Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 14, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 2, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

I (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 26

STENOGRAMA

 

2021 m. sausio 7 d.

 

Pir­mi­nin­kau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. MAZURONIS

 

 

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me sau­sio 7 die­nos po­pie­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 57 Sei­mo na­riai.

 

14.01 val.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rės Edi­tos Žio­bie­nės prie­sai­ka

 

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šian­dien mes E. Žio­bie­nę pa­sky­rė­me vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­re. Įsta­ty­mas nu­ma­to, kad vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rius, prieš pra­dė­da­mas ei­ti pa­rei­gas, pri­sie­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kai. Prie­sai­ką pri­ima Sei­mo Pir­mi­nin­kas ar­ba Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas. Pri­sie­kian­tis as­muo prie­sai­ką skai­to pa­dė­jęs ran­ką ant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos. Nu­sta­ty­tas prie­sai­kos teks­tas ne­tai­so­mas ir ne­kei­čia­mas. Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rius prie­sai­kos teks­tą pa­si­ra­šo. Prie­sai­kos teks­tas sau­go­mas Sei­me.

Tad kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­kę V. Čmi­ly­tę-Niel­sen ir E. Žio­bie­nę at­lik­ti pri­saik­di­ni­mo pro­ce­dū­rą.

E. ŽIOBIENĖ. Aš, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rė Edi­ta Žio­bie­nė, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kai, vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sa­vo pa­rei­gas at­lik­ti gar­bin­gai, gin­ti vai­ko tei­ses, lais­ves ir tei­sė­tus in­te­re­sus, vi­sa­da bū­ti ne­ša­liš­ka, sau­go­ti man pa­ti­kė­tas pa­slap­tis. Te­pa­de­da man Die­vas!

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Prie­sai­ka pri­im­ta. Svei­ki­nu vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rę E. Žio­bie­nę ir lin­kiu sėk­mės dar­buo­se. (Plo­ji­mai)

E. ŽIOBIENĖ. Ačiū, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ačiū už iš­reikš­tą pa­si­ti­kė­ji­mą, la­bai ačiū ir už gra­žius žo­džius, ačiū ir už pa­sta­bas, abe­jo­nes, dve­jo­nes. Gir­dė­jau, įsi­mi­niau vis­ką, tik­rai steng­siuo­si dirb­ti gar­bin­gai ir taip, kaip pri­sie­kiau.

Kar­tu no­riu jū­sų pa­pra­šy­ti, da­bar jau kal­ba­ma ne apie ma­ne, bet apie vai­ko tei­ses. Dėl vai­ko tei­sių mums rei­kia vi­siš­kai vi­sų pa­lai­ky­mo ir kon­sen­su­so. La­bai pra­šau dė­me­sin­gai ver­tin­ti vai­kų tei­ses, vai­kų tei­sė­tus in­te­re­sus ir ak­ty­viai tais klau­si­mais dirb­ti. Ačiū jums.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Svei­ki­na­me ir lin­ki­me sėk­mės.

 

14.03 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ma­to Ta­pa­raus­ko sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-134(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ma­to Ta­pa­raus­ko sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-134(2). Pra­ne­šė­jas – K. Star­ke­vi­čius. Svars­ty­mas. Iš Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to gal kas nors ga­lė­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to iš­va­dą per­skai­ty­ti? A. Kup­čins­kas. Pra­šau.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas svars­tė pro­jek­tą „Dėl Ma­to Ta­pa­raus­ko sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ ir pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ti už­si­ra­šiu­sių Sei­mo na­rių nė­ra. Dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo už no­rė­tų pa­si­sa­ky­ti Z. Bal­čy­tis.

Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Kaip ir pra­ei­tą kar­tą kal­bė­jau, ši ins­ti­tu­ci­ja yra la­bai svar­bi. Iš tik­rų­jų ji re­gu­liuo­ja vi­sas mū­sų ener­ge­ti­nės sis­te­mos pu­ses. Aš ti­kiuo­si, kad kan­di­da­tas į ta­ry­bos na­rius tei­sin­gai ir ko­rek­tiš­kai at­liks sa­vo pa­rei­gas, to­dėl aš tik­rai pa­si­sa­kau, kad ši ins­ti­tu­ci­ja, ši tar­ny­ba bū­tų kuo grei­čiau su­kom­plek­tuo­ta ir ga­lė­tų pra­dė­ti ei­ti sa­vo tie­sio­gi­nes pa­rei­gas kiek­vie­nas iš jų. To­dėl pa­si­sa­kau už kan­di­da­tą taip pat bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ar ga­lė­tu­me po svars­ty­mo pri­tar­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Bal­suo­ti kaž­kas no­rė­jo? Ne. Ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui.

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Už taip pat už­si­ra­šęs kal­bė­ti Z. Bal­čy­tis. At­si­sa­ko­te. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti 1 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. 2 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui. Pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ra bus tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

14.06 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. bir­že­lio 8 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-433 „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­rių pa­sky­ri­mo“ pa­kei­ti­mo“ projektas Nr. XIVP-67(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. bir­že­lio 8 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-433 „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­rių pa­sky­ri­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-67(2). Pra­ne­šė­jas – A. Ma­tu­las. Ar yra A. Ma­tu­las? Jei­gu per­skai­ty­tu­mė­te dėl Svei­ka­tos ta­ry­bos ko­mi­te­to iš­va­dą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė nu­ta­ri­mo pro­jek­tą ir pri­ta­rė jam ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Dis­ku­si­jo­je no­rin­čių da­ly­vau­ti Sei­mo na­rių nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo šne­kė­ti taip pat nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti po svars­ty­mo Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

Bal­suo­ja­me? Yra siū­ly­mas bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo projek­to.

Bal­sa­vo 64 Sei­mo na­riai: už – 62, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Po svars­ty­mo Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Sei­mo nu­ta­ri­mas vie­no straips­nio. Dėl mo­ty­vų no­rin­čių šne­kė­ti Sei­mo na­rių taip pat nė­ra. Pri­ėmi­mas tam nu­ma­ty­tu lai­ku. (Bal­sai sa­lė­je) Pri­ėmi­mas nu­ma­ty­tas 17 va­lan­dą. La­bai dė­kui.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, gal rei­kė­tų pa­skelb­ti Sei­mo na­riams, kad pri­ėmi­mo bal­sa­vi­mai, ku­rių čia bus la­bai ne­daug ir, kaip su­pran­tu, jie ne­su­ke­lia dide­lių dis­ku­si­jų, ga­li bū­ti anks­čiau, nes mes šiek tiek ry­te ap­svars­tė­me pro­jek­tų ir da­bar ma­to­me, kad grei­tai vis­kas vyks­ta. Tie­siog Sei­mo na­riams duo­ti ži­nią, kad ga­li rink­tis anks­čiau bal­suo­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui už pa­sta­bą. Ma­ne Sek­re­to­ria­tas ir­gi pa­tiks­li­no – bal­sa­vi­mas maž­daug apie pu­sę va­lan­dos anks­čiau. Bus nu­ma­ty­tas maž­daug 16 val. 30 min.

Pra­šau. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, tik­rai nė­ra jo­kių čia di­de­lių dis­ku­si­jų, dėl ko bū­tų ne­su­ta­ri­mų. Aš ma­ny­čiau, kad ir šiuo klau­si­mu, pra­ėju­siu, ga­lė­jo­me pa­bal­suo­ti ir bū­tų baig­tas klau­si­mas, ir bū­tų ne­rei­kė­ję grįž­ti.

PIRMININKAS. Ga­lė­jo­me, bet dėl Sei­mo po­sė­džio ve­di­mo tvar­kos jau ap­si­spren­dė­me. Tai jei­gu vi­si su­ta­ria­me ben­drai, kad bal­sa­vi­mas vyks pu­sę va­lan­dos anks­čiau, 16 val. 30 min., tai siū­lau ir lai­ky­tis tos tvar­kos. Ar ga­li­me pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

 

14.08 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl An­driaus Ka­bi­šai­čio pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Konstitu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4931 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl An­driaus Ka­bi­šai­čio pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4931. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 67 straips­nio 10 punk­tu, 103 straips­niu, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 da­li­mi tei­kiu bu­vu­sio Sei­mo Pir­mi­nin­ko V. Pranc­kie­čio įre­gist­ruo­tą A. Ka­bi­šai­čio kan­di­da­tū­rą skir­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju. At­krei­piu jū­sų dė­me­sį, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų sky­ri­mas yra kon­sti­tu­ci­nė pro­ce­dū­ra, ku­ria at­nau­ji­na­mas Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, ir pats Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne kar­tą yra sa­vo ofi­cia­lio­je dok­tri­no­je ją įvar­di­jęs kaip itin svar­bią.

A. Ka­bi­šai­tis yra ži­no­mas, il­ga­me­tę prak­ti­nio tei­si­nio dar­bo pa­tir­tį tu­rin­tis tei­si­nin­kas, ži­nan­tis tei­sės nor­mas, ge­ban­tis sis­te­miš­kai jas ana­li­zuoti ir tai­ky­ti. A. Ka­bi­šai­tis tu­ri ne tik tei­sinio, prak­ti­nio, bet ir aka­de­mi­nio dar­bo pa­tir­ties. Ko­ne de­šimt me­tų dir­ba Vil­niaus uni­ver­site­to Ci­vi­li­nės tei­sės ir ci­vi­li­nio pro­ce­so ka­ted­ro­je, skai­tė ci­vi­li­nės tei­sės pa­skai­tas, yra pa­ra­šęs strai­ps­nių ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės te­ma, yra kny­gų ben­dra­au­to­ris, pa­ren­gė ana­li­ti­nių dar­bų už­sie­nio lei­di­niams. Yra sta­ža­vę­sis Švei­ca­ri­jos ly­gi­na­mo­sios tei­sės ins­ti­tu­te Lo­za­no­je ir Makso Plan­ko ly­gi­na­mo­sios ir tarp­tau­ti­nės pri­va­ti­nės tei­sės ins­ti­tu­te Ham­bur­ge. Yra dir­bęs įvai­rio­se Lie­tu­vos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se, tar­pins­ti­tu­ci­nė­se dar­bo gru­pė­se.

A. Ka­bi­šai­tis jau 14 me­tų va­do­vau­ja Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tui, ku­ris ver­ti­na įsta­ty­mų ir ki­tų Sei­mo pri­ima­mų tei­sės ak­tų pro­jek­tų ati­tik­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­s­ti­tu­ci­jai, kon­sti­tu­ci­niams įsta­ty­mams, ki­tiems įsta­ty­mams, ki­taip pri­si­de­da prie sėk­min­go tei­sė­kū­ros pro­ce­so. Jis pats ne kar­tą yra at­sto­va­vęs Sei­mui Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, tei­kia Kon­s­ti­tu­ci­niam Teis­mui pa­aiš­ki­ni­mus. 2018 me­tais A. Ka­bi­šai­čiui yra skir­tas Sei­mo ap­do­va­no­ji­mas.

Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šią kan­di­da­tū­rą. Dė­kui.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Į tri­bū­ną kvie­čia­mas pats kan­di­da­tas po­nas A. Ka­bi­šai­tis.

A. KABIŠAITIS. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ačiū Sei­mo Pir­mi­nin­kei už pa­si­ti­kė­ji­mą, už ma­nęs pri­sta­ty­mą ir už su­tei­ki­mą ga­li­my­bės šian­dien jums kal­bė­ti.

Sa­vo san­ty­kį su Kon­sti­tu­ci­ja api­brėž­čiau kaip il­ga­lai­kį ir kaip man as­me­niš­kai la­bai svar­bų. Pats žo­dis „Kon­sti­tu­ci­ja“ man la­biau­siai ir pir­miau­sia aso­ci­juo­ja­si su žo­džiais „tei­sin­gu­mas“ ir „tei­sių gy­ni­mas“. Pir­mą kar­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją skai­čiau 1993 me­tais bū­da­mas abi­tu­rien­tu ir bū­tent tu­rė­da­mas tiks­lą at­ras­ti tei­sin­gu­mo gy­ni­mo prie­mo­nes. Po ke­le­to me­tų jau kaip Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to stu­den­tas sa­vo ini­cia­ty­va ėmiau­si ra­šy­ti ana­li­ti­nį dar­bą, tuo me­tu Kon­sti­tu­ci­jos ir Kon­sti­tu­ci­jos ofi­cia­lio­sios dok­tri­nos nuo­sta­tas ly­gi­nau su eko­no­mis­to A. Smi­to vei­ka­le „Tau­tų tur­tas“ at­pra­šy­tais eko­no­mi­kos, vals­ty­bės ir tei­sės prin­ci­pais.

Dir­bant kiek­vie­na­me iš dar­bų, ku­riuos te­ko dirb­ti, Kon­sti­tu­ci­ja bu­vo svar­bus ak­tas, ta­čiau kas­die­ni­nio dar­bo da­li­mi, svar­bia kas­die­ni­nio dar­bo da­li­mi, es­mi­ne da­li­mi Kon­sti­tu­ci­ja ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­ka, ofi­cia­lio­ji kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na ta­po man pra­dė­jus dirb­ti Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je. Kaip Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to vy­res­ny­sis pa­ta­rė­jas kaip tik ir ėmiau­si ku­ruo­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pri­im­tų ak­tų įgy­ven­di­ni­mą, taip pat pa­dė­da­vau ko­mi­te­to na­riams pa­si­reng­ti at­sto­vau­ti Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, ren­giau pa­aiš­ki­ni­mus. Man ta­pus, kaip mi­nė­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kė, prieš 14 me­tų Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­riu­mi, ši veik­los sri­tis dar la­biau iš­si­plė­tė. Na­tū­ra­lu, kad Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus funk­ci­jos iš es­mės su­tam­pa su Tei­sės de­par­ta­men­to – mes tei­kia­me iš­va­das dėl tei­sės ak­tų ati­tik­ties pir­miau­sia Kon­sti­tu­ci­jai, taip pat ki­tiems tei­sės ak­tams. Tei­kia­me pa­siū­ly­mus Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui, kaip įgy­ven­din­ti pri­im­tus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ak­tus, taip pat tei­kia­me pa­aiš­ki­ni­mus Sei­mo pa­da­li­niams, pa­de­da­me Sei­mo na­riams pa­si­reng­ti at­sto­vau­ti Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, pa­tys at­sto­vau­ja­me, ren­gia­me pa­aiš­ki­ni­mus. Kaip mi­nė­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kė, pats esu at­sto­va­vęs Sei­mui Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me ir kaip pa­reiš­kė­jui, ir kaip su­in­te­re­suo­tam as­me­niui. Taip pat esu bu­vęs ir liu­dy­to­ju Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo by­lo­je.

Sa­vo dar­bo Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je me­tu sie­kiau ne tik­tai už­tik­rin­ti Kon­sti­tu­ci­jos, tei­sė­tu­mo prin­ci­pų lai­ky­mą­si įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­se, ta­čiau sie­kiau nu­sta­ty­ti, įver­tin­ti ir ras­ti bū­dus pa­ša­lin­ti įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­se ky­lan­čias pro­ble­mas. Sie­kiau ne­kom­pli­kuo­ti ir taip kar­tais su­dė­tin­gų tei­si­nių si­tu­a­ci­jų, ta­čiau ras­ti tei­se, vals­ty­bės in­te­re­sais pa­grįs­tas iš­ei­tis, pa­grįs­tus spren­di­mo bū­dus.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad di­džiau­sia grės­mė Kon­sti­tu­ci­jai yra ne at­ski­ri Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mai. Kon­sti­tu­ci­ja nu­sta­čiu­si me­cha­niz­mą, kaip juos at­ras­ti, kaip įver­tin­ti ir pa­ša­lin­ti. Tie me­cha­niz­mai yra tiek įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­se, tiek ir jau Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad di­džiau­sią grės­mę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai, tei­si­nei san­tvar­kai ke­lia bū­tent Kon­sti­tu­ci­jos ir ofi­cia­lio­sios kon­sti­tu­ci­nės dok­tri­nos ne­ži­no­ji­mas. Vi­suo­me­nė, ku­ri ne­ži­no Kon­sti­tu­ci­jos, ku­ri ne­ži­no kon­sti­tu­ci­nės dok­tri­nos, ne­ga­li ap­gin­ti tu­ri­mų tei­sių, tu­ri­mų ga­li­my­bių.

Jei­gu bū­čiau pa­skir­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju, sa­vo il­ga­me­tę su­kaup­tą pa­tir­tį, sa­vo įgy­tas ži­nias, įgy­tus ge­bė­ji­mus pa­nau­do­čiau tiek Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­los to­bu­li­ni­mui, tiek kon­sti­tu­ci­niam tei­sin­gu­mui vyk­dy­ti, taip pat ir ap­skri­tai tei­si­nės vals­ty­bės kū­ri­mui, tei­si­nės vals­ty­bės vys­ty­mui. Dė­kui.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė ga­na daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, mie­li ko­le­gos, dėl ger­bia­mo­jo A. Ka­bi­šai­čio kom­pe­ten­ci­jų ne­tu­riu jo­kios abe­jo­nės, esu tik­ras, jog A. Ka­bi­šai­tis yra ir po­li­tiš­kai neut­ra­lus, nors ne­su tik­ras, kad tai yra pri­va­lu­mas. Ta­čiau svar­biau­sias man im­po­nuo­jan­tis da­ly­kas yra jū­sų lo­ja­lu­mas par­la­men­ta­riz­mui. Jūs ma­to­te Sei­mą kaip aukš­čiau­sią tie­sio­giai rink­tą val­džios ins­ti­tu­ci­ją ir jai ro­do­te de­ra­mą pa­gar­bą.

Vis dėl­to, jums va­do­vau­jant Tei­sės de­par­ta­men­tui, mes ma­tė­me ne vie­ną at­ve­jį, kuo­met pri­im­tas tei­sės ak­tas vė­liau aki­vaiz­džiai prieš­ta­ra­vo Kon­sti­tu­ci­jai ir tai pa­tvir­ti­no Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, nors Tei­sės de­par­ta­men­tas aki­vaiz­džiai ne­bu­vo pa­ren­gęs iš­va­dų dėl to­kio prieš­ta­ra­vi­mo. Ar ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, ko­dėl to­kie da­ly­kai at­si­tin­ka ir ką rei­kė­tų da­ry­ti, na, bent jau Sei­mui, kad to­kių da­ly­kų ne­pa­si­kar­to­tų? Ačiū.

A. KABIŠAITIS. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tai yra vie­nas iš es­mi­nių klau­si­mų, ku­ris, aš tik­rai drą­siai ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, ma­ne ly­di ne tik nuo dar­bo Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­riu­mi pra­džios, bet ir ap­skri­tai nuo dar­bo Sei­me pra­džios. Kiek­vie­ną kar­tą, kai bū­da­vo pri­ima­mas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas dėl vie­no ar ki­to Sei­mo pri­im­to ak­to prieš­ta­ra­vi­mo Kon­sti­tu­ci­jai, vi­sa­da iš­kil­da­vo klau­si­mas, ko­dėl taip yra, kas kal­tas, ko­dėl ne­bu­vo pa­ste­bė­ta įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­so me­tu?

Ma­no at­sa­ky­mas, ka­dan­gi ži­nau, kad iš tie­sų daug lai­ko ir įvai­riais ly­giais bu­vo ieš­ko­ta ši­to at­sa­ky­mo, ji­sai skil­tų į dvi da­lis. Tei­sės de­par­ta­men­to tar­nau­to­jai, žmo­nės, ra­šan­tys iš­va­das, iš tie­sų yra aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos tei­si­nin­kai, jais aš nė tru­pu­tė­lio ne­abe­jo­ju, pa­si­ti­kiu kiek­vie­nu iš jų. Mes iš tie­sų, ką jūs ir mi­nė­jo­te, esa­me po­li­tiš­kai ne­pri­klau­so­mi, ne­tu­ri­me nei tiks­lin­gu­mo po­žiū­riu kaž­ko­kio nu­si­sta­ty­mo, nei po­li­ti­niu.

Na­tū­ra­lu, kad kaip tei­si­nin­kai mes, o tei­sė ap­skri­tai yra įro­di­nė­ji­mo, ar­gu­men­ta­ci­jos sri­tis, tu­ri­me tam tik­rą po­žiū­rio kam­pą ir gal­būt įver­ti­na­me tam tik­ru po­žiū­riu. Kai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ima nu­ta­ri­mą, ne­svar­bu, ar tai yra prieš­ta­ra­vi­mas Kon­sti­tu­ci­jai, ar nė­ra, mes vi­suo­met ana­li­zuo­ja­me, ta­ria­mės, at­ran­da­me ten, kur gal­būt ne­pa­ste­bė­jo­me, prieš­ta­ra­vi­mų, gal­būt ne tuo kam­pu žiū­rė­jo­me, ir iš­trau­kia­me pa­mo­kas.

Ki­ta da­lis ma­no at­sa­ky­mo bū­tų kiek ki­to­kia. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja, kas ir pa­sa­ky­ta Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­ko­je, ofi­cia­lio­je kon­sti­tu­ci­nė­je dok­tri­no­je, yra gy­vas tei­sės ak­tas. Tai yra gy­vo­ji tei­sė. Ki­taip ta­riant, ji yra ku­ria­ma Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo. Nag­ri­nė­jant by­las nė­ra nė vie­nos, tas aiš­kiai pa­sa­ky­ta, by­los, ku­rio­je bū­tų ap­skri­tai iš­aiš­kin­ta Kon­sti­tu­ci­ja. Ji aiš­ki­na­ma su kiek­vie­na kon­sti­tu­ci­ne by­la. Va­di­na­si, tol, kol bus pa­reiš­ki­mai, kol bus nag­ri­nė­ja­mos by­los, ti­kė­ti­na, prieš­ta­ra­vi­mų dėl Kon­sti­tu­ci­jos bus, bet į tai rei­kė­tų gal ir­gi žiū­rė­ti kaip į na­tū­ra­lų pro­ce­są, nes bū­tent tai už­tik­ri­na Kon­sti­tu­ci­jos gy­vy­bę.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Tik pri­me­nu, kad klaus­ti skir­ta 1 mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – 2 minu­tės.

A. KABIŠAITIS. At­si­pra­šau.

PIRMININKAS. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius. Ruo­šia­si S. Tu­mė­nas.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju ger­bia­mam po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mas kan­di­da­te, da­bar­ti­nės su­dė­ties Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas bu­vo ir vis dar yra ak­ty­vus tarp­tau­ti­nių san­ty­kių sri­ty­je. Pa­vyz­džiui, mū­sų Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­smer­kė Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos kon­sti­tu­ci­nį teis­mą už Kry­mo anek­si­jos pa­tei­si­ni­mą ir tuo pa­čiu me­tu už au­to­ri­ta­ri­nę, kar­tu ir ryš­kiai ho­mo­fo­biš­ką re­ži­mą, įtvir­ti­nu­sį Ru­si­jos kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sų pa­tei­si­ni­mą. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ar pri­ta­ria­te Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo po­zi­ci­jos reiš­ki­mui šiais klau­si­mais? Jei taip, ar pa­lai­ky­tu­mė­te siū­ly­mą ša­lin­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos kon­sti­tu­ci­nį teis­mą iš Eu­ro­pos kon­sti­tu­ci­nių teis­mų kon­fe­de­ra­ci­jos už tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­po pa­mi­ni­mą? Ar ini­ci­juo­tu­mė­te tarp­tau­ti­nes sank­ci­jas Ru­si­jos tei­sė­jams? O gal­būt dar ką nors da­ry­tu­mė­te šio­je sri­ty­je? Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Gal­būt pra­dė­siu nuo jū­sų klau­si­mo pa­bai­gos – taip, pri­tar­čiau. Bet šiuo at­ve­ju aš žiū­rė­čiau ne vien tik mū­sų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ri­bo­se. Apie ne­apy­kan­tos pa­žei­di­mus, apie ho­mo­fo­bi­ją yra dau­gy­bė by­lų tiek Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­me, tiek ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. Ma­tyt, čia ne­rei­kė­tų ap­si­ri­bo­ti vien tik Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tam tik­ru po­žiū­riu – rei­kė­tų žiū­rė­ti pla­čiau. Iš tie­sų pa­žei­di­mai yra ne vien tik mū­sų po­žiū­riu – tarp­tau­ti­niu mas­tu kal­ba­ma apie pa­žei­di­mus. Be abe­jo, aš pri­tar­čiau, kad sank­ci­jos to­kiu at­ve­ju tu­rė­tų bū­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si I. Pa­kar­kly­tė.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mas kan­di­da­te, svei­ki­nu jus, įko­pu­sį į tei­si­nės kar­je­ros tri­bū­ną. Ti­kiu, kad ši jau­di­nan­ti, svar­bi aki­mir­ka iš­liks jums vi­sam gy­ve­ni­mui. Ačiū jums už kan­try­bę, už pa­ta­ri­mus mums, Sei­mo na­riams, ren­giant įsta­ty­mus ir įsta­ty­mų pro­jek­tus.

Sei­me dir­ba­te jau daug me­tų, va­do­vau­ja­te de­par­ta­men­tui, ka­dan­gi jau pats esa­te vi­sų šių pro­ce­sų da­ly­vis, pui­kiai gir­di­te prie­kaiš­tus mums, Sei­mo na­riams, kad Sei­me yra ke­pa­ma per daug įsta­ty­mų pro­jek­tų – po 500 per se­si­ją ir pa­na­šiai. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, tai yra nor­ma­li prak­ti­ka? Ar iš tik­rų­jų mes tų įsta­ty­mų tei­kia­me per daug ir rei­kė­tų jų ma­žiau? Ar tie­siog jums ne­at­ro­do, kad mums trūks­ta kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, ne kom­piu­te­ri­nio, o tei­si­nio raš­tin­gu­mo?

Ant­ras da­ly­kas, šian­dien svars­tė­me moks­li­nin­kų pen­si­jų įsta­ty­mo pa­tai­sas, kur aki­vaiz­džiai su­si­kir­to Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ir Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to po­žiū­ris. Jūs iš­sa­kė­te pa­ta­ri­mą, kad rei­kė­tų ki­taip čia dis­ku­tuo­ti. Ar jūs, ta­pęs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju…

PIRMININKAS. Lai­kas!

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ne­pa­kei­si­te nuo­mo­nės ir ge­ra­no­riš­kai žiū­rė­si­te į Tei­sės de­par­ta­men­to tei­ki­mus? Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Kal­bant apie tai, ar trūks­ta tei­si­nio raš­tin­gu­mo ir pa­na­šiai Sei­mo na­riams, tai Kon­sti­tu­ci­ja taip ir kon­struo­ja Sei­mą, kad Sei­me ne­tu­rė­tų bū­ti vien tik tei­si­nin­kai ar ki­ti vie­nos pro­fe­si­jos at­sto­vai. Tai bū­tent ir su­da­ro pliu­ra­liz­mą, ku­ris yra kon­sti­tu­ci­nė ver­ty­bė. Tei­sės de­par­ta­men­tas tam ir yra, kad pa­reikš­tų tei­si­nes pa­sta­bas, at­ras­tų tai, kas gal­būt yra tai­sy­ti­na. Tai Sei­mo na­riams tik­rai ne­bū­tų ga­li­ma ver­tin­ti kaip trū­ku­mus.

Dėl tei­sės ak­tų kie­kio. Be abe­jo, kaip Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je dir­ban­tis tei­si­nin­kas, aš ma­tau tam tik­rą pro­ble­mą, nes kar­tais tie­siog stin­ga lai­ko tin­ka­mai, gi­liai įsi­gi­lin­ti į tei­sės ak­to pro­jek­tą. Be abe­jo, tam tik­ras ri­bo­ji­mas ar­ba tam tik­ra ga­li­my­bė il­ges­nį lai­ką tir­ti tą tei­sės ak­to pro­jek­tą bū­tų pri­va­lu­mas. Kal­bant apie tai, jei­gu bū­čiau pa­skir­tas tei­sė­ju, ar aš pa­lai­ky­čiau Tei­sės de­par­ta­men­to po­zi­ci­ją, tai tik­rai to ne­ga­li­ma sa­ky­ti, nes tei­sė­jai yra ne­pri­klau­so­mi ir tu­ri ly­giai ver­tin­ti at­si­žvelg­da­mi bū­tent į tei­sės rei­ka­la­vi­mus, ne į fak­to klau­si­mus ar pa­na­šiai.

PIRMININKAS. Klau­sia I. Pa­kar­kly­tė. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, ma­no klau­si­mas bus iš svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ties ir san­ty­kio su žmo­gaus tei­sė­mis. Šiuo me­tu vie­nas ak­tu­a­liau­sių klau­si­mų yra skie­pai ir vak­ci­na­vi­mas. Tai ne tik ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos kon­teks­te, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je at­ski­ro­se ša­ly­se jau tu­ri­me to­kių li­gų kaip ty­mai pro­trū­kius, sie­ja­mus su tuo, kad ma­žė­ja žmo­nių, ma­žė­ja tė­vų, ku­rie skie­pi­ja sa­vo vai­kus.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Kaip jūs žiū­rė­tu­mė­te į pri­va­lo­muo­sius skie­pus? Ar tai bū­tų vai­kų skie­pai, ta­da ga­li­my­bė ne­pri­im­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas, jei­gu nė­ra tam tik­rų skie­pų. Ar ga­lė­tų bū­ti nu­ma­ty­ti to­kie at­ve­jai, kai dėl gy­ven­to­jų svei­ka­tos ap­sau­gos, dėl pla­tes­nio to­kio tiks­lo ne­ga­lė­tų at­si­sa­ky­ti žmo­nės tų skie­pų ir imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos? Ko­kia čia jū­sų bū­tų po­zi­ci­ja? Dė­kui.

A. KABIŠAITIS. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Jūs iš tie­sų pa­lie­tė­te te­mą, ku­ri il­gus me­tus bu­vo ma­no ap­skri­tai tei­si­nių in­te­re­sų sri­tis. Aš il­gus me­tus do­mė­jau­si me­di­ci­nos tei­se, todėl į jū­sų klau­si­mą at­sa­ky­ti man yra iš tie­sų dar sun­kiau. Už­sie­nio teis­mų prak­ti­ko­je yra dau­gy­bė by­lų, su­si­ju­sių su pa­cien­to tei­se ap­si­spręs­ti. Ap­si­spręs­ti, ar rei­kia jam gy­dy­tis, ar ne, rei­kia jam gy­ven­ti ar ne. Žiū­rėdami iš šios po­zi­ci­jos, mes, be abe­jo, tu­ri­me kal­bė­ti apie tai, kad pa­cien­tas tu­ri tu­rė­ti tei­sę pa­si­rink­ti, no­ri jis skie­py­tis ar ne­no­ri. Ta­čiau vėl­gi, sa­kau, Lie­tu­vo­je to dar nė­ra bu­vę, žiū­rint į už­sie­nio teis­mų veik­lą, vis dėl­to kar­tais yra at­si­žvel­gia­ma į pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus, tai yra klau­si­mas vi­suo­me­nės sau­gu­mo. To­dėl šiuo at­ve­ju, ma­tyt, ir rei­kė­tų žiū­rė­ti į pa­sek­mių klau­si­mą. Tai yra tam tik­rais at­ve­jais, o, kaip ži­no­me, tei­sės nė­ra nie­ka­da ab­so­liu­čios, ga­li nu­tik­ti taip, kad iš tie­sų spren­di­mas dėl vi­suo­ti­nio skie­pi­ji­mo­si ga­li bū­ti vie­nin­te­lė iš­ei­tis. Bet, be abe­jo, čia rei­kė­tų spe­cia­lis­tų iš­va­dos. Šiuo at­ve­ju aš ma­ty­čiau, kad spren­di­mas tu­rė­tų bū­ti pri­im­tas at­si­žvel­giant bū­tent į pro­tin­gu­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Ba­kas. Ruo­šia­si A. Va­lins­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, iš tik­rų­jų man šiek tiek ke­lia ne­ri­mą, kad jūs šian­dien esa­te šio­je tri­bū­no­je dvie­jų ko­rup­ci­jos by­lo­je tei­sia­mų par­ti­jų ini­cia­ty­va, jos sie­kia kar­tu ir per­kel­ti sa­vo gin­čą į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, jų ad­vo­ka­tai. Bet jū­sų no­riu pa­klaus­ti apie jū­sų, kaip Tei­sės de­par­ta­men­to va­do­vo, veik­lą. Štai aš su­skai­čia­vau net še­šis pro­jek­tus, kai per 2019–2020 me­tus įsta­ty­mai bu­vo pri­pa­žin­ti an­ti­kons­ti­tu­ci­niais, ir to­kie svar­būs, pa­vyz­džiui, Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl po­nios S. Ru­dė­nai­tės sky­ri­mo Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja. Jū­sų iš­va­da: jūs pa­sta­bų ne­tu­rė­jo­te. Bu­vo pri­pa­žin­tas prieš­ta­rau­jan­čiu Kon­sti­tu­ci­jai. Taip pat dėl įga­lio­ji­mų Vy­riau­sy­bei, taip pat dėl Teis­mų įsta­ty­mo, kai bu­vo no­rė­ta ap­sau­go­ti tei­sė­jus nuo kra­tų. Aš no­riu jū­sų…

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. BAKAS (MSNG). …pa­klaus­ti. Vi­si šie įsta­ty­mai pri­pa­žin­ti an­ti­kons­ti­tu­ci­niais. Ar jūs tik­rai esa­te pa­si­ruo­šęs dirb­ti Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me?

