį aktyvumą tose pačiose mūsų aukštosiose mokyklose tikrai yra daug problemų. Pats studijavau trijuose universitetuose dešimt metų, tai yra ir Vilniaus universitete, ir Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetuose, ir galiu pasakyti net savo asmeniniu tiek studento, tiek dėstytojo pavyzdžiu, kad fiziniam aktyvumui Lietuvos universitetuose, lyginant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Azijos šalimis, Europos šalimis, tikrai yra skiriama per mažai dėmesio, mūsų jaunimas tiek vidurinėse, tiek aukštosiose mokyklose juda taip pat per mažai. Apskritai ligų prevencijai Lietuvoje skiriamas dėmesys tikrai yra ne toks, koks turėtų būti skiriamas, jeigu mes norėtume taupyti biudžeto pinigus ir ugdyti, ir auginti sveiką visuomenę. Šiuo atveju tokie požiūriai, kaip pono A. Matulo, iš tikrųjų kalba apie tai, kad nesuprantama, kuria linkme juda pasaulis XXI amžiuje, ir vis dar norima būti toje tolimoje praeityje, ir vadovautis tikrai tokiais atgyvenusiais dalykais, kurie nėra reikalingi mūsų valstybei.
Mūsų valstybei būtina suprasti, kad keičiasi pats ligų pobūdis, keičiasi visuomenės aktyvumo įpročiai kalbant apie įvairias išmaniąsias technologijas, apie kompiuterius, telefonus, žmonių, ypač jaunimo, sėdėjimas vienoje vietoje nejudant ištisomis valandomis labai skiriasi nuo to, ką turėjo mūsų seneliai ir proseneliai. Todėl akivaizdu, kad mes privalome imtis labai ryžtingų, teisingų žingsnių ir, kalbant apie sveikatingumą, apie sveiką gyvenseną ir ligų prevenciją, privalome tuos žingsnius daryti jau dabar, nes tai jau yra pavėluota. Reikėjo daugelį dalykų pradėti bent prieš dešimt metų. Tada mes jau turėtume visiškai kitokią žmonių kartą, turėtume kitokį skaičių fizinių lavinimo pamokų mokyklose ir kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą universitetuose. Kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis kalba A. Kirkutis. Prašome, motyvai.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums priminti, kad jūs esate Tautos atstovai. Ir jeigu pažiūrėsime į sergamumo rodiklius, jie ne tik ne gerėja, bet jie blogėja. Vadinasi, tam yra priežastys. Politika, kuri dabar vykdoma sveikatos apsaugos srityje, neduoda tokio vaisiaus, kaip turėtų būti. Jeigu 98 % viso dėmesio ir visų lėšų yra skiriama ligoms gydyti, o tik 2 % skiriami sveikatai tausoti ir stiprinti, vadinasi, prioritetai yra neteisingi, tai rodo ir rezultatai, kuriuos mes matome sveikatos apsaugos sistemoje. Taigi naujas požiūris, nauja politika, kuri būtų paremta sveikatos tausojimu ir stiprinimu, tikrai akivaizdžiai reikalinga. Šitos gairės stengiasi pasukti sveikatos apsaugos sistemos politiką ne vien tik į pasekmių naikinimą, bet į priežasčių tyrimus ir jų išsiaiškinimus. Taigi kviečiu visus palaikyti šitą labai svarbią iniciatyvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš, dar nori kalbėti V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai neprieštarauju labai kilniam siekiui siekti to, kad Lietuvos gyventojai būtų sveikesni, ypač kreipiant dėmesį į jaunąją kartą. Tačiau, mano galva, šios gairės tikrai nėra veiksmingiausias būdas to pasiekti.
O atsakydama, galbūt replikuodama gerbiamo M. Puidoko pasisakymui, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė ir dabar galėtų padidinti kūno kultūros pamokų skaičių. D. Kepenis priklauso valdančiajai daugumai. Taigi šių gairių iš esmės kaip deklaratyvaus pobūdžio dokumento nelabai ir reikia. Jau ir dabar galite vykdyti visus tuos pokyčius, savo rankose turite tokias galimybes. Tai to ir linkėčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 58, prieš – 5, susilaikė 31. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, noriu pasakyti, kad ryte, kai paklausiau, ar egzistuoja frakcija „Tvarka ir teisingumas“, buvo pasakyta, kad ji neegzistuoja. Pasižiūrėjau, kaip yra daromi balsavimo rezultatai. Teisingai, Mišri grupė – buvo rodoma 15 narių, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nėra. Paskelbus, kad atsirado frakcija „Tvarka ir teisingumas“, atsirado balsavimo suvestinėse ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ balsavusiųjų skaičius. Tačiau tas balsavusiųjų skaičius dabar suklastojimo būdu yra padarytas nuo pat šio rytinio posėdžio. Jeigu pasižiūrėtumėte, pirmas šio ryto balsavimas 10 val. 21 min., jau egzistuoja frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ 7 nariai, kurie balsavo, atrodo, už darbotvarkę. Kas leido nuo 10 iki 11 valandos kažkiek, kol neegzistavo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, nurodyti, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija balsuoja?
