PASIŪLYMAI
DĖL Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-3461(2)
2024-04-23
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
3 |
3 |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo galiojimo metu Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja dėl prašymų išduoti vizą pateikimo nagrinėjimui vizų tarnybose užsienyje tiems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, kuriems teisė kreiptis dėl vizos nustatyta pagal tarptautinius ar stojimo į Europos Sąjungą metu prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariams (sutuoktiniams, nepilnamečiams vaikams), lietuvių kilmę arba teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių pažymėjimų turėtojams bei jų šeimos nariams. Tarpininkavimas taip pat galimas, kai kelionės negalima atidėti, t. y., kai būtina vykti į Lietuvos Respubliką dėl artimų giminaičių mirties ar sunkios ligos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus.“ Užsienio reikalų ministerija ne tik tinkamai nepaskelbė/neišviešino informacijos apie išskirtinius tarpininkavimo dėl vizos išdavimo atvejus (ši informacija sudėtingai randama konsulinės informacijos skyriuje, atskirai įvedus, iš kokios valstybės atvykstama: à atvykstantiems -à kurios valstybės pilietis esate ir toliau vykdant instrukcijas), bet ir visiškai nepagrįstai susiaurino atvejus, kada Užsienio reikalų ministerija pagal Įstatymo 3 str. 1 p. tarpininkauja Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams dėl vizos gavimo Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas ne tik nacionalinius, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautinius teisės aktus, kai įstatymo leidėjo tikslas buvo kaip tik suderinti šiuo įstatymu numatytas nuostatas su tarptautiniais, ES bei nacionaliniais teisės aktais. Tarp Užsienio reikalų ministerijos išskirtų atvejų nėra aukštos kvalifikacijos darbuotojų („mėlynųjų kortelių“ turėtojų) šeimos narių, kurių teisė atvykti į kitą valstybę bei susijungti su savo šeimos nariais numatyta 2009 m. gegužės 25 d priimtoje ES tarybos direktyvoje dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą Nr. 2009/50/EB Direktyva. kurios tikslas - padėti išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą skatinant trečiųjų šalių darbuotojų priėmimą ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, kad Bendrija taptų patrauklesnė tokiems darbuotojams iš viso pasaulio ir būtų sustiprintas jos konkurencingumas bei ekonomikos augimas, šiems tikslams pasiekti būtina sudaryti palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių priėmimui nustatant pagreitintą priėmimo tvarką ir daugelyje sričių. Palankios sąlygos šeimos susijungimui ir sutuoktinių galimybei gauti darbą turėtų būti svarbiausias šios direktyvos, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, elementas. Direktyvos 1 dalies 1 straipsnis numato, kad Direktyvos tikslas yra nustatyti: a) trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybių narių teritorijoje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas <..> Taipogi nėra numatyta trečiųjų šalių piliečių, atvykusių atlikti mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų, šeimos narių, kurių teisė atvykti į kitą valstybę bei susijungti su savo šeimos nariais numatyta 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (ES) 2016/801, kurios tikslas - siekti, kad Sąjunga taptų patrauklesnė trečiųjų šalių piliečiams, norintiems vykdyti mokslinių tyrimų veiklą Sąjungoje, jų šeimos nariams, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2003/86/EB, turėtų būti leidžiama atvykti kartu su jais ir naudotis nuostatomis dėl judumo ES. Tie šeimos nariai turėtų turėti galimybę įsidarbinti pirmojoje valstybėje narėje. Šios direktyvos 26 straipsnyje numatyta minėtų asmenų grupių šeimos narių teisė atvykti pas savo šeimos narius, taipogi gauti leidimus laikinai gyventi. Taip pat nenumatyta teisė prieglobstį gavusių trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams gauti vizą/leidimą laikinai gyventi ir atvykti pas savo šeimos narius, su jais susijungti, kai tokia garantija numatyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Sąjungos tarybos direktyvoje Nr. 2003/86/EB „Dėl teisės į šeimos susijungimą“. Taip pat praktikoje susiklosto tokios situacijos, kai asmuo, pavyzdžiui, įstojęs į aukštąją mokyklą Lietuvoje, susimokėjęs už studijų programą, negali atvykti į Lietuvą bei studijuoti, nes jam ribojama galimybė gauti vizą/leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat, pavyzdžiui, vaikų, kurių atliktas priėmimas į mokyklą Lietuvoje, mama/tėvas neturi galimybės gauti vizos/leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nes vizos pagrindas - ilgalaikis gyvenimas Lietuvoje šiuo atveju nesudaro pagrindo išduoti nacionalinės vizos tokiam asmeniui, o Užsienio reikalų ministerija dėl tokių asmenų netarpininkauja užsienyje. Taip pat Užsienio reikalų ministerija netarpininkauja, kai, pavyzdžiui, Lietuvoje miršta, ar susižaloja, ar rimtų sveikatos bėdų turi asmens giminaitis, tokiu būdu atimdamas iš asmenų aplankymo ar netgi paskutinio atsisveikinimo su velioniu teisę, nes tokie asmenys, Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, nepatenka į tam tikrą labai siaurą šeimos narių ratą ir pan. (pavyzdžiui, brolis, sesė, teta, pilnamečio vaiko tėvas, mama, anūkai, pusbroliai ir t.t. nepatenka į tokį giminaičių ratą).