A. KABIŠAITIS. Kal­bė­da­mas apie sa­ve, aš ga­liu at­sa­ky­ti, kad esu pa­si­ruo­šęs.

Da­bar kal­bant apie iš­va­das. Mū­sų iš­va­dos yra ra­šo­mos ko­le­gia­liai. Tai yra ma­žiau­siai še­šių akių prin­ci­pas: du žmo­nės ra­šo, o aš vi­sa­da skai­tau ir pa­si­ra­šau.

Da­bar kal­bant apie tai, jei­gu jūs mi­ni­te kon­kre­čias pa­sta­bas, tai kal­bant apie ger­bia­mos S. Ru­dė­nai­tės ne­sky­ri­mą, iš tie­sų bu­vo mū­sų pa­sta­bos ir jos iš es­mės su­ta­po su Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, kad tai yra du skir­tin­gi veiks­mai, jie tu­ri skil­ti į dvi da­lis. Ne­ži­nau, ar ši­to­je vie­to­je… Bet aš ma­nau, kad aš kal­bo­je kal­bė­da­mas at­sa­kiau. Tai iš prin­ci­po… At­si­pra­šau, tiks­liau, į pir­mą­jį klau­si­mą at­sa­ky­da­mas, kad tai yra tam tik­ras po­žiū­ris ir tam tik­ras… Tai, ką mes ma­to­me. Tai tik­rai nė­ra koks nors ma­no as­me­ni­nis po­žiū­ris ar pa­na­šiai ta pras­me, kal­bant apie tai, kad aš pa­sa­ky­čiau, kad čia ne­pri­eš­ta­rau­ja ar čia prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, ar­ba ra­šy­ti taip.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia A. Va­lins­kas.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas kan­di­da­te, ma­lo­nu jus ma­ty­ti kan­di­da­tuo­jan­tį į šį tur­būt gar­bin­giau­sią tei­si­nį pos­tą Lie­tu­vo­je. No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti apie vie­nas, ma­no ma­ny­mu, es­mi­nių mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tų – bū­tent są­ži­nės, min­ties, re­li­gi­jos lais­vę, taip pat lais­vę nuo re­li­gi­jos ir ne­disk­ri­mi­na­ci­jos šio­se sri­ty­se. Nors jos yra ga­na aiš­kiai su­for­mu­luo­tos dau­ge­ly­je Kon­sti­tu­ci­jos straips­nių ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo prak­ti­ko­je, Lie­tu­vai vis dėl­to pa­si­se­ka „su­ži­bė­ti“ šio­je sri­ty­je. Ga­li bū­ti, jog vie­nas to­kių „su­ži­bė­ji­mų“ Lie­tu­vai gre­sia ir at­ei­ty­je dėl re­li­gi­nės ben­dri­jos „Ro­mu­va“ pa­teik­to ieš­ki­nio prieš mū­sų vals­ty­bę Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mui dėl, jos na­rių nuo­mo­ne, jai ne­pa­grįs­tai ne­su­teik­to vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo, nors jū­sų va­do­vau­ja­mas de­par­ta­men­tas dėl jos pra­šy­mo, kiek pa­me­nu, ne­tu­rė­jo jo­kių pa­sta­bų.

Jei pa­na­šio­se by­lo­se Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo su­for­muo­ta tei­si­nė prak­ti­ka yra bent koks in­di­ka­to­rius, ko ga­li­me lauk­ti ir kon­kre­čiai šia­me Teis­mo pro­ce­se, tai „Ro­mu­va“ pa­grįs­tai ga­li ti­kė­tis pa­lan­kaus jai spren­di­mo. Ta­da, kaip ži­no­me, rei­kė­tų ne tik iš­tai­sy­ti ir šią klai­dą, bet ir pa­nai­kin­ti ap­lin­ky­bes, ku­rios lei­do jai su­si­da­ry­ti, kad to ne­be­pa­si­kar­to­tų at­ei­ty­je.

Jei­gu taip nu­tik­tų, o gal­būt ir ne­su­lau­kęs šio Teis­mo kon­kre­taus spren­di­mo, gal da­bar tu­rė­tu­mė­te ko­kių nors pa­siū­ly­mų, ko­kių bū­tent rei­kė­tų im­tis veiks­mų, no­rint už­kirs­ti ke­lią pa­na­šiems įvy­kiams, už­tik­rin­ti klau­si­mo pra­džio­je ma­no mi­nė­tas kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir tie­siog pa­dė­ti Lie­tu­vai iš­veng­ti links­nia­vi­mo to­kio­je nei­gia­mo­je žmo­gaus tei­sių švie­so­je? Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Tarp­tau­ti­nių teis­mų, ir, sa­ky­kim, jū­sų mi­ni­mų, prak­ti­ka net ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ofi­cia­lio­je dok­tri­no­je yra api­brėž­ta kaip šal­ti­nis tei­sei aiš­kin­ti. Tai reiš­kia, kad mes Lie­tu­vos tei­sę aiš­kin­si­me pa­gal tuos šal­ti­nius. Lie­tu­vos Res­pub­likos Kon­sti­tu­ci­ja sa­ko, kad nė­ra vals­ty­bi­nės re­li­gi­jos. Tra­di­ci­nės re­li­gi­jos yra re­mia­mos, pri­pa­žįs­ta­mos, taip pat pri­pa­žįs­ta­mos tos, ku­rios tu­ri at­ra­mą vi­suo­me­nė­je. Mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tos yra to­kios. Ži­no­ma, mes ne­ga­li­me nuo jų bet ku­riuo at­ve­ju nu­kryp­ti. Šiuo at­ve­ju ne­ži­nau, esant ko­kiam nors spren­di­mui, rei­kė­tų spręs­ti ir dėl jo įgy­ven­di­ni­mo, nau­jų nuo­sta­tų įtvir­ti­ni­mo tei­sės ak­tuo­se, bet, ži­no­ma, ne­pa­žei­džiant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Klau­si­mams, at­sa­ky­mams skir­tas lai­kas bai­gė­si. Po pa­tei­ki­mo dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo nė­ra bal­suo­ja­ma. Kaip pa­grin­di­nis svars­ty­ti siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti? Dė­kui. Svars­ty­ti siū­lo­ma sau­sio 14 die­ną. Su­si­ti­ki­mų su frak­ci­jo­mis gra­fi­kas yra de­ri­na­mas.

 

14.34 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gied­rės Las­taus­kie­nės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Konsti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-44 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gied­rės Las­taus­kie­nės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-44. Pra­ne­šė­ja – Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja J. Šo­vie­nė.

J. ŠOVIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pir­mi­nin­ke. Leis­ki­te pri­sta­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mą pre­ten­den­tę į Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus – do­cen­tę mo­ks­lų dak­ta­rę G. Las­taus­kie­nę. Do­cen­tė G. Las­taus­kie­nė yra aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos tei­si­nin­kė, aka­de­mi­nė­je ben­druo­me­nė­je ger­bia­ma ir pri­pa­žin­ta tei­sė­ty­ri­nin­kė, tei­sės te­ore­ti­kė.

G. Las­taus­kie­nė su pa­gy­ri­mu bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą. 2002 me­tais ap­gy­nė di­ser­ta­ci­ją te­ma „Tei­si­nės sank­ci­jos kaip tei­si­nio teks­to ele­men­tai ir tei­si­nių im­pe­ra­ty­vų ga­ran­tas“. Jai bu­vo su­teik­tas so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties dak­ta­ro laips­nis.

Per 29 sa­vo pro­fe­si­nės veik­los me­tus G. Las­taus­kie­nė įgi­jo pa­tir­ties pe­da­go­gi­nė­je, moks­li­nė­je, tei­sės tai­ky­mo sri­ty­se. Į ak­ty­vią moks­li­nę pe­da­go­gi­nę veik­lą G. Las­taus­kie­nė įsi­trau­ku­si nuo 1992 me­tų. Nuo 2003 me­tų ei­na do­cen­to pa­rei­gas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sė fa­kul­te­te ir šiuo me­tu yra vie­nin­te­lė uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ja, skai­tan­ti tei­sės te­ori­jos pa­skai­tas stu­den­tams. Taip pat ji yra Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to gin­čų spren­di­mo ko­mi­si­jos bei do­k­to­ran­tū­ros ko­mi­te­to na­rė. Nuo 2015 me­tų – moks­lo dar­bų žur­na­lo „Par­la­men­to stu­di­jos“ re­dak­ci­nės ko­le­gi­jos na­rė.

G. Las­taus­kie­nė sa­ve lai­ko uni­ver­si­te­to žmo­gu­mi, nes dar­bui ja­me ski­ria di­dži­ą­ją da­lį sa­vo lai­ko. Nuo­šir­dus dar­bas su stu­den­tais ne­li­ko ne­pa­ste­bė­tas. 2016 me­tais do­cen­tė G. Las­taus­kie­nė bu­vo pri­pa­žin­ta ge­riau­sia Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to dės­ty­to­ja.

Nuo 2003 me­tų G. Las­taus­kie­nė, be moks­li­nės, pe­da­go­gi­nės veik­los, už­si­i­ma ir ad­vo­ka­to prak­ti­ka. Kaip tei­gia pa­ti pre­ten­den­tė, taip tu­rin­ti ga­li­my­bę ma­ty­ti, kaip re­a­liai vei­kia vie­nos ar ki­tos tei­si­nės tai­syk­lės ir ko­kie tei­si­niai ar­gu­men­tai gin­če duo­da ge­riau­sią re­zul­ta­tą.

Do­cen­tė G. Las­taus­kie­nė yra dau­ge­lio moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų au­to­rė ir ben­dra­au­to­rė. Jos moks­li­nių in­te­re­sų, ty­ri­mų ir eks­per­ti­nės sri­tys yra tei­sės te­ori­ja, tei­sės fi­lo­so­fi­ja, tei­sė­kū­ra, tei­si­nė eti­ka. Pas­ku­ti­nis do­cen­tės G. Las­taus­kie­nės dar­bas yra kar­tu su ben­dra­au­to­riais pra­ei­tais me­tais pa­reng­tas tei­sės te­ori­jos va­do­vė­lis.

G. Las­taus­kie­nė ak­ty­viai už­si­i­ma ir vi­suo­me­ni­ne veik­la. Nuo 2018 me­tų yra pre­ten­den­tų į tei­sė­jus eg­za­mi­no ko­mi­si­jos na­rė. Pra­ei­tais me­tais Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos kvie­ti­mu G. Las­taus­kie­nė re­cen­za­vo dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jas, pa­teik­tas ge­riau­sių dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jų kon­kur­sui. G. Las­taus­kie­nė yra bu­vu­si Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos ir Vil­niaus re­gio­no bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos ko­mi­te­to na­rė.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to var­du pra­šau pa­lai­ky­ti do­cen­tės G. La­s­taus­kie­nės kan­di­da­tū­rą. Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, G. Las­taus­kie­nės pro­fe­sio­na­lu­mas, su­kaup­ta so­li­di moks­li­nio, pe­da­go­gi­nio ir prak­ti­nio tei­si­nio dar­bo pa­tir­tis ne­abe­jo­ti­nai pri­si­dė­tų prie sė­k­min­go dar­bo Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jai. Į tri­bū­ną kvie­čia­me kan­di­da­tę į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus G. Las­taus­kie­nę.

G. LASTAUSKIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Pra­de­du sa­vo pri­sis­ta­ty­mą dė­ko­da­ma, kad ra­do­te ga­li­my­bę to­kio­je įtemp­to­je si­tu­a­ci­jo­je, to­kiu įtemp­tu lai­ku ras­ti lai­ko pre­ten­den­tams į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą pri­sis­ta­ty­ti.

Pra­dė­čiau nuo to, kad pas­ku­ti­niu me­tu vėl la­bai daug kal­ba­ma ir ra­šo­ma apie Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir jo reikš­mę Lie­tu­vos tei­si­nei sis­te­mai. Apie tai, ko ti­ki­ma­si iš Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, kiek Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai ga­li nu­kryp­ti nuo Kon­sti­tu­ci­jos teks­to ar iš­skai­ty­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je tai, kas tie­sio­giai teks­te ne­nu­ro­dy­ta, ar Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ga­li aiš­kin­ti klau­si­mus, dėl ku­rių jo ne­bu­vo pa­si­tei­rau­ta. Dar dau­giau. Vie­šo­se dis­ku­si­jo­se, ypač kas­die­nia­me dis­kur­se, net­gi pa­si­girs­ta abe­jo­nių, ar to­kia ins­ti­tu­ci­ja kaip Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ap­skri­tai Lie­tu­vai esan­ti rei­ka­lin­ga. Per trum­pą lai­ką ne­tu­riu ga­li­my­bių re­flek­tuo­ti vi­sus klau­si­mus, ku­rie vie­šo­jo­je erd­vė­je yra ke­lia­mi, to­dėl nu­spren­džiau ap­si­ri­bo­ti ke­le­tu mo­men­tų, ku­rie iš tik­rų­jų yra svar­būs ir Lie­tu­vos kon­sti­tu­cia­liz­mo is­to­ri­jai.

Kaip mes vi­si ži­no­me, ga­li­my­bė kves­tio­nuo­ti par­la­men­to, taip pat ir ki­tų tei­sė­kū­ros sub­jek­tų pri­im­tų ak­tų tei­sė­tu­mą at­si­ra­do ga­na ne­se­niai. Iki XVIII am­žiaus pa­bai­gos ne­bu­vo net kal­bos apie tai, kad vals­ty­bių įsta­ty­mai ga­lė­tų bū­ti kon­tro­liuo­ja­mi jų tei­sė­tu­mo ar de­rė­ji­mo su vi­sa tei­si­ne sis­te­ma as­pek­tu. To­kios ga­li­my­bės pra­dė­tos svars­ty­ti tik ta­da, kai Eu­ro­pos ir ki­to­se ša­ly­se pra­dė­tos dieg­ti at­sto­vau­ja­mo­sios de­mo­kra­tijos for­mos.

Pir­miau­sia bu­vo pra­dė­ta re­a­li­zuo­ti at­si­tik­ti­nė ar­ba kva­zi­kon­tro­lė, ku­rią vyk­dė įpras­ti teis­mai ir ku­ri dėl fak­to, kad at­si­ra­do JAV, pra­dė­ta va­din­ti ame­ri­kie­tiš­ką­ja. JAV teis­mai įpa­rei­go­ti spręs­da­mi gin­čus tie­sio­giai tai­ky­ti Kon­sti­tu­ci­ją, taip re­a­li­zuoti prin­ci­pą, kad Kon­sti­tu­ci­ja yra tie­sio­giai im­pe­ra­ty­vi ne tik įsta­ty­mų lei­dė­jui, bet ir teis­mui. Teis­mai, nag­ri­nė­da­mi kon­kre­čias by­las, ne­ga­lė­jo tai­ky­ti Kon­sti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­jan­čio ak­to.

Eu­ro­po­je bu­vo nu­ei­ta vi­sai ki­tu ke­liu, su­ku­riant spe­cia­lią ins­ti­tu­ci­ją, tu­rin­čią ga­li­my­bę at­lik­ti par­la­men­to pri­im­tų įsta­ty­mų, o ir ki­tų tei­sės ak­tų kon­sti­tu­cin­gu­mo kon­tro­lę. Eu­ro­pie­tiš­ko kon­sti­tu­cin­gu­mo kon­tro­lės mo­de­lio au­to­riu­mi yra lai­ko­mas aust­rų kil­mės tei­sės te­ore­ti­kas H. Kel­ze­nas, bū­tent Aust­ri­jo­je 1919 me­tais bu­vo įsteig­tas pir­ma­sis pa­sau­ly­je Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ir bū­tent dėl to šis mo­de­lis, ku­rį pa­si­rin­ko ir Lie­tu­va, yra va­di­na­mas aust­riš­kuo­ju. Tai­gi dau­giau ne­gu prieš 100 me­tų įkur­tas pir­ma­sis Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, šian­dien to­kios ins­ti­tu­ci­jos vei­kia dau­ge­ly­je vals­ty­bių.

Pa­žvel­gę į XX am­žiaus pir­mo­sios pu­sės Lie­tu­vą, ma­to­me, kad ir 1922 me­tų, ir 1928 me­tų Kon­sti­tu­ci­jo­se bu­vo įra­šy­ta, kad vals­ty­bė­je ne­ga­lio­ja joks įsta­ty­mas, prieš­ta­rau­jan­tis Kon­sti­tu­ci­jai. Tai pri­me­na pa­dė­tį, bu­vu­sią ame­ri­kie­tiš­kos kon­tro­lės sis­te­mos su­si­for­ma­vi­mo iš­ta­ko­se. Ta­čiau dis­ku­si­jos apie ga­li­mas ki­to­kias kon­sti­tu­cin­gu­mo kon­tro­lės for­mas vy­ko jau ir tuo me­tu, ypač daug dė­me­sio šiam klau­si­mui sky­rė M. Ro­me­ris, ku­rio gi­mi­mo šim­tą­sias me­ti­nes kaip tik ir pa­mi­nė­jo­me per­nai. Bū­tent jį ga­li­ma va­din­ti pir­muo­ju kon­sti­tu­cin­gu­mo kon­tro­lės mo­de­lio kū­rė­ju Lie­tu­vo­je. Pa­gal jį kon­sti­tu­cin­gu­mo kon­tro­lę vyk­dan­tis teis­mas, M. Ro­me­ris jį va­di­no ad­mi­nist­ra­ci­niu teis­mu, tu­rė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­tas de­le­guo­to tei­sin­gu­mo prin­ci­pu, nes, ci­tuo­jant šį ži­no­mą au­to­rių, „jei­gu mes su­da­ry­si­me teis­mą, pri­klau­so­mą nuo Vy­riau­sy­bės, tai mes, bent aš taip ma­nau (čia au­to­riaus žo­džiai), ne­su­ge­bė­si­me gerb­ti jo ir ne­si­kiš­ti į jo­jo funk­ci­jas įvai­rio­mis įta­kos ir spau­di­mo prie­mo­nė­mis, nes mes dar esa­me per­sunk­ti po­li­ci­nės vals­ty­bės ten­den­ci­jo­mis“. To­kius žo­džius jis sa­kė prieš la­bai il­gą lai­ko­tar­pį, se­niai. Kaip tik kaip šios dis­ku­si­jos re­zul­ta­tas 1928 me­tais Lie­tu­vo­je įku­ria­ma ins­ti­tu­ci­ja, ku­rią la­bai daž­nai už­mirš­ta­me. 1928 me­tais įku­ria­ma Vals­ty­bės ta­ry­ba, ku­rios sta­tu­sas bu­vo įtvir­tin­tas Kon­sti­tu­ci­jo­je tie­sio­giai. Vals­ty­bės ta­ry­ba bu­vo pa­ta­ria­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja val­džiai, M. Ro­me­rio žo­džiais, „spe­cų ko­le­gi­ja“, su­da­ry­ta iš pa­ty­ru­sių ir kva­li­fi­kuo­tų tei­si­nin­kų, iš jos val­dan­tie­ji ga­lė­jo gau­ti rei­ka­lin­gų ži­nių, prak­ti­nių nu­ro­dy­mų.

Po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo bū­tent šios ins­ti­tu­ci­jos veik­lo­je pra­dė­ta ieš­ko­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo užuo­maz­gų. Kaip šian­dien ma­to­me, Kon­sti­tu­ci­jo­je bu­vo įtvir­tin­tas tas pats Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų skai­čius – de­vy­ni, ko­kiu pa­si­žy­mė­jo ir Vals­ty­bės ta­ry­ba. 1993 me­tais įstei­gia­mas Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas Lie­tu­vo­je. Prieš jo įstei­gi­mą vie­šų dis­ku­si­jų apie tai, koks šis teis­mas tu­rė­tų bū­ti, fak­tiš­kai ne­vy­ko, bet jau įstei­gus Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą bu­vo pra­dė­ti kel­ti klau­si­mai, ar ins­ti­tu­ci­jos rei­kė­jo. Ko­kios kon­kre­čiai rei­kė­jo? Ar to­kia ins­ti­tu­ci­ja Lie­tu­vai nė­ra per bran­gi, ypač dėl to, kad šio teis­mo kom­pe­ten­ci­ja bu­vo nu­sta­ty­ta pa­kan­ka­mai siau­ra. Šian­dien nuo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įstei­gi­mo pra­ėjo dau­giau ne­gu 25 me­tai. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas įsi­tvir­ti­no Lie­tu­vos tei­si­nė­je sis­te­mo­je. Vi­suo­me­nės ap­klau­sos ro­do aukš­tą vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą šia ins­ti­tu­ci­ja ir ga­li­ma už­tik­rin­tai pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ta­po ryš­kiu tei­si­nės sis­te­mos kon­sti­tu­cin­gu­mo ga­ran­tu.

Reng­da­ma­si pri­sis­ta­ty­ti Sei­mo na­riams tarp se­nų sa­vo už­ra­šų ra­dau Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ly­gi­na­mą­ją ana­li­zę, ku­rią, pa­si­ro­do, ren­giau 1997 me­tais po per­trau­kos vėl pra­dė­ju­si dirb­ti moks­li­nį dar­bą. Šio­je ana­li­zė­je taip pat bu­vo tir­ta ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų kor­pu­so su­dė­tis. Nu­spren­džiau pa­si­da­lin­ti šia in­for­ma­ci­ja su Sei­mo na­riais, gal­būt kaž­kam pa­si­ro­dy­tų įdo­mu. Pa­si­ro­do, kad pir­mo­jo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų am­žiaus vi­dur­kis bu­vo 51 me­tai. Jau­niau­siam tei­sė­jui pa­sky­ri­mo me­tu bu­vo 35 me­tai, vy­riau­siam – 63 me­tai. Tei­sė­jų kor­pu­są su­da­rė aš­tuo­ni vy­rai ir vie­na mo­te­ris. Aš­tuo­ni tei­sė­jai bu­vo bai­gę Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą, vie­nas – Bal­ta­ru­si­jos uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą. Ke­tu­ri tei­sė­jai bu­vo ap­gy­nę so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties di­ser­ta­ci­jas. Pa­ly­gin­ki­me, šian­dien vei­kian­tis Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­gal šiuos kri­te­ri­jus at­ro­do taip: tei­sė­jų am­žiaus vi­dur­kis jų pa­sky­ri­mo me­tu 52 me­tai. Jau­niau­siam tei­sė­jui pa­sky­ri­mo me­tu bu­vo 38 me­tai, vy­riau­siam – 65 me­tai. Tei­sė­jų kor­pu­są su­da­ro, ir čia jau žen­kliai ski­ria­si duo­me­nys, pen­ki vy­rai ir ke­tu­rios mo­te­rys. Pen­ki tei­sė­jai yra ap­gy­nę so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties di­ser­ta­ci­jas iš įvai­rių tei­sės sri­čių. Tai­gi nuo įstei­gi­mo Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me dar­buo­ja­si la­bai įvai­rių tei­sės sri­čių spe­cia­lis­tai. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ko­lek­ty­viai spren­džia kon­sti­tu­ci­nius gin­čus. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų pro­fe­si­nės pa­tir­ties įvai­ro­vė su­ku­ria prie­lai­das tam, kad į kon­sti­tu­ci­nį gin­čą bū­tų pa­žiū­rė­ta iš įvai­rių po­zi­ci­jų, kar­tu ran­dant kon­sen­su­są, ku­ris šias skir­tin­gas pa­tir­tis su­jung­tų.

Ma­no tu­ri­ma be­veik 30 me­tų tei­sės te­ore­ti­kės ir tei­sės prak­ti­kės pa­tir­tis lei­džia man ma­ty­ti tei­sės kaip vi­su­mos vaiz­dą, mąs­ty­ti lo­giš­kai ir tu­rė­ti tei­sin­gos kryp­ties pa­jau­tą. Pre­zi­den­tas, pa­kar­to­ti­nai teik­da­mas ma­no kan­di­da­tū­rą, dar kar­tą iš­reiš­kė po­žiū­rį, kad ma­no tu­ri­mas įdir­bis ir pro­fe­si­nės kom­pe­ten­ci­jos ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­tos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­lo­je.

Prieš at­ei­da­ma į Sei­mo po­sė­džių sa­lę gal­vo­jau apie tai, ko­kie gi klau­si­mai at­ei­ty­je ga­lė­tų iš­kil­ti Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, ir no­rė­čiau taip pat ši­ta įžval­ga pa­si­da­lin­ti su Sei­mo na­riais. Ma­nau, kad pa­grin­di­niu iš­šū­kiu ar­ti­mo­je at­ei­ty­je ga­li tap­ti na­cio­na­li­nio ta­pa­tu­mo klau­si­mo nag­ri­nė­ji­mas, api­brė­žiant, koks yra šian­die­ni­nės Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ta­pa­tu­mas ir ką re­a­liai, o ne de­kla­ra­ty­viai reiš­kia tau­tos su­ve­re­ni­te­to ka­te­go­ri­ja są­vei­ko­je su Lie­tu­vos bu­vi­mu Eu­ro­pos Są­jun­gos da­li­mi ir Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mais tarp­tau­ti­nei ben­druo­me­nei. Ma­to­me, kad na­cio­na­li­nio ta­pa­tu­mo pa­ieš­kos vyks­ta vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, kai ku­rio­se iš jų itin skaus­min­gai ir net­gi dra­ma­tiš­kai. Tai­gi toks pro­ce­sas ga­li pra­si­dė­ti ir Lie­tu­vo­je, Lie­tu­va ne­bus iš­im­tis. No­rė­čiau ti­kė­tis, kad ma­no kom­pe­ten­ci­jos ir tvir­tos ver­ty­bi­nės pre­fe­ren­ci­jos ga­lė­tų bū­ti pro­ce­se nau­din­gos.

Baig­da­ma no­riu pri­si­min­ti fak­tą, kad vis dėl­to pra­ei­tų me­tų pa­va­sa­rį ne­pa­vy­ko at­nau­jin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo su­dė­ties, ir pa­sa­ky­ti, kad vi­so­se vals­ty­bė­se ky­la tam tik­rų įtam­pų dėl kon­sti­tu­cin­gu­mo kon­tro­lės, ta­čiau mo­der­nios Va­ka­rų tei­sės tra­di­ci­jos vals­ty­bės tu­ri sau­gik­lius ir pa­si­žy­mi su­si­for­ma­vu­sia po­li­ti­ne kul­tū­ra, o tai su­da­ro są­ly­gas šias ins­ti­tu­ci­nes įtam­pas įveik­ti vi­sos vals­ty­bės ir vi­sų jo­je gy­ve­nan­čių žmo­nių la­bui. Esu pa­si­ren­gu­si są­ži­nin­gai ir at­vi­rai at­sa­ky­ti į vi­sus man už­duo­da­mus klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. Ka­dan­gi jū­sų už­si­ra­šė pa­klaus­ti la­bai daug Sei­mo na­rių, tai tik pri­me­nu, kad klaus­ti – mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – 2 mi­nu­tės. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, iš tie­sų te­ko ne kar­tą kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, da­ly­vau­ti po­sė­džiuo­se, at­sto­vau­ti skir­tin­goms po­zi­ci­joms ir man ky­la toks prak­ti­nis klau­si­mas: kiek su­in­te­re­suo­to as­mens pa­aiš­ki­ni­mai Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me ir tei­sė­jams ap­skri­tai svar­būs ir ko­kia jų pras­mė? Nes daž­niau­siai be jų for­ma­laus ir su­trum­pin­to pa­mi­nė­ji­mo nu­ta­ri­mo pra­džio­je su jais dau­giau nė­ra dir­bama. Lie­tu­vo­je Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra ak­ty­vus daž­niau­siai tik tir­da­mas pa­reiš­kė­jo ke­lia­mus klau­si­mus ir ta­da rem­da­ma­sis ofi­cia­li­ą­ja dok­tri­na tie­siog pri­ima spren­di­mą. Ne­nu­ro­do, su ku­riais su­in­te­re­suo­to as­mens ar­gu­men­tais ir ko­dėl su­tin­ka ar ne­su­tin­ka, nors tu­ri ga­li­my­bę gau­ti pa­aiš­ki­ni­mus, ap­klaus­ti da­ly­vau­jan­čius as­me­nis kiek tik no­ri kar­tų ir to­kiu bū­du už­tik­rin­ti tam tik­rą rung­ty­niš­ku­mą by­lo­je, ar­gu­men­tuo­tą gin­čą. Pa­pras­tais žo­džiais: ar jums ne­at­rodo, kad tei­sė­jai at­ro­do už vi­sus vis­ką ži­nan­tys ge­riau ir jiems ar­gu­men­tuo­ta dis­ku­si­ja yra tik for­ma­lu­mas?

G. LASTAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Klau­si­mas tik­rai nė­ra leng­vas, nes jis yra net­gi ben­dres­nis klau­si­mas, ne­gu kal­bant tik apie Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Bet koks teis­mas, taip pat ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, pri­im­da­mas spren­di­mą va­do­vau­ja­si tais šal­ti­niais, ku­rie le­gi­ti­miai ga­li bū­ti jam šal­ti­niai gin­čui iš­spręs­ti, šiuo at­ve­ju kon­sti­tu­ci­niam gin­čui iš­spręs­ti.

Ma­ny­čiau, kad, be jo­kių abe­jo­nių, yra rim­tai ver­ti­na­mi ir su­in­te­re­suo­tų as­me­nų pa­aiš­ki­ni­mai, pa­teik­ti by­lo­je. Ga­lė­tų taip bū­ti, kad gal­būt teis­mo ar­gu­men­tuo­se tie pa­aiš­ki­ni­mai neat­si­spin­di. Iš tik­rų­jų teis­mo ar­gu­men­tai ar mo­ty­vai bū­na iš­vie­ši­na­mi teis­mo spren­di­me ar­ba kar­tais jie lie­ka tarp ei­lu­čių. Bet aš su­tin­ku su ju­mis, kad as­me­nys, ku­rie da­ly­vau­ja Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pro­ce­se, gal­būt ir tu­ri pa­grin­do gal­vo­ti apie ati­des­nį, di­des­nį dė­me­sį jų iš­sa­ko­mai po­zi­ci­jai, kad jie ryš­kiau pa­ma­ty­tų teis­mo spren­di­me, ko­dėl jų ar­gu­men­tai vis dėl­to ne­bu­vo pri­pa­žin­ti stip­res­niais ar­ba le­mian­čiais vie­no ar ki­to kon­sti­tu­ci­nio gin­čo iš­spren­di­mą. Šiuo po­žiū­riu aš tie­siog to­kį lyg ir tei­gi­nį gir­dė­jau jū­sų klau­si­me, tai aš jam pri­tar­čiau.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius. Ruo­šia­si S. Tu­mė­nas.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, jū­sų si­tu­a­ci­ja uni­ka­li, nes jūs Sei­mo na­riams pri­sis­ta­to­te jau an­trą kar­tą, to­kią ga­li­my­bę tu­rė­jo­te ir pra­ėju­sios ka­den­ci­jos pa­bai­go­je. Ka­dan­gi aš tuo me­tu dar ne­bu­vau Sei­mo na­riu, per­klau­siau tą įra­šą. Tuo­met at­sa­ky­da­ma į Sei­mo na­rių klau­si­mą, ko­kias svar­biau­sias Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo by­las žmo­gaus tei­sių sri­ty­je jūs ži­no­te, jūs ak­cen­ta­vo­te spren­di­mą dėl sku­bos pro­ce­dū­rų tai­ky­mo įsta­ty­mų lei­dy­bos sri­ty­je. Nuo­šir­džiai pri­pa­žin­siu, kad šis jū­sų at­sa­ky­mas ma­ne pri­ver­tė pa­kel­ti ant­akį. Taip pat ak­cen­ta­vo­te, kad į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą žen­gia­te iš spe­ci­fi­nės nau­jos sri­ties – ad­vo­ka­to prak­ti­kos ir taip pa­pil­dy­si­te Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­bą nau­ja tei­si­ne per­spek­ty­va. Aš no­rė­čiau šian­dien pa­klaus­ti: gal­būt ga­lė­tu­mė­te pa­tiks­lin­ti, kaip jū­sų ad­vo­ka­to pro­fe­si­nė veik­la su­si­ju­si su kon­sti­tu­ci­ne tei­se, kiek reikš­min­gų by­lų tu­rė­jo­te, ko­kių by­lų tu­rė­jo­te žmo­gaus tei­sių ir kon­sti­tu­ci­nės tei­sės sri­ty­je ir ar to­kios pa­tir­ties pa­kan­ka pri­imant ir spren­džiant su­dė­tin­gus kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos klau­si­mus? Ačiū.