Prašau pakeisti ir atkurti dokumentus taip, kaip buvo iš tiesų. Ryte tokios frakcijos nebuvo. Ir prašau išsiaiškinti, kas leido rytinių balsavimų pagal frakcijas duomenis pakeisti įvedant „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų pastaba labai teisinga, už ją dėkoju. Manau, kad tai techninė klaida, tiesiog kompiuterinėje sistemoje netiksliai buvo suredaguota. Be abejo, bus viskas atkurta ir patikrinta. Aš paprašysiu, kad jūsų teisinga pastaba būtų įgyvendinta maksimaliai. Na, klaidų įvyksta, kolegos, ir ačiū jums, kad pastebite, kad mūsų Seimo darbas tobulai būtų dirbamas toliau.
Gerbiami kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkė baigta. Ar galiu jūsų prašyti, žvelgdama į laikrodį, nes dar sutaupėme laiko, kad vakariniame posėdyje mes padarytume daugiau darbų – rezerviniai klausimai?
12.19 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rimučio Danučio Kazlausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-80) priėmimas
Norėčiau pakviesti, jums leidus ir pritarus, P. Čimbarą. Rezervinis 8 klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Rimučio Danučio Kazlausko peticijos“. Prašome, gerbiamasis Peticijų komisijos pirmininke.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
Peticijų komisija šių metų birželio 26 dieną iš esmės išnagrinėjo Rimučio Danučio Kazlausko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V knygos IV skyrių „Paveldėjimas pagal testamentą“ papildyti nuostata dėl testamento individualaus ištyrimo.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, komisijos posėdyje pateiktą informaciją ir paaiškinimus, taip pat manydama, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, tai yra kilus abejonių, kad testamentas gali būti suklastotas, asmenims yra sudarytos galimybės pasinaudoti teisminės gynybos priemonėmis ir apginti galimai pažeistas teises Lietuvos teismuose.
Visa komisijos išvada yra jums išdalinta. Ji yra labai detali ir išsami, todėl nenoriu jūsų trukdyti, tik norėčiau pažymėti, kad komisija kartu nusprendė tą peticiją persiųsti Generalinei prokuratūrai išnagrinėti joje pateiktus faktus ir atsakyti pareiškėjui.
Atsižvelgiant į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti Peticijos komisijos siūlymui atmesti minėtą peticiją? Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašome, balsuojame.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 4. Peticija atmesta.
12.21 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-81) priėmimas
Rezervinis 9 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija šių metų birželio 26 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo E. Jasaičio peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 4 dalį nauju 9 punktu, kuriame būtų nurodyta, kad turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą būtų suteikta teisė vairuoti motociklą iki 125 kub. centimetrų asmenims nuo 24 metų, turintiems dvejų metų vairavimo stažą.
Komisija šį sprendimą priėmė susipažinusi su Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų, Policijos departamento pateiktomis išvadomis, atsižvelgusi į komisijos posėdyje pateiktą informaciją ir paaiškinimus.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad asmenys, turintys vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti nuo A1 iki C kategorijos transporto priemones, pavyzdžiui, lengvuosius automobilius, taip pat įgyja teisę vairuoti mopedus, bet vairuoti motociklą leidžiama tik lankius specialius kursus ir išlaikius egzaminą.
Europos šalys, kuriose leidžiama eksploatuoti motociklą iki 125 kub. centimetrų, turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, yra šios: Latvija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, Britanija, Čekija ir Italija. Pritarus peticijoje pateiktam pasiūlymui ir atitinkamai pakeitus įstatymą, tikėtina, kad galimai sumažės kamščiai, oro užterštumas. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva šiuo klausimu leidžia pačioms valstybėms apsispręsti.
Atsižvelgiant į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. A. Dumbrava – motyvas už.
A. DUMBRAVA (TTSLF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Trumpas tas motyvas. Tikrai, manau, logiškas sprendimas. Ačiū Peticijų komisijai, kad jeigu turi A kategoriją, tai galėtų vairuoti motociklą, aišku, išlaikyti egzaminą ir tai palengvintų tam tikras procedūras. Tikrai siūlau pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi tai protokolinis nutarimas – vienas už, vienas prieš. Gerbiamam E. Pupiniui žodžio nesuteiksiu. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti Peticijos komisijai, kad tenkiname? Dėkoju.
12.23 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3236 (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3236. Svarstymas. Nematau komiteto pirmininko J. Bernatonio, bet yra A. Ažubalis. Ar galime prašyti, kad perskaitytumėte komiteto išvadą?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3236 ir pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Grąžinti iniciatoriams tobulinti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Komiteto sprendimas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlymui? Galime. Dėkoju.
