LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS

KONSTITUCINIO ĮSTATYMo PROJEKTO

2024-06-21 Nr. XIVP-3268(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę arba piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, teikti Seimui tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų projektus: konstitucinio įstatymo ar įstatymo projektą (2 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą (2 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio nuoseklumo bei suderinamumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, IV skyriaus pavadinime, 17 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnyje, VI skyriaus pavadinime ir abiejuose šio skyriaus straipsniuose vietoj sąvokos „teisės akto projektas“ vartotina siauresnė sąvoka „įstatymo projektas“ arba, atsižvelgiant į kontekstą – „Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas“, „konstitucinio įstatymo projektas“.

2. Atsižvelgiant į tai, kad iniciatyvinė grupė įregistruojama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu (projekto 9 straipsnio 8 dalis), projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina lakoniškiau, pavyzdžiui, taip: „Įregistruota iniciatyvinė grupė turi teisę organizuoti piliečių parašų rinkimą ir apie tai pranešti visuomenės informavimo priemonėse.“

3. Projekto 21 straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek jis apima piliečių inicijuotos ir Seimo nepriimtos Konstitucijos pataisos pakartotinio teikimo Seimui galimybės ribojimą, siejamą ne su Seimo sprendimu nepriimti tos pataisos, o su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, nedera su Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Pažymėtina, kad šioje konstitucinėje nuostatoje numatytas vienų metų terminas skaičiuojamas nuo Seimo balsavimo, kuriuo piliečių inicijuota Konstitucijos pataisa nepriimta. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Seimo statuto 171 straipsnio 4 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu yra nenuoseklus, nes ir Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ribojimas („Iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų“) yra nustatytas atsižvelgiant į nustatytąjį Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalyje, t. y. pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį vienų metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo referendumo, kuriame spręsta dėl Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo priėmimo, dienos (o ne nuo piliečių reikalavimo paskelbti referendumą pateikimo Seimui dienos).

4. Projekto 21 straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį pakartotinis piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimas būtų ribojamas vienodu terminu, neatsižvelgiant į tai, kokios teisinės galios įstatymo (Konstitucijos pataisos, konstitucinio įstatymo ar paprastojo įstatymo) priėmimas inicijuojamas, mūsų nuomone, būtų nepagrįstas ir tuo atžvilgiu, kad juo būtų sudarytos prielaidos 50 tūkstančių piliečių teisę pakartotinai teikti Seimui svarstyti to paties turinio įstatymo projektą riboti labiau nei analogišką kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų (Seimo narių, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) teisę (pagal Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalį, įstatymo projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti, jeigu analogiško turinio projektą Seimas buvo atmetęs per pastaruosius 6 mėnesius; pagal Seimo statuto 171⁴ straipsnio 6 dalį, nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių).

5. Projekto VI skyriuje siūloma reguliuoti piliečių teikiamo įstatymo projekto pateikimą Seimo posėdyje ir jo svarstymą bei priėmimą Seime. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai). Taigi, pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, įstatymų projektų svarstymas Seime neturėtų būti reguliuojamas projektu teikiamu konstituciniu įstatymu (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai, pasibaigiantys įregistravus piliečių teikiamą įstatymo projektą Seime). Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute.

6. Projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimas privalo svarstyti piliečių teikiamą įstatymo projektą ir „priimti sprendimą dėl jo priėmimo ar atmetimo“, yra teisiškai netiksli ir neaiški: iš jos formuluotės negalima vienareikšmiškai suprasti, ar Seimas galėtų atmesti piliečių teikiamą įstatymo projektą jo pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje stadijose, ar visada privalėtų balsuoti dėl jo priėmimo, be kita ko, net ir tais atvejais, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų tą projektą kaip prieštaraujantį Konstitucijai. Tai galėtų lemti netikrumą dėl to, kokia konkreti tvarka taikytina piliečių teikiamų įstatymų projektų svarstymui, nes Seimo statute nustatyta bendroji įstatymų leidybos procedūra nesuponuoja Seimo pareigos „priimti sprendimą dėl įstatymo projekto priėmimo ar atmetimo“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]