G. LASTAUSKIENĖ. Ar aš ga­lė­čiau pa­tiks­lin­ti klau­si­mą? Ar pir­mo­ji klau­si­mo da­lis bu­vo dau­giau kaip re­pli­kuo­jan­tis klau­si­mas, tie­siog man rei­kė­tų la­biau ak­cen­tuo­ti kal­bant apie ant­rą­ją da­lį? Su­pra­tau.

Iš tik­rų­jų pa­sa­ky­čiau, kad sa­ve aš vis­gi la­biau­siai lai­kau uni­ver­si­te­to žmo­gu­mi. Jei­gu aš ne­tu­rė­čiau 30 me­tų uni­ver­si­te­to dar­bo pa­tir­ties, tik­rai ne­iš­drįs­čiau pre­ten­duo­ti į šią po­zi­ci­ją. Bet ne­no­rė­čiau nu­ver­tin­ti ir ad­vo­ka­to pa­tir­ties, nes ad­vo­ka­to veik­la iš tik­rų­jų mai­ti­na ma­no te­ori­nį ar­ba moks­li­nį pe­da­go­gi­nį dar­bą, ką ga­lė­tų tur­būt pa­tvir­tin­ti ir stu­den­tai, ku­riems vis dėl­to įdo­miau­sia yra gy­vo­ji tei­sė ar­ba gy­vai iš­spręs­tas tei­si­nis at­ve­jis.

Ad­vo­ka­to pro­fe­si­ja ap­skri­tai yra vie­na sun­kiau­sių tei­si­nių pro­fe­si­jų. Tai yra prieš­ta­rin­ga sa­vo vi­du­mi pro­fe­si­ja, dėl ku­rios žmo­nės yra pri­vers­ti, ad­vo­ka­tai yra pri­vers­ti įsi­gi­lin­ti į įvai­rias tei­si­nes sri­tis, ieš­ko­ti šio­se sri­ty­se spren­di­mų. Jie iš­moks­ta teik­ti ar­gu­men­tus ir dėl fak­tų, ir dėl tei­sės, jie yra pri­vers­ti ge­bė­ti kri­tiš­kai įver­tin­ti teis­mų ar­gu­men­tus, jie at­sto­vau­ja žmo­gui ir at­sto­vau­ja žmo­gui ir tais at­ve­jais, kai jis by­li­nė­ja­si su vals­ty­be. Šiuo at­ve­ju lai­kas, ma­tyt, yra per trum­pas, kad aš ga­lė­čiau var­din­ti kaž­ko­kius sa­vo tei­si­nius at­ve­jus, juo la­biau kad kaip ad­vo­ka­tė esu sais­to­ma ir kon­fi­den­cia­lu­mo įsi­pa­rei­go­ji­mo, tad net at­sto­va­vi­mo kam nors fak­tas reikš­tų to kon­fi­den­cia­lu­mo pa­žei­di­mą.

Esu tu­rė­ju­si pa­čių įvai­riau­sių by­lų, tik ne bau­džia­mų­jų by­lų, iš tik­rų­jų ci­vi­li­nių by­lų, tarp jų by­lų, ku­rio­mis bu­vo sie­kia­ma ta­ria­mai ap­gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, nors iš tik­rų­jų vie­šo­jo in­te­re­so po­žy­mio ne­bu­vo. Ar­ba pa­ti at­sto­va­vau žmo­nėms, ku­rie te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sri­ty­se gy­nė in­te­re­są, ku­ris tu­rė­jo su­tap­ti su vie­šuo­ju in­te­re­su. Tie­siog per trum­pas lai­kas, kad aš ga­lė­čiau la­bai pla­čiai apie tai kal­bė­ti.

Vi­sais at­ve­jais ad­vo­ka­to veik­la yra prak­ti­nė veik­la, ku­ri pri­ver­čia ta­ve ir ar­gu­men­tuo­ti, ir ra­šy­ti, ir skai­ty­ti, ir ga­lė­ti kri­tiš­kai ver­tin­ti vi­sus tei­si­nius pasakymus ir tei­si­nę kal­bą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma dak­ta­re, ačiū jums už iš­sa­mią pri­sis­ta­ty­mo pa­skai­tą, ypač ačiū už na­cio­na­li­nio ta­pa­tu­mo svar­bos iš­sky­ri­mą. Aki­vaiz­du, kad Vil­niaus uni­ver­si­te­tas ne­teks ge­ros dės­ty­to­jos, juo­lab kad vie­ną dis­cip­li­ną jūs dės­to­te vie­nin­te­lė uni­ver­si­te­te. Aš jus esu kal­bi­nęs ir pra­ei­tą kar­tą, ir šian­dien džiau­giuo­si, kad į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą at­ei­na to­kios di­de­lės pe­da­go­gi­nės pa­tir­ties tu­rin­tis žmo­gus – moks­li­nin­kė, tu­rin­ti ad­vo­ka­to prak­ti­kos, dar­bo Pre­ten­den­tų tei­sės eg­za­mi­nų ko­mi­si­jo­je pa­tir­ties ir taip to­liau.

Jū­sų ko­le­ga E. Kū­ris 2006 me­tais Kon­sti­tu­ci­ją įvar­di­jo vaiz­din­gu po­sa­kiu, kad tai yra skė­tis. Kon­sti­tu­ci­ja yra skė­tis, ku­ris už­den­gia vis­ką: vi­są or­di­na­ri­nę tei­sę – ir su­kur­tą, ir tą, ku­ri tu­ri bū­ti su­kur­ta. Ar jūs pri­ta­ria­te šiam vaiz­din­gam jū­sų ko­le­gos po­sa­kiui?

Ir ant­ras da­ly­kas. Ką per 28 me­tus, jū­sų nuo­mo­ne, su­tei­kė im­pe­ra­ty­vus Kon­sti­tu­ci­jos 103 straips­nio tei­gi­nys, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kas tre­ji me­tai at­nau­ji­na­mas vie­nu treč­da­liu, ar šių die­nų kon­teks­te…

PIRMININKAS. Lai­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …jums ne­at­ro­do, kad rei­kė­tų jį keis­ti, nes, pa­si­ro­do, su­dė­tin­ga su­for­muo­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo su­dė­tį? Ačiū.

G. LASTAUSKIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą, dė­ko­ju, kad ir pra­ėju­sį kar­tą klau­sė­te, ir kar­to­ja­te sa­vo tam tik­rus klau­si­mus šiuo me­tu.

Be jo­kių abe­jo­nių, E. Kū­rio Kon­sti­tu­ci­jos įvar­di­ji­mas skė­čiu, vi­sus sau­gan­čiu, yra la­bai gra­žus ir iliust­ra­ty­vus, čia tur­būt nė­ra kam ne­pri­tar­ti. Kon­sti­tu­ci­ja ap­skri­tai yra va­di­na­ma įvai­riais var­dais, kaip vie­nas kon­sti­tu­ci­nės tei­sės pro­fe­so­rius sa­kė, – nor­mų nor­ma ar­ba for­mų for­ma. Man pa­čiai la­biau Kon­sti­tu­ci­ją tin­ka api­bū­din­ti, aš ir sa­vo stu­den­tams daž­niau­siai taip sa­kau: aš Kon­sti­tu­ci­ją ma­tau kaip vi­suo­me­ni­nę su­tar­tį, pa­gal ku­rią mes vi­si su­si­ta­ria­me gy­ven­ti to­kio­mis tai­syk­lė­mis. Ap­si­spren­dė­me dėl tai­syk­lių, ku­rios var­žo mus vi­sus, ne­pri­klau­so nuo to, ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je mes esa­me: ar vie­šo­jo­je val­džio­je, ar ki­tas pa­slau­gas tei­kia­me, ar tie­siog esa­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, už­si­i­man­tys ki­to­kia veik­la. Toks gal­būt trum­pas bū­tų ma­no at­sa­ky­mas į pir­mą­ją klau­si­mo da­lį.

O re­a­guo­da­ma į ant­rą­ją jū­sų klau­si­mo da­lį, nors aš pa­bai­giau sa­vo pri­sis­ta­ty­mą tuo, kad nė­ra vals­ty­bių, ku­rio­se vie­no­kių ar ki­to­kių įtam­pų šio­je sri­ty­je ne­bū­tų bu­vę, bet vi­sos va­ka­rie­tiš­kos vals­ty­bės tas įtam­pas su­ge­ba įveik­ti, kon­sti­tu­ci­niai teis­mai yra at­nau­ji­na­mi. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, šiek tiek gai­la, kad to­kia si­tu­a­ci­ja su­si­da­rė. Ma­nau, čia to­kią si­tu­a­ci­ją iš tik­rų­jų ga­lė­jo (aš pa­ti taip ma­nau) su­kel­ti ir ta to­kia įtemp­ta ko­ro­nos si­tu­a­ci­ja. Aš pa­ti iš tik­rų­jų su­tik­da­ma, kad an­trą kar­tą ma­no kan­di­da­tū­ra bū­tų svars­to­ma, duo­da­ma tą su­ti­ki­mą ti­kė­jau­si, kad si­tu­a­ci­ja bus ki­to­kia ir bus ga­li­ma la­bai pa­pras­tai ir iš­sa­miai dis­ku­tuo­ti įvai­riais klau­si­mais. Toks pa­ra­dok­sas, kad si­tu­a­ci­ja vėl to­kia pat ir vėl ten­ka pri­sis­ta­ty­ti Sei­mo na­riams to­kio­mis są­ly­go­mis. Bet sau­gik­liai bu­vo su­dė­ti. Gal­būt įsta­ty­mų lei­dė­jas ga­lė­tų pa­gal­vo­ti, ar ne­ver­ta de­ta­liau reg­la­men­tuo­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų sky­ri­mą, pa­anks­tin­ti jų sky­ri­mo pra­džios mo­men­tą. Ma­tyt, to­kie klau­si­mai… tik­rai šie įvy­kiai ke­lia to­kius klau­si­mus, čia jau įsta­ty­mų lei­dė­jas ga­lė­tų la­bai ne­sun­kiai tuos klau­si­mus iš­spręs­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia J. Raz­ma. Ruo­šia­si E. Dob­ro­vols­ka.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji kan­di­da­te, tur­būt su­tik­si­te, kad ne­bū­tų la­bai ge­rai, jei­gu Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai bū­tų glau­džiai su­si­ję su di­džio­sio­mis mū­sų ver­slo gru­pė­mis, ne­re­tai tu­rin­čio­mis ir po­li­ti­nių, ir tei­si­nių in­te­re­sų, ku­rie ga­li ir Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me kaž­kaip bū­ti spren­džia­mi. Tuo as­pek­tu no­rė­čiau pa­klaus­ti apie jū­sų ry­šius su gru­pės, po­pu­lia­riai va­di­na­mos „Vil­niaus pre­ky­ba“, pa­grin­di­niais ak­ci­nin­kais. Kiek maž­daug jūs by­lų tu­rė­jo­te at­sto­vau­da­ma jiems ar toms įmo­nėms? Spau­da ra­šė apie jū­sų at­sto­va­vi­mą pa­grin­di­nio ak­ci­nin­ko su­tuok­ti­nei, kai vė­liau bu­vo­te ap­kal­tin­ta, jog fak­tiš­kai at­sto­va­vo­te tam pa­čiam sa­vi­nin­kui. Ko­kie yra tie as­me­ni­niai ry­šiai? Ar tie­sa, ar bu­vo jū­sų vy­ras įdar­bin­tas „Leo LT“ struk­tū­ro­se?

G. LASTAUSKIENĖ. La­bai ačiū už klau­si­mą. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad „Vil­niaus pre­ky­bos“ by­lo­se kaip to­kio­se man nė­ra te­kę dar­buo­tis jo­kia for­ma, nors tur­būt Lie­tu­vo­je jau be­veik ne­bė­ra ad­vo­ka­tų, ku­rie vie­naip ar ki­taip su šia įmo­nių gru­pe ne­bū­tų vei­kę, kon­sul­ta­vę ar kaž­ką pa­na­šaus vyk­dę.

Dėl jū­sų klau­si­mo apie ci­vi­li­nę by­lą, ku­rio­je bu­vo tam tik­ri klau­si­mai spren­džia­mi, tie­są sa­kant, kaip ad­vo­ka­tė vėl­gi esu sais­to­ma to kon­fi­den­cia­lu­mo. Jei­gu ši in­for­ma­ci­ja ne­bū­tų iš­vie­šin­ta, jei­gu jos ne­bū­tų iš­vie­ši­nu­si pa­ti klien­tė, tik­rai ap­skri­tai ne­ga­lė­čiau jos ko­men­tuo­ti. O da­bar ga­liu tik pa­sa­ky­ti, taip, bu­vo tam tik­ras frag­men­tiš­kas ma­no at­sto­va­vi­mas vie­no­je iš ci­vi­li­nių by­lų. Klien­tei vė­liau pa­si­ro­dė, pra­ėjus la­bai il­gam lai­ko­tar­piui, kad ga­li­mai at­sto­va­vi­mo su­tar­tis bu­vo ne taip vyk­do­ma. Ji­nai bu­vo ap­skun­du­si at­sto­va­vi­mo su­tar­tį teis­mui. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ieš­ki­nį at­me­tė. Klien­tė spren­di­mo ne­skun­dė ir at­siun­tė man at­si­pra­šy­mo ži­nu­tę. Ką sa­kiau ta­da, tai ga­lė­čiau tie­siog pa­kar­to­ti ir da­bar: žmo­gus, ku­ris ma­no, kad jo tei­sės yra pa­žeis­tos, tu­ri ko­vo­ti už sa­vo tik­rai ar ta­ria­mai pa­žeis­tą tei­sę teis­me. Čia man to­kia pui­ki pro­ga pri­si­min­ti vie­ną tei­sės te­ore­ti­ką R. Jė­rin­gą, ku­ris sa­kė, kad žmo­gus, ko­vo­da­mas už sa­vo tei­sę, ko­vo­ja už tei­sę ap­skri­tai.

Jū­sų pas­ku­ti­nis klau­si­mas. Ne, ma­no vy­ras ne­bu­vo įdar­bin­tas jū­sų nu­ro­dy­to­se struk­tū­ro­se.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia E. Dob­ro­vols­ka. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mos kan­di­da­tės no­rė­čiau pa­klaus­ti kiek ki­to­kio po­bū­džio klau­si­mą. Kaip ži­no­me, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­re­tai pa­lie­čia žmo­gaus tei­sių te­mą. Nors žmo­gaus tei­sės nė­ra iš­im­ti­nai tik tei­sės, bet ne­re­tai ir ver­ty­bi­nis klau­si­mas, tai no­rė­čiau pa­klaus­ti, su ko­kio­mis ver­ty­bė­mis jūs bū­tent kan­di­da­tuo­ja­te į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus? Ačiū.

G. LASTAUSKIENĖ. Ar bū­tent žmo­gaus tei­sių kon­teks­te apie ver­ty­bes mes kal­ba­me?

Jei­gu jūs man lei­si­te, aš jū­sų klau­si­mą dar la­biau su­kon­kre­tin­siu. Vie­nas iš pa­grin­di­nių klau­si­mų, ku­ris ky­la (ir jau ky­la la­bai se­niai) Lie­tu­vo­je, yra, ma­tyt, part­ne­rys­tės san­ty­kių su­regu­lia­vi­mas. Iš jū­sų pri­ta­ri­mo ma­tau, kad vis dėl­to ta lin­kme aš ir­gi ga­lė­čiau kaip tik ir pa­sisa­ky­ti.

Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad aš pa­ti kaip as­muo esu tra­di­ci­nės san­tuo­kos ša­li­nin­kė, bet kaip žmo­gus ir kaip tei­si­nin­kė lai­kau ne­nor­ma­lia si­tu­a­ci­ją, kad 20 me­tų Lie­tu­vo­je nė­ra iš­spren­džia­mas toks pa­pras­čiau­sias klau­si­mas kaip part­ne­rys­tės san­ty­kių su­re­gu­lia­vi­mas. Ma­nau, tvir­tai esu įsi­ti­ki­nu­si ir ti­kiuo­si, jei­gu gau­čiau pa­si­ti­kė­ji­mą, tos po­zi­ci­jos vi­sa­da ir lai­ky­tis, joks as­muo ne­ga­li bū­ti dis­kri­mi­nuo­ja­mas jo­kiais pa­grin­dais. Pa­grin­dų są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis. Tie­są sa­kant, iš­spręs­ti ši­tą klau­si­mą, kad žmo­gui bū­tų už­tik­rin­tas orus gy­ve­ni­mas ne­pri­klau­so­mai nuo to, ko­kia jo ly­tis ir vi­so­kie ki­to­kie pa­grin­dai, yra bū­ti­na. Tie­siog, ka­dan­gi ši­tas klau­si­mas yra pa­lik­tas įsta­ty­mų lei­dė­jo pre­ro­ga­ty­vai, ma­nau, Lie­tu­vo­je tas klau­si­mas bus spren­džia­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, mes jau kal­bė­jo­mės pra­ei­tą kar­tą. Iš tik­rų­jų jū­sų kom­pe­ten­ci­ja ne­ke­lia abe­jo­nių. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti jū­sų dau­giau apie to­kį ga­li­mą pre­ce­den­tą Lie­tu­vo­je, tęs­da­mas pra­ei­tą kar­tą už­duo­tą klau­si­mą.

Iš tie­sų Lie­tu­vo­je yra ne­ma­žai at­ve­jų, kai stam­bios ver­slo gru­pės, įta­kin­gos, aš čia tę­siu iš da­lies ir J. Raz­mos klau­si­mą, ku­ria mo­kes­čių ven­gi­mo sche­mas, kaip ap­gau­ti vals­ty­bę, kad ir le­ga­liai, ne­su­mo­ka ir dėl to nu­ken­čia vie­ša­sis in­te­re­sas. Ne­te­ki­mas – de­šim­tys mi­li­jo­nų. Eu­ro­po­je yra pa­vyz­džių, kad vy­riau­sy­bės tai­ky­da­vo, pri­im­da­vo įsta­ty­mus ir im­da­vo­si veiks­mų, gin­da­mos vie­šą­jį in­te­re­są, iš­ieš­ko­ti to­kias su­mas, kai yra ven­gia­ma.

Jū­sų nuo­mo­ne, ar įma­no­mi bū­tų pre­ce­den­tai, kal­bant apie stam­bias ver­slo gru­pes, įta­kin­gas, ir Lie­tu­vo­je, ir kaip jūs žiū­rė­tu­mė­te į to­kią by­lą Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me? Aš kal­bu apie „Leo LT“ san­do­rį, aš kal­bu apie ne­įga­lių­jų… pri­si­den­giant ne­įga­liai­siais iš­ven­gi­mą mo­kes­čių.

PIRMININKAS. Lai­kas!

V. BAKAS (MSNG). Ar ga­lė­tų bū­ti to­kių by­lų Lie­tu­vo­je?

G. LASTAUSKIENĖ. Iš tik­rų­jų jū­sų nu­ro­dy­ti įvy­kiai yra ga­na se­ni. Iš tik­rų­jų tei­sė tuo ir pa­si­žy­mi, kad ji­nai tu­ri ir tam tik­rus ter­mi­nus. Jei­gu mes kal­ba­me apie pi­ni­gi­nius iš­ieš­ko­ji­mus ar­ba tur­ti­nių nuos­to­lių kom­pen­sa­vi­mą, pa­pras­tai de­šim­ties me­tų ter­mi­nas yra lai­ko­mas nai­ki­na­muo­ju ter­mi­nu ir po to ko­kie nors to­kie klau­si­mai kaip ir ne­ga­lė­tų bū­ti spren­džia­mi, iš­sky­rus at­ve­jus, kai tai yra sie­ja­ma su bau­džia­mą­ja ju­ris­dik­ci­ja.

Bet aš, tie­są sa­kant, ma­nau, kad Lie­tu­vo­je vis su­dė­tin­giau yra tai­ky­ti įvai­rias sche­mas, ku­rios pa­dė­tų. Ad­vo­ka­tai ir mo­kes­ti­nin­kai sa­ko – op­ti­mi­zuo­ti mo­kes­čius, tei­sė­sau­ga sa­ko, kad tai yra tie­siog nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ir tu­ri tam sa­vo pa­va­di­ni­mus. Ma­nau, kad si­tu­a­ci­ja ge­rė­ja ir skaid­rė­ja. Aš ma­ny­čiau, jei­gu at­si­ras­tų to­kia si­tu­a­ci­ja, kad kil­tų abe­jo­nių, ar de­ra su Lie­tu­vos tei­si­ne sis­te­ma vie­no­kios ar­ba ki­to­kios nuo­sta­tos bu­vi­mas ar­ba vei­ki­mas, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, be abe­jo, to­kį klau­si­mą nag­ri­nė­tų, jei­gu jo bū­tų pa­klaus­ta.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. La­bai ačiū.

Po pa­tei­ki­mo dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo nė­ra bal­suo­ja­ma. Siū­lo­mas kaip pa­grin­di­nis Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ga­lė­tu­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą sau­sio 14 die­ną. Su­si­ti­ki­mų su frak­ci­jo­mis gra­fi­kas taip pat yra de­rina­mas.

15.04 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Al­gio Nor­kū­no pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-58 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Al­gio Nor­kū­no pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-58. Pra­ne­šė­ja – lai­ki­nai ei­nan­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas S. Ru­dė­nai­tė.

S. RUDĖNAITĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Šian­dien, vyk­dy­da­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos nu­sta­ty­tą dis­kre­ci­ją Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kui, tei­kiu jums Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo A. Nor­kū­no kan­di­da­tū­rą į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus.

Kiek­vie­na tei­sė, ku­ri yra su­teik­ta vals­ty­bės pa­rei­gū­nui ar­ba ins­ti­tu­ci­jai, kar­tu yra ir pa­rei­ga. Tai yra mes vi­si, vyk­dy­da­mi sa­vo tei­ses, esa­me įpa­rei­go­ti jo­mis nau­do­tis ir jas įgy­ven­din­ti taip, kad tai ati­tik­tų įsta­ty­mų ir šiuo at­ve­ju Kon­sti­tu­ci­jos rei­ka­la­vi­mus. Sa­vo pa­rei­gos, sa­vo dis­kre­ci­nės tei­sės ri­bas šian­dien su­pran­tu taip, kaip jas api­brė­žia tos pa­čios mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tos. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jais ga­li bū­ti ski­ria­mi ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, tu­rin­tys aukš­tą­jį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir ne ma­žes­nį kaip dešim­ties me­tų tei­si­nio ar moks­li­nio pe­da­go­gi­nio dar­bo tei­si­nin­ko sta­žą.

Tei­kiu ko­le­gos A. Nor­kū­no kan­di­da­tū­rą į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, bū­da­ma tik­ra, kad ko­le­ga ati­tin­ka vi­sus rei­ka­la­vi­mus, ko­kie jam kaip kan­di­da­tui ga­lė­tų bū­ti ir yra tai­ko­mi. Tik trum­pai pri­min­siu apie ko­le­gą, apie jo gy­ve­ni­mo ir dar­bo mo­men­tus, nes jau da­rau šį veiks­mą ne pir­mą kar­tą. Dėl to man ne­la­bai ma­lo­nu, ta­čiau yra kaip yra.

Tai­gi ko­le­ga A. Nor­kū­nas yra dzū­kas, gi­męs 1962 me­tais. Sa­vo tei­si­nin­ko kar­je­rą jis pra­dė­jo 1985 me­tais, bai­gęs Vil­niaus uni­ver­si­te­tą. Ta­čiau la­bai no­riu at­kreip­ti dė­me­sį ir į tai, kad tei­sė­jo kar­je­rą ko­le­ga pra­dė­jo 1992 me­tais, tai yra jau ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės lai­kais. Tai yra kar­je­ros tei­sė­jas, nuo Ig­na­li­nos apy­lin­kės per Vil­niaus apy­gar­dos teis­mą pa­sie­kęs Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo po­zi­ci­ją. Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me dir­ba nuo 1999 me­tų, tai yra tu­ri dau­giau ne­gu 20 me­tų aukš­čiau­sios ben­dros kom­pe­ten­ci­jos teis­mi­nės ins­ti­tu­ci­jos tei­sė­jo dar­bo pa­tir­tį.

Kaip ko­le­gą tei­sė­jų ben­druo­me­nė ir, ma­nau, ne tik, ir pla­tes­nė vi­suo­me­nė api­bū­di­na A. Nor­kū­ną kaip žmo­gų, ku­ris pa­si­žy­mi pla­čia eru­di­ci­ja, aukš­ta pro­fe­si­ne kva­li­fi­ka­ci­ja, ne­prie­kaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja. Jo veik­la kaip tei­sė­jo pa­si­žy­mi ir ga­na žy­miu in­dė­liu į teis­mų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų veik­lą. Tei­sė­jas il­ga­me­tis Tei­sė­jų ta­ry­bos, kaip aukš­čiau­sios sa­vi­val­dos ins­ti­tuci­jos, na­rys. Ypač no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad nuo 2010 me­tų ko­le­ga A. Nor­kū­nas bu­vo Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas ir ne­ofi­cia­liai yra va­di­na­mas Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­dek­so ar tai­syk­lių vie­nu iš au­to­rių ir vys­ty­to­jų.

Tei­sė­jas už­si­i­ma moks­li­ne ir pe­da­go­gi­ne veik­la. Dės­to My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te, daly­vau­ja Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to pe­da­go­gi­nė­je veik­lo­je. Yra pa­skel­bęs ke­le­tą strai­ps­nių ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės, var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos klau­si­mais. Yra su­si­tuo­kęs, tu­ri žmo­ną ir tris jau su­au­gu­sius sū­nus.

Tei­sė­jo, tu­rin­čio to­kią dar­bo Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me pa­tir­tį, pa­sky­ri­mas į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą jau yra ta­pęs tra­di­ci­ja. Iš tik­rų­jų kiek­vie­nos su­dė­ties Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me bu­vo ar­ba iki šiol dir­ba tei­sė­jai, ku­rie anks­čiau yra bu­vę Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jais. Ma­no po­žiū­riu, ypač svar­bu, kad Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, ša­lia tei­sės te­ore­ti­kų, ša­lia gry­nų­jų kon­sti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vų, dirb­tų ir žmo­nės, ku­rie tu­rė­tų pa­tir­ties ir su­pra­ti­mo or­di­na­ri­nės tei­sės sri­ty­je, nes Kon­sti­tu­ci­ja ir dok­tri­na, ku­ri ją aiš­ki­na, kad ir ko­kia so­fis­ti­kuo­ta, ko­kia aukš­tai pa­ky­lė­ta bū­tų, sa­vo pa­skir­ti­mi yra vis­gi to­kia, kad ji yra skir­ta ir tu­rė­tų re­gu­liuo­ti vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mą, jį tvar­ky­ti. Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, bū­tent prak­ti­kų in­dė­lis ir už­tik­ri­na ry­šį tarp kon­sti­tu­ci­nės dok­tri­nos ir gy­ve­ni­mo re­a­ly­bės, ku­riai, kaip jau mi­nė­jau, ji yra skir­ta.

Baig­da­ma no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ne­la­bai tei­siš­kai, bet, ma­nau, pa­kan­ka­mai su­pran­ta­mai, kad aš tik­rai gal­vo­ju ir, ma­tyt, la­bai ti­kė­ti­na, kad jei­gu ma­no vie­to­je šian­dien bū­tų ki­tas žmo­gus, gal­būt jis teik­tų ki­tą kan­di­da­tą. Aš ne­ga­ran­tuo­ju, kad nė­ra ge­res­nių kan­di­da­tų už A. Nor­kū­ną, ta­čiau ne­ma­nau, kad bū­tų ar­gu­men­tų ar­ba pa­grįs­tų, tei­sė­tų ar­gu­men­tų šian­dien jo kan­di­da­tū­rą ar ne šian­dien, bet Sei­mui šiuo­kart jo kan­di­da­tū­rą dar kar­tą at­mes­ti. Iš tik­rų­jų tei­kiu A. Nor­kūno kan­di­da­tū­rą ant­rą­kart ne dėl sa­vo am­bi­ci­jos. Aš tik­rai bū­čiau už­lei­du­si kam nors ki­tam Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo po­zi­ci­ją, kad jis įgy­ven­din­tų sa­vo dis­kre­ci­ją, nes nie­kas ne­ži­no, gal­būt pir­ma­sis spren­di­mas, ku­ris bu­vo mums abiem nei­gia­mas, gal­būt jis bu­vo su­si­jęs ir su ma­no ko­kiu nors bū­du, as­me­ny­be ar­ba ko­kiais nors gal­būt Sei­mo na­riams, jų ma­ny­mu, ne­tin­ka­mais vei­ki­mais. Ta­čiau vis dėl­to šian­dien esu įsi­ti­ki­nu­si, kad tei­sė­jas A. Nor­kū­nas tiek kaip žmo­gus, tiek kaip pro­fe­sio­na­las sa­vo dar­bu yra nu­si­pel­nęs, kad bū­tų įver­tin­tas ir kad bū­tų įver­tin­tas bū­tent šiuo gar­bin­gu pa­sky­ri­mu ir tap­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma tei­kė­ja. Į tri­bū­ną kvie­čia­me pa­tį kan­di­da­tą A. Nor­kū­ną.

A. NORKŪNAS. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Pra­dė­da­mas sa­vo pri­sis­ta­ty­mą, pra­dė­siu nuo pra­džių. Kon­sti­tu­ci­jos pra­džia yra jos įžan­ga. Kon­sti­tu­ci­jos pre­am­bu­lė­je, gre­ta ki­tų tau­tos iš­var­din­tų sie­kių, yra pa­sa­ky­ta, kad siek­si­me tei­si­nės vals­ty­bės. Tai la­bai įžval­giai ir ap­ta­kiai su­for­mu­luo­tas kaip tei­si­nės vals­ty­bės sie­kis. Mes jau 30 me­tų gy­ve­na­me šio­je vals­ty­bė­je ir ką mes tu­ri­me ir ką mes pa­sie­kė­me su šiuo tei­si­nės vals­ty­bės sie­kiu, ar mes ga­li­me pa­sa­ky­ti ir ką pa­sa­ky­tu­me apie sa­vo su­kur­tą tei­si­nę vals­ty­bę.