12.25 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2620 (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2620.
Pranešėjas – D. Kaminskas. Sveikatos reikalų komiteto išvada. (Balsas salėje: „Čia rezervinis?“) Taip, rezervinis antras.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Birželio 12 dieną Sveikatos reikalų komitetas svarstė ir šį projektą atmetė, kadangi tai yra kaip alternatyvus. Vėliau mes praktiškai spręsime šitą klausimą. Komiteto balsavimo rezultatai, kad atmesta: 6 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto… Balsuojame. Prašom. Balsuojame dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto. Komiteto siūlymas – atmesti. Balsuojantys už pritaria komiteto siūlymui.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 62, prieš – 1, susilaikė 7. Atmesta.
12.26 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2768 (svarstymas)
Rezervinis trečias – projektas Nr. XIIP-2768. Taip pat Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, tik jau 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. D. Kaminskas, Sveikatos reikalų komiteto išvada.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia analogiškas, kadangi tai irgi yra alternatyvus. Komitetas balsavo, kad šitas projektas būtų atmestas. Balsavimo rezultatai, kad atmesta: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
12.27 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3609 (pateikimas)
Rezervinis ketvirtas. Ar G. Burokienė pasiruošusi? Pasiruošusi. Skelbiu ir perskaitau pavadinimą – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3609. G. Burokienė. Pateikimas. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui. Kaip žinote, prieš porą savaičių mes priėmėme naują Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektą, kuriame numatoma nauja Etikos komisijos narių skyrimo tvarka, bet susidarė tokia situacija, kad gruodžio mėnesį baigia galioti šios kadencijos narių darbo terminas ir reikia skirti naujus. Todėl ir siūlome jau pagal naują įstatymą skirti naujus narius į Tarnybinės etikos komisiją. Projekte siūloma, kad pagal VTEKʼo formavimo tvarką būtų trys kandidatai. Nariai būtų teikiami valstybės vadovų, vienas kandidatas – profesionalių teisininkų ir vienas – nevyriausybinio sektoriaus atstovas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Šedbaras. Ruošiasi E. Pupinis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, akivaizdu, kad jūsų šitas projektas yra skirtas tam, kad jokiu būdu Teisininkų draugija pagal dabar galiojantį įstatymą, kuris galios iki Naujųjų metų, negalėtų pasiūlyti antro savo siūlomo kandidato. Tai vienas klausimas, kodėl jūs siūlote tokį variantą?
Antras dalykas. Ar LiJot, kurio pusę narių sudaro valstybės institucijų atstovai, jūsų nuomone, iš tiesų yra ta institucija, kuri atstovaus nevyriausybiniam sektoriui tokiu būdu geriau, negu, sakykim, Lietuvos teisininkų draugija, kuri vienija visų profesijų teisininkus?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Pirmiausia tai yra jau priimtas įstatymo projektas, pagal kurį būtų taip skiriami nariai.
Antra. Norėčiau pasakyti, kad tai ne LiJot, o nevyriausybinių organizacijų koalicija, kurios du trečdalius sudaro nevyriausybinės organizacijos ir tik vieną trečdalį sudaro vyriausybinių institucijų atstovai. Tai yra jį koordinuoja, bet dirba nevyriausybinės organizacijos. Atsižvelgiant į tai, kad XVII Vyriausybės darbų programoje yra įrašyta skatinti nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą, Teisininkų draugija yra lygiai tokia pati nevyriausybinė organizacija, tai nematau priežasčių, kodėl būtų bėda įtraukti kitą nevyriausybinę organizaciją, taip pat teisininkus, į šitą įstaigą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Panašus klausimas, nes Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba nėra skėtinė, iš tikrųjų yra ir kitų vienijančių nevyriausybines organizacijas asociacijų, tai kodėl jų nebėra? Ar tai atsitiktinumas, ar išskirtinė teisė šiai organizacijai siūlyti, ar buvo tartasi ir su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios galėtų deleguoti savo atstovus?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Koalicija vienija visas nevyriausybines organizacijas. Taip, skėtines nevyriausybines organizacijas koalicija… Todėl buvo tartasi su jomis ir jos pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į kolegų klausimus. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 52, prieš – 3, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir siūloma svarstyti kitą savaitę, liepos 16 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Nėra. (Balsai salėje) Jeigu suspėsime, taip.
Gerbiami kolegos, noriu nuoširdžiai padėkoti už atsakingą darbą rytinio posėdžio metu, jį skelbiame baigtą, bet prieš tai norite registruotis. Prašome. Labai intensyviai dirbome, pertraukos neskelbėme, tada skelbiame pertrauką, kuri bus šiek tiek ilgesnė, o 14 valandą maloniai lauksime jūsų vakariniame posėdyje. Labai maloniai lauksime.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.