Pasiūlymas:
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Papkeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: „1.Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kai asmuo pagal tarptautinius, Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus turi teisę atvykti į Lietuvą arba kai asmuo turi teisės aktuose numatytą teisę gauti Lietuvos nacionalinę vizą, leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje;
|
|
2. |
3 |
3 |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyto įgaliota institucija tarpininkauti dėl leidimo laikinaio gyventi Lietuvoje išdavimo Rusijos piliečiams. Tačiau, beveik metus laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepaskyrė institucijos, įgaliotos tarpininkauti Rusijos Federacijos piliečiams, jiems teikiant prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nors Įstatyme aiškiai numatyta, kad tokia institucija turi būti paskirta tam, kad tam tikrais atvejais (kurie taipogi Įstatyme neišskirti ir nekonkretizuoti, tokiu būdu sudarant galimybę institucijai piktnaudžiauti savo kompetencija) būtų tarpininkaujama asmenims, pastariesiems kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo per išorės paslaugų teikėją. Taigi, nors įstatyme buvo numatyta galimybę tam tikrais atvejais pateikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugų teikėjus, tačiau ši teisė yra tik deklaratyvi, nes nėra sukurtas realus jos įgyvendinimo mechanizmas, Vyriausybei per metus laiko taip ir nepaskyrus jokios atitinkamos institucijos, atsakingos už šių veiksmų atlikimą. Atsižvelgiant į klausimo dalyką bei institucijų Lietuvoje veiklos sritis, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija turėtų būti ta institucija, kuriai pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją tenka šių veiksmų atlikimo vykdymas. Taigi, ši dalis numato tik Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems : · Lietuvoje išduotas nacionalines vizas, · Lietuvoje išduotas Šengeno vizas, · Leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, · Leidimus laikinai gyventi, išduotus Europos Sąjungos valstybės narės teisę Lietuvoje kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad bet kurioje Šengeno valstybėje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą turintis ir su ja teisėtai atvykęs į Lietuvą Rusijos Federacijos pilietis negali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimo, net ir atitikdamas UTPĮ numatytus pagrindus, nes jis formaliai neatitinka Įstatymo 3 str. 3 d. reikalavimų. Tokiu atveju, siekdamas pateikti dokumentus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimui, toks asmuo pirma turėtų kreiptis ir gauti Lietuvos nacionalinę vizą ir tik jos pagrindu jis turėtų galimybę pateikti dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. Tokia procedūra ne tik komplikuota, bet ir yra objektyviai neįmanomas jos sėkmingas rezultatas, kadangi tarp nacionalinės vizos išdavimo pagrindų nėra nei vieno, kuris tiktų tokiam atvejui[1], tad dokumentai iš tokio asmens nacionalinei vizai nepriimami. Taigi, susidaro situacija, kai bet kurios kitos valstybės Šengeno ar nacionalinę vizą turintis asmuo, galiojant judėjimo laisvei Šengeno zonoje, neturi teisinio pagrindo pateikti dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu nepagrįstai apribojant asmenims galimybes realizuoti įstatymo numatytą teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje net ir tuo atveju, kai asmuo visiškai atitinka jam keliamus UTPĮ numatytus reikalavimus, tačiau jam nustatomos procedūrinės kliūtys, užkertančios kelią šią teisę realizuoti. Taigi, susidaro tam tikra teisės fikcija, kai įstatyme numatyta teise neįmanoma pasinaudoti, kuris praktikoje neįgyvendinamas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Sustabdomas
Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi
Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje,
išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota |
|
3. |
3 |
6 |
|
Argumentai: 2023 metų balandžio mėnesį derinant Įstatymo nuostatas bei numatomus ribojimus su suinteresuotų asmenų grupėmis, buvo pasiektas kompromisas dėl nekilnojamojo turto įgijimo Rusijos Federacijos piliečiams, suteikiant jiems tokią teisę, turint leidimą laikinai arba nuolat gyventi, nedarant skirtumo tarp fizinių asmenų, nesusijusių su juridiniais asmenimis, bei esančiais tokių naudos gavėjais. Šiuo metu bandoma apriboti net ir kad vieną juridinio asmens vertybinį popierių turinčio RF piliečio teisę įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto, Lietuvoje jam esant teisėtu pagrindu (net ir gyvenančių čia 5,10, 12 metų), kas tikrai yra neproporcinga ir neadekvatu . Teisių įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto juridinių asmenų naudos gavėjams, jiems net ir turint leidimą laikinai ar net nuolat gyventi Lietuvoje, atėmimas, jokiu būdu nemotyvuojant tokio apribojimo tikslingumo, pažeidžia asmenų teisę į nuosavybę, šis draudimas nėra proporcingas ar adekvatus siekiamiems tikslams. Tokio ribojimo, nenumatant jo įvedimo tikslingumo, pobūdis yra diskriminacinis, nes „užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sustabdoma Rusijos Federacijos
piliečių,
|
Teikia
Seimo narys Valius Ąžuolas