Bet šios die­nos te­ma kal­bėdami mes ga­li­me tvir­tai pa­sa­ky­ti vie­na. Mes ne­įsi­vaiz­duo­ja­me šiuo­lai­ki­nės Lie­tu­vos be kon­sti­tu­ci­nės prie­žiū­ros. Šis klau­si­mas tur­būt jau bu­vo pa­lies­tas ir jis bu­vo pa­lies­tas tuo kam­pu, kad yra abe­jo­jan­čių, ar rei­kia Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, nors, ma­ny­čiau, kad tik­ra­sis klau­si­mas yra ne toks. Kal­bė­ju­si pre­le­gen­te da­vė ir at­sa­ky­mą, kad kon­sti­tu­ci­nė prie­žiū­ra yra rei­ka­lin­ga, to­dėl klau­si­mas, ar rei­kia Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, tai vi­so la­bo yra tik ins­ti­tu­ci­nis klau­si­mas. Kas vyk­dys tą kon­sti­tu­ci­nę prie­žiū­rą? Ga­li­me kal­bė­ti, ar Lie­tu­vo­je tei­si­nė sis­te­ma yra la­bai su­dė­tin­ga, ar jo­je pa­siek­ti ir ap­gin­ti sa­vo tie­są ir tei­ses yra la­bai leng­va ir pri­ei­na­ma? Gal­būt klau­si­mas tik toks. Kad ir kaip bū­tų, tei­si­nės sis­te­mos vys­ty­ma­sis ir kon­sti­tu­ci­nės prie­žiū­ros sis­te­mos vys­ty­mas pa­ro­dė, kad Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui su­teik­ta la­bai di­de­lė reikš­mė, jis yra iš­si­ko­vo­jęs di­de­lę vie­tą, tu­ri la­bai di­de­lę reikš­mę. To pa­vyz­dys bū­tų, kad tur­būt ir šian­dien šio­je sa­lė­je Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo idė­jos bu­vo ci­tuo­ja­mos ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai bu­vo mi­ni­mi ar­ba Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­buo­to­jų min­tys bu­vo čia sklei­džia­mos, nes tai vyks­ta kiek­vie­ną die­ną ir ne tik čia.

Pas­ku­ti­niai spren­di­mai, tai yra su­tei­kiant Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui nag­ri­nė­ti in­di­vi­du­a­lius skun­dus, ro­dė, kad šis ins­ti­tu­tas Lie­tu­vo­je to­liau yra stip­ri­na­mas, tu­ri ir tu­rės di­de­lę reikš­mę. To­dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo at­nau­ji­ni­mas, kas yra ei­li­nis kon­sti­tu­ci­nis žings­nis, yra la­bai svar­bus, jis pa­lai­ko tą kon­sti­tu­ci­nės prie­žiū­ros ir kon­sti­tu­ci­nės tą­sos idė­ją ir jis tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas. Vi­so la­bo yra de­ta­lė, ko­kie žmo­nės bus ten pa­skir­ti.

Kiek aš bu­vau pri­sta­ty­tas, no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį tik į kai ku­riuos as­pek­tus. Taip, pa­sky­ri­mas į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą bū­tų di­de­lis įver­ti­ni­mas, bet tai yra dar di­des­nis įpa­rei­go­ji­mas, nes čia pa­kan­ka­mai jau bu­vo pa­sa­ky­ta. Aš ma­nau, čia esan­tys vi­si pui­kiai su­pran­ta, ko­kia yra kon­sti­tu­ci­nės prie­žiū­ros svar­ba dėl vi­sų mū­sų žmo­nių ir dėl vi­sos vals­ty­bės.

Ma­no pa­tir­tis, kiek aš esu dir­bęs tei­sė­ju, tai yra tas, ku­ris pri­sis­kai­tęs te­ori­jų, pri­sik­lau­sęs ad­vo­ka­tų, įvai­rių pu­sių at­sto­vų ir pri­sis­kai­tęs vi­sų at­si­lie­pi­mų, juos įver­ti­nęs ir tu­rė­da­mas pa­ra­šy­ti do­ku­men­tą, ku­ria­me jis pa­ga­liau pa­sa­ko, kas yra tei­sus ir kas ta­me gin­če lai­mės, jis tu­ri vi­sa tai įver­tin­ti, bet vis dėl­to jis tu­ri nu­spręs­ti ir pa­sa­ky­ti. Tai ma­no dar­bas bu­vo jau nuo 1991 me­tų, kai aš ta­pau tei­sė­ju.

Dir­bau įvai­rių ly­gių teis­muo­se, bet vi­są lai­ką su­si­dur­da­vau ir su kon­sti­tu­ci­niais klau­si­mais. Kai tik at­si­ra­do Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ir at­si­ra­do ga­li­my­bė kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, pui­kiai su­pras­da­mas sa­vo kaip tei­sė­jo dar­bą esu krei­pę­sis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir kė­lęs kon­sti­tu­ci­nes pro­ble­mas. Taip bu­vo ir dir­bant apy­lin­kės teis­me, ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­me, taip pat taip bu­vo ir dir­bant Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me, ka­sa­ci­nia­me teis­me. Su to­kiais klau­si­mais su­si­du­riu kar­tais ne­ti­kė­tai ir kiek­vie­ną die­ną, kai bet koks ei­li­nis žmo­gus už­duo­da la­bai pa­pras­tą klau­si­mą.

Pas­ku­ti­nis pa­vyz­dys bū­tų, aš pra­ei­tą mė­ne­sį dir­bau at­ran­ko­je. Kaip ži­no­te, ka­sa­ci­nis teis­mas ne vi­sus skun­dus pri­ima, bet vyk­do jų at­ran­ką. Tai ke­lia, vie­na ver­tus, di­de­lį su­si­do­mė­ji­mą, ki­ta ver­tus, daug aist­rų vi­suo­me­nė­je. Vie­nas žmo­gus už­da­vė pa­pras­tą klau­si­mą: ko­dėl aš tu­rė­čiau tu­rė­ti ad­vo­ka­tą kreip­da­ma­sis į ka­sa­ci­nį teis­mą? Ir pa­pra­šė, kad tei­sė­jų at­ran­kos ko­le­gi­ja kreip­tų­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kad to­kiu nu­sta­ty­tu įsta­ty­mo su­var­žy­mu yra as­me­niui už­ker­ta­mas ke­lias įgy­ven­din­ti tei­sę į teis­mą. Tai yra, at­ro­do, ei­li­nis ir pa­pras­tas klau­si­mas, tuo tar­pu jis yra la­bai svar­bus tiek as­me­niui, tiek vi­sai tei­si­nei tvar­kai ša­ly­je. Mū­sų, tei­sė­jų, dar­bas yra įver­tin­ti tai ir duo­ti tei­si­nį at­sa­ky­mą.

Bet aš no­riu pa­vaiz­duo­ti, kad mes tei­sė­jo dar­be kiek­vie­ną die­ną su­si­du­ria­me su to­kiais klau­si­mais, ku­rie yra svar­būs, ir ma­no, nors ir ben­dro­sios prak­ti­kos tei­sė­jo, nag­ri­nė­jan­čio ci­vi­li­nes by­las, dar­bas daž­nai yra su­si­jęs su kon­sti­tu­ci­nių klau­si­mų iš­kė­li­mu ir jų iš­spren­di­mu. Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė taip pat ga­na daug Sei­mo na­rių. To­dėl vėl pri­me­nu, kad klaus­ti skir­ta mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – 2 mi­nu­tės.

Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, aš čia, jums iš kai­rės. Esa­te iš­ski­ria­mas kaip stip­rus prak­ti­kas, tai aš jums prak­ti­nį klau­si­mą ir tu­riu.

Aš, kaip bu­hal­te­ris, ne­bi­jau pri­pa­žin­ti, kad ofi­cia­lio­ji Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­na man daž­nai bū­na per­ne­lyg su­dė­tin­ga. Ra­šai krei­pi­mą­si, da­ly­vau­ji po­sė­džiuo­se, at­sto­vau­ji po­zi­ci­jai ir gau­ni nu­ta­ri­mą. Ta­da skai­tai po ke­lis kar­tus ir, tie­są pa­sa­kius, kar­tais ne­su­pran­ti, nuo ko pra­dė­ti, kaip čia da­bar im­ti ir įgy­ven­din­ti. Bet pa­na­šu, kad ne tik man. Ab­so­liu­čia dau­gu­ma at­ve­jų Sei­mo ko­mi­te­tai, net ir tu­rė­da­mi Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mus, ne­si­i­ma įgy­ven­din­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mų ir spren­di­mų, juos siun­čia Vy­riau­sy­bei pa­reng­ti ati­tin­ka­mus tei­sės ak­tus. Ar ne­ma­to­te po­rei­kio struk­tū­ri­zuo­ti ir su­kon­kre­tin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mų teks­tus ir ati­tin­ka­mai ofi­cia­li­ą­ją Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­ną? Ačiū.

A. NORKŪNAS. Iš es­mės klau­si­mas la­bai ak­tu­a­lus ap­skri­tai teis­mų dar­bui, ne­iš­ski­riant Kon­sti­tu­ci­nio, tai yra klau­si­mas dėl teis­mo spren­di­mų aiš­ku­mo. Be abe­jo, mes, tei­sė­jai, su­pran­ta­me ši­tą pro­ble­mą. Iš vie­nos pu­sės, esa­me įpa­rei­go­ti veik­ti pro­fe­si­jos rė­muo­se ir pa­gal žan­ro tai­syk­les, ta­čiau tas įpa­rei­go­ji­mas iš­virs­ta į tai, kad pas­kui mes ne­su­si­kal­ba­me su vi­suo­me­ne, ką mes nu­spren­dė­me jos la­bui.

Esu to­kios nuo­mo­nės ir ma­no dar­bo sti­lius yra toks: ge­riau pa­sa­ky­ti ma­žiau, ta­čiau pa­sa­ky­ti aiš­kiai ir ak­cen­tuo­tai, ką aš no­riu pa­sa­ky­ti. Tei­sė­ja­vi­mas, ypač kai dir­bi ne vie­nas, yra toks, kad tai nė­ra ta­vo vie­no min­tis ar su­konst­ruo­tas sa­ki­nys. Jei­gu bū­tų ma­no va­lia ir aš vie­nas pa­ra­šy­čiau, tur­būt teks­tai bū­tų aiš­kūs ir gal­būt la­bai kon­kre­tūs, bet ta­da jie tap­tų per kon­kre­tūs, per ašt­rūs ir, kaip sa­ko, čia per daug pa­sa­ky­ta. Ne vi­są­laik pa­vyks­ta su­de­rin­ti nuo­mo­nes taip, kad jos bū­tų ir aiš­kios, ir ne­su­dė­tin­gos, ir pa­kan­ka­mai pa­sa­ky­tų. Bet aš ma­ny­čiau, kad ėji­mas, siū­ly­mas ir kryp­tis tu­rė­tų bū­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, taip pat ir tei­si­nių ak­tų aiš­ku­mas ir gal­būt trum­pu­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Pir­mas klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mas kan­di­da­te, jū­sų si­tu­a­ci­ja pa­na­ši į prieš tai pri­sis­ta­čiu­sios kan­di­da­tės. Jau an­trą kar­tą pri­sta­to­te sa­vo veik­los pri­ori­te­tus Sei­mo na­riams. Žiū­rė­da­mas pra­ėju­sių me­tų ko­vo 10 die­nos ple­na­ri­nių Sei­mo po­sė­džių dis­ku­si­jos įra­šą ne­ga­lė­jau ne­at­kreip­ti dė­me­sio į vie­ną iš ma­no ko­le­gų ga­na pro­vo­ka­ci­nį klau­si­mą apie šiuo me­tu for­muo­ja­mą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ju­ris­prudenciją apie tai, kad kon­sti­tu­ci­nė šei­mos sam­pra­ta yra neut­ra­li at­ei­ties at­žvil­giu. Ta­da jūs į tą re­mar­ką re­a­ga­vo­te, kad kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na šio­je sri­ty­je bus dar vys­to­ma. Aki­vaiz­du, kad žmo­gaus tei­sių klau­si­mai vie­na­reikš­miš­kai to­liau bus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ver­ti­ni­mo ob­jek­tas.

Aš no­rė­čiau ir pa­klaus­ti klau­si­mo iš žmo­gaus tei­sių sri­ties. Ar ga­li­te pa­mi­nė­ti jū­sų, kaip tei­sė­jo, prak­ti­ko­je iš­spręs­tas reikš­min­giau­sias by­las žmo­gaus tei­sių sri­ty­je? O jei­gu to­kių by­lų bu­vo ne­daug, ar ne­pa­si­tai­kė spręs­ti ki­tų by­lų tai­kant tie­sio­gi­nį Kon­sti­tu­ci­jos prin­ci­pą? La­bai ačiū.

A. NORKŪNAS. Ci­tuo­jant sa­ve iš pra­ei­to po­sė­džio, at­ro­do, ten pa­sa­kiau, kad ju­ris­prudencija bū­tų to­bu­lin­ti­na.

Grįž­tant prie at­sa­ky­mo į anks­tes­nį klau­si­mą, pa­sa­ky­čiau, kad to­bu­lin­ti­na taip pat reikš­tų ir kon­sti­tu­ci­nės ju­ris­prudencijos aiš­ku­mą, kad iš Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo teks­tų bū­tų aiš­ku, kas yra pa­sa­ky­ta. Jei­gu kam nors skai­tant ki­lo klau­si­mų, au­to­ma­tiš­kai yra at­sa­ky­mas, kad ne vis­kas bu­vo aiš­kiai pasaky­ta. Pra­tęs­da­mas min­tį, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mai tu­rė­tų bū­ti aiš­kūs, pa­si­kar­to­siu: taip, ma­tyt, dar yra vie­tos ir ga­li­my­bių da­ry­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mus aiš­kes­nius, ką mes tuo klau­si­mu no­rė­jo­me pa­sa­ky­ti ir ką bū­tent pa­sa­kė­me, tai yra su­ge­bė­ti pasaky­ti.

Dėl ma­no nag­ri­nė­tų by­lų, su­si­ju­sių su žmo­gaus tei­sių klau­si­mais, ne­pri­si­min­siu kon­kre­čių by­lų – la­biau pri­si­me­nu pro­ble­mas, pro­ble­ma­ti­ką, dėl ko bu­vo iš­kel­ti klau­si­mai. Kreip­da­ma­sis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą už­da­vi­nė­jau klau­si­mus dėl nuo­sa­vy­bės tei­sių įgy­ven­di­ni­mo, dėl lie­tu­vių kal­bos raš­me­nų nau­do­ji­mo apy­gar­dos teis­me to­li­mais 199… ke­lin­tais me­tais. Taip pat teis­mų dar­bo klau­si­mais, teis­mų dar­bo, aš su­pran­tu tei­sin­gu­mo įgy­ven­di­ni­mo, tei­sin­gos bau­s­mės, tei­sin­go klau­si­mo iš­spren­di­mo. Si­tu­a­ci­ja bū­tų to­kia, kad mes ma­nė­me, jog įsta­ty­mu yra nu­sta­ty­tos per­ne­lyg griež­tos tai­syk­lės, ap­ri­bo­jan­čios teis­mą tiek, kad jis ne­ga­lė­tų veiks­min­gai įgy­ven­din­ti tei­sin­gu­mo kon­kre­čiu at­ve­ju.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas kan­di­da­te, aš ir pra­ei­tą kar­tą, ir šian­dien ne­abe­jo­ju jū­sų pro­fe­si­ne pa­tir­ti­mi ir jū­sų kom­pe­ten­ci­ja. Ne­sma­gi si­tu­a­ci­ja, kai jūs vi­si trys šian­dien ta­po­te tos sa­vo­tiš­kos si­tu­a­ci­jos įkai­tais, ma­ny­čiau, taip. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga spe­cia­liai su­rin­ko pa­ra­šus, kad pa­ga­liau ta odi­sė­ja baig­tų­si. Mes ne­pa­tin­gė­si­me at­vyk­ti ir 14 die­ną į ne­ei­li­nę se­si­ją, kad ta si­tu­a­ci­ja bū­tų iš­spręs­ta. Tą si­tu­a­ci­ją kai kas įvar­di­ja net kon­sti­tu­ci­ne kri­ze, čia ne­pa­de­da net ir Kon­sti­tu­ci­jos 108 straips­nis, o gelbs­ti tik­tai Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis, ku­ria­me pa­ra­šy­ta, kad, ne­pa­sky­rus nau­jo tei­sė­jo, pa­rei­gas ei­na bai­gęs tei­sė­jas, iki bus pa­skir­tas ir pri­sieks nau­jas tei­sė­jas. Ar jūs, ta­pęs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju, ne­ini­ci­juo­tu­mė­te įsta­ty­mo pa­tai­sos, kad ne­bū­tų to­kios ga­li­my­bės iki be­ga­ly­bės bū­ti tei­sė­ju…

PIRMININKAS. Lai­kas!

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …o jūs ini­ci­juo­tu­mė­te pa­tai­są, kad po ka­den­ci­jos ga­li ei­ti ne il­giau kaip tris mė­ne­sius ar še­šis mė­ne­sius, ar ne­si­im­tu­mė­te to­kios ly­de­rys­tės? Ačiū.

A. NORKŪNAS. Ne­ma­ny­čiau, kad ši su­si­da­riu­si si­tu­a­ci­ja yra kri­zė ar ne­iš­spren­džia­mas da­ly­kas. Įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tas me­cha­niz­mas, kaip tai yra iš­spren­džia­ma, tie­siog rei­kia dė­ti dau­giau pa­stan­gų, kad ta si­tu­a­ci­ja per­ne­lyg ne­už­si­tęs­tų. Te­oriš­kai ver­ti­nant, ar tiks­liai ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nuo­sta­tos Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tas, ar taip tu­rė­tų bū­ti, tai iš es­mės ga­li bū­ti ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nag­ri­nė­ji­mo klau­si­mas, o tai­syk­lių su­tiks­li­ni­mas ar įsta­ty­mo pa­tai­sy­mas yra su­si­ję su įsta­ty­mų lei­dy­bos ini­cia­ty­vos tei­se.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Ba­kas. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­mas kan­di­da­te, no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą iš jū­sų sri­ties, kur esa­te stip­rus. Čia pir­mi­nin­kė pri­sta­tė, kad jūs esa­te tei­sė­jų eti­kos da­ly­kų ži­no­vas ir au­to­ri­te­tas. Štai ne­se­niai toks tei­sė­jas M. Striau­kas gir­tas bu­vo su­stab­dy­tas, Tei­sė­jų ta­ry­ba į tai ne­su­re­a­ga­vo tin­ka­mai, nors pa­ti Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo prak­ti­ka la­bai daug me­tų kal­ba apie tai, kad kai sta­tu­ti­nis pa­rei­gū­nas yra su­stab­do­mas gir­tas, tai yra var­do pa­že­mi­ni­mas. No­riu jū­sų pa­klaus­ti. Jū­sų nuo­mo­ne, ar tai, kad sta­tu­ti­nio pa­rei­gū­no var­do pa­že­mi­ni­mu lai­ko­ma to­kia vei­ka, ne­reiš­kia, kad yra tai­ko­mi dve­jo­pi stan­dar­tai? O gal­būt tei­sė­jams yra tai­ko­mi ma­žes­ni ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos stan­dar­tai? Aš no­riu pa­klaus­ti jū­sų as­me­ni­nės nuo­mo­nės.

A. NORKŪNAS. Aš bu­vau Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rys ir spren­džiau klau­si­mą, su­si­ju­sį su tuo tei­sė­ju. Man ap­lin­ky­bės ge­rai ži­no­mos. Nuo­mo­nę dėl to at­ve­jo tu­riu. Tai veiks­mai, ku­rie tei­siš­kai tei­sin­gai yra įvar­di­ja­mi kaip že­mi­nan­tys tei­sė­jo var­dą. Vie­na yra kon­sta­tuo­ti to­kį da­ly­ką, kad taip įvy­ko, ta­čiau tei­si­niai spren­di­mai taip pat yra su­si­ję ir su tuo, ko­kioms są­ly­goms ir ap­lin­ky­bėms esant as­muo yra pa­ša­li­na­mas iš pa­rei­gų, tai yra ko­kia jam ten­ka at­sa­ko­my­bė. Mes ga­li­me pri­pa­žin­ti, kad iš tik­rų­jų tai yra po­el­gis, že­mi­nan­tis tei­sė­jo var­dą, ta­čiau Tei­sė­jų ta­ry­bos spren­di­mo mo­ty­vas bu­vo tas, kad su­ku­ria­mos at­lei­di­mo pa­sek­mės ne­bū­tų tin­ka­mos tai si­tu­a­ci­jai.

Jei­gu su­ly­gin­si­me at­lei­džia­mų iš pa­rei­gų sta­tu­ti­nių pa­rei­gū­nų at­lei­di­mo są­ly­gas, tai yra to­kios są­ly­gos, kad net ir dėl kal­tės pa­ša­lin­tas pa­rei­gū­nas ne­pra­ran­da vi­sų ga­li­my­bių gau­ti pen­si­ją, nes yra tik tam tik­ri lai­ko­tar­piai, už ku­riuos jie ne­gau­na, ta­čiau gau­na vė­liau. O net ir dėl to­kių da­ly­kų pa­ša­lin­tas tei­sė­jas ab­so­liu­čiai be jo­kios tei­sės į pen­si­ją yra pa­ša­li­na­mas iš pa­rei­gų. Pats at­ve­jis kaip pa­žei­di­mas, vie­na ver­tus, yra že­mi­nan­tis tei­sė­jo var­dą, bet rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ir apie tin­ka­mą nu­bau­di­mą ir tin­ka­mas ten­kan­čias pa­sek­mes. Iš eti­kos ir mo­ra­lės po­zi­ci­jų svars­ty­da­mas aš ma­nau, kad tei­sė­jas tu­ri pri­im­ti spren­di­mą pa­gal­vo­da­mas, ar jis ga­lės ne­pri­klau­so­mai ir oriai ei­ti tei­sė­jo pa­rei­gas. Ly­giai kaip Tei­sė­jų ta­ry­ba jam pa­da­rė re­ve­ran­są, iš­sau­go­jo pen­si­ją, ly­giai taip pat jis ga­lė­tų ki­to­se pa­rei­go­se pa­si­nau­do­ti ta pen­si­ja.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, ma­no toks tru­pu­tį gal suk­tas klau­si­mas. Šian­dien Sei­mo po­sė­džio pra­džio­je Sei­mo na­rys V. Ba­kas iš­sa­kė įdo­mią pa­sta­bą, kad pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus tu­ri teik­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Ta­čiau šian­dien yra tei­kia­mos bu­vu­sio Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­rink­tos kan­di­da­tū­ros. Tas, jo nuo­mo­ne, iš es­mės yra an­ti­kons­ti­tu­ciš­ka. Sei­mo Pir­mi­nin­kė pa­grin­dė tuo, kad bu­vo su­rink­tas rei­kia­mas kie­kis Sei­mo na­rių pa­ra­šų, to­dėl bu­vu­sios Sei­mo Pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­ros šian­dien vis dėl­to yra tei­kia­mos. Man įdo­mu, kaip jūs at­sa­ky­tu­mė­te ir ar­gu­men­tuo­tu­mė­te šį klau­si­mą, įver­ti­nęs vi­sas ap­lin­ky­bes. Šian­dien vis dėl­to tei­kia­mos tiek jū­sų, tiek ko­le­gų kan­di­da­tū­ros. Ar tai ne­ty­čia ne­pri­eš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai?

A. NORKŪNAS. At­sa­ky­mas bū­tų įma­no­mas, bet kar­tu jis nė­ra įma­no­mas. Gal­būt tai net­gi bū­tų klau­si­mas, ku­ris bū­tų spren­džia­mas Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Nes kaip pa­si­baigs sky­ri­mas, ko­kie bus pri­im­ti spren­di­mai ir ar ne­bus per­žiū­rė­ji­mo Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me ini­cia­ty­vų, to­dėl ne­tu­rė­čiau ga­li­my­bės ko­men­tuo­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, aš no­rė­čiau pa­klaus­ti to­kio klau­si­mo. Da­bar­ti­nis Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas D. Ža­li­mas yra sa­kęs, kad jam at­ro­do, jog mū­sų miš­rio­ji rin­ki­mų sis­te­ma ke­lia abe­jo­nių, sa­ky­čiau, ji net sun­kiai de­ra su Kon­sti­tu­cijos lo­gi­ka, nes aki­vaiz­du, prak­ti­ko­je vyks­ta (to­liau tę­siu jo ci­ta­tą), kad vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se iš­rink­ti Sei­mo na­riai tam­pa rin­ki­mų sis­te­mos įkai­tais, su­si­dur­da­mi su prieš­prie­ša tarp kon­sti­tu­ci­nės par­la­men­ta­ro prie­der­mės at­sto­vau­ti vi­sai tau­tai ir bū­ti­ny­bės gin­ti te­ri­to­ri­nių ben­druo­me­nių ar apy­gar­dos rin­kė­jų in­te­re­sus. Ar jūs su­tik­tu­mė­te su da­bar­ti­niu Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ku, kad čia yra pro­ble­ma, ar jam prieš­ta­rau­tu­mė­te? Ačiū.

A. NORKŪNAS. Rin­ki­mų sis­te­mos nu­sta­ty­mas kiek­vie­no­je ša­ly­je yra ša­lies pa­si­rin­ki­mo ir dis­kre­ci­jos rei­ka­las. Pa­sau­ly­je yra la­bai įvai­rių rin­ki­mų sis­te­mų. Yra to­kių, yra ano­kių ir nie­kas ne­ga­li sa­ky­ti, kur yra tei­sin­ga, o kur yra ne­tei­sin­ga. Tei­sin­ga yra tai, kaip mes įver­tin­si­me, kas yra tei­sin­ga mums ir kas mums ge­riau­siai tin­ka, su kuo mes ge­riau­siai su­gy­ve­na­me.

Po­li­ti­nis vyks­mas yra toks, kad nuo­lat vyks­ta idė­jų ko­va. Aš ma­ny­čiau, kad to­je idė­jų ko­vo­je bu­vo iš­mes­ta vie­na idė­ja, ku­rios au­to­rius yra lais­vas jos lai­ky­tis. Aš ne vi­sai su­tik­čiau su tais ar­gu­men­tais, bet man, kaip šios ša­lies pi­lie­čiui, kaip čia gy­ve­nan­čiam žmo­gui, svar­biau­sias da­ly­kas yra, kad Sei­mo na­rys su­pras­tų, kad jis at­sto­vau­ja kiek­vie­nam pi­lie­čiui, gy­ve­nan­čiam čia, ir su­ge­ba at­si­žvelg­ti į kiek­vie­no in­te­re­sus. Ko­kia sis­te­ma pa­dės tai ge­riau­siai įgy­ven­din­ti – ne­ži­nau, kiek čia ie­čių mes ga­li­me su­lau­žy­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pas­ku­ti­nė klau­sian­čio­ji – I. Pa­kar­kly­tė.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, aš štai čia sė­džiu, jums mo­juo­ju. Ma­no klau­si­mas bū­tų dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo su ki­to­mis ša­li­mis. Ko­kia bū­tų jū­sų po­zi­ci­ja ver­ti­nant, pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jos kon­sti­tu­ci­nio teis­mo veik­lą, kai jis pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­čio 25 die­ną pa­skel­bė pre­zi­den­to rin­ki­mus tei­sė­tais, o ko­or­di­na­ci­nę ta­ry­bą – an­ti­kons­ti­tu­ci­ne. Jei­gu ver­tin­tu­mė­te nei­gia­mai, ką rei­kė­tų da­ry­ti? Ap­skri­tai ko­kia tu­rė­tų bū­ti tei­sė­jo po­zi­ci­ja ma­tant, kad ko­le­gos už­sie­nio ša­ly­se pri­ima spren­di­mus, ku­rie tar­nau­ja au­to­ri­ta­ri­niams re­ži­mams ir tar­nau­ja kaip ag­re­si­jos ir rep­re­si­jų įran­kis? Ačiū.

A. NORKŪNAS. Be abe­jo, tai yra po­li­ti­nio vyks­mo da­ly­kai, bet teis­mai ne­ga­li lik­ti nuo jų nuo­ša­ly­je, nes vis tiek teis­mas yra vals­ty­bės da­lis, tuo la­biau kon­sti­tu­ci­nis teis­mas, at­spin­dė­da­mas kon­sti­tu­ci­nę san­tvar­ką ir vals­ty­bę su jos ver­ty­bė­mis. Mū­sų pa­dė­tis yra to­kia, kad bū­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riais tu­rė­tu­me ko­or­di­nuo­ti sa­vo san­ty­kius su tre­čiais as­me­ni­mis dėl po­li­ti­kos ir ati­tin­ka­mai veik­ti. Ver­ty­bi­niu po­žiū­riu, tai, kas vyks­ta ir tu­ri bū­ti pa­smerk­ta, tu­ri bū­ti pa­smerk­ta. O kaip tai da­ry­ti, tai yra po­li­ti­kos ir ko­or­di­na­vi­mo klau­si­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. La­bai jums ačiū. Po pa­tei­ki­mo nė­ra bal­suo­ja­ma. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti sau­sio 14 die­ną.

 

15.35 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ar­tū­ro Driu­ko sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-142 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ar­tū­ro Driu­ko sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-142.

Pra­ne­šė­ja – J. Šo­vie­nė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja.

J. ŠOVIENĖ. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, leis­ki­te pri­sta­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mą kan­di­da­tą į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus A. Driu­ką.

Nuo 2003 me­tų A. Driu­kas ei­na tei­sė­jo pa­rei­gas Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me. 2003–2014 me­tais jis bu­vo šio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kas. Tei­sė­jas A. Driu­kas tu­ri 36 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­tį, iš jų 26 me­tus dir­ba tei­sė­ju. Tei­sė­jo kar­je­rą pra­dė­jo Drus­ki­nin­kų mies­to apy­lin­kės teis­me.

Iki pa­sky­ri­mo tei­sė­ju A. Driu­kas dau­giau kaip 11 me­tų ver­tė­si ad­vo­ka­to pro­fe­si­ne prak­ti­ka. Tei­si­nin­ko kva­li­fi­ka­ci­ją tei­sė­jas A. Driu­kas įgi­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­te. 2018 me­tais jam bu­vo su­teik­tas moks­lų dak­ta­ro laips­nis. Nuo 2000 me­tų A. Driu­kas dir­ba pe­da­go­gi­nį dar­bą. Šiuo me­tu ei­na part­ne­rys­tės pro­fe­so­riaus pa­rei­gas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te. Jis ak­ty­viai vyk­do ir moks­li­nę veik­lą. Yra ne vie­no ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­sės va­do­vė­lio, moks­li­nio straips­nio au­to­rius ir ben­dra­au­to­ris. 2019 me­tais iš­lei­do mo­nog­ra­fi­ją „Ma­te­ria­lio­sios pri­va­ti­nės tei­sės ter­mi­nai“.

A. Driu­kas ak­ty­viai vyk­do eks­per­ti­nę veik­lą, ve­da kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo už­si­ė­mi­mus ko­le­goms tei­sė­jams, da­ly­vau­ja tei­sės ak­tų ren­gi­mo dar­bo gru­pė­se, yra Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­te­to na­rys. A. Driu­kas yra vie­nas iš teis­mi­nės me­dia­ci­jos pra­di­nin­kų Lie­tu­voje. Nuo 2015 me­tų jis yra Teis­mi­nės me­dia­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, nuo 2018 me­tų A. Driu­kas pri­klau­so Eu­ro­pos me­dia­to­rių aso­cia­ci­jai. Tei­sė­jas A. Driu­kas Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me nag­ri­nė­ja ci­vi­li­nes by­las, sėk­min­gai vyk­do teis­mi­nę me­dia­ci­ją.

A. Driu­ką ko­le­gos api­bū­di­na kaip darbš­tų, reik­lų, at­sa­kin­gą, iš­skir­ti­nės pro­fe­si­nės kom­pe­ten­ci­jos tei­sė­ją, bran­džią as­me­ny­bę. Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­ja pre­ten­den­tą pri­pa­ži­no vie­nu tin­ka­miau­siu kan­di­da­tu į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Itin pla­tus A. Driu­ko te­ori­nis, prak­ti­nis, tei­si­nis aki­ra­tis, as­me­ni­nės sa­vy­bės bei eru­di­ci­ja lei­džia jam pre­ten­duo­ti už­im­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, šis kan­di­da­tas reikš­min­gai pri­si­dė­tų for­muo­jant teis­mų prak­ti­ką Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to var­du pra­šy­čiau pa­lai­ky­ti A. Driu­ko kan­di­da­tū­rą į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Į tri­bū­ną kvie­čia­me pa­tį kan­di­da­tą į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus A. Driu­ką.

