AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 14, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
2020 m. priimti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) pakeitimai kaip vieną iš švietimo sistemos principų įtvirtino įtraukties principą: sąlygų sudarymą kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir švietimo pagalbos reikmės. Taip pat nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. netenka galios diskriminacinės Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. nuostatos, kad „Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“. Tokiu būdu mokyklos netenka galimybės, argumentuodamos savo sprendimą nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko nepasirengimu ar kitomis priežastimis savo iniciatyva siūlyti jam rinktis mokytis kitoje švietimo įstaigoje. Šios nuostatos atsisakymas yra sveikintinas žingsnis siekiant užtikrinti įtrauktį švietime, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą šio pakeitimo sukuriamų praktinio įgyvendinimo užtikrinimo iššūkių.
Vadovaujantis Švietimo įstatymo 29 str. 3 d. mokiniai į bendrojo ugdymo mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas priimami tik pagal priskirtą teritoriją, nedarant jokių išimčių dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių ar kitų priežasčių. Tai reiškia, kad netgi tėvų pageidavimu nebūtų galima pirmumo teise priimti vaiko turinčio didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius į mokyklą, jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nėra mokyklai priskirtoje teritorijoje, net jeigu tos mokyklos personalo kompetencijos ir patirtis geriau atitinka mokinio poreikius.
Taip pat svarbu pastebėti, kad mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių įvairovė yra labai didelė: apimanti tiek fizinę, tiek psichosocialinę negalią, tiek įvairius sutrikimus ir sunkumus. Natūralu, kad dėl tokios įvairovės realybėje neįmanoma, kad kiekviena mokykla būtų pilna apimtimi pasirengusi atliepti visą šią įvairovę. Dažniausiai mokyklos gebėjimai priimti mokinius su specialiaisiais ugdymosi poreikiais į konkrečią švietimo įstaigą yra susiję ne su infrastruktūra ar priemonėmis, o su reikalingos kompetencijos ir vertybinių nuostatų buvimu. Sistemingai plėsti kompetenciją tam tikrų specialiųjų ugdymosi poreikių srityje yra ypatingai imlu laiko atžvilgiu. Todėl siekiant veiksmingos įtraukties plėtros savivaldybės turėtų atsižvelgiant į specialiųjų ugdymosi poreikių įvairovę sistemiškai vystyti savo švietimo įstaigų tinklą, kad būtų sukuriamos galimybės kiekvienam vaikui mokytis drauge su bendraamžiais, tačiau nebūtinai pačioje artimiausioje vaiko gyvenamajai vietai mokykloje. Savivaldybės turi savo švietimo įstaigų tinklą ir atitinkamai jų personalo kompetencijas plėtoti taip, kad savivaldybės švietimo įstaigose būtų galima ugdyti visus mokinius nepriklausomai nuo jų specialiųjų ugdymosi poreikių.
2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas užkerta visus kelius vaikui dėl savo didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokytis kitoje mokykloje nei toje, kurios teritorijoje yra vaiko deklaruota gyvenamoji vieta. Tam tikrais išimtiniais atvejais, tėvų prašymu arba savivaldybei matant, kad dėl objektyvių priežasčių kokybišką ugdymą mokiniui su tam tikrais dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais galima užtikrinti kitoje tos pačios savivaldybės mokykloje, kuri būtų logiškai pagrįstu atstumu nuo vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos, tokia galimybė turėtų būti sudaryta. Nepaisant to, visais atvejais, nepriklausomai nuo mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių, tiek mokykla, tiek savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalininkų susirinkimas) turi dėti visas įmanomas pastangas ir užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai ugdytis bendraamžių tarpe. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskiros mokyklos gali būti geriau pasirengusios tiek infrastruktūros, tiek žmogiškųjų išteklių prasme ugdyti atitinkamus specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius, toks reguliavimas laikytinas reikalingu jį papildyti ir tikslinti.
Tėvams auginant vaiką turintį specialiųjų ugdymosi poreikių kyla daug iššūkių įvairiose gyvenimo srityse, taip pat ir parenkant vaikui švietimo įstaigą mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą vaikui dažnai lydi tėvų sumišimas ir nežinia, kaip juos reikėtų atliepti, ar jo poreikius geriau atliepia ugdymasis bendrojoje klasėje (grupėje), ar specialiojoje klasėje (grupėje), todėl yra reikalinga, kad pedagoginė psichologinė tarnyba atlikusi vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, kartu pateiktų tėvams rekomendaciją dėl tinkamiausios jų vaikui ugdymosi formos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Edmundas Pupinis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Švietimo įstatymas numato, kad mokiniai priimami į bendrojo ugdymo mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas tik pagal priskirtą teritoriją. Nėra numatytos jokios išimtys mokinius priimti į kitas švietimo įstaigas, išskyrus atvejį, kai lieka laisvų vietų. Taip pat nėra nustatyta pareiga savivaldybėms kurti tinklą taip, kad būtų atsižvelgiama į mokinių ugdymosi poreikių įvairovę. Dabartinis reguliavimas numato, kad visos mokyklos turi gebėti ugdyti bet kokius specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius, ko vertinant esamą situaciją ir perspektyvą neįmanoma pasiekti visose švietimo įstaigose.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
1. Švietimo įstatymo 14 str. 3 d. pakeitimu siūloma numatyti, kad pedagoginės psichologinės tarnybos, atlikusios mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą atskirais atvejais rekomenduotų tėvams vaikui ugdyti(s) pasirinkti specialiąją klasę (grupę). Po šio pakeitimo atlikus specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą būtų įpareigojama suteikti daugiau informacijos tėvams, kurie nėra švietimo specialistai, reikalingos priimti atsakingą sprendimą dėl ugdymo(si) formos parinkimo savo vaikui.
2. Švietimo įstatymo 28 str. 6 d. pakeitimas sukurtų prievolę savivaldybėms formuoti švietimo įstaigų tinklą taip, kad būtų atliepiama mokinių ugdymosi poreikių įvairovė.
3. Švietimo įstatymo 29 str. papildymas 31 d. įtvirtintų prievolę mokyklos vadovui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalininkų susirinkimui) ar jos įgaliotam asmeniui užtikrinti, kad specialiuosius ugdymosi poreikius turinčio mokinio ugdymas vyktų maksimaliai atliepiant jo poreikius. Papildymas taip pat sukurtų teisines prielaidas, esant konkrečioms sąlygoms, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui siūlyti rinktis savivaldybės teritorijoje esančią mokyklą, galinčią geriau atliepti šiuos mokinio poreikius. Taip pat būtų nustatomas pavėžėjimo paslaugų teikimas, kai taikomos šio papildymo nuostatos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus įstatymą teisės aktų keisti nereikės. Savivaldybės atsižvelgusios į mokinių ugdymosi poreikių įvairovę turės priimti sprendimus dėl savivaldybės švietimo įstaigų tinklo vystymo.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Priėmus Įstatymo projektą savivaldybės turi priimti atitinkamus sprendimus dėl savivaldybės švietimo įstaigų tinklo vystymo.
13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „švietimas“, „įtrauktis“, „švietimo įstaigų tinkas“, „pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijos“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Edmundas Pupinis
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
Eugenijus Jovaiša
Artūras Žukauskas
Edita Rudelienė
Vilija Targamadzė
Dalia Asanavičiūtė
Jurgita Šiugždinienė
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Beata Pietkiewicz
Aušrinė Norkienė
Laima Nagienė