LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 5 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2021-08-01 Nr. XIVP–727

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ dėstytinas naujoje eilutėje.

2.    Projekto 1 straipsnio pavadinime tekstas „3 dalies 5 punkto“ išbrauktinas kaip perteklinis.

3.    Vadovaujantis Kelių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę. Projekto 1 straipsniu siūloma, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atliktų valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų, kurių vertė viršija 1 mln. eurų, kaštų ir naudos analizę. Siūlymas diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte vartojama „analizės“ sąvoka yra platesnė nei projektu siūloma „kaštų ir naudos analizės“ sąvoka. Pastebėtina, kad kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizė gali būti ne tik ekonominė, bet ir techninė ar aplinkosauginė, todėl siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nepagrįstai ribojama VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencija atlikti kito pobūdžio (pavyzdžiui, techninio) analizes.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti, kad kaštų ir naudos analizė būtų atliekama tik tuo atveju, kai valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų vertė viršytų 1 milijoną eurų. Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, net ir esant poreikiui, negalėtų atlikti kitos nei kaštų ir naudos analizės projektams, kurie neviršija projekte nurodytos 1 milijono eurų sumos.

Trečia, svarstytinas projektu siūlomų nuostatų, nustatančių konkrečią projekto vertės ribą ir konkretų analizės būdą, santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomas „analizės“ sąvokos susiaurinimas yra tinkamas ir proporcingas siekiamam tikslui.

4.    Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisės aktu tvirtins kaštų ir naudos analizės atlikimo tvarką ir kriterijus. Tokiu atveju turėtų būti tikslinamas ir projekto 2 straipsnis, nustatant tvarką tvirtinančiam subjektui atitinkamą įpareigojimą.

5.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodoma, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos inter alia Žemės įstatyme. Pastebėtina, kad Žemės įstatyme yra naudojama „sąnaudų ir naudos analizės“ sąvoka. Atsižvelgus į tai svarstytina, ar projektu siūlomos „kaštų ir naudos analizės“ sąvokos nereiktų derinti su Žemės įstatyme naudojama terminija.

6.    Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „po įstatymo projekto priėmimo LAKD atliekant planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę būtų įpareigoti atlikti privalomą projektų kaštų ir naudos analizes (KNA) bei viešai jas skelbti savo svetainėje, siekiant užtikrinti informacijos skaidrumą, prieinamumą ir pristatymą visuomenei“. Pažymėtina, kad projekto nuostatomis nėra siūloma nustatyti privalomo aptariamos analizės atlikimo. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencija, o ne privalomos taisyklės, numatančios atvejus, kada turi būti atliekama aptariama analizė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip projekto nuostatomis bus pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai.

7.    Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtinta valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo būtų tikslinga gauti Vyriausybės arba Susisiekimo ministerijos nuomonę.

 

 

Departamento direktorius                                                                                        Andrius Kabišaitis

 

 

 

A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]