A. DRIUKAS. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pir­mi­nin­ke. Pir­ma no­riu pa­dė­ko­ti Jo Eks­ce­len­ci­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jai už pri­sta­ty­mą.

No­rė­čiau tur­būt pa­pil­dy­ti trum­pai ir pa­kal­bė­ti apie kiek­vie­ną sa­vo veik­los sri­tį, nes, kaip ir bu­vo pa­mi­nė­ta, dir­bu ne tik tie­sio­gi­nį tei­sė­jo dar­bą, ma­no dar­bas su­si­jęs ne vien tik su ju­ris­dik­ci­ne veik­la. Be jo­kios abe­jo­nės, tai yra pats pa­grin­di­nis dar­bas, tą įpa­rei­go­ja ir ma­no pa­rei­gos, ir pats įsta­ty­mas, kad ne­ga­li tei­sė­jas už­si­im­ti ki­ta veik­la, ku­ri tap­tų pa­grin­di­ne ir do­mi­nuo­jan­čia virš tei­sė­jo pa­grin­di­nės veik­los – by­lų nag­ri­nė­ji­mo. Ma­nau, kad iš tik­rų­jų pa­gal sa­vo dar­bo pa­tir­tį, as­me­ni­nes sa­vy­bes, tu­ri­mas ži­nias ga­liu pre­ten­duo­ti į gar­bin­gas Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas.

Iš tie­sų Aukš­čiau­siaja­me Teis­me tei­sė­ju dir­bau ket­ve­rius me­tus jau ir anks­čiau. Esu pa­ra­šęs ir pub­li­ka­ci­jų apie ka­sa­ci­nio teis­mo veik­lą ir pa­skir­tį mū­sų vi­suo­me­nė­je. Po to grį­žau į Ape­lia­ci­nį teis­mą. Kaip ir bu­vo mi­nė­ta, iš vi­so tei­sė­ju dir­bu 26 me­tus, o li­ku­sius dir­bau ad­vo­ka­tu. 11 me­tų dir­bau ad­vo­ka­tu Drus­ki­nin­kų mies­te.

Iš ei­lės apie ju­ri­dik­ci­nę veik­lą ką aš ga­lė­čiau pa­pil­dy­ti? Nag­ri­nė­ju be­veik vi­sus tuos me­tus ci­vi­li­nes by­las, tik apy­lin­kės teis­me dir­bau su ad­mi­nist­ra­ci­nė­mis ir bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis. Kaip ma­to­te iš biog­ra­fi­jos, ma­no pa­grin­di­nė dar­bo vie­ta – tei­sė­jas Ape­lia­ci­nia­me teis­me, iki dar­bo Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me taip pat dir­bau Ape­lia­ci­nia­me teis­me ir šiuo at­ve­ju Ape­lia­ci­nia­me teis­me aš iš­dir­bęs apie 20 me­tų. Juo­kau­da­mas sa­kau, Ape­lia­ci­nia­me teis­me by­los yra dvie­jų rū­šių – su­dė­tin­gos ir la­bai su­dė­tin­gos. Bet iš tik­rų­jų tai yra tie­sa. Šian­dien by­los į Ape­lia­ci­nį teis­mą at­ei­na la­bai kom­plek­si­nės, la­bai su­dė­tin­gos sa­vo klau­si­mais, ir fak­tų, ir tei­sės klau­si­mais, to­dėl iš­nag­ri­nė­ti tą by­lą rei­kia tik­rai di­džiu­lio dė­me­sio ir pa­si­ren­gi­mo. Aš tu­riu spe­cia­li­za­ci­ją, pas­ku­ti­nius sep­ty­ne­rius me­tus nag­ri­nė­jau vie­šų­jų pir­ki­mų by­las, taip pat ne­mo­ku­mo by­las ir by­las dėl už­sie­nio vals­ty­bių teis­mų ir ar­bit­ra­žo spren­di­mų pri­pa­ži­ni­mo ir lei­di­mo vyk­dy­ti Lie­tu­vo­je. Ži­no­ma, kai nė­ra ši­tos ka­te­go­ri­jos by­lų, aš nag­ri­nė­ju vi­sas, bet ko­kios ka­te­go­ri­jos, by­las, kaip ir vi­si ki­ti ma­no ko­le­gos.

Kal­bė­da­mas apie šių ka­te­go­ri­jų by­las tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti kaip tei­sė­jas, dir­ban­tis su to­mis by­lo­mis, tik­rai yra ką to­bu­lin­ti ir tei­sė­kū­ro­je, ir teis­mų prak­ti­ko­je, pa­vyz­džiui, vie­šie­ji pir­ki­mai. Kaip kas­dien nag­ri­nė­jan­čiam tas by­las ky­la la­bai daug klau­si­mų, ar tik­rai vis­kas yra reg­la­men­tuo­ja­ma tiks­liai, ar tik­rai ne­rei­kė­tų dar kar­tą sės­ti ir pa­dis­ku­tuo­ti, kaip nag­ri­nė­ti šias by­las. Ta­čiau, ki­ta ver­tus, ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad ly­gi­nant su si­tu­a­ci­ja, ku­ri bu­vo gal prieš de­šimt me­tų, tai šių by­lų nag­ri­nė­ji­mas kar­di­na­liai pa­ki­to vien dėl tų by­lų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­nų. Iš tik­rų­jų tei­sė­jai įspraus­ti į ga­na siau­rus rė­mus, į trum­pus ter­mi­nus, ta­čiau jie šven­tai to lai­ko­si, ka­dan­gi su­pran­ta, kad vie­šų­jų pi­ni­gų klau­si­mai tai yra kar­tu ir eko­no­mi­kos klau­si­mai, kad vyk­tų pro­ce­sai, bū­tų at­lie­ka­mi rei­ka­lin­gi vals­ty­bei dar­bai, gau­na­mos pa­slau­gos ir pa­na­šiai. Ta­čiau kar­tu yra ir iš­šū­kis, ka­dan­gi grei­tį ir ge­rą ko­ky­bę šių itin su­dė­tin­gų ir la­bai jaut­rių by­lų ne vi­są lai­ką ir­gi įma­no­ma su­de­rin­ti. Ko­dėl? To­dėl, kad to­se by­lo­se la­bai daž­nai rei­ka­lin­gas eks­per­ti­nis pa­ty­ri­mas, eks­per­ti­nės ži­nios, ten­ka skir­ti eks­per­ti­zes ir tei­sė­jai, ži­no­ma, ne­iš­ma­no tų da­ly­kų. Vie­ną die­ną tu nag­ri­nė­ji klau­si­mą dėl ko­kių nors gat­vių va­ly­mo ma­ši­nų, ki­tą die­ną dėl krau­jo ty­ri­mo la­bo­ra­to­ri­jos ir pa­na­šiai. To­dėl įsi­gi­lin­ti per tuos trum­pus ter­mi­nus ir kar­tu ne­pa­da­ry­ti klai­dos yra tik­rai di­džiu­lis iš­šū­kis.

Ne­ma­žai klau­si­mų ke­lia, ži­no­ma, ne­mo­ku­mo by­los, ku­rias ten­ka nag­ri­nė­ti. Me­tus ga­lio­ja nau­ja­sis Ne­mo­ku­mo įsta­ty­mas, iš tik­rų­jų mes su­si­du­ria­me su di­džiu­liais iš­šū­kiais, ka­dan­gi daug klau­si­mų nė­ra su­re­gu­liuo­ti, yra la­bai daug spra­gų. Daug prak­ti­kos, ku­ri bu­vo kur­ta de­šimt­me­čius, tam­pa ne­ak­tu­a­li, ka­dan­gi pa­si­kei­tė tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, na, ir tai yra mū­sų dar­bo kas­die­ny­bė.

Ati­tin­ka­mai dėl už­sie­nio vals­ty­bių teis­mų spren­di­mų, dėl ar­bit­ra­žų. Aiš­ku, mū­sų lau­kia iš­šū­kis – tai brek­si­tas, ka­dan­gi daug Lie­tu­vos pi­lie­čių gy­ve­na Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir teks, ži­no­ma, spręs­ti klau­si­mus dėl šios vals­ty­bės teis­mų spren­di­mų pri­pa­ži­ni­mo Lie­tu­vo­je, nes Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je nu­sto­ja ga­lio­ti Eu­ro­pos tei­sė ir reg­la­men­tai, su­si­ję su ci­vi­li­niu pro­ce­su.

Ki­ta man la­bai svar­bi sri­tis, ži­no­ma, net sun­ku pa­sa­ky­ti ku­ri, nes jos vi­sos vie­na ki­tą pa­pil­do, ži­no­ma, pe­da­go­gi­nė ir kū­ry­bi­nė veik­la. Kaip bu­vo mi­nė­ta pa­ta­rė­jos, dir­bu to­je sri­ty­je 20 me­tų, dir­bau My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te, da­bar VU. Man tai yra tik­rai di­de­lis kie­kis gai­vaus oro, ga­li­my­bė ben­drau­ti su stu­den­tais. Aš pats sau vi­sa­da sa­kau, kad jei­gu tu mo­kai ki­tus, tai vi­sų pir­ma mo­kai­si pats. Tu vi­są gy­ve­ni­mą mo­kai­si, o tei­sė­jas ir tu­ri vi­są gy­ve­ni­mą mo­ky­tis. Tei­sė­ją tie­siog tei­sės ak­tai įpa­rei­go­ja kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, o čia tie­siog pri­vers­ti­nis bū­das. Iš tik­rų­jų kiek­vie­nas iš mū­sų, ma­tyt, tu­ri­me… jei­gu ga­li­ma kaž­ko ne­pa­da­ry­ti šian­dien, gal­būt mes da­ry­si­me ry­toj. Tai na­tū­ra­li žmo­giš­ka bū­se­na, ta­čiau jei­gu yra gra­fi­kas ir tu tu­ri pa­reng­ti pa­skai­tą, pra­ne­ši­mą, se­mi­na­rą, tu vi­są­laik pri­vers­tas tai da­ry­ti. Ir tai na­tū­ra­liai vie­nas ki­tą pa­pil­do – jei­gu tu ren­ki me­džia­gą stu­den­tams, be jo­kios abe­jo­nės, ren­ki me­džia­gą ir by­lai iš­nag­ri­nė­ti. Ir at­virkš­čiai – jei­gu tu iš­nag­ri­nė­ji by­lą, tu jau tu­ri prak­ti­nę me­džia­gą, pa­vyz­dį stu­den­tui.

Man tai ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­tis, iš­ėji­mas iš kom­for­to zo­nos, iš tos ru­ti­nos, nes by­los yra ru­ti­na. Kiek­vie­ną sa­vai­tę tu gau­ni tam tik­rą kie­kį by­lų, jas tu­ri pa­reng­ti, iš­nag­ri­nė­ti. Be jo­kios abe­jo­nės, ta pe­da­go­gi­nė, kū­ry­bi­nė veik­la, moks­li­nė veik­la nė kiek ne­ma­ži­na tei­sė­jų dar­bo krū­vio. Tai yra mū­sų lais­vas pa­si­rin­ki­mas, tei­sė­jų, ku­rie tą veik­lą vyk­do.

Kar­tu tai su­si­ję, ži­no­ma, su tre­čia veik­los sri­ti­mi – su tei­sė­kū­ra. Aš džiau­giuo­si, kad tu­riu ne­ma­žai pa­tir­ties tei­sė­kū­ros sri­ty­je. Kai tik­tai pra­dė­jau dirb­ti Vil­niu­je aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, nuo­lat da­ly­vau­da­vau įvai­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų ren­gi­mo dar­bo gru­pė­se. Ma­no star­tas bu­vo Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so ren­gi­mo dar­bo gru­pė. Įgi­jau be ga­lo daug pa­tir­ties to­je dar­bo gru­pė­je, nes mes tu­rė­jo­me kur­ti ko­di­fi­kuo­tą tei­sės ak­tą, bet tai kar­tu ir di­džiu­lė ver­ty­bė, nes tu gau­ni ži­nių, nau­dos ir dirb­da­mas tei­sė­jo dar­bą. Iš tik­rų­jų ži­nau kiek­vie­nos tei­sės nor­mos ta­me ko­dek­se at­si­ra­di­mo is­to­ri­ją, kaip kei­tė­si tos nor­mos, kaip pa­nai­kin­tos, at­si­ra­do ki­tos. Tai, ži­no­ma, pa­de­da ne­pra­ras­ti sis­te­mi­nio po­žiū­rio į tei­sės ak­tų tai­ky­mą ir aiš­ki­ni­mą. Tai yra mū­sų dar­be kiek­vie­ną die­ną bū­ti­nas da­ly­kas. Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so, ži­no­ma, ci­vi­lis­tams yra mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja, nes mes kiek­vie­ną die­ną ją at­si­ver­čia­me ne­pai­sant to, kad mes kū­rė­me, ži­no­me. Kiek­vie­ną by­lą nag­ri­nė­da­mas vėl ir vėl skai­tai tą teks­tą, kad ne­su­klys­tum.

Ga­liau­siai te­ko da­ly­vau­ti ku­riant ir Teis­mų įsta­ty­mą, ir Ko­mer­ci­nio ar­bit­ra­žo įsta­ty­mą, kai ku­riuos ne­mo­ku­mo tei­sės ak­tus. Ži­no­ma, ir me­dia­ci­jos plėt­ros kon­cep­ci­ją, ir tei­sės ak­tus, su­si­ju­sius su teis­mi­ne me­dia­ci­ja. Pas­ku­ti­nis ba­ras, ku­ria­me aš pas­ku­ti­niu me­tu la­bai ak­ty­viai dir­bu, yra teis­mi­nė me­di­ta­ci­ja. Esu at­sa­kin­gas už vi­są me­dia­ci­jos or­ga­ni­za­vi­mą Tei­sė­jų ta­ry­bos lyg­me­niu, kar­tu esu ir ak­ty­vus me­dia­to­rius. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Jū­sų už­si­ra­šė pa­klaus­ti ga­nė­ti­nai daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis už­si­ra­šęs – M. Ma­jaus­kas, ku­rio sa­lė­je šiuo me­tu ne­ma­tau. Ta­da klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­mas kan­di­da­te, svei­ki. Tik­rai su­dė­tin­ga abe­jo­ti jū­sų kom­pe­ten­ci­ja ir svei­ki­nu, kad esa­te šio­je tri­bū­no­je, bet vis­gi Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai tam­pa ir sa­vi­val­dos da­li­mi. Aš no­rė­čiau jums už­duo­ti klau­si­mą, su­si­ju­sį su re­pu­ta­ci­jos da­ly­kais. Štai ne­se­niai NSGK krei­pė­si į Teis­mų ta­ry­bą, Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl tei­sė­jų už­dar­bia­vi­mo, tai yra ša­lia tei­sė­jo pa­rei­gų. Ten bu­vo pa­mi­nė­ta ir jū­sų pa­var­dė, bu­vo pra­šy­ta pa­aiš­ki­ni­mų. Gal ga­lė­tu­mė­te pla­čiau pa­ko­men­tuo­ti, kas tai per už­dar­bia­vi­mas, kaip tai de­ra su tei­sė­jo sta­tu­su ir kaip yra da­bar?

A. DRIUKAS. Ačiū už klau­si­mą. Ir vėl ke­lia­mas šis klau­si­mas, ku­ris jau ne kar­tą bu­vo kel­tas ir anks­čiau. Iš tik­rų­jų kon­sti­tu­ci­nė nor­ma ga­lio­ja tiek, kiek ga­lio­ja pas mus Kon­sti­tu­ci­ja – 27 me­tus. Jo­je pa­sa­ky­ta, kad tei­sė­jai tu­ri tei­sę gau­ti at­ly­gį už pe­da­go­gi­nę, kū­ry­bi­nę veik­lą. Ži­no­ma, ga­li­ma gal­vo­ti, kad ir čia ga­li­ma ta­ko­skyrą da­ry­ti – ko­kią pe­da­go­gi­nę, ko­kią kū­ry­bi­nę veik­lą. Dis­ku­tuo­ja­ma vie­šai, kad ne­va ga­li­ma tei­sė­jams gal­būt dirb­ti uni­ver­si­te­tuo­se, ta­čiau gal­būt ne­ga­li­ma dirb­ti, kai or­ga­ni­zuo­ja mo­ky­mus pri­va­tūs as­me­nys.

Kai tik­tai iš­ki­lo dis­ku­si­ja, o iš­ki­lo, be­je, daug­maž 2020 me­tų vi­du­ry­je vie­šo­jo­je erd­vė­je, aš su­stab­džiau tą vi­są veik­lą. Ki­ta ver­tus, dėl lai­ko sto­kos aš ne­la­bai ją ir vyk­džiau. Pa­žiū­rė­jau, 2020 me­tais tu­rė­jau vie­ną se­mi­na­rą, ku­rį or­ga­ni­za­vo, net ne­sa­ky­čiau, kad pri­va­tus as­muo, aso­cia­ci­ja. Aso­cia­ci­ja iš tik­rų­jų yra vie­šo­ji įstai­ga. Pa­žiū­rė­jau anks­tes­nius me­tus: nuo vie­no iki tri­jų se­mi­na­rų tu­rė­da­vau, bet ten pa­ten­ka ir se­mi­na­rai, ku­riuos ve­du tei­sė­jams, juos or­ga­ni­zuo­ja Tei­sė­jų mo­ky­mo cen­tras ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Mo­ky­mų cen­tras, tai yra aš, kaip uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas, kar­tu įpa­rei­go­tas pa­rem­ti ir moks­lo įstai­gą, nes jie gau­na tam tik­ras pa­ja­mas, o mes kuk­lias, tie­są sa­kant, pa­ja­mas. To­kia įžan­gė­lė.

Es­mė yra ko­kia, kaip mes aiš­kin­si­me, kas yra kū­ry­bi­nė pe­da­go­gi­nė veik­la? Nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, jei­gu tei­sė­jas dės­to uni­ver­si­te­te stu­den­tams, nors re­a­liai yra tas pats, nes tu dės­tai dar­bo me­tu, tu ne­gau­ni nuo­lai­dų dėl dar­bo krū­vio dar­be, tu vis tiek tu­ri vi­są sa­vo dar­bą pa­da­ry­ti. Tas pats, jei­gu at­ly­gin­ti­nas tei­sė­jo dės­ty­mas, se­mi­na­rų, pa­skai­tų ve­di­mas už uni­ver­si­te­to ri­bų. Aš ga­lė­čiau jums čia var­din­ti – yra bent ke­tu­ri Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jos iš­aiš­ki­ni­mai dėl ga­li­my­bės tei­sė­jams gau­ti at­ly­gį už to­kią veik­lą. Tik­rai vis­kas bu­vo svars­ty­ta ir mes la­bai pa­sve­ria­me, ką ga­li­me da­ry­ti, ko ne­ga­li­me da­ry­ti. Be­je, aš pats bu­vau Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku še­še­rius me­tus, po ma­nęs – A. Nor­kū­nas, ko­le­ga. Esu tarp­tau­ti­nis eks­per­tas šiuo klau­si­mu. Uk­rai­no­je mes pa­tys mo­ky­mus ve­dė­me ir dėl in­te­re­sų kon­flik­to, ir dėl tei­sė­jų eti­kos, ir dėl draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės, to­dėl kaip žmo­gus, ku­ris gi­li­na­si į tą te­mą, vi­są lai­ką la­bai at­sa­kin­gai pa­sve­ri, ar tai ga­li da­ry­ti, ar ne. Yra at­siųs­tas Sei­mo na­riui L. Kas­čiū­nui at­sa­ky­mas. De­ta­liai iš­dės­ty­ta, ne­no­riu iš­si­plės­ti, tie­siog to­kia veik­la yra lei­džia­ma, tei­sė­ta ir net­gi ska­tin­ti­na, ypač aukš­tes­nių teis­mų tei­sė­jams.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­dida­te. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, tu­riu jums to­kį prak­ti­nį klau­si­mą. Pra­ėju­sių me­tų pra­džio­je Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas by­lo­je „P. Bei­za­ras ir M. Le­vic­kas prieš Lie­tu­vą“ kon­sta­ta­vo, kad Lie­tu­vo­je ne­eg­zis­tuo­ja efek­ty­vių tei­si­nės gy­ny­bos prie­mo­nių, kai kal­ba­me apie ne­apy­kan­tos kal­bą vie­šo­jo­je erd­vė­je. Ir šią si­tu­a­ci­ją są­ly­go­ja iš da­lies Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ka, nes tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, at­si­sa­ky­da­mos pra­dė­ti iki­teis­mi­nius ty­ri­mus dėl skun­dų dėl ne­apy­kan­tos kal­bos, re­mia­si 2012 me­tų ir 2016 me­tų LATʼo nu­ta­ri­mais, ku­rie ne­rim­tai re­a­guo­ja į šį nei­gia­mą reiš­ki­nį, su­men­ki­na jo vie­šą­jį in­te­re­są ir tie­siog nė­ra vyk­do­mi iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Kad tas spren­di­mas bū­tų įgy­ven­din­tas, rei­kia pa­keis­ti LATʼo prak­ti­ką.

Da­bar ma­no klau­si­mas bū­tų toks, kaip jūs ver­ti­na­te šiuo me­tu Lie­tu­vo­je su­si­for­ma­vu­sią teis­mų prak­ti­ką dėl ne­apy­kan­tos kal­bos ir kaip to­kiais at­ve­jais, kai, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mu… rei­ka­lin­gas ju­ris­prudencinės prak­ti­kos pa­si­kei­ti­mas, įgy­ven­di­nant tarp­tau­ti­nius spren­di­mus, ką rei­kė­tų iš es­mės da­ry­ti? Ačiū.

A. DRIUKAS. La­bai ačiū. Ži­no­ma, pra­dė­siu nuo ben­dres­nio kon­teks­to, kad ap­skri­tai klau­si­mai, su­si­ję su žmo­gaus tei­sė­mis, gal­būt dar ne­pa­sie­kė vi­sų mū­sų šir­džių taip, kaip tu­rė­tų pa­siek­ti, kad ir dėl pri­va­taus gy­ve­ni­mo ger­bi­mo. Čia dau­giau gal­būt yra vi­sų mū­sų pa­tir­ties. Nu­vil­siu jus, nes iš tik­rų­jų ne­su gi­liai su­si­pa­ži­nęs ir ne­ži­nau šios pro­ble­ma­ti­kos, kas yra su­si­ję su jū­sų pa­mi­nė­ta te­ma. Kal­bė­ti to, ko ne­ži­nau, tik­rai ne­drį­siu. Tai, aiš­ku, gal­būt dau­giau su­si­ję su bau­džia­mą­ja jus­ti­ci­ja, kaip mi­nė­jau, aš vei­kiu ci­vi­lis­ti­ko­je ir spe­cia­liai tuo klau­si­mu ne­si­do­mė­jau, ne­si­gi­li­nau ir ne­no­riu klai­din­ti. Ruoš­da­ma­sis mū­sų su­si­ti­ki­mui per­me­čiau ir pas­ku­ti­nius ak­tu­a­liau­sius Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mus, ne tik pas­ku­ti­nius, ir žmo­gaus tei­sių prak­ti­ką, bet tie­siog kon­tak­tų su šia pro­ble­ma­ti­ka tik­rai ne­tu­rė­jau. At­si­pra­šau.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Svei­ki. No­rė­jau pa­klaus­ti, gal prieš tai pa­sa­ky­ti: toks jaus­mas, kad Lie­tu­vo­je yra tei­sin­gu­mas ir tei­sy­bė, taip sa­kant, yra du skir­tin­gi da­ly­kai. De­ja, taip jau­čia­si pa­gal Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą. Ly­gi­nant su ki­to­mis už­sie­nio vals­ty­bė­mis, pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais yra šiek tiek di­des­nis nei Lie­tu­vo­je. Ko­kias ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti sa­vo įžval­gas, ko­dėl taip yra? Ačiū.

A. DRIUKAS. Ačiū už klau­si­mą. Ar tei­sin­gu­mas ir tei­sy­bė – skir­tin­gos ka­te­go­ri­jos, sun­ku pa­sa­ky­ti, ga­li­ma la­bai dis­ku­tuo­ti. Ka­dan­gi ga­li­ma dis­ku­tuo­ti, kas yra tei­sin­gu­mas, kas yra tei­sy­bė, ir­gi ga­li­ma dis­ku­tuo­ti, kas yra tie­sa, ga­li­ma dis­ku­tuo­ti. Mes tu­ri­me prin­ci­pų te­mą, čia tin­ka vi­siems pro­ce­sams, ne tik ci­vi­li­niam pro­ce­sui. Prin­ci­pai mus, teis­mus, įpa­rei­go­ja, tei­sin­gu­mą vyk­do teis­mas, va­di­na­si, ne už­tik­ri­na tei­sė­tu­mą, o vyk­do tei­sin­gu­mą, ir čia di­džiau­sias iš­šū­kis tei­sė­jui. De­ja, pa­sa­ky­siu, kad tei­sė­jai vis dar daž­niau vyk­do tei­sė­tu­mą, tai yra įgy­ven­di­na pa­rai­džiui, tei­sė­tu­mą su­pran­ta taip, kaip pa­ra­šy­ta įsta­ty­mo nor­mo­je, o ne tei­sin­gu­mą. Tei­sin­gu­mo vyk­dy­mas yra iš tik­rų­jų kon­kre­čios nor­mos kon­kre­čiai si­tu­a­ci­jai iš­aiš­ki­ni­mas taip, kad vi­si su­pras­tų, jog pa­siek­ta by­lo­je tie­sa, jog teis­mas įgy­ven­di­no tei­sin­gu­mą. Bet jei­gu mes nu­ra­šy­si­me pa­rai­džiui tam tik­rą nor­mą, tai ne­bū­ti­nai kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je bus įgy­ven­din­tas tei­sin­gu­mas. Tarp tei­sė­tu­mo ir tei­sin­gu­mo, ar­ba bui­tiš­kai tos tei­sy­bės… čia ne­tu­ri reikš­mės, ar mes tai va­din­si­me tei­sin­gu­mu, ar tei­sy­be, vis tiek su­de­da­ma į tą tu­ri­nį vis­kas, ką mū­sų ben­dra­pi­lie­čiai su­pran­ta kaip tei­sin­gą re­zul­ta­tą. Čia rei­ka­lin­gas di­džiu­lis pa­si­ren­gi­mas, tie­siog su­vo­ki­mas. Ne­rei­kia bi­jo­ti, kad mes kar­tais nu­kryp­si­me nuo tei­sės nor­mos rai­dės, nes tei­sės nor­ma ne­ga­li ap­rėp­ti vi­sų gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­jų. Tai yra ne­įma­no­ma. Tam ir yra tei­sė­jai. Nuo pat am­žių glū­du­mos vi­si fi­lo­so­fai, mū­sų prieš­ka­rio gar­sios as­me­ny­bės pa­brė­žia: bū­ti­na su­teik­ti įsta­ty­mui tam tik­rą kon­teks­tą kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je. Gy­ve­ni­mas ei­na į prie­kį, jis ne­sto­vi vie­to­je. Šian­dien mes tu­rė­jo­me įsta­ty­mą pa­gal vie­no­kius san­ty­kius, vie­no­kią si­tu­a­ci­ją, ry­toj mes jau tu­ri­me pa­žen­gę į prie­kį. Sa­ko­ma: jei­gu šian­dien pri­ima­mas įsta­ty­mas, o ry­toj – by­la, jau tei­sė vė­luo­ja. Mums svar­biau­sia kiek­vie­no­je si­tu­a­ci­jo­je pa­sver­ti, kas yra tei­sin­ga, ir iš­aiš­kin­ti tei­sę. Net­gi jei­gu tei­sės nė­ra, nor­mos nė­ra, tei­sė­jas įpa­rei­go­tas pri­tai­ky­ti tei­sės pa­ma­tus, pri­gim­ti­nę tei­sę, taip, kaip mes su­pran­ta­me vals­ty­bė­je.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, čia fi­lo­so­fi­nis, jūs už­ve­dė­te tą klau­si­mą. Tei­sin­gu­mas, ma­no nuo­mo­ne, tei­sy­bės ieš­ko­ji­mas ir su­ra­di­mas. Kaip sa­ko fi­lo­so­fai, tei­sy­bės nė­ra, yra in­ter­pre­ta­ci­jos. Ga­li­ma in­ter­pre­tuo­ti, bet jūs sa­ko­te, gy­ve­ni­mas kin­ta. Bet gi­lu­mi­nė­je žmo­gaus psi­cho­lo­gi­jo­je, kol tie či­pai ne­įmon­tuo­ti, nie­kas ne­kin­ta, vi­sa tai lie­ka. Čia yra jau klai­din­ga jū­sų ir gal­būt jū­sų ko­le­gų fi­lo­so­fi­ja. Kaip sa­kė ko­le­gos, da­bar mo­der­nios Va­ka­rų dok­tri­nos. Kas yra mo­der­nios? Gal­būt čia jau yra fi­lo­so­fi­nė ir tei­si­nė klai­da, gal­būt kla­si­ki­nės ver­ty­bės, nes da­bar, kaip čia kiek kar­tų už­duo­da­ma, žmo­gaus tei­sės be pa­rei­gų ir at­sa­ko­my­bės. Ar­ba pliu­ra­liz­mas. O ko­dėl pliu­ra­liz­mas…

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). …nes ne ne­mu­niz­mas. Su­pran­ta­te? Kas kiek pa­žei­džia tei­ses, kiek ne? Kaip jūs ma­no­te, žmo­gaus tei­sės be pa­rei­gų ir at­sa­ko­my­bės, ar tai ne­ve­da į anar­chi­ją, kad tu­ri bū­ti kaip su­dė­ti­nė da­lis, tai čia ne­tiks at­sa­ky­mas…

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). …jei­gu Jung­ti­nė­se Tau­to­se ar kur pri­im­ta. Jei­gu jūs mo­der­nė­ja­te, tai gal rei­kia, kad ne­nu­ei­tu­mė­te į anar­chi­ją?

A. DRIUKAS. Ačiū. Iš tik­rų­jų fi­lo­so­fi­niai da­ly­kai, čia jau ne tei­si­niai, bet tei­sė be fi­lo­so­fi­jos taip pat ne­ga­li gy­ven­ti. Mes su­de­da­me vis­ką į tei­sę, kas at­ei­na iš tam tik­rų fi­lo­so­fi­nių nuo­sta­tų. Vėl­gi apie tą pa­čią tei­sių ir pa­rei­gų vie­no­vę. Be jo­kios abe­jo­nės, jūs tei­sus, ne­ga­li bū­ti tei­sių be pa­rei­gų. Tai yra du­a­liz­mas, vie­nas be ki­to ne­gy­ve­nan­tis, ne­ga­li bū­ti tik tei­sė. Jo­kios ci­vi­li­nės prie­vo­lės ne­bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti, jei kaž­kas tu­ri tik tei­ses, o ki­tas – tik pa­rei­gas. Vi­sa­da tai yra tei­sė ir pa­rei­ga, be jo­kios abe­jo­nės. Bet tai ne­kei­čia ma­no pa­sa­ky­tos min­ties. Ir čia nė­ra mo­der­ni min­tis, per vi­sus šimt­me­čius ei­na ta min­tis. Kas yra tie­sa? Kas yra tei­sin­gu­mas? Tei­sin­gu­mas ir sam­pra­ta ir­gi kin­ta iš am­žių į am­žius, iš vals­ty­bės į vals­ty­bę, iš vi­suo­me­nės į vi­suo­me­nę. Mes spren­džia­me, kas yra tei­sin­gu­mas. Aš jums ga­liu pa­vyz­dį pa­sa­ky­ti apie da­bar­ti­nę ka­ran­ti­no si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je. Ne­įma­no­ma į vi­sus įsta­ty­mus su­ra­šy­ti, kad kaž­kas mo­di­fi­kuo­ja­si dėl to, kad vals­ty­bė­je yra ka­ran­ti­nas. Bet ap­ri­bo­tas žmo­nių ju­dė­ji­mas, jų spren­di­mų pri­ėmi­mas, o įsta­ty­mai ga­lio­ja se­ni, ir tei­sė­jas šiuo at­ve­ju tu­ri pa­jaus­ti, ar tei­sin­ga, kad kre­di­to­riai per tris mė­ne­sius ne­su­spė­jo su­si­rink­ti ir pri­im­ti spren­di­mų dėl įmo­nės re­struk­tū­ri­za­vi­mo. Bet pro­tin­gas, iš­min­tin­gas tei­sė­jas pa­sa­kys: pa­lau­ki­te, tei­sės sis­te­ma su­griū­tų, jei mes vie­na ran­ka… ma­to­me, kad yra vals­ty­bė­je eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja, o mes ir to­liau tai­ko­me or­di­na­rią nor­mą dėl tri­jų mė­ne­sių ter­mi­no. Tai tie­siog bū­tų ne­tei­sin­ga. Ar bū­tų tei­sin­ga, jei­gu mes pri­tai­ky­tu­me įsta­ty­mo rai­dę?

Aš tik tą no­rė­jau pa­brėž­ti, bet tai ne­reiš­kia, kad tei­sė­jas ga­li ma­ni­pu­liuo­ti ši­tais da­ly­kais. Tam jis ir tu­ri bū­ti pa­si­ren­gęs. Jis ne­ga­li in­ter­pre­tuo­ti lais­vai. Jo in­ter­pre­ta­ci­ja vi­są­laik yra ar­gu­men­tuo­ta pa­čia­me spren­di­me. Tei­sė­jas pri­va­lo ar­gu­men­tuo­tai in­ter­pre­tuo­ti tei­sę.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, ma­no klau­si­mas iš da­lies nu­skam­bė­jo, bet bu­vo fi­lo­so­fi­niu kam­pu. Aš gal la­biau prak­ti­niu. Aš esu prie­šais jus, tie­siai. Čia tie­siai prieš jus pa­čia­me ga­le.

PIRMININKAS. Tie­siai prie­šais jus.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Pa­gal rug­sė­jo mė­ne­sio gy­ven­to­jų ap­klau­sas Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu pa­si­ti­ki 52 % res­pon­den­tų. Tai yra penk­tas aukš­čiau­sias re­zul­ta­tas tarp vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų. Taip pat yra dvi­gu­bai di­des­nis pa­si­ti­kė­ji­mo pro­cen­tas nei ki­tais teis­mais – jais pa­si­ti­ki vos 25 % žmo­nių, o ne­pa­si­ti­ki dau­giau – be­veik 27 % res­pon­den­tų. Kaip pa­aiš­kin­tu­mė­te to­kį žmo­nių po­žiū­rį ir ko trūks­ta or­di­na­ri­niams Lie­tu­vos teis­mams, kad žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas jais iš­aug­tų? Ar gal­būt pro­ble­ma sly­pi vi­so­je Lie­tu­vos teis­mų ir tei­sin­gu­mo sis­te­mo­je?

A. DRIUKAS. La­bai ačiū. Ži­no­ma, nei čia tų dvie­jų mi­nu­čių, nei mi­nu­tės ne­ga­li už­tek­ti, no­rint at­sa­ky­ti į šį la­bai la­bai su­dė­tin­gą kom­plek­si­nį klau­si­mą apie teis­mų po­pu­lia­ru­mą. Ma­no ma­ny­mu, ap­skri­tai teis­mai ne­tu­ri siek­ti po­pu­lia­ru­mo. Jie ne­tu­ri kam nors pa­tai­kau­ti, ban­dy­ti įtik­ti (kaip ir tei­sė­jas), pa­tik­ti ir pa­na­šiai. Teis­mas, įgy­ven­din­da­mas tei­sin­gu­mą, nag­ri­nė­ja by­las ir spren­džia kva­li­fi­kuo­tas sub­jek­tas, tei­sė­jas, ir jis spren­džia pa­gal įsta­ty­mą ir pa­gal jo aiš­ki­ni­mą, pa­gal tei­sę, kaip mes kal­bė­jo­me, kad bū­tų tei­sin­ga.

Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo va­di­na­mie­ji rei­tin­gai, vi­suo­me­nės ver­ti­ni­mas ir tu­ri skir­tis, nes jis nag­ri­nė­ja kon­sti­tu­ci­nes by­las, o ne in­di­vi­du­a­lius gin­čus. Teis­mai, or­di­na­rūs teis­mai, nag­ri­nė­ja in­di­vi­du­a­lius gin­čus. Tai mes se­niai apie tai kal­bė­ję, kad tai pa­lie­čia kon­kre­čius as­me­nis. Kon­kre­tūs as­me­nys pa­si­sa­ko dėl teis­mų ver­ti­ni­mo.

Be jo­kios abe­jo­nės, ir ben­drie­ji teis­mai bu­vo pa­sie­kę ge­rą rei­tin­gą iki ki­lu­sio skan­da­lo prieš dve­jus me­tus. Iš tik­rų­jų teis­mų sa­vi­val­dos bu­vo de­da­mos to­ta­lios pa­stan­gos, kad pa­si­keis­tų si­tu­a­ci­ja. Ne dėl rei­tin­gų. Dėl to, kad bū­tų ko­ky­biš­kai su­tei­kia­mos tei­sin­gu­mo įgy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos, ta­da at­ei­tų ir tas ver­ti­ni­mas. Bet yra tiek sis­te­mi­nis klau­si­mas, aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip čia bū­tų ga­li­ma vis­ką ap­tar­ti. Iš tik­rų­jų rei­ka­lin­gos ben­dros vi­sų tri­jų val­džių pa­stan­gos, kad kas nors keis­tų­si į ge­rą pu­sę. O jei­gu sis­te­mo­je men­kiau­sias sraig­te­lis iš­si­de­ri­na, mes tu­ri­me ta­da rim­tus pa­da­ri­nius.

Aš pri­pa­žįs­tu, kad šian­dien yra teis­mų val­džios kri­zė, ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų. Bet pa­žiū­rė­ki­me, kas bus ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nag­ri­nės ir nag­ri­nė­ja in­di­vi­du­a­lius pra­šy­mus. Tik­rai yra daug ga­li­my­bių svars­ty­ti, kad ir jų ver­ti­ni­mas ga­li pa­blo­gė­ti, nes tai pa­lies in­di­vi­dus, kon­kre­čius as­me­nis, jų tei­ses ir pa­rei­gas. Aš tik­rai su­telk­tai kvies­čiau vi­sus kiek įma­no­ma ben­dra­dar­biau­ti, spren­džiant teis­mų pro­ble­mas, nes pa­si­ti­kė­ji­mo nė­ra ir ki­to­mis val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. Siū­lo­mas kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas svars­ty­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, kaip ir dėl vi­sų ki­tų tei­sė­jų. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti sau­sio 14 die­ną. La­bai ačiū.

 

16.04 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Egi­di­jos Ta­mo­šiū­nie­nės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teismo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-143 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Egi­di­jos Ta­mo­šiū­nie­nės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-143. Pra­ne­šė­ja – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja J. Šo­vie­nė.

J. ŠOVIENĖ. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, dė­ko­ju už su­teik­tą ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti ant­rą­ją Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mą kan­di­da­tę į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus E. Ta­mo­šiū­nie­nę.

Kan­di­da­tė aš­tun­tus me­tus ei­na tei­sė­jo pa­rei­gas Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me, nag­ri­nė­ja ci­vi­li­nes by­las. 2014–2019 me­tais bu­vo šio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kė. Tei­sė­ja E. Ta­mo­šiū­nie­nė tu­ri 26 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­tį.

Iki pa­sky­ri­mo tei­sė­ja E. Ta­mo­šiū­nie­nė 18 me­tų dir­bo ju­ris­te įvai­rio­se įmo­nė­se, ins­ti­tu­ci­jo­se, ver­tė­si ad­vo­ka­to pro­fe­si­ne prak­ti­ka. Tei­si­nin­ko kva­li­fi­ka­ci­ją kan­di­da­tė įgi­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­te. 2006 me­tais jai su­teik­tas tei­sės dak­ta­ro laips­nis.

Nuo 2003 me­tų E. Ta­mo­šiū­nie­nė dir­ba pe­da­go­gi­nį dar­bą, vyk­do ak­ty­vią moks­li­nę veik­lą. Yra pa­skel­bu­si ne vie­ną moks­li­nę pub­li­ka­ci­ją Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je ci­vi­li­nio pro­ce­so bei ci­vi­li­nės tei­sės klau­si­mais. Kar­tu su ben­dra­au­to­riais pa­ren­gė nau­jau­sią ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­sės vado­vė­lį.

Šiuo me­tu E. Ta­mo­šiū­nie­nė ei­na part­ne­rys­tės pro­fe­so­rės pa­rei­gas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te. Kan­di­da­tė yra ak­ty­vi eks­per­ti­nė­je veik­lo­je, da­li­na­si pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis tei­sė­jais, da­ly­vau­ja tei­sės ak­tų ren­gi­mo dar­bo gru­pė­se, yra Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­te­to na­rė. Tei­sė­ja E. Ta­mo­šiū­nie­nė ak­ty­viai da­ly­vau­ja ir teis­mų sa­vi­val­do­je. Ji yra Eu­ro­pos veiks­min­go tei­sin­gu­mo ko­mi­si­jos na­rė. Nuo 2020 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sio ji Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rė, pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja.

Tei­sė­ja E. Ta­mo­šiū­nie­nė ko­le­gų api­bū­di­na­ma kaip pa­si­žy­min­ti ge­bė­ji­mu ope­ra­ty­viai spręs­ti pro­ble­mi­nius klau­si­mus, at­vi­ra, veik­li, at­sa­kin­ga ir darbš­ti tei­sė­ja. Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­ja pre­ten­den­tę pri­pa­ži­no vie­na tin­ka­miau­sių tap­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo teis­mo tei­sė­ja. E. Ta­mo­šiū­nie­nės il­ga­me­tė pro­fe­si­nė pa­tir­tis, su­kaup­ta ei­nant ad­vo­ka­to ir tei­sė­jo pa­rei­gas, ir pe­da­go­gi­nė moks­li­nė veik­la, as­me­ni­nės sa­vy­bės lei­džia jai pre­ten­duo­ti už­im­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, ši kan­di­da­tė reikš­min­gai pri­si­dė­tų for­muo­jant teis­mų prak­ti­ką Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to var­du pra­šau pa­lai­ky­ti kan­di­da­tės E. Ta­mo­šiū­nie­nės kan­di­da­tū­rą į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Į tri­bū­ną kvie­čia­me pa­čią kan­di­da­tę į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus E. Ta­mo­šiū­nie­nę.

E. TAMOŠIŪNIENĖ. La­ba die­na, pa­si­steng­siu kal­bė­ti trum­pai, kon­kre­čiai ir, ti­kiuo­si, aiš­kiai. Taip, kaip esu įpra­tu­si ra­šy­da­ma teis­mo spren­di­mus, esu įpra­tu­si elg­tis teis­mo po­sė­džių sa­lė­je. Na ir pa­si­steng­siu kal­bė­ti tur­būt dau­giau ne tei­si­ne, bet vi­siems su­pran­ta­ma kal­ba.

Bu­vo pri­sta­ty­ti pa­grin­di­niai ma­no biog­ra­fi­jos fak­tai. Jų ne­kar­to­siu. Už tų fak­tų sle­pia­si pa­tir­tis. Ta pa­tir­tis, ma­nau, nau­din­ga tiek man pa­čiai, tiek ga­lė­tų bū­ti nau­din­ga ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui, jei­gu tu­rė­čiau ga­li­my­bę pri­si­jung­ti ir tap­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja.

La­bai aiš­kiai su­vo­kiu Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo vaid­me­nį teis­mų sis­te­mo­je, aiš­kiai su­vo­kiu, ko­kia naš­ta ten­ka ir pa­vie­niams šio teis­mo tei­sė­jams. Jau bu­vo mi­nė­ta pa­grin­di­nė Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo už­duo­tis – for­muo­ti teis­mų prak­ti­ką. Tai nė­ra tik teis­mams reikš­min­gas da­ly­kas. Ma­nau, kad tai yra reikš­min­ga kiek­vie­nam iš mū­sų, ku­ris nu­spren­džia kreip­tis į teis­mą ar­ba ke­ti­na tai pa­da­ry­ti. Kiek­vie­nam iš mū­sų reikš­min­ga ta­da, kai mes ieš­ko­me at­sa­ky­mo, kaip ga­lė­tu­me ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses, ko­kio re­zul­ta­to iš teis­mo ga­lė­tu­me ti­kė­tis. Bū­tent čia ir yra pa­grin­di­nis Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo vaid­muo.

Ma­nau, kad Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo vaid­muo ne­ap­si­ri­bo­ja tik prak­ti­kos for­ma­vi­mu, tai yra kon­kre­čiai by­lų nag­ri­nė­ji­mo veik­la. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas vis dėl­to tu­rė­tų bū­ti pa­vyz­dys mums vi­siems, pa­vyz­dys že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mų tei­sė­jams tiek el­ge­sio, tiek eru­di­ci­jos pras­me. Tai­gi Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jui de­rė­tų tu­rė­ti pla­tes­nį in­te­re­sų ra­tą ir tuo da­lin­tis su ko­le­go­mis, gal­būt pla­tes­nia­me ra­te aiš­ki­nant žmo­nėms jų tei­ses, aiš­ki­nant ga­li­mus to­kių tei­sių gy­ni­mo bū­dus. Tai yra reikš­min­giau­sia Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo veik­los da­lis.

Jau bu­vo mi­nė­ta ir moks­li­nė ma­no tu­ri­ma pa­tir­tis, taip pat pa­tir­tis tei­sės ak­tų kū­ri­mo pro­ce­se. Šios veik­los ne­su nu­trau­ku­si. Ši veik­la yra nau­din­ga bū­tent kal­bant apie ga­li­mą pa­tir­ties sklei­di­mą, ga­li­mą da­li­ni­mą­si tiek su vi­suo­me­ne, tiek su ki­tais tei­sė­jais. Tie­siog yra de­monst­ruo­ja­mi tur­būt pla­tes­nio po­žiū­rio ele­men­tai ir yra ga­li­my­bė pa­si­sa­kant dėl tam tik­rų tei­sės ak­tų pro­jek­tų taip pat įver­tin­ti ir ga­li­mas tei­si­nes pa­sek­mes at­ei­ty­je. Aš ma­nau, kad mū­sų vals­ty­bė­je dar tik for­muo­ja­si tiek nuo­sek­li teis­mų prak­ti­ka, tiek gal­būt kal­bė­da­mi apie tei­sės ak­tus ir po­rei­kį juos keis­ti tu­rė­tu­me įver­tin­ti, ar vi­sais at­ve­jais yra rei­ka­lin­gas iš­sa­mus tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas, ar gal­būt kai ku­riais at­ve­jais pa­kak­tų ir tin­ka­mos tei­sės aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo prak­ti­kos ir tam ne­bū­tų bū­ti­na kiek­vie­ną kar­tą keis­ti įsta­ty­mą. Pro­tin­gas įsta­ty­mų aiš­ki­ni­mas taip pat yra di­de­lė ver­ty­bė.

Ir su­ri­zi­kuo­siu kal­bė­ju­si šiek tiek trum­piau ne­gu vi­si ki­ti pri­sis­ta­tę kan­di­da­tai at­sa­ky­ti į dau­giau ki­lu­sių klau­si­mų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, mes čia tu­rė­jo­me tik­rai daug rū­pes­čio dis­ku­tuo­da­mi apie pluoš­ti­nes ka­na­pes, apie pluoš­ti­nių ka­na­pių ga­mi­nius. Lie­tu­va ne vie­nin­te­lė apie tai daug dis­ku­tuo­ja. Tu­rė­jo­me čia ir Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mo spren­di­mą, ku­ris aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai pa­sa­kė, kad pluoš­ti­nių ka­na­pių ga­mi­niai, tei­sė­tai pa­ga­min­ti vie­no­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je, ne­ga­li bū­ti drau­džia­mi ki­to­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je. Tai­gi ga­li bū­ti lais­va pre­ky­ba. Kaip da­bar elg­tis ir kaip ži­no­ti as­me­nims, ku­rie įsi­gy­ja, kai Lie­tu­vos įsta­ty­mai tai trak­tuo­ja kaip nar­ko­ti­ką? Tuo tar­pu Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mas yra aiš­kiai pa­sa­kęs, kad tai net nė­ra joks nar­ko­ti­kas, o tu­ri bū­ti lais­vai pre­kiau­ja­ma ir už­tik­ri­na­mas lais­vas pre­kių ju­dė­ji­mas tarp ša­lių, įskai­tant ir pluoš­ti­nių ka­na­pių ga­mi­nius. Kaip da­bar to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je rei­kia elg­tis?

E. TAMOŠIŪNIENĖ. Aš ma­nau, tai klau­si­mas ne vi­sai tei­sė­jui pa­sek­mių pras­me. Tu­riu gal­vo­je, kad tei­sė­jui tek­tų spręs­ti tik ta­da, ka­da kil­tų pa­sek­mės. Ta­čiau, ma­no nuo­mo­ne, tur­būt rei­kė­tų pir­miau­sia ap­si­spręs­ti dėl tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo po­ky­čių ir tai yra po­li­ti­kų rei­ka­las. Čia tei­si­nių klau­si­mų gal­būt ir yra šiek tiek ma­žiau ne­gu ap­si­spren­di­mas pa­čios vals­ty­bės, ko­kiu ke­liu ei­ti, nes Eu­ro­pos Są­jun­gos Tei­sin­gu­mo Teis­mas, iš­sa­ky­da­mas sa­vo po­zi­ci­ją, pa­si­sa­kė dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų tai­ky­mo, ta­čiau jo­kiu bū­du ne­įsi­ter­pė į na­cio­na­li­nę sri­tį ar­ba vals­ty­bės su­ve­re­ni­te­tą. Ma­no nuo­mo­ne, pir­miau­sia rei­ka­lin­gas po­li­ti­nis spren­di­mas. Gal­būt gre­ta šio po­li­ti­nio spren­di­mo de­rė­tų ap­svars­ty­ti ir vi­sus tei­si­nius ke­lius, kaip tas spren­di­mas ga­lė­tų ir tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­di­na­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Ba­kas. Ruo­šia­si M. Da­nie­lė.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­ma kan­di­da­te, iš tik­rų­jų jū­sų biog­ra­fi­ja įspū­din­ga. Esa­te moks­li­nin­kė, tei­sė­ja, už­ima­te vie­ną aukš­čiau­sių pa­ko­pų Tei­sė­jų ta­ry­bo­je – esa­te pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja, bu­vo­te Ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kė.

Tie­siog no­riu jū­sų pa­klaus­ti, kaip taip at­si­ti­ko, kad per ga­na trum­pą lai­ką taip smu­ko pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mų sis­te­ma? Tei­sė­jų su­lai­ky­mai, ko­rup­ci­nės by­los. No­riu jū­sų pa­klaus­ti, kaip teis­mų sa­vi­val­da, ką ga­li pa­da­ry­ti, kad bū­tų ap­sau­go­ta vi­suo­me­nė ir teis­mai nuo ko­rup­ci­jos teis­muo­se? Ir ap­sau­go­ti pa­čius tei­sė­jus, kad jie bū­tų ger­bia­mi ir ra­mūs, kad jie ga­lė­tų ma­ty­ti pras­mę, kar­je­ros ga­li­my­bes.

E. TAMOŠIŪNIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Klau­si­mas ir lau­ktas, ir ne. Ma­nau, kad tai skau­di te­ma šiuo me­tu kiek­vie­nam tei­sė­jui, ku­ris vyk­do tei­sin­gu­mą. Skau­di te­ma dėl ke­lių prie­žas­čių. Skau­di te­ma, kad ke­le­tas ko­le­gų, ti­kė­ti­na, pa­sly­do, skau­di te­ma ir dėl tos tur­būt ten­kan­čios ne­šlo­vės vi­siems li­ku­siems tei­sė­jams. Mums, ku­rie kiek­vie­ną die­ną ei­na­me į teis­mo po­sė­džių sa­lę ir vyk­do­me tei­sin­gu­mą, tik­rai nė­ra leng­va at­lai­ky­ti ir vi­suo­me­nės spau­di­mą, at­lai­ky­ti tą ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, at­lai­ky­ti taip pat ir ki­tų vals­ty­bės val­džių po­žiū­rį į tei­sė­jus. Ta­čiau kal­bant apie tei­sė­jų sa­vi­val­dos vaid­me­nį šio­je sri­ty­je, no­riu pa­pra­šy­ti duo­ti lai­ko.

Nau­jo­ji Tei­sė­jų ta­ry­ba yra su­for­muo­ta tik lap­kri­čio mė­ne­sį. Mes jau ži­no­me ir ma­to­me kryp­tis, ku­rio­mis tu­rė­tu­me ei­ti, kad to­kios si­tu­a­ci­jos ne­pa­si­kar­to­tų, bet tam mums rei­kia, kaip ir mi­nė­jau, lai­ko. Mes tik­rai de­da­me, jau pra­dė­jo­me dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad bent ma­žais žings­ne­liais ga­lė­tu­me at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą teis­mais. Ne­si­ti­ki­me pa­si­ti­kė­ji­mo aukš­tu­mų vien dėl tos prie­žas­ties, kad teis­mų yra to­kia ne­dė­kin­ga pa­dė­tis – mes spren­džia­me žmo­nių li­ki­mus. Tik­rai yra žmo­nių, ku­rie nė­ra pa­ten­kin­ti mū­sų spren­di­mais ir jais ne­bus pa­ten­kin­ti nie­kada. Bet aš ti­kiuo­si, kad mums pa­vyks at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą tos vi­suo­me­nės da­lies, ku­ri duos mums pa­si­ti­kė­ji­mą ir avan­su ar­ba ver­tin­da­ma mū­sų dar­bus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia M. Da­nie­lė. Ruo­šia­si V. Val­kiū­nas.

M. DANIELĖ (LF). Ačiū. Man la­bai pa­ti­ko jū­sų pa­si­sa­ky­mas apie bu­vi­mą pa­vyz­džiu, tai, ma­nau, ir klau­si­mas bus ne­su­dė­tin­gas. Kaip ma­no­te, ko­kios po­zi­ci­jos tu­rė­tų lai­ky­tis Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas ma­ty­da­mas, kad ko­le­gos už­sie­nio ša­ly­se pri­im­a nu­si­kals­ta­mus spren­di­mus tar­nau­da­mi au­to­ri­ta­ri­niam re­ži­mui ir tap­da­mi ag­re­si­jos ir rep­re­si­jų įran­kiais?

E. TAMOŠIŪNIENĖ. Mes, bū­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės tei­sė­jais, ne­sa­me vie­ni, da­ly­vau­ja­me įvai­rio­se tei­sė­jų ben­druo­me­nė­se, tarp­tau­ti­nė­se ben­druo­me­nė­se, tai mū­sų ap­si­spren­di­mas nė­ra toks vie­nas­me­niš­kas. Mes, ma­tyt, tu­rė­si­me pri­si­dė­ti ir prie tarp­tau­ti­nių ben­druo­me­nių po­zi­ci­jos, ką mes ir da­ro­me, da­ly­vau­da­mi Eu­ro­pos tei­sė­jų tin­kle, iš­sa­ky­da­mi sa­vo po­zi­ci­ją. Kar­tais mes esa­me ap­kal­ti­na­mi, kad per­ne­lyg po­li­ti­kuo­ja­me. Iš­sa­ky­da­mi sa­vo nuo­mo­nę kiek­vie­ną kar­tą tu­ri­me pa­sver­ti, ar ne­per­žen­gė­me tei­sė­jo pro­fe­si­jai leis­ti­nų ri­bų, bet, ma­nau, po­zi­ci­ją ir pa­lai­ky­mą de­mo­kra­tinių vals­ty­bių tei­sė­jams gal­būt dėl pa­si­kė­si­ni­mo į jų ne­pri­klau­so­mu­mą ir ne­ša­liš­ku­mą pri­va­lo­me iš­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, jūs sa­ko­te, de­mo­kra­tinių vals­ty­bių, tai pra­šom at­sa­ky­ti. Kai sa­ko, dar dau­giau de­mo­kra­tijos, tai, va­di­na­si, nė­ra vi­siš­kos de­mo­kra­tijos. Jei­gu sa­ko, stik­li­nė ne­pil­na, dar rei­kia įpil­ti, tai ar ji pil­na? Tai yra de­mo­kra­tija pas mus ar nė­ra, jei­gu de­kla­ruo­ja­ma, kad dar dau­giau de­mo­kra­tijos, va­di­na­si, ne­pil­na kaž­ko­kia de­mo­kra­tija, bet nie­kas ne­apib­rė­žia, ku­rios vie­tos de­mo­kra­tijai trūks­ta. Jūs, kaip at­sto­vau­jan­ti kon­ser­va­ty­viai or­ga­ni­za­ci­jai ir, kaip jū­sų ko­le­gos čia sa­ko, pliu­ra­lis­ti­nei vals­ty­bei, o kas ne­su­tin­ka su šia pliu­ra­lis­ti­ne dok­tri­na, kas mo­nis­ti­nę pa­lai­ko… Tarp kit­ko, ir jūs pri­ima­te vi­sas nuo­mo­nes kaip pliu­ra­liz­mą, bet jums rei­kia dėl vie­no įsta­ty­mo nu­spręs­ti ir spren­di­mas tu­ri bū­ti vie­nas pri­im­tas, tai yra mo­niz­mas. Kaip čia, ar ne­pri­eš­ta­rau­ja vie­nas ki­tam ir tai nė­ra tei­si­nė ak­la­vie­tė? Ačiū.

E. TAMOŠIŪNIENĖ. Ne­ma­nau, kad ka­da nors at­si­dur­tu­me tei­si­nė­je ak­la­vie­tė­je. Tei­sė­jui tur­būt la­bai pa­pras­ta net ir at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą, ypač tei­sė­jui ci­vi­lis­tui. Ka­dan­gi mes ne­tu­ri­me ci­vi­li­nė­je by­lo­je vy­rau­jan­čios nuo­mo­nės, pats pro­ce­sas yra grin­džia­mas dvi­ša­liš­ku­mu. Jau pa­ti pro­ce­so pri­gim­tis le­mia, kad mes iš­klau­sy­si­me vi­sus. Va­di­na­si, mes su­da­ry­si­me są­ly­gas pa­si­sa­ky­ti vi­siems. Ir aš ne­la­bai pri­tar­čiau tai po­zi­ci­jai, kad mes tu­rė­tu­me iš anks­to įsta­ty­mu kaip nors ap­ri­bo­ti tą pa­si­sa­ky­mą. Ne, tai yra bū­tent di­džiau­sia pro­ce­so ver­ty­bė ir nuo Ro­mė­nų tei­sės lai­kų tai yra tai­ko­ma. Sa­ky­čiau, prin­ci­pais tik­rai mes esa­me pa­jė­gūs iš­spręs­ti kiek­vie­ną by­lą. Nė­ra teis­muo­se to­kių by­lų, ku­rių mes ne­ga­lė­tu­me iš­spręs­ti, net ir ma­ty­da­mi, kad gal­būt eg­zis­tuo­ja įsta­ty­mo spra­ga.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

E. TAMOŠIŪNIENĖ. (Bal­sai sa­lė­je) Dar dėl de­mo­kra­tijos ga­lė­čiau pra­tęs­ti: kal­bė­da­ma apie de­mo­kra­tines vals­ty­bes, tu­riu tik ke­le­tą pa­pras­tų pa­vyz­džių – tai bū­tent Vo­kie­ti­ją, Aust­riją, kiek tai bū­tų su­si­ję su pro­ce­si­niais įsta­ty­mais. Kal­ba­ma apie ko­dek­sus, ku­rie yra pri­im­ti 1895 me­tais, su la­bai ne­di­de­liais pa­kei­ti­mais jie ga­lio­ja iki šiol. Va­di­na­si, tai yra ver­ty­bė ir įsta­ty­mų nuo­sek­lu­mas, jų ne­kei­čia­mu­mas yra ver­ty­bė. Kal­bė­da­ma apie de­mo­kra­tiją, tu­riu gal­vo­je to­kio po­bū­džio pa­vyz­džius.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Da­bar jau tik­rai klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šššš, aš no­riu pa­klaus­ti. Man la­bai pa­tin­ka jū­sų at­sa­ky­mai – jie yra kon­kre­tūs, at­si­ri­bo­jant nuo po­li­ti­kos, jau­čia­si jū­sų adek­va­tu­mas ir pro­fe­sio­na­lu­mas. Jūs esa­te pa­skel­bu­si 30 moks­li­nių straips­nių ir man pa­ti­ko dėl pro­ce­so truk­mės klau­si­mų. Šiaip čia Sei­me ir­gi yra ne­ma­žai po­li­ti­kų, ku­rie vil­ki­na dėl tam tik­rų po­li­ti­nių di­vi­den­dų ir pa­na­šiai. Tai nė­ra ge­rai Lie­tu­vos eko­no­mi­nia­me gy­ve­ni­me ir pa­na­šiai. Aš no­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti, kai tu­rė­si­te nau­jas pa­rei­gas, aš ti­kiu, kad taip bus, ar pa­vyk­tų jums įgy­ven­din­ti bū­tent tuos klau­si­mus dėl pro­ce­so truk­mės? Ji iš tik­rų­jų Lie­tu­vos teis­muo­se yra šiek tiek il­go­ka vie­nais ar ki­tais at­ve­jais. Ačiū.

E. TAMOŠIŪNIENĖ. Kal­bant apie pro­ce­so truk­mę, nė­ra sie­kia­my­bė vien by­lą iš­nag­ri­nė­ti la­bai grei­tai. Aš mėgs­tu sa­ky­ti – tu­ri bū­ti grei­tai ir ge­rai. Va­di­na­si, ne­de­da­me ly­gy­bės žen­klo tarp kie­ky­bės ir ko­ky­bės. Di­des­nę da­lį aš ati­duo­čiau ko­ky­bei, tai yra ge­rai iš­nag­ri­nė­tai by­lai. Iš ki­tos pu­sės, aš vėl mėgs­tu sa­ky­ti, nie­kas ne­at­ei­na į teis­mą, pa­vyz­džiui, pas ma­ne as­me­niš­kai. Va­di­na­si, aš, kaip tei­sė­ja, tu­riu dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad ga­lė­čiau pa­da­ry­ti kaip įma­no­ma ge­riau, tai yra iš­nag­ri­nė­ti by­lą kaip įma­no­ma ge­riau, ir kar­tu jos ne­vil­kin­ti.

Mes tur­būt esa­me pir­mi Eu­ro­po­je pa­gal tam tik­rus sta­tis­ti­nius ro­dik­lius, ta­čiau, kal­bant apie by­lų nag­ri­nė­ji­mo truk­mę aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­me mes vis dėl­to tu­rė­tu­me teik­ti pri­ori­te­tą bū­tent ko­ky­bei ir dėl grįž­ta­mų­jų pa­sek­mių. Nes jei­gu mes kal­ba­me apie aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo iner­tiš­ką spren­di­mą, ti­kė­ti­na, jis ne­su­kels tam as­me­niui pa­gei­dau­ja­mų pa­sek­mių. Va­di­na­si, mes tur­būt ga­lė­tu­me šiek tiek nu­si­leis­ti pro­ce­so truk­mės at­žvil­giu, ta­čiau ne­vil­kin­da­mi by­los, ir pri­im­ti kaip įma­no­ma ge­res­nį spren­di­mą – iš­sa­miau iš­nag­ri­nė­ti by­lą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, vi­sai ne­se­niai su­da­rius ko­a­li­ci­ją ir Pre­zi­den­tui pa­tei­kus mi­nist­rų kan­di­da­tū­ras, dėl vie­nos kan­di­da­tės, tai yra bū­tent dėl tei­sin­gu­mo mi­nist­rės E. Dob­ro­vols­kos kan­di­da­tū­ros, ki­lo di­džiu­lis ažio­ta­žas. Dėl am­žiaus, iš­si­la­vi­ni­mo, ta­tui­ruo­čių ir ki­tų da­ly­kų. Man įdo­mu, ko­kia yra jū­sų nuo­mo­nė – jūs tei­gia­mai ar nei­gia­mai ver­ti­na­te tai, kad į mi­nist­ro pa­rei­gas at­ei­na žmo­gus kiek iš ša­lies? Ko­kie rei­ka­la­vi­mai, jū­sų nuo­mo­ne, tu­rė­tų bū­ti ke­lia­mi tei­sin­gu­mo mi­nist­rui? Gal tik­rai jam ne­de­ra tu­rė­ti ta­tui­ruo­čių ir yra bū­ti­na iš­lai­ky­ti ad­vo­ka­to eg­za­mi­ną raš­tu? O gal mi­nist­rei, ne­tu­rin­čiai ad­vo­ka­to li­cen­ci­jos, ne­de­rė­tų pri­im­ti ir ki­tų ad­vo­ka­tų prie­sai­kų?

E. TAMOŠIŪNIENĖ. Ma­nau, šie klau­si­mai pa­kan­ka­mai pla­čiai iš­dis­ku­tuo­ti vie­šo­jo­je erd­vė­je, į dau­gelį jų yra pa­teik­ti at­sa­ky­mai. Ma­no po­žiū­riu, iš­si­la­vi­ni­mas, be abe­jo­nės, yra ver­ty­bė. Bet jei­gu kal­ba­me apie mi­nist­rui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, for­ma­lių rei­ka­la­vi­mų nė­ra. Ma­tyt, pir­miau­sia tas as­muo, ku­ris pre­ten­duo­ja į tam tik­ras pa­rei­gas, tu­rė­tų pats sa­vi­kri­tiškai pa­žiū­rė­ti į sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir įsi­ver­tin­ti, ar jis tu­rės ga­li­my­bę šias pa­rei­gas at­lik­ti taip, kaip įma­no­ma ge­riau­siai. Jei­gu po­li­ti­kai nu­spręs­tų, tai, ma­tyt, to­kie rei­ka­la­vi­mai ga­lė­tų at­si­ras­ti. Yra už­sie­nio vals­ty­bė­se ir­gi įvai­rių pa­vyz­džių tiek dėl iš­si­la­vi­ni­mo, tiek tur­būt dėl prie­žas­čių, dėl ku­rių nu­trū­ko tam tik­rų mi­nist­rų kar­je­ra. Yra įvai­rių pa­vyz­džių. Bet vien iš­si­la­vi­ni­mo tu­rė­ji­mas ar­ba ne­tu­rė­ji­mas, ne­tu­rint tam tik­ros pa­tir­ties, ne­tu­rint no­ro nu­veik­ti ką nors ge­ra, vėl­gi ne­bū­tų pa­kan­ka­mas, ma­no nuo­mo­ne.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia S. Leng­vi­nie­nė.

S. LENGVINIENĖ (LF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui. 2020 me­tais pa­skelb­ta Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ata­skai­ta, ap­žvel­gian­ti tei­sės vir­še­ny­bės Eu­ro­pos vals­ty­bė­se prin­ci­pus. Ji Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos dar­bą įver­ti­no ge­rai. Bu­vo įvar­din­ta, kad Lie­tu­vos tei­sin­gu­mo sis­te­mo­je vyk­do­ma ne­ma­žai re­for­mų, da­ran­čių tei­gia­mą po­vei­kį veiks­min­gu­mui ir ko­ky­bei. Taip pat bu­vo iš­skir­tas vi­suo­me­nės teis­mi­nių ins­ti­tu­ci­jų ne­pri­klau­so­mu­mo su­vo­ki­mas, by­lų nag­ri­nė­ji­mo teis­muo­se spar­tu­mas bei Lie­tu­vos elek­tro­ni­nė by­lų val­dy­mo sis­te­ma. Ta­čiau, kai ku­rių Lie­tu­vos tei­si­nin­kų nuo­mo­ne, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ver­ti­ni­mas yra ga­na for­ma­lus ir ne­at­sklei­džia tik­ro­sios re­a­ly­bės. Jų nuo­mo­ne, bu­vo nu­ty­lė­ta apie men­ką vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą teis­mais, pas­ta­rų­jų me­tų val­dan­čių­jų ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo su­si­kir­ti­mus, Tei­sė­jų ta­ry­bos dar­bą, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ko­le­gi­jos dar­bą. Kaip jūs ver­tin­tu­mė­te šį nuo­mo­nių skir­tu­mą ir ko­kia bū­tų jū­sų nuo­mo­nė apie Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos dar­bą? Ačiū.

E. TAMOŠIŪNIENĖ. Man ži­no­ma ši Ko­mi­si­jos ata­skai­ta, ži­no­ma taip pat ir ta kri­tiš­ka nuo­mo­nė ata­skai­tos at­žvil­giu tiek, kiek tai yra su­si­ję su Lie­tu­vos vals­ty­be. Pir­miau­sia, ma­tyt, ver­ti­nant to­kios ata­skai­tos po­bū­dį, at­sa­ky­mas sly­pi jau pa­čia­me do­ku­men­to pa­va­di­ni­me „ata­skai­ta“. Va­di­na­si, tai yra for­ma­lus do­ku­men­tas, su­da­ro­mas klau­si­my­no pa­grin­du, ten nė­ra ga­li­my­bės dau­ge­liu at­ve­jų pa­teik­ti au­to­ri­te­tin­gas nuo­mo­nes, kri­tiš­kas nuo­mo­nes ar gal­būt dis­ku­tuo­ti tam tik­rais teis­mo ne­pri­klau­so­mu­mo, jo for­ma­vi­mo ar po­li­ti­nių spren­di­mų pri­ėmi­mo kon­teks­to klau­si­mais.

Dėl kri­tiš­kos po­zi­ci­jos ga­li­ma ir su­tik­ti, ir ne­su­tik­ti. Dis­ku­si­jos vi­sa­da yra ge­rai. Mums tik kai ku­riais at­ve­jais pri­trūks­ta ūpo ir jė­gų ko­rek­tiš­kai to­se dis­ku­si­jo­se da­ly­vau­ti. Bet dis­ku­si­jo­se kai ku­riais at­ve­jais ir gims­ta tie­sa. Ma­no to­kia po­zi­ci­ja.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. Po pa­tei­ki­mo nė­ra bal­suo­ja­ma. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti sau­sio 14 die­ną.

 

16.28 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Re­na­to Po­ciaus sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIVP-150 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Re­na­to Po­ciaus sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIVP-150. Pra­ne­šė­jas – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas J. Ne­ve­ro­vi­čius.

J. NEVEROVIČ. Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja ir Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mu, tei­kia Sei­mui siū­ly­mą nuo šių me­tų sau­sio 21 die­nos skir­ti po­ną R. Po­cių Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­ku.

Ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je Lie­tu­va iš­gy­ve­na is­to­ri­nių po­ky­čių eta­pą, pri­ima­mi kri­ti­niai spren­di­mai tiek mū­sų vals­ty­bės ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės, tiek ap­skri­tai ener­ge­ti­kos sek­to­riaus trans­for­ma­ci­jos ke­ly­je, kur vis svar­bes­ni tam­pa žie­di­nės eko­no­mi­kos, ža­lio­jo vys­ty­mo­si ir ino­va­ty­vu­mo ska­ti­ni­mo prin­ci­pai, sie­kiant am­bi­cin­gų kli­ma­to neut­ra­lu­mo tiks­lų. Šiems po­ky­čiams už­tik­rin­ti bū­ti­nas ko­ky­bi­nis VERT’o veik­los pro­ver­žis, svar­bu ne tik at­liep­ti, bet ir ak­ty­viai da­ly­vau­ti sek­to­riaus per­mai­nų pro­ce­se. Ener­ge­ti­kos sri­ty­je rei­ka­lin­gas ryž­tin­gas pro­gre­sy­vu­mas. Tu­ri­me mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti sa­vo stip­ry­bes ir pa­siek­tą kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą, kryp­tin­gai ska­tin­ti ža­lio­sios ener­ge­ti­kos plėt­rą, ino­va­ci­jas, in­ves­ti­ci­jas, orien­ta­ci­ją į tva­ru­mą ir veik­los efek­ty­vi­ni­mą, in­te­gralią ins­ti­tu­ci­jų bei ver­slo sek­to­riaus veik­lą. Ti­ki­me, kad rei­ka­lin­gą po­ky­tį pa­si­ry­žęs pa­siek­ti siū­lo­mas ta­ry­bos va­do­vas po­nas R. Po­cius. Kan­di­da­tas tu­ri rei­kia­mų ži­nių, ge­bė­ji­mų ir aiš­kią vi­zi­ją, kaip VERT ga­li pri­si­dė­ti prie stra­te­gi­nių vals­ty­bės ener­ge­ti­kos sek­to­riaus tiks­lų įgy­ven­di­ni­mo. Kan­di­da­tas tu­ri kon­kre­čių siū­ly­mų dėl elek­tros iš ne­sau­gių tre­čių­jų ša­lių elek­tri­nių pa­te­ki­mo į Lie­tu­vos rin­ką už­kar­dy­mo, ino­va­ci­jų ir ener­ge­ti­kos sis­te­mos efek­ty­vu­mo ska­ti­ni­mo, ši­lu­mos sek­to­riaus re­gu­lia­vi­mo su­pap­ras­ti­ni­mo, ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ma­ži­ni­mo rin­kos da­ly­viams ir ta­ry­bos veik­los to­bu­li­ni­mo.

Po­nas R. Po­cius yra su­kau­pęs il­ga­me­tės pa­tir­ties ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo sri­ty­je, pui­kiai pa­žįs­ta VERT’o veik­lą. Už­im­da­mas įvai­rias po­zi­ci­jas šio­je ins­ti­tu­ci­jo­je dir­ba 19 me­tų, iš jų 12 ėjo va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas. Nuo 2018 me­tų po­nas R. Po­cius bu­vo VERT’o na­rys, o nuo 2019 me­tų – pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas.

Kan­di­da­to veik­los pri­ori­te­tai ati­tin­ka Sei­mo pa­tvir­tin­tą Na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos ne­pri­klau­so­my­bės stra­te­gi­ją, Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to lū­kes­čius bei jo ke­lia­mos ge­ro­vės vals­ty­bės tiks­lus. Po­no R. Po­ciaus sky­ri­mas VERT’o pir­mi­nin­ku už­tik­rin­tų įstai­gos veik­los tęs­ti­nu­mą ir pri­si­dė­tų prie reikš­min­go veik­los su­ak­ty­vi­ni­mo.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to var­du pra­šau pa­lai­ky­ti tei­kia­mą kan­dida­tū­rą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jui. Į tri­bū­ną kvie­čia­me kan­di­da­tą į VERT’o pir­mi­nin­kus R. Po­cių.

R. POCIUS. Ger­bia­mas Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, iš­ties tu­rė­jau gar­bės sto­vė­ti šio­je tri­bū­no­je prieš po­rą me­tų, kuo­met bu­vau siū­lo­mas pre­ten­den­tu į ta­ry­bos na­rius. Per tą lai­ko­tar­pį nu­vei­kė­me tik­rai daug, pri­ėmė­me la­bai svar­bių spren­di­mų Lie­tu­vai ener­ge­ti­kos sri­ty­je. Pa­vyz­džiui, pri­im­tas spren­di­mas dėl sin­chro­ni­za­ci­jos pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo re­gio­ni­niu mas­tu kar­tu su Bal­ti­jos ša­lių ir Len­ki­jos re­gu­liuo­to­jais, ati­tin­ka­mi in­ves­ti­ci­niai spren­di­mai dėl iš­ma­nio­sios ap­skai­tos Lie­tu­vo­je die­gi­mo elek­tros sek­to­riu­je.

Ka­dan­gi Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas pri­sta­tė trum­pai ma­no kan­di­da­tū­rą, no­rė­čiau kon­cen­truo­tis ir pri­sta­ty­ti sa­vo įžval­gas dėl VERT’o ar­ti­miau­sių veik­los pri­ori­te­tų.

Kaip ži­no­me, šiuo me­tu ener­ge­ti­kos sek­to­rius ta­po ypač di­na­miš­kas, ste­bi­ma ener­ge­ti­kos sek­to­riaus trans­for­ma­ci­ja. Sie­kiant įgy­ven­din­ti ener­ge­ti­kos ža­lio­jo kur­so ir šva­rios ener­ge­ti­kos pa­ke­to rei­ka­la­vi­mus, ku­rie yra su­si­ję iš es­mės su re­gu­liuo­ja­mų sek­to­rių de­cen­tra­li­za­ci­ja ir ga­lu­ti­nio var­to­to­jo įga­li­ni­mu ly­gia­ver­tė­mis są­ly­go­mis da­ly­vau­ti re­gu­liuo­ja­mo­se rin­ko­se, VERT’o vaid­muo tam­pa la­bai ak­tu­a­lus ir la­bai svar­bus, nes iš­ties tu­rės bū­ti įgy­ven­din­ti la­bai svar­būs spren­di­mai, ku­rie yra su­si­ję su ga­mi­nan­čio var­to­to­jo to­les­niu ska­ti­ni­mo sche­mos įgy­ven­di­ni­mu, taip pat su ener­ge­ti­kos ben­druo­me­nių kū­ri­mu­si, ir ki­ti la­bai svar­būs spren­di­mai dėl lanks­taus pa­slau­gų tei­ki­mo. Iš­ties VERT’o at­ei­ties kon­cep­ci­niai spren­di­mai taps la­bai ak­tu­a­lūs. Ka­dan­gi tų pri­ori­te­tų yra ga­na ne­ma­žai, pa­si­steng­siu pri­sta­ty­ti bent po vie­ną de­ta­liau pa­gal re­gu­liuo­ja­mus sek­to­rius.

Pir­miau­sia no­rė­čiau pra­dė­ti nuo ža­lio­jo kur­so įgy­ven­di­ni­mo. Čia yra ke­le­tas to­kių pa­grin­di­nių ko­lo­nų, ma­no ver­ti­ni­mu. Pir­miau­sia VERT tu­rė­tų kon­cen­truo­tis į Eu­ro­pos Są­jun­gos tin­klų ko­dek­sų tin­ka­mą įgy­ven­di­ni­mą. Iš tie­sų mes tu­ri­me tiek tech­ni­nius, tiek rin­kos tin­klų ko­dek­sus, jie yra la­bai svar­būs ku­riant elek­tros ir gam­ti­nių du­jų rin­kas.

An­tra už­duo­tis yra ta, kad tu­ri bū­ti su­kur­ti re­gu­lia­ci­niai me­cha­niz­mai, ku­rie ska­tin­tų įmo­nes in­ves­tuo­ti į nau­jas tech­no­lo­gi­jas, ypač į ap­lin­ką tau­so­jan­čias tech­no­lo­gi­jas, ir ati­tin­ka­mai ska­tin­tų įmo­nes vys­ty­ti nau­jas ino­va­ci­jas, kad įmo­nės ne­bi­jo­tų eks­pe­ri­men­tuo­ti, ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je dieg­ti įvai­rias nau­jo­ves ir dėl to ne­bū­tų tai­ko­mos ati­tin­ka­mai sank­ci­jos.

Tre­čias da­ly­kas yra at­si­nau­ji­nan­čių sek­to­rių plėt­ra, at­si­nau­ji­nan­čių sek­to­rių pa­ska­ta. Kal­bu ne vien kai­no­da­ros pras­me, bet kal­bu ir vi­sais tei­sės ak­tų reg­la­men­ta­vi­mo klau­si­mais, kad bū­tų ska­ti­na­mos sklan­des­nės in­ves­ti­ci­jos į at­si­nau­ji­nan­čios ge­ne­ra­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo pro­ce­sus.

Dar vie­nas tur­būt la­bai svar­bus… tai yra tu­rė­tų bū­ti pri­im­ti spren­di­mai, ska­ti­nan­tys įmo­nes in­ves­tuo­ti į in­ves­ti­ci­jas, ku­rios yra skir­tos efek­ty­vu­mui ir ati­tin­ka­mai ener­gi­jai tau­py­ti, nes vi­si tur­būt ži­no­me, kad pa­ti pi­giau­sia ener­gi­ja yra ta, ku­ri nė­ra su­var­to­ta. Čia iš tik­rų­jų tur­būt to­kie pri­ori­te­tai.

Ant­ras iš pa­grin­di­nių dar­bų yra ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas for­muo­jant Lie­tu­vos po­zi­ci­ją dėl elek­tros im­por­to iš ne­sau­gio­se bran­duo­li­nė­se elek­tri­nė­se pa­ga­min­tų įren­gi­nių. Tur­būt jums teko gir­dė­ti, VERTʼo po­zi­ci­ja yra su­for­mu­luo­ta, bet ati­tin­ka­mai mes esa­me pa­tei­kę siū­ly­mus mū­sų Bal­ti­jos ša­lių re­gu­liuo­to­jams bei Len­ki­jos re­gu­liuo­to­jui bū­tent dėl siū­ly­mų, kaip rei­kė­tų to­bu­lin­ti me­to­di­ką, bei „Lit­gri­dui“, ku­rie pa­si­da­li­no su per­da­vi­mo ope­ra­to­riu­mi. Ma­nau, kad to­liau tu­rė­tu­me ak­ty­viai tęs­ti bū­tent šį dar­bą.

At­lie­kų sek­to­riaus re­gu­lia­vi­mas. Jei­gu ger­bia­mi Sei­mo na­riai pa­ves VERTʼui to­kią fun­kci­ją, tai ir­gi yra ga­na svar­bus pri­ori­te­tas. Šiuo at­ve­ju kai­no­da­ra tu­rė­tų bū­ti orien­tuo­ta to­kia, ku­ri pri­ori­te­to tvar­ka, be abe­jo, pir­miau­sia ska­tin­tų gy­ven­to­jus rū­šiuo­ti at­lie­kas.

Su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo klau­si­mai taps ypač ak­tu­a­lūs 2022 me­tų pa­bai­go­je, kai VERT tu­rės pri­im­ti es­mi­nį spren­di­mą dėl bū­tent ter­mi­na­lo veik­los mo­de­lio po 2024 me­tų. Iš­ties tu­rė­si­me la­bai ati­džiai iš­ana­li­zuo­ti ir pri­im­ti pa­čią pa­trauk­liau­sią al­ter­na­ty­vą, ku­rios pa­grin­du bū­tų to­liau vyk­do­ma su­skys­tin­tų­jų du­jų veik­la. Tam, kad vis dėl­to di­din­tu­me ter­mi­na­lo veik­los kon­ku­ren­cin­gu­mą, ma­no nuo­mo­ne, tu­rė­tų bū­ti įdieg­ta ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mų auk­cio­no sis­te­ma, ku­ri ypač tu­rė­tų tap­ti ak­tu­a­li įgy­ven­di­nus Lie­tu­vos ir Len­ki­jos du­jų jung­tį, kai ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mai ga­li tap­ti per ma­ži bū­tent im­por­tuo­ja­mų gam­ti­nių du­jų ap­im­tims ir ga­li bū­ti rei­ka­lin­gi auk­cio­nai, kad bū­tent šis ati­tin­ka­mas kie­kis du­jų ga­lė­tų pra­te­kė­ti pro ter­mi­na­lą. Taip mes tu­rė­tu­me nau­dos ar­ba pa­pil­do­mų pa­ja­mų, ku­rios ga­lė­tų ma­žin­ti sau­gu­mo de­da­mą­ją, ku­ri šian­dien yra tai­ko­ma mū­sų gam­ti­nių du­jų var­to­to­jams.

Ši­lu­mos sek­to­rius, be abe­jo, yra vie­nas iš jaut­riau­sių re­gu­liuo­ja­mų sek­to­rių ir čia rei­kalin­gos, ma­no ver­ti­ni­mu, taip pat es­mi­nės per­žiū­ros. Tie­sa, ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad šian­dien VERT pri­ėmė spren­di­mą dėl kai­no­da­ros to­bu­li­ni­mo. Kai­no­da­ra tam­pa iš­ties pa­pras­tes­nė, lanks­tes­nė. Kas yra svar­biau­sia bū­tent sie­kiant tų pa­grin­di­nių tiks­lų, ku­rie yra jau įgy­ven­din­ti elek­tros ir gam­ti­nių du­jų sek­to­riu­je, tai ska­ti­na­ma­sis me­cha­niz­mas, ku­ris leis­tų įmo­nėms efe­kty­viai vyk­dy­ti sa­vo veik­lą ir taip ma­žin­ti kaš­tus, ga­liau­siai su­ma­žin­ti kai­nas ga­lu­ti­niams var­toto­jams.

Ži­no­ma, ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ma­ži­ni­mas yra la­bai ak­tu­a­lus klau­si­mas ir jis tu­rė­tų bū­ti iš es­mės kon­cep­ciš­kai spren­džia­mas at­ei­ty­je. Iš­ties mes gau­na­me ne­ma­žai rin­kos da­ly­vių pa­siū­ly­mų ir pa­sta­bų, kad šiuo me­tu ata­skai­tų ap­im­tys yra ga­na di­de­lės, jos su­ku­ria di­de­lę ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą rin­kos da­ly­viams. Ma­nau, ka­dan­gi sek­to­riai ta­po la­bai di­na­miš­ki ir duo­me­nys, ku­rie tu­ri bū­ti ren­ka­mi, nuo­lat tu­rė­tų bū­ti per­žiū­ri­mi, VERT tu­rė­tų tap­ti ta lanks­čia ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri tu­rė­tų re­gu­lia­riai per­žiū­rė­ti bū­tent ren­ka­mų duo­me­nų ap­im­tis ir ati­tin­ka­mai taip su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą rin­kos da­ly­viams.

Taip pat la­bai svar­bus elek­tros li­be­ra­li­za­vi­mo klau­si­mas, kaip ži­no­ma, pra­si­dė­jęs pra­ei­tais me­tais. Įvy­ko pir­mas eta­pas, ta­čiau at­ei­ty­je lau­kia ant­ras ir tre­čias, tur­būt du pa­grin­di­niai eta­pai, per ku­riuos var­to­to­jai tu­rės pa­si­rink­ti ne­pri­klau­so­mus tie­kė­jus. Bū­tent ant­ra­me eta­pe tai bus dau­giau ne­gu 700 tūkst. elek­tros ener­gi­jos var­to­to­jų, iš tik­rų­jų la­bai žen­klus skai­čius. Ma­no nuo­mo­ne, VERT tu­rė­tų bū­ti pa­grin­di­nė ir cen­tri­nė ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri už­si­im­tų bū­tent var­to­to­jų sa­viš­vie­ta ir švies­tų var­to­to­jus, aiš­kin­tų var­to­to­jams bū­tent elek­tros sek­to­riaus li­be­ra­li­za­vi­mo klau­si­mus, pa­aiš­kin­tų, ko­dėl yra tai da­ro­ma, ko­kia yra nau­da, ir ati­tin­ka­mai at­sa­ky­tų į vi­sus ki­lu­sius klau­si­mus. Ki­taip sa­kant, ins­ti­tu­ci­ja tu­rė­tų ei­ti ak­ty­viai į var­to­to­ją tam, kad li­be­ra­li­za­vi­mo pro­ce­sas tap­tų ga­na sklan­dus. Aiš­ku, šian­dien ma­to­me tam tik­rų pro­ble­mų ir tei­sės ak­tuo­se. Iš­ties pa­teik­si­me sa­vo siū­ly­mus tam, kad ši­tas pro­ce­sas bū­tų įgy­ven­din­tas kiek įma­no­ma sklan­džiau.

Trum­pai api­ben­dri­nant – VERT’ui iš­šū­kių per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus tik­rai bus daug, ta­čiau, jei­gu, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, su­lauk­siu jū­sų pa­lai­ky­mo, ma­nau, jog tu­ri­ma ma­no eks­per­ti­nė pa­tir­tis ir va­do­va­vi­mo pa­tir­tis leis tin­ka­mai va­do­vau­ti VERT’ui bei pri­si­dė­ti prie vie­nos pa­žan­giau­sių ir efek­ty­viau­sių ener­gi­jos rin­kų su­kū­ri­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Tai­gi dė­ko­ju už jū­sų dė­me­sį ir esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į jums iš­ki­lu­sius klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, ger­bia­mas kan­di­da­te. Ka­dan­gi jū­sų už­si­ra­šė pa­klaus­ti ir­gi la­bai daug Sei­mo na­rių, tai dar kar­te­lį pri­me­nu, kad klaus­ti – 1 mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – 2 mi­nu­tės. Pir­mas klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Vi­suo­me­nei ky­la klau­si­mų dėl pri­im­to spren­di­mo pre­mi­juo­ti vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mos mo­no­po­li­nės įmo­nės va­do­vus ben­dro­vės ak­ci­jo­mis. Įta­ri­mų ke­lia ir tai, jog aki­vaiz­džiai ven­gia­ma at­skleis­ti, ko­kius tiks­liai ro­dik­lius re­gu­liuo­ja­mos įmo­nės va­do­vai tu­rės pa­siek­ti, no­rė­da­mi gau­ti pre­mi­jas ak­ci­jo­mis. Aš ma­nau, su­tik­si­te, kad vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mos įmo­nės pri­ima­mi spren­di­mai tu­ri bū­ti ne tik tei­sė­ti, bet ir tei­sin­gi. De­ja, ma­to­me, kad įmo­nės pa­si­rink­ta tak­ti­ka tik di­di­na ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ir abe­jo­nes jos val­dy­mo or­ga­nais. Bū­tų ge­rai iš­girs­ti la­bai aiš­kią ir ne­dvip­ras­miš­ką VERT’o po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu. Ačiū.

R. POCIUS. Dė­ko­ju už jū­sų klau­si­mą. Iš tie­sų la­bai ak­tu­a­lus klau­si­mas. Pa­ban­dy­siu pa­dė­lio­ti sa­vo su­pra­ti­mą ir ar­gu­men­ta­ci­ją. Iš tie­sų šian­dien tu­ri­me re­gu­lia­ci­nį me­cha­niz­mą to­kį, ku­ris iš tik­rų­jų ge­ne­ruo­ja įmo­nėms pel­ną ar­ba pa­ja­mas nuo re­gu­liuo­ja­mos ver­tės tur­to, ku­ris yra in­ves­tuo­tas bū­tent į re­gu­liuo­ja­mas pa­slau­gas. Šiuo at­ve­ju, ma­no ver­ti­ni­mu, to­kia sche­ma, ku­ri ska­ti­na pre­mi­juo­ti ak­ci­jo­mis, su­ku­ria tam tik­rą vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų pro­ble­mą, nes šiuo at­ve­ju įmo­nių va­do­vai, tu­rė­da­mi ak­ci­jų, yra su­in­te­re­suo­ti kiek įma­no­ma dau­giau pūs­ti įmo­nių tur­tą, apie ku­rį aš kal­bė­jau, nuo ku­rio yra skai­čiuo­ja­ma grą­ža, to­kiu tiks­lu, kad tu­rė­tų di­des­nį ak­ci­jų pa­ja­min­gu­mą. Ma­no ver­ti­ni­mu, to­kios sche­mos ne­tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos ir as­me­niš­kai žiū­riu į tai kri­tiš­kai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­ma­sis pre­ten­den­te, le­ga­lios mo­no­po­li­jos ar­ba mo­no­po­li­nės pa­slau­gos tu­ri bū­ti re­gu­liuo­ja­mos, bet jūs ir­gi esa­te mo­no­po­li­nis re­gu­liuo­to­jas, to­dėl no­rė­čiau pa­klaus­ti apie jū­sų su­ku­ria­mą ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą ir kaš­tus. Štai du pa­vyz­džiai. Es­ti­ja sa­vo ši­lu­mos ga­my­bos sek­to­riu­je re­gu­liuo­ja tik­tai tas įmo­nes, ku­rios vir­ši­ja pa­gal kai­ną sek­to­riaus vi­dur­kį. Mes re­gu­liuo­ja­me vi­sas iš­ti­sai, net ma­žiau­sių re­gio­nų įmo­nes, to­dėl at­ski­ro­se ma­žo­se sa­vi­val­dy­bė­se pri­rei­kia at­ski­ro eta­to vien tam, kad ben­drau­tų su jū­sų ta­ry­ba. Ant­ra­sis pa­vyz­dys yra at­lie­kų tvar­ky­mo cen­trų re­gu­lia­vi­mas, ku­ris ga­li­mai bus ki­tais me­tais per­da­vus var­tų mo­kes­čio kon­tro­lę jums. Te­nai, įsta­ty­mo pro­jek­te, yra nu­ma­ty­ta vi­są 1 % RATCʼų pa­ja­mų skir­ti re­gu­lia­to­riui kaip ko­mi­si­nį mo­kes­tį, ki­taip sa­kant. Kaip jūs ver­ti­na­te ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą, ar tik­rai tu­ri kai­nuo­ti 1 % vi­sų pa­slau­gų jū­sų pa­slau­gos kaip re­gu­lia­to­riaus? Ačiū.

R. POCIUS. Dė­ko­ju už jū­sų klau­si­mą. Iš­ties įdo­mus klau­si­mas. Aš ma­nau, kad sa­vo pri­sta­ty­me ban­džiau pa­mi­nė­ti tai, kad vis dėl­to pri­ori­te­tas tu­rė­tų bū­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ma­ži­ni­mas. Čia vie­nas tur­būt yra iš už­da­vi­nių, ku­rį tu­ri­me spręs­ti.

Ant­ras klau­si­mas dėl 1 %. Kon­kre­čiai kal­bant, kiek aš ži­nau, yra pa­teik­ti kon­kre­tūs kaš­tų skai­čia­vi­mai ta­ry­bai, kiek bū­tų rei­ka­lin­ga eks­per­tų, ko­kios bū­tų rei­ka­lin­gos ati­tin­ka­mai prie­mo­nės ir ko­kie bū­tų kaš­tai, tai sten­gia­mės pa­grįs­ti, ko­dėl mums rei­ka­lin­gos ši­tos pa­ja­mos. Kal­bant apie pa­čios ad­mi­nist­ra­vi­mo naš­tos ma­ži­ni­mo as­pek­tą, iš tik­rų­jų la­bai svar­bu yra pa­mi­nė­ti skait­me­ni­za­ci­ją. Iš tik­rų­jų at­ei­ty mes la­bai kreip­si­me į tai dė­me­sį ir dirb­ti­nio in­te­lek­to įdie­gi­mo ins­ti­tu­ci­joje, kad žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti pro­gra­mo­mis, ana­li­zuo­jant įmo­nių pa­teik­tus duo­me­nis. To­kiu bū­du bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti ati­tin­ka­mai ins­ti­tu­ci­jos kaš­tų ir, kaip jūs ir mi­nė­jo­te, rin­kos da­ly­vių įna­šų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si A. Vyš­niaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs mi­nė­jo­te, kad vie­na iš jaut­riau­sių jū­sų re­gu­lia­vi­mo sri­čių yra ši­lu­ma ir kad steng­si­tės da­ry­ti pa­pras­tes­nę kai­no­da­rą. Ma­no klau­si­mas yra toks. Da­bar daž­nai, ypač sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rios tu­ri pri­va­tų ūkį, VERT nė­ra sa­vi­val­dy­bių są­jun­gi­nin­kė. Kaip pa­vyz­dį pa­saky­siu. „Tra­kų ener­gi­ja“, še­šerius me­tus yra vie­na­ša­liš­kai nu­sta­ty­ta kai­na, VERT au­di­tuo­ja „Tra­kų ener­gi­ją“ be­veik tiek pat me­tų, kiek vie­na­ša­liš­kai nu­sta­ty­ta kai­na. Tie ter­mi­nai bu­vo vi­są lai­ką ati­dė­lio­ja­mi. Pui­kiau­siai su­pran­ta­te, kad ta me­to­di­ka yra ga­na su­dė­tin­ga – bio­ku­ro de­da­mo­sios, du­jų kai­nos san­ty­kis. Kaip jūs efek­ty­vin­si­te ir kaip kei­si­te to­kią si­tu­a­ci­ją ši­lu­mos ūky­je, nes ši­lu­mos tie­ki­mas yra vie­na iš pla­čiau­siai tei­kia­mų pa­slau­gų gy­ven­to­jams?

R. POCIUS. Dė­ko­ju už jū­sų klau­si­mą. Iš­ties la­bai svar­bus klau­si­mas. Pir­miau­sia tur­būt rei­kė­tų pra­dė­ti nuo to, kad sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų glau­džiau ben­dra­dar­biau­ti su VERT’u ar­ba VERT su sa­vi­val­dy­bė­mis ši­tuo klau­si­mu. Vie­nas iš ši­tų žings­nių, ku­riuos šian­dien at­li­ko VERT, tai yra kai­no­da­ros ma­ži­ni­mas. Kaip jūs tei­sin­gai įvar­di­no­te, prieš tai bu­vu­si me­to­di­ka bu­vo ga­na su­dė­tin­ga, ne­su­pran­ta­ma sa­vi­val­dy­bėms. Da­bar ji ta­po kur kas pa­pras­tes­nė.

Kal­bant apie vie­na­ša­liš­ką kai­nų nu­sta­ty­mą, tur­būt rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad VERT yra eko­no­mi­nis re­gu­liuo­to­jas. Iš­ties yra žiū­ri­ma iš abie­jų pu­sių, sie­kiant iš­lai­ky­ti ba­lan­są, tiek iš var­to­to­jo per­spek­ty­vos, bet ly­giai taip pat yra la­bai svar­bu ir iš įmo­nės per­spek­ty­vos, kad įmo­nės tu­rė­tų fi­nan­si­nių, tech­no­lo­gi­nių ir va­dy­bi­nių pa­jė­gu­mų vyk­dy­ti sa­vo veik­lą. Nes jei­gu bus iš tik­rų­jų to­kia si­tu­a­ci­ja, kad kai­nos bus nu­spaus­tos iki to­kio ly­gio, kad įmo­nės ne­su­ge­bės ar­ba ne­ga­lės at­lik­ti bū­ti­nų in­ves­ti­ci­jų į ši­lu­mos ūkį, tai tu­rės la­bai rim­tų pa­sek­mių dėl ši­lu­mos ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mo ir ap­skri­tai dėl pa­slau­gos tei­ki­mo. Iš tik­rų­jų la­bai svar­bu iš­lai­ky­ti tą ba­lan­są, kad bū­tų ir var­to­to­jo in­te­re­sai ap­gin­ti, bet iš ki­tos pu­sės žiū­ri­ma, kad įmo­nė ga­lė­tų vyk­dy­ti sa­vo veik­lą su tu­ri­mais pa­kan­ka­mais re­sur­sais.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Vyš­niaus­kas, jo po­sė­džių sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da ki­tas klau­sian­ty­sis – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, aš jū­sų pa­klau­siu kaip var­to­to­jas, nes daug kal­ba­ma apie vi­so­kias ino­va­ci­jas ir ki­tus da­ly­kus. Jūs nau­jas va­do­vas, o aš esu vie­nas iš ener­gi­jos var­to­to­jų. Tai ką aš kaip var­to­to­jas iš­lo­šiu, ga­vęs nau­ją ta­ry­bos pir­mi­nin­ką? Ačiū. La­bai kon­kre­čiai.

R. POCIUS. Aš ma­nau, kad dėl idė­jų, ku­rias pri­sta­čiau, ga­lu­ti­nis var­to­to­jas tik­rai tu­rė­tų gau­ti nau­dą, žiū­rint sis­te­miš­kai, per vi­sų idė­jų įgy­ven­di­ni­mą, tai yra per rin­kos kū­ri­mo me­cha­niz­mus, ku­rie re­a­liai įga­li­na di­des­nę kon­ku­ren­ci­ją. Pa­tį var­to­to­ją įga­li­na įsi­jung­ti į rin­ką, ak­ty­viai da­ly­vau­ti rin­ko­je. Kaip ir mi­nė­jau prieš tai, tie pa­tys ga­mi­nan­tys elek­tros ener­gi­jos var­to­to­jai, pa­vyz­džiui, sa­ky­ki­me, ar­ba ren­kan­tis elek­tros ener­gi­jos tie­kė­ją. Šiuo at­ve­ju, jei­gu VERT’o vaid­muo bus la­bai ak­ty­vus ir var­to­to­jas iš­ties gaus jam rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją, ma­no ver­ti­ni­mu, tai yra la­bai svar­bu ir ati­tin­ka­mai ga­liau­siai var­to­to­jas tu­rės tam tik­rą pri­dė­ti­nę ver­tę.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si V. Val­kiū­nas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ta­ry­bos veik­los tiks­lai ir funk­ci­jos yra vie­na ei­lu­tė (8.1) – tvir­ti­na vals­ty­bės re­gu­liuo­ja­mų kai­nų nu­sta­ty­mus ir pa­na­šiai. Yra toks keis­tas reiš­ki­nys – Eu­ro­po­je įves­tas ka­ran­ti­nas, elek­tros ir du­jų var­to­ji­mas yra iš­au­gęs. Ku­rie var­to­to­jai ne­iš­ei­na iš na­mų, dir­ba iš na­mų – au­to­ma­tiš­kai tas var­to­ji­mas yra iš­au­gęs. Bet, kiek aš su­pran­tu, kai var­to­ji­mas yra iš­au­gęs, kai­nos ne­tu­rė­tų bū­ti pa­ki­lu­sios, kaip įvy­ko da­bar. Ir vi­suo­me­nė, smul­ku­sis ver­slas su­re­a­ga­vo, nes tai ei­na jiems per ki­še­nę. Kaip šiuo at­ve­ju jūs re­a­guo­tu­mė­te į to­kį įvy­kį? Ačiū.

R. POCIUS. Dė­ko­ju už jū­sų klau­si­mą. Iš­ties jūs la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė­te, kad yra to­kia re­gu­lia­vi­mo spe­ci­fi­ka, kai ta­ri­fai pri­klau­so bū­tent nuo su­var­to­ji­mo ap­im­ties – kuo ap­im­tis yra di­des­nė, tuo ta­ri­fas tu­ri ten­den­ci­ją ma­žė­ti. Bet la­bai svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad apie to­kį prin­ci­pą mes kal­ba­me kon­kre­čiai in­fra­struk­tū­ros da­ly­je, bū­tent re­gu­liuo­ja­mo­jo­je in­fra­struk­tū­ros da­ly­je. O ga­lu­ti­nį ta­ri­fą su­da­ro ne tik in­fra­struk­tū­ros kaš­tai, bet di­de­lę įta­ką (pa­vyz­džiui: elek­tra – 50 %, du­jos – net dau­giau, pir­mo­je gru­pė­je – net 80 %) tu­ri pa­ties pro­duk­to kai­na, tai yra ar­ba elek­tros ener­gi­jos kai­na, ar­ba gam­ti­nių du­jų kai­na. Jei­gu bir­žo­se yra ten­den­ci­ja, kad pa­ties pro­duk­to kai­na au­ga, tai iš tik­rų­jų tu­ri nei­gia­mą įta­ką ir ga­lu­ti­niam ta­ri­fui. Ki­taip sa­kant, ky­la ir ga­lu­ti­nė kai­na. Bet in­fra­struk­tū­ros da­ly­je, jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te, to­kiu at­ve­ju ta­ri­fų ly­gis ma­žė­tų.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, ką jūs be­sa­ky­tu­mė­te, vi­si ži­no, kad vi­sa at­si­nau­ji­nan­ti ener­ge­ti­ka kol kas yra nuos­to­lin­ga ir ne­ga­li bū­ti efek­ty­vi. Ža­lia­sis kur­sas – tai plė­ši­ka­vi­mas ir sek­tan­tų žai­di­mas. Ar su­stab­dy­si­te ša­lies gy­ven­to­jų ir ver­slo api­plė­ši­mą per­kant elek­tros ener­gi­ją iš bran­ges­nių ne­gu bir­žo­je šal­ti­nių, pa­vyz­dys: bir­žo­je – 4 cen­tai, sau­lės ener­ge­ti­ka – 15 cen­tų.

Ki­tas klau­si­mas: vals­ty­bi­nė įmo­nė „Ig­ni­tis“ iki Nau­jų­jų me­tų agi­ta­vo: jei­gu jūs ne­per­si­re­gist­ruo­si­te į ki­tą elek­tros tie­kė­ją, jums elek­tra pa­brangs. Ma­no nuo­mo­ne, bu­vo ci­niš­kas vals­ty­bi­nės įmo­nės pa­reiš­ki­mas vi­sai ša­liai: mes ne­gin­si­me jū­sų! Ne tai, kad sa­ky­tų, jog vi­sa­da mū­sų elek­tros ener­gi­ja bus pi­giau­sia, nes mes esa­me vals­ty­bi­nė įmo­nė, bet bė­ki­te nuo mū­sų, bė­ki­te pas ki­tus. Ačiū.

R. POCIUS. Dė­ko­ju už jū­sų klau­si­mus. Iš­ties kal­bant apie ža­li­ą­jį kur­są ir at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką tur­būt ten­ka kon­sta­tuo­ti, kad, pa­vyz­džiui, vė­jo ener­ge­ti­ka, ar­ba vė­jo ge­ne­ra­ci­ja, nė­ra bran­ges­nė ne­gu bir­ža. Tai iš tik­rų­jų liu­di­ja pra­ėju­siais me­tais VERTʼo at­lik­tas auk­cio­nas, ku­ria­me bu­vo pa­siū­ly­tas nu­li­nis prie­das prie rin­kos kai­nos, va­di­na­si, tie da­ly­viai, net trys da­ly­viai, ku­rie pa­siū­lė nu­li­nį prie­dą, ne­pra­šė jo­kios pa­ra­mos iš vals­ty­bės. Jie su­ti­ko su ta są­ly­ga, kad juos ten­kins rin­kos kai­na ir, ki­taip sa­kant, ne­bran­gins kai­nos vi­siems li­ku­siems var­to­tojams. Teig­ti, kad šian­dien at­si­nau­ji­nan­ti ener­ge­ti­ka yra bran­ges­nė, gal­būt nė­ra vi­siš­kai ob­jek­ty­vu.

Kal­bant apie tie­kė­jo pa­si­rin­ki­mą, rei­kė­tų tur­būt at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad šian­dien tei­sės ak­tai nu­ma­to to­kį me­cha­niz­mą, kad jei­gu var­to­to­jas yra ne­pa­si­rin­kęs ne­pri­klau­so­mo tie­kė­jo, jam prie re­gu­liuo­ja­mos kai­nos yra tai­ko­mas 25 % ant­kai­nis. Čia yra įsta­ty­mi­nė nuo­sta­ta, aiš­ku, bū­tent at­si­žvel­gia­ma į ki­tų ša­lių prak­ti­ką sie­kiant ska­tin­ti var­to­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti rin­ko­je, bū­ti ak­ty­viems, ieš­ko­ti ne­pri­klau­so­mų tie­kė­jų. Il­ga­lai­kėje per­spek­ty­vo­je tie var­to­to­jai, kurie pa­si­ren­ka tie­kė­ją, iš­lo­šia. Čia yra gry­nai įsta­ty­mi­nė nuo­sta­ta ir aš ma­nau, kad bū­tent ir „Ignitis“, rem­da­ma­sis šia nuo­sta­ta, tei­gia, kad bū­tų tai­ko­mas 25 % ko­e­fi­cien­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na. Ma­no bus gal klau­si­mo tę­si­nys dėl rin­kos elek­tros var­to­to­jų ir tie­kė­jų. Klau­si­mas bū­tų, kaip jūs ver­ti­na­te tą pir­mą­jį eta­pą, kai ga­lė­jo di­des­ni elek­tros var­to­to­jai pa­si­rink­ti tie­kė­ją, bet iš pra­džių bu­vo tam ti­kros to­kios žiau­rios są­ly­gos pa­si­ra­šy­ti me­tams ar dve­jiems me­tams, ki­taip iš tik­rų­jų la­bai stip­riai brangs – ki­to ke­lio nė­ra. To­kie pir­ma­ja­me eta­pe bu­vo. Ką da­ry­ti, nes pra­si­dės ant­ra­sis eta­pas ir jis bus ma­si­nis, kad mes, no­rė­da­mi li­be­ra­li­zuo­ti rin­ką, ne­pa­da­ry­tu­me to­kios meš­kos pa­slau­gos ir ma­si­nio ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ne­su­kel­tu­me? Rei­kia pa­si­mo­ky­ti iš šių pir­mo­jo eta­po klai­dų.

R. POCIUS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš­ties la­bai ak­tu­a­lus ir tei­sin­gas klau­si­mas. Tos pro­ble­mos, ku­rias jūs mi­nė­jo­te, mums ly­giai taip pat su­kė­lė tam tik­rų klau­si­mų, ta­ry­ba pa­tei­kė ne vie­ną re­ko­men­da­ci­ją tie­kė­jams. Vie­na iš tų pro­ble­mų, ku­rią jūs mi­ni­te, kad bū­tent bu­vo įsi­pa­rei­go­ji­mas var­to­ti elek­tros ener­gi­ją tam tik­rą lai­ko­tar­pį, bet mes pa­ma­tė­me ir dau­giau pro­b­lemų. Pa­vyz­džiui, tie­kė­jai siū­lė ne vi­są ta­ri­fą, o tik jo da­lį, kai iš tik­rų­jų var­to­to­jams yra ga­na su­dė­tin­ga pa­ly­gin­ti su šian­dien ga­lio­jan­čiu ta­ri­fu. Iš­ties pa­tei­kė­me re­ko­men­da­ci­jas, kaip tie­kė­jai tu­rė­tų elg­tis, kad at­ei­ty­je bū­tų iš­spręs­ti tie klau­si­mai. Sa­ky­ki­me, tos pro­ble­mos, ku­rios bu­vo pir­mo­jo eta­po me­tu, tar­si ir yra iš­spręs­tos, bent jau vi­si rin­kos da­ly­viai su­pra­to, kaip rei­kė­tų elg­tis. O at­ei­ty­je, kaip aš ir mi­nė­jau, VERT tu­rė­tų vai­din­ti tik­rai ga­nė­ti­nai ak­ty­vią ro­lę, steng­tis pa­aiš­kin­ti ir švies­ti var­to­to­jus bū­tent dėl elek­tros rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo ir tam tik­rų as­pek­tų, su­si­ju­sių bū­tent su šiuo pro­ce­su.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. La­bai jums dė­kui. Po pa­tei­ki­mo nė­ra bal­suo­ja­ma.

Svars­ty­ti kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti sau­sio 14 die­ną.

 

16.56 val.

Sa­vai­tės (2021-01-11–2021-01-15) – 2021 m. sau­sio 12 d. (ant­ra­die­nio) ir 14 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės r-2 klau­si­mas – sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios sau­sio 11 die­ną, po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau ki­tos sa­vai­tės Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkę. Ant­ra­die­nį pla­nuo­ja­mi du nuo­to­li­niai po­sė­džiai – ry­ti­nis ir va­ka­ri­nis. Į juos ke­lia­mi ke­li pro­jek­tai iš šios die­nos, mes esa­me su­pla­na­vę pri­ėmi­mus. Pa­gal ga­li­my­bę tik­rai ap­si­ri­bo­si­me tais pro­jek­tais, ku­rie yra nu­ma­ty­ti, kad ne­pa­sun­kin­tu­me nuo­to­li­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės.

Gal­būt no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad at­si­ra­do nau­jas re­zer­vi­nis klau­si­mas, į re­zer­vi­nius klau­si­mus yra įra­šy­tas pro­jek­tas Nr. XIVP-156 – Sei­mo re­zo­liu­ci­ja dėl Lais­vės gy­nė­jų die­nos 30-me­čio. Pra­ne­šė­jas – E. Zin­ge­ris.

Trum­pai dėl 14 die­nos, ket­vir­ta­die­nio, po­sė­džio dar­bo­tvarkės. Kaip ži­no­me, šis po­sė­dis yra bū­ti­nas, nes pra­dė­jo­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­rą. Tai­gi yra nu­ma­ty­ti tiek ry­ti­nis nuo­to­li­nis po­sė­dis, tiek ir slap­tas bal­sa­vi­mas po pie­tų. Taip pat tu­rė­si­me ir spren­di­mus dėl VERT’o pir­mi­nin­ko, nu­ta­ri­mus dėl LAT’o tei­sė­jų ir ki­tus svar­bius klau­si­mus. Jei pa­vyks lai­kan­tis šio pla­no baig­ti vi­sų klau­si­mų svars­ty­mą ir pri­ėmi­mą, mes ke­ti­na­me pa­baig­ti ru­dens se­si­ją ki­tą sa­vai­tę, ket­vir­ta­die­nį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Jū­sų klaus­ti už­si­ra­šė bent ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia A. Vin­kus. Po­ne Vin­kau, pra­šau klaus­ti.

A. VINKUS (LVŽSF). Čia, ma­nau, kaž­kas ma­ne iš pa­gar­bos įjun­gė.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Ki­tas klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš pa­gar­bos pats įsi­jun­giau. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti. Ki­tą sa­vai­tę tu­rė­si­me to­kį eg­za­mi­ną, iš­ban­dy­mą nuo­to­li­niu bū­du. Tai bus mak­si­ma­lių iš­ban­dy­mų me­tas, ži­nant trik­džius dėl va­ka­rykš­tės ir už­va­ka­rykš­tės die­nos bal­sa­vi­mų, ban­dy­mų ir pa­na­šiai, jau įvei­kus vi­sus tuos bar­je­rus, vis tiek nu­ti­ko tų pro­ble­mų, kad bal­sa­vo, bet vis tiek jo bal­sas bu­vo ne­įskai­ty­tas. No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, kaip jūs, kai pir­mi­nin­kau­si­te, re­a­guo­si­te į tai, ko­kį spren­di­mą tu­rė­si­te šiuo at­ve­ju, jei­gu taip nu­tik­tų? Tai grei­čiau­siai ir įvyks.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­kui už klau­si­mą. Ma­nau, kai tu­rė­si­me si­tu­a­ci­ją, ra­si­me pa­tį ge­riau­sią spren­di­mą. Aš no­riu at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį į tai, kad šian­die­ną po šio po­sė­džio pa­bai­gos tu­rė­si­me si­mu­lia­ci­nį po­sė­dį, ku­riam pir­mi­nin­kaus ma­no ko­le­ga P. Sau­dar­gas. Bū­ti­nai pa­mė­gin­si­me dar kar­tą, iš­mė­gin­si­me šią sis­te­mą. Į po­sė­dį yra įtrauk­ti ke­li tik­ri klau­si­mai iš ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkės, tai pa­si­tre­ni­ruo­si­me. Ti­kė­ki­mės, kad ki­tą sa­vai­tę po­sė­džiai vyks sklan­džiai. Jei kar­tais pa­si­tai­ky­tų ko­kių ne­sklan­du­mų, mes tu­ri­me įvai­rių pro­ce­dū­ri­nių ga­li­my­bių. Pa­skelb­si­me tech­ni­nę per­trau­ką ir su­si­do­ro­si­me su jais. Ma­nau, kad tai ne­tu­rė­tų bū­ti prie­žas­tis nie­ka­da ne­reng­ti nuo­to­li­nių po­sė­džių. Siū­lau ati­dė­ti bai­mes į šo­ną ir pa­si­reng­ti nuo­to­li­niam dar­bui ki­tą sa­vai­tę.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kui. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, iš tik­rų­jų, aš ma­nau, ge­rai, kad jūs ban­do­te, su­ran­da­te tuos pro­ble­mų spren­di­mus. Nuo­to­li­nio po­sė­džio or­ga­ni­za­vi­mas bus iš­ban­dy­tas. Kaip prie­mo­nę mes ga­lė­si­me tu­rė­ti ir tai. Tai, aš ma­nau, yra ge­rai. Tai yra dar vie­nas pa­vyz­dys, kaip ga­li­ma da­ry­ti dau­ge­lį da­ly­kų elek­tro­ni­niu bū­du, nuo­to­li­niais spren­di­mais.

No­rė­jau kar­tu pa­klaus­ti vie­no to­kio pla­tes­nio klau­si­mo. Mes dar pra­ėju­siais me­tais pri­ėmė­me re­zo­liu­ci­ją dėl spar­tes­nio in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo įgy­ven­di­ni­mo Lie­tu­vo­je. No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, gal val­dy­ba pla­nuo­ja tą klau­si­mą ap­tar­ti ir gal­būt net ir su­da­ry­ti dar­bo gru­pę, nes vie­ną žings­nį lyg ir pa­da­rė­me – nuo­to­li­nį bal­sa­vi­mą Sei­me, tai gal­būt bū­tų ga­li­ma ir čia pa­ju­dė­ti į prie­kį?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­kui už klau­si­mą. Ger­bia­mas ko­le­ga, la­bai jums pri­ta­riu, kad šis klau­si­mas tu­rė­tų kuo grei­čiau at­si­ras­ti Sei­mo dar­bo­tvarkėje. Ma­nau, kad ir jū­sų ini­cia­ty­va, gal­būt ir ki­tų frak­ci­jų ini­cia­ty­vos bus pa­na­šios. Tik­rai grį­ši­me prie šio klau­si­mo ar­ti­miau­siu me­tu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu Sei­mo Pir­mi­nin­kės pri­sta­ty­tam klau­si­mui? La­bai dė­kui. Pri­tar­ta.

 

17.02 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Ka­dan­gi iki bal­sa­vi­mo dar li­ko ke­le­tas mi­nu­čių, o prie Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų yra užsi­ra­šęs A. Po­cius, tai pra­šau, gal pa­da­ry­ki­te sa­vo pa­reiš­ki­mą da­bar ir ta­da per­ei­si­me prie bal­sa­vi­mo.

A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tik­rai ne­si­ruo­šiu il­gai truk­dy­ti. Tie­siog no­riu pri­min­ti ke­le­tą fak­tų. Be abe­jo, vi­si ži­no­me, kad ar­tė­ja ki­tą sa­vai­tę Sau­sio 13-osios ren­gi­niai, ku­rie mū­sų ša­ly­je, de­ja, ne­bus mi­ni­mi taip, kaip anks­čiau bū­da­vo mi­ni­mi: ir lau­žai, ir… Tai la­bai svar­bu bū­da­vo bū­tent tiems žmo­nėms, ku­rie da­ly­va­vo prieš 30 me­tų tuo­se įvy­kiuo­se, jų tie­siog pa­ger­bi­mas, at­mi­ni­mas. O da­bar, de­ja, si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad žmo­nės kaž­ko vis tiek ti­ki­si, kaž­ko­kio pa­dė­kos žo­džio, ti­ki­si tie­siog pa­ro­dy­to dė­me­sio. To­dėl aš kvie­čiu pa­gal ga­li­my­bes, ka­dan­gi esa­me iš­rink­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je, o pa­me­na­me, kad ta­da bū­tent Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, Te­le­vi­zi­jos bo­kš­tą, Te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo ko­mi­te­tą gy­nė žmo­nės iš vi­sos Lie­tu­vos, ne tik vil­nie­čiai, tik­rai ko­kiu nors bū­du: ar per feis­bu­ką, ar per ins­tag­ra­mą, ar ki­to­mis prie­mo­nė­mis, pa­dė­ko­ti tiems žmo­nėms, pri­si­min­ti, kad jie ne­si­jaus­tų pa­mirš­ti. Kas ga­li­te ir tu­ri­te, įsi­se­ki­te ne­už­mirš­tuo­les. Aš ma­tau, kad kai ku­rie tu­ri. Ki­ti įsi­se­ki­te ki­tus žen­kliu­kus tie­siog toms die­noms pri­min­ti.

Kar­tu dar no­riu pri­min­ti šiek tiek už­mirš­tą fak­tą. Ži­no­me, kad sau­sio 13-ąją bu­vo štur­muo­ja­mas Te­le­vi­zi­jos bokš­tas ir Ra­di­jo ko­mi­te­tas, bet mes pri­mir­šo­me, kad sau­sio 8-ąją, tai kaip ry­toj, prieš 30 me­tų bu­vo or­ga­ni­zuo­tas „Je­dinst­vo“ mi­tin­gas čia, prie Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos rū­mų, to­kia in­ten­ci­ja, kad ta­ry­bi­nė liau­dis ne­pa­ten­kin­ta įsi­verš į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, iš­vai­kys tuo­me­ti­nę val­džią ir ta­ry­bi­nė liau­dis vėl su­grą­žins san­tvar­ką į sa­vo ran­kas. To jiems pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko.

Aš ma­nau, tie, ku­rie esa­te vy­res­nio am­žiaus, tik­rai pui­kiai pri­si­me­na­te, kad tarp štur­muo­jan­čių­jų bu­vo per­si­ren­gu­sių ci­vi­liais rū­bais so­vie­ti­nių ka­riš­kių ir tas puo­li­mas bu­vo at­lai­ky­tas Lie­tu­vos žmo­nių, dau­giau­sia, aiš­ku, vil­nie­čių, nes la­bai grei­tai vis­kas vy­ko. Tik­rai rei­kia pri­si­min­ti ir tą fak­tą, kad bū­tent vi­sa ta ag­re­si­ja Sau­sio įvy­kių pra­si­dė­jo sau­sio 8-ąją.

Da­bar prie vi­so to, ką pa­mi­nė­jau, kar­tu dar no­riu pa­sa­ky­ti, kad di­de­lė da­lis tų žmo­nių, ku­rie bu­vo par­la­men­to ir ki­tų vals­ty­bi­nių ob­jek­tų gy­nė­jais, di­džio­ji da­lis jų at­ėjo kur­ti Lie­tu­vos gy­ny­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas, tarp jų – ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę. Jau pra­bė­go 30 me­tų, o di­de­lė da­lis tų žmo­nių, mū­sų lais­vės, ne­pri­klau­so­my­bės gy­nė­jų, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų, jau yra ve­te­ra­nai. Kai ku­rie tik­rai yra pa­mirš­ti, kai ku­rių ir so­cia­li­niai rei­ka­lai tik­rai yra blo­gos būk­lės. Jiems yra rei­ka­lin­gas dė­me­sys, pa­gal­ba, to­dėl aš no­riu šian­dien vi­siems pra­neš­ti, kad šian­dien su­si­kū­rė Sei­me Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ve­te­ra­nų lai­ki­no­ji rė­mi­mo gru­pė. Pri­si­min­ki­me vi­sus įvy­kių da­ly­vius ir švęs­ki­me Sau­sio 13-ąją kaip mū­sų per­ga­lės die­ną, nes tai yra mū­sų vals­ty­bės tik­rai di­džiu­lė per­ga­lė prieš So­vie­tų Są­jun­gą. Ačiū jums už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ir trum­pą pra­ne­ši­mą dar no­rė­tų pa­da­ry­ti E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ačiū, mie­li bi­čiu­liai. Tai, ką mes ste­bi­me te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se, kas vyks­ta Va­šing­to­ne, kaip štur­muo­ja­mas Ame­ri­kos Kon­gre­sas ir kaip Ame­ri­kos Kon­gre­so Se­na­to sa­lė yra už­ima­ma riau­ši­nin­kų, vi­sai ne­at­spin­di mū­sų pa­grin­di­nio part­ne­rio tik­ro­sios pri­gim­ties ir dže­fer­so­niš­kos de­mo­kra­tijos. Mes tu­ri­me part­ne­rį, ku­ris yra sta­bi­lus. Vi­si teis­mai įro­dė rin­ki­mų tei­sė­tu­mą, pas­ku­ti­nių rin­ki­mų tei­sė­tu­mą, ir tie ke­lio­li­ka tūks­tan­čių nė­ra ro­dik­lis. Mū­sų pa­si­ti­kė­ji­mas Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų part­ne­riu ne­ga­li kris­ti dėl ke­lių tūks­tan­čių riau­ši­nin­kų cir­ko ly­gio veiks­mų.

Aš ma­nau, kad Ame­ri­kos de­mo­kra­tija ir dau­ge­lis res­pub­li­ko­nų, ypač res­pub­li­ko­nų dau­gu­mos va­do­vas, ku­ris pa­sa­kė, kad jei­gu rin­ki­mų re­zul­ta­tai ne­bū­tų pri­pa­žin­ti, tai Res­pub­li­ka, va­di­na­si, Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos, ir de­mo­kra­tija Ame­ri­ko­je bū­tų pa­vo­ju­je. Taip pa­sa­kė res­pub­li­ko­nų dau­gu­mos va­do­vas M. Ma­ko­ne­lis va­kar tie­sio­gi­nė­je tran­slia­ci­jo­je iš Se­na­to sa­lės. To­dėl aš ma­ny­čiau, pa­reikš­da­mi bro­liš­ką so­li­da­ru­mą šiuo me­tu to­kių įvy­kių aki­vaiz­do­je, tu­ri­me nu­lenk­ti gal­vas prieš tuos ryž­tin­gus žmo­nes, ku­rie yra ir val­dan­čio­jo­je, ir po­no D. Tram­po pu­sė­je. Pa­vyz­džiui, kaip vi­ce­pre­zi­den­tas po­nas M. Pen­sas, ku­ris va­kar ryž­tin­gai ve­dė Se­na­to po­sė­dį, reikš­da­mas pa­ra­mą rin­ki­mų re­zul­ta­tams.

Aš ma­nau, kad mes, kaip vi­su­ma Sei­mo na­rių, iš­rink­tų lais­vų par­la­men­ta­rų, re­mia­me su­pra­tin­gą Ame­ri­kos de­mo­kra­tiją, ku­ri vėl, kaip pa­sa­kė po­nas Dž. Bai­de­nas, nuo šiol va­do­vau­ja­si prin­ci­pu – ne Ame­ri­ka first, ne sa­vo ša­lis pir­mo­ji, o de­mo­kra­tija first, so­li­da­ru­mas first. Pir­ma so­li­da­ru­mas, pir­ma užuo­jau­ta, pir­ma pa­ra­ma. Taip aš nu­ma­tau Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų san­ty­kių re­ne­san­są, at­gi­mi­mą. Taip pat aš ti­kiuo­si, ne­ži­nau, ko­kia bus jū­sų nuo­mo­nė, ir eko­no­mi­nių san­ty­kių ir lais­vos pre­ky­bos su­tar­ties gal­būt at­gi­mi­mą. Aš ma­nau, kad mū­sų part­ne­ris, įra­šy­tas į jū­sų nu­bal­suo­tą už­va­kar re­zo­liu­ci­ją, kur pa­ra­šy­ta – Ame­ri­ka yra pir­ma­sis mū­sų stra­te­gi­nis sau­gu­mo part­ne­ris, pa­si­tei­sins ir Ame­ri­ka ves de­mo­k­ra­tinių ša­lių ben­dri­ją į ryž­tin­gą tar­pu­sa­vio dia­lo­gą, vie­nas ki­to gy­ni­mą, at­vi­ru­mą vie­nas ki­tam ir aki­sta­tą su dik­ta­tū­ro­mis. Ačiū jums vi­siems.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Vi­si pa­reiš­ki­mai pa­da­ry­ti, per­ei­na­me prie bal­sa­vi­mo.

 

17.10 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ma­to Ta­pa­raus­ko sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-134(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Pir­mas klau­si­mas, dėl ku­rio bal­suo­ja­ma, – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ma­to Ta­pa­raus­ko sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-134(2). Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 95, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-134) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

17.11 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. bir­že­lio 8 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-433 „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­rių pa­sky­ri­mo“ pa­kei­ti­mo“ projektas Nr. XIVP-67(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas, dėl ku­rio bal­suo­ja­me, – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. bir­že­lio 8 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-433 „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­rių pa­sky­ri­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-67(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai: už – 94, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-67) pri­im­tas. (Gon­gas)

Vi­si dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­ti klau­si­mai iš­nag­ri­nė­ti. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 94 Sei­mo na­riai. Sau­sio 7 die­nos va­ka­ri­nis ple­na­ri­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)

Ger­bia­mi ko­le­gos, in­for­muo­ju, kad po pu­sės va­lan­dos vyks si­mu­lia­ci­nis Sei­mo po­sė­dis nuo­to­li­niu bū­du. Prie jo pri­si­jung­ti stip­riai re­ko­men­duo­ja­ma vi­siems, kas tik tu­rės to­kią ga­li­my­bę. Po­sė­dis pra­si­dės 17 val. 45 min.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialde­mo­kratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frak­